Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-1396 · 2026-04-14 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

🎙 Komiteto svarstymas (įrašas)

Švietimo ir mokslo komitetas · 2026-06-26 07:00 · pirmininkavo Vaida Aleknavičienė · ▶ įrašas nuo 16:36 · darbotvarkė ↗

Tęstas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1396 svarstymas dėl valstybinių brandos egzaminų skaičiaus. Išvadų rengėjų siūlymui atmesti projektą (paliekant tvarką su 3 egzaminais) komitetas nepritarė (3 už, 7 prieš, 1 susilaikė). Vėliau balsuota už pritarimą iniciatorių pateiktam projektui (paliekant 2 privalomus egzaminus), kuriam komitetas pritarė (7 už, 3 prieš, 1 susilaikė).

Argumentai posėdyje

  • Simonas Kairys akcentavo, kad įstatymo pakeitimai priimti prieš trejus metus, jiems ruoštasi, todėl staigus atsisakymas įvesti 3 egzaminus parodytų teisinio reguliavimo neprognuozuojamumą.
  • Vilija Targamadzė ir Raminta Popovienė pabrėžė, kad mokyklos nepasirengusios 3 egzaminams, o svarbiausia yra stabilumas bei streso mažinimas abiturientams.
  • Darius Jakavičius teigė, kad nereikia visų vaikų orientuoti tik į aukštąjį mokslą, pakanka dviejų egzaminų viduriniam išsilavinimui gauti.

Pozicijos

Sprendimas: Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XVP-1396 (7 už, 3 prieš, 1 susilaikė), paliekant du privalomus brandos egzaminus. Pranešėju Seimo posėdyje paskirtas Simonas Kairys.

Nuotaika: dalykiškas — Suprantu, koks yra balsavimas ir kokia komiteto pozicija. Tai viskas tvarkoj.

#Švietimo įstatymas #brandos egzaminai #VBE #abiturientai #Seimas

Švietimo ir mokslo komitetas · 2026-06-11 12:00 · pirmininkavo Vaida Aleknavičienė · ▶ įrašas nuo 01:44 · darbotvarkė ↗

Komitete svarstytas kreipimasis dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados Švietimo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XVP-1396. Aptarta, ar greta Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos kreiptis ir į trečią instituciją – Lietuvos švietimo tarybą. Po diskusijų atmetus siūlymą įtraukti trečiąją instituciją, nutarta kreiptis į dvi institucijas.

Argumentai posėdyje

  • Liutauras Kazlavickas siūlė įtraukti Lietuvos švietimo tarybą, nes ji atskaitinga Seimui švietimo politikos klausimais ir gali greičiausiai pateikti ekspertinę nuomonę.
  • Kita komiteto narių dalis manė, jog pakanka dviejų Seimo narių grupės kreipimesi numatytų institucijų ir nereikia papildomai apkrauti trečios įstaigos.
  • Diskutuota apie galimybę atidėti egzaminų tvarkos pokyčius metams ar dvejoms, kad švietimo sistema spėtų pasiruošti.

Pozicijos

Sprendimas: Atmestas siūlymas papildomai kreiptis į Lietuvos švietimo tarybą (3 už, 7 prieš, 1 susilaikė). Bendru sutarimu nutarta kreiptis dėl išvados į Lietuvos mokslo tarybą ir Lietuvos mokslų akademiją.

Nuotaika: dalykiškas — Ačiū visiems už trumpą konstruktyvų posėdį.

#Švietimo įstatymas #poveikio vertinimas #Lietuvos mokslo taryba #Lietuvos mokslų akademija #Lietuvos švietimo taryba #brandos egzaminai

Švietimo ir mokslo komitetas · 2026-06-10 07:00 · pirmininkavo Vaida Aleknavičienė · ▶ įrašas nuo 00:28 · darbotvarkė ↗

Svarstytas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XVP-1396 dėl privalomų brandos egzaminų skaičiaus. Prieš pat posėdį gautas 32 Seimo narių prašymas užsakyti teisinio reguliavimo poveikio vertinimą iš universitetų. Kilo diskusija dėl procedūrų ir turinio dėl 2 ar 3 privalomų egzaminų reikalavimo abiturientams.

Argumentai posėdyje

  • Liutauras Kazlavickas ir 32 Seimo nariai siūlo užsakyti nepriklausomą universitetų (VDU, KTU) poveikio vertinimo išvadą pagal statutą.
  • Darius Mockus teigia, kad papildomas reikalavimas (3 egzaminai) sudaro nepagrįstą naštą profesinių mokyklų ar silpniau besimokantiems moksleiviams.
  • Universitetų bei mokyklų vadovų atstovai siūlo neatšaukti reikalavimo turėti 3 egzaminus, nes tai mažintų ugdymo kokybę bei kartelę.

