Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų rinkimų atveju – 16 metų), turi rinkimų teisę. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šio įstatymo projekto rengimą paskatino būtinybė modernizuoti rinkimų sistemą ir labiau atliepti visuomenės poreikius, skatinant didesnį jaunimo pilietinį įsitraukimą bei aktyvų dalyvavimą demokratiniuose procesuose. Siūlymas leisti balsuoti vietos savivaldos rinkimuose nuo 16 metų yra pagrįstas keliais svarbiais motyvais. Pirma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsniu, šiuo metu rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Tačiau tarptautinė praktika rodo, kad balsavimas nuo 16 metų jau yra įtvirtintas Austrijoje, Maltoje, kai kuriuose Vokietijos regionuose, ir Estijoje savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose po Konstitucijos pataisos. Šios šalys įrodė, kad jaunimas gali atsakingai dalyvauti rinkimų procese. Antra, 16 metų amžiaus asmenys Lietuvoje jau turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gali dirbti, mokėti mokesčius, prisiima dalinę teisinę atsakomybę, o baudžiamojo kodekso nuostatos jiems taip pat gali būti taikomos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnį, švietimas Lietuvoje yra privalomas iki 16 metų amžiaus, todėl jaunuoliai yra pakankamai brandūs, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Trečia, apklausos ir tyrimai rodo, kad jaunimas nori dalyvauti demokratiniuose procesuose. Pavyzdžiui, Lietuvos mokinių parlamento ir Lietuvos moksleivių sąjungos apklausos rodo, kad 58 % moksleivių norėtų dalyvauti rinkimuose, jei jiems būtų leista balsuoti nuo 16 metų. Europos Komisijos „Youth Eurobarometer“ taip pat rodo didėjantį jaunimo susidomėjimą politika, o suteikus teisę balsuoti, jų dalyvavimas vietos savivaldos rinkimuose ženkliai padidėjo.
Ketvirta, Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje buvo išreikštas palaikymas balsavimui nuo 16 metų amžiaus, siekiant sustiprinti pilietiškumo ugdymą ir švietimą apie Europos Sąjungą. Įtraukiant jaunimą į rinkimus nuo 16 metų būtų sudarytos sąlygos plėtoti jų demokratinį raštingumą ir mažinti atotrūkį tarp jaunimo ir valdžios institucijų. Galiausiai, šio įstatymo tikslas – suteikti galimybę jaunimui aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ypač vietos lygmeniu, kur jų kasdienis gyvenimas yra tiesiogiai veikiamas. Toks įstatymas ne tik modernizuos rinkimų sistemą, bet ir prisidės prie stipresnės pilietinės visuomenės formavimo, kurioje jaunimas taps svarbia bendruomenės dalimi ir galės priimti atsakingus sprendimus. Apibendrinant, šis įstatymo projektas yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti, kad Lietuvos pilietinės visuomenės vystymasis atitiktų šiuolaikinius iššūkius ir skatintų jaunimo aktyvumą demokratiniuose procesuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Andrius Bagdonas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 34 straipsnis nustato, kad balsavimo teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio pirmