Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti
1Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. 2.3. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Morgana Danielė
Projekto Nr. XIVP-96(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 259 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„259 straipsnis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
1Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti,
baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. 2.3. Asmuo, kuris savo noru iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų nustatymo kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2020-12-10 Nr. XIVP-96 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto pavadinimu nurodant įstatymo priėmimo datą mėnesio ir dienos nurodyti nereikia. 2. Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis „medžiagas“ turėtų būti rašomas daugiskaitos forma. 3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą „bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose (past. – pabraukta mūsų), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą“. Atkreiptinas dėmesys, jog disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti pagal galiojančios redakcijos BK
nusižengimų. Tai reiškia, kad už šią nusikalstamą veiką teismas laisvės atėmimo bausmės skirti net negali – pati griežčiausia bausmė yra arešto bausmė. Kita vertus, teismo galimybės skirti arešto bausmę yra itin ribotos, kadangi pati griežčiausia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė paprastai skiriama tik tada, kai tą veiką padaro recidyvistas, yra kitų sunkinančių aplinkybių ir pan. Taigi diskutuotina, ar galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas iš tikrųjų yra per griežtas ir ar pagrįstai siūloma šią veiką apskritai dekriminalizuoti.
Kita vertus, jeigu įstatymo projektu norima panaikinti galimybes taikyti bet kokios formos įkalinimą[1] asmenims, disponuojantiems nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais be tikslo tokias medžiagas platinti, tuomet svarstytina, ar vietoje visiškos dekriminalizacijos nevertėtų tiesiog išbraukti arešto bausmę iš galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmių sąrašo. 4. Abejotina, ar siūlomi BK 259 straipsnio pakeitimai yra suderinami su galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį. Už pastarojo nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Manytina, kad neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria[2], todėl darytina išvada, kad siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti kartu reikėtų sistemiškai švelninti ir atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.
Būtų nelogiška, jeigu, pavyzdžiui, už neteisėtą to paties dalyko gabenimą per valstybės sieną grėstų iki dešimt metų laisvės atėmimo, o už tolimesnį gabenimą valstybės viduje – tik bauda iki vieno šimtų eurų[3]. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles:
pavadinimas ir esmė turėtų būti dėstomi taip: “1 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas Pakeisti 259 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „259 straipsnis. Straipsnio pavadinimas (Straipsnio tekstas).“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Pastebėtina, kad asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems disponavimu nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais be tikslo tokias medžiagas platinti, negali būti skiriamas ir suėmimas, kadangi suėmimas, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 8 dalimi, teismo gali būti paskirtas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. [2] Į tai jau ne kartą atkreiptas dėmesys ir baudžiamosios teisės doktrinoje. Plačiau žr.: Pranka, D.
Plačiau žr.: Pranka, D. Baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis praktinės problemos ir teisinio reguliavimo trūkumai. Teisės problemos. 2019, Nr. 2(98), p. 52. [3] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-95).
2021-10-21 Nr. XIVP-96(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Tiek įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio
atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas tik tų asmenų atžvilgiu, kurie narkotines ar psichotropines medžiagas gamino, įgijo arba laikė, tačiau netaikomas, jeigu asmuo atitinkamas medžiagas perdirbo, gabeno arba siuntė be tikslo jas platinti. Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pirma, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų diferencijavimas išvardintų šešių alternatyvių veikų (gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo) atžvilgiu negali būti pagrįstas skirtingu šių veikų pavojingumu, kadangi už bet kurios iš jų padarymą gresiančių bausmių įstatyminės ribos yra identiškos, t. y. asmuo, padaręs bet kurią iš šių veikų, pagal įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 259 straipsnio 1 dalį turėtų būti baudžiamas arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Jeigu narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdirbimas, gabenimas arba siuntimas būtų išties pavojingesnis negu šių medžiagų gaminimas, įgijimas ar laikymas, tuomet už šių veikų padarymą BK 259 straipsnio skirtingose dalyse turėtų būti nustatytos skirtingos bausmių rūšys ir (ar) skirtingi maksimalūs laisvės atėmimo bausmės dydžiai. Antra, atkreiptinas dėmesys į kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIVP-95(3)) numatomą teisinį reguliavimą, pagal kurį atleidimas nuo administracinės atsakomybės būtų taikomas nepriklausomai nuo to, kurią iš prieš tai išvardintų šešių alternatyvių veikų padarė asmuo, savo reikmėms disponuojantis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nurodyto įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 4 dalyje numatoma, jog „Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus“. Žvelgiant iš sistemiškumo ir lygiateisiškumo principų perspektyvos būtų sunku paaiškinti, kodėl asmeniui, savo reikmėms disponuojančiam nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, atleidimas nuo atsakomybės būtų taikomas nepriklausomai nuo to, kurią iš šešių alternatyvių įstatyme numatytų disponavimo veikų jis realizavo (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntėsi), o asmeniui, savo reikmėms disponuojančiam didesniu kiekiu (išskyrus labai didelį kiekį) narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidimo nuo atsakomybės taikymas jau būtų ribojamas atsižvelgiant į tai, kurią konkrečią disponavimo veiką asmuo padarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir tiems asmenims, kurie narkotines ar psichotropines medžiagas perdirbo, gabeno arba siuntė be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2021-05-19
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, Komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė, A. Kubilienė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas A. Astrauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas S. Mikšys, Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijev, Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas M. Tamošaitis, Sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, ministerijos kanclerė J. Grebenkovienė, ministro patarėja E. Butkevičienė, Teisės skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas, patarėja J. Talačkienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas G. Karanda, Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja J. Žilinskaitė, Generalinės prokurorės pavaduotojas G. Ivanauskas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas M. Juozapavičius, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Analizės skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Vitkauskas, Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja A. Širvinskienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas S. Bikelis. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Teisės departamentas, 2020-12-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodant įstatymo priėmimo datą mėnesio ir dienos nurodyti nereikia. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-111 Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis
„medžiagas“ turėtų būti rašomas daugiskaitos forma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-111 Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą „bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose (past. – pabraukta mūsų), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą“. Atkreiptinas dėmesys, jog disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti pagal galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalį priskiriamas ne prie nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų. Tai reiškia, kad už šią nusikalstamą veiką teismas laisvės atėmimo bausmės skirti net negali – pati griežčiausia bausmė yra arešto bausmė. Kita vertus, teismo galimybės skirti arešto bausmę yra itin ribotos, kadangi pati griežčiausia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė paprastai skiriama tik tada, kai tą veiką padaro recidyvistas, yra kitų sunkinančių aplinkybių ir pan. Taigi diskutuotina, ar galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas iš tikrųjų yra per griežtas ir ar pagrįstai siūloma šią veiką apskritai dekriminalizuoti.
Kita vertus, jeigu įstatymo projektu norima panaikinti galimybes taikyti bet kokios formos įkalinimą asmenims, disponuojantiems nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais be tikslo tokias medžiagas platinti, tuomet svarstytina, ar vietoje visiškos dekriminalizacijos nevertėtų tiesiog išbraukti arešto bausmę iš galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmių sąrašo. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-111 Abejotina, ar siūlomi BK 259 straipsnio pakeitimai yra suderinami su galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį. Už pastarojo nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
Manytina, kad neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl darytina išvada, kad siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti kartu reikėtų sistemiškai švelninti ir atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Būtų nelogiška, jeigu, pavyzdžiui, už neteisėtą to paties dalyko gabenimą per valstybės sieną grėstų iki dešimt metų laisvės atėmimo, o už tolimesnį gabenimą valstybės viduje – tik bauda iki vieno šimtų eurų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-111 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles:
taip: “1 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas Pakeisti 259 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „259 straipsnis. Straipsnio pavadinimas (Straipsnio tekstas).“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Kalinių sąjunga“, 2020-12-21 Šių dienų realijos, apgailėtina padėtis Lietuvos įkalinimo įstaigose, teisiamų, įkalintų jaunų žmonių kiekiai Lietuvoje, verčia reaguoti Asociaciją „Kalinių Sąjunga“ į susiklosčiusią padėtį bei išreikštą iniciatyvą Lietuvos Respublikos Seime, siekiant pakeisti gėdingą situaciją.
Niekam nėra paslaptis kas vyksta Lietuvos įkalinimo įstaigose, nėra paslaptis ir tai, kad resocializacijos šiose įstaigose taip pat nėra, nėra priklausomų žmonių gydymo, reabilitacijos, nėra galimybės įgyti aukštąjį mokslą, kaip nėra, beje niekad ir nebuvo skaidrumo, viešumo. Tokia situacija, su periodiškais, desperatiškais bandymais, politiškai populistiškomis trumpalaikėmis iniciatyvomis, trukusiomis trisdešimt metų, išliko iki šių dienų. Tokios situacijos pasekoje, daugelis socialiai pažeidžiamų įkalintųjų, neturėdami alternatyvų, atsiranda užburtame rate, kai už vartojimą įkalinimo vietose yra persekiojami ir pakartotinai baudžiami, taip prarasdami galimybę į lygtinį paleidimą, dažnai prailgindami bausmės atlikimo laiką (pakartotinis teistumas įkalinimo įstaigoje), ne retas atvejis kai tokie asmenys tampa pastoviais Lietuvos lagerių gyventojais, užkrečiamų lygų židiniais (tame tarpe ŽIV, hepatito C, B), o bylas kurpiantiems pareigūnams „lengvas grobis“, karjeros laiptais kilti užtikrinantis veiksnys. Nužmogėjimas, sadizmas, smurtas (tame tarpe psichologinis smurtas), piktnaudžiavimas, biurokratizmas, korupcija, narkotinių medžiagų prekybos-vartotojų monopolio kontroliavimas yra tikrieji darbo su nuteistaisiais, principai, instrumentai. Raginame neapsisprendusius, kitaminčius bei palaikome iniciatorius dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo. Atsižvelgti
2Mantas Stonkus,
2020-12-21 Augau provincijoje, mažame mieste. Mane visada, nuo pat vaikystės traukė kompiuteris, tad prie jo praleisdavau daugiausia laiko. Neturėjau draugų, tėvai buvo labai užsiėmę darbu, prižiūrėdavau savo brolį, kuris turi negalią nuo vaikystės.
Būdamas 17 metų susirgau depresija. Mano tėvai tuo metu dirbo teisėsaugoje. Lankydavausi pas psichologą, gerdavau antidepresantus. Kartą mokykloje man pasiūlė parūkyti
“žolės”. Sakė tai padeda atsipalaiduoti, pagerėja miegas. Taigi, pabandžiau
ir man visai patiko. Parūkydavau dažniausiai prieš miegą. Po 3 mėnesių pastebėjau, kad dingo nemiga, nebebūdavau toks įsitempęs ir labai gerai išsimiegodavau. Parūkius labiau norėdavosi valgyti, tad priaugau svorio. Nuo to laiko ir neberūkiau. Vieną dieną naršydamas internete radau, kad galima užsisakyti medicininės žolės iš Olandijos. Sugalvojau pabandyti užsisakyti, nes iš gydytojų girdėjau, kad Lietuvoje mažai kokybiškos žolės, dėl didesnio pelno jas mirko visokioje chemijoje. Taigi, užsisakiau. Laukiau siuntos, bet ji neatėjo. Vietoj jos sulaukiau muitinės kriminalistų, kurie atvažiavo pas mane į namus, paėmė mano kompiuterį, bei telefoną. Kadangi mano tėvai užėmė aukštas pareigas teisėsaugoje, dėl to jiems teko išeiti iš darbo. Tada man teko važinėti po 300 km į apklausas pas ikiteisminio proceso pareigūnus. Nuo pat pradžių prasidėjo psichologinis smurtas. Mane žemino tokiomis frazėmis kaip “tu esi visuomenės atmata”, “narkomanas”, tokių gražuoliukų kaip tu seni kaleimčikai oi kaip laukia”, “tu kalėjime neišgyvensi”, “nesvarbu prisipažinsi ar ne vis tiek keliausi į kalėjimą, ten kur ir vieta tokiems kaip tu”. Aš labai nerimavau. Neturėjau pinigų samdomam advokatui. Gavau nemokamą valstybės advokatą. Jis man pasakė, kad man baudžiamojo kodekso 2 straipsniai: už disponavimą narkotikais mažu kiekiu be tikslo platinti ir narkotikų kontrabanda, o už tai gresia laisvės atėmimas. Nuo tada aš kiekvieną dieną jaučiau nerimą, baimę ir nežinomybę. Galiausiai mane ištiko panikos ataka ir buvau hospitalizuotas į psichiatrinę ligoninę.
Ten man pasakė, kad nuo streso man atsirado serotonino disbalansas ir man buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Dabar kiekvieną savaitę lankausi pas psichologą, o kartą į mėnesį pas psichiatrą. Tėvai iki šiol mane kaltina dėl prarasto darbo, nes jie dirbo jį iš pašaukimo ir tai jiems teikė didelę laimę
3Almantas Seliukas,
2020-12-21 Kviečiu balsuoti už dekriminalizacijos projektą. Taip bus nukeltas didelis krūvis nuo policijos ir teismų rankų, sutaupyta pinigų. Taip pat, suteikiama galimybė pasveikti priklausomybe sergantiems žmonėms. Tikiu, kad pasirinksite teisingai. Atsižvelgti
Vaičeliūnas, 2020-12-21 Kreipiuosi į Jus dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo ir raginu Jus dalyvauti balsavime pasisakant už mažų kiekių narkotinių medžiagų (be tikslo platinti) dekriminalizavimą.
Tai turėtų būti baudžiamosios atsakomybės už mažų narkotikų kiekių turėjimą pakeitimas administracine – bauda arba areštas. Mokslo įrodymai rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas, kokį turime dabar, yra ydingas ir neracionalus. Taip pat tai kelia didelę naštą visuomenės sveikatai, o taip pat ir teisinei sistemai, kuri turi spręsti vis daugiau tokių bylų, kurių pasekmė paprastai yra tik sudarkytas žmogaus gyvenimas, o ne pasimokymas ar nubaudimas, atitinkantis (!) padarytą nusižengimą. Todėl šis įstatymas turėtų būti priimtas kuo skubiau, kad Lietuvoje galima būtų formuoti tikrai veiksmingą, šiuolaikišką ir žmogų beigi į sveikatos apsaugą orientuotą narkotikų politiką. Be to taip „bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose“ (LR Seimo Kanceliarijos Teisės Departamentas. Išvada Dėl Lietuvos Respublikos BK 259 str. pakeitimo įstatymo projekto, 2020-12-10 Nr. XIVP-96), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą, nei į tikslą tik nubausti. Į aklą griežčiausią baudimą orientuota narkotikų politika yra visiškai neveiksminga ir nesprendžia problemų, o yra netgi žalinga praktika. Vietoj bausmių turėtų būti taikoma efektyvi prevencija, griežta platinimo kontrolė ir lengvai prieinamas priklausomybių gydymas visoms socialinėms grupėms. Tikiuosi žengsite žingsnį į racionalesnę ir efektyvesnę, paremtą šiuolaikiniais tyrimais, narkotikų politiką ir balsuosite už mažų kiekių narkotikų dekriminalizavimą. Atsižvelgti
organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“, 2021-02-26 Pritaria ir palaiko teikiamą teisės akto projektą.
Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizavimas yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti su vartojimu susijusias problemas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ne kartą yra nurodžiusi, kad valstybės į narkotinių medžiagų vartojimo problemą visų pirma turėtų žiūrėti per socialinę ir sveikatos prizmę, o ne taikyti teisines priemones. Tyrimai rodo, kad represinė narkotikų politika nėra veiksminga, ji ne tik nesprendžia vartojimo problemų, bet sukuria naujas. Atkreipiame dėmesį, kad dar 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos (UNGASS) metu priimtoje rezoliucijoje valstybės narės raginamos siekti proporcingos ir efektyvios narkotikų politikos, vystant alternatyvias priemones vietoj įkalinimo ar baudimo. Atsižvelgti
studentų asociacija, 2021-03-26 Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), atstovaudama Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos sričių studentams, kreipiasi į Jus ragindama palaikyti LR Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo bei LR Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymų projektus. Europos Sąjungos (ES) Tarybos patvirtintoje ES narkotikų strategijoje 2021-2025 metams¹ pabrėžiama, jog ES šalys narės įsipareigoja vadovautis mokslo įrodymais pagrįstais sprendimais. Manome, jog siūlomi įstatymų projektai prisideda įgyvendinant ES strategiją bei mažinant su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas Lietuvoje[⁶]: užkrečiamų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų) plitimą, vengimą gydytis priklausomybes, prastą priklausomybę turinčių žmonių psichikos sveikatos būklę, narkotines medžiagas vartojančių asmenų artimųjų patiriamą stigmą, priklausomybę turinčių žmonių nedarbą.
Norime pabrėžti, jog, remiantis užsienio šalių patirtimi[⁷], dekriminalizavus nedidelius narkotikų kiekius, narkotinių medžiagų vartojimo mastai nepakito, tačiau žymiai sumažėjo mirčių nuo narkotinių medžiagų perdozavimo. Mes, būsimi medicinos srities specialistai, nepalaikome narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau palaikome mokslu ir gerąja praktika grįstus žalos mažinimo metodus, todėl raginame palaikyti šiuos įstatymų projektus, kurie prisideda prie visuomenės sveikatos gerovės kūrimo. Atsižvelgti
psichikos sveikatos centrų asociacija, 2021-04-30 Psichikos sveikatos priežiūros specialistai su dideliu nerimu stebi narkotikų, alkoholio, tabako verslo pastangas plėsti vartotojų skaičių. Pasigendame išsamios analizės, kaip mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, alkoholio pardavimo apribojimų atlaisvinimo ir gal net marihuanos legalizavimo įstatymai paveiktų psichotropinių medžiagų vartojimo mąstą, kokia papildoma finansinė našta tektų sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, teisėsaugos, švietimo sritims. Šiuo metu galime konstatuoti, kad psichikos sveikatos sistema nepajėgi suteikti savalaikę, pilnavertę pagalbą nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomiems asmenims. Lietuva neturi psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos, priklausomybių gydymo, reabilitacijos strategijos, taktikos, nėra įvardinti visuomenei ir specialistams suprantami tikslai, uždaviniai, finansavimo poreikiai ir šaltiniai. Raginame šiuos neatidėliotinus darbus atlikti prieš svarstant psichoaktyvių medžiagų vartojimo atlaisvinimo įstatymus.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2020-12-28 Teisingumo ministerija įvertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP96 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, atitiktį Europos Sąjungos teisei. Atsižvelgdami į 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, 2 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį nepatenka veikos, kai šios veikos kaltininkai tai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
institutas, 2020-12-29 Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIV-96 (toliau – BK pakeitimo projektas) ir administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 pakeitimo ir 483 (1) straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIV-95 (toliau – ANK pakeitimo ir papildymo projektas) iš esmės pritariame. Abiem projektais žengiami žingsniai įgyvendinant Seimo 2018 metų gruodžio 13 d. nutarimu patvirtintą Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą (toliau – Programa).
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo asmeniniams poreikiams be tikslo jų platinti reguliavimo švelninimas, socialinio, o ne baudžiamojo požiūrio akcentavimas yra plačiai moksliškai pripažintas kelias, kuris yra nurodomas ir šios programos 89-93 punktuose. Kita vertus, BK pakeitimo projektas nėra pakankamai išsamus, neatspindi Programos 92 punkte minimos problemos, susijusios su neproporcingai griežtu baudimu už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą iš užsienio (kontrabandą). Lietuvos BK yra išskirtinis tuo, kad jame disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra reguliuojamas ne viename specialiame skyriuje (BK XXXVII skyriuje, kurį sutrumpintai pavadintume „nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis“), bet ir skyriuje, skirtame nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXII skyrius). Toks reguliavimas prieštarauja BK struktūrai, yra perteklinis ir būtent BK XXXII skyriuje numatyta atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (jų kontrabandą, BK 199 straipsnio 4 dalis) yra pati problematiškiausia atsakomybės proporcingumo požiūriu. Tačiau BK pakeitimo projektu nesiūloma keisti BK 199 straipsnio 4 dalies. Tokiam požiūriui nepritariame ir siūlome projektą papildyti nuostata, keičiančia BK
ir verslo tvarkai“ pašalinti nuostatas, numatančias atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jas sukoncentruojant skyriuje, specialiai skirtame atsakomybei už neteisėtą disponavimą tokiomis medžiagomis (XXXVII skyrių).
Argumentai:
1) Dabartinis reguliavimas prieštarauja BK struktūrai ir kodekso logikai BK nusikalstamos veikos yra suskirstytos į skyrius pagal tai, kokią vertybę jos pažeidžia. Vertybė dažniausiai įvardijama skyriaus pavadinime. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, akivaizdu, nėra susijusi su ekonomika ir verslo tvarka, tai visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo problema. Tad atsakomybė už tokią veiką neturėtų būti numatyta skyriuje, kuris numato atsakomybę už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriame yra numatytas kontrabandos nusikaltimas (BK 199 straipsnis).[9] Dabartinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos reguliavimas netinkamame skyriuje yra ydingos „tradicijos“ pasekmė. Toks reguliavimo modelis perimtas iš senojo baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), kuriame lygiai taip pat atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą buvo numatyta skirsnyje „nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai“, nors disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su ūkininkavimo tvarka iš esmės neturi nieko bendro.[10] Tinkamas reguliavimo pavyzdys galėtų būti Vokietijos baudžiamoji teisė. Vokietijoje atsakomybė už visas baudžiamąsias veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra numatytos viename, specialiai disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis reguliavimui skirtame įstatyme[11] (Lietuvoje atitikmuo būtų BK XXXVII skyrius). Jame numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (29-30b straipsniai) apima ir jų kontrabandą (lygiai kaip Lietuvos BK 259-261 straipsniai).
Vokietijos įstatyme, numatančiame atsakomybę už kontrabandą (370 ir 372 straipsniai),[12] narkotinės ir psichotropinės medžiagos neminimos (kaip ir turėtų būti Lietuvos BK 199 straipsnyje). Pabrėžtina ir tai, kad vokiškasis reguliavimo modelis visiškai atitinka tarptautinių įpareigojimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolės reikalavimus. 2) Dabartinis reguliavimas yra perteklinis Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda praktikoje visuomet kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis tarp BK 199 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai BK 259 arba 260 straipsnių. Praktiniu požiūriu tai yra perteklinis kvalifikavimas. BK 259 ir 260 straipsniai yra savaime pakankami apibrėžti minėtų medžiagų kontrabandą (kuri yra tas pats disponavimas (gabenimas, siuntimas, įgijimas) ir numato pakankamai griežtas bausmes (BK
net jei tai būtų tarptautinės organizuotos grupės daroma stambaus masto narkotinių medžiagų kontrabanda. Tad iš BK 199 straipsnio 4 dalies pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius, teisinė spraga ar nepagrįstai švelnios atsakomybės galimybė nesusidarytų. 3) Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu, kai sprendžiama dėl atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą.
Palyginkime: į Vilnių atsisiuntus nedidelį kiekį kanapių iš Kauno, grėstų atsakomybė pagal BK 259 straipsnį kaip už baudžiamąjį nusižengimą (griežčiausia – iki 45 parų arešto, teistumo neužtraukia, plačios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės), o tokį patį daiktą atsisiuntus iš Lenkijos ar kitos užsienio šalies, grėstų atsakomybė ne tik pagal BK 259 straipsnį, bet ir už narkotinės medžiagos kontrabandą pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, teistumas už sunkų nusikaltimą, itin ribotos galimybės švelninti bausmę). Toks reguliavimas yra nenuoseklus ir neadekvatus, pernelyg sureikšminantis aplinkybę iš kur daiktas atsisiųstas, nors tokia aplinkybė neturėtų turėti reikšmės. Didelė reikšmė daiktų atsisiuntimui iš užsienio istoriškai būdavo teikiama tarybiniais laikais, kai kontrabanda buvo laikoma valstybiniu nusikaltimu. Bet laikai yra stipriai pasikeitę. Atsakomybės griežtumas turi priklausyti nuo medžiagų kiekio ir disponavimo jomis tikslo (platinti ar savo reikmėms), bet ne nuo to, iš kur medžiagos išsiųstos. Manytina, būtų logiška atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą siuntimąsi suvienodinti, ją taikyti nepriklausomai nuo to, iš kur medžiagos siunčiamos (pagal BK 259-260 straipsnius). Jeigu medžiagų kiekis nedidelis ir jos skirtos asmeniniam vartojimui, pakaktų atsakomybės pagal ANK 71 straipsnį, kaip jį siūloma apibrėžti ANK pakeitimo ir papildymo projekte. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Seimo narys M. Majauskas yra pateikęs BK 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-3166, taip pat Vyriausybė yra parengusi BK pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-4856, kuriuo taip pat siūloma keisti BK 199 straipsnį, tačiau abu šie projektai minėtų problemų neišsprendžia. Jas galima išspręsti tik iš šio straipsnio pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius. Atsižvelgti
advokatūra, 2021-02-11 Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-96 (toliau – Projektas) ir jo aiškinamuoju raštu, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma panaikinti BK 259 straipsnio 2 dalį ir šio 1 straipsnio dalyje įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tokiu būdu siekiama dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kai neturima tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad lygiagrečiai teikiamu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektu (toliau – ANK pakeitimai) siūloma įtvirtinti, kad už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo jų platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Pritartina Projekto rengėjų aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jas platinti yra perteklinis, sukuriantis pernelyg didelį darbo krūvį teisėsaugos institucijoms ir kad, tokias medžiagas vartojantiems asmenims turi būti teikiama socialinė, psichologinė, medicininė pagalba. Tačiau, Lietuvos advokatūros nuomone, Projektas ir ANK pakeitimai nėra pakankami, siekiant Projekto rengėjų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų.
Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-12-10 išvada Nr. XIVP-96, abejotina, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal galiojančios redakcijos BK
psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslo atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Už šio nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, t. y. tokia veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už tokios veikos padarymą net ir pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl šios priežasties Projektas, kuriuo siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę, yra nesuderinamas su BK 199 straipsnio 4 dalimi. Iš teismų praktikos matyti, kad nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais neturint tikslo jų platinti paprastai disponuoja jauno amžiaus asmenys, kurie tas medžiagas įsigyja asmeniniam vartojimui ne iš platintojų Lietuvos Respublikoje, o elektroninės prekybos pagalba, kuomet už įsigyjamas medžiagas atsiskaitoma virtualia valiuta, leidžiančia anonimiškai atlikti mokėjimą, o medžiagos atsiunčiamos paštu pirkėjo nurodytu adresu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio
net nežino iš kurios valstybės jam bus siunčiamas siuntinys.
Todėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai vykdo tikslinius veiksmus siekdami išaiškinti ir perimti tokius siuntinius, o juos suradus yra pradedami ikiteisminiai tyrimai ir siuntinį užsakiusiam asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio atitinkamą dalį (priklausomai nuo medžiagų grynojo kiekio) bei BK
bausmės neproporcingumą veikos pobūdžiui ir pavojingumui, dažniausiai taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiria bausmę, švelnesnę nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje. Tačiau net ir paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, teisinės pasekmės – teistumas už sunkaus nusikaltimo padarymą išlieka bei reali tikimybė, kad jaunam, neteistam asmeniui, atsisiuntusiam savo poreikiams nedidelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, gali būti paskirta reali (ir ne trumpalaikė) laisvės atėmimo bausmė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Tokiais atvejais Projektu siekiami tikslai nebūtų įgyvendinti. Neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti, kartu reikėtų sistemiškai įvertinti teisinį reguliavimą numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad analogiška Projekte naudojama formuluotė galėtų būti įtvirtinama BK 199 straipsnio 4 dalyje išdėstant taip: „4.
Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, medžiagas, narkotines, psichotropines medžiagas didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Lietuvos advokatūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, todėl prašome atsižvelgti į Lietuvos advokatūros pateiktą nuomonę, svarstant Projektą Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Atsižvelgti
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2021-02-18 Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas), jam pritariame iš dalies. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už ypač mažus narkotinių medžiagų kiekius nėra proporcinga ir asmenims, kurie savo reikmėms disponuoja nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nedaro jokio poveikio. Lėšas, skirtas baudžiamajam persekiojimui už tokių baudžiamųjų nusižengimų padarymą, tikslinga skirti narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai.
Taigi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti dekriminalizavimas ir administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio teisės pažeidimą galėtų prisidėti prie ilgalaikės valstybės politikos narkotikų kontrolės srityje, kuri labiau turėtų būti orientuota į socialinių problemų sprendimą ne baudžiamosiomis priemonėmis, į pagalbą gaunančių asmenų stigmatizavimą, šių medžiagų vartojimo keliamą žalą asmeniui ir visuomenei. Pažymime, kad toks BK projektas, koks yra pateiktas šiuo metu, iki galo neišsprendžia visų praktinių problemų. Pritarus siūlomiems pakeitimams, pats tyrimo procesas kompetentingoms valstybės institucijoms, ypač policijai, taps paprastesniu tik iš dalies, nes ir toliau bus privalu atlikti tyrimus dėl medžiagos kiekio nustatymo, kaip šiuo metu baudžiamajame procese. Taigi kartu su siūlomais pakeitimais labai svarbu spręsti klausimą dėl narkotinių medžiagų kiekių peržiūros ir dėl grynosios masės nustatymo būtinumo kriminalizuojant nusikalstamas veikas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Priešingu atveju valstybės institucijos, ypač policija, susidurs su neproporcingai dideliu skaičiumi tyrimų dėl narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo, iš esmės administraciniame procese. Manome, kad tokiu atveju administracinio proceso sąnaudos bus per didelės, neproporcingai siekiamiems tikslams naudojamos valstybės lėšos.
Šiuo metu šalyje yra susiformavusi praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamas veikas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, remiamasi grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o ne mišinio, darinio ar kito produkto, į kurio sudėtį įeina narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kiekiu. Konkretūs narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, kuriais remiantis kvalifikuojamos nusikalstamos veikos, yra nustatyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijose taip pat nurodyta, kad „medžiagų kiekiai lentelėje pateikti, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją masę (pvz., laisvosios bazės kiekį)“. Norėdamas nustatyti grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas privalo kreiptis į specialistus, kad šie nustatytų, kokia grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos masė yra pateiktos tyrimui medžiagos mišinyje. Manome, kad ši praktika yra netinkama ir neefektyvi, nes nusikalstamos veikos subjektas paprastai įgyja (realizuoja) narkotinės ar psichotropinės medžiagos mišinį, darinį ar kitą produktą nežinodamas, kokia jame yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos grynoji masė, todėl asmens atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėtų būti siejama su disponuojamos medžiagos mišinio, darinio ar gaminio svoriu, į kurį nukreipta jo tyčia, o ne į jame esančios grynosios medžiagos kiekį. Be to, narkotinės ar psichotropinės medžiagos (mišinio) kainą lemia tik medžiagos rūšis ir kiekis.
Pažymėtina, kad grynosios medžiagos masės nustatymo tyrimas (kiekybinis tyrimas) yra neįmanomas be atitinkamų pamatinių medžiagų – narkotinių medžiagų standartų. Neteisėtoje apyvartoje nuolat atsiranda naujų psichoaktyviųjų medžiagų, todėl ekspertinės įstaigos, turėdamos ribotus asignavimus, neturi galimybių įsigyti visų pamatinių medžiagų, kurių kainos svyruoja nuo 350 iki 4 000 eurų už 100 mg. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavestos objektų užduotys atliekamos ne iki galo, nes nustatoma tik, kokia medžiaga yra pateikta tyrimui, tačiau nenurodomas grynosios medžiagos kiekis. Praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamą veiką nustatinėjamas tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos svoris, neišskiriant grynosios medžiagos kiekio, yra taikoma Suomijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Atsižvelgdami į tai, manome, kad esamo teisinio reguliavimo, kai būtina nustatyti grynąją medžiagos masę, pakeitimas, paliekant teismams galimybę, pasitelkus į pagalbą ekspertus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai, lemtų trumpesnį ir mažiau lėšų reikalaujantį baudžiamąjį procesą. Siūlomu atveju taip pat ir administracinį procesą dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Kaip alternatyvą pateiktam pasiūlymui, siūlome svarstyti galimybę papildyti Rekomendacijas, tam tikroms darinių grupėms nustatant išimtį ir šių darinių kiekius nurodyti neperskaičiuojant į grynąją masę. Šiuo atveju narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patenkančių į nurodytų darinių grupę, kiekį reikėtų vertinti neperskaičiuojant į grynąją masę.
Taip pat pažymėtina, kad vertinant BK projektą svarbu įvertinti, ar dekriminalizavimas tikslingas už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) visų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nepritarti 2021 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96“ (toliau – LR Vyriausybės nutarimas) nebuvo atsižvelgta į pasiūlymą dėl tam tikrų medžiagų darinių kiekių neperskaičiavimo į grynąją masę, derinimo pažymoje išdėstant tai pagrindžiančius argumentus. Argumentas – susiformavusi Teismų praktika. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2021-02-23 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96 teikiamos šios pastabos:
Iš tiesų iki 2017 m. už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti galėjo būti taikoma tiek administracinė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 44 straipsnis), tiek baudžiamoji (BK 259 straipsnio 2 dalis) atsakomybė. Sprendžiant šių atsakomybių takoskyros problemą teismų praktikoje buvo atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – konkretų narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų pobūdį, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Toks aiškinimas reiškė, kad pavienis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio kriterijus yra nepakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti.
Taigi medžiagos kiekis, sprendžiant apie padarytos veikos pavojingumą, laikytinas tik vienu iš galimų kriterijų ir taikytinas kartu su kitais veikos pavojingumą leidžiančiais nustatyti kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų rūšių narkotinės ir psichotropinės medžiagos kelia nevienodą poveikį (pavojų) žmogaus sveikatai, svarstytina, ar administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atskyrimui yra pakankamas tik kiekio kriterijus (pavyzdžiui, skiriasi situacijos, kai disponuojama nedideliu kiekiu kanapių ar nedideliu kiekiu heroino, amfetamino ir pan.). Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurios 97.1 punkte nurodoma „dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę <...>“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, ar veikos pavojingumas neturėtų būti siejamas ir su, pavyzdžiui, disponuotos medžiagos rūšimi. Atsižvelgti
apeliacinis teismas, 2021-02-25 Lietuvos apeliaciniame teisme iš esmės pritarta pagrindiniam siūlomų pakeitimų tikslui – švelninti atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, t. y už tokią veiką numatyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Tuo pačiu dėl siūlomų įstatymų pakeitimų buvo pareikštos kelios pastabos:
tuo pačiu įvertinti ir BK 199 straipsnio (Kontrabanda) 4 dalies nuostatas, be kita ko numatančias baudžiamąją atsakomybę už stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Pagal BK 199 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo gabeno per valstybės sieną. Taigi, esant kontrabandos požymiams, net jei narkotinių medžiagų kiekis neviršys nedidelio ir nebus nustatytas tikslas platinti, asmuo vis tiek bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandą (sunkų nusikaltimą). Pastebėtina, kad anksčiau jau buvo registruotas BK projektas, kuriuo siūlyta keisti nemažai baudžiamojo įstatymo straipsnių, įskaitant BK 199 straipsnį, tačiau iki šiol pakeitimai nėra priimti;
straipsnio dispoziciją, kyla abejonių, ar tikrai reikia Kodekse naujo straipsnio. Šiuo atveju gal būtų tikslinga tiesiog atitinkamai praplėsti jau esančio ANK 484 straipsnio (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) dispoziciją, nes neblaivumas bei apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų praktikoje bet kuriuo atveju dažnai nurodomi kartu, o ir šių veikų objektyvieji požymiai beveik tapatūs;[RTV1] 3.
Buvo išsakyta nuomonė patikslinti siūlomą BK 259 straipsnio 2 dalies redakciją ir išdėstyti ją taip: ,,Asmuo, kuris savo noru, iki nustatant BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.” Šis papildymas būtų tikslingas užtikrinant įstatymo aiškumą ir prevenciją, tuo pačiu bandant išvengti situacijų, kuomet asmuo, pasinaudodamas BK 259 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepagrįstai sieks būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Atsižvelgti
ir alkoholio kontrolės departamentas, 2021-02-26 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIVP-95 (toliau – ANK projektas), ir visiškai pritaria šių įstatymų projektų tikslui, kuris atitinka nuoseklią Departamento poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės už su narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau
stigmatizavimą, socialinės reintegracijos bei reabilitacijos problemas. Departamentas pažymi, kad projektų tikslas atitinka 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, 1971 metų psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 metų konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“, kurios yra laikomos pagrindiniais tarptautinės narkotikų kontrolės sistemos dokumentais, nuostatas. Pirmiausia šiose konvencijose nustatoma giežta narkotikų kontrolės sistema, ir šalys įpareigojamos užtikrinti, kad bet kokia neteisėta tyčinė disponavimo narkotikais veika būtų laikoma baudžiamaisiais teisės pažeidimais. Tačiau kartu konvencijos palieka šalims teisę tais atvejais, kai pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys, numatyti, kad vietoj nuteisimo ar bausmės, ar papildomai su bausme tokiems asmenims būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama juos gydyti, auklėti, stebėti baigus gydymą, atkurti jų darbingumą ir grąžinti juos į visuomenę. Projektų tikslas taip pat atitinka 2004 m. spalio 25 d.
Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, nuostatą, kad neteisėtos veikos, kurias kaltininkai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, neįtraukiamos į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį. Lietuvoje po Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. stebėtas žymus nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičiaus augimas, t. y. 14,6 proc. (2017 m.), kai asmenims, turėjusiems nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, pradėta taikyti ne administracinė atsakomybė, o baudžiamoji. Šį ryšį patvirtina ir tai, kad 2017 m. buvo registruota 1516 nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, o 2016 m. – 1555, t. y. 2,5 proc. nusikaltimų mažiau, tačiau baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su neteisėtu disponavimu nedidelio kiekio narkotikų, skaičius padidėjo nuo 733 2016 metais, iki 1 106 – 2017 m., t. y. net 50,9 proc. Lyginant 2019 ir 2020 m. matyti, kad tiek bendras nusikalstamų veikų skaičius Lietuvoje, tiek nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo atitinkamai 10 proc. ir 3,8 proc. Be abejonės, nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo COVID-19 situacija šalyje ir taikyti judėjimo apribojimai. Tačiau 2020 metais išliko ta pati tendencija kaip ir ankstesniais metais, kad nusikalstamo veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudaro vis didesnę registruoto nusikalstamumo dalį: 2020 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,98 proc., 2018 m. – 5,6 proc., 2017 m. – 4,1 proc., 2016 m. – 3,8 proc., 2015 m. – 3,4 proc., 2014 m.
Vertinant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, pagal baudžiamąją teisinę klasifikaciją, stebima neteisėto disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti (BK 259 str.) atvejų skaičiaus didėjimo tendencija – 2014 m. neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudarė 59,6 proc., o 2019 m. – net 77 proc., 2020 m.
63 proc. Nors 2020 m. duomenys dėl COVID-19 aplinkybių neturėtų būti vertinami reprezentatyviais lyginant su ankstesniais metais, bendras asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo nuo 2389 2019 metais iki 2103 2020 metais, tačiau 2020 m. buvo užregistruoti 128 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupe nuo 18 iki 29 m. sudarė 65 proc. visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų. Šie didėjantys skaičiai[3] rodo, kad narkotikų vartojimo ir su tuo susijusio nusikalstamumo problemos niekur nedingsta, nemažėja, o priešingai, toliau gilėja, ir baudžiamosios teisės priemonės nėra raktas joms spręsti. Viena dažniausiai pateikiamų sėkmės istorijų keičiant požiūrį į narkotikų vartojimo problemą yra taip vadinamas Portugalijos modelis. Portugalija dekriminalizavo su asmeniniu vartojimu susijusį neteisėtą disponavimą narkotikais 2001 metais, ir jau du dešimtmečius duomenys, gaunami iš šios šalies, rodo šio sprendimo didelę įtaką ir naudą visuomenės sveikatai ir visuomenei, kuri pasiekiama derinant dekriminalizavimo sprendimus ir žymiai didesnes investicijas į gydymo ir žalos mažinimo paslaugas. Tačiau Portugalija nėra vienintelė šalis, priėmusi dekriminalizavimo sprendimus[4]. Šiuo metu Norvegijos Vyriausybė svarsto narkotikų vartojimo ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų asmeniniam vartojimui dekriminalizavimo klausimą[5]. Šalys yra laisvos nustatyti tokį reglamentavimą, kuris, jų manymu, geriausiai atspindėtų šių nuostatų dvasią, t. y. rūpintis žmogaus sveikata ir gerove, kartu užtikrinant balansą tarp visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo, todėl Departamentas mano esant tikslinga nagrinėjant ANK ir BK projektus įvertinti šiuos aspektus:
Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą II ir III narkotikų sąrašuose įrašytas medžiagas galima vartoti tik sveikatos priežiūros tikslais, o I sąraše įrašytas medžiagas vartoti sveikatos priežiūros tikslais yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai šios medžiagos yra registruotų vaistinių preparatų sudėtyje. Taigi visais atvejais vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra I sąrašo medžiagų bei į II ir III sąrašus įrašytas medžiagas vartoti galima tik esant gydytojo paskyrimui. Pagal dabar galiojančią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio redakciją numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotikų vartojimą be gydytojo paskyrimo. ANK projekte atsisakoma sąvokos „neteisėtas vartojimas be gydytojo paskyrimo“ ir siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotikų vartojimą tik viešose vietose (siūlymas papildyti ANK 483¹ straipsniu), o tai reiškia, kad už vartojimą bet kurioje kitoje vietoje asmuo nebūtų baudžiamas, nepaisant to, kad narkotikus vartoti be gydytojo paskyrimo yra draudžiama. Rengėjai projektų aiškinamajame rašte nenurodo motyvų, kodėl yra siūloma nenustatyti arba atsisakoma administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą ne viešose vietose, nepaisant to, kad narkotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo yra draudžiamas apskritai bet kurioje vietoje.
Toks siūlomas požiūris į neteisėtą narkotikų vartojimą, Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, tiek tarptautinei bei ES formuojamai narkotikų politikai, kurios centre yra žmogus ir jo sveikata, kuomet skatinama asmenis ne bausti, o nukreipti į prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, reabilitacijos, reintegracijos ar pan. programas. Tačiau lygiai taip pat reikia pripažinti, kad administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą apskritai, nepaisant vietos, numatymas neprieštarauja nurodytiems dokumentams ir puoselėjamai politikai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar esantį reglamentavimą už neteisėtą narkotikų vartojimą pakartotinai galima asmens sutikimu paskirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos ir t.t. programose. Jeigu būtų pritarta projektų siūlomam reglamentavimui, pirmiausia, manytina, būtų paskleista klaidinga žinutė visuomenei, kad yra legalizuojamas narkotikų vartojimas namie. Ir šioje vietoje, deja, negelbėtų net visų suinteresuotų institucijų bendros pastangos tinkamai iškomunikuoti siūlomo reglamentavimo ir pakeitimų tikslus ir esmę. Taip pat būtų dar sunkiau pasiekti asmenis, kurie vartoja narkotikus, ypač švirkščiamuosius, suteikti jiems pagalbą ir nukreipti juos į atitinkamas programas.
Taigi apibendrindami manome, kad siūlomas reglamentavimas, akivaizdu, stipriai įtakotų narkotikus vartojančių asmenų padėtį vertinant jų neteisėtus veiksmus, tačiau siekiant išlaikyti balansą tarp visuomenės sveikatos ir viešojo saugumo, reikalinga išsami ir detali politinė diskusija Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, įvertinant visus už ir prieš argumentus, kad būtų priimtas tikrai pasvertas ir subalansuotas sprendimas.
teisės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą. Kartu, atkreipiame dėmesį, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, yra kontroliuojama daugiau nei tūkstantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Narkotikų nedidelio kiekio dydis yra nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Šiuo įsakymu nustatomos nedidelio kiekio grynos medžiagos ribos nereiškia vienos narkotikų dozės, iš tokio nedidelio kiekio kartais gali būti gaunamos kelios ar kelios dešimtys dozių atitinkamos rūšies narkotikų. Todėl turėtų būti išsamiai politiškai ir ekspertų lygmenyje išdiskutuota, pasverta ir įvertinta asmeninio vartojimo samprata, koks kiekis laikytinas skirtu asmeniniam vartojimui, bei lygiagrečiai peržiūrėtos nedidelio narkotikų kiekio ribos asmeninio vartojimo kontekste.
numatyta bausmė yra laisvės atėmimas, kurio žemiausia riba yra trys metai. Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis[6], didžioji dalis (pvz., 2018, 2019, 2020 metais virš 90 proc.) pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų kontrabandos ir neteisėto disponavimo jais paprastai yra susiję su draudžiamų medžiagų siuntimusi pašto siuntomis. Didžiąja dalimi asmenys siuntėsi medžiagas nedideliais kiekiais ir asmeniniam vartojimui (be tikslo platinti). Abejotina, ar tokiais atvejais toks itin griežtas reglamentavimas ir numatyta sankcija yra proporcingi aptariamų veikų pavojingumui.
Be to, esant tokiam griežtam reglamentavimui (sunkus tyčinis nusikaltimas), neatsižvelgiant į gabentos medžiagos kiekį ir nediferencijuojant veikos pavojingumo, taip pat sumažėja galimybės asmeniui taikyti alternatyvias priverstinėms bausmėms poveikio priemones, numatytas įstatyme (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atidėjimas). Taigi siekiant dekriminalizuoti atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų neturint tikslo platinti (savo reikmėms), t. y. nustatyti administracinę atsakomybę vietoje baudžiamosios, kartu tikslinga įvertinti atsakomybę už su šia nusikalstama veika, kaip minėta, dažnai susijusį teisės pažeidimą, t. y. neteisėtą nedidelio kiekio narkotikų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kai tai yra daroma išimtinai asmeninėms reikmėms.
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadose, kurioms Departamentas visiškai pritaria. Įvertinus projektus manome, kad bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis ir sistemiškai koreguojant šiuos projektus, įgyvendindami ir plačiau bei dažniau taikydami jau esamus instrumentus (pvz., alternatyvas priverstinėms bausmėms), o taip pat lygiagrečiai finansiškai sustiprinę ir labiau įgalinę prevencijos, gydymo, socialinės pagalbos ir pan. sektorius, kartu bendromis pastangomis pasieksime, kad projektais būtų įgyvendintas Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
„Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo
prevencijos 2018-2028 metų programos patvirtinimo“, penktasis tikslas t. y. užtikrinti pagalbos teikimu grįstas atsako priemones narkotikų vartotojams, plėtojant humanistinę, į asmens sveikatą orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką. Kartu pasieksime, kad Lietuvos vykdoma narkotikų politika atitiktų tiek Jungtinių Tautų dokumentuose[7], tiek Europos Sąjungos strateginiuose narkotikų politikos dokumentuose[8] išskirtinai pabrėžiamą subalansuotą narkotikų politiką bei žmogaus teisių užtikrinimą, sveikatos dimensiją, kaip įrankį ir tikslą. Atsižvelgti
Respublikos generalinė prokuratūra, 2021-03-01 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483
(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIV-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIV-96, teikia siūlymus dėl šių projektų tobulinimo:
peržiūrėti ir įvertinti siūlomų BK 259 straipsnio pakeitimų santykį su kitomis BK specialiosios dalies normomis.
Galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį asmuo atsako nepriklausomai nei nuo gabenamo narkotinių ar psichotropinių medžiagų per valstybės sieną kiekio (atsakomybė kyla ir gabenant nedidelį kiekį), nei nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti (sankcija – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų). Taigi, pagal įstatymo projektais Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 siūlomus pakeitimus, gabenant nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį Lietuvoje neturint tikslo jų platinti grėstų administracinė atsakomybė, o gabenant šias medžiagas per valstybės sieną – jau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, už sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina spręsti dėl sisteminės BK ir ANK straipsnių analizės, įvertinant šių normų santykį su siūlomu numatyti reglamentavimu ir sprendžiant dėl normų suderinimo, taip išvengiant pavienių straipsnių keitimo, išbalansuojančių baudžiamąją politiką. 2. Siekiant aiškios takoskyros kalbant apie administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už šių veikų padarymą, tikslinga, kad BK 259 straipsnyje būtų aiškiai apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlygos (peržiūrint nustatytus atitinkamų medžiagų kiekius ir nustatant ne tris, o daugiau šių medžiagų kiekių standartų, kurių mažiausiam būtų taikomas ANK, o kitiems jau BK, galimai numatant ir sistemiškumo požymį kaip vieną iš galimų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo požymių). 3.
nenumatyti atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti ir už tokius veiksmus siūlant numatyti administracinę atsakomybę, ženkliai sušvelnėja už šiuos veiksmus siūlomos skirti baudos dydis. Galiojančioje BK 259 straipsnio
iki 500 MGL dydžio (nuo 750 iki 25 000 eurų), kai tuo tarpu siūlomoje ANK 71 straipsnio redakcijoje siūloma maksimali baudos riba siekia 100 eurų, o už pakartotinai atliktus veiksmus – 200 eurų. Svarstytina, ar tikrai yra pagrįstas toks ženklus baudos dydžio ribų sumažinimas. Be to, ANK 71 straipsnyje siūlant numatyti atsakomybę už nedidelio kiekio minėtų medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, nėra numatytas tokių veiksmų neteisėtumo požymis. Taigi, kyla klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo asmenims, kurie disponuoja tokiomis medžiagomis turėdami gydytojo paskyrimą. 4. Įstatymo projekto ANK 483¹ straipsnyje siūlant numatyti administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vardinamos konkrečios viešos vietos, paliekant neapibrėžtai nurodytas ir kitas vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė kelia nemažai klausimų, tarkim nurodyta, kad draudžiama atitinkamas medžiagas vartoti automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos. Taigi, jei toks reikalavimas įvykdytas, už minėtų medžiagų vartojimą atsakomybė pagal dabartinę formuluotę nekiltų. Pažymėtina, kad neteisėtai vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas draudžiama ne tik nurodytose viešose vietose, bet apskritai visose vietose.
Atitinkamas narkotines ir psichotropines medžiagas galima vartoti tais atvejais, kai jos paskirtos gydytojo, tačiau pagal siūlomą šio straipsnio formuluotę net ir asmeniui, kuriam tokios medžiagos paskirtos ir kuris jas vartoja viešojoje vietoje, grėstų administracinė atsakomybė. Taigi, svarstytina, ar tikslingai atsisakoma šiuo metu ANK 71 straipsnyje numatytos atsakomybės už nurodytų medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir draudimą vartoti nurodytas medžiagas siejant tik su tokių veiksmų darymu viešosiose vietose.[RTV2]
5Pažymėtina, kad įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 aiškinamajame rašte vienas iš šių projektų rengimo
argumentų nurodytas LRS patvirtintos Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programos nuostatų įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomais pakeitimais įgyvendinami atskiri programos elementai (dekriminalizuojamos mažiau pavojingos veikos ir atsakomybė už jas numatoma ANK), todėl pasigendama nuoseklios baudžiamosios politikos, taikomos asmenims vartojantiems narkotikus, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje, peržiūrėjimo. Reikalingas nuoseklus visos programos elementų įgyvendinimo užtikrinimas, nes atskirų elementų įgyvendinimas savaime situacijos nepagerins. Taigi, siekiant visapusiško ir efektyvaus šios programos įgyvendinimo, tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir apsvarstyti nuostatų, susijusių su atsakomybės asmenims, kurie yra priklausomi nuo minėtų medžiagų, taikymu ir spręsti dėl įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 tobulinimo krypčių. 6. Taip pat, pažymėtina, kad į patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus patenka itin platus spektras medžiagų, pradedant kanapėmis ar jų dalimis ir baigiant heroinu bei kokainu.
