Projektas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Hipnozė – laikina psichinė būsena – sąmonės pakitimas ir stiprus susitelkimas į įtaigos ir (ar) savitaigos turinį, kurios metu pakinta žmogaus elgesys, savikontrolė ir savimonė.
2. Kompiuterinis žaidimas – pramoginė elektroninė programa, skirta kompiuteriams, elektroninių ryšių galiniams įrenginiams, laikoma ir platinama informacijos laikmenoje ir (ar) viešuosiuose kompiuterių tinkluose (internete).3
. Mokamas atsitiktinio atlygio mechanizmas – kompiuterinio žaidimo funkcija, kuria naudotojas už pinigus arba už kompiuteriniame žaidime naudojamus atsiskaitymo vienetus, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjamus už pinigus, įgyja virtualų objektą, virtualią naudą ar teisę jais naudotis, kurių turinį ar vertę lemia atsitiktinumas ir kurie naudotojui nėra žinomi iki jų įsigijimo momento.
4. Nepilnametis – asmuo iki 18 metų.
5. Paranormalus reiškinys – fizinę išraišką turintis, mokslo nepaaiškintas įvykis, nutikimas, reiškinys ar faktas, eksperimentiniais metodais neįrodyti asmenų gebėjimai.6 . Skatinimas – kryptinga informacija, kuria nepilnamečiai raginami imtis konkrečių veiksmų, akstinami įgyti arba keisti įpročius, pažiūras, polinkius ar elgseną.7
. Kitos šiame įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos kino įstatyme apibrėžtas sąvokas.“
Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 22 punktu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija
1. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.
2. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ši viešoji informacija:1 ) smurtinio pobūdžio, skatinanti agresyvumą ir nepagarbą gyvybei;2
) kai skatinamas turto naikinimas ar gadinimas;3 ) kai stambiu planu rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti;4 ) erotinio pobūdžio;5 ) sukelianti baimę ar siaubą;6 ) skatinanti lošti, raginanti, siūlanti dalyvauti azartiniuose lošimuose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis;7 ) kuria palankiai vertinama priklausomybė nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, taip pat nuo kitų medžiagų, kurios vartojamos arba gali būti vartojamos svaiginimosi tikslais, ir kuria skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas;8
) skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę, detalizuojanti savižudybės priemones ir aplinkybes;9 ) kuria teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai;10 ) susijusi su nusikalstamos veikos modeliavimu;11 ) kuria skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys;12 ) kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais;13 ) kai demonstruojami inscenizuoti paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį;14 ) kuria skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir jų išnaudojimas, nepilnamečių lytiniai santykiai;15
) kuria skatinami lytiniai santykiai;16 ) kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata; (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. KT101-N15/2024 pripažino, kad 4 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) 16 punktas prieštarauja Konstitucijai; šiuo įstatymo projektu šis punktas nekeičiamas.)17 ) kai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar nepadorūs gestai;18 ) kai patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus;19
) kuria skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai;20 ) kai demonstruojami masinės hipnozės seansai, kurių poveikio objektas yra visuomenės informavimo priemonės auditorija;21 ) kuri apibrėžta šio įstatymo 6 straipsnyje;22 ) kai kompiuteriniame žaidime naudojami mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai.
3. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimas draudžiamas arba ribojamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
4. Draudžiama skleisti informaciją, atitinkančią šio straipsnio 2 dalies 12 punktą, ir kitais įstatymais uždraustą viešąją, ypač pornografinio turinio, informaciją, taip pat nepilnamečių seksualinę prievartą ir jų išnaudojimą skatinančią ir (ar) savitikslį smurtą pateikiančią informaciją.“
Įstatymo 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 straipsnis. Ribojimas skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją
1Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją draudžiama tiesiogiai skleisti nepilnamečiams – jiems siūlyti, perleisti ar kitaip leisti asmeniškai ja naudotis.
Tokia viešoji informacija gali būti skleidžiama tik tose vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones (skirtas vartotojų amžiui patikrinti; atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims kontroliuoti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos sklaidą; turinio filtravimo arba kitokias sistemas) yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios viešosios informacijos pasiūlą nepilnamečiams.
Kai kompiuteriniame žaidime skleidžiama šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 22 punkte nurodyta informacija, šioje dalyje nurodytos techninės priemonės, skirtos vartotojų amžiui patikrinti, negali apsiriboti vien naudotojo paties deklaruojamais amžiaus duomenimis.
Kai neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija skleidžiama ne elektroninių ryšių tinklais, vietoj techninių priemonių gali būti taikomos kitokio pobūdžio priemonės (išankstinis informavimas apie neigiamą viešosios informacijos pobūdį; prekių apipavidalinimas ar išdėstymas; patekimo į renginius fizinis apribojimas, kai nepilnamečio nelydi suaugusysis, ir kitokios priemonės), kuriomis sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios informacijos pasiūlą nepilnamečiams.“ Teikia Seimo nariai Mindaugas Lingė Daiva Ulbinaitė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai (angl. loot boxes)
Pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį azartiniu lošimu laikomas žaidimas, kurio dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vertinimu, mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai šių požymių visumos neatitinka, nes žaidžiama ne iš pinigų, o laimėjimai taip pat nėra pinigai. Todėl azartinių lošimų teisinis reguliavimas šiems mechanizmams netaikomas.
Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas kompiuterinius žaidimus reguliuoja (2 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 5 dalis), tačiau tarp neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos kriterijų mokamų atsitiktinio atlygio mechanizmų naudojimas nenurodytas. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 punktas apima informaciją, skatinančią lošti, raginančią ar siūlančią dalyvauti žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis, tačiau šis kriterijus taikytinas tokių žaidimų reklamai ir skatinimui, o ne pačiam žaidime įdiegtam mechanizmui.
Problemos mastą liudija šie duomenys. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinėje apžvalgoje Nr. 26/14 „Nepilnamečių asmenų lošimų paplitimo, prieinamumo ir teisinio reguliavimo vertinimas“ pateikiami 2024 m. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenys: per pastaruosius 12 mėnesių iš pinigų lošė 20 procentų Lietuvos 15 – 16 metų moksleivių (27 procentai vaikinų ir 14 procentų merginų), iš jų internetu – 13 procentų. Nors bendras paplitimas Lietuvoje yra šiek tiek mažesnis už visų tyrime dalyvavusių valstybių vidurkį (23 procentai), ypač intensyvaus lošimo (24 procentai lošusiųjų; tyrimo vidurkis – 22 procentai) ir probleminio lošimo (9,8 procento lošusiųjų; tyrimo vidurkis – 8,9 procento) rodikliai Lietuvoje yra aukštesni už vidurkį. Tai reiškia, kad lošiančių paauglių Lietuvoje yra santykinai mažiau, tačiau tarp jų didesnė dalis susiduria su lošimo keliamais sunkumais.
Toje pačioje apžvalgoje konstatuojama, kad didelė dalis šiuolaikinių, net ir vaikams skirtų, vaizdo žaidimų turi imituojamus lošimo elementus, siejamus su išaugusia paauglių probleminio lošimo rizika; kad
„grobio dėžutės“ perkamos mikropervedimais, o šie, vaikų ir paauglių dažnai net
neįsisąmoninami, virtualių prizų pirkimai siejami su lošimo sutrikimo išsivystymu ir silpnesne nei įprasta impulsų kontrole; taip pat kad susidariusi padėtis reikalauja persvarstyti vaizdo žaidimų ir kitų internetinių platformų reguliavimo priežiūrą.
Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu 2024 m. lapkričio mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 15 procentų lošimo patirtį turinčių asmenų pirmą kartą lošė būdami jaunesni nei 18 metų, iš jų 2 procentai – jaunesni nei 16 metų. Pasaulinė žaidimų pramonė 2021 m. - 178 mlrd. USD pajamų, iš jų ~15 mlrd. USD vien iš loot box'ų ir vidinių valiutų pardavimo (Forbrukerrådet "Insert Coin" 2022 m. ataskaita). Europos Parlamento studijoje (Cerulli-Harms et al., 2020), nurodoma, kad vaikai turi silpnesnę savikontrolę ir sunkiau supranta vertinimą bei tikimybes žaidimuose nei suaugusieji. Tai tiesiogiai pagrindžia, kodėl toks mechanizmas turi būti priskirtas būtent nepilnamečių vystymuisi žalingos informacijos kategorijai.
Lošimų priežiūros tarnyba 2021 m. parengė Europos Sąjungos valstybių patirties dėl nuotolinių žaidimų, kuriuose galimi piniginę vertę turintys laimėjimai, reglamentavimo apžvalgą ir pateikė ją Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Teisėkūros priemonių šioje srityje nuo tada nesiimta.
komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos jungtiniame posėdyje Finansų ministerijos atstovas patvirtino, kad Lietuvoje šios srities reglamentavimo nėra, o Lošimų priežiūros tarnybos specialistas nurodė, kad pastaruoju metu didėja jaunų asmenų, kurių lošimo patirtis prasideda ne azartiniuose lošimuose, o kompiuterinių žaidimų platformose, srautas.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad kompiuteriniai žaidimai, kuriuose naudojami mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai, būtų vertinami, klasifikuojami ir žymimi pagal vartotojų amžiaus cenzą, o tokių žaidimų pasiūla nepilnamečiams būtų ribojama pagal jau galiojantį šio įstatymo mechanizmą. Įstatymo projekto uždaviniai:
a) įtvirtinti mokamo atsitiktinio atlygio mechanizmo sąvoką ir priskirti tokių mechanizmų naudojimą kompiuteriniuose žaidimuose neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos kategorijai;
b) sudaryti teisines prielaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamai patikslinti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarką.
c) patikslinti, kad techninės priemonės, kuriomis kompiuteriniuose žaidimuose su mokamais atsitiktinio atlygio mechanizmais ribojama informacijos pasiūla nepilnamečiams, turi būti patikimesnės už vien naudotojo paties deklaruojamus amžiaus duomenis.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Seimo nariai Daiva Ulbinaitė ir Mindaugas Lingė.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta azartinio lošimo sąvoka mokamų atsitiktinio atlygio mechanizmų neapima, todėl šiems mechanizmams netaikomi nei licencijavimo, nei lošėjų apsaugos, nei amžiaus cenzo reikalavimai.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta kompiuterinio žaidimo sąvoka. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardyti 21 neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos kriterijus; mokamų atsitiktinio atlygio mechanizmų tarp jų nėra. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis draudžia tokią informaciją tiesiogiai skleisti nepilnamečiams ir nustato, kokiomis sąlygomis ji gali būti skleidžiama, be kita ko, naudojant vartotojų amžiui patikrinti ir tėvų kontrolei skirtas technines priemones. Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis įpareigoja kompiuterinių žaidimų gamintojus ir (ar) platintojus žymėti kompiuterinius žaidimus pagal vartotojų amžiaus cenzą Vyriausybės nustatyta tvarka, o 7 straipsnio 7 dalis šią tvarką nustatyti paveda Vyriausybei.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ribojimai taikomi visai viešajai informacijai, 8 straipsnio 3 dalyje – reikalavimai reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, 9 straipsnyje – priežiūros institucijų kompetencija, 10 straipsnyje – nuoroda į atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą ir kitus įstatymus.
Atsakomybė už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimą nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje atskirai nustatyta atsakomybė už tokį pažeidimą kompiuteriniuose žaidimuose – bauda nuo 140 iki 600 eurų, o 4 dalyje už pakartotinį tokį pažeidimą – bauda nuo 600 iki 2 000 eurų. Administracinė atsakomybė šiame straipsnyje diferencijuojama pagal viešosios informacijos skleidimo būdą, o ne pagal atskirus įstatymo 4 straipsnio 2 dalies punktus.
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas techninių priemonių, skirtų vartotojų amžiui patikrinti, standartas nenustato jų patikimumo lygio, todėl praktikoje jį atitinka ir vien naudotojo paties nurodomi (nepatikrinami) amžiaus duomenys.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 3 dalimi, kurioje apibrėžiama mokamo atsitiktinio atlygio mechanizmo sąvoka, ir papildyti 4 straipsnio 2 dalį 22 punktu, pagal kurį neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama informacija, kai kompiuteriniame žaidime naudojami mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai.
Sąvoka apima tik tuos mechanizmus, kurie įsigyjami už pinigus arba už kompiuteriniame žaidime naudojamus atsiskaitymo vienetus, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjamus už pinigus. Žodžiai „tiesiogiai ar netiesiogiai“ reiškia, kad sąvoka apima ir tuos atvejus, kai naudotojas už pinigus įsigyja vienos rūšies atsiskaitymo vienetus, o už juos – kitos rūšies atsiskaitymo vienetus, kuriais galiausiai apmokamas atsitiktinio atlygio mechanizmas. Nemokamai žaidimo eigoje gaunami atsitiktiniai virtualūs objektai, taip pat mechanizmai, kurių turinys naudotojui atskleidžiamas iki įsigijimo, į sąvoką nepatenka.
Teisinės pasekmės kyla iš jau galiojančių įstatymo nuostatų. Tokiems kompiuteriniams žaidimams pradedama taikyti įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, todėl jie negali būti tiesiogiai siūlomi ar perleidžiami nepilnamečiams, išskyrus atvejus, kai naudojamos vartotojų amžiui patikrinti ir tėvų kontrolei skirtos techninės priemonės, sudarančios sąlygas už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsakingiems asmenims riboti tokių žaidimų pasiūlą nepilnamečiams. Už žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimus kompiuteriniuose žaidimuose taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 79 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta atsakomybė.
Įstatymo projektu taip pat papildoma 7 straipsnio 1 dalis nauju sakiniu, nustatančiu, kad, kai kompiuteriniame žaidime skleidžiama šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 22 punkte nurodyta informacija, techninės priemonės, skirtos vartotojų amžiui patikrinti, negali apsiriboti vien naudotojo paties deklaruojamais amžiaus duomenimis. Gamintojai ir (ar) platintojai išlaiko laisvę pasirinkti priemonę (pvz., už vaiko priežiūrą atsakingo asmens patvirtinimą, susietą su mokėjimo priemone, platformos lygmens amžiaus patvirtinimo funkciją ar kitą būdą), su sąlyga, kad ji nesiremia vien nepatikrinamu naudotojo pareiškimu.
Laukiami teigiami rezultatai: tėvai ir globėjai gaus aiškią informaciją apie kompiuteriniame žaidime naudojamus mokamus atsitiktinio atlygio mechanizmus prieš įsigydami žaidimą; kompiuterinių žaidimų amžiaus cenzas atspindės ne tik žaidimo turinį, bet ir jame įdiegtą funkciją; sumažės nepilnamečių ekspozicija lošimą imituojantiems mechanizmams ankstyvame amžiuje; techninės amžiaus patikros priemonės, taikomos tokiems žaidimams, taps patikimesnės už šiuo metu paplitusią praktiką, kai vartotojo amžius nustatomas vien jo paties nurodomais duomenimis.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Galima neigiama pasekmė – nacionalinio ir tarptautinio žymėjimo neatitikimas. Jeigu Vyriausybė nustatytų kitokį amžiaus cenzą, negu taikomas PEGI sistemoje, kiltų dviejų žymėjimo standartų kolizija.
Europos Komisija Skaitmeninio sąžiningumo akto pasiūlymą numato pateikti 2026 m., o jame gali būti nustatytas kitoks mokamų atsitiktinio atlygio mechanizmų režimas. Priemonė – įstatymo projekto apimtis apribota klasifikavimu ir žymėjimu, nesikėsinant į kompiuterinių žaidimų monetizacijos dizainą ar interneto platformų paslaugų teikėjų pareigas, todėl būsimo Europos Sąjungos akto ir šio reguliavimo sandūra būtų minimali.
