Svarstytas pasirengimas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto svarstymui. paskirti išvadų rengėjai.
Argumentai posėdyje
Pozicijos
Sprendimas: Išvadų rengėjais paskirti Vytautas Kernagis (opozicija) ir Kęstutis Vilkauskas (pozicija).
Nuotaika: dalykiškas — Mes turime paskirti išvadų rengėjus ir aš siūlau išvadų rengėjus iš opozicijos
#Visuomenės informavimo įstatymas #išvadų rengėjai #pasirengimas svarstymui
Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.
Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 191
Vilnius
„ 15 . Dezinformacija – tyčia viešai paskleista kuriama, pateikiama , skleidžiama ar platinama melaginga arba klaidinanti informacija, kuria siekiama apgauti visuomenę, paveikti Seimo, Prezid ento, Savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimus, referendumus, pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai, viešajai tvarkai ar kitiems svarbiems visuomenės interesams.“
19
1Papildyti Įstatymą 191 straipsniu:
„19
1
. Papildomai prie šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų neskelbtinos informacijos kategorijų, Lietuvos Respublikoje draudžiama kurti, pateikti, skleisti ar platinti šią informaciją:1 ) informaciją, skatinančią ar kurstančią neapykantą, diskriminaciją ar smurtą dėl tautybės, rasės, lyties, religijos, įsitikinimų, pilietybės, kalbos, lytinės orientacijos, negalios ar kitų požymių, kai tokia informacija naudojama kaip dezinformacijos, manipuliacijos ar priešiškos informacinės veiklos priemonė;2 ) informaciją, kuria raginama ar siekiama pažeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, nepriklausomybę ar teritorinį vientisumą;3 ) informaciją, šlovinančią, pateisinančią, poropaguojančią, skatinančią, remiančią, kurstančią karo nusikaltimus, agresiją, terorizmą, genocidą, nusikaltimus žmogiškumui;4 )
melagingą arba klaidinančią informaciją, kuria siekiama paveikti Seimo, Prezidento, Savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimus, referendumus;5 ) informaciją, kuria iškraipomi moksliniai ar faktiniai duomenys, ypač kai tai susiję su visuomenės saugumu, klimato kaita, energetika ar sveikata;6 ) informaciją, kuria siekiama destabilizuoti valstybės institucijų veiklą ;7 ) informaciją, pažeidžiančią nepilnamečių apsaugos principus ;2 .
Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai tokia informacija skelbiama mokslo, meno, švietimo ar žurnalistinės veiklos tikslais, nepažeidžiant sąžiningumo ir faktinio pagrįstumo reikalavimų , laikantis proporcingumo, teisėtų tikslų ir viešojo intereso principų.“2
. Buvusius 191 ir 192 straipsnius laikyti atitinkamai 192 ir 193 straipsniais.
„
13nustatęs šio įstatymo 191 straipsnio 1 dalies pažeidimą, duoda privalomus nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams (Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams), kaip šie subjektai apibrėžti Reglamente (ES) 2022/2065 , pašalinti neskelbtiną informaciją ar panaikinti galimybę tokią informaciją pasiekti.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Daiva Ulbinaitė Ingrida Šimonytė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė Audrius Petrošius Šarūnas Birutis
Vaida Aleknavičienė Ruslanas Baranovas Orinta Leiputė Jevgenij Šuklin Raimondas Kuodis Vytautas Kernagis Kęstutis Vilkauskas Vitalijus Gailius Vytautas Juozapaitis Mindaugas Lingė Laurynas Kasčiūnas Juozas Olekas Lukas Savickas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuva šiandien susiduria su nuolatinėmis, kryptingomis ir sistemingomis informacinėmis atakomis, kurias vykdo priešiški veikėjai — pirmiausia Rusijos Federacija ir Baltarusija. Informacinis išpuolis tapo nuolatine geopolitinės konfrontacijos dalimi: dezinformacija, pseudonaujienos, manipuliacijos ir karo propaganda naudojamos kurstyti nesantaiką, menkinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, kariuomene ir NATO sąjungininkais, paveikti mūsų rinkimus, menkinti energetinius projektus, klastoti istoriją.
Tai — instrumentas hibridiniame kare, kuris negalima likti be atsako.
VSD ir kitos saugumo tarnybos 2024 m. fiksavo daugiau nei 1 200 koordinuotų dezinformacijos atvejų, nukreiptų prieš Lietuvos gynybą, energetiką, migracijos temas ir rinkimus. Seimo analitiniai duomenys rodo, kad melagingos informacijos srautai Baltijos šalyse per trejus metus išaugo apie 50 proc., o intensyvumas prieš Lietuvą yra reikšmingai didesnis nei prieš kitas Vakarų Europos valstybes (iki 20–30 kartų pagal tam tikrus rodiklius). VSD duomenimis, Kremlius 2025 m. propagandai ir dezinformacijai skyrė 1,4 mlrd. eurų.
Lietuvoje yra 11 už kovą su dezinformacija atsakingų tarnybų. Praktiškai visos pripažįsta, kad dezinformacija yra nusikaltimas ir grėsmė nacionaliniam bei regioniniam saugumui
LR Konstitucijoje dezinformacija įvardinta kaip nusikalstamas veiksmas, Nacionalinio saugumo strategijoje dezinformacija priskiriama prie grėsmių nacionaliniam saugumui, ES ir NATO dezinformaciją ir klaidinančią propagandą vadina hibridinės atakos elementu. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas draudimas skleisti dezinformaciją, tačiau iki šiol ši nusikaltama veika nėra nei aiškiai apibrėžta nei kriminalizuota.
Situacija vertinama kaip nacionalinio saugumo problema: dezinformacijos poveikis yra ne tik reputacinis — jis mažina konstitucinių institucijų legitimumą, silpnina visuomenės gebėjimą priimti racionalius sprendimus krizėse ir mažina kolektyvinį atsparumą. Tai reiškia, kad būtini teisės aktų pakeitimai, kurie suteiktų valstybės institucijoms greitus, proporcingus ir teisėtus instrumentus efektyviai reaguoti.
Pažymėtina, jog iš Konstitucijos 25 straipsnio, kuris sako, kad :
“Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su
nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija” , kyla pareiga aiškiai apibrėžti dezinformaciją kaip nusikalstamą veiksmą ir sutvarkyti teisinį reglamentavimą taip, kad būtų užkirstas kelias dezinformacijos skleidimui.
Įstatymo projekto tikslai: įtvirtinti aiškesnę dezinformacijos sąvoką; nustatyti draudžiamas informacijos formas; suteikti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau-ŽEIT) aiškias galias operatyviai reaguoti į melagingos informacijos plitimą; suderinti nacionalinį reguliavimą su ES kovos su dezinformacija strategija.
Projektas yra kompleksinės informacinės gynybos paketo dalis, kartu su Visuomenės informavimo ir Informacinės visuomenės paslaugų, Elektroninių ryšių įstatymų bei Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimais. Jo tikslas
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektą parengė Seimo narė Daiva Ulbinaitė
projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas nustato draudimą skleisti dezinformaciją, tačiau trūksta detalesnės apibrėžties, aiškių taikymo kriterijų, leidžiančių institucijoms greitai ir teisėtai veikti. Praktikoje reakcija remiasi bendradarbiavimu su platformomis, kuris yra savanoriškas ir dažnai neveiksmingas, kadangi žalingi naratyvai pasiekia plačią auditoriją. Tai išdėstyta ir Seimo analitinėje ataskaitoje, kuri lygina ES valstybių praktiką ir konstatavo Lietuvos teisinio instrumento spragas.
Dezinformacijos plitimo „gyvavimo ciklas“ socialinėse platformose yra trumpesnis nei 12 valandų, o institucinis reagavimas dažnai užtrunka kelias dienas. Tai lemia neefektyvų žalingo turinio sustabdymą.
Taip pat, šiuo metu nėra aiškios teisinės sankcijos ir procedūros pagal Viešojo interesų apsaugos priemones (pvz., privalomų nurodymų platformoms), kas lemia neefektyvų reagavimą. Daugelis ES valstybių narių (Vokietija, Prancūzija, Suomija, Estija) jau įtvirtino mechanizmus, leidžiančius viešosios informacijos priežiūros institucijoms teikti privalomus nurodymus dėl melagingo turinio pašalinimo. Lietuvos teisėje tokio aiškaus įrankio iki šiol nebuvo.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pagrindiniai pakeitimai:
kriterijais grįsta sąvoka: Dezinformacija –tyčia kuriama, pateikiama, skleidžiama ar platinama melaginga arba klaidinanti informacija, kuria siekiama apgauti visuomenę, paveikti Seimo, Prezidento, Savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimus, referendumus, pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai, viešajai tvarkai ar kitiems svarbiems visuomenės interesams.
str. papildymas — įtraukiamos draudžiamos informacijos kategorijos.
inspektoriaus tarnybai duoti privalomus nurodymus tarpininkavimo paslaugų (prieglobos/platformų) teikėjams dėl neskelbtinos/pavojingos informacijos pašalinimo arba prieigos panaikinimo (DSA kontekste). Įteisinamas aiškus ir teisėtas reagavimo mechanizmas, kuris leidžia stabdyti sistemines informacines atakas greitai ir proporcingai, taip mažinant riziką, kad dezinformacija pasieks masinę auditoriją ir sukels realią žalą.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Tikimasi, kad numatomas teisinis reguliavimas reikšmingai sumažins klaidinančio turinio
„gyvavimo laiką“ internete ir sumažins jo pasiekiamumą.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. Priešingai, tikimasi, kad numatomas reguliavimas sumažins nebaudžiamumo zoną, kuria naudojasi žmonės ir tinklai, užsiimantys tyčiniu klaidinimu.
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui.
strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti kitų teisės aktų.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti [1]
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų negauta. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Dezinformacija“,
„nacionalinis saugumas“, „informacinis karas“, „visuomenės informavimas“,
„demokratijos apsauga“, „Skaitmeninių paslaugų aktas“.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Daiva Ulbinaitė Nepamiršti papildyti kas priims įgyvendinamuosius aktus.