Pozicijos

Sprendimas: Nuspręsta padaryti procedūrinę pertrauką ir sugrįžti prie klausimo bei suformuluoti užklausos klausimus ketvirtadienį 13.00 val.

Nuotaika: įtemptas — pirminink jūs dabar pažeidinėt, planuojate etikos aš nieko aš galiu pabaigti.

#švietimo įstatymas #brandos egzaminai #poveikio vertinimas #VBE #Seimas

Automatinis įrašo transkriptas, apdorotas DI — ne oficialus protokolas. Citatos veda į tikslią įrašo vietą.

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2026-04-14
  2. Aiškinamasis raštas · 2026-04-14

Projekto tekstas

2026-04-14 · oficialus registras ↗

3b1034c0-ad4e-4222-891e-fa14c20df8fb Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-655 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusi a galios 1 straipsnio 3 dalį. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1.

Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį.

Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2026-04-14 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 11 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-655 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto

projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis L ietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-655 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimas) nuostatomis, kurios įsigalios 2026 m. rugsėjo 1 d., vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus. Šis reikalavimas bus taikomas tiek mokiniams, besimokantiems gimnazijose, tiek mokiniams siekiantiems vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose.

Vidurinis išsilavinimas yra prielaida siekti įgyti profesinę kvalifikaciją arba studijuoti aukštosiose mokyklose. Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, iki 2025 metų Lietuvoje kasmet apie 21 tūkst. jaunuolių baigė vidurinio ugdymo programą, iš kurių apie 95 proc. – įgijo vidurinį išsilavinimą. 2025 m. pirmą kartą vykdant išskaidyto modelio valstybinius brandos egzaminus, kai pirmoji dalis laikoma III gimnazijos klasėje, o antroji dalis – IV gimnazijos klasėje, iš 20 993 vidurinio ugdymo programą baigusių jaunuolių, vidurinį išsilavinimą įgijo tik 88,6 proc. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija remiantis 2025 m. valstybinių brandos egzaminus laikiusių III gimnazijos klasės mokinių rezultatais, prognozuoja, kad net nustačius 25 taškų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribą, vidurinio išsilavinimo 2026 m. gali neįgyti 3,4 proc. jaunuolių, t. y. šiai daliai jaunuolių nepavyks išlaikyti dviejų valstybinių brandos egzaminų. Jei viduriniam išsilavinimui būtų taikomas reikalavimas išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus ir būtų išlaikoma 25 taškų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba, remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, vidurinio išsilavinimo 2026 m. neįgytų 20,4 proc. jaunuolių.

Kadangi jaunuoliai, įgiję vidurinį išsilavinimą gali toliau mokytis tiek profesinio mokymo mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose, nėra tikslinga taikyti tą patį reikalavimą – išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus – vidurinio išsilavinimo įgijimui ir stojimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Švietimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad vidurinio ugdymo tikslas padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pagrindus, o 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad vidurinis išsilavinimas yra visuotinis, todėl ir reikalavimai viduriniam išsilavinimui įgyti turi atitikti viduriniam išsilavinimui keliamą tikslą, tačiau tuo pačiu nebūti pertekliniais ar ribojančiais tolimesnį jaunuolio mokymosi ar profesinio kelio pasirinkimą.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar

piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo narys Darius Jakavičius.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti

teisiniai santykiai Šiuo metu numatyta, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 2 valstybinius brandos egzaminus. 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimui, vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių

teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projektu siūloma išlaikyti esamą reguliavimą, t. y. šiuo metu taikomus reikalavimus viduriniam išsilavinimui įgyti. Toks reguliavimas užtikrins, kad vidurinis išsilavinimas išliktų prieinamu, o reikalavimai jam įgyti nebūtų pertekliniai ar ribojantys.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai

(jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma .

  • 6. Kokią

įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo

plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens

planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektas parengtas atsižvelgiant į Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 261 punktą, kuriame numatyta užtikrinti lygias galimybes ir lygiateisiškumą visose ugdymo srityse.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus

būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos

valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Neprieštarauja.

kas ir kada juos turėtų priimti Nereikalinga.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės

įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir

išvados Nebuvo gauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į

kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: vidurinis ugdymas, vidurinis išsilavinimas.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir

paaiškinimai Nėra.