Projektas
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 70 metų amžiaus, o šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 70 metų arba sueina jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 58 straipsnio 1 dalis taikoma ir teisėjams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į teisėjo pareigas iki 65 metų amžiaus ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną eina teisėjo pareigas. Šis įstatymas neatkuria iki jo įsigaliojimo pasibaigusių teisėjo įgaliojimų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Projektą teikia Juozas Olekas
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant (sudarant teisėjams galimybę eiti teisėjo pareigas iki 70 metų amžiaus) pilniau išnaudoti teisininkų sukauptus žmogiškuosius išteklius. Galiojanti 65 metų amžiaus riba lemia, kad teismų sistema netenka didelę profesinę patirtį sukaupusių teisėjų, nors jie gali būti tinkamos sveikatos būklės, išlaikę profesinę kompetenciją ir pasirengę toliau eiti pareigas. Teisėjų rengimas, atranka ir profesinės patirties sukaupimas trunka daug metų, o santykinai ankstyvas įgaliojimų pasibaigimas gali didinti teisėjų trūkumo, darbo krūvio ir bylų nagrinėjimo trukmės problemas.
Įstatymo projekto tikslas – nustatyti bendrą 70 metų teisėjo įgaliojimų ribą. Uždaviniai: išsaugoti patyrusius teisėjus teismų sistemoje, stiprinti teismų veiklos tęstinumą, sudaryti prielaidas tolygiau valdyti teisėjų darbo krūvį ir mažinti neužimtų teisėjų pareigybių poveikį bylų nagrinėjimui. Siūloma ne individualaus ir atrankinio teisėjo įgaliojimų pratęsimo procedūra, o visiems teisėjams vienodai taikoma, iš anksto įstatyme nustatyta amžiaus riba. Toks reguliavimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl teisėjų nepriklausomumo ir neleistinumo po vieną spręsti, kurių teisėjų įgaliojimus pratęsti pasibaigus bendrai nustatytam terminui.
teismų veiklos apžvalgoje nurodyta, kad teismų kasdienei veiklai darė įtaką stabiliai augantys bylų srautai ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Nacionalinės teismų administracijos skelbiama teisėjų atrankų eiga taip pat rodo nuolat vykdomas atrankas į laisvas ir atsilaisvinsiančias teisėjų bei teismų vadovų vietas. Teisėjo parengimas ir paskyrimas trunka, todėl staigus patyrusių teisėjų pasitraukimas, sukakus 65 metams, trumpuoju laikotarpiu negali būti visiškai kompensuojamas vien naujomis atrankomis. Galimybė eiti pareigas iki 70 metų taptų viena iš priemonių, padedančių išlaikyti reikiamą teisėjų skaičių, sumažinti neužimtų pareigybių poveikį likusių teisėjų darbo krūviui ir išsaugoti bylų nagrinėjimo tęstinumą. Ši priemonė nepakeičia būtinybės pritraukti ir rengti naujus teisėjus, tačiau suteikia sistemai papildomo laiko planuoti kartų kaitą.
Kitų Europos valstybių patirtis rodo, kad 70 metų teisėjų amžiaus riba nėra išskirtinė. Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos 2018 m. lyginamojoje ataskaitoje, parengtoje pagal 2016 m. duomenis, 70 metų teisėjų išėjimo į pensiją riba buvo nurodyta, be kita ko, Čekijoje, Danijoje, Kroatijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Slovėnijoje, o Ispanijoje buvo nurodyta 72 metų riba. Ataskaitoje pažymėta, kad Europos valstybėse ši riba svyravo, todėl vieno visoms valstybėms privalomo modelio nėra. Vis dėlto palyginimas patvirtina, kad įstatyme nustatyta vienoda 70 metų riba dera su Europoje taikomais teisėjų tarnybos trukmės modeliais. Naujesni atskirų valstybių šaltiniai taip pat rodo aukštesnes ribas: Vokietijos federaliniams teisėjams bendra riba laipsniškai didinama iki 67 metų, o Estijoje teisėjai gali eiti pareigas iki 67 metų ir įstatymo nustatytais atvejais šis laikas gali būti pratęstas.
Siūlymas siejasi ir su sidabrinės ekonomikos bei aktyvaus ilgaamžiškumo kryptimi. Europos Komisija sidabrinę ekonomiką apibrėžia kaip su vyresnio amžiaus žmonių poreikiais ir galimybėmis susijusią ekonominę veiklą ir pabrėžia vyresnių žmonių įtrauktį bei dalyvavimą ekonominėje veikloje. Komisijos 2025 m. užimtumo ir socialinės raidos apžvalgoje pažymėta, kad, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir trūkstant darbuotojų bei gebėjimų, svarbu sudaryti sąlygas vyresniems žmonėms ilgiau dalyvauti darbo rinkoje. Teisėjų atveju tai ypač aktualu, nes profesinė branda, sukaupta teisinė patirtis, gebėjimas valdyti sudėtingas bylas ir perduoti žinias jaunesniems kolegoms yra ilgai kaupiamas viešasis išteklius.
Todėl galimybė, esant tinkamai sveikatos būklei ir profesiniam tinkamumui, dirbti iki 70 metų atitinka aktyvaus senėjimo, kartų bendradarbiavimo ir ilgesnio profesinio dalyvavimo principus.
Įstatymo projekto iniciatorius LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas
Teismų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, išskyrus to paties straipsnio 4 dalyje numatytą dvejų metų paskyrimą. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu įgaliojimų laikas pasibaigia nagrinėjant bylą, įgaliojimai gali būti pratęsiami tik tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatytu laiku pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus. Taigi konkretų teisėjo įgaliojimų pabaigos amžių nustato įstatymų leidėjas, laikydamasis Konstitucijoje įtvirtintų teisėjų nepriklausomumo, teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjų valstybinė pensija skiriama tik asmeniui, kuris, be kitų sąlygų, yra sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių ir nustojo dirbti teisėju. Taigi teisėjas, toliau einantis teisėjo pareigas, teisėjų valstybinės pensijos negauna: jam mokamas teisėjo atlyginimas, o teisėjų valstybinės pensijos skyrimas atidedamas iki darbo teisėju pabaigos .
Įstatymo projektu siūloma Teismų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje vietoj 65 metų nustatyti 70 metų amžiaus ribą. Teisėjo įgaliojimai baigtųsi, kai teisėjui sukaktų 70 metų arba pasibaigtų terminuoto paskyrimo laikas.
Pereinamoji nuostata užtikrintų, kad 70 metų amžiaus riba būtų taikoma ir iki įstatymo įsigaliojimo paskirtiems teisėjams, jeigu jų įgaliojimai įsigaliojimo dieną dar nebūtų pasibaigę. Įstatymas neatkurtų iki jo įsigaliojimo jau pasibaigusių teisėjo įgaliojimų. Tikimasi išlaikyti teismų sistemoje daugiau didelę profesinę patirtį turinčių teisėjų, sumažinti staigaus teisėjų skaičiaus mažėjimo riziką, sustiprinti žinių perdavimą jaunesniems kolegoms ir sudaryti palankesnes sąlygas byloms išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Bendra įstatyme nustatyta riba būtų taikoma vienodai, be individualaus politinio sprendimo pratęsti konkretaus teisėjo įgaliojimus.
Pakeitimas padėtų ne tik išsaugoti teisėjų skaičių, bet ir planuoti nuoseklią kartų kaitą. Vyresni teisėjai galėtų užbaigti ilgai nagrinėjamas bylas, dalytis specializuotomis žiniomis ir prisidėti prie jaunesnių teisėjų profesinio tobulėjimo. Kartu būtų išlaikomas naujų teisėjų pritraukimo poreikis, todėl 70 metų riba neturėtų būti vertinama kaip atrankų ar teisėjų rengimo pakaitalas.
neigiamos pasekmės Neigiamų pasekmių nenumatoma. Ilgesnis teisėjų darbo laikotarpis gali lėtinti laisvų teisėjų vietų atsiradimą ir naujų teisėjų patekimą į sistemą, tačiau šį poveikį turėtų atsverti teismų veiklos tęstinumas ir patirties išsaugojimas.
Taikant pakeitimą turi būti ir toliau laikomasi teisėjams nustatytų sveikatos tikrinimo, veiklos vertinimo, etikos ir atsakomybės reikalavimų. Vien amžius neturėtų būti laikomas profesinio tinkamumo pakaitalu.
Įstatymo projektas, užtikrindamas tvaresnį teismų darbą bei stiprindamas teisėjų motyvaciją nepriekaištingai dirbti, turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijos užkardymui.
Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Netiesioginis teigiamas poveikis galimas, jeigu patyrusių teisėjų išlaikymas padėtų užtikrinti sklandesnį ir spartesnį bylų, įskaitant verslo ginčus, nagrinėjimą Verslo ginčų nagrinėjimo spartinimas mažins administracinę naštą verslu.
Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentams. Juo siekiama patikimos, veiksmingos ir visuomenės pasitikėjimą užtikrinančios teismų sistemos veiklos. Projektas taip pat atitinka Europos Sąjungoje pabrėžiamas aktyvaus senėjimo, ilgesnio dalyvavimo darbo rinkoje, kartų bendradarbiavimo ir vyresnių darbuotojų sukauptų gebėjimų panaudojimo kryptis. Sidabrinės ekonomikos požiūriu vyresnio amžiaus asmenys vertinami ne tik kaip socialinių paslaugų gavėjai, bet ir kaip ekonominėje bei visuomeninėje veikloje dalyvaujantys, didelę patirtį sukaupę žmonės.
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
reikalavimams Įstatymo projektas parengtas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos reikalavimų. Naujų sąvokų ar jas įvardijančių terminų nenustatoma.
reikalavimams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei. Projektu nustatoma vienoda, objektyvi ir iš anksto žinoma teisėjo įgaliojimų amžiaus riba.
Įstatymui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. Jeigu poįstatyminiuose teisės aktuose vartojama konkreti 65 metų riba, juos priėmusios institucijos turės iki įstatymo įsigaliojimo suderinti šias nuostatas su pakeistu įstatymu.
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų teisėjų darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms įmokoms tais atvejais, kai teisėjai pareigas eis ilgiau negu pagal galiojantį reguliavimą, nereikės. Teisėjų valstybinėms pensijoms skirti valstybės biudžeto asignavimai, daliai teisėjų nusprendus savo profesinę karjerą pratęsti iki 70 metų, bus taupomi.
Savivaldybių biudžetams papildomų lėšų nereikės.
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„teisėjas“, „teisėjo įgaliojimai“, „teisėjo amžius“, „70 metų“, „teismai“.
Pasirinkta įstatymo įsigaliojimo data – 2027 m. sausio 1 d.