Šių medžiagų pavojingumas, atsižvelgiant į jų savybes, charakteristikas, poveikį žmogui ir pan., yra labai skirtingas. Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis Lietuvoje vyrauja neteisėtas disponavimas kanapėmis ir jų dalimis. Yra pagrindas manyti, kad pritarus siūlymui dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą (nors ir nedideliu kiekiu) be išimties visomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, gali gerokai išplisti sąlygiškai pavojingesnių medžiagų, tokių kaip heroinas, amfetaminas, LSD, kitų sintetinių medžiagų disponavimas, jų vartojimas. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-07 nutarimas Nr. 2191 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-26 12 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
projektui Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti juos tobulinti pagal pateiktas pastabas: 1.
BK projektu siūloma dekriminalizuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą (neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), kartu siūlant už aptariamus neteisėtus veiksmus numatyti administracinę atsakomybę ir papildyti minėtais veiksmais Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
siekiama ANK įtvirtinti administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl siūlymas keisti BK 259 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių aprašymą, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą kiltų tuo atveju, jeigu asmuo gamintų, perdirbtų, įgytų, laikytų, gabentų ar siųstų „didesnį nei nedidelis kiekį“ narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, kad ANK projektu siūloma numatyti atsakomybę už neteisėtus veiksmus, atliekamus su „nedideliu“ narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas savaime užtrauks baudžiamąją atsakomybę tik už neteisėtus veiksmus, atliekamus su didesniu nei nedidelis narkotinių medžiagų kiekiu, neatsižvelgiant į tai, ar bus pakeistas šio straipsnio pavadinimas ir objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai įtvirtinant formuluotę „didesnis nei nedidelis kiekis“.
Be to, BK projekto autorių siūloma įtvirtinti formuluotė „didesnis nei nedidelis kiekis“ nėra vartojama baudžiamajame įstatyme ir nedera su baudžiamojo įstatymo normų konstravimo praktika, kadangi konstruojant nusikalstamų veikų sudėtis, kuriose baudžiamosios atsakomybės laipsnis yra graduojamas, atsižvelgiant į kiekybinį rodiklį, tarpiniai dydžiai, esantys tarp minimalios ir maksimalios ribos, BK straipsnio dispozicijoje nėra savarankiškai įtvirtinami. Pavyzdžiui, BK 182 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už „nedidelės vertės svetimo turto įgijimą“, šio straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už
„didelės vertės svetimo turto įgijimą“, tačiau šio straipsnio 1 dalis
įtvirtina bendrą nusikalstamų padarinių formą – „svetimo turto įgijimas“, kuri, atsižvelgiant į kitas šio straipsnio dalis, suponuoja baudžiamosios atsakomybės taikymą už didesnio nei nedidelis, bet mažesnio nei didelis svetimo turto įgijimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti tiek BK 259 straipsnio pavadinimo, tiek šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviųjų požymių aprašymo keitimo kaip perteklinio ir neatitinkančio baudžiamojo įstatymo normų konstravimo praktikos. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2021-04-07 nutarimas Nr. 2191 2.
2191
autoriai nurodo Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos patvirtinimo“, 97.2 papunktį, kuriame numatyta priemonė „peržiūrėti baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytas sankcijas ir depenalizavimo galimybes, siekiant riboti perteklinį laisvės atėmimo bausmės taikymą ir pernelyg ilgą jo trukmę, kai bausmės tikslų galima siekti taikant švelnesnes arba alternatyvias sankcijas, į pagalbą asmeniui nukreiptas alternatyvas;“. Taip pat BK projekto autoriai Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 4 dalyje teigia, kad siūlomais BK pakeitimais „<...> bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose, o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą <...>“. Taigi vienas iš BK projekto tikslų – riboti galimybes taikyti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie disponuoja (ar atlieka kitus BK 259 straipsnyje numatytus neteisėtus veiksmus) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Neabejotina, kad Įstatymų projektais siūlomi ANK ir BK pakeitimai labai prisidės prie šio pozityvaus tikslo įgyvendinimo, tačiau siekiant dar efektyviau apriboti galimybes taikyti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie yra priklausomi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, siūlytina įvertinti galimybę švelninti baudžiamąją atsakomybę už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijos šiuo metu daugiausia yra orientuotos į būtent su laisvės atėmimu susijusias bausmes (bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų), o tai ne tik nepagrįstai sukuria prielaidas aptariamiems asmenims itin dažnai taikyti į laisvės atėmimą orientuotas bausmes, bet ir iš esmės prieštarauja nesunkios nusikalstamos veikos paskirčiai – sukurti prielaidas pirmiausia taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Konstatuotina, kad, siekiant į asmens gydymą, o ne į jo nubaudimą orientuotos narkotinių ir psichotropinių medžiagų baudžiamosios politikos, tikslinga sukurti platesnes galimybes kaltininkui pirmiausia taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti BK 259 straipsnio 1 dalies sankciją švelnesnėmis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis – laisvės apribojimu ir viešaisiais darbais. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-96 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lietuvos teisės instituto pastabas bei pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: L.
Slušnys, R. Žemaitaitis. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas
žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius,
komiteto nariai: Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Agnė Bilotaitė, Eugenijus Gentvilas, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Morgana Danielė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, „Demetra“ ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija Giedrius Likatavičius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Artūras Pažarskis, Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, Koalicijos
„Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys, Seimo
kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės sk. patarėjas Simonas Mikšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-11) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Po įstatymo projekto pavadinimu nurodant įstatymo priėmimo datą mėnesio ir dienos nurodyti nereikia. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-11)1 Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis „medžiagas“ turėtų būti rašomas daugiskaitos forma.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-11)1 Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą „bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose (past. – pabraukta mūsų), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą“. Atkreiptinas dėmesys, jog disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti pagal galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalį priskiriamas ne prie nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų. Tai reiškia, kad už šią nusikalstamą veiką teismas laisvės atėmimo bausmės skirti net negali – pati griežčiausia bausmė yra arešto bausmė. Kita vertus, teismo galimybės skirti arešto bausmę yra itin ribotos, kadangi pati griežčiausia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė paprastai skiriama tik tada, kai tą veiką padaro recidyvistas, yra kitų sunkinančių aplinkybių ir pan. Taigi diskutuotina, ar galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas iš tikrųjų yra per griežtas ir ar pagrįstai siūloma šią veiką apskritai dekriminalizuoti. Kita vertus, jeigu įstatymo projektu norima panaikinti galimybes taikyti bet kokios formos įkalinimą asmenims, disponuojantiems nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais be tikslo tokias medžiagas platinti, tuomet svarstytina, ar vietoje visiškos dekriminalizacijos nevertėtų tiesiog išbraukti arešto bausmę iš galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmių sąrašo.
Nepritarti Įstatymų pakeitimų projekto aiškinamajame rašte nurodomi siekiami tikslai, kurie nebus pasiekti tik panaikinus vieną iš galimų sankcijų (areštą) iš šiuo metu galiojančios LR Baudžiamojo kodekso normos. Dabartinis reguliavimas, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, yra perteklinis ir neužtikrinantis Įstatymų projekte nurodytų tikslų – į pagalbą žmogui nukreiptos narkotikų politikos, narkotikų vartojimo problemos sprendimo į sveikatą nukreiptomis, o ne baudžiamosios teisės priemonėmis ir asmenų, vartojančių narkotines medžiagas sėkmingos reintegracijos. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-11)1 Abejotina, ar siūlomi BK 259 straipsnio pakeitimai yra suderinami su galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį. Už pastarojo nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
Manytina, kad neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl darytina išvada, kad siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti kartu reikėtų sistemiškai švelninti ir atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Būtų nelogiška, jeigu, pavyzdžiui, už neteisėtą to paties dalyko gabenimą per valstybės sieną grėstų iki dešimt metų laisvės atėmimo, o už tolimesnį gabenimą valstybės viduje – tik bauda iki vieno šimtų eurų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-11)1 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles: 5.1. Projekto 1 straipsnio pavadinimas ir esmė turėtų būti dėstomi taip: “1 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas Pakeisti 259 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „259 straipsnis. Straipsnio pavadinimas (Straipsnio tekstas).“
teisės grupė (2020-12-28) Teisingumo ministerija įvertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP96 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, atitiktį Europos Sąjungos teisei. Atsižvelgdami į 2004 m. spalio 25 d.
Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, 2 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį nepatenka veikos, kai šios veikos kaltininkai tai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Kalinių sąjunga“ (2020-12-21) Šių dienų realijos, apgailėtina padėtis Lietuvos įkalinimo įstaigose, teisiamų, įkalintų jaunų žmonių kiekiai Lietuvoje, verčia reaguoti Asociaciją „Kalinių Sąjunga“ į susiklosčiusią padėtį bei išreikštą iniciatyvą Lietuvos Respublikos Seime, siekiant pakeisti gėdingą situaciją. Niekam nėra paslaptis kas vyksta Lietuvos įkalinimo įstaigose, nėra paslaptis ir tai, kad resocializacijos šiose įstaigose taip pat nėra, nėra priklausomų žmonių gydymo, reabilitacijos, nėra galimybės įgyti aukštąjį mokslą, kaip nėra, beje niekad ir nebuvo skaidrumo, viešumo. Tokia situacija, su periodiškais, desperatiškais bandymais, politiškai populistiškomis trumpalaikėmis iniciatyvomis, trukusiomis trisdešimt metų, išliko iki šių dienų.
Tokios situacijos pasekoje, daugelis socialiai pažeidžiamų įkalintųjų, neturėdami alternatyvų, atsiranda užburtame rate, kai už vartojimą įkalinimo vietose yra persekiojami ir pakartotinai baudžiami, taip prarasdami galimybę į lygtinį paleidimą, dažnai prailgindami bausmės atlikimo laiką (pakartotinis teistumas įkalinimo įstaigoje), ne retas atvejis kai tokie asmenys tampa pastoviais Lietuvos lagerių gyventojais, užkrečiamų lygų židiniais (tame tarpe ŽIV, hepatito C, B), o bylas kurpiantiems pareigūnams „lengvas grobis“, karjeros laiptais kilti užtikrinantis veiksnys. Nužmogėjimas, sadizmas, smurtas (tame tarpe psichologinis smurtas), piktnaudžiavimas, biurokratizmas, korupcija, narkotinių medžiagų prekybos-vartotojų monopolio kontroliavimas yra tikrieji darbo su nuteistaisiais, principai, instrumentai. Raginame neapsisprendusius, kitaminčius bei palaikome iniciatorius dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo. Atsižvelgti
(2020-12-21) Augau provincijoje, mažame mieste. Mane visada, nuo pat vaikystės traukė kompiuteris, tad prie jo praleisdavau daugiausia laiko. Neturėjau draugų, tėvai buvo labai užsiėmę darbu, prižiūrėdavau savo brolį, kuris turi negalią nuo vaikystės. Būdamas 17 metų susirgau depresija. Mano tėvai tuo metu dirbo teisėsaugoje. Lankydavausi pas psichologą, gerdavau antidepresantus. Kartą mokykloje man pasiūlė parūkyti “žolės”. Sakė tai padeda atsipalaiduoti, pagerėja miegas. Taigi, pabandžiau ir man visai patiko. Parūkydavau dažniausiai prieš miegą. Po 3 mėnesių pastebėjau, kad dingo nemiga, nebebūdavau toks įsitempęs ir labai gerai išsimiegodavau. Parūkius labiau norėdavosi valgyti, tad priaugau svorio. Nuo to laiko ir neberūkiau. Vieną dieną naršydamas internete radau, kad galima užsisakyti medicininės žolės iš Olandijos.
Sugalvojau pabandyti užsisakyti, nes iš gydytojų girdėjau, kad Lietuvoje mažai kokybiškos žolės, dėl didesnio pelno jas mirko visokioje chemijoje. Taigi, užsisakiau. Laukiau siuntos, bet ji neatėjo. Vietoj jos sulaukiau muitinės kriminalistų, kurie atvažiavo pas mane į namus, paėmė mano kompiuterį, bei telefoną. Kadangi mano tėvai užėmė aukštas pareigas teisėsaugoje, dėl to jiems teko išeiti iš darbo. Tada man teko važinėti po
prasidėjo psichologinis smurtas. Mane žemino tokiomis frazėmis kaip “tu esi visuomenės atmata”, “narkomanas”, tokių gražuoliukų kaip tu seni kaleimčikai oi kaip laukia”, “tu kalėjime neišgyvensi”, “nesvarbu prisipažinsi ar ne vis tiek keliausi į kalėjimą, ten kur ir vieta tokiems kaip tu”. Aš labai nerimavau. Neturėjau pinigų samdomam advokatui. Gavau nemokamą valstybės advokatą. Jis man pasakė, kad man baudžiamojo kodekso 2 straipsniai: už disponavimą narkotikais mažu kiekiu be tikslo platinti ir narkotikų kontrabanda, o už tai gresia laisvės atėmimas. Nuo tada aš kiekvieną dieną jaučiau nerimą, baimę ir nežinomybę. Galiausiai mane ištiko panikos ataka ir buvau hospitalizuotas į psichiatrinę ligoninę. Ten man pasakė, kad nuo streso man atsirado serotonino disbalansas ir man buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Dabar kiekvieną savaitę lankausi pas psichologą, o kartą į mėnesį pas psichiatrą. Tėvai iki šiol mane kaltina dėl prarasto darbo, nes jie dirbo jį iš pašaukimo ir tai jiems teikė didelę laimę – kovoti su tikrais nusikaltėliais. Paradoksalu tai, kad aš, pagal įstatymus, atsiradau kitoje barikados pusėje. Negaliu susirasti darbo dėl žymės, kad esu teistas. Apart to, dabar turiu psichinę negalią. Iš gydytojų girdžiu tik tai, kad reikia gerti vaistus, nes bus geriau, o mano liga nepagydoma, tik apgydoma.
Kartą bandžiau nusižudyti išgėręs vaistų, kurie, taip pat, yra psichoaktyvios medžiagos, narkotikai, turintys begalę šalutinių poveikių, tokių kaip: drebulys, nuovargis, kaulų laužymas, nevaisingumas, atminties sutrikimai ir t.t. Džiaugiuosi, kad tėvai laiku mane rado ir man nepavyko nusižudyti. Štai kiek man kainavo smalsumas ir noras parūkyti žolės. Pats dabar neberūkau, bet kreipiuosi į visuomenę – ar adekvati bausmė už jaunatvišką pakvailiojimą, norint parūkyti žolės? Nesu nusikaltėlis. Visą gyvenimą gyvenau dorai. Mes visi išsilavinę žmonės: mano tėvai dirbo teisėsaugoje, dabar giminės dirba. Aš nepakenkiau jokiam žmogui. Tad kodėl švelnesnes bausmes gauna tie, kurie smurtauja, prievartauja žmones? Ar aš nusipelniau šitokios bausmės? Siūlo pritarti įstatymo projektui
(2020-12-21) Kviečiu balsuoti už dekriminalizacijos projektą. Taip bus nukeltas didelis krūvis nuo policijos ir teismų rankų, sutaupyta pinigų. Taip pat, suteikiama galimybė pasveikti priklausomybe sergantiems žmonėms. Tikiu, kad pasirinksite teisingai. Siūlo pritarti įstatymo projektui
(2020-12-22) Kreipiuosi į Jus dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo ir raginu Jus dalyvauti balsavime pasisakant už mažų kiekių narkotinių medžiagų (be tikslo platinti) dekriminalizavimą. Tai turėtų būti baudžiamosios atsakomybės už mažų narkotikų kiekių turėjimą pakeitimas administracine - bauda arba areštas. Mokslo įrodymai rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas, kokį turime dabar, yra ydingas ir neracionalus. Taip pat tai kelia didelę naštą visuomenės sveikatai, o taip pat ir teisinei sistemai, kuri turi spręsti vis daugiau tokių bylų, kurių pasekmė paprastai yra tik sudarkytas žmogaus gyvenimas, o ne pasimokymas ar nubaudimas, atitinkantis (!) padarytą nusižengimą.
Todėl šis įstatymas turėtų būti priimtas kuo skubiau, kad Lietuvoje galima būtų formuoti tikrai veiksmingą, šiuolaikišką ir žmogų beigi į sveikatos apsaugą orientuotą narkotikų politiką. Be to taip "bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose" (LR Seimo Kanceliarijos Teisės Departamentas. Išvada Dėl Lietuvos Respublikos BK 259 str. pakeitimo įstatymo projekto, 2020-12-10 Nr. XIVP-96), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą, nei į tikslą tik nubausti. Į aklą griežčiausią baudimą orientuota narkotikų politika yra visiškai neveiksminga ir nesprendžia problemų, o yra netgi žalinga praktika. Vietoj bausmių turėtų būti taikoma efektyvi prevencija, griežta platinimo kontrolė ir lengvai prieinamas priklausomybių gydymas visoms socialinėms grupėms. Tikiuosi žengsite žingsnį į racionalesnę ir efektyvesnę, paremtą šiuolaikiniais tyrimais, narkotikų politiką ir balsuosite už mažų kiekių narkotikų dekriminalizavimą. Siūlo pritarti įstatymo projektui
koalicija „Galiu gyventi“ (2021-02-26) Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizavimas yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti su vartojimu susijusias problemas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ne kartą yra nurodžiusi, kad valstybės į narkotinių medžiagų vartojimo problemą visų pirma turėtų žiūrėti per socialinę ir sveikatos prizmę, o ne taikyti teisines priemones. Tyrimai rodo, kad represinė narkotikų politika nėra veiksminga, ji ne tik nesprendžia vartojimo problemų, bet sukuria naujas.
Atkreipiame dėmesį, kad dar 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos (UNGASS) metu priimtoje rezoliucijoje valstybės narės raginamos siekti proporcingos ir efektyvios narkotikų politikos, vystant alternatyvias priemones vietoj įkalinimo ar baudimo. Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi" pritaria ir palaiko teikiamą teisės akto projektą. Atsižvelgti
studentų asociacija (2021-03-26) Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), atstovaudama Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos sričių studentams, kreipiasi į Jus ragindama palaikyti LR Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo bei LR Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymų projektus. Europos Sąjungos (ES) Tarybos patvirtintoje ES narkotikų strategijoje 2021-2025 metams¹ pabrėžiama, jog ES šalys narės įsipareigoja vadovautis mokslo įrodymais pagrįstais sprendimais. Manome, jog siūlomi įstatymų projektai prisideda įgyvendinant ES strategiją bei mažinant su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas Lietuvoje[1]: užkrečiamų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų) plitimą, vengimą gydytis priklausomybes, prastą priklausomybę turinčių žmonių psichikos sveikatos būklę, narkotines medžiagas vartojančių asmenų artimųjų patiriamą stigmą, priklausomybę turinčių žmonių nedarbą. Norime pabrėžti, jog, remiantis užsienio šalių patirtimi[2] dekriminalizavus nedidelius narkotikų kiekius, narkotinių medžiagų vartojimo mastai nepakito, tačiau žymiai sumažėjo mirčių nuo narkotinių medžiagų perdozavimo.
Mes, būsimi medicinos srities specialistai, nepalaikome narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau palaikome mokslu ir gerąja praktika grįstus žalos mažinimo metodus, todėl raginame palaikyti šiuos įstatymų projektus, kurie prisideda prie visuomenės sveikatos gerovės kūrimo. Lietuvos medicinos studentų asociacija pritaria ir palaiko teikiamą teisės aktų projektą. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra (2021-02-11) Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-96 (toliau – Projektas) ir jo aiškinamuoju raštu, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma panaikinti BK 259 straipsnio 2 dalį ir šio 1 straipsnio dalyje įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tokiu būdu siekiama dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kai neturima tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad lygiagrečiai teikiamu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektu (toliau – ANK pakeitimai) siūloma įtvirtinti, kad už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo jų platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.
Pritartina Projekto rengėjų aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jas platinti yra perteklinis, sukuriantis pernelyg didelį darbo krūvį teisėsaugos institucijoms ir kad, tokias medžiagas vartojantiems asmenims turi būti teikiama socialinė, psichologinė, medicininė pagalba. Tačiau, Lietuvos advokatūros nuomone, Projektas ir ANK pakeitimai nėra pakankami, siekiant Projekto rengėjų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-12-10 išvada Nr. XIVP-96, abejotina, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslo atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.
Už šio nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, t. y. tokia veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už tokios veikos padarymą net ir pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl šios priežasties Projektas, kuriuo siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę, yra nesuderinamas su BK 199 straipsnio 4 dalimi. Iš teismų praktikos matyti, kad nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais neturint tikslo jų platinti paprastai disponuoja jauno amžiaus asmenys, kurie tas medžiagas įsigyja asmeniniam vartojimui ne iš platintojų Lietuvos Respublikoje, o elektroninės prekybos pagalba, kuomet už įsigyjamas medžiagas atsiskaitoma virtualia valiuta, leidžiančia anonimiškai atlikti mokėjimą, o medžiagos atsiunčiamos paštu pirkėjo nurodytu adresu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-417/2020). Pirkėjas dažnai net nežino iš kurios valstybės jam bus siunčiamas siuntinys. Todėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai vykdo tikslinius veiksmus siekdami išaiškinti ir perimti tokius siuntinius, o juos suradus yra pradedami ikiteisminiai tyrimai ir siuntinį užsakiusiam asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio atitinkamą dalį (priklausomai nuo medžiagų grynojo kiekio) bei BK 199 straipsnio 4 dalį. Teismai, vertindami BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės neproporcingumą veikos pobūdžiui ir pavojingumui, dažniausiai taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiria bausmę, švelnesnę nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje.
Tačiau net ir paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, teisinės pasekmės – teistumas už sunkaus nusikaltimo padarymą išlieka bei reali tikimybė, kad jaunam, neteistam asmeniui, atsisiuntusiam savo poreikiams nedidelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, gali būti paskirta reali (ir ne trumpalaikė) laisvės atėmimo bausmė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Tokiais atvejais Projektu siekiami tikslai nebūtų įgyvendinti. Neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti, kartu reikėtų sistemiškai įvertinti teisinį reguliavimą numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad analogiška Projekte naudojama formuluotė galėtų būti įtvirtinama BK 199 straipsnio 4 dalyje išdėstant taip: „4.
Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, medžiagas, narkotines, psichotropines medžiagas didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Lietuvos advokatūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, todėl prašome atsižvelgti į Lietuvos advokatūros pateiktą nuomonę, svarstant Projektą Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Siūloma pagrindiniam komitetui atsižvelgti į pastabas tobulinant Įstatymo projektą
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2021-02-18) Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas), jam pritariame iš dalies. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už ypač mažus narkotinių medžiagų kiekius nėra proporcinga ir asmenims, kurie savo reikmėms disponuoja nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nedaro jokio poveikio. Lėšas, skirtas baudžiamajam persekiojimui už tokių baudžiamųjų nusižengimų padarymą, tikslinga skirti narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai.
Taigi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti dekriminalizavimas ir administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio teisės pažeidimą galėtų prisidėti prie ilgalaikės valstybės politikos narkotikų kontrolės srityje, kuri labiau turėtų būti orientuota į socialinių problemų sprendimą ne baudžiamosiomis priemonėmis, į pagalbą gaunančių asmenų stigmatizavimą, šių medžiagų vartojimo keliamą žalą asmeniui ir visuomenei. Pažymime, kad toks BK projektas, koks yra pateiktas šiuo metu, iki galo neišsprendžia visų praktinių problemų. Pritarus siūlomiems pakeitimams, pats tyrimo procesas kompetentingoms valstybės institucijoms, ypač policijai, taps paprastesniu tik iš dalies, nes ir toliau bus privalu atlikti tyrimus dėl medžiagos kiekio nustatymo, kaip šiuo metu baudžiamajame procese. Taigi kartu su siūlomais pakeitimais labai svarbu spręsti klausimą dėl narkotinių medžiagų kiekių peržiūros ir dėl grynosios masės nustatymo būtinumo kriminalizuojant nusikalstamas veikas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Priešingu atveju valstybės institucijos, ypač policija, susidurs su neproporcingai dideliu skaičiumi tyrimų dėl narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo, iš esmės administraciniame procese. Manome, kad tokiu atveju administracinio proceso sąnaudos bus per didelės, neproporcingai siekiamiems tikslams naudojamos valstybės lėšos.
Šiuo metu šalyje yra susiformavusi praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamas veikas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, remiamasi grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o ne mišinio, darinio ar kito produkto, į kurio sudėtį įeina narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kiekiu. Konkretūs narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, kuriais remiantis kvalifikuojamos nusikalstamos veikos, yra nustatyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijose taip pat nurodyta, kad „medžiagų kiekiai lentelėje pateikti, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją masę (pvz., laisvosios bazės kiekį)“. Norėdamas nustatyti grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas privalo kreiptis į specialistus, kad šie nustatytų, kokia grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos masė yra pateiktos tyrimui medžiagos mišinyje. Manome, kad ši praktika yra netinkama ir neefektyvi, nes nusikalstamos veikos subjektas paprastai įgyja (realizuoja) narkotinės ar psichotropinės medžiagos mišinį, darinį ar kitą produktą nežinodamas, kokia jame yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos grynoji masė, todėl asmens atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėtų būti siejama su disponuojamos medžiagos mišinio, darinio ar gaminio svoriu, į kurį nukreipta jo tyčia, o ne į jame esančios grynosios medžiagos kiekį. Be to, narkotinės ar psichotropinės medžiagos (mišinio) kainą lemia tik medžiagos rūšis ir kiekis.
Pažymėtina, kad grynosios medžiagos masės nustatymo tyrimas (kiekybinis tyrimas) yra neįmanomas be atitinkamų pamatinių medžiagų – narkotinių medžiagų standartų. Neteisėtoje apyvartoje nuolat atsiranda naujų psichoaktyviųjų medžiagų, todėl ekspertinės įstaigos, turėdamos ribotus asignavimus, neturi galimybių įsigyti visų pamatinių medžiagų, kurių kainos svyruoja nuo 350 iki 4 000 eurų už 100 mg. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavestos objektų užduotys atliekamos ne iki galo, nes nustatoma tik, kokia medžiaga yra pateikta tyrimui, tačiau nenurodomas grynosios medžiagos kiekis. Praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamą veiką nustatinėjamas tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos svoris, neišskiriant grynosios medžiagos kiekio, yra taikoma Suomijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Atsižvelgdami į tai, manome, kad esamo teisinio reguliavimo, kai būtina nustatyti grynąją medžiagos masę, pakeitimas, paliekant teismams galimybę, pasitelkus į pagalbą ekspertus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai, lemtų trumpesnį ir mažiau lėšų reikalaujantį baudžiamąjį procesą. Siūlomu atveju taip pat ir administracinį procesą dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Kaip alternatyvą pateiktam pasiūlymui, siūlome svarstyti galimybę papildyti Rekomendacijas, tam tikroms darinių grupėms nustatant išimtį ir šių darinių kiekius nurodyti neperskaičiuojant į grynąją masę. Šiuo atveju narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patenkančių į nurodytų darinių grupę, kiekį reikėtų vertinti neperskaičiuojant į grynąją masę.
Taip pat pažymėtina, kad vertinant BK projektą svarbu įvertinti, ar dekriminalizavimas tikslingas už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) visų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nepritarti 2021 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96“ (toliau – LR Vyriausybės nutarimas) nebuvo atsižvelgta į pasiūlymą dėl tam tikrų medžiagų darinių kiekių neperskaičiavimo į grynąją masę, derinimo pažymoje išdėstant tai pagrindžiančius argumentus. Argumentas – susiformavusi Teismų praktika. 3 Lietuvos apeliacinis teismas (2021-02-25) Lietuvos apeliaciniame teisme iš esmės pritarta pagrindiniam siūlomų pakeitimų tikslui
BK 259 straipsnį būtų tikslinga tuo pačiu įvertinti ir BK 199 straipsnio (Kontrabanda) 4 dalies nuostatas, be kita ko numatančias baudžiamąją atsakomybę už stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pagal BK 199 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo gabeno per valstybės sieną.
Taigi, esant kontrabandos požymiams, net jei narkotinių medžiagų kiekis neviršys nedidelio ir nebus nustatytas tikslas platinti, asmuo vis tiek bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandą (sunkų nusikaltimą). Pastebėtina, kad anksčiau jau buvo registruotas BK projektas, kuriuo siūlyta keisti nemažai baudžiamojo įstatymo straipsnių, įskaitant BK 199 straipsnį, tačiau iki šiol pakeitimai nėra priimti;
siūlomo naujo ANK 483¹ straipsnio dispoziciją, kyla abejonių, ar tikrai reikia Kodekse naujo straipsnio. Šiuo atveju gal būtų tikslinga tiesiog atitinkamai praplėsti jau esančio ANK 484 straipsnio (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) dispoziciją, nes neblaivumas bei apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų praktikoje bet kuriuo atveju dažnai nurodomi kartu, o ir šių veikų objektyvieji požymiai beveik tapatūs;[RTV1]
išsakyta nuomonė patikslinti siūlomą BK 259 straipsnio 2 dalies redakciją ir išdėstyti ją taip: ,,Asmuo, kuris savo noru, iki nustatant BK 259 straipsnio
medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.” Šis papildymas būtų tikslingas užtikrinant įstatymo aiškumą ir prevenciją, tuo pačiu bandant išvengti situacijų, kuomet asmuo, pasinaudodamas BK 259 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepagrįstai sieks būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus.
pagrindiniam komitetui atsižvelgti į pastabas tobulinant Įstatymo projektą4 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (2021-02-26) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas), ir visiškai pritaria šių įstatymų projektų tikslui, kuris atitinka nuoseklią Departamento poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės už su narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) vartojimu susijusias veikas peržiūros, siekiant subalansuotos, įrodymais pagrįstos ir humaniškos baudžiamosios politikos, numatant veikos pavojingumui proporcingas bausmes, sumažinant su priverstinėmis bausmėmis susijusį neigiamą šalutinį poveikį asmenims, kuriems jos yra taikomos, t. y. stigmatizavimą, socialinės reintegracijos bei reabilitacijos problemas.
Departamentas pažymi, kad projektų tikslas atitinka 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, 1971 metų psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 metų konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“, kurios yra laikomos pagrindiniais tarptautinės narkotikų kontrolės sistemos dokumentais, nuostatas. Pirmiausia šiose konvencijose nustatoma giežta narkotikų kontrolės sistema, ir šalys įpareigojamos užtikrinti, kad bet kokia neteisėta tyčinė disponavimo narkotikais veika būtų laikoma baudžiamaisiais teisės pažeidimais. Tačiau kartu konvencijos palieka šalims teisę tais atvejais, kai pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys, numatyti, kad vietoj nuteisimo ar bausmės, ar papildomai su bausme tokiems asmenims būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama juos gydyti, auklėti, stebėti baigus gydymą, atkurti jų darbingumą ir grąžinti juos į visuomenę. Projektų tikslas taip pat atitinka 2004 m. spalio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, nuostatą, kad neteisėtos veikos, kurias kaltininkai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, neįtraukiamos į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį.
Lietuvoje po Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. stebėtas žymus nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičiaus augimas, t. y. 14,6 proc. (2017 m.), kai asmenims, turėjusiems nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, pradėta taikyti ne administracinė atsakomybė, o baudžiamoji. Šį ryšį patvirtina ir tai, kad 2017 m. buvo registruota 1516 nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, o 2016 m. – 1555, t. y. 2,5 proc. nusikaltimų mažiau, tačiau baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su neteisėtu disponavimu nedidelio kiekio narkotikų, skaičius padidėjo nuo 733 2016 metais, iki 1 106 – 2017 m., t. y. net 50,9 proc. Lyginant 2019 ir 2020 m. matyti, kad tiek bendras nusikalstamų veikų skaičius Lietuvoje, tiek nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo atitinkamai 10 proc. ir 3,8 proc. Be abejonės, nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo COVID-19 situacija šalyje ir taikyti judėjimo apribojimai. Tačiau 2020 metais išliko ta pati tendencija kaip ir ankstesniais metais, kad nusikalstamo veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudaro vis didesnę registruoto nusikalstamumo dalį: 2020 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,98 proc.,
proc., 2014 m. – 3,0 proc., 2013 m. – 2,7 proc.
Vertinant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, pagal baudžiamąją teisinę klasifikaciją, stebima neteisėto disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti (BK 259 str.) atvejų skaičiaus didėjimo tendencija – 2014 m. neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudarė 59,6 proc., o 2019 m. – net 77 proc., 2020 m. – 74,5 proc. Šios tendencijos rodo, kad baudžiamoji politika už neteisėtą disponavimą narkotikais savo reikmėms yra orientuota į baudžiamąjį narkotikų vartotojų persekiojimą. Tai patvirtina ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo juos platinti (BK 259 str. 2 d.) atvejų skaičiaus nuoseklus didėjimas – 2015 m. buvo užregistruota 617, o 2019 m. – 1310 (2020 m. – 1142) baudžiamųjų nusižengimų. 2019 m. užregistruotų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, buvo užregistruoti 127 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupėmis nuo 18 iki 29 m. sudarė daugiau kaip pusę visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų, t. y. 63 proc.
reprezentatyviais lyginant su ankstesniais metais, bendras asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo nuo 2389 2019 metais iki 2103 2020 metais, tačiau 2020 m. buvo užregistruoti 128 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupe nuo 18 iki 29 m. sudarė 65 proc. visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų. Šie didėjantys skaičiai[3] rodo, kad narkotikų vartojimo ir su tuo susijusio nusikalstamumo problemos niekur nedingsta, nemažėja, o priešingai, toliau gilėja, ir baudžiamosios teisės priemonės nėra raktas joms spręsti. Viena dažniausiai pateikiamų sėkmės istorijų keičiant požiūrį į narkotikų vartojimo problemą yra taip vadinamas Portugalijos modelis. Portugalija dekriminalizavo su asmeniniu vartojimu susijusį neteisėtą disponavimą narkotikais 2001 metais, ir jau du dešimtmečius duomenys, gaunami iš šios šalies, rodo šio sprendimo didelę įtaką ir naudą visuomenės sveikatai ir visuomenei, kuri pasiekiama derinant dekriminalizavimo sprendimus ir žymiai didesnes investicijas į gydymo ir žalos mažinimo paslaugas. Tačiau Portugalija nėra vienintelė šalis, priėmusi dekriminalizavimo sprendimus[4]. Šiuo metu Norvegijos Vyriausybė svarsto narkotikų vartojimo ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų asmeniniam vartojimui dekriminalizavimo klausimą[5]. Šalys yra laisvos nustatyti tokį reglamentavimą, kuris, jų manymu, geriausiai atspindėtų šių nuostatų dvasią, t. y. rūpintis žmogaus sveikata ir gerove, kartu užtikrinant balansą tarp visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo, todėl Departamentas mano esant tikslinga nagrinėjant ANK ir BK projektus įvertinti šiuos aspektus:
Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą II ir III narkotikų sąrašuose įrašytas medžiagas galima vartoti tik sveikatos priežiūros tikslais, o I sąraše įrašytas medžiagas vartoti sveikatos priežiūros tikslais yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai šios medžiagos yra registruotų vaistinių preparatų sudėtyje. Taigi visais atvejais vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra I sąrašo medžiagų bei į II ir III sąrašus įrašytas medžiagas vartoti galima tik esant gydytojo paskyrimui. Pagal dabar galiojančią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio redakciją numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotikų vartojimą be gydytojo paskyrimo. ANK projekte atsisakoma sąvokos „neteisėtas vartojimas be gydytojo paskyrimo“ ir siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotikų vartojimą tik viešose vietose (siūlymas papildyti ANK 483¹ straipsniu), o tai reiškia, kad už vartojimą bet kurioje kitoje vietoje asmuo nebūtų baudžiamas, nepaisant to, kad narkotikus vartoti be gydytojo paskyrimo yra draudžiama. Rengėjai projektų aiškinamajame rašte nenurodo motyvų, kodėl yra siūloma nenustatyti arba atsisakoma administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą ne viešose vietose, nepaisant to, kad narkotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo yra draudžiamas apskritai bet kurioje vietoje.
Toks siūlomas požiūris į neteisėtą narkotikų vartojimą, Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, tiek tarptautinei bei ES formuojamai narkotikų politikai, kurios centre yra žmogus ir jo sveikata, kuomet skatinama asmenis ne bausti, o nukreipti į prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, reabilitacijos, reintegracijos ar pan. programas. Tačiau lygiai taip pat reikia pripažinti, kad administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą apskritai, nepaisant vietos, numatymas neprieštarauja nurodytiems dokumentams ir puoselėjamai politikai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar esantį reglamentavimą už neteisėtą narkotikų vartojimą pakartotinai galima asmens sutikimu paskirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos ir t.t. programose. Jeigu būtų pritarta projektų siūlomam reglamentavimui, pirmiausia, manytina, būtų paskleista klaidinga žinutė visuomenei, kad yra legalizuojamas narkotikų vartojimas namie. Ir šioje vietoje, deja, negelbėtų net visų suinteresuotų institucijų bendros pastangos tinkamai iškomunikuoti siūlomo reglamentavimo ir pakeitimų tikslus ir esmę. Taip pat būtų dar sunkiau pasiekti asmenis, kurie vartoja narkotikus, ypač švirkščiamuosius, suteikti jiems pagalbą ir nukreipti juos į atitinkamas programas.
Taigi apibendrindami manome, kad siūlomas reglamentavimas, akivaizdu, stipriai įtakotų narkotikus vartojančių asmenų padėtį vertinant jų neteisėtus veiksmus, tačiau siekiant išlaikyti balansą tarp visuomenės sveikatos ir viešojo saugumo, reikalinga išsami ir detali politinė diskusija Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, įvertinant visus už ir prieš argumentus, kad būtų priimtas tikrai pasvertas ir subalansuotas sprendimas.
Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, kurios leidžia šalims numatyti kitokias poveikio priemones nei baudžiamosios už visas alternatyvias neteisėto disponavimo narkotikais veikas, tais atvejais, kai šiuos teisės pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys arba kai veikos padarytos išimtinai asmeniniam vartojimui. Taip pat toks reglamentavimas visiškai atitinka ir įgyvendina projektų aiškinamajame rašte nurodytą tikslą užtikrinti tinkamą, protingumo, proporcingumo, teisingumo ir baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principų taikymą. Kartu, atkreipiame dėmesį, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, yra kontroliuojama daugiau nei tūkstantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Narkotikų nedidelio kiekio dydis yra nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Šiuo įsakymu nustatomos nedidelio kiekio grynos medžiagos ribos nereiškia vienos narkotikų dozės, iš tokio nedidelio kiekio kartais gali būti gaunamos kelios ar kelios dešimtys dozių atitinkamos rūšies narkotikų. Todėl turėtų būti išsamiai politiškai ir ekspertų lygmenyje išdiskutuota, pasverta ir įvertinta asmeninio vartojimo samprata, koks kiekis laikytinas skirtu asmeniniam vartojimui, bei lygiagrečiai peržiūrėtos nedidelio narkotikų kiekio ribos asmeninio vartojimo kontekste.
Respublikos sieną neturint leidimo, baudžiant laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Šiuo atveju nėra atsižvelgiama nei į gabenamų medžiagų kiekį, nei į tai, ar medžiagos buvo gabenamos siekiant jas platinti ar asmeniniam vartojimui, o vienintelė numatyta bausmė yra laisvės atėmimas, kurio žemiausia riba yra trys metai. Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis[6], didžioji dalis (pvz., 2018, 2019, 2020 metais virš 90 proc.) pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų kontrabandos ir neteisėto disponavimo jais paprastai yra susiję su draudžiamų medžiagų siuntimusi pašto siuntomis. Didžiąja dalimi asmenys siuntėsi medžiagas nedideliais kiekiais ir asmeniniam vartojimui (be tikslo platinti). Abejotina, ar tokiais atvejais toks itin griežtas reglamentavimas ir numatyta sankcija yra proporcingi aptariamų veikų pavojingumui.
Be to, esant tokiam griežtam reglamentavimui (sunkus tyčinis nusikaltimas), neatsižvelgiant į gabentos medžiagos kiekį ir nediferencijuojant veikos pavojingumo, taip pat sumažėja galimybės asmeniui taikyti alternatyvias priverstinėms bausmėms poveikio priemones, numatytas įstatyme (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atidėjimas). Taigi siekiant dekriminalizuoti atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų neturint tikslo platinti (savo reikmėms), t. y. nustatyti administracinę atsakomybę vietoje baudžiamosios, kartu tikslinga įvertinti atsakomybę už su šia nusikalstama veika, kaip minėta, dažnai susijusį teisės pažeidimą, t. y. neteisėtą nedidelio kiekio narkotikų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kai tai yra daroma išimtinai asmeninėms reikmėms.
Respublikos Vyriausybės išvadose, kurioms Departamentas visiškai pritaria. Įvertinus projektus manome, kad bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis ir sistemiškai koreguojant šiuos projektus, įgyvendindami ir plačiau bei dažniau taikydami jau esamus instrumentus (pvz., alternatyvas priverstinėms bausmėms), o taip pat lygiagrečiai finansiškai sustiprinę ir labiau įgalinę prevencijos, gydymo, socialinės pagalbos ir pan. sektorius, kartu bendromis pastangomis pasieksime, kad projektais būtų įgyvendintas Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos patvirtinimo“, penktasis tikslas t. y. užtikrinti pagalbos teikimu grįstas atsako priemones narkotikų vartotojams, plėtojant humanistinę, į asmens sveikatą orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką. Kartu pasieksime, kad Lietuvos vykdoma narkotikų politika atitiktų tiek Jungtinių Tautų dokumentuose[7], tiek Europos Sąjungos strateginiuose narkotikų politikos dokumentuose[8] išskirtinai pabrėžiamą subalansuotą narkotikų politiką bei žmogaus teisių užtikrinimą, sveikatos dimensiją, kaip įrankį ir tikslą. Siūloma pagrindiniam komitetui atsižvelgti į pastabas tobulinant Įstatymo projektą5 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (2021-03-01) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483 (1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIV-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIV-96, teikia siūlymus dėl šių projektų tobulinimo:
1Pažymėtina,
kad reikalinga sistemiškai peržiūrėti ir įvertinti siūlomų BK 259 straipsnio pakeitimų santykį su kitomis BK specialiosios dalies normomis.
Galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį asmuo atsako nepriklausomai nei nuo gabenamo narkotinių ar psichotropinių medžiagų per valstybės sieną kiekio (atsakomybė kyla ir gabenant nedidelį kiekį), nei nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti (sankcija – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų). Taigi, pagal įstatymo projektais Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 siūlomus pakeitimus, gabenant nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį Lietuvoje neturint tikslo jų platinti grėstų administracinė atsakomybė, o gabenant šias medžiagas per valstybės sieną – jau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, už sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina spręsti dėl sisteminės BK ir ANK straipsnių analizės, įvertinant šių normų santykį su siūlomu numatyti reglamentavimu ir sprendžiant dėl normų suderinimo, taip išvengiant pavienių straipsnių keitimo, išbalansuojančių baudžiamąją politiką. 2. Siekiant aiškios takoskyros kalbant apie administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už šių veikų padarymą, tikslinga, kad BK 259 straipsnyje būtų aiškiai apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlygos (peržiūrint nustatytus atitinkamų medžiagų kiekius ir nustatant ne tris, o daugiau šių medžiagų kiekių standartų, kurių mažiausiam būtų taikomas ANK, o kitiems jau BK, galimai numatant ir sistemiškumo požymį kaip vieną iš galimų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo požymių). 3.
dėmesys, kad siūlant BK nenumatyti atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti ir už tokius veiksmus siūlant numatyti administracinę atsakomybę, ženkliai sušvelnėja už šiuos veiksmus siūlomos skirti baudos dydis. Galiojančioje BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatyta bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio (nuo 750 iki
maksimali baudos riba siekia 100 eurų, o už pakartotinai atliktus veiksmus –
ribų sumažinimas. Be to, ANK 71 straipsnyje siūlant numatyti atsakomybę už nedidelio kiekio minėtų medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, nėra numatytas tokių veiksmų neteisėtumo požymis. Taigi, kyla klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo asmenims, kurie disponuoja tokiomis medžiagomis turėdami gydytojo paskyrimą. 4. Įstatymo projekto ANK 483¹ straipsnyje siūlant numatyti administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vardinamos konkrečios viešos vietos, paliekant neapibrėžtai nurodytas ir kitas vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma formuluotė kelia nemažai klausimų, tarkim nurodyta, kad draudžiama atitinkamas medžiagas vartoti automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos. Taigi, jei toks reikalavimas įvykdytas, už minėtų medžiagų vartojimą atsakomybė pagal dabartinę formuluotę nekiltų. Pažymėtina, kad neteisėtai vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas draudžiama ne tik nurodytose viešose vietose, bet apskritai visose vietose.
Atitinkamas narkotines ir psichotropines medžiagas galima vartoti tais atvejais, kai jos paskirtos gydytojo, tačiau pagal siūlomą šio straipsnio formuluotę net ir asmeniui, kuriam tokios medžiagos paskirtos ir kuris jas vartoja viešojoje vietoje, grėstų administracinė atsakomybė. Taigi, svarstytina, ar tikslingai atsisakoma šiuo metu ANK 71 straipsnyje numatytos atsakomybės už nurodytų medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir draudimą vartoti nurodytas medžiagas siejant tik su tokių veiksmų darymu viešosiose vietose.[RTV2]
5Pažymėtina,
kad įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 aiškinamajame rašte vienas iš šių projektų rengimo argumentų nurodytas LRS patvirtintos Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programos nuostatų įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomais pakeitimais įgyvendinami atskiri programos elementai (dekriminalizuojamos mažiau pavojingos veikos ir atsakomybė už jas numatoma ANK), todėl pasigendama nuoseklios baudžiamosios politikos, taikomos asmenims vartojantiems narkotikus, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje, peržiūrėjimo. Reikalingas nuoseklus visos programos elementų įgyvendinimo užtikrinimas, nes atskirų elementų įgyvendinimas savaime situacijos nepagerins. Taigi, siekiant visapusiško ir efektyvaus šios programos įgyvendinimo, tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir apsvarstyti nuostatų, susijusių su atsakomybės asmenims, kurie yra priklausomi nuo minėtų medžiagų, taikymu ir spręsti dėl įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 tobulinimo krypčių. 6. Taip pat, pažymėtina, kad į patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus patenka itin platus spektras medžiagų, pradedant kanapėmis ar jų dalimis ir baigiant heroinu bei kokainu.
Šių medžiagų pavojingumas, atsižvelgiant į jų savybes, charakteristikas, poveikį žmogui ir pan., yra labai skirtingas. Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis Lietuvoje vyrauja neteisėtas disponavimas kanapėmis ir jų dalimis. Yra pagrindas manyti, kad pritarus siūlymui dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą (nors ir nedideliu kiekiu) be išimties visomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, gali gerokai išplisti sąlygiškai pavojingesnių medžiagų, tokių kaip heroinas, amfetaminas, LSD, kitų sintetinių medžiagų disponavimas, jų vartojimas. Siūloma pagrindiniam komitetui atsižvelgti į pastabas tobulinant Įstatymo projektą Į 2-ąjį Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pasiūlymą neatsižvelgta LR Vyriausybės nutarime. Derinimo pažymoje pasiūlymas apibūdinamas kaip prieštaraujantis Įstatymų projekto tikslui ir galintis ženkliai pabloginti priklausomybę turinčių asmenų teisinę padėtį. Argumentai dėl neproporcingai didelių baudų, ne sistemiško Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programos nuostatų įgyvendinimo ir vartojimo paplitimo galimybės dekriminalizavus disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo platinti yra plačiau išdėstyti 2021-04-21 LR Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos išvadoje “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projekto XIVP-95 Nr. 142-P-9. 6-asis pasiūlymas nėra pagrįstas. Moksliniai įrodymai ir valstybių, taikančių dekriminalizuojančius įstatymus, statistika rodo, jog narkotikų vartojimas nepadidėjo tose šalyse, kurios netaiko baudžiamosios atsakomybės, kaip atsako į narkotikų vartojimą.
6 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2021-02-23) Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96 teikiamos šios pastabos: Iš tiesų iki
be tikslo platinti galėjo būti taikoma tiek administracinė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 44 straipsnis), tiek baudžiamoji (BK 259 straipsnio 2 dalis) atsakomybė. Sprendžiant šių atsakomybių takoskyros problemą teismų praktikoje buvo atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – konkretų narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų pobūdį, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Toks aiškinimas reiškė, kad pavienis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio kriterijus yra nepakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti. Taigi medžiagos kiekis, sprendžiant apie padarytos veikos pavojingumą, laikytinas tik vienu iš galimų kriterijų ir taikytinas kartu su kitais veikos pavojingumą leidžiančiais nustatyti kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų rūšių narkotinės ir psichotropinės medžiagos kelia nevienodą poveikį (pavojų) žmogaus sveikatai, svarstytina, ar administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atskyrimui yra pakankamas tik kiekio kriterijus (pavyzdžiui, skiriasi situacijos, kai disponuojama nedideliu kiekiu kanapių ar nedideliu kiekiu heroino, amfetamino ir pan.).
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurios
vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę <...>“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, ar veikos pavojingumas neturėtų būti siejamas ir su, pavyzdžiui, disponuotos medžiagos rūšimi. Nepritarti Būtent visų narkotinių medžiagų rūšių dekriminalizavimas padės pasiekti projekto tikslų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minimas pavojingesnes medžiagų rūšis vartojantys asmenys yra labiausiai pažeidžiami (serga priklausomybe, turi sunkių gretutinių sveikatos sutrikimų, patiria skurdą ir didelę atskirtį visuomenėje) ir jiems labiausiai reikalinga į pagalbą nukreipta narkotikų politika. Taikant baudžiamuosius įstatymus ir baudžiamąjį persekiojimą, didėja pažeidžiamų grupių patiriama žala Pasauliniai autoritetai (JT, PSO) rekomenduoja panaikinti nuo narkotikų priklausomų asmenų baudžiamąjį persekiojimą, nes tai tik gilina sveikatos, skurdo ir tokiu būdu, visos visuomenės problemas. Dekriminalizacija yra būtina sąlyga pažeidžiamoms grupėms kreiptis pagalbos. 7. Lietuvos teisės institutas (2020-12-29) Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIV-96 (toliau – BK pakeitimo projektas) ir administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 pakeitimo ir 483 (1) straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIV-95 (toliau – ANK pakeitimo ir papildymo projektas) iš esmės pritariame.
Abiem projektais žengiami žingsniai įgyvendinant Seimo 2018 metų gruodžio 13 d. nutarimu patvirtintą Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą (toliau
XXXII skyrius). Toks reguliavimas prieštarauja BK struktūrai, yra perteklinis ir būtent BK XXXII skyriuje numatyta atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (jų kontrabandą, BK 199 straipsnio 4 dalis) yra pati problematiškiausia atsakomybės proporcingumo požiūriu. Tačiau BK pakeitimo projektu nesiūloma keisti BK 199 straipsnio 4 dalies. Tokiam požiūriui nepritariame ir siūlome projektą papildyti nuostata, keičiančia BK 199 straipsnio 4 dalį. Pakeitimo esmė – iš skyriaus „Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ pašalinti nuostatas, numatančias atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jas sukoncentruojant skyriuje, specialiai skirtame atsakomybei už neteisėtą disponavimą tokiomis medžiagomis (XXXVII skyrių).
Argumentai:
reguliavimas prieštarauja BK struktūrai ir kodekso logikai BK nusikalstamos veikos yra suskirstytos į skyrius pagal tai, kokią vertybę jos pažeidžia. Vertybė dažniausiai įvardijama skyriaus pavadinime. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, akivaizdu, nėra susijusi su ekonomika ir verslo tvarka, tai visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo problema. Tad atsakomybė už tokią veiką neturėtų būti numatyta skyriuje, kuris numato atsakomybę už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriame yra numatytas kontrabandos nusikaltimas (BK 199 straipsnis).[9] Dabartinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos reguliavimas netinkamame skyriuje yra ydingos „tradicijos“ pasekmė. Toks reguliavimo modelis perimtas iš senojo baudžiamojo kodekso (galiojusio iki
medžiagų kontrabandą buvo numatyta skirsnyje „nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai“, nors disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su ūkininkavimo tvarka iš esmės neturi nieko bendro.[10] Tinkamas reguliavimo pavyzdys galėtų būti Vokietijos baudžiamoji teisė. Vokietijoje atsakomybė už visas baudžiamąsias veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra numatytos viename, specialiai disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis reguliavimui skirtame įstatyme[11] (Lietuvoje atitikmuo būtų BK XXXVII skyrius). Jame numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (29-30b straipsniai) apima ir jų kontrabandą (lygiai kaip Lietuvos BK 259-261 straipsniai).
