Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1374 1, 7, 71 , 13, 24, 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, medijų ombudsmeno įgaliojimus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir medijų ombudsmeno (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (toliau – pažeidimai) nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką.“
„
1
. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra medijų ombudsmeno kompetencija, būtų taikomi.
2. Medijų ombudsmenas stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Medijų ombudsmenas atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Medijų ombudsmenui netaikomi Reglamento (ES) 2016/679
57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai.
3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atstovauja Reglamento (ES) 2016/679 taikymo priežiūros institucijoms pagal Reglamentą (ES) 2016/679 įsteigtoje Europos duomenų apsaugos valdyboje.
4. Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 63 straipsnyje nurodyto nuoseklumo užtikrinimo mechanizmo, priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, kai sprendžiami pagal šio straipsnio 2 dalį medijų ombudsmeno kompetencijai priklausantys klausimai.
Kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų priežiūra
Kituose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose minima priežiūros institucija, nurodyta Reglamente (ES) 2016/679 , atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą kompetenciją, yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija arba medijų ombudsmenas. Priežiūros institucija atlieka kituose tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi juose nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius, medijų ombudsmenas, šių priežiūros institucijų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo saugoti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją, taip pat bet kokią kitą konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami savo užduotis arba naudodamiesi savo įgaliojimais, tiek eidami pareigas, tiek ir pasibaigus jų tarnybos (darbo) santykiams.“
24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Skundą medijų ombudsmenui turi teisę pateikti šie pareiškėjai:
1 ) duomenų subjektas, nurodytas Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalyje, – dėl Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimų;2
) duomenų subjektas – dėl kitų tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų; 3 ) pelno nesiekianti įstaiga, organizacija ar asociacija, atitinkanti Reglamento (ES) 2016/679 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal Reglamento (ES) 2016/679 80 straipsnio 2 dalį – dėl Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimų. “
25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Anoniminiai skundai Anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius arba medijų ombudsmenas nenusprendžia kitaip.“
31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, medijų ombudsmenas motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybė įsteigta 1996 metais, priėmus pirmosios redakcijos Visuomenės informavimo įstatymą (toliau – Įstatymas). Per ilgus metus susiklostė ne tik šios pareigybės, bet ir žurnalistų etikos inspektoriaus vadovaujamos tarnybos pavadinimo vartojimo tradicija. Visgi žurnalistų etikos inspektorius jau seniai nebeprižiūri žurnalistinės etikos, todėl dabartinis institucijos pavadinimas prarado aktualumą, nebeatitinka funkcijų esmės, sukelia neaiškumų dėl kompetencijų atribojimo.
Žurnalistų etikos inspektoriaus, kaip asmeninių neturtinių žmogaus teisių gynėjo (ombudsmeno) visuomenės informavimo srityje, kompetencija ir veiklos sritys nuolat plėtėsi ir šiuo metu apima visas žiniasklaidos formas. Dabartinis institucijos pavadinimas neretai klaidina, nes neturi nieko bendra su žurnalistų etika, todėl gaunamus suinteresuotų asmenų kreipimusis dėl žurnalistų etikos vertinimo pagal kompetenciją Tarnyba persiunčia Visuomenės informavimo etikos komisijai.
Šios painiavos būtų išvengta pakeitus žurnalistų etikos inspektoriaus pavadinimą. Pakeistas pavadinimas tinkamiau atspindėtų institucijos veiklą ir atliekamų funkcijų esmę.
Institucijos pavadinimo keitimo poreikis išdiskutuotas su viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančiomis organizacijomis, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis. Visuomenės informavimo etikos asociacijos nuomone, tinkamiausias pavadinimas – Medijų ombudsmeno tarnyba. Susitikimuose su Žurnalistų profesionalų asociacijos, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos nariais, kitų medijų organizacijų atstovais irgi buvo išreikšta tokia pati pozicija. Pasiūlymas, atsižvelgiant į dalykinį turinį ir veiklos apimtį, žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybę pervadinti į medijų ombudsmeno, buvo aptartas ir su Valstybine lietuvių kalbos komisija, kuri siūlomai iniciatyvai dėl žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybės ir atitinkamos tarnybos pavadinimų keitimo neprieštarauja. Be to, medijų ombudsmeno pareigybės pavadinimas ir funkcijos yra istoriškai susiklostę Europoje (Šiaurės Europos šalyse), o tarptautiniu lygmeniu veikia medijų ombudsmenų asociacija.
Žurnalistų etikos inspektorius, gavęs suinteresuoto asmens skundą, visada įvertina galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai. Tarpininkaujant inspektoriui vis dažniau pavyksta efektyviai pasiekti abi ginčo šalis tenkinantį rezultatą. Tai įvyksta tuomet, kai viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) sutinka su padarytu pažeidimu, jį pašalina (pvz., paneigia, patikslina viešai paskelbtą informaciją, nuasmenina ar panaikina tam tikrus duomenis, ištaiso kitas paskleistos informacijos klaidas), o pareiškėjui to pakanka ir jis nesiekia nubaudimo ar kitokio poveikio priemonių taikymo. Iš to kyla poreikis Visuomenės informavimo įstatyme reglamentuoti taikų ginčo išsprendimą, kuris pasiekiamas tarpininkaujant inspektoriui.
