Projektas Nr.
2026 m. d. Nr.
1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) vartotojams parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų vienetinius pakelius, susijusius gaminius, įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Teikia Seimo nariai
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – panaikinti nepagrįstus tam tikrų produktų gamybos ribojimus, nekeičiant draudimo šiuos produktus parduoti Lietuvos vartotojams. Projektu siūloma suderinti Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ( TKĮ ) 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą su TKĮ vartojamomis sąvokomis, ES teisės reikalavimais ir konstituciniu proporcingumo principu. Siūloma atsisakyti draudimo gaminti prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius, kartu išlaikant draudimą jas parduoti Lietuvos vartotojams.
TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas šiuo metu draudžia gaminti ir (ar) parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų vienetinius pakelius, susijusius gaminius, įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti. Šis draudimas formuluojamas plačiai ir apima bet kokius produktus, kurių dizainas, forma ar vartojimo būdas gali būti laikomi panašiais į tabako gaminius. Kadangi rinkoje nuolat atsiranda naujų produktų kategorijų, kurių išvaizda ar vartojimo būdas gali priminti tabako gaminius, dabartinis reguliavimas kaskart kelia klausimą, ar konkretus produktas patenka į draudimo apimtį. Teismų praktikoje nurodyta, kad tabako gaminio imitacijomis gali būti laikomos, pavyzdžiui, per burną vartojamos pagalvėlės, nebūtinai savo sudėtyje turinčios tabako, tačiau, kurios dėl savo vartojimo būdo ir dizaino galėtų būti laikomos panašiomis į per burną vartojamą tabako gaminį „snusą“
[1] . Visgi, tokie gaminiai gali būti gaminami be tabako, tačiau su nikotinu, kofeinu ar apskritai be jokių kontroliuojamų medžiagų. Pavyzdžiui, bent viena įmonė Lietuvoje šiuo metu kartu su Norvegijos medikais vysto produktą, kuris savo išvaizda gali būti panašus į vadinamuosius „snusus“ dėl savo formos ir pakuotės, tačiau jame nėra nei tabako, nei nikotino – tokia per burną vartojama pagalvėlė skirta tam, kad sumažintų burnos gleivinės sausumą.
Dizaino panašumo kriterijus palieka plačią erdvę interpretacijai, todėl kiekvieną kartą atsiradus naujam produktui ar pasikeitus esamų produktų dizainui, kyla teisinis neapibrėžtumas dėl draudimo taikymo apimties. Universalus reguliavimas, nukreiptas į pardavimą, o ne į gamybą, leistų išvengti poreikio kaskart iš naujo vertinti kiekvieną naują produktą.
Kitose Europos Sąjungos valstybėse (pvz., Austrijoje, Švedijoje, Lenkijoje) tokio pobūdžio gaminiai yra reguliuojami, tačiau ne draudžiami. Tuo tarpu Lietuvoje dėl galiojančio reguliavimo taikymo praktikos tokių naujų gaminių gamyba būtų ribojama, jeigu institucijos ir teismai nuspręstų, kad jie imituoja tabako gaminius.
Gamybos draudimas, taikomas produktams, kurie nėra parduodami Lietuvos vartotojams, gali pažeisti ES laisvo prekių judėjimo principą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34–36 straipsniai). Toks ribojimas gali būti laikomas neproporcingu, jei nėra būtinas viešosios politikos tikslams pasiekti. Lietuvoje veikia įmonės, kurios gamina tokius produktus eksportui ir jų netiekia Lietuvos vartotojams. Ši veikla kuria ekonominę naudą – darbo vietas ir biudžeto pajamas. Esamas reguliavimo neaiškumas mažina Lietuvos konkurencingumą ir gali paskatinti gamybos perkėlimą į kitas valstybes nares.
Konkurencijos sąlygos tarp skirtingose Europos Sąjungos šalyse įsisteigusių gamintojų šiuo metu yra nelygiavertės. Būtent Lietuvos gamintojų padėtis yra nepagrįstai prastesnė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis įpareigoja valstybę remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Konstitucinio Teismo doktrina įtvirtina, kad ūkinės veiklos laisvę ribojantys draudimai turi būti proporcingi, nediskriminaciniai ir aiškiai suformuluoti, skiriant juos konstituciškai saugomų vertybių – vartotojų interesų, sąžiningos konkurencijos
projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas
Šiuo metu vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar produktas patenka į TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto draudimo apimtį, yra dizaino panašumas su tabako gaminiais. Toks reguliavimas palieka plačią erdvę interpretacijai, nes produktų formos, dizainai ir vartojimo būdai nuolat kinta, atsiranda naujų produktų kategorijų. Nauji produktai gali turėti vizualinių ar funkcinių panašumų su tabako gaminiais, tačiau savo sudėtimi ir paskirtimi nebūti su jais susiję. Dėl šios priežasties dabartinis reguliavimas tampa perteklinis – jis riboja ne tik produktų pardavimą Lietuvos vartotojams, bet ir jų gamybą eksportui, taip nepagrįstai apribodamas galimybę kurti ekonominę vertę šalies ūkiui.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Įstatymo projektu siūloma pakeisti TKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, išbraukiant draudimą gaminti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų vienetinius pakelius, susijusius gaminius, įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti. Toks pakeitimas užtikrintų, kad draudimas būtų universaliai taikomas visiems produktams, nepriklausomai nuo jų kategorijos, formos ar dizaino pokyčių, ir būtų nukreiptas į produktų pardavimą Lietuvos vartotojams, o ne į gamybą.
Įstatymo projektu nebūtų panaikinamas draudimas šiais gaminiais prekiauti Lietuvos Respublikoje. Tikimasi, kad teisinio neapibrėžtumo panaikinimas ir aiškus, nedviprasmiškas gamybos legalizavimas sukurtų aiškią ekonominę naudą Lietuvai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia aukštą pridėtinę vertę kuriančios gamyklos, kurių padėtis yra teisiškai neapibrėžta – gaminami produktai neturi tabako, tačiau jų dizainas ar vartojimu būdas gali būti panašus į tabako gaminių. Šios gamyklose kuria ir aukštos vertės pridėtines darbo vietas (pvz., didžiausias gamintojas moka vidutinį 3 850 Eur atlyginimą prieš mokesčius), o jų generuojama apyvarta lemia papildomus į biudžetą sumokamus mokesčius. Įstatymo pakeitimai ne tik užtikrins, kad ši veikla nebus perkelta į kitą Europos Sąjungos valstybę, bet ir paskatins šiuo metu veikiančių gamintojų plėtrą – naujas gamyklas, darbo vietas.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Panaikinus teisinį neapibrėžtumą, pagalvėlių gamintojams nebus paskatų perkelti gamybą ir bus sudarytos aiškios sąlygos ateities investicijoms Lietuvoje.
projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti naujų teisės aktų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės.
projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projektu naujų sąvokų neįvedama bei esamos sąvokos keičiamos nėra.
projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Netgi priešingai – į valstybės biudžetą bus sumokama daugiau mokesčių.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Nėra.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai [1] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-457-415/2026