Vokietijos įstatyme, numatančiame atsakomybę už kontrabandą (370 ir 372 straipsniai),[12] narkotinės ir psichotropinės medžiagos neminimos (kaip ir turėtų būti Lietuvos BK 199 straipsnyje). Pabrėžtina ir tai, kad vokiškasis reguliavimo modelis visiškai atitinka tarptautinių įpareigojimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolės reikalavimus. 2) Dabartinis reguliavimas yra perteklinis Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda praktikoje visuomet kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis tarp BK 199 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai BK 259 arba 260 straipsnių. Praktiniu požiūriu tai yra perteklinis kvalifikavimas. BK 259 ir 260 straipsniai yra savaime pakankami apibrėžti minėtų medžiagų kontrabandą (kuri yra tas pats disponavimas (gabenimas, siuntimas, įgijimas) ir numato pakankamai griežtas bausmes (BK
net jei tai būtų tarptautinės organizuotos grupės daroma stambaus masto narkotinių medžiagų kontrabanda. Tad iš BK 199 straipsnio 4 dalies pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius, teisinė spraga ar nepagrįstai švelnios atsakomybės galimybė nesusidarytų. 3) Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu, kai sprendžiama dėl atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą.
Palyginkime: į Vilnių atsisiuntus nedidelį kiekį kanapių iš Kauno, grėstų atsakomybė pagal BK 259 straipsnį kaip už baudžiamąjį nusižengimą (griežčiausia – iki 45 parų arešto, teistumo neužtraukia, plačios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės), o tokį patį daiktą atsisiuntus iš Lenkijos ar kitos užsienio šalies, grėstų atsakomybė ne tik pagal BK 259 straipsnį, bet ir už narkotinės medžiagos kontrabandą pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, teistumas už sunkų nusikaltimą, itin ribotos galimybės švelninti bausmę). Toks reguliavimas yra nenuoseklus ir neadekvatus, pernelyg sureikšminantis aplinkybę iš kur daiktas atsisiųstas, nors tokia aplinkybė neturėtų turėti reikšmės. Didelė reikšmė daiktų atsisiuntimui iš užsienio istoriškai būdavo teikiama tarybiniais laikais, kai kontrabanda buvo laikoma valstybiniu nusikaltimu. Bet laikai yra stipriai pasikeitę. Atsakomybės griežtumas turi priklausyti nuo medžiagų kiekio ir disponavimo jomis tikslo (platinti ar savo reikmėms), bet ne nuo to, iš kur medžiagos išsiųstos. Manytina, būtų logiška atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą siuntimąsi suvienodinti, ją taikyti nepriklausomai nuo to, iš kur medžiagos siunčiamos (pagal BK 259-260 straipsnius). Jeigu medžiagų kiekis nedidelis ir jos skirtos asmeniniam vartojimui, pakaktų atsakomybės pagal ANK 71 straipsnį, kaip jį siūloma apibrėžti ANK pakeitimo ir papildymo projekte. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Seimo narys M. Majauskas yra pateikęs BK 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-3166, taip pat Vyriausybė yra parengusi BK pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-4856, kuriuo taip pat siūloma keisti BK 199 straipsnį, tačiau abu šie projektai minėtų problemų neišsprendžia. Jas galima išspręsti tik iš šio straipsnio pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius. Siūloma pagrindiniam komitetui atsižvelgti į pastabas tobulinant Įstatymo projektą
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada 2021-04-07 Nr. 219 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-26 12 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti juos tobulinti pagal pateiktas pastabas:
projektu siūloma dekriminalizuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą (neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), kartu siūlant už aptariamus neteisėtus veiksmus numatyti administracinę atsakomybę ir papildyti minėtais veiksmais Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnį (ANK projekto 1 straipsnis).
ANK projekto 1 straipsniu siekiama ANK įtvirtinti administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl siūlymas keisti BK 259 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių aprašymą, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą kiltų tuo atveju, jeigu asmuo gamintų, perdirbtų, įgytų, laikytų, gabentų ar siųstų „didesnį nei nedidelis kiekį“ narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, kad ANK projektu siūloma numatyti atsakomybę už neteisėtus veiksmus, atliekamus su „nedideliu“ narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas savaime užtrauks baudžiamąją atsakomybę tik už neteisėtus veiksmus, atliekamus su didesniu nei nedidelis narkotinių medžiagų kiekiu, neatsižvelgiant į tai, ar bus pakeistas šio straipsnio pavadinimas ir objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai įtvirtinant formuluotę „didesnis nei nedidelis kiekis“.
Be to, BK projekto autorių siūloma įtvirtinti formuluotė „didesnis nei nedidelis kiekis“ nėra vartojama baudžiamajame įstatyme ir nedera su baudžiamojo įstatymo normų konstravimo praktika, kadangi konstruojant nusikalstamų veikų sudėtis, kuriose baudžiamosios atsakomybės laipsnis yra graduojamas, atsižvelgiant į kiekybinį rodiklį, tarpiniai dydžiai, esantys tarp minimalios ir maksimalios ribos, BK straipsnio dispozicijoje nėra savarankiškai įtvirtinami. Pavyzdžiui, BK 182 straipsnio
įgijimą“, šio straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už „didelės vertės svetimo turto įgijimą“, tačiau šio straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą nusikalstamų padarinių formą – „svetimo turto įgijimas“, kuri, atsižvelgiant į kitas šio straipsnio dalis, suponuoja baudžiamosios atsakomybės taikymą už didesnio nei nedidelis, bet mažesnio nei didelis svetimo turto įgijimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti tiek BK 259 straipsnio pavadinimo, tiek šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviųjų požymių aprašymo keitimo kaip perteklinio ir neatitinkančio baudžiamojo įstatymo normų konstravimo praktikos. Pritarti
rašte BK projekto autoriai nurodo Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos patvirtinimo“, 97.2 papunktį, kuriame numatyta priemonė „peržiūrėti baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytas sankcijas ir depenalizavimo galimybes, siekiant riboti perteklinį laisvės atėmimo bausmės taikymą ir pernelyg ilgą jo trukmę, kai bausmės tikslų galima siekti taikant švelnesnes arba alternatyvias sankcijas, į pagalbą asmeniui nukreiptas alternatyvas;“. Taip pat BK projekto autoriai Įstatymų projektų aiškinamojo rašto
justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose, o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą <...>“. Taigi vienas iš BK projekto tikslų – riboti galimybes taikyti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie disponuoja (ar atlieka kitus BK 259 straipsnyje numatytus neteisėtus veiksmus) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Neabejotina, kad Įstatymų projektais siūlomi ANK ir BK pakeitimai labai prisidės prie šio pozityvaus tikslo įgyvendinimo, tačiau siekiant dar efektyviau apriboti galimybes taikyti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie yra priklausomi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, siūlytina įvertinti galimybę švelninti baudžiamąją atsakomybę už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijos šiuo metu daugiausia yra orientuotos į būtent su laisvės atėmimu susijusias bausmes (bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų), o tai ne tik nepagrįstai sukuria prielaidas aptariamiems asmenims itin dažnai taikyti į laisvės atėmimą orientuotas bausmes, bet ir iš esmės prieštarauja nesunkios nusikalstamos veikos paskirčiai – sukurti prielaidas pirmiausia taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Konstatuotina, kad, siekiant į asmens gydymą, o ne į jo nubaudimą orientuotos narkotinių ir psichotropinių medžiagų baudžiamosios politikos, tikslinga sukurti platesnes galimybes kaltininkui pirmiausia taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti BK 259 straipsnio 1 dalies sankciją švelnesnėmis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis – laisvės apribojimu ir viešaisiais darbais. Pritarti
uždrausta, konfiskuojami visais atvejais, todėl ANK projekte (71 straipsnyje) turėtų būti įtvirtinta ir administracinio poveikio priemonė – narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų konfiskavimas. Pritarti
projekte siekiama už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti taikyti administracinę atsakomybę vietoje šiuo metu numatytos baudžiamosios atsakomybės.
Dekriminalizuojamo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatyta minimali bauda – nuo 750 eurų. ANK projekte už aptariamą veiką numatyta maksimali bauda – 100 eurų. Taigi ANK projekte numatytas baudos maksimalus dydis yra 7,5 karto mažesnis už BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą minimalų baudos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ANK projekte maksimalų baudos dydį yra siūloma gerokai mažinti, šis aspektas turi būti detaliau pagrįstas arba gali būti sprendžiama dėl ANK projekte numatyto maksimalaus baudos dydžio padidinimo, jį labiau priartinat prie dekriminalizuojamo baudžiamojo nusižengimo minimalios baudos ribos. Siūloma spręsti pagrindiniame komitete
atsakomybę už tam tikrą neteisėtą veiklą, ANK 589 straipsnyje nurodoma, kokių institucijų pareigūnams pavedama pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Atsižvelgus į tai, ANK pildant nauju 483¹ straipsniu, keistinas ir ANK 589 straipsnis, nurodant instituciją (-as), kurios (-ių) pareigūnai atliks minėtus veiksmus. Pritarti
projekte siūloma atsisakyti galiojančio ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir ANK 483¹ straipsnyje numatyti administracinę atsakomybę už šių medžiagų vartojimą viešose ir kitose vietose. Jei mintyje turėta tai, kad žodžių junginys „kitose vietose“ apima visas vietas, taip pat privačias, ši nuostata iš ANK XXIV skyriaus „Administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka“ perkeltina į ANK VIII skyriaus
„Su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję
administraciniai nusižengimai“ 71 straipsnį.
Jei vis dėlto ANK projekto 2 straipsnyje dėstomo ANK 483¹ straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą tik viešose vietose, asmenys, neteisėtai vartojantys šias medžiagas privačioje erdvėje, išvengtų administracinės atsakomybės. Atsižvelgus į tai, kad narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, išskyrus Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme numatytus atvejus, laikytinas neteisėtu, ANK turėtų būti nustatyta administracinė atsakomybė už šių medžiagų vartojimą ir privačioje erdvėje. Nepritarti Siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai asmenys yra nubaudžiami už narkotinių medžiagų vartojimą, nors pats vartojimo faktas įvyko jurisdikcijoje, kur tokia atsakomybė nėra taikoma. Administracinę atsakomybę siūloma taikyti tik tiems asmenims, kurie vartojo narkotines, psichotropines ar kitų psichiką veikiančias medžiagas viešose vietose arba pasirodė viešuose vietose nuo jų apsvaigę. 7. ANK projekto 1 straipsnyje keičiamo ANK 71 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti galimybę atleisti asmenį nuo administracinės atsakomybės, tačiau, ANK projekto 2 straipsnyje dėstomame ANK 483¹ straipsnyje įtvirtinus administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose arba apsvaigusio nuo šių medžiagų asmens pasirodymą viešose vietose, toks asmuo negalės būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.
Tam, kad ANK pakeitimai leistų įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką, o socialinės problemos būtų sprendžiamos pasitelkiant ne baudžiamojo pobūdžio priemones, ANK 483¹ straipsnyje turėtų būti įtvirtinta analogiška siūlomai ANK projekto ANK 71 straipsnio 4 dalyje nuostata. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIVP-96 ir komiteto išvadoms . 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – nėra , susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas.
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, 239 6808, 8 69842647 [1] https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/46791%20NTAKD%20metinis%20pranesimas%20web.pdf. [2] https://www.tni.org/files/publication-downloads/a_quiet_revolution_march_31_2016.pdf. [3] Aptariant nusikalstamumą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotikais, remtasi Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos oficialiai pateikiamais duomenimis https://ird.lt/lt/paslaugos/tvarkomu-valdomu-registru-ir-informaciniu-sistemu-paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-atviri-duomenys-paslaugos/ataskaitos-1/nusikalstamumo-ir-ikiteisminiu-tyrimu-statistika-1?year=2020&period=1-12&group=163 [4] https://www.opensocietyfoundations.org/uploads/8c6213b8-9a9f-453a-9702-ff832f29afa5/release-quiet-revolution-drug-decriminalisation-policies-20120709.pdf [5] https://gizmodo.com/norway-to-decriminalize-personal-purchase-possession-1846309869 [6] Lietuvos Respublikos muitinės ataskaitos https://www.lrmuitine.lt/web/guest/veikla/kryptys/ataskaita [7] Outcome Document of the 2016 United Nations General Assembly Special Session on the World Drug Problem „Our Joint Commitment to Effectively Addressing and Countering the World Drug Problem“. https://www.unodc.org/documents/postungass2016/outcome/V1603301-E.pdf [8] ES narkotikų strategija 2021-2025 m. [9] Apie tai rašoma ir monografijoje Skirmantas Bikelis, Renata Giedrytė-Mačiulienė, Inga Mickėnienė, Judita Venckevičienė (2017) Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė. Monografija.
Monografija. Vilnius: Eugrimas, 10-11 p. [10] Narkotinių medžiagų kontrabandos reguliavimo tame pačiame skyriuje ir netgi tame pačiame straipsnyje, kaip ir kitų daiktų kontrabandos, tradicijos pradžią galime matyti dar LTSR 1961 m. baudžiamojo kodekso 77 straipsnyje
„Kontrabanda“, kuriame buvo numatyta atsakomybė tiek už prekių, tiek už
narkotinių medžiagų kontrabandą. Įdomu, kad ir sankcija (nuo trejų iki 10 metų) buvo numatyta tokia pati, kaip ir galiojančiame įstatyme, išskyrus tai, kad nenumatytos tokios bausmės, kaip viso turto konfiskavimas su nutrėmimu. [11] Gesetz über den Verkehr mit Betäubungsmitteln (Betäubungsmittelgesetz
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-06-23
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Seimo nariai Morgana Danielė, Tomas Bičiūnas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Jevgenijus Kuzma, patarėjai Sonata Gendvilaitė, Martynas Dobrovolskis, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Jurgita Žilinskaitė, Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Koalicijos „Galiu Gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Matas Tamošaitis, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjai Simonas Mikšys, Svetlana Nekrasova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-12-10 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo priėmimo datą mėnesio ir dienos nurodyti nereikia.
Pritarti
1
keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis „medžiagas“ turėtų būti rašomas daugiskaitos forma. Pritarti Patobulintame projekte BK 259 str. 1 dalis nekeičiama, atsižvelgiant į Vyriausybės pateiktą pastabą, paliekama galiojanti redakcija, nes autorių siūlyta formuluotė yra perteklinis reguliavimas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
aiškinamajame rašte pažymima, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą „bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose (past. – pabraukta mūsų), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą“. Atkreiptinas dėmesys, jog disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti pagal galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalį priskiriamas ne prie nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų. Tai reiškia, kad už šią nusikalstamą veiką teismas laisvės atėmimo bausmės skirti net negali – pati griežčiausia bausmė yra arešto bausmė. Kita vertus, teismo galimybės skirti arešto bausmę yra itin ribotos, kadangi pati griežčiausia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė paprastai skiriama tik tada, kai tą veiką padaro recidyvistas, yra kitų sunkinančių aplinkybių ir pan. Taigi diskutuotina, ar galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas iš tikrųjų yra per griežtas ir ar pagrįstai siūloma šią veiką apskritai dekriminalizuoti.
Kita vertus, jeigu įstatymo projektu norima panaikinti galimybes taikyti bet kokios formos įkalinimą[1] asmenims, disponuojantiems nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais be tikslo tokias medžiagas platinti, tuomet svarstytina, ar vietoje visiškos dekriminalizacijos nevertėtų tiesiog išbraukti arešto bausmę iš galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmių sąrašo. Atsižvelgti BK 259 str. 2 dalis perkelta į Administracinių nusižengimų kodeksą, todėl arešto bausmė savaime išbraukta, nes ANK negali būti tokios nuobaudos. BK 259 str. 2 dalies dekrminalizavimas – politinio apsisprendimo dalykas, taip pat dėl jos dekriminalizavimo pasisako daugelis išvadas pateikusių, klausymuose ir diskusijose dalyvavusių subjektų, pasiūlymus pateikusių piliečių. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūlomi BK 259 straipsnio pakeitimai yra suderinami su galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį atsako nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti. Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalį. Už pastarojo nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
Manytina, kad neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria[2], todėl darytina išvada, kad siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti kartu reikėtų sistemiškai švelninti ir atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Būtų nelogiška, jeigu, pavyzdžiui, už neteisėtą to paties dalyko gabenimą per valstybės sieną grėstų iki dešimt metų laisvės atėmimo, o už tolimesnį gabenimą valstybės viduje – tik bauda iki vieno šimtų eurų[3]. Pritarti Dauguma pateikusių išvadas subjektų į tai atkreipė dėmesį, kad reikia keisti ir BK Kontrabandos 199 str. 4 dalį, kuri prieštarauja svarstomam pakeitimui. Teisingumo ministerija rengia BK 199 straipsnio 1 dalies pakeitimo projektą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles:
taip: “1 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas Pakeisti 259 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „259 straipsnis. Straipsnio pavadinimas (Straipsnio tekstas).“ Pritarti Projektas patobulintas, atsižvelgiant į pastabas ir teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-96(2). 6.. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas
2 Teisingumo ministerija įvertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP96 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, atitiktį Europos Sąjungos teisei. Atsižvelgdami į 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, 2 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį nepatenka veikos, kai šios veikos kaltininkai tai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, VU Psichiatrijos klinikos profesorius, 2021-06-05 Ekspertinė nuomonė: Dėl LR Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Pritariu ir palaikau teikiamą teisės akto projektą. Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizavimas yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti su narkotikų vartojimu susijusias problemas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ne kartą yra nurodžiusi, kad valstybės į narkotinių medžiagų vartojimo problemą visų pirma turėtų žiūrėti per socialinę ir sveikatos prizmę, o ne taikyti teisines priemones. Tyrimai rodo, kad represinė narkotikų politika nėra veiksminga, ji ne tik nesprendžia vartojimo problemų, bet sukuria naujas.
Atkreipiu dėmesį, kad 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos (UNGASS) metu priimtoje rezoliucijoje valstybės narės raginamos siekti proporcingos ir efektyvios narkotikų politikos, vystant alternatyvias priemones vietoj įkalinimo ar baudimo. Eidamas 2014-2020 m. JT Specialiojo pranešėjo teisei į sveikatą pareigas, išsamiai esu išanalizavęs šios problemos sprendimo sėkmingus ir nesėkmingus būdus įvairiose pasaulio valstybėse. Šios analizės pagrindu esu parengęs išvadas ir rekomendacijas, kurias atviro laiško (Open letter) forma esu nusiuntęs 2015 metais JT Kovos su narkotikais agentūros direktoriui J. Fedotovui. Šiame laiške, be kitų argumentų, kad būtina dekriminalizuoti narkotikų politiką, pateikiau ir argumentus, kad dekriminalizuoti narkotikų politiką yra labai svarbu taip pat ir siekiant užtikrinti visapusiškai sveiką vaikų ir paauglių raidą. Pridedu minėto laiško kopiją. Tikiuosi, kad mano ekspertinė nuomonė padės Jūsų vadovaujamo komiteto ir Seimo nariams apsispręsti, ir kad šis labai reikalingas visuomenės sveikatos stiprinimui įstatymas bus priimtas. Atsižvelgti Nedidelio kiekio narkotikų įgijimo, laikymo ir kt. savo reikmėms dekrminalizavimas – politinio apsisprendimo dalykas, dėl nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo pasisako daugelis išvadas pateikusių, klausymuose ir diskusijose dalyvavusių subjektų, taip pat piliečių. 2. Lietuvos Teisės institutas 2020-12-291 Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIV-96 (toliau – BK pakeitimo projektas) ir administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 pakeitimo ir 483 (1) straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIV-95 (toliau – ANK pakeitimo ir papildymo projektas) iš esmės pritariame.
Abiem projektais žengiami žingsniai įgyvendinant Seimo 2018 metų gruodžio 13 d. nutarimu patvirtintą Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programą (toliau – Programa). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo asmeniniams poreikiams be tikslo jų platinti reguliavimo švelninimas, socialinio, o ne baudžiamojo požiūrio akcentavimas yra plačiai moksliškai pripažintas kelias, kuris yra nurodomas ir šios programos 89-93 punktuose. Kita vertus, BK pakeitimo projektas nėra pakankamai išsamus, neatspindi Programos 92 punkte minimos problemos, susijusios su neproporcingai griežtu baudimu už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą iš užsienio (kontrabandą). Lietuvos BK yra išskirtinis tuo, kad jame disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra reguliuojamas ne viename specialiame skyriuje (BK XXXVII skyriuje, kurį sutrumpintai pavadintume „nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis“), bet ir skyriuje, skirtame nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXII skyrius). Toks reguliavimas prieštarauja BK struktūrai, yra perteklinis ir būtent BK XXXII skyriuje numatyta atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (jų kontrabandą, BK 199 straipsnio 4 dalis) yra pati problematiškiausia atsakomybės proporcingumo požiūriu. Tačiau BK pakeitimo projektu nesiūloma keisti BK 199 straipsnio 4 dalies. Tokiam požiūriui nepritariame ir siūlome projektą papildyti nuostata, keičiančia BK 199 straipsnio 4 dalį. Pakeitimo esmė – iš skyriaus „Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ pašalinti nuostatas, numatančias atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, jas sukoncentruojant skyriuje, specialiai skirtame atsakomybei už neteisėtą disponavimą tokiomis medžiagomis (XXXVII skyrių).
Argumentai:
1) Dabartinis reguliavimas prieštarauja BK struktūrai ir kodekso logikai BK nusikalstamos veikos yra suskirstytos į skyrius pagal tai, kokią vertybę jos pažeidžia. Vertybė dažniausiai įvardijama skyriaus pavadinime. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, akivaizdu, nėra susijusi su ekonomika ir verslo tvarka, tai visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo problema. Tad atsakomybė už tokią veiką neturėtų būti numatyta skyriuje, kuris numato atsakomybę už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriame yra numatytas kontrabandos nusikaltimas (BK 199 straipsnis).[4] Dabartinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos reguliavimas netinkamame skyriuje yra ydingos „tradicijos“ pasekmė. Toks reguliavimo modelis perimtas iš senojo baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), kuriame lygiai taip pat atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą buvo numatyta skirsnyje „nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai“, nors disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su ūkininkavimo tvarka iš esmės neturi nieko bendro.[5] Tinkamas reguliavimo pavyzdys galėtų būti Vokietijos baudžiamoji teisė. Vokietijoje atsakomybė už visas baudžiamąsias veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra numatytos viename, specialiai disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis reguliavimui skirtame įstatyme[6] (Lietuvoje atitikmuo būtų BK XXXVII skyrius). Jame numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (29-30b straipsniai) apima ir jų kontrabandą (lygiai kaip Lietuvos BK 259-261 straipsniai).
Vokietijos įstatyme, numatančiame atsakomybę už kontrabandą (370 ir 372 straipsniai),[7] narkotinės ir psichotropinės medžiagos neminimos (kaip ir turėtų būti Lietuvos BK 199 straipsnyje). Pabrėžtina ir tai, kad vokiškasis reguliavimo modelis visiškai atitinka tarptautinių įpareigojimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolės reikalavimus. 2) Dabartinis reguliavimas yra perteklinis Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda praktikoje visuomet kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis tarp BK 199 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai BK
kvalifikavimas. BK 259 ir 260 straipsniai yra savaime pakankami apibrėžti minėtų medžiagų kontrabandą (kuri yra tas pats disponavimas (gabenimas, siuntimas, įgijimas)) ir numato pakankamai griežtas bausmes (BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalys numato netgi daug griežtesnes sankcijas, nei BK 199 straipsnio 4 dalis), kurios leistų tinkamai įvertinti nusikalstamą veiką net jei tai būtų tarptautinės organizuotos grupės daroma stambaus masto narkotinių medžiagų kontrabanda. Tad iš BK 199 straipsnio 4 dalies pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius, teisinė spraga ar nepagrįstai švelnios atsakomybės galimybė nesusidarytų. 3) Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu Dabartinis reguliavimas problematiškas sankcijų proporcingumo požiūriu, kai sprendžiama dėl atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą.
Palyginkime: į Vilnių atsisiuntus nedidelį kiekį kanapių iš Kauno, grėstų atsakomybė pagal BK 259 straipsnį kaip už baudžiamąjį nusižengimą (griežčiausia – iki 45 parų arešto, teistumo neužtraukia, plačios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės), o tokį patį daiktą atsisiuntus iš Lenkijos ar kitos užsienio šalies, grėstų atsakomybė ne tik pagal BK 259 straipsnį, bet ir už narkotinės medžiagos kontrabandą pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, teistumas už sunkų nusikaltimą, itin ribotos galimybės švelninti bausmę). Toks reguliavimas yra nenuoseklus ir neadekvatus, pernelyg sureikšminantis aplinkybę iš kur daiktas atsisiųstas, nors tokia aplinkybė neturėtų turėti reikšmės. Didelė reikšmė daiktų atsisiuntimui iš užsienio istoriškai būdavo teikiama tarybiniais laikais, kai kontrabanda buvo laikoma valstybiniu nusikaltimu. Bet laikai yra stipriai pasikeitę. Atsakomybės griežtumas turi priklausyti nuo medžiagų kiekio ir disponavimo jomis tikslo (platinti ar savo reikmėms), bet ne nuo to, iš kur medžiagos išsiųstos. Manytina, būtų logiška atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą siuntimąsi suvienodinti, ją taikyti nepriklausomai nuo to, iš kur medžiagos siunčiamos (pagal BK 259-260 straipsnius). Jeigu medžiagų kiekis nedidelis ir jos skirtos asmeniniam vartojimui, pakaktų atsakomybės pagal ANK 71 straipsnį, kaip jį siūloma apibrėžti ANK pakeitimo ir papildymo projekte. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad Seimo narys M. Majauskas yra pateikęs BK 199 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-3166, taip pat Vyriausybė yra parengusi BK pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-4856, kuriuo taip pat siūloma keisti BK 199 straipsnį, tačiau abu šie projektai minėtų problemų neišsprendžia. Jas galima išspręsti tik iš šio straipsnio pašalinus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos požymius. Pritarti Nedidelio kiekio narkotikų įgijimo, laikymo ir kt. savo reikmėms dekrminalizavimas – politinio apsisprendimo dalykas, dėl nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo pasisako daugelis išvadas pateikusių, klausymuose ir diskusijose dalyvavusių subjektų, pasiūlymus pateikusių piliečių. Dauguma pateikusių išvadas subjektų į tai atkreipė dėmesį, kad reikia keisti ir BK 199 str. (kontrabanda) 4 dalį, kuri prieštarauja svarstomam pakeitimui. Teisingumo ministerija rengia BK 199 straipsnio 4 dalies pakeitimo projektą. Dauguma pateikusių išvadas subjektų į tai atkreipė dėmesį, kad reikia keisti ir BK 199 str. (Kontrabanda) 4 dalį, kuri prieštarauja svarstomam pakeitimui. Teisingumo ministerija rengia BK 199 straipsnio 4 dalies pakeitimo projektą. LRS Kanceliarijos Tyrimų skyriaus pateiktoje kitų ES šalių apžvalgoje matoma, kad sankcijos dėl nedidelio kiekio narkotikų vartojimo ir baudimas Kontrabandos yra įvairūs. LR BK 259 str. 2 dalis perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą ir sankcijos (baudos) numatomos nedidelės. 3. Lietuvos advokatūra 2021-02-11 1, * Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-96 (toliau – Projektas) ir jo aiškinamuoju raštu, teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siūloma panaikinti BK 259 straipsnio 2 dalį ir šio 1 straipsnio dalyje įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tokiu būdu siekiama dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kai neturima tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad lygiagrečiai teikiamu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹straipsniu įstatymo projektu (toliau – ANK pakeitimai) siūloma įtvirtinti, kad už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo jų platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Pritartina Projekto rengėjų aiškinamajame rašte išdėstytiems argumentams, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jas platinti yra perteklinis, sukuriantis pernelyg didelį darbo krūvį teisėsaugos institucijoms ir kad, tokias medžiagas vartojantiems asmenims turi būti teikiama socialinė, psichologinė, medicininė pagalba. Tačiau, Lietuvos advokatūros nuomone, Projektas ir ANK pakeitimai nėra pakankami, siekiant Projekto rengėjų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-12-10 išvada Nr. XIVP-96, abejotina, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Asmuo pagal galiojančios redakcijos BK
narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabeno per valstybės sieną ir nepriklausomai nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslo atitinkamas medžiagas platinti.
Taigi net ir tuo atveju, kai asmuo per valstybės sieną neteisėtai gabena nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika vis tiek turi būti kvalifikuojama pagal BK
atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, t. y. tokia veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už tokios veikos padarymą net ir pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl šios priežasties Projektas, kuriuo siekiama panaikinti baudžiamąją atsakomybę, yra nesuderinamas su BK 199 straipsnio 4 dalimi. Iš teismų praktikos matyti, kad nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais neturint tikslo jų platinti paprastai disponuoja jauno amžiaus asmenys, kurie tas medžiagas įsigyja asmeniniam vartojimui ne iš platintojų Lietuvos Respublikoje, o elektroninės prekybos pagalba, kuomet už įsigyjamas medžiagas atsiskaitoma virtualia valiuta, leidžiančia anonimiškai atlikti mokėjimą, o medžiagos atsiunčiamos paštu pirkėjo nurodytu adresu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-417/2020). Pirkėjas dažnai net nežino iš kurios valstybės jam bus siunčiamas siuntinys. Todėl Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai vykdo tikslinius veiksmus siekdami išaiškinti ir perimti tokius siuntinius, o juos suradus yra pradedami ikiteisminiai tyrimai ir siuntinį užsakiusiam asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio atitinkamą dalį (priklausomai nuo medžiagų grynojo kiekio) bei BK 199 straipsnio 4 dalį.
Teismai, vertindami BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės neproporcingumą veikos pobūdžiui ir pavojingumui, dažniausiai taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiria bausmę, švelnesnę nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje. Tačiau net ir paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, teisinės pasekmės – teistumas už sunkaus nusikaltimo padarymą išlieka bei reali tikimybė, kad jaunam, neteistam asmeniui, atsisiuntusiam savo poreikiams nedidelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, gali būti paskirta reali (ir ne trumpalaikė) laisvės atėmimo bausmė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Tokiais atvejais Projektu siekiami tikslai nebūtų įgyvendinti. Neteisėtas nedidelio kiekio atitinkamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną ir neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas valstybės viduje neturint tikslo tokių medžiagų platinti pagal pavojingumo pobūdį pernelyg nesiskiria, todėl siekiant dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu be tikslo tokias medžiagas platinti, kartu reikėtų sistemiškai įvertinti teisinį reguliavimą numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad analogiška Projekte naudojama formuluotė galėtų būti įtvirtinama BK 199 straipsnio 4 dalyje išdėstant taip: „4.
Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingasias, stipriai veikiančias, medžiagas, narkotines, psichotropines medžiagas didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.“ Lietuvos advokatūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, todėl prašome atsižvelgti į Lietuvos advokatūros pateiktą nuomonę, svarstant Projektą Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Pritarti Dauguma pateikusių išvadas subjektų į tai atkreipė dėmesį, kad reikia keisti ir BK Kontrabandos 199 str. 4 dalį, kuri prieštarauja svarstomam pakeitimui. Teisingumo ministerija rengia BK 199 straipsnio 1 dalies pakeitimo projektą. 4. Asociacija „Kalinių sąjunga“ 2020-12-21 1, * Šių dienų realijos, apgailėtina padėtis Lietuvos įkalinimo įstaigose, teisiamų, įkalintų, jaunų žmonių kiekiai Lietuvoje, verčia reaguoti Asociaciją „Kalinių Sąjunga“ į susiklosčiusią padėtį bei išreikštą iniciatyvą Lietuvos Respublikos Seime, siekiant pakeisti gėdingą situaciją. Niekam nėra paslaptis kas vyksta Lietuvos įkalinimo įstaigose, nėra paslaptis ir tai, kad resocializacijos šiose įstaigose taip pat nėra, nėra priklausomų žmonių gydymo, reabilitacijos, nėra galimybės įgyti aukštąjį mokslą, kaip nėra, beje niekad ir nebuvo skaidrumo, viešumo.
Tokia situacija, su periodiškais, desperatiškais bandymais, politiškai populistiškomis trumpalaikėmis iniciatyvomis, trūkusiomis trisdešimt metų, išliko iki šių dienų. Tokios situacijos pasėkoje, daugelis socialiai pažeidžiamų įkalintųjų, neturėdami alternatyvų, atsiranda užburtame rate, kai už vartojimą įkalinimo vietose yra persekiojami ir pakartotinai baudžiami, taip prarasdami galimybę į lygtinį paleidimą, dažnai prailgindami bausmės atlikimo laiką (pakartotinis teistumas įkalinimo įstaigoje), ne retas atvejis kai tokie asmenys tampa pastoviais Lietuvos lagerių gyventojais, užkrečiamų lygų židiniais (tame tarpe ŽIV, hepatito C, B), o bylas kurpiantiems pareigūnams „lengvas grobis“, karjeros laiptais kilti užtikrinantis veiksnys. Nužmogėjimas, sadizmas, smurtas (tame tarpe psichologinis smurtas), piktnaudžiavimas, biurokratizmas, korupcija, narkotinių medžiagų prekybos-vartotojų monopolio kontroliavimas yra tikrieji darbo su nuteistaisiais, principai, instrumentai. Raginame neapsisprendusius, kitaminčius, bei palaikome iniciatorius dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų DEKRIMINALIZAVIMO. Atsižvelgti
1, * Sveiki, tikiuosi neignoruosite ir perskaitysit istorija kuri susijus su šių dienų aktualiausiu dalyku. Augau provincijoje, mažame mieste. Mane visada, nuo pat vaikystės traukė kompiuteris, tad prie jo praleisdavau daugiausia laiko. Neturėjau draugų, tėvai buvo labai užsiėmę darbu, prižiūrėdavau savo brolį, kuris turi negalią nuo vaikystės. Būdamas 17 metų susirgau depresija. Mano tėvai tuo metu dirbo teisėsaugoje. Lankydavausi pas psichologą, gerdavau antidepresantus. Kartą mokykloje man pasiūlė parūkyti “žolės”. Sakė tai padeda atsipalaiduoti, pagerėja miegas.
Taigi, pabandžiau ir man visai patiko. Parūkydavau dažniausiai prieš miegą. Po 3 mėnesių pastebėjau, kad dingo nemiga, nebebūdavau toks įsitempęs ir labai gerai išsimiegodavau. Parūkius labiau norėdavosi valgyti, tad priaugau svorio. Nuo to laiko ir neberūkau. Vieną dieną naršydamas internete radau ,kad galima užsisakyti medicininės žolės iš Olandijos. Sugalvojau pabandyti užsisakyti, nes iš gydytojų girdėjau, kad Lietuvoje mažai kokybiškos žolės, dėl didesnio pelno jas mirko visokioje chemijoje. Taigi, užsisakiau. Laukiau siuntos, bet ji neatėjo. Vietoj jos sulaukiau muitinės kriminalistų, kurie atvažiavo pas mane i namus, paėmė mano kompiuterį, bei telefoną. Kadangi mano tėvai užėmė aukštas pareigas teisėsaugoje, dėl to jiems teko išeiti iš darbo. Tada man teko važinėti po 300 km į apklausas pas ikiteisminio proceso pareigūnus. Nuo pat pradžių prasidėjo psichologinis smurtas. Mane žemino tokiomis frazėmis kaip “tu esi visuomenės atmata”, “narkomanas” “,tokių gražuoliukų kaip tu seni kaleimčikai oi kaip laukia”, “tu kalėjime neišgyvensi”,
“nesvarbu prisipažinsi ar ne vis tiek keliausi į kalėjimą, ten kur ir vieta
tokiems kaip tu”. Aš labai nerimavau. Neturėjau pinigų samdomam advokatui. Gavau nemokamą valstybės advokatą. Jis man pasakė, kad man baudžiamojo kodekso 2 straipsniai: už disponavimą narkotikais mažu kiekiu be tikslo platinti ir narkotiku kontrabanda, o už tai gresia laisvės atėmimas. Nuo tada aš kiekvieną dieną jaučiau nerimą, baimę ir nežinomybę. Galiausiai mane ištiko panikos ataka ir buvau hospitalizuotas į psichiatrinę ligoninę. Ten man pasakė, kad nuo streso man atsirado serotonino disbalansas ir man buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Dabar kiekvieną savaitę lankausi pas psichologą, o kartą į mėnesį pas psichiatrą. Tėvai iki šiol mane kaltina dėl prarasto darbo, nes jie dirbo jį iš pašaukimo ir tai jiems teikė didelę laimę-kovoti su tikrais nusikaltėliais.
Paradoksalu tai, kad aš, pagal įstatymus, atsiradau kitoje barikados pusėje. Negaliu susirasti darbo dėl žymės, kad esu teistas. Apart to, dabar turiu psichinę negalią. Iš gydytojų girdžiu tik tai, kad reikia gerti vaistus, nes bus geriau, o mano liga nepagydoma, tik apgydoma. Kartą bandžiau nusižudyti išgėręs vaistų, kurie, taip pat, yra psichoaktyvios medžiagos, narkotikai, turintys begalę šalutinių poveikių, tokių kaip: drebulys, nuovargis, kaulų laužymas, nevaisingumas, atminties sutrikimai ir t.t. Džiaugiuosi, kad tėvai laiku mane rado ir man nepavyko nusižudyti. Štai kiek man kainavo smalsumas ir noras parūkyti žolės. Pats dabar neberūkau, bet kreipiuosi į visuomenę - ar adekvati bausmė už jaunatvišką pakvailiojimą, norint parūkyti žolės? Nesu nusikaltėlis . Visą gyvenimą gyvenau dorai. Mes visi išsilavinę žmonės: mano tėvai dirbo teisėsaugoje, dabar giminės dirba. Aš nepakenkiau jokiam žmogui. Tad kodėl švelnesnes bausmes gauna tie, kurie smurtauja, prievartauja žmones? Ar aš nusipelniau šitokios bausmės? Atsižvelgti
Kviečiu balsuoti už dekriminalizacijos projektą. Taip bus nukeltas didelis krūvis nuo policijos ir teismų rankų, sutaupyta pinigų. Taip pat, suteikiama galimybė pasveikti priklausomybe sergantiems žmonėms. Tikiu, kad pasirinksite teisingai. Atsižvelgti
1, * Kreipiuosi į Jus dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo ir raginu Jus dalyvauti balsavime pasisakant už mažų kiekių narkotinių medžiagų (be tikslo platinti) dekriminalizavimą. Tai turėtų būti baudžiamosios atsakomybės už mažų narkotikų kiekių turėjimą pakeitimas administracine – bauda arba areštas. Mokslo įrodymai rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas, kokį turime dabar, yra ydingas ir neracionalus.
Taip pat tai kelia didelę naštą visuomenės sveikatai, o taip pat ir teisinei sistemai, kuri turi spręsti vis daugiau tokių bylų, kurių pasekmė paprastai yra tik sudarkytas žmogaus gyvenimas, o ne pasimokymas ar nubaudimas, atitinkantis (!) padarytą nusižengimą. Todėl šis įstatymas turėtų būti priimtas kuo skubiau, kad Lietuvoje galima būtų formuoti tikrai veiksmingą, šiuolaikišką ir žmogų beigi į sveikatos apsaugą orientuotą narkotikų politiką. Be to taip "bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose" (LR Seimo Kanceliarijos Teisės Departamentas. Išvada Dėl Lietuvos Respublikos BK 259 str. pakeitimo įstatymo projekto, 2020-12-10 Nr. XIVP-96), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą, nei į tikslą tik nubausti. Į aklą griežčiausią baudimą orientuota narkotikų politika yra visiškai neveiksminga ir nesprendžia problemų, o yra netgi žalinga praktika. Vietoj bausmių turėtų būti taikoma efektyvi prevencija, griežta platinimo kontrolė ir lengvai prieinamas priklausomybių gydymas visoms socialinėms grupėms. Tikiuosi žengsite žingsnį į racionalesnę ir efektyvesnę, paremtą šiuolaikiniais tyrimais, narkotikų politiką ir balsuosite už mažų kiekių narkotikų dekriminalizavimą. Atsižvelgti
1, * Visų pirma norėčiau šį laišką laikyti anonimišku ir pasidalinta savo istorija, kuria nukentėjo žmonės nuo išleisto buvusios valdžios įstatymo. Visų pirma aš suprantu, kad šis laiškas yra ir turbūt bus bevertis, bet gal netyčia jis bent dalinai prisidės prie geresnės Lietuvos ateities. Aš manau puikiai suprantu, kodėl taip sunku dekriminalizuoti
“žolę”, nes seime labai didelis yra kartų ar gal net amžiaus skirtumas.
Vieni žmonės augo vadinamos tarybos laikais kiti negražiai gal pasakysiu, bet civilizuotais laikais. Dėl to tikrai sunku rasti bendrą nutarimą ir požiūrį į šį vykstantį judėjimą. Bet prašau paskaitykit istorija kurią parašysiu ir pabandykit suprasti kaip griaunat gyvenimus tokiais įstatymais jauniems ir perspektyviems žmonėms. Aš esu studentas, ir mokinuosi gana stropiai, bet mėgstu susitikti su draugais, taip ir įvyko vieną diena, mes sėdėjom mašinoj miškeli atokiau nuo miesto. Staiga privažiavus policijai mes labai įtartinai kaip jie sakė atrodėme, tai nusprendė mums kratą atlikti, įsiklausykit į šiuos žodžius, mes sėdėjome mašinoj, ir tik dėl to, kad buvome nuo miesto šurmulio mums atliko kratą. Aišku kiti vadintu šią krata naudinga ir pasisekusia, nes policija rado TUŠČIĄ žolės smulkintuvą ir nieko daugiau, ir dėl to mums buvo atliktas narkologinis testas 5 valandas buvom laikomi policijos būstinėje. Mano draugai visi perspektyvus jaunuoliai. Aš mokausi kolegijoje, draugas mokos universitete, vienas iš draugų dirba banke, o žmogus kieno buvo smulkintuvas yra jau kelerius metus dirbantis šefas kuris planavo išvykti siekti savo svajonių ir pagerinti savo meistriškumą į užsienį. Bet kadangi smulkintuvas buvo jo. Jis to negalėjo padaryti mes visi praleidom paskaitas dėl šio incidento, žmogus i banką į savo darbovietę pavėlavo, o blogiausiai tai, kad žmogus kurio buvo smulkintuvas “TUŠČIAS” pabrėžiu “TUŠČIAS”, gavo per teismus eiti, samdytis advokatą, ir galų gale gavo pasirinkti. Ar pusmeti sėdėti už grotų, ar 400 valandų viešųjų darbų. Tai jūs pagalvokit apie tai ir apie vaikus kurie bando tobulėti gyvenime kažką nuveikti gyvenime.
Mano nuomone jūs bijot tų žmonių ar jaunimo kurie nieko nesiekia gyvenime, kad jie galėtu laisvai naudoti narkotines medžiagas, bet galų gale legalizuokite jas, kaip Amerika, Korolado valstija pirma legalizavo ir iš to pasipelnė 1 milijardą JAV dolerių per metus, dėl tokių skaičių ir kitos valstijos legalizavo. Pagalvokit vis sakot nėra pinigų biudžete, atsižvelkit į alternatyvas kurios gali užkamšyti spragas biudžete, ir leisti jauniems asmenims tobulėti, o ne sėsti už grotų. Pažiurėkit koks žmogus problematiškas tampa išgėręs ir koks ale “parukęs” neatskirtumėt parūkusio nuo blaivo. Tikrai tikiu, kad Lietuva pakeis požiūri ir tikrai nors karta pradės dairytis į vakarų Europos supratingumą į gyvenimą, o ne į Rusijos rytu puse kur niekas nejuda iš vietos ir nevyksta evoliucija Rusijoj jau daugiau kaip 100 metų. Ačiū jei bent kažkas paskaitysit, tikiuosi atsimerks Lietuva kažkada... Atsižvelgti
organizacijų ir ekspertų koalicija "Galiu gyventi" 2021-02-26 1, * Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ pritaria ir palaiko teikiamą teisės akto projektą. Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizavimas yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti su vartojimu susijusias problemas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ne kartą yra nurodžiusi, kad valstybės į narkotinių medžiagų vartojimo problemą visų pirma turėtų žiūrėti per socialinę ir sveikatos prizmę, o ne taikyti teisines priemones. Tyrimai rodo, kad represinė narkotikų politika nėra veiksminga, ji ne tik nesprendžia vartojimo problemų, bet sukuria naujas. Atkreipiame dėmesį, kad dar 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos (UNGASS) metu priimtoje rezoliucijoje valstybės narės raginamos siekti proporcingos ir efektyvios narkotikų politikos, vystant alternatyvias priemones vietoj įkalinimo ar baudimo. Atsižvelgti 10.
* Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), atstovaudama Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos sričių studentams, kreipiasi į Jus ragindama palaikyti LR Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo bei LR Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymų projektus. Europos Sąjungos (ES) Tarybos patvirtintoje ES narkotikų strategijoje 2021-2025 metams¹ pabrėžiama, jog ES šalys narės įsipareigoja vadovautis mokslo įrodymais pagrįstais sprendimais. Manome, jog siūlomi įstatymų projektai prisideda įgyvendinant ES strategiją bei mažinant su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas Lietuvoje[8]: užkrečiamų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų) plitimą, vengimą gydytis priklausomybes, prastą priklausomybę turinčių žmonių psichikos sveikatos būklę, narkotines medžiagas vartojančių asmenų artimųjų patiriamą stigmą, priklausomybę turinčių žmonių nedarbą. Norime pabrėžti, jog, remiantis užsienio šalių patirtimi[9] dekriminalizavus nedidelius narkotikų kiekius, narkotinių medžiagų vartojimo mastai nepakito, tačiau žymiai sumažėjo mirčių nuo narkotinių medžiagų perdozavimo. Mes, būsimi medicinos srities specialistai, nepalaikome narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau palaikome mokslu ir gerąja praktika grįstus žalos mažinimo metodus, todėl raginame palaikyti šiuos įstatymų projektus, kurie prisideda prie visuomenės sveikatos gerovės kūrimo. Lietuvos medicinos studentų asociacija pritaria ir palaiko teikiamą teisės aktų projektą. Atsižvelgti
Matulionienė, 2021-04-30 * Psichikos sveikatos priežiūros specialistai su dideliu nerimu stebi narkotikų, alkoholio, tabako verslo pastangas plėsti vartotojų skaičių.
Pasigendame išsamios analizės, kaip mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, alkoholio pardavimo apribojimų atlaisvinimo ir gal net marihuanos legalizavimo įstatymai paveiktų psichotropinių medžiagų vartojimo mąstą, kokia papildoma finansinė našta tektų sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, teisėsaugos, švietimo sritims. Šiuo metu galime konstatuoti, kad psichikos sveikatos sistema nepajėgi suteikti savalaikę, pilnavertę pagalbą nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomiems asmenims. Lietuva neturi psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos, priklausomybių gydymo, reabilitacijos strategijos, taktikos, nėra įvardinti visuomenei ir specialistams suprantami tikslai, uždaviniai, finansavimo poreikiai ir šaltiniai. Raginame šiuos neatidėliotinus darbus atlikti prieš svarstant psichoaktyvių medžiagų vartojimo atlaisvinimo įstatymus. Pritarti Labai svarbu pasirengti įstatymų įgyvendinimui, sukurti efektyvią priklausomybių gydymo, reabilitacijos sistemą ir svarstant projektus XIVP-95, 96 turėtų būti sutelktas Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesys pasirengimui, juo labiau, kad ir Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad valstybės į narkotinių medžiagų vartojimo problemą visų pirma turėtų žiūrėti per socialinę ir sveikatos prizmę, o ne taikyti teisines priemones. 2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2004/757/TVR, nustatančiame būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį nepatenka veikos, kai šios veikos kaltininkai tai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtų pasaulio ir Europos Sąjungos institucijų, daugelio dalyvavusių diskusijoje, klausymuose Lietuvos institucijų, specialistų, piliečių pasisakė už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų dekriminalizavimą, todėl pritartina, kad sveikatos apsaugos sistema turi sutelkti jėgas pasirengti ir turi būti pasirengusi padėti priklausomiems nuo narkotikų asmenims gydytis ir sugrįžti į normalų gyvenimą. 12. Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos pirmininkė Vida Matulionienė, 2021-05-18 1, * Nors kol kas Lietuvoje narkotikų vartojimas yra du kartus mažesnis negu ES šalių, Psichikos sveikatos centrų specialistai, Vaiko gerovės komisijų nariai nuolat susiduriame su narkotinių medžiagų, ypač kanapių žlugdančia žala paauglių, jaunų žmonių psichinei sveikatai bei viso gyvenimo kokybei. 2021 m. gegužės 12 d. dalyvavau LR seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose, svarstant įstatymų pakeitimus dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo. Liko neatsakyti esminiai klausimai : 1.Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis Lietuvoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo rodiklis (3.1 proc.) yra du kartus mažesnis negu ES šalių (6,5 proc.) Lietuvoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo rodikliai
„per paskutinį mėnesį“ ir „nors kartą gyvenime“ yra taip pat du kartus
ir daugiau kartų mažesni nei ES šalių vidurkis. Galėtume būti Europai geruoju pavyzdžiu ? Kodėl nepateikta analizė, kokios tokio santykinai gero rodiklio priežastys, nors pagalbos priklausomiems žmonėms sistema pasigirti negalime ? 2.
15–16 metų moksleivių, jaunų pasilinksminimo vietų lankytojų yra pasiekęs Europos šalių lygį ir vis didėja. Ar mūsų valstybė turi tikslą šioje srityje pasivyti Europą ? Nėra analizės, dėl kokių priežasčių nestabdomas narkotikų (ypač kanapių ) platinimas mokyklose ir jaunimo pasilinksminimo vietose. 3. Kodėl marihuana (kanapės) pristatoma, kaip lengvas narkotikas, jei sukelia greitą priklausomybę ir negrįžtamus smegenų funkcijos pakenkimus jauniems žmonėms ? Moksliniai duomenys rodo, kad marihuaną kasdien pradėjusiems vartoti jaunystėje, fiksuojamas IQ sumažėjimas vidutiniškai 6–8 punktais, taip pat stebima sutrikusi dėmesio koncentracija, susilpnėjusi impulsų kontrolė, agresyvumas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, panikos atakos ir kiti psichikos sutrikimų simptomai. Atkreipiame dėmesį, kad didelė savižudybių dalis įvykdoma apsvaigus nuo psichoaktyvių medžiagų. VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos vadovės, profesorės Sigitos Lesinskienės LVPPD prezidentės rašte konstatuojama:
Tačiau į teisėsaugos akiratį jie paprastai patenka dėl padarytų kitų nusikaltimų, nesuvaldydami savo agresyvumo ar vogdami, plėšdami, siekiant prasimanyti pinigų narkotikams. Tai patvirtino ir Generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko 2021 . 05. 12 d. LR seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose pateikti duomenys. 5. Pagalba priklausomiems nuo narkotinių medžiagų asmenims šiuo metu yra nepatenkinama, su tuo sutinka tiek pagalbą teikiantys specialistai, tiek psichoaktyvių medžiagų vartotojai. SAM Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo darbo grupės išvada,- neužtikrinamas priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumas ir įvairovė bei pritaikymas priklausomų asmenų poreikiams. Nėra sukurtas pagalbos sistemos modelis, svarbiausia, nėra paskaičiuota finansinė našta valstybei, ypač jei vartojančių skaičius padvigubėtų ir pasiektų Europos sąjungos šalių vidurkį. Lietuva neturi psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos, priklausomybių gydymo, reabilitacijos strategijos, taktikos, nėra įvardinti visuomenei ir specialistams suprantami tikslai, uždaviniai, finansavimo poreikiai ir šaltiniai. Šiuos neatidėliotinus darbus būtina atlikti, prieš svarstant psichoaktyvių medžiagų vartojimo atlaisvinimo įstatymus. Priedai: 1. Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos problematika
prašymas Atsižvelgti Argumentai aukščiau, prie ankstesnės pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas 2021-02-231 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96 teikiamos šios pastabos: Iš tiesų iki 2017 m. už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti galėjo būti taikoma tiek administracinė (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 44 straipsnis), tiek baudžiamoji (BK 259 straipsnio 2 dalis) atsakomybė. Sprendžiant šių atsakomybių takoskyros problemą teismų praktikoje buvo atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – konkretų narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų pobūdį, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Toks aiškinimas reiškė, kad pavienis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio kriterijus yra nepakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti. Taigi medžiagos kiekis, sprendžiant apie padarytos veikos pavojingumą, laikytinas tik vienu iš galimų kriterijų ir taikytinas kartu su kitais veikos pavojingumą leidžiančiais nustatyti kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingų rūšių narkotinės ir psichotropinės medžiagos kelia nevienodą poveikį (pavojų) žmogaus sveikatai, svarstytina, ar administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atskyrimui yra pakankamas tik kiekio kriterijus (pavyzdžiui, skiriasi situacijos, kai disponuojama nedideliu kiekiu kanapių ar nedideliu kiekiu heroino, amfetamino ir pan.). Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. patvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurios 97.1 punkte nurodoma „dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę <...>“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, ar veikos pavojingumas neturėtų būti siejamas ir su, pavyzdžiui, disponuotos medžiagos rūšimi.