Baudžiamajame procese neliko baudžiamosios bylos iškėlimo stadijos, kurią pakeitė ikiteisminio tyrimo pradėjimo institutas. Dabartinė Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 5 punkto formuluotė, jog žurnalistų etikos inspektorius atsisako nagrinėti skundą, jeigu „dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą“ nebeatitinka aktualiame baudžiamo proceso reglamentavime įtvirtintų sąvokų. Todėl kyla poreikis patikslinti Visuomenės informavimo įstatyme vartojamą formuluotę ir aktualizuoti nurodytos procesinės stadijos pavadinimą.
Žurnalistų etikos inspektorius analitinę
apžvalgą
Atsižvelgiant į praktikoje kylantį institucijos pavadinimo keitimo poreikį bei poreikį reglamentuoti taikų ginčo išsprendimą, pasiektą tarpininkaujant žurnalistų etikos inspektoriui, ir kartu patikslinti Įstatyme vartojamas formuluotes, Įstatymo projektu siekiama:
inspektoriaus pareigybės pavadinimą pakeisti į medijų ombudsmeno ir atitinkamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pavadinimą pakeisti į Medijų ombudsmeno tarnybą;
galimybę nutraukti skundo (pareiškimo) tyrimą, kai tarpininkaujant medijų ombudsmenui, skundo (pareiškimo) reikalavimai įvykdomi gera valia ir asmuo (pareiškėjas) atsisako skundo apie tai pranešdamas medijų ombudsmenui raštu;
atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą“;
žurnalistų etikos inspektorius pateiktų Seimui kasmet kartu su metine veiklos ataskaita.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektas parengtas Žurnalistų etikos inspektoriaus iniciatyva bendradarbiaujant su Seimo Kultūros komitetu.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Įstatyme šiuo metu yra vartojamas žurnalistų etikos inspektoriaus ir atitinkamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pavadinimas. Taikus ginčo išsprendimas, pasiektas tarpininkaujant žurnalistų etikos inspektoriui, šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nereglamentuotas. Įstatyme vartojama formuluotė „priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą“. Analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gaires – žurnalistų etikos inspektorius rengia ir skelbia kas dveji metai.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti, kad žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybės pavadinimas būtų pakeistas į
medijų ombudsmeno ir atitinkamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pavadinimas būtų pakeistas į Medijų ombudsmeno tarnybą. Taip pat siūloma išplėsti skundo tyrimo nutraukimo pagrindus ir papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 12 dalį numatant, kad skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas jei tarpininkaujant medijų ombudsmenui, skundo (pareiškimo) reikalavimai įvykdomi gera valia ir asmuo (pareiškėjas) atsisako skundo apie tai pranešdamas medijų ombudsmenui raštu. Įstatymo projektu siekiama patikslinti Įstatyme vartojamą formuluotę ir numatyti, kad
punkte būtų vartojama aktuali baudžiamojo proceso terminija, t. y. procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pakeistas institucijos pavadinimas atitiks funkcijų esmę, dalykinį turinį, padės išvengti neaiškumų dėl kompetencijų atribojimo nuo Visuomenės informavimo etikos komisijos. Tarpininkaujant medijų ombudsmenui gera valia pasiektas abi ginčo puses tenkinantis rezultatas bus įtvirtintas kaip pagrindas nutraukti skundo tyrimą, tokiu būdu bus taupomas laikas, ištekliai, pasiekta socialinė taika tarp ginčo šalių bei išvengta teisminio bylinėjimosi. Patikslinta Įstatyme vartojama formuluotė įneš teisinio aiškumo ir atitiks baudžiamajame procese įtvirtintas sąvokas.
Kasmet kartu su veiklos ataskaita teikiama analitinė apžvalga padės geriau ir laiku reaguoti į aktualias visuomenės informavimo problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus, dažnesniu periodiškumu pateikti Seimui ir visuomenei analitines įžvalgas. Kartu teikiami lydintieji įstatymų pakeitimų projektai: Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 1, 7, 71, 13, 24, 25 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr.
X-614 1, 18, 22, 25, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 ir 125 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr.
XIV-2011 priedo pakeitimo įstatymo projektas; ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Siūlomas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus teikiamą projektą, reikės atitinkamai pakeisti
Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Reikalingus Įstatymo lydimuosius aktus turėtų parengti Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas.
lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai). Papildomų biudžeto lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu gautas V
alstybinės lietuvių kalbos komisijos 2025-07-03 raštas Nr. S1-196, Visuomenės informavimo etikos asociacijos 2025-07-29 raštas Nr. 16 ir Lietuvių kalbos instituto 2025-08-05 raštas Nr. S-211(1.18.).
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Medijos“, „ombudsmenas“, „tarnyba“.
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.