P rojektas Lietuvos Respublikos
IR 131
1 . Papildyti 2 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
14. Valstybės garantija pradinio įnašo daliai padengti – valstybės teikiama garantija kredito davėjui tai pradinio įnašo daliai, kuri susidaro kredito davėjui taikant mažesnį paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį negu maksimalus Atsakingojo skolinimo nuostatuose leidžiamas santykis.“2 . Buvusią 2 straipsnio 14 dalį laikyti 15 dalimi ir ją išdėstyti taip: „15 .
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme.“
Papildyti 5 straipsnį nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9
. Parama būstui įsigyti, teikiant valstybės garantijas pradinio įnašo daliai padengti, gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto, nacionalinio plėtros banko, tarptautinių finansų institucijų, garantijų aptarnavimo mokesčių, grįžtančių lėšų bei kitų teisėtai gautų lėšų. Šiai paramai administruoti gali būti sudaromi specialūs finansiniai instrumentai.“
Papildyti 6 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3 ) teikiant valstybės garantiją pradinio įnašo daliai padengti.“
straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 81 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Teisė į valstybės garantiją pradinio įnašo daliai padengti1 .
Teisę į valstybės garantija pradinio įnašo daliai padengti turi jaunos šeimos ir asmenys iki 36 metų, kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos, šio prašymo pateikimo metu, neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;2 .
Valstybės garantija gali būti teikiama tik tuo atveju, kai kredito pirmam būstui įsigyti davėjas reikalauja didesnio nuosavo įnašo, negu susidarytų taikant maksimalų Atsakingojo skolinimo nuostatuose leidžiamą paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį.“
straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 131 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „131 straipsnis. Valstybės garantijos pradinio įnašo daliai padengti te ikimo sąlygos
1. Valstybės garantijos dydis negali viršyti 30 procentų įsigyjamo būsto vertės bei skirtumo tarp kredito davėjo reikalaujamo nuosavo įnašo ir nuosavo įnašo, kuris susidarytų taikant maksimalų Atsakingojo skolinimo nuostatuose leidžiamą paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį.2
. Valstybės garantija neteikiama tai nuosavo pradinio įnašo daliai, kuri susidarytų taikant maksimalų Atsakingojo skolinimo nuostatuose leidžiamą paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį.
3. Valstybės garantija teikiama tik tuo atveju, kai kredito davėjas sutinka, kad gavus valstybės garantiją pirkėjui būtų taikomas nuosavas pradinis įnašas, kuris susidarytų taikant maksimalų Atsakingojo skolinimo nuostatuose leidžiamą paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį.
4. Gavęs valstybės garantiją kredito davėjas neturi teisės reikalauti didesnio nuosavo pradinio įnašo, negu susidarytų taikant maksimalų Atsakingojo skolinimo nuostatuose leidžiamą paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį.5
. Už valstybės garantijos teikimą mokamas garantijos aptarnavimo mokestis. Šio mokesčio dydį, apskaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Valstybės garantijų teikimo, administravimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
81 ir 131
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Pastaraisiais metais Lietuvoje vis ryškėja struktūrinė pirmojo būsto prieinamumo problema. Nors didelė dalis jaunų dirbančių žmonių ir šeimų pagal savo pajamas yra pajėgūs mokėti būsto kredito įmokas, praktikoje viena didžiausių kliūčių įsigyti pirmą būstą tampa reikalavimas sukaupti didelį nuosavą įnašą. Ši problema ypač aktuali jauniems žmonėms, neturintiems sukaupto šeimos kapitalo ar paveldėto turto.
Lietuvos banko viešai pristatytuose Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimuose sudaryta galimybė pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams taikyti didesnį maksimalų paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį ( LTV – Loan-to-Value ratio (angl.) ) . Tačiau praktikoje kredito davėjai daliai gyventojų dažnai taiko griežtesnius reikalavimus ir reikalauja didesnio nuosavo įnašo, negu susidarytų taikant maksimalų Atsakingojo skolinimo nuostatuose leidžiamą paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį. Tokie reikalavimai dažniausiai taikomi mažesnio likvidumo nekilnojamajam turtui – senesnės statybos būstams, individualiems namams ar būstui regionuose.
Dėl to praktikoje susiformuoja situacija, kai asmenys ar jaunos šeimos, nors ir atitinka kreditingumo reikalavimus bei gali mokėti būsto kredito įmokas, negali įsigyti pirmojo būsto vien dėl itin didelio reikalaujamo nuosavo įnašo. Tai ypač apsunkina būsto įsigijimą regionuose, mažina gyventojų mobilumą, riboja galimybes jauniems specialistams kurtis mažesnėse savivaldybėse bei prisideda prie šeimos kūrimo ir vaikų susilaukimo atidėjimo.