Priežiūros pajėgumų ribotumas. Belgijos patirtis, kai 2018 m. mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai buvo pripažinti neteisėtais azartiniais lošimais, rodo, kad draudimo modelio įgyvendinti nepavyko: atlikto tyrimo duomenimis, 82 procentai daugiausia pajamų gaunančių žaidimų toliau naudojo tokius mechanizmus, o 2024 m. Belgijos lošimų komisija pripažino, kad bendrą draudimą buvo sunku įgyvendinti. Būtent todėl įstatymo projektu draudimo modelis nepasirinktas, o einama tokių žaidimų klasifikavimo ir prieinamumo ribojimo keliu.
Ribotas administracinės atsakomybės atgrasomasis poveikis. Administracinių nusižengimų kodekso 79 straipsnio 3 dalyje už žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimą kompiuteriniuose žaidimuose numatyta bauda nuo
sankcijų dydis nekeičiamas: pagrindinis siūlomo teisinio reguliavimo poveikis kyla ne iš baudos, o iš kompiuterinio žaidimo priskyrimo atitinkamai amžiaus grupei ir su tuo susijusių platinimo nepilnamečiams apribojimų. Administracinės atsakomybės dydžio peržiūra galėtų būti svarstoma atskirai, įvertinus siūlomo teisinio reguliavimo taikymo praktiką.
Nors didžiausios platinimo platformos jau siūlo tėvų autorizavimo funkcijas, tyrimai rodo, kad tokios priemonės praktikoje dažnai lieka nepakankamai veiksmingos dėl jų sudėtingumo ir daugybės valdytinų paskyrų, todėl svarbu užtikrinti, kad techninė priemonė nebūtų grįsta vien amžiaus savideklaracija.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Netiesiogiai siūlomas reguliavimas gali prisidėti prie ankstyvo nepilnamečių įsitraukimo į lošimą imituojančią veiklą mažinimo, o tai susiję su mažesne rizika ateityje įsitraukti į neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus.
Įstatymo projektu nesukuriama naujų leidimų, licencijų, diskrecinių sprendimų ar viešųjų lėšų paskirstymo mechanizmų, todėl korupcijos rizika nedidinama.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Siūlomas reguliavimas taikomas kompiuterinių žaidimų gamintojams ir platintojams, kuriems pareiga žymėti kompiuterinius žaidimus pagal vartotojų amžiaus cenzą jau nustatyta įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje. Papildoma administracinė našta ribota, nes Aprašo 31 punktas leidžia remtis PEGI vertinimu, o nuo 2026 m. birželio mėnesio PEGI sistemoje mokami atsitiktiniai daiktai jau yra savarankiškas amžiaus vertinimo kriterijus.
Didesnį poveikį pajus kompiuterinių žaidimų platintojai, privalantys užtikrinti vartotojų amžiaus tikrinimo ir tėvų kontrolės priemonių prieinamumą. Tokios priemonės pagrindiniuose kompiuterinių žaidimų platinimo kanaluose jau įdiegtos. Poveikis Lietuvos kompiuterinių žaidimų kūrėjų sektoriui vertintinas kaip nedidelis, nes siūlomas reguliavimas nedraudžia nė vieno monetizacijos modelio ir neriboja kompiuterinių žaidimų platinimo suaugusiesiems.
Papildomai, platintojai, kurių šiuo metu naudojama amžiaus patikros priemonė apsiriboja naudotojo paties nurodomais duomenimis, turės ją papildyti arba pakeisti. Kadangi pagrindiniai skaitmeninio turinio platinimo kanalai tokias funkcijas jau siūlo, poveikis daugumai rinkos dalyvių bus organizacinis, o ne technologinis.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Jis dera su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta kryptimi stiprinti apsaugą nuo lošimų keliamos socialinės rizikos ir su nepilnamečių apsaugos visuomenės informavimo srityje politika.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Administracinių nusižengimų kodekso keisti nereikia: šio kodekso 79 straipsnio 3 dalyje jau nustatyta atsakomybė už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimą kompiuteriniuose žaidimuose, o atsakomybė šiame straipsnyje siejama ne su atskirais įstatymo 4 straipsnio 2 dalies punktais, todėl naujasis 22 punktas patenka į jos taikymo sritį be papildomų pakeitimų.
