Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9-2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-122 · 2025-02-10 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2025-02-10
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-02-10

Projekto tekstas

2025-02-10 · oficialus registras ↗

Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-114392

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis.

9

2 straipsnio pakeitimas Papildyti

9 2 straipsn į 6 dalimi:

„6. Draud ž iama pateikti rinkai vienkartines elektronines cigaretes.“

2 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkri čio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė

Aiškinamasis raštas

2025-02-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

TABAKO,

TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-

1143 9(2)

STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

  • 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo

  • Nr. I-1143 92

straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant sumažinti elektroninių cigarečių patrauklumą, prieinamumą ir vartojimą jaunimo tarpe. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti draudimą pateikti rinkai vienkartines elektronines cigaretes, kurios yra ypa č patrauklios jauniems žmonėms. 2023 metais atliktas Europos Sąjungos tyrimas parod ė, kad dauguma elektroninių cigarečių vartotojų pasirenka įkraunamus garus, o vienkartinės versijos buvo populiariausios tarp 15-24 metų amžiaus jaunuoli

ų. Lengvai naudojamos ir visur socialiniuose tinkluose reklamuojamos vienkartinės elektroninės cigaretės yra patrauklios ir dėl mažos kainos. Penkis ar šešis eurus kainuojanti vienkartinė elektroninė cigaretė yra perpus pigesnė už

20 cigare

čių pakelį. Kai kurias tokias cigaretes galima išpūsti iki

9000 kart

ų, o tai prilygsta daugiau nei300 cigarečių. Europos kovos su rūkymu organizacijos vienkartines elektronines cigaretes su ličio baterija vadina „ekologine katastrofa“, nes jos prilygsta300 įprastų cigarečių ir dažniausiai išmetamos per penkias dienas nuo jų įsigijimo, o įkraunamos versijos gali veikti maždaug šešis ar septynis mėnesius.

Lietuva gerokai viršija Europos mokyklų alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrime (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) (toliau – ESPAD) dalyvaujančių šalių vidurkį pagal įvairius rodiklius: naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų (Lietuvos rodiklis siekia 7 proc., ESPAD šalių vidurkis – 4 proc.), rūkiusiųjų elektronines cigaretes (Lietuvos rodiklis siekia 65 proc., ESPAD šalių vidurkis – 40 proc.), mokinių, kurie būdami 13 metų ar jaunesni surūkė pirmąją cigaretę (Lietuvos rodiklis siekia 33 proc., ESPAD šalių vidurkis – 18 proc.) ir pirmąją elektroninę cigaretę (Lietuvos rodiklis siekia – 19,5 proc., ESPAD šalių vidurkis – 11 proc.);

Vadovaujantis ESPAD 2024 m. tyrimo Lietuvoje duomenimis, elektronines cigaretes moksleiviai pirmą kartą pabando vidutiniškai 12,9 metų, o kasdien jas vartoti pradeda sulaukę vidutiniškai 13,5 metų. Kaip ir tabako cigarečių atveju, yra moksleivių, kurie pirmą elektroninę cigaretę vartojo ir net kasdien pradėjo vartoti jau 9 metų ar ankstesniame amžiuje. Nuo 2015 metų beveik 25 procentiniais punktais (4 kartus) išaugo elektronines cigaretes pirmą kartą pavartojusių 13 metų ar jaunesnių respondentų skaičius (nuo 7,3 % iki 32 %).

2015 metais ir 2019 metais buvo didesnis vaikinų procentas, o nuo 2024 metų –

merginų. Respondentų, kurie nurodė, kad pradėjo kasdien vartoti elektronines cigaretes būdami 13 metų ar jaunesni, yra 9,5 %, ir tai yra 7,3 procentiniais punktais daugiau nei 2015 metais. Vaikinams (10,3 %) tai labiau būdinga nei merginoms (8,7 %).

Nagrinėjant elektroninių cigarečių prieinamumą, nustatyta, kad elektroninių cigarečių panorėję lengvai arba labai lengvai galėtų gauti net 55,6 % moksleivių; didesnė dalis merginų (57,4 %) nei vaikinų (53,9 %) teigė, kad elektroninių cigarečių, esant norui, galėtų gauti lengvai arba labai lengvai.

Tyrimas parodė, kad bent kartą gyvenime elektronines cigaretes vartojo 51,2 % respondent ų , o per pastarąsias 30 dienų iki apklausos elektronines cigaretes vartojo 19,2 % respondentų. Apskritai dažniau elektronines cigaretes vartojo merginos. 2024 metais bendras elektroninių cigarečių vartojimas bent kartą gyvenime nuo 2015 metų, kai buvo pradėtas stebėti šis rodiklis, padidėjo 5,2 procentiniais punktais, vartojimas per pastarąsias 30 dienų iki apklausos padidėjo 3,5 procentiniais punktais.

Elektroninių cigarečių, kurias vartojo respondentai, sudėtyje dažniausiai buvo nikotinas (19,5 %) arba skoniai ir kvapai (16,5 %). Elektronines cigaretes su nikotinu vartojo labai panašus skaičius vaikinų ir merginų, o su skoniais ir kvapais – dažniau merginos (17,8 % merginų ir 15,3 % vaikinų). Beveik kas dešimtas respondentas teigė nežinojęs, kas buvo vartotų elektroninių cigarečių sudėtyje. Dažniausia priežastis, dėl kurios respondentai pirmą kartą pabandė elektroninę cigaretę, buvo smalsumas (37,1 %), antra – draugų ir kitų žmonių įtaka (jie pasiūlė elektroninę cigaretę). Abiem atvejais abi priežastys labiau paveikė merginas nei vaikinus. 0,7 % respondentų nurodė, kad elektronines cigaretes bandė norėdami mesti rūkyti cigaretes.

2021–2022 m. HBSC tyrimą ( paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas Europoje) vykdžiusiose šalyse ar jų regionuose bent kartą per paskutines 30 dienų elektronines cigaretes vartojo kas dešimtas 11–15 m. mokinys, o Lietuvoje – kas penktas mokinys (2014 m. – 12 %, 2018 m. – 18 %, 2022 m. – 21 %). Lyginant su kitomis šalimis ir regionais, pagal elektroninių cigarečių vartojimo per paskutines 30 dienų paplitimą tarp 11 m. ir 13 m. mokinių Lietuva buvo antroje vietoje (po Bulgarijos), o tarp 15 m. mokinių – pirmoje vietoje. Lietuvoje 13 m. amžiaus mokinių grupėje elektroninių cigarečių vartojimas per paskutines 30 dienų buvo didesnis tarp merginų (20 %) nei tarp vaikinų (13 %), o kitose amžiaus grupėse reikšmingų skirtumų pagal lytį nenustatyta. Pastebima, kad Lietuvoje elektroninių cigarečių vartojimo per paskutines 30 dienų paplitimas buvo didesnis tarp merginų, kurių šeimos socialinė ekonominė padėtis buvo prastesnė.

Eurobarometro tyrimo duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes naudoja

8 proc. gyventoj

ų. Esame antri visoje Europos Sąjungoje. Pirmoje vietoje – Estija, kurioje šiuos gaminius renkasi

9 proc. gyventoj

ų , o tre čioje vietoje – Prancūzija, kurioje šiuos gaminius renkasi

7 proc. gyventoj

ų . Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, niekada ner ūkę nepilnamečiai, vartojantys elektronines cigaretes su nikotinu, yra du kartus dažniau linkę vėlesniame gyvenimo etape pradėti rūkyti tabako cigaretes.

Naujausi PSO atlikto tyrimo rezultatai (paskelbti 2024-06-03 publikacijoje „Kas trečias penkiolikmetis Lietuvoje rūko elektronines cigaretes“) rodo, jog blogiausia padėtis augant elektroninių cigarečių vartojimui tarp paauglių yra Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu rūkantys elektronines cigaretes 15 metų amžiaus grupėje nurodė 36 proc. mergaičių ir 34 proc. berniukų, t. y. daugiausiai iš visų 44 tyrime dalyvavusių valstybių.

Belgija nuo 2025-01-01 tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurioje uždraustos vienkartinės elektroninės cigaretės. Netrukus tą padaryti planuoja ir Prancūzija, kuri pateikė pasiūlymą Europos Komisijai ir gavo pritarimą panašiam draudimui.

2. Įstatymo

projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatorius ir reng ė jas – Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė.

  • 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra vitaminų, kofeino, taurino, kitų stimuliuojamųjų junginių, kitų priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas arba turinčių kancerogeninių, mutageninių ir toksiškai veikiančių reprodukciją savybių, pridėtinio kvapo ar skonio, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį, cukraus ir

(ar) saldiklių.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų

rezultatų laukiama

Siūloma d rausti pateikti rinkai vienkartines elektronines cigaretes ir tokiu būdu mažinti elektroninių cigarečių patrauklumą, prieinamumą ir vartojimą jaunimo tarpe.

5. Numatomo teisinio

reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką

priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, yra tikimybė, kad, esant vienkartinių elektroninių cigarečių paklausai, atsiras jų nelegali pasiūla ir prekyba.

7. Kaip įstatymo

įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turės įtakos verslo subjektams, vykdantiems prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis. Šie subjektai turės siaurinti savo pasiūlos spektrą.

8. Ar įstatymo projektas

neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Siekiant inkorporuoti priimtą įstatymą į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Įstatymo projektą reikės notifikuoti Europos Komisijai ir Pasaulio prekybos organizacijai.

  • 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia.

11. Ar įstatymo

projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia

įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.

14. Įstatymo

projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo konsultuotasi su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistais.

15. Reikšminiai

žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „Vienkartinės elektroninės cigaretės“. 16.

Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nar ė Lina Šukytė-Korsakė