Kartu ši situacija didina socialinę nelygybę, nes galimybė įsigyti pirmą būstą vis dažniau priklauso ne nuo žmogaus darbo pajamų ar kreditingumo, o nuo turimo šeimos finansinio užnugario. Tai silpnina vidurinės klasės stiprėjimą ir mažina socialinį mobilumą.
Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektais siūloma sukurti naują valstybės paramos instrumentą
Atsakingojo skolinimo nuostatuose leidžiamas santykis, t. y. kai kredito davėjas reikalauja didesnio nuosavo įnašo, negu susidarytų taikant maksimalų pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus leidžiamą paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį. Garantija būtų taikoma pirmą būstą įsigyjantiems asmenims iki 36 metų ir jaunoms šeimoms.
Projektų tikslas – pagerinti pirmojo būsto prieinamumą kreditingiems jauniems žmonėms ir šeimoms, sumažinti regioninę nelygybę būsto finansavimo srityje, sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms anksčiau įsigyti būstą ir stiprinti vidurinę klasę. Projektų uždaviniai:
įnašo daliai mechanizmą;
valstybės garantiją;
taikymo sąlygas;
pasitelkiant valstybės biudžeto, nacionalinio plėtros banko, tarptautinių finansų institucijų ir kitus finansinius instrumentus; 5.
užtikrinti fiskaliai tvarų priemonės veikimą, taikant garantijos aptarnavimo mokestį galimiems nuostoliams dėl neveiksnių paskolų padengti.
Įstatymų projektus parengė Gintarė Skaistė.
teisiniai santykiai Šiuo metu su pirmojo būsto įsigijimu susiję teisiniai santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu, Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu.
Pagal Lietuvos banko patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus nuo
įnašas sudaro 10 proc. būsto vertės. Iki to laikotarpio minimalus pradinis įnašas pirmąjį būstą įsigyjantiems asmenims yra15
Vis dėlto praktikoje vartotojai ne visada turi galimybę gauti būsto paskolą su minimaliu teisės aktuose numatytu pradiniu įnašu. Lietuvos banko atliekama komercinių bankų skolinimo sąlygų apklausa rodo, kad tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, regionuose įsigyjant senesnės statybos būstą ar finansuojant individualių namų statybas – kredito davėjai gali reikalauti papildomų 5–15 proc. punktų nuosavų lėšų. Tokiais atvejais vartotojui gali reikėti sukaupti 15–25 proc., o kai kuriais atvejais ir apie 30 proc. būsto vertės siekiantį pradinį įnašą.
Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenys rodo, kad praktikoje reikšminga dalis pirmojo būsto paskolų suteikiama su didesniu nei minimalus pradiniu įnašu. Nors paskolų su mažesniu nei 20 proc. pradiniu įnašu dalis nuo 2020 m. išaugo nuo maždaug 30 proc. iki beveik 50 proc. 2025–2026 m., daugiau nei pusė pirmojo būsto paskolų vis dar suteikiama su ne mažesniu kaip
tenka sukaupti didesnį nei minimalus teisės aktuose nustatytas pradinis įnašas.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas šiuo metu numato valstybės paramą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms, įsigyjantiems būstą ar jį nuomojantiems. Įstatyme nustatytos būsto kredito subsidijos taikomos asmenims ir šeimoms, atitinkantiems įstatyme nustatytus pajamų, turto bei kitus kriterijus. Subsidijos dydis priklauso nuo šeiminės padėties, vaikų skaičiaus ar negalios aplinkybių. Ši parama daugiausia orientuota į socialiai jautresnes gyventojų grupes ir taikoma tik tam tikras sąlygas atitinkančiam būstui.
Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas nustato finansinės paskatos mechanizmą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmą būstą regionuose. Pagal šį įstatymą valstybė teikia subsidiją būsto kredito daliai apmokėti. Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus. Įstatymas taikomas tik jaunoms šeimoms, atitinkančioms įstatyme nustatytus amžiaus ir įsigyjamo būsto vertės kriterijus.
Taigi šiuo metu galiojančios valstybės paramos priemonės daugiausia grindžiamos subsidijų modeliu ir yra orientuotos į konkrečias socialines grupes arba regionus. Tuo tarpu valstybės garantijos mechanizmo, kuris būtų skirtas kreditingiems pirmojo būsto pirkėjams visoje Lietuvos teritorijoje ir padėtų spręsti pradinio įnašo trūkumo problemą, šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje nėra.
rezultatų laukiama
Įstatymų projektais siūloma sukurti valstybės garantijos mechanizmą jauniems asmenims ir jaunoms šeimoms iki 36 metų, įsigyjantiems pirmąjį būstą. Siūlomu reguliavimu siekiama spręsti pradinio įnašo trūkumo problemą tais atvejais, kai asmenys ar šeimos yra pakankamai kreditingi būsto paskolai gauti, tačiau neturi pakankamai sukauptų nuosavų lėšų visam kredito davėjo reikalaujamam pradiniam įnašui padengti.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad valstybės garantija būtų taikoma tik tai būsto kredito daliai, kuri atitinka skirtumą tarp minimalaus pradinio įnašo, nustatyto Atsakingojo skolinimo nuostatuose, ir kredito davėjo faktiškai reikalaujamo pradinio įnašo. Siūloma nustatyti, kad garantijos dydis negalėtų viršyti 30 proc. įsigyjamo būsto vertės.
Siūloma nustatyti, kad garantija būtų teikiama tik pirmąjį būstą įsigyjantiems asmenims ar jaunoms šeimoms, atitinkantiems kredito davėjo nustatytus kreditingumo reikalavimus ir galintiems vykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Taip pat siūloma nustatyti garantijos administravimo mechanizmą bei garantijos gavėjui taikomą garantijos administravimo (aptarnavimo) mokestį.
Siūlomas reguliavimas grindžiamas praktikoje egzistuojančia situacija, kai daliai pirmojo būsto pirkėjų kredito davėjai taiko didesnį nei minimalus pradinis įnašas. Lietuvos banko duomenimis, tai dažniausiai pasitaiko finansuojant mažiau likvidų nekilnojamąjį turtą, ypač regionuose esančius senesnės statybos būstus ar individualių namų projektus. Tokiais atvejais net ir pakankamas pajamas gaunantys asmenys ar šeimos gali susidurti su sunkumais sukaupti reikalingą pradinių santaupų sumą.3 pav. Tipinis valstybės garantijos pradinio įnašo daliai veikimo pavyzdys
Tikimasi, kad siūlomas reguliavimas sudarys palankesnes galimybes jauniems žmonėms ir jaunoms šeimoms anksčiau įsigyti pirmąjį būstą, sumažins priklausomybę nuo šeimos finansinės paramos ar paveldėto turto, stiprins vidurinę klasę bei prisidės prie didesnio būsto prieinamumo Lietuvoje. Taip pat tikimasi, kad siūlomas valstybės garantijos modelis papildys šiuo metu galiojančias subsidijų priemones, kurios orientuotos į konkrečias socialines grupes ar regionus, tačiau nesukurs perteklinių paskatų neatsakingam skolinimuisi, kadangi garantija būtų taikoma tik kreditingiems asmenims ir tik daliai pradinio įnašo reikalavimo.
Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas: padidins pirmojo būsto prieinamumą jaunoms šeimoms ir jauniems asmenims;
sumažins pradinio įnašo sukaupimo barjerą; sudarys galimybes anksčiau įsigyti pirmą būstą asmenims, kurie turi pakankamas pajamas būsto paskolai aptarnauti; prisidės prie vidurinės klasės stiprinimo ir didesnio ekonominio saugumo; paskatins jaunų žmonių įsitvirtinimą Lietuvoje ir šeimų kūrimą; sudarys prielaidas efektyviau panaudoti valstybės, Europos Sąjungos ir nacionalinio plėtros banko finansines priemones būsto prieinamumui didinti.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Esminių neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įvedus naują reguliavimą neigiamų pasekmių nenumatoma.
Verslo sąlygoms įtakos neturės.
dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Saugumo įnašo įstatymo projekto sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija .
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
aktų rengėjai ir terminai Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybės garantijos suteikimo ir administravimo tvarką bei garantijos administravimo (aptarnavimo) mokesčio apskaičiavimo tvarką.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektų įgyvendinimui gali prireikti valstybės biudžeto lėšų valstybės garantijų įsipareigojimams vykdyti bei garantijų administravimo sistemai užtikrinti. Konkretus lėšų poreikis priklausys nuo suteiktų garantijų apimties ir faktinio garantinių įsipareigojimų įvykdymo masto. Lietuvos banko duomenimis, neveiksnių paskolų dalis bankų sektoriuje sudaro apie 0,8 proc., o neveiksnių būsto paskolų dalis – apie 0,7 proc., todėl tikėtina, kad garantijos gavėjams taikomas garantijos administravimo (aptarnavimo) mokestis padengtų didžiąją dalį su garantijų įvykdymu susijusių išlaidų.
14Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai,
rekomendacijos ir išvados Negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „pirmas būstas“, „valstybės garantija“.
Nėra .