Būtina pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1121 „Dėl Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Įstatymo projekte apibrėžiama nauja sąvoka „mokamas atsitiktinio atlygio mechanizmas“ ir ją įvardijantis terminas Lietuvos Respublikos terminų banke neregistruoti, todėl jie teiktini įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Kitos įstatymo projekte vartojamos sąvokos yra apibrėžtos galiojančiuose įstatymuose ir vartojamos ta pačia reikšme.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Nustatomas viešosios informacijos skleidimo ribojimas yra numatytas įstatyme, juo siekiama teisėto tikslo – sveikatos apsaugos ir kitų asmenų teisių apsaugos – ir jis yra proporcingas, nes neriboja informacijos prieinamumo suaugusiesiems.
Įstatymo projektas dera su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsniu, Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto bendrąja pastaba Nr. 25 dėl vaikų teisių, susijusių su skaitmenine aplinka, 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas) 28 straipsniu ir pagal jo 4 dalį priimtomis Europos Komisijos gairėmis dėl priemonių aukštam nepilnamečių privatumo, saugos ir saugumo internete lygiui užtikrinti, taip pat su Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymo gairėmis ir Europos Parlamento 2023 m. sausio 18 d. rezoliucija dėl internetinius vaizdo žaidimus žaidžiančių vartotojų apsaugos.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. balandžio 30 d. turėtų pakeisti 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1121 „Dėl Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nei einamaisiais, nei artimiausiais 3 biudžetiniais metais neprireiks; lėšų taip pat nebus sutaupyta. Siūlomo reguliavimo laikymosi priežiūrą pagal esamą kompetenciją ir turimus valstybės biudžeto asignavimus vykdys žurnalistų etikos inspektorius ir kitos įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos, naujų funkcijų joms nenustatoma.
gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą naudotasi Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitine apžvalga Nr. 26/14 „Nepilnamečių asmenų lošimų paplitimo, prieinamumo ir teisinio reguliavimo vertinimas“, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. parengta Europos Sąjungos šalių patirties ir taikomos praktikos dėl nuotolinių žaidimų, kuriuose galimi piniginę vertę turintys laimėjimai, reglamentavimo ir situacijos Lietuvoje įvertinimo apžvalga, 2024 m. ESPAD tyrimo duomenimis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Priklausomybių prevencijos komisijos 2026 m. gegužės 13 d. jungtinio posėdžio medžiaga.
Projektui pritarimą išreiškė Lošėjų artimųjų paramos grupė:
„lošėjų artimiesiems ypač svarbi siūlomų pakeitimų prevencinė kryptis – siekis
apsaugoti vaikus nuo lošimo principus imituojančių mechanizmų dar prieš jiems susiduriant su tikrais azartiniais lošimais. Mūsų grupės nariai pastebi, kad kompiuteriniai ir mobilieji žaidimai vaikams tampa įprasta kasdienybės dalimi, o tokios funkcijos kaip „loot box“ juose pateikiamos kaip smagi žaidimo dalis.