Pažymėtina, kad šios pastabos buvo apsvarstytos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2021 m. vasario 18 d. Nepritarti Apsispręsta neišskirti narkotinių medžiagų rūšies. Klausymų metu Seimo narys, buvęs Sveikatos apsaugos ministras ir gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga, gyd. Prof. Robertas Badaras, siūlė neišskirti narkotikų rūšių. Buvo paklausta, o kuri ta toksinė medžiaga geresnė? Jos visos toksiškos, nuo jų visų atsiranda priklausomybė. Kai kurie kiti klausymuose, diskusijose dalyvavę, pastabas rašę asmenys taip pat pasisakė, kad nereikia išskirti narkotinių medžiagų rūšių. Taip pat buvo pažymėta, kad ir „kanabinoidai“ arba narkotikai, gaminami iš kanapių, pastaruoju metu labai toksiški, nes narkotikų gamintojai į juos prideda cheminių medžiagų, kurios labai toksiškai veikia organizmą, pasitaiko daug apsinuodijimų. Užsienio šalių apžvalgoje taip pat daugumoje ES šalių narkotinių medžiagų rūšies neišskiria, išskyrus Prancūziją, Lenkiją, Suomiją. 2. Lietuvos apeliacinis teismas 2021-02-25 1, N
bei pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-95 (Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektas) ir Nr. XIVP-96 (Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas). Atsakydami į Jūsų raštą, informuojame, kad Lietuvos apeliaciniame teisme iš esmės pritarta pagrindiniam siūlomų pakeitimų tikslui – švelninti atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, t. y už tokią veiką numatyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.
Tuo pačiu dėl siūlomų įstatymų pakeitimų buvo pareikštos kelios pastabos: 1.Keičiant BK 259 straipsnį būtų tikslinga tuo pačiu įvertinti ir BK
baudžiamąją atsakomybę už stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pagal BK 199 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo gabeno per valstybės sieną. Taigi, esant kontrabandos požymiams, net jei narkotinių medžiagų kiekis neviršys nedidelio ir nebus nustatytas tikslas platinti, asmuo vis tiek bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandą (sunkų nusikaltimą). Pastebėtina, kad anksčiau jau buvo registruotas BK projektas, kuriuo siūlyta keisti nemažai baudžiamojo įstatymo straipsnių, įskaitant BK 199 straipsnį, tačiau iki šiol pakeitimai nėra priimti; 2.Vertinant siūlomo naujo ANK 483¹ straipsnio dispoziciją, kyla abejonių, ar tikrai reikia Kodekse naujo straipsnio. Šiuo atveju gal būtų tikslinga tiesiog atitinkamai praplėsti jau esančio ANK 484 straipsnio (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) dispoziciją, nes neblaivumas bei apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų praktikoje bet kuriuo atveju dažnai nurodomi kartu, o ir šių veikų objektyvieji požymiai beveik tapatūs;
Pritarti Nuostatų suderinimui būtina pakeisti ir BK 199 str. 4 dalį, kuri, dekriminalizavus BK 259 str.
psichotropinių medžiagų disponavimo atvejais tampa nelogiška ir neadekvati (administracinė atsakomybė ir sunkus nusikaltimas-iki10 metų laisvės atėmimo). Į tai atkreipė dėmesį visi pastabas pateikę teisės specialistai ir institucijos. 3. Lietuvos apeliacinis teismas
2
redakciją ir išdėstyti ją taip: ,,Asmuo, kuris savo noru, iki nustatant BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.” Šis papildymas būtų tikslingas užtikrinant įstatymo aiškumą ir prevenciją, tuo pačiu bandant išvengti situacijų, kuomet asmuo, pasinaudodamas BK 259 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepagrįstai sieks būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Pritarti Teikiama patobulinta BK 259 str. 2 (buvusi 3) dalies redakcija:
„2.3. Asmuo, kuris savo noru, iki nustatant šio straipsnio 1 dalyje
nurodytus veiksmus, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.”
prokuratūra, 2021-03-011 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483
(1) straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIV-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIV-96, teikia siūlymus dėl šių projektų tobulinimo:
siūlomų BK 259 straipsnio pakeitimų santykį su kitomis BK specialiosios dalies normomis. Galiojančios redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį asmuo atsako nepriklausomai nei nuo gabenamo narkotinių ar psichotropinių medžiagų per valstybės sieną kiekio (atsakomybė kyla ir gabenant nedidelį kiekį), nei nuo to, ar jis turi, ar neturi tikslą atitinkamas medžiagas platinti (sankcija – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų). Taigi, pagal įstatymo projektais Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 siūlomus pakeitimus, gabenant nedidelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį Lietuvoje neturint tikslo jų platinti grėstų administracinė atsakomybė, o gabenant šias medžiagas per valstybės sieną – jau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, už sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina spręsti dėl sisteminės BK ir ANK straipsnių analizės, įvertinant šių normų santykį su siūlomu numatyti reglamentavimu ir sprendžiant dėl normų suderinimo, taip išvengiant pavienių straipsnių keitimo, išbalansuojančių baudžiamąją politiką. 2.
baudžiamąją atsakomybę už šių veikų padarymą, tikslinga, kad BK 259 straipsnyje būtų aiškiai apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlygos (peržiūrint nustatytus atitinkamų medžiagų kiekius ir nustatant ne tris, o daugiau šių medžiagų kiekių standartų, kurių mažiausiam būtų taikomas ANK, o kitiems jau BK, galimai numatant ir sistematiškumo požymį kaip vieną iš galimų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo požymių). 3. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlant BK nenumatyti atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti ir už tokius veiksmus siūlant numatyti administracinę atsakomybę, ženkliai sušvelnėja už šiuos veiksmus siūlomos skirti baudos dydis. Galiojančioje BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatyta bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio (nuo 750 iki 25 000 eurų), kai tuo tarpu siūlomoje ANK 71 straipsnio redakcijoje siūloma maksimali baudos riba siekia
tikrai yra pagrįstas toks ženklus baudos dydžio ribų sumažinimas. Be to, ANK
medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, nėra numatytas tokių veiksmų neteisėtumo požymis. Taigi, kyla klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo asmenims, kurie disponuoja tokiomis medžiagomis turėdami gydytojo paskyrimą. 4. <...> Pastabos ANK projektui. 5. Pažymėtina, kad įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 aiškinamajame rašte vienas iš šių projektų rengimo argumentų nurodytas LRS patvirtintos Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programos nuostatų įgyvendinimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomais pakeitimais įgyvendinami atskiri programos elementai (dekriminalizuojamos mažiau pavojingos veikos ir atsakomybė už jas numatoma ANK), todėl pasigendama nuoseklios baudžiamosios politikos, taikomos asmenims vartojantiems narkotikus, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje, peržiūrėjimo. Reikalingas nuoseklus visos programos elementų įgyvendinimo užtikrinimas, nes atskirų elementų įgyvendinimas savaime situacijos nepagerins. Taigi, siekiant visapusiško ir efektyvaus šios programos įgyvendinimo, tikslinga sistemiškai peržiūrėti ir apsvarstyti nuostatų, susijusių su atsakomybės asmenims, kurie yra priklausomi nuo minėtų medžiagų, taikymu ir spręsti dėl įstatymų projektų Nr. XIV-95 ir Nr. XIV-96 tobulinimo krypčių. 6. Taip pat, pažymėtina, kad į patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus patenka itin platus spektras medžiagų, pradedant kanapėmis ar jų dalimis ir baigiant heroinu bei kokainu. Šių medžiagų pavojingumas, atsižvelgiant į jų savybes, charakteristikas, poveikį žmogui ir pan., yra labai skirtingas. Pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis Lietuvoje vyrauja neteisėtas disponavimas kanapėmis ir jų dalimis. Yra pagrindas manyti, kad pritarus siūlymui dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą (nors ir nedideliu kiekiu) be išimties visomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, gali gerokai išplisti sąlygiškai pavojingesnių medžiagų, tokių kaip heroinas, amfetaminas, LSD, kitų sintetinių medžiagų disponavimas, jų vartojimas. Pritarti
str. 4 dalį, kuri, dekriminalizavus BK 259 str.
narkotinių/psichotropinių medžiagų disponavimo atvejais tampa nelogiška ir neadekvati (administracinė atsakomybė ir sunkus nusikaltimas – iki10 metų laisvės atėmimo). Į tai atkreipė dėmesį visi pastabas pateikę teisės specialistai ir institucijos. 2. Medžiagų kiekius nustato ne BK, o poįstatyminiai teisės aktai, todėl įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodyta parengti įgyvendinamuosius teisės aktus (įpareigoja Sveikatos apsaugos ministrą, nes jo įsakymu rengiamos rekomendacijos). 3. Sutiktina, kad BK ir ANK baudų dydžiai skiriasi, po klausymų ANK baudos truputį padidintos. Šio projekto tikslas padėti asmenims, priklausomiems nuo narkotikų, todėl didelės baudos jų problemų nesprendžia, o tik didina, kartais ir įstumia į kitus nusikaltimus ar problemas. 5. Pritartina nuosekliam narkotikų vartojimo prevencijos įgyvendinimui. Valstybė negali padaryti visų priemonių iš karto, tai pirmi žingsniai po 2017 metų, iki kurių buvo administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už nedidelius narkotikų kiekius be tikslo platinti. Nuoseklumas, pasiremiant praktika ir jos sėkme, kitų valstybių patirtimis, vykdomas žingsnis po žingsnio. Buvo surengti klausymai, diskusija, kitų įgyvendinimo krypčių, negu pateikta autorių, nebuvo. 6. Apsispręsta neišskirti narkotinių medžiagų rūšies. Klausymų metu Seimo narys, buvęs Sveikatos apsaugos ministras ir gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga, gyd. Prof. Robertas Badaras, siūlė neišskirti narkotikų rūšių. Buvo paklausta, o kuri ta toksinė medžiaga geresnė? Jos visos toksiškos, nuo jų visų atsiranda priklausomybė. Kai kurie kiti klausymuose, diskusijose dalyvavę, pastabas rašę asmenys taip pat pasisakė, kad nereikia išskirti narkotinių medžiagų rūšių.
Taip pat buvo pažymėta, kad ir „kanabinoidai“ arba narkotikai, gaminami iš kanapių, pastaruoju metu labai toksiški, nes narkotikų gamintojai į juos prideda cheminių medžiagų, kurios labai toksiškai veikia organizmą, pasitaiko daug apsinuodijimų. Užsienio šalių apžvalgoje taip pat daugumoje ES šalių narkotinių medžiagų rūšies neišskiria, išskyrus Prancūziją, Lenkiją, Suomiją. 5. Generalinė prokuratūra 2021-06-04 *
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, siekdama visapusiškai įvertinti svarstomu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-96 (toliau – ir projektai) numatomą įtvirtinti teisinį reguliavimą, šiais projektais siekiamus tikslus ir galimas jų pasekmes, surinko ir apibendrino duomenis apie pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtose atsitiktine tvarka atrinktose baudžiamosiose bylose asmenims, kurie buvo pripažinti kaltais pagal BK 259 str. 1 d., BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d., skirtų bausmių rūšis bei jų dydžius. Taip pat iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo gauti Administracinių nusižengimų registre esantys statistiniai duomenys apie 2014-2020 metais užregistruotus administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnį ir ANK 71 straipsnį.
Teikiame Jums apibendrintą statistinę informaciją, kuri galimai padės objektyviau įvertinti teismų skiriamų bausmių asmenims už veikas, susijusias su narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu bei disponavimu, tendencijas bei registruojamų administracinių nusižengimų dinamiką. Pirmosios instancijos teismuose laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-02-28 buvo išnagrinėtos 1579 baudžiamosios bylos, kuriose asmenys buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 str. 1 d., BK 259 str. 2 d. bei BK 260 str. 1 d., padarymo. Daugiau nei pusėje, t. y. 926 bylose arba 58,6 proc. visų analizuotu laikotarpiu išnagrinėtų bylų, asmenys buvo kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK
buvo kaltinami 23,9 proc. (arba 378 bylose), BK 260 str. 1 d. – 6,2 proc. (arba 98 bylose), BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. – 3,4 proc. (arba 53 bylose), BK 259 str. 1 d. ir BK 259 str. 2 d. – 3,1 proc. (arba 49 bylos), BK
str. 1 ir 2 d. bei BK 260 str. 1 d. numatytų veikų padarymo – 2 proc. (arba
instancijos teismuose laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-02-28 išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičius BK straipsnis Bylų skaičius (procentas nuo visų išnagrinėtų bylų) BK
BK
BK
BK 260 str. 1 d. 98 (6,2 proc.) BK 259 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. 44 (2,8 proc.) BK 259 str.
BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. 53 (3,4 proc.) BK 259 str. 1 ir 2 d. bei BK 260 str. 1 d. 31 (2 proc.) Viso: 1579 Atsitiktine tvarka patikrinus aukščiau nurodytu laikotarpiu 80 išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, nustatyta, kad daugumoje bylų asmenims buvo inkriminuotos veikos, numatytos BK 259 str. 1 ir BK 259 str. 2 d. (atitinkamai 42,5 proc. ir 37,5 proc. visų tikrintų bylų). 6,25 proc. šiose bylose asmenims buvo inkriminuota BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, po 3,75 proc. bylų - nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. arba BK
d., 2,5 proc. bylų – nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d. ir BK
tvarka patikrintų bylų, kuriose buvo inkriminuotos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d., BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d., skaičius Išanalizavus asmenims už BK 259 str. 1 d., BK 259 str. 2 d. bei BK
tendencijas, nustatyta, kad už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 str. 1 d. ir BK 259 str. 2 d. padarymą teismas dažniausiai skyrė baudą, o už BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d. padarymą bauda buvo skirta 45,7 proc., už BK 259 str. 2 d. - 26,1 proc. atvejų. Skiriamos baudos dydis varijavo nuo 20 MGL iki 90 MGL asmenims, nuteistiems pagal BK
str. 2 d. Pažymėtina, kad asmenims, nuteistiems pagal BK 259 str. 2 d. teismas labai retais atvejais skyrė didesnę nei 20 MGL baudą – iš analizuotų bylų tik 1 atvejais, kai buvo skirta 100 MGL bauda. Pagal BK 260 str. skiriamos baudos varijuoja nuo 100 MGL iki 150 MGL. Laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d. padarymą buvo skirta 10 asmenų (arba 21,7 proc.), iš jų 2 atvejais bausmės vykdymas atidėtas.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis varijavo nuo 4 mėn. iki 1 metų laisvės atėmimo. Pastebėta, kad teismas asmenims, nuteistiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d. padarymą, skyrė ir laisvės apribojimo bausmę. Ši bausmės rūšis skirta 26,1 proc. asmenų, dažnai kartu taikant 64 (1) straipsnio nuostatas. Laisvės apribojimo bausmės dydis varijavo nuo 4 mėn. iki 1 metų 6 mėn. Teismas 21,7 proc. asmenų nuteistų pagal BK 259 str. 1 d. ir 17,4 proc. pagal BK 259 str. 2 d. paskyrė arešto bausmę. Šios bausmės trukmė varijavo nuo 20 iki 60 parų asmenims, nuteistiems pagal BK 259 str. 1 d. bei nuo 10 iki 60 parų asmenims, nuteistiems pagal BK
viešųjų darbų bausmę, kurios dydis varijavo nuo 2 mėn. iki 6 mėn. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. padarymą teismas
BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nustatyta, kad 20 proc. asmenų paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Laisvės apribojimo bausmė už šios nusikalstamos veikos padarymą skirta 26,7 proc. asmenų. Jos dydis varijavo nuo 1 m. iki 2 metų. Skirdami arešto ir laisvės atėmimo bausmes pagal BK 259 str. 1 ir 2 d. teismai atsižvelgdavo į: asmenų teistumą ir administracinį baustumą (visais atvejais visi, kuriems skyrė šias bausmes buvo teisti, daugiau nei pusei nebuvo išnykęs teistumas, didžioji dalis (virš 80 proc.) bausti administracine tvarka; darbinį užimtumą (turintiems darbą, taikytas BK 75 str.); šeiminę padėtį, išsilavinimą, vaikų turėjimą; gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.
Bausmės rūšis, jos skyrimo bei baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektai Asmenims, nuteistiems pagal atitinkamą BK straipsnį, skirtų bausmių rūšys ir procentinė išraiška BK 259 str. 1 d. BK 259 str. 2 d. BK 260 str. 1 d. Laisvės atėmimas
0
Laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą
0
Laisvės apribojimas
Areštas
0 Bauda
0
0 Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
0 Atsitiktine tvarka atrinkus ir patikrinus pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo pripažinti kaltais pagal BK 260 str. 1 d., nustatyta, kad teismai pakankamai dažnai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Iš 55 pirmosios instancijos teismuose iki 2017-10-06 išnagrinėtų baudžiamųjų bylų tokių atvejų nustatyta 63,64 proc. (arba 35 atvejai). Iš 60 pirmosios instancijos teismuose nuo 2017-10-06 iki 2019-12-31 išnagrinėtų baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų padarytų iki 2017-10-06 tokių atvejų nustatyta 66,66 proc. (arba 40 atvejų). Atkreiptinas dėmesys, kad analizuotose bylose asmenys buvo kaltinami ir kitų, pagal pavojingumo laipsnį lengvesnių nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 str. 1 d., BK 259 str. 2 d. bei kituose BK straipsniuose (pvz.: BK 199 str. 1 d., BK 140 str. ir kt.), padarymu. Taigi tose bylose, kuriose inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 str.
lyginant su kitomis inkriminuotomis veikomis, daugeliu atvejų subendrinant paskirtas bausmes už visas inkriminuotas nusikalstamas veikas, galutinė bausmė savo dydžiu pakliuvo į BK 75 straipsnio taikymo sritį. Tuo tarpu didelės apimties bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti ne dėl inkriminuotų pavienių nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d., o dėl kelių BK 260 str. 1 d. ir BK 260 str. 2 d. bei BK 260 str. 3 d. numatytų veikų, daugeliu atveju tiek skiriamos bausmės už kiekvieną veiką atskirai, tiek ir galutinės subendrintos bausmės dydis viršijo BK 75 straipsnyje numatytus bausmės dydžius, todėl buvo skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Iš 50 pirmosios instancijos teismuose nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 išnagrinėtų baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų padarytų po 2017-10-06, nustatyta: 48 proc. atvejų, kai teismai taikė BK 64¹str. nuostatas ir paskirtąsias bausmes sumažino 1/3, o 18 proc. atvejų taikė BK 54 str. nuostatas. Pažymėtina, kad lyginant su baudžiamosiomis bylomis, išnagrinėtomis iki 2017-10-06, BK 64¹str. nuostatų taikymas sumažėjo 15 proc. (nuo 63,33 proc. iki 48 proc.), o BK 54 str. nuostatų taikymas padidėjo 15 proc. (nuo 3,33 proc. iki 18 proc.). Galima įžvelgti tendenciją, jog laikotarpiu iki 2017-10-06, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo metu BK 64¹str. nuostatos buvo taikomos dažniau, nes jų taikymas sudarė prielaidas BK 75 str. nuostatų taikymui. Pažymėtina, kad skiriamos laisvės atėmimo bausmės, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d., padarymą, dydžių tendencijos išlieka panašios, t. y. daugeliu atveju tiek iki 2017-10-06, tiek ir vėlesniu laikotarpiu išnagrinėtose bylose, asmenims skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis varijuoja nuo 2 iki 4 metų laisvės atėmimo.
Išanalizavus užregistruotų administracinių nusižengimų pokytį nustatyta, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojus ANK, kuriame nebeliko numatytos atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti ir ANK 71 straipsnyje įtvirtinus administracinę atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo už kurį atsakomybė buvo ir ATPK 44 str. 2 d., 2017 m. stebėtas užregistruotų nusižengimų skaičiaus krytis. Tačiau pastaraisiais metais stebima užregistruotų nusižengimų didėjimo tendencija ir užregistruotų pažeidimų kiekis tampa artimas ar netgi viršija skaičius, kurie buvo iki administracinės atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti panaikinimą. 2020 metais tokių nusižengimų užregistruota 28 proc. daugiau nei 2019 metais ir 63 proc. daugiau nei 2018 metais. 2014-2020 metais užregistruotų administracinių nusižengimų dinamika Metai
straipsnis ANK straipsnis Užregistruotų administracinių nusižengimų skaičius
Pažymėtina, kad BK 55 str. numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad BK 259 str.
asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Analogiška nuostata numatyta ir ANK 71 str. 4 d.. Apibendrinant pateikiamus duomenis, galima daryti išvada, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nėra per griežtas asmenims be tikslo platinti neteisėtai disponuojantiems narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl siūlytina ANK 71 str. pakeitimo ir papildymo 483 (1) str. įstatymo projektą Nr. XIVP-95 ir BK 259 str. pakeitimo projektą Nr. XIVP-96 tobulinti, siejant tai su sistemine BK ir ANK straipsnių analize ir viso BK
ir medicinos pagalbos teikimo galimybes tokiems asmenims. Atsižvelgti
departamentas prie VRM 2021-02-181 Informuojame, kad įvertinome Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-95 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-96. Pastabos ANK<...>. Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas), jam pritariame iš dalies. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už ypač mažus narkotinių medžiagų kiekius nėra proporcinga ir asmenims, kurie savo reikmėms disponuoja nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nedaro jokio poveikio. Lėšas, skirtas baudžiamajam persekiojimui už tokių baudžiamųjų nusižengimų padarymą, tikslinga skirti narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai.
Taigi BK
disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti dekriminalizavimas ir administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio teisės pažeidimą galėtų prisidėti prie ilgalaikės valstybės politikos narkotikų kontrolės srityje, kuri labiau turėtų būti orientuota į socialinių problemų sprendimą ne baudžiamosiomis priemonėmis, į pagalbą gaunančių asmenų stigmatizavimą, šių medžiagų vartojimo keliamą žalą asmeniui ir visuomenei. Pažymime, kad toks BK projektas, koks yra pateiktas šiuo metu, iki galo neišsprendžia visų praktinių problemų. Pritarus siūlomiems pakeitimams, pats tyrimo procesas kompetentingoms valstybės institucijoms, ypač policijai, taps paprastesniu tik iš dalies, nes ir toliau bus privalu atlikti tyrimus dėl medžiagos kiekio nustatymo, kaip šiuo metu baudžiamajame procese. Taigi kartu su siūlomais pakeitimais labai svarbu spręsti klausimą dėl narkotinių medžiagų kiekių peržiūros ir dėl grynosios masės nustatymo būtinumo kriminalizuojant nusikalstamas veikas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Priešingu atveju valstybės institucijos, ypač policija, susidurs su neproporcingai dideliu skaičiumi tyrimų dėl narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo, iš esmės administraciniame procese. Manome, kad tokiu atveju administracinio proceso sąnaudos bus per didelės, neproporcingai siekiamiems tikslams naudojamos valstybės lėšos.
Šiuo metu šalyje yra susiformavusi praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamas veikas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, remiamasi grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o ne mišinio, darinio ar kito produkto, į kurio sudėtį įeina narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kiekiu. Konkretūs narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, kuriais remiantis kvalifikuojamos nusikalstamos veikos, yra nustatyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijose taip pat nurodyta, kad „medžiagų kiekiai lentelėje pateikti, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją masę (pvz., laisvosios bazės kiekį)“. Norėdamas nustatyti grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas privalo kreiptis į specialistus, kad šie nustatytų, kokia grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos masė yra pateiktos tyrimui medžiagos mišinyje. Manome, kad ši praktika yra netinkama ir neefektyvi, nes nusikalstamos veikos subjektas paprastai įgyja (realizuoja) narkotinės ar psichotropinės medžiagos mišinį, darinį ar kitą produktą nežinodamas, kokia jame yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos grynoji masė, todėl asmens atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėtų būti siejama su disponuojamos medžiagos mišinio, darinio ar gaminio svoriu, į kurį nukreipta jo tyčia, o ne į jame esančios grynosios medžiagos kiekį. Be to, narkotinės ar psichotropinės medžiagos (mišinio) kainą lemia tik medžiagos rūšis ir kiekis.
