Projektas
IX-785
Vilnius
1Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 4 . Kiekvienam asmeniui, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, bet vėliau ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, už tokį laisvės suvaržymą turi būti efektyviai ir tinkamai kompensuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Teismo tvarka ginčijamas tik kompensacijos dydis .“
2straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia:
IX-785
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis nustato, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sprendžiamas asmens suėmimo ilgesniam laikui klausimas. Nepaisant to, kad Konstitucija nedviprasmiškai nustato, kad sulaikyti galima tik „nusikaltimo vietoje sulaikytam asmeniui“, praktikoje šis veiksmas taikomas ne tik tokiems asmenims. Teisėsaugos institucijos suėmimą vis dar gana dažnai taiko remdamosi neretai tik abstrakčiais ir neindividualizuotais motyvais. Laikinai sulaikytų asmenų skaičiaus ir asmenų, kuriems skirta kardomoji priemonė – suėmimas, statistika vis dar kelia didelį susirūpinimą.
Laikinai sulaikytų asmenų skaičius 2023 m. siekė net 9383 asmenis, asmenų, kuriems skirta kardomoji priemonė – suėmimas – 1513. Laisvės apribojimo (sulaikymas ir suėmimas) negalima atsieti nuo pagarbos nekaltumo prezumpcijai, todėl asmeniui, kuris buvo laikinai sulaikytas ar suimtas, bet vėliau ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, už tokį laisvės suvaržymą valstybė turi realiai ir deramai kompensuoti. Tokio kompensavimo mechanizmas turėtų būti aiškus, paprastas ir greitas, priešingai nei susiformavusi praktika, kad asmuo kompensaciją gali gauti arba savo pažeistas teises individualiai ginti tik teismo tvarka. Tokia praktika gali būti traktuojama kaip antrinė žala, kai valstybė neproporcingai perkrauna asmenį įrodinėjimo našta.
Teisė į kompensaciją yra esminė žmogaus teisė, įtvirtinta Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės turi užtikrinti veiksmingą kompensavimo mechanizmą be perteklinių procedūrų.
Dėl dabartinės tvarkos Lietuva rizikuoja pralaimėti bylas EŽTT, kas gali įtakoti ne tik finansinius nuostolius, bet ir reputacijos žalą tarptautinėje arenoje. Automatinio kompensavimo įtvirtinimas sumažintų teismų darbo krūvį, nes būtų ginčijamas tik kompensacijos dydis, o ne pati teisė į ją, padėtų išvengti perteklinių bylų dėl žalos atlyginimo, kurios dažnai trunka ilgai ir apkrauna tiek pareiškėjus, tiek valstybines institucijas. Reikia nepamiršti, jog asmenys, kurie buvo sulaikyti ar suimti, patiria ne tik fizinį laisvės apribojimą, bet ir socialines bei psichologines pasekmes – netenka darbo, patiria reputacijos žalą, psichologines traumas. Valstybė turi pripažinti šią žalą ir nedelsdama kompensuoti ją, taip atkurdama pasitikėjimą teisingumo sistema. 2.
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog k iekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka. Deja, bet praktikoje asmuo kompensaciją gali gauti arba savo pažeistas teises individualiai ginti tik teismo tvarka.
siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nustatyti, jog k
iekvienam asmeniui, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, bet vėliau ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, už tokį laisvės suvaržymą turi būti efektyviai ir tinkamai kompensuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Teismo tvarka ginčijamas tik kompensacijos dydis.
Asmenys, kurie buvo nepagrįstai sulaikyti ar suimti, turės aiškiai įtvirtintą teisę į kompensaciją be būtinybės inicijuoti ilgus teismo procesus. Teismai nagrinės tik ginčus dėl kompensacijos dydžio, o ne pačią teisę į ją, todėl sumažės administracinė našta teismams ir procesai vyks greičiau. Žmonės matys, kad valstybė pripažįsta klaidas ir efektyviai kompensuoja patirtą žalą, didės piliečių pasitikėjimas teisėsaugos ir teismų institucijomis. Automatinės kompensacijos modelis gali padėti išvengti didesnių finansinių išlaidų ateityje, nes šiuo metu kai kurie nukentėjusieji kreipiasi į tarptautinius teismus ir gauna didesnes kompensacijas nei galėtų būti numatyta nacionalinėje sistemoje. Teisėsaugos institucijos taps atidesnės spręsdamos dėl sulaikymo ir suėmimo priemonių taikymo, nes žinos, kad valstybė turės padengti žalos atlyginimą nepagrįstai sulaikytiems asmenims, sumažės nepagrįstų ar skubotų procesinių prievartos priemonių taikymo atvejų. Šis kompensavimo mechanizmas padės užtikrinti, kad „nekaltumo prezumpcija“ nebūtų tik teorine sąvoka, o realiai veiktų kiekvieno piliečio atžvilgiu.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Poveikio neturės.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Papildomai nieko keisti nereikės.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka visas teisės aktų nuostatas. 11.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia Įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų poreikis priklausys nuo to, kiek tokių kompensacijų reikės išmokėti. 14.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „kompensacija“.
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: