P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-7303 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
„1
. Teisę gauti kelias valstybines pensijas turinčiam asmeniui paties pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus atvejį, kai šis asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių, pareigūnų ir karių valstybinę našlaičių, valstybinę našlių, valstybinę našlaičių, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, – tada šiam asmeniui gali būti mokama viena iš nurodytų našlių ar našlaičių pensijų kartu su viena iš valstybinių pensijų, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytus atvejus, taip pat išskyrus atvejį, kai asmuo, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, turi teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją – ši pensija mokama nepriklausomai nuo kitų jam paskirtų valstybinių pensijų.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Domas Griškevičius Rima Baškienė Agnė Širinskienė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė Linas Urmanavičius Tomas Tomilinas Saulius Skvernelis Lukas Savickas Ruslanas Baranovas Linas Jonauskas Darius Razmislevičius Jevgenij Šuklin Mantas Poškus Andrius Bagdonas Viktoras Fiodorovas Audrius Petrošius Aušrinė Norkienė Ingrida Braziulienė Vitalijus Šeršniovas
DĖL
NR. I-7303
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730
iš esmės pakeisti šiuo metu galiojantį principą, pagal kurį asmuo, turintis teisę į kelias valstybines pensijas, gali gauti tik vieną jų. Galiojantis reguliavimas reiškia, kad jeigu asmuo turi teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir kartu į kitą valstybinę (pavyzdžiui, statutinę ar kitą specialiąją) pensiją, jis privalo pasirinkti tik vieną iš jų. Toks reguliavimas neatitinka pačios valstybinių pensijų paskirties.
Antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama už konkretų, savarankišką ir valstybės pripažintą nuopelną: ·
Už išaugintus vaikus (daugiavaikiams tėvams); · Už neatlygintiną kraujo donorystę (garbės donorams); · Už dalyvavimą laisvės kovose; · Už išskirtinius sporto pasiekimus. Kiekvienas iš šių pagrindų yra atskiras ir nepriklausomas. Todėl ir valstybės įvertinimas turėtų būti savarankiškas. Jeigu asmuo turi kelis skirtingus valstybės pripažintus nuopelnus, nėra pagrindo riboti jo teisės gauti už kiekvieną jų paskirtą pensiją. Vienos pensijos gavimas nepanaikina kito nuopelno, todėl siūloma nustatyti, kad visos 5 straipsnio 2 dalyje išvardintos asmenų grupės turėtų teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nepriklausomai nuo kitų jiems priklausančių valstybinių pensijų.
Tai reiškia, kad: ·
daugiavaikė motina ar tėvas, kartu turintys teisę į kitą valstybinę pensiją, galėtų gauti abi; · garbės donoras galėtų gauti pensiją kartu su kita valstybine pensija; · laisvės kovų dalyvis neprivalėtų rinktis; · olimpinių ar paralimpinių pasiekimų turintis asmuo galėtų gauti abi pensijas. Tokiu būdu būtų panaikintas pasirinkimo principas antrojo laipsnio valstybinių pensijų atveju ir įtvirtinta teisė gauti dvi valstybines pensijas, kai jos paskirtos skirtingais pagrindais.
Tai užtikrintų: · lygiateisiškumą tarp visų antrojo laipsnio pensijų gavėjų grupių; · proporcingą ir nuoseklų valstybės nuopelnų įvertinimą; · aiškų teisinį reguliavimą be išimčių vienai ar kitai kategorijai.2
. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Domas Griškevičius .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas nustato, kad asmeniui, turinčiam teisę į kelias valstybines pensijas, mokama tik viena jų, išskyrus įstatyme numatytas našlių ir našlaičių pensijų išimtis. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims: daugiavaikėms motinoms ar tėvams, garbės donorams, laisvės kovų dalyviams, olimpinių ir paralimpinių pasiekimų turintiems sportininkams.
Tačiau jeigu šie asmenys kartu turi teisę ir į kitą valstybinę pensiją (pavyzdžiui, statutinę ar kitą specialiąją valstybinę pensiją), jiems taikomas pasirinkimo principas - mokama tik viena iš pensijų pagal asmens pasirinkimą. Tai reiškia, kad asmuo, turintis kelis skirtingus valstybės pripažintus nuopelnus, negali gauti dviejų valstybinių pensijų net tuo atveju, kai jos paskirtos skirtingais pagrindais.
teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad visiems 5 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims antrojo laipsnio valstybinė pensija būtų mokama nepriklausomai nuo kitų jiems priklausančių valstybinių pensijų. Tai reiškia, kad būtų atsisakoma pasirinkimo principo, kai asmuo turi teisę į kelias valstybines pensijas, ir įtvirtinama galimybė gauti dvi valstybines pensijas, jeigu jos paskirtos skirtingais pagrindais.
Laukiami rezultatai: · bus užtikrintas lygiateisiškumas tarp visų antrojo laipsnio pensijų gavėjų grupių; · valstybės pripažinti nuopelnai bus įvertinami realiai, o ne formaliai; · bus panaikinta nepagrįsta diferenciacija tarp atskirų kategorijų; · sustiprės socialinis saugumas vyresnio amžiaus asmenims.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
situacijai neturės
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. valstybinė pensijų bazė yra 73,62 euro, o antrojo laipsnio valstybinė pensija sudaro 147,24 euro per mėnesį (1 766,88 euro per metus), preliminariai vertinant, kad papildomai pensiją galėtų gauti apie 400–600 asmenų, galimas papildomas valstybės biudžeto poreikis sudarytų apie 0,7–1,1 mln. eurų per metus. Per trejų metų laikotarpį ši suma galėtų siekti apie 2,1–3,2 mln. eurų.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „valstybinė pensija“; „garbės donoro pensija“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Domas Griškevičius Rima Baškienė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė Agnė Širinskienė Linas Urmanavičius Tomas Tomilinas Saulius Skvernelis Lukas Savickas Ruslanas Baranovas Linas Jonauskas Darius Razmislevičius Jevgenij Šuklin Mantas Poškus Andrius Bagdonas Viktoras Fiodorovas Audrius Petrošius Aušrinė Norkienė Ingrida Braziulienė Vitalijus Šeršniovas