Taip jas dažniausiai ir priima vaikai – kaip smalsumą keliantį, nuotaikingą, jaudinantį atsitiktinį atlygį. Tačiau mažamečiai ir paaugliai dėl savo amžiaus bei dar besiformuojančių gebėjimų kontroliuoti impulsus ne visada gali tinkamai įvertinti tokio elgesio rizikas ir ilgalaikes pasekmes“ <...> „pritariame pasirinktam sprendimui ne drausti pačius žaidimus ar jų monetizacijos modelius, o užtikrinti, kad žaidimai, kuriuose naudojami mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai, būtų tinkamai įvertinti pagal amžių ir kad tėvai apie tai būtų aiškiai informuojami. Mūsų nuomone, amžiaus cenzas turėtų atspindėti ne tik žaidimo turinį, bet ir jame naudojamus mechanizmus, kurie gali būti reikšmingi vaiko elgesiui ir raidai.“
Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos išreiškė poziciją, kad
„žaidimų srities reguliavimas Azartinių lošimų įstatyme būtų sudėtingas ir
neefektyvus, todėl tėvų informavimas apie žaidimus ir jų turinį laikytina proporcinga ir tinkama priemonė“.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: „nepilnamečių apsauga“, „kompiuterinis žaidimas“, „mokamas atsitiktinio atlygio mechanizmas“, „viešoji informacija“, „azartiniai lošimai“. Europos žodyno „Eurovoc“ terminai: „vaikų apsauga“,
„informacijos politika“, „azartiniai lošimai“, „vaizdo žaidimas“, „vartotojų
apsauga“.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Svarstyta galimybė mokamus atsitiktinio atlygio mechanizmus reguliuoti keičiant Azartinių lošimų įstatymą, kaip 2025 m. gruodžio 4 d. pateiktu įstatymo projektu pasirinkta Lenkijoje, kur siūloma įtvirtinti
„žaidimo dėl virtualių gėrybių“ sąvoką ir licencijavimo arba pranešimo tvarką.
Šio kelio atsisakyta, nes jis reikalauja atskiros licencijavimo, priežiūros ir mokestinės architektūros; jis nesuderinamas su Lošimų priežiūros tarnybos pozicija dėl azartinio lošimo požymių visumos; Nyderlandų teismų praktika rodo, kad azartinių lošimų teisės taikymas šiems mechanizmams yra ginčytinas. Šiaurės valstybėse ir daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių pasirinktas vartotojų ir nepilnamečių apsaugos, o ne azartinių lošimų teisės kelias.
Apibrėžiant mokamą atsitiktinio atlygio mechanizmą sąmoningai nevartojamas terminas „virtualioji valiuta“. Šio termino apibrėžtis pateikta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir apima priemones, kurios yra pripažįstamos mainų priemone ir gali būti perduodamos, saugomos arba parduodamos elektroniniu būdu.
Kompiuteriniuose žaidimuose naudojami atsiskaitymo vienetai šių požymių paprastai neturi, nes už žaidimo ribų neperleidžiami. Vartojant tą patį terminą kiltų rizika, kad siūloma nuostata nebūtų taikoma būtent tiems atvejams, dėl kurių ji nustatoma, taip pat būtų pažeistas reikalavimas tą pačią sąvoką skirtinguose įstatymuose vartoti ta pačia reikšme. Dėl to įstatymo projekte vartojama neutrali formuluotė „kompiuteriniame žaidime naudojami atsiskaitymo vienetai“.
Praktikoje mokami atsitiktinio atlygio mechanizmai dažnai apmokami ne tiesiogiai pinigais, o dviem ar daugiau žingsnių: naudotojas už pinigus įsigyja platformos atsiskaitymo vienetus, už juos – konkretaus kompiuterinio žaidimo vidaus valiutą, o šia valiuta apmoka atsitiktinio atlygio mechanizmą. Jeigu sąvoka apimtų tik už pinigus tiesiogiai įsigyjamus atsiskaitymo vienetus, reguliavimas nebūtų taikomas didžiajai daliai atvejų, dėl kurių jis nustatomas.
Tokia pat logika vadovaujasi ir tarptautinė praktika: didžiausios kompiuterinių žaidimų platinimo platformos savo taisyklėse mokamais atsitiktiniais daiktais laiko ir tuos, kurie įsigyjami netiesiogiai, per už platformos atsiskaitymo vienetus nupirktą žaidimo vidaus valiutą. Dėl to įstatymo projekte vartojami žodžiai „tiesiogiai ar netiesiogiai“, kurie uždengia bet kokio ilgio atsiskaitymo grandinę, nereikalaujant išvardyti konkrečių jos formų.
Amžiaus grupė įstatymo projekte nenustatoma, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą kompiuterinių žaidimų amžiaus grupes ir indeksus nustato Vyriausybė (įstatymo 7 straipsnio 5 ir 7 dalys). Toks sprendimas leidžia užtikrinti suderinamumą su PEGI vertinimo sistema ir prireikus operatyviai reaguoti į jos pokyčius.
Teikia Seimo narys