Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Policijos rėmėjų socialinės garantijos
1Valstybė išmoka vienkartinę išmoką policijos rėmėjui,
kuriam atliekant policijos rėmėjų funkcijas buvo padaryti kūno sužalojimai ir dėl jų nustatytas:
1) sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, − 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) lengvas neįgalumo lygis, − 40 bazinių socialinių išmokų dydžio. 2. Policijos rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas policijos rėmėjų funkcijas, šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. 3. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos nemokamos, jeigu:
1) policijos rėmėjas žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;
2) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) policijos rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) policijos rėmėjo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su policijos rėmėjų funkcijų atlikimu. 4. Šiame straipsnyje nustatytų išmokų mokėjimo policijos rėmėjams tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5.
policijos rėmėjas suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, įstatymų nustatyta tvarka jam atlyginama turtinė ir neturtinė (moralinė) žala. 1. Policijos rėmėjui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant policijos rėmėjo funkcijas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika policijos rėmėjo gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo funkcijų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika policijos rėmėjo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl funkcijų atlikimo ar policijos rėmėjo statuso, išmokama kompensacija vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į dalyvumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo – 46,55 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo – 37,24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo – 27,93 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 2.
2Policijos rėmėjui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant policijos rėmėjo funkcijas kitais, negu
nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, atvejais, atsižvelgiant į netekto dalyvumo ir sveikatos sutrikdymo lygį, išmokama ši kompensacija:
1) netekusiam 75–100 procentų dalyvumo – 23,28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
2) netekusiam 60–70 procentų dalyvumo – 18,62 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
3) netekusiam 45–55 procentų dalyvumo – 13,97 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 9,31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 6,99 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. 3. Policijos rėmėjo, kuris yra žuvęs ar jo mirties priežastis yra susijusi su policijos rėmėjų funkcijų, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, arba kuris nužudytas dėl policijos rėmėjo statuso, šeimai per vienus metus nuo policijos rėmėjo mirties išmokama 93,1 mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio vienkartinė kompensacija. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio policijos rėmėjo šeimos nariui ir išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju buvo paskirtas policijos rėmėjas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris).
Žuvusio policijos rėmėjo šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po policijos rėmėjo mirties), ne vyresni kaip 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ne vyresni kaip
(įmotė). 4.
4Šiame straipsnyje nustatytos išmokos nemokamos, jeigu:
1) policijos rėmėjas žuvo ar susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta darant nusikalstamą veiką;
2) policijos rėmėjo žuvimo, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) policijos rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) policijos rėmėjas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta eismo įvykio metu, kai jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) policijos rėmėjo sveikata sutrikdyta ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su policijos rėmėjų funkcijų atlikimu;
6) policijos rėmėjo mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas ir su funkcijų atlikimu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. 5. Šiame straipsnyje nustatytų išmokų mokėjimo policijos rėmėjams tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Policijos rėmėjų sveikatos sutrikdymo mastą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu. Policijos rėmėjų netekto dalyvumo lygis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos iš Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skirtų lėšų.“
d. 2.
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2025 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Stončaitis
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 5-V-578 „Dėl policijos rėmėjų veiklos organizavimo“ nustatyta, kad didžiausias leistinas policijos rėmėjų skaičius policijos įstaigose yra 1 421. 2024 m. birželio 1 d. duomenimis, Lietuvos policijoje yra 709 policijos rėmėjai. Asmenys, siekiantys tapti policijos rėmėjais, privalo atitikti Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, dalyvauti mokymuose ir išlaikyti egzaminą, kurį sudaro teorinė ir praktinė dalys. Tik po sėkmingo egzaminų išlaikymo asmuo gali dalyvauti policijos rėmėjų veikloje. Policijos rėmėjai, kurie nedalyvavo ar neišlaikė kvalifikacijos tobulinimo kursų egzaminų, neturi teisės dalyvauti policijos rėmėjų veikloje. Šiuo metu baigę mokymus egzaminus privalo išsilaikyti 135 policijos rėmėjai. Dabar į policijos rėmėjų sąrašus įrašyti 574 policijos rėmėjai turi teisę atlikti savarankišką ar iš dalies savarankišką patruliavimą. Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma numatyti policijos rėmėjams garantuojamas biudžeto išmokas, taikant Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatyta kompensacijų ir sveikatos sutrikdymo atvejų mokėjimo tvarkos analogiją. Policijos rėmėjų veikla, dirbant su policijos pajėgų vienetu, dažnai būna susijusi su didesnėmis rizikomis. Jie, kaip ir šauliai, susiduria su pavojingomis situacijomis, kurios gali sukelti sveikatos sutrikdymą ar net mirtį. Todėl būtina užtikrinti, kad policijos rėmėjai turėtų tinkamas socialines garantijas, jei jie nukentėtų vykdydami savo funkcijas.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas jau numato kompensacijų ir vienkartinių pašalpų sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygas savo nariams, tačiau šiuo metu policijos rėmėjai, nors ir atlieka panašias funkcijas viešojo saugumo srityje, neturi analogiškų garantijų. Manome, kad policijos rėmėjams suteiktos analogiškos (kaip ir Lietuvos šaulių sąjungos nariams) kompensacijų ir vienkartinių pašalpų sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos ne tik padidintų šių savanorių motyvaciją, bet ir užtikrintų vienodas sąlygas visiems piliečiams, kurie prisideda prie šalies saugumo ir tvarkos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Stončaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800
išmoka vienkartinę išmoką policijos rėmėjui, kuriam atliekant policijos rėmėjų funkcijas buvo padaryti kūno sužalojimai ir dėl jų nustatytas:
1) sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, − 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) lengvas neįgalumo lygis, − 40 bazinių socialinių išmokų dydžio. Policijos rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas policijos rėmėjų funkcijas, šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymo Nr.
VIII-800 11 straipsnyje nustatytos išmokos nemokamos, jeigu:
1) policijos rėmėjas žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;
2) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) policijos rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) policijos rėmėjo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su policijos rėmėjų funkcijų atlikimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma numatyti policijos rėmėjams garantuojamas biudžeto išmokas. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas numato kompensacijų ir vienkartinių pašalpų sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygas savo nariams, tačiau nors policijos rėmėjai atlieka panašias viešojo saugumo funkcijas, analogiškų garantijų neturi.
Projektu siekiama įtvirtinti, kad policijos rėmėjui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant policijos rėmėjo funkcijas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika policijos rėmėjo gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo funkcijų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika policijos rėmėjo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl funkcijų atlikimo ar policijos rėmėjo statuso, išmokama kompensacija vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į dalyvumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo – 46,55 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo – 37,24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo – 27,93 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Projektu siekiama įtvirtinti, kad policijos rėmėjui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant policijos rėmėjo funkcijas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika policijos rėmėjo gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo funkcijų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika policijos rėmėjo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl funkcijų atlikimo ar policijos rėmėjo statuso, išmokama kompensacija vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į dalyvumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo – 46,55 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo – 37,24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo – 27,93 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Policijos rėmėjui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant policijos rėmėjo funkcijas kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, atvejais, atsižvelgiant į netekto dalyvumo ir sveikatos sutrikdymo lygį, išmokama ši kompensacija:
1) netekusiam 75–100 procentų dalyvumo – 23,28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
2) netekusiam 60–70 procentų dalyvumo – 18,62 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
3) netekusiam 45–55 procentų dalyvumo – 13,97 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 9,31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 6,99 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio;
6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Policijos rėmėjo, kuris yra žuvęs ar jo mirties priežastis yra susijusi su policijos rėmėjų funkcijų, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, arba kuris nužudytas dėl policijos rėmėjo statuso, šeimai per vienus metus nuo policijos rėmėjo mirties išmokama 93,1 mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio vienkartinė kompensacija. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio policijos rėmėjo šeimos nariui ir išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju buvo paskirtas policijos rėmėjas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris).
Žuvusio policijos rėmėjo šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po policijos rėmėjo mirties), ne vyresni kaip 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ne vyresni kaip
(įmotė). Nustatytos išmokos nemokamos, jeigu:
1) policijos rėmėjas žuvo ar susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta darant nusikalstamą veiką;
2) policijos rėmėjo žuvimo, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) policijos rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) policijos rėmėjas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta eismo įvykio metu, kai jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) policijos rėmėjo sveikata sutrikdyta ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su policijos rėmėjų funkcijų atlikimu;
6) policijos rėmėjo mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas ir su funkcijų atlikimu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.
Manome, kad siūlomos kompensacijų ir vienkartinių pašalpų sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos ne tik padidintų policijos rėmėjų motyvaciją, bet ir užtikrintų vienodas sąlygas visiems piliečiams, kurie prisideda prie šalies saugumo ir tvarkos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2025 m. balandžio 30 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Preliminarus metinis papildomas lėšų poreikis 2024 m. birželio 1 d. policijos rėmėjų sąrašuose įrašytiems 709 rėmėjams būtų apie 10 975,32 Eur. Maksimalus papildomas lėšų poreikis 1 421 rėmėjui – 1 833,09 Eur/mėn., maksimalus metinis papildomas lėšų poreikis – 21 997,08 Eur. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „policijos rėmėjų socialinės garantijos“, „sužalojimas“, „susižalojimas“, „sveikatos sutrikdymas“, „netektas dalyvumas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Algirdas Stončaitis
2024-11-14 Nr. XIVP-4294 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma policijos rėmėjams padidinti ir praplėsti socialines garantijas, taikant Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytą kompensacijų ir sveikatos sutrikdymo atvejų mokėjimo tvarkos analogiją. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, skiriasi policijos rėmėjų ir šaulių teisinis statusas, veiklos (tarnybos) trukmė, jų draudimo valstybės lėšomis sąlygos. Policijos rėmėjai pasirašo 3 metų savanoriškos veiklos sutartį, kurioje raštu pasižada neatlygintinai padėti policijai, skiriant šiai veiklai ne mažiau kaip 48 valandas per kalendorinius metus (Policijos rėmėjų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir Policijos rėmėjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 5-V-578, 11 punktas). Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, priešingai nei Policijos rėmėjų įstatyme, įtvirtinta šaulio nuolatinė tarnyba ir Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 50 straipsnyje nustatytais atvejais su šauliais sudaromos darbo sutartys. Pagal Savanoriškos veiklos įstatymo 12 straipsnį policijos rėmėjai, kaip savanoriai, gali būti draudžiami draudimo įmonėse arba jiems kompensuojamos sveikatos ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidos. Šauliai, su kuriais sudaromos darbo sutartys, yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu ir jiems sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju, jei atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytas sąlygas, mokama netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija ar netekto dalyvumo periodinė kompensacija.
Antra, projektu siūloma taikyti panašias nuostatas kaip Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo Policijos rėmėjų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje, policijos rėmėjo sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju siūlomos nustatyti kompensacijos mokėjimo sąlygos yra neaiškios (neaiški nuostata, kad išmokama „kompensacija vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į dalyvumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytas kompensacijos mažinimas priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. 2. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad policijos rėmėjui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant policijos rėmėjo funkcijas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika policijos rėmėjo gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo funkcijų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika policijos rėmėjo gyvybei ar sveikatai, atlikimu, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl funkcijų atlikimo ar policijos rėmėjo statuso, išmokama kompensacija.
Tuo tarpu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad policijos rėmėjui, kuris buvo sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant policijos rėmėjo funkcijas kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, atvejais, išmokama kompensacija. Siūlomas reguliavimas gali sukelti taikymo problemų, nes neaišku, kokie kiti, negu nurodyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, atvejai atliekant policijos rėmėjo funkcijas dar galėtų būti. 3. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte lengvo sveikatos sutrikdymo atveju numatyta nuo 0,78 iki 9 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensacija (Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju – 9,31 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensacija). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės kompensacijų mokėjimo sąlygos (tarp jų ir konkretūs kompensacijų dydžiai) gali būti nustatytos tik įstatyme, į tai, kad projekte nenumatytas subjektas, kuris lengvo sveikatos sutrikdymo atveju priimtų sprendimą dėl konkretaus kompensacijos dydžio, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas tikslintinas, nurodant konkretų kompensacijos dydį. 4.
į Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto b papunkčio nuostatas, pagal kurias gali būti priimami sprendimai dėl dalyvumo lygio, netekto dalyvumo procentų, į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 6 dalyje vartojama formuluotė ,,sveikatos sutrikdymo mastas“, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje formuluotė ,,netekto dalyvumo ir sveikatos sutrikdymo lygį“ keistina į ,,dalyvumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“. Taip pat, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje formuluotė ,,netekto dalyvumo lygis“ keistina į ,,dalyvumo lygis“. 5. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodomos kompensacijos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžiais. Siekiant išvengti siūlomo reguliavimo taikymo problemų, jei keistųsi minimaliosios mėnesinės algos dydis, turėtų būti nustatoma minimaliosios mėnesinės algos dydžio konkretaus momento nustatymo taisyklė, pavyzdžiui, galėtų būti nurodoma, kad kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu buvusią Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. 6. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 ir 5 dalyse žodžiai ,,išmokos“ ir ,,išmokų“ keistini į žodžius ,,kompensacijos“ ir ,,kompensacijų“, nes keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad bus mokamos kompensacijos, o ne išmokos. 7. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto nuostata, kad nukentėjusiam policijos rėmėjui išmokėta kompensacija regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens įstaigos, kuri yra išmokėjusi žuvusio policijos rėmėjo artimiesiems ar nukentėjusiam policijos rėmėjui kompensaciją, naudai (atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiška nuostata nustatyta Vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 10 dalyje). 8.
į tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išmokų mokėjimo policijos rėmėjams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato policijos rėmėjų sveikatos sutrikdymo mastą Vyriausybės nustatyta tvarka, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj pavedimo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turi būti numatytas pavedimas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2025 m. balandžio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Projekto nuostatos įsigaliotų 2025 m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio nereikėtų papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos būtų taikomos įvykiams, susijusiems su policijos rėmėjo mirtimi, sužalojimu, susižalojimu arba sveikatos sutrikdymu, įvykusiems 2025 m. gegužės 1 d. ir vėliau. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas straipsnio pavadinimas. 10. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma žymiai padidinti kompensacijų dydžius policijos rėmėjams, kurie buvo sužaloti, susižalojo, kurių sveikata buvo sutrikdyta, bei jų šeimos nariams ir išlaikytiniams, jei policijos rėmėjas mirė, į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį priimtas įstatymas įsigaliotų 2025 m. gegužės 1 d., į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos 2025-2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP- 4221), dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 11. Atsižvelgus į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“: 11.1.
37.4 papunktį, pagal kurį įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai (straipsnio dalys į pastraipas nedalinamos), tikslintinas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies dėstymas. 11.2. 121 punktą, pagal kurį skaičiai paprastai rašomi skaitmenimis, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje žodis ,,vienus“ turi būti rašomas skaičiumi. 11.3. 76 punktą, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje neturėtų būti pateikiama nekonkreti nuoroda „teisės aktų nustatyta tvarka“, turėtų būti nurodyta ,,Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka“. 11.4. 140 punktą, teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Atsižvelgiant į tai, kartu turėtų būti patikslintas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas, nes Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas pripažintas netekusiu galios nuo 2020 m. liepos 1 d., ir 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą sąvoka ,,neįgalūs“ turi būti pakeista į sąvoką ,,asmenys su negalia“. 12. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra užregistruotas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-4281), kuriuo, be kita ko, yra siūloma nustatyti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialines garantijas. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kurie padeda aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, teisinis statusas savo esme yra panašus į policijos rėmėjų statusą. Manytina, kad tokių asmenų socialinės garantijos turėtų būti vienodos, todėl siūlytina, siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo bei socialinių garantijų proporcingumo, visų panašaus statuso asmenų socialines garantijas peržiūrėti ir įvertinti sistemiškai. 13.
į Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė I. Kliukienė, tel. (0 5) 209 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842 , el. p. [email protected] I. Šambaraitė , tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]