Svarstytas pasirengimas Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekto svarstymui. Paskirti išvadų rengėjai.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Išvadų rengėjais paskirti Vytautas Kernagis ir Kęstutis Vilkauskas.
Nuotaika: dalykiškas — Tada mes išvadų rengijos pasiskyėm ir mūsų darbotvarkė šiandien baigta.
#Elektroninių ryšių įstatymas #išvadų rengėjai
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 3 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
„7
1Automatizuota abonento identifikavimo modulių naudojimo įranga – įranga, leidžianti vienu metu ar pakaitomis valdyti ir (ar) naudoti 5 ar daugiau abonento identifikavimo modulius ir automatizuotai inicijuoti skambučius, siųsti ir priimti trumpąsias žinutes bei vykdyti duomenų perdavimą.“
„
4Draudžiama įgyti, naudoti, laikyti, disponuoti, gabenti, siųsti automatizuotą abonento identifikavimo modulių naudojimo įrangą. Ši dalis netaikoma asmenims, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Daiva Ulbinaitė Ingrida Šimonytė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė Audrius Petrošius Šarūnas Birutis Vaida Aleknavičienė Ruslanas Baranovas Orinta Leiputė Jevgenij Šuklin Raimondas Kuodis Vytautas Kernagis Kęstutis Vilkauskas Vitalijus Gailius Vytautas Juozapaitis Mindaugas Lingė Laurynas Kasčiūnas Juozas Olekas Lukas Savickas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pastaraisiais metais Lietuvoje ir visoje Europoje sparčiai plinta vadinamoji automatizuota abonento identifikavimo modulių naudojimo įranga (plačiai žinoma kaip „SIM spiečiai“). Tai technologinės sistemos, leidžiančios vienu metu ar pakaitomis valdyti dešimtis ar net tūkstančius SIM kortelių, automatizuotai siųsti žinutes, atlikti skambučius, vykdyti registracijas ar tapatybės patvirtinimus.
Tokios sistemos naudojamos ne tik komerciniams tikslams, bet ir kibernetinėms, informacinėms ir dezinformacinėms atakoms. Jos leidžia anonimiškai kurti ir valdyti netikras paskyras, skleisti melagingą informaciją, organizuoti manipuliacines kampanijas, daryti įtaką rinkimams, sukčiauti ar apeiti valstybės nustatytas kontrolės priemones. 2024–2025 m. Lietuvoje fiksuojamas didėjantis kenkėjiškos įrangos kiekis ir jos naudojimas hibridinio karo operacijoms. Valstybės saugumo departamentas (VSD) pažymi, kad tokia infrastruktūra naudojama informacinėms atakoms prieš Lietuvos institucijas ir demokratinius procesus, o Policijos departamentas yra identifikavęs atvejus, kai viena įranga valdė dešimtis tūkstančių SIM kortelių.
Šios priemonės iš esmės tapo informacinio karo ir kibernetinio nusikalstamumo infrastruktūros dalimi. Nors valstybė turi techninius pajėgumus jas aptikti, teisinio draudimo laikyti, naudoti ar platinti tokią įrangą nėra. Dėl to veikiama teisinio vakuumo sąlygomis – institucijos gali fiksuoti pažeidimus, bet neturi aiškios atsakomybės taikymo tvarkos.
Įstatymo projektas parengtas siekiant pašalinti šį vakuumą ir užtikrinti nacionalinio saugumo apsaugą technologinėje erdvėje. Tikslai:
automatizuotos abonento identifikavimo modulių įrangos sąvoką;
draudimą įgyti, naudoti, laikyti, disponuoti, gabenti, siųsti tokią įrangą be teisėto pagrindo;
taikyti administracinę atsakomybę.
Projektas yra kompleksinės informacinės gynybos paketo dalis, kartu su Visuomenės informavimo ir Informacinės visuomenės paslaugų bei Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimais. Jo tikslas – apriboti tiek dezinformacijos turinį, tiek technologines priemones, per kurias ji platinama.
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektą parengė Seimo narė Daiva Ulbinaitė
projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Elektroninių ryšių įstatymas nenustato nei automatizuotos abonento identifikavimo modulių naudojimo įrangos (SIM „spiečiaus“) sąvokos, nei draudimo įsigyti ar naudoti tokią įrangą. Taip pat nėra nustatytos atsakomybės už šios įrangos laikymą ar platinimą, net jei jos akivaizdžiai naudojamos nusikalstamais ar informacinio karo tikslais.
Tuo tarpu užsienio praktika rodo, kad aiškus teisinis draudimas yra būtina prevencinė priemonė: Jungtinėje Karalystėje 2024 m. priimtas Crime and Policing Bill įtvirtino atsakomybę už angl. „SIM farm“ įrangos laikymą ar tiekimą be teisėto pagrindo; Estijoje ir Suomijoje tokia įranga priskiriama prie „elektroninių ryšių piktnaudžiavimo“ priemonių, už kurias taikomos baudos ir įrangos konfiskavimas. Latvijoje, bendradarbiaujant su Interpolu, 2024 m. sėkmingai išardyta tarptautinė
„SIMcartel“ schema, kurioje vienu metu veikė daugiau kaip 40 000 aktyvių
kortelių, taip pat ir Lietuvoje. Šie pavyzdžiai patvirtina, kad be aiškaus draudimo ir atsakomybės šios technologijos tampa priešiškų veikėjų įrankiu.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu papildomas 3 straipsnis – įvedama nauja sąvoka
„automatizuota abonento identifikavimo modulių naudojimo įranga“ ir jos
techninė apibrėžtis (leidžianti vienu metu ar pakaitomis valdyti penkis ir daugiau abonentų modulių bei automatizuotai vykdyti ryšio veiksmus). Įstatymo projektu taip pat papildomas 54 straipsnis 4 dalimi, kuria nustatomas draudimas įgyti, naudoti, laikyti, disponuoti, gabenti ar siųsti tokią įrangą, išskyrus atvejus, kai tai daroma teisėtai vykdant elektroninių ryšių veiklą.
Tikimasi, kad bus pasiekti šie teigiami rezultatai: bus sudarytas teisinis pagrindas nutraukti neteisėtą veiklą;
suteikiami instrumentai institucijoms imtis prevencinių veiksmų; ribojama technologinė infrastruktūra, per kurią vykdomos informacinės atakos ir sukčiavimai. Priėmus įstatymą, bus užtikrintas greitas reagavimas, mažės hibridinių atakų ir sukčiavimo mastas.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Tikimasi, kad priimtas įstatymas mažins nusikalstamumo lygį elektroninėje erdvėje, užkirs kelią anoniminėms kibernetinėms ir informacinėms atakoms.
sąlygoms ir jo plėtrai: Projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.
strateginio lygmens planavimo dokumentams: Projektas atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategiją ir ES kibernetinio saugumo politikos gaires.
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo projektas yra kompleksinės informacinės gynybos paketo dalis. Kartu yra teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo nustatoma atsakomybė už neteisėtą automatizuotos abonento identifikavimo modulių naudojimo įrangos naudojimą, laikymą ir kt.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant projektą remtasi RRT siūlymais, JK Crime and Policing Bill (2024) analize, bei Valstybės saugumo departamento ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įžvalgomis.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „SIM spiečius“,
„automatizuotas elektroninių ryšių identifikatorių naudojimas“, „kibernetinis
saugumas“, „informacinės grėsmės“, „dezinformacija“, „Ryšių reguliavimo tarnyba“, „technologinė prevencija“.
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narė Daiva Ulbinaitė