Pažymėtina, kad grynosios medžiagos masės nustatymo tyrimas (kiekybinis tyrimas) yra neįmanomas be atitinkamų pamatinių medžiagų – narkotinių medžiagų standartų. Neteisėtoje apyvartoje nuolat atsiranda naujų psichoaktyviųjų medžiagų, todėl ekspertinės įstaigos, turėdamos ribotus asignavimus, neturi galimybių įsigyti visų pamatinių medžiagų, kurių kainos svyruoja nuo 350 iki 4 000 eurų už 100 mg. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavestos objektų užduotys atliekamos ne iki galo, nes nustatoma tik, kokia medžiaga yra pateikta tyrimui, tačiau nenurodomas grynosios medžiagos kiekis. Praktika, kai kvalifikuojant nusikalstamą veiką nustatinėjamas tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos svoris, neišskiriant grynosios medžiagos kiekio, yra taikoma Suomijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Atsižvelgdami į tai, manome, kad esamo teisinio reguliavimo, kai būtina nustatyti grynąją medžiagos masę, pakeitimas, paliekant teismams galimybę, pasitelkus į pagalbą ekspertus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai, lemtų trumpesnį ir mažiau lėšų reikalaujantį baudžiamąjį procesą. Siūlomu atveju taip pat ir administracinį procesą dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Kaip alternatyvą pateiktam pasiūlymui, siūlome svarstyti galimybę papildyti Rekomendacijas, tam tikroms darinių grupėms nustatant išimtį ir šių darinių kiekius nurodyti neperskaičiuojant į grynąją masę. Šiuo atveju narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patenkančių į nurodytų darinių grupę, kiekį reikėtų vertinti neperskaičiuojant į grynąją masę.
Taip pat pažymėtina, kad vertinant BK projektą svarbu įvertinti, ar dekriminalizavimas tikslingas už neteisėtą disponavimą (gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą) visų rūšių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pritarti Dėl grynosios narkotikų masės bus tęsiama diskusija rudenį. Apsispręsta neišskirti narkotinių medžiagų rūšies. Klausymų metu Seimo narys, buvęs Sveikatos apsaugos ministras ir gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga, gyd. Prof. Robertas Badaras, siūlė neišskirti narkotikų rūšių. Buvo paklausta, o kuri ta toksinė medžiaga geresnė? Jos visos toksiškos, nuo jų visų atsiranda priklausomybė. Kai kurie kiti klausymuose, diskusijose dalyvavę, pastabas rašę asmenys taip pat pasisakė, kad nereikia išskirti narkotinių medžiagų rūšių. Taip pat buvo pažymėta, kad ir „kanabinoidai“ arba narkotikai, gaminami iš kanapių, pastaruoju metu labai toksiški, nes narkotikų gamintojai į juos prideda cheminių medžiagų, kurios labai toksiškai veikia organizmą, pasitaiko daug apsinuodijimų. Užsienio šalių apžvalgoje taip pat daugumoje ES šalių narkotinių medžiagų rūšies neišskiria, išskyrus Prancūziją, Lenkiją, Suomiją. 7. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2021-02-27 1, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIVP-95 (toliau – ANK projektas), ir visiškai pritaria šių įstatymų projektų tikslui, kuris atitinka nuoseklią Departamento poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės už su narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotikai) vartojimu susijusias veikas peržiūros, siekiant subalansuotos, įrodymais pagrįstos ir humaniškos baudžiamosios politikos, numatant veikos pavojingumui proporcingas bausmes, sumažinant su priverstinėmis bausmėmis susijusį neigiamą šalutinį poveikį asmenims, kuriems jos yra taikomos, t. y. stigmatizavimą, socialinės reintegracijos bei reabilitacijos problemas. Departamentas pažymi, kad projektų tikslas atitinka 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, 1971 metų psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 metų konvencijos „Dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“, kurios yra laikomos pagrindiniais tarptautinės narkotikų kontrolės sistemos dokumentais, nuostatas. Pirmiausia šiose konvencijose nustatoma giežta narkotikų kontrolės sistema, ir šalys įpareigojamos užtikrinti, kad bet kokia neteisėta tyčinė disponavimo narkotikais veika būtų laikoma baudžiamaisiais teisės pažeidimais. Tačiau kartu konvencijos palieka šalims teisę tais atvejais, kai pažeidimus padaro piktnaudžiaujantys narkotikais asmenys, numatyti, kad vietoj nuteisimo ar bausmės, ar papildomai su bausme tokiems asmenims būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama juos gydyti, auklėti, stebėti baigus gydymą, atkurti jų darbingumą ir grąžinti juos į visuomenę. Projektų tikslas taip pat atitinka 2004 m. spalio 25 d.
Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2004/757/TVR, nustatančio būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje, nuostatą, kad neteisėtos veikos, kurias kaltininkai darė išimtinai savo pačių asmeniniam vartojimui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, neįtraukiamos į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį. Lietuvoje po Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. stebėtas žymus nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičiaus augimas, t. y. 14,6 proc. (2017 m.), kai asmenims, turėjusiems nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, pradėta taikyti ne administracinė atsakomybė, o baudžiamoji. Šį ryšį patvirtina ir tai, kad 2017 m. buvo registruota 1516 nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, o 2016 m. – 1555, t. y. 2,5 proc. nusikaltimų mažiau, tačiau baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su neteisėtu disponavimu nedidelio kiekio narkotikų, skaičius padidėjo nuo 733 2016 metais, iki 1 106 – 2017 m., t. y. net 50,9 proc. Lyginant 2019 ir 2020 m. matyti, kad tiek bendras nusikalstamų veikų skaičius Lietuvoje, tiek nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo atitinkamai 10 proc. ir 3,8 proc. Be abejonės, nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo COVID-19 situacija šalyje ir taikyti judėjimo apribojimai. Tačiau 2020 metais išliko ta pati tendencija kaip ir ankstesniais metais, kad nusikalstamo veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudaro vis didesnę registruoto nusikalstamumo dalį: 2020 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,98 proc.,
proc., 2014 m. – 3,0 proc., 2013 m. – 2,7 proc.
Vertinant nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, pagal baudžiamąją teisinę klasifikaciją, stebima neteisėto disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti (BK 259 str.) atvejų skaičiaus didėjimo tendencija – 2014 m. neteisėtas disponavimas narkotikais be tikslo juos platinti tarp visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, sudarė 59,6 proc., o
baudžiamoji politika už neteisėtą disponavimą narkotikais savo reikmėms yra orientuota į baudžiamąjį narkotikų vartotojų persekiojimą. Tai patvirtina ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo juos platinti (BK 259 str. 2 d.) atvejų skaičiaus nuoseklus didėjimas – 2015 m. buvo užregistruota 617, o 2019 m. – 1310 (2020 m. – 1142) baudžiamųjų nusižengimų. 2019 m. užregistruotų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, buvo užregistruoti 127 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupėmis nuo 18 iki 29 m. sudarė daugiau kaip pusę visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų, t. y. 63 proc.
lyginant su ankstesniais metais, bendras asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais, skaičius mažėjo nuo 2389 2019 metais iki 2103 2020 metais, tačiau 2020 m. buvo užregistruoti 128 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupe nuo 18 iki 29 m. sudarė 65 proc. visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, padariusių asmenų. Šie didėjantys skaičiai[10] rodo, kad narkotikų vartojimo ir su tuo susijusio nusikalstamumo problemos niekur nedingsta, nemažėja, o priešingai, toliau gilėja, ir baudžiamosios teisės priemonės nėra raktas joms spręsti. Viena dažniausiai pateikiamų sėkmės istorijų keičiant požiūrį į narkotikų vartojimo problemą yra taip vadinamas Portugalijos modelis[11]. Portugalija dekriminalizavo su asmeniniu vartojimu susijusį neteisėtą disponavimą narkotikais 2001 metais, ir jau du dešimtmečius duomenys, gaunami iš šios šalies, rodo šio sprendimo didelę įtaką ir naudą visuomenės sveikatai ir visuomenei, kuri pasiekiama derinant dekriminalizavimo sprendimus ir žymiai didesnes investicijas į gydymo ir žalos mažinimo paslaugas. Tačiau Portugalija nėra vienintelė šalis, priėmusi dekriminalizavimo sprendimus[12]. Šiuo metu Norvegijos Vyriausybė svarsto narkotikų vartojimo ir neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotikų asmeniniam vartojimui dekriminalizavimo klausimą[13]. Šalys yra laisvos nustatyti tokį reglamentavimą, kuris, jų manymu, geriausiai atspindėtų šių nuostatų dvasią, t. y. rūpintis žmogaus sveikata ir gerove, kartu užtikrinant balansą tarp visuomenės sveikatos ir visuomenės saugumo, todėl Departamentas mano esant tikslinga nagrinėjant ANK ir BK projektus įvertinti šiuos aspektus:
Pagal Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą II ir III narkotikų sąrašuose įrašytas medžiagas galima vartoti tik sveikatos priežiūros tikslais, o I sąraše įrašytas medžiagas vartoti sveikatos priežiūros tikslais yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai šios medžiagos yra registruotų vaistinių preparatų sudėtyje. Taigi visais atvejais vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra I sąrašo medžiagų bei į II ir III sąrašus įrašytas medžiagas vartoti galima tik esant gydytojo paskyrimui. Pagal dabar galiojančią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio redakciją numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotikų vartojimą be gydytojo paskyrimo. ANK projekte atsisakoma sąvokos „neteisėtas vartojimas be gydytojo paskyrimo“ ir siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą narkotikų vartojimą tik viešose vietose (siūlymas papildyti ANK 483¹ straipsniu), o tai reiškia, kad už vartojimą bet kurioje kitoje vietoje asmuo nebūtų baudžiamas, nepaisant to, kad narkotikus vartoti be gydytojo paskyrimo yra draudžiama. Rengėjai projektų aiškinamajame rašte nenurodo motyvų, kodėl yra siūloma nenustatyti arba atsisakoma administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą ne viešose vietose, nepaisant to, kad narkotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo yra draudžiamas apskritai bet kurioje vietoje.
Toks siūlomas požiūris į neteisėtą narkotikų vartojimą, Departamento manymu, neprieštarauja tiek konvencijų, tiek pamatinio sprendimo nuostatoms, tiek tarptautinei bei ES formuojamai narkotikų politikai, kurios centre yra žmogus ir jo sveikata, kuomet skatinama asmenis ne bausti, o nukreipti į prevencijos, ankstyvosios intervencijos, gydymo, reabilitacijos, reintegracijos ar pan. programas. Tačiau lygiai taip pat reikia pripažinti, kad administracinės atsakomybės už neteisėtą narkotikų vartojimą apskritai, nepaisant vietos, numatymas neprieštarauja nurodytiems dokumentams ir puoselėjamai politikai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar esantį reglamentavimą už neteisėtą narkotikų vartojimą pakartotinai galima asmens sutikimu paskirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos ir t.t. programose. Jeigu būtų pritarta projektų siūlomam reglamentavimui, pirmiausia, manytina, būtų paskleista klaidinga žinutė visuomenei, kad yra legalizuojamas narkotikų vartojimas namie. Ir šioje vietoje, deja, negelbėtų net visų suinteresuotų institucijų bendros pastangos tinkamai iškomunikuoti siūlomo reglamentavimo ir pakeitimų tikslus ir esmę. Taip pat būtų dar sunkiau pasiekti asmenis, kurie vartoja narkotikus, ypač švirkščiamuosius, suteikti jiems pagalbą ir nukreipti juos į atitinkamas programas.
Taigi apibendrindami manome, kad siūlomas reglamentavimas, akivaizdu, stipriai įtakotų narkotikus vartojančių asmenų padėtį vertinant jų neteisėtus veiksmus, tačiau siekiant išlaikyti balansą tarp visuomenės sveikatos ir viešojo saugumo, reikalinga išsami ir detali politinė diskusija Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, įvertinant visus už ir prieš argumentus, kad būtų priimtas tikrai pasvertas ir subalansuotas sprendimas.
Narkotikų nedidelio kiekio dydis yra nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Šiuo įsakymu nustatomos nedidelio kiekio grynos medžiagos ribos nereiškia vienos narkotikų dozės, iš tokio nedidelio kiekio kartais gali būti gaunamos kelios ar kelios dešimtys dozių atitinkamos rūšies narkotikų. Todėl turėtų būti išsamiai politiškai ir ekspertų lygmenyje išdiskutuota, pasverta ir įvertinta asmeninio vartojimo samprata, koks kiekis laikytinas skirtu asmeniniam vartojimui, bei lygiagrečiai peržiūrėtos nedidelio narkotikų kiekio ribos asmeninio vartojimo kontekste.
paprastai yra susiję su draudžiamų medžiagų siuntimusi pašto siuntomis. Didžiąja dalimi asmenys siuntėsi medžiagas nedideliais kiekiais ir asmeniniam vartojimui (be tikslo platinti). Abejotina, ar tokiais atvejais toks itin griežtas reglamentavimas ir numatyta sankcija yra proporcingi aptariamų veikų pavojingumui.
Be to, esant tokiam griežtam reglamentavimui (sunkus tyčinis nusikaltimas), neatsižvelgiant į gabentos medžiagos kiekį ir nediferencijuojant veikos pavojingumo, taip pat sumažėja galimybės asmeniui taikyti alternatyvias priverstinėms bausmėms poveikio priemones, numatytas įstatyme (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atidėjimas). Taigi siekiant dekriminalizuoti atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų neturint tikslo platinti (savo reikmėms), t. y. nustatyti administracinę atsakomybę vietoje baudžiamosios, kartu tikslinga įvertinti atsakomybę už su šia nusikalstama veika, kaip minėta, dažnai susijusį teisės pažeidimą, t. y. neteisėtą nedidelio kiekio narkotikų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, kai tai yra daroma išimtinai asmeninėms reikmėms.
Respublikos Vyriausybės išvadose, kurioms Departamentas visiškai pritaria. Įvertinus projektus manome, kad bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis ir sistemiškai koreguojant šiuos projektus, įgyvendindami ir plačiau bei dažniau taikydami jau esamus instrumentus (pvz., alternatyvas priverstinėms bausmėms), o taip pat lygiagrečiai finansiškai sustiprinę ir labiau įgalinę prevencijos, gydymo, socialinės pagalbos ir pan. sektorius, kartu bendromis pastangomis pasieksime, kad projektais būtų įgyvendintas Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programos patvirtinimo“, penktasis tikslas t. y. užtikrinti pagalbos teikimu grįstas atsako priemones narkotikų vartotojams, plėtojant humanistinę, į asmens sveikatą orientuotą ir įrodymais pagrįstą baudžiamąją politiką. Kartu pasieksime, kad Lietuvos vykdoma narkotikų politika atitiktų tiek Jungtinių Tautų dokumentuose[15], tiek Europos Sąjungos strateginiuose narkotikų politikos dokumentuose[16] išskirtinai pabrėžiamą subalansuotą narkotikų politiką bei žmogaus teisių užtikrinimą, sveikatos dimensiją, kaip įrankį ir tikslą. Pritarti Taip pat dėl BK 199 str. 4 dalies pakeitimo ir suderinimo su svarstomais įstatymų pakeitimais: rengiamas BK199 straipsnio 4 dalies pakeitimo projektas, nes būtų paliktas nelogiškas ir neadekvatus reguliavimas: jeigu siunčiamasi mažus kiekius savo vartojimui šalies viduje būtų administracinė atsakomybė, o iš užsienio – jau traktuojamas kaip sunkus nusikaltimas, už kurį numatyta 10 metų laisvės atėmimo. Į tai atkreipė dėmesį visi teisės specialistai ir institucijos, pateikę pastabas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2021-04-07 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-95 (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-96 (toliau – BK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti juos tobulinti pagal pateiktas pastabas:
2
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą (neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), kartu siūlant už aptariamus neteisėtus veiksmus numatyti administracinę atsakomybę ir papildyti minėtais veiksmais Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnį (ANK projekto 1 straipsnis).
ANK projekto 1 straipsniu siekiama ANK įtvirtinti administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl siūlymas keisti BK 259 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių aprašymą, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą kiltų tuo atveju, jeigu asmuo gamintų, perdirbtų, įgytų, laikytų, gabentų ar siųstų
„didesnį nei nedidelis kiekį“ narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint
tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, kad ANK projektu siūloma numatyti atsakomybę už neteisėtus veiksmus, atliekamus su „nedideliu“ narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas savaime užtrauks baudžiamąją atsakomybę tik už neteisėtus veiksmus, atliekamus su didesniu nei nedidelis narkotinių medžiagų kiekiu, neatsižvelgiant į tai, ar bus pakeistas šio straipsnio pavadinimas ir objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai įtvirtinant formuluotę „didesnis nei nedidelis kiekis“.
Be to, BK projekto autorių siūloma įtvirtinti formuluotė „didesnis nei nedidelis kiekis“ nėra vartojama baudžiamajame įstatyme ir nedera su baudžiamojo įstatymo normų konstravimo praktika, kadangi konstruojant nusikalstamų veikų sudėtis, kuriose baudžiamosios atsakomybės laipsnis yra graduojamas, atsižvelgiant į kiekybinį rodiklį, tarpiniai dydžiai, esantys tarp minimalios ir maksimalios ribos, BK straipsnio dispozicijoje nėra savarankiškai įtvirtinami. Pavyzdžiui, BK 182 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už „nedidelės vertės svetimo turto įgijimą“, šio straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už „didelės vertės svetimo turto įgijimą“, tačiau šio straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą nusikalstamų padarinių formą – „svetimo turto įgijimas“, kuri, atsižvelgiant į kitas šio straipsnio dalis, suponuoja baudžiamosios atsakomybės taikymą už didesnio nei nedidelis, bet mažesnio nei didelis svetimo turto įgijimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti tiek BK 259 straipsnio pavadinimo, tiek šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviųjų požymių aprašymo keitimo kaip perteklinio ir neatitinkančio baudžiamojo įstatymo normų konstravimo praktikos. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą patobulintame projekte BK
1 2.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte BK projekto autoriai nurodo Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos patvirtinimo“, 97.2 papunktį, kuriame numatyta priemonė „peržiūrėti baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytas sankcijas ir depenalizavimo galimybes, siekiant riboti perteklinį laisvės atėmimo bausmės taikymą ir pernelyg ilgą jo trukmę, kai bausmės tikslų galima siekti taikant švelnesnes arba alternatyvias sankcijas, į pagalbą asmeniui nukreiptas alternatyvas;“. Taip pat BK projekto autoriai Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 4 dalyje teigia, kad siūlomais BK pakeitimais „<...> bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose, o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą <...>“. Taigi vienas iš BK projekto tikslų – riboti galimybes taikyti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie disponuoja (ar atlieka kitus BK 259 straipsnyje numatytus neteisėtus veiksmus) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Neabejotina, kad Įstatymų projektais siūlomi ANK ir BK pakeitimai labai prisidės prie šio pozityvaus tikslo įgyvendinimo, tačiau siekiant dar efektyviau apriboti galimybes taikyti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie yra priklausomi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, siūlytina įvertinti galimybę švelninti baudžiamąją atsakomybę už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančio BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijos šiuo metu daugiausia yra orientuotos į būtent su laisvės atėmimu susijusias bausmes (bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų), o tai ne tik nepagrįstai sukuria prielaidas aptariamiems asmenims itin dažnai taikyti į laisvės atėmimą orientuotas bausmes, bet ir iš esmės prieštarauja nesunkios nusikalstamos veikos paskirčiai – sukurti prielaidas pirmiausia taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Konstatuotina, kad, siekiant į asmens gydymą, o ne į jo nubaudimą orientuotos narkotinių ir psichotropinių medžiagų baudžiamosios politikos, tikslinga sukurti platesnes galimybes kaltininkui pirmiausia taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti BK 259 straipsnio 1 dalies sankciją švelnesnėmis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis – laisvės apribojimu ir viešaisiais darbais. <...>Pastabos 3, 4, 5, 6, 7 pateiktos Administracinių nusižengimų kodekso projektui XIVP-95. Pritarti Pritarta BK 259 str. 1 dalies papildymui bausmėmis – laisvės apribojimu ir viešaisiais darbais. Patobulinta 1 dalies redakcija:
„1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė,
gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIVP-96 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lietuvos teisės instituto pastabas bei pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 6.2. Pasiūlymai: nėra. Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-96(2). 2. Žmogaus teisių komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto išvadoms. Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-96(2). 3. Priklausomybių prevencijos komisija,
6Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
teisėtvarkos komitetui grąžinti Įstatymo projektą Nr. XIVP-96 iniciatoriams patobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. Nepritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-96(2). 4. Savižudybių ir smurto prevencijos komisija,
6Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-96 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos advokatūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lietuvos teisės instituto pastabas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-96(2). 5. Neįgaliųjų teisių komisija,
6Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:
baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-96 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos advokatūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pastabas. Pritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-96(2). 6. Neįgaliųjų teisių komisija, 2021-03-081 6.2. Pasiūlymai:
Argumentai: pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 ir 5 pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: “1 straipsnis. 259 straipsnio pakeitimas Pakeisti 259 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti 1.
Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagųas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.” Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vyriausybės pirmą pastabą BK 259 straipsnio pavadinimas ir 1 dalis nekeičiami, paliekama galiojanti nuostata. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-96(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui XIVP-96(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – 3. Balsavimo rezultatą lėmė Komiteto pirmininko balsas. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Pastebėtina, kad asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems disponavimu nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais be tikslo tokias medžiagas platinti, negali būti skiriamas ir suėmimas, kadangi suėmimas, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 8 dalimi, teismo gali būti paskirtas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. [2] Į tai jau ne kartą atkreiptas dėmesys ir baudžiamosios teisės doktrinoje. Plačiau žr.: Pranka, D. Baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis praktinės problemos ir teisinio reguliavimo trūkumai. Teisės problemos. 2019, Nr. 2(98), p. 52. [3] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-95). [4] Apie tai rašoma ir monografijoje Skirmantas Bikelis, Renata Giedrytė-Mačiulienė, Inga Mickėnienė, Judita Venckevičienė (2017) Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė. Monografija. Vilnius: Eugrimas, 10-11 p. [5] Narkotinių medžiagų kontrabandos reguliavimo tame pačiame skyriuje ir netgi tame pačiame straipsnyje, kaip ir kitų daiktų kontrabandos, tradicijos pradžią galime matyti dar LTSR 1961 m. baudžiamojo kodekso 77 straipsnyje
„Kontrabanda“, kuriame buvo numatyta atsakomybė tiek už prekių, tiek už
narkotinių medžiagų kontrabandą.
Įdomu, kad ir sankcija (nuo trejų iki 10 metų) buvo numatyta tokia pati, kaip ir galiojančiame įstatyme, išskyrus tai, kad nenumatytos tokios bausmės, kaip viso turto konfiskavimas su nutrėmimu. [6] Gesetz über den Verkehr mit Betäubungsmitteln (Betäubungsmittelgesetz
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos oficialiai pateikiamais duomenimis https://ird.lt/lt/paslaugos/tvarkomu-valdomu-registru-ir-informaciniu-sistemu-paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-atviri-duomenys-paslaugos/ataskaitos-1/nusikalstamumo-ir-ikiteisminiu-tyrimu-statistika-1?year=2020&period=1-12&group=163 [11] https://watermark.silverchair.com/azq038.pdf?token=AQECAHi208BE49Ooan9kkhW_Ercy7Dm3ZL_9Cf3qfKAc485ysgAAApswggKXBgkqhkiG9w0BBwagggKIMIIChAIBADCCAn0GCSqGSIb3DQEHATAeBglghkgBZQMEAS4wEQQMPlUoJvlmF8VEt2qPAgEQgIICTqE-qNkSQiRH22uxM10wyHrlaB-GpJWI1HMXqfIAXEerD9vkLCVp-UGzgR7hf8JCLxm_7peB8NfPTa9fpO6rDQqLNfQiEEj7QupBoi0Bj-qgW97_zkaCheg_4NIoeiG5u5ipgYMDWlk3WDGRWycCSN-bo9wGHRVBB9WLanc0uWWK4iUq-gVhF_FTfzddFORT90oFKeFIWfih3lZbaEIeUHivlhy11cShpal3cdqYkqetDvnKltStf7FWL5Y-Owja-iKA6CJBO5XeV78bkEpfjma1YTkfYwwu-QQnFsOKG7MxZpfM7hjEUF9cJ0jxffglNqz0stv1gAq62LF5tyJFM1Zt4GnpP-Ay63p7LG_hs2LYckcC0MThHJfcWtF2cXYR8PF6QM_VlYbr0iFWcthFbLwo-IPy_RA9q7nYQ8OqB8qZQodttmvQeqM7AU7J2TIVbr30BEluGAANL4HjL-vK3FSu_1MnEbi04lPfvbE5oF17MYdelWTFCHutPGjlP1YoeuZcC3p7bhsaXAelloVq4Q_Myb518nJpiPQCFjojwCVryKTgknTy5kDcXV7f5VzavE9vgnZUGrHGmMU1fSBKeD6F6OXYU6dlpEwrHbIxHeQ61HzXWofWDvx1M5jaB6bU8soHywEs32gWoWqC3JESrrulLQHTkSdUrjW6Sr_n8Iugm6uwOdlLSuA6I0ImPKr9F7W7Yx23BfmXOrs86Faaxyy5QOjkQHok7eedMmB4b7axDA7o5n4fjtBvkWdms14KlsrTunhJRPcSIxVn5buF ; https://transformdrugs.org/assets/files/PDFs/decriminalisation-in-portugal-briefing-2018.pdf ; http://fileserver.idpc.net/library/IA12_Portuguese-decriminalisation_EN.pdf [12] https://www.opensocietyfoundations.org/uploads/8c6213b8-9a9f-453a-9702-ff832f29afa5/release-quiet-revolution-drug-decriminalisation-policies-20120709.pdf [13] https://gizmodo.com/norway-to-decriminalize-personal-purchase-possession-1846309869 [14] Lietuvos Respublikos muitinės ataskaitos https://www.lrmuitine.lt/web/guest/veikla/kryptys/ataskaita [15] Outcome Document of the 2016 United Nations General Assembly Special Session on the World Drug Problem „Our Joint Commitment to Effectively Addressing and Countering the World Drug Problem“. https://www.unodc.org/documents/postungass2016/outcome/V1603301-E.pdf [16] ES narkotikų strategija 2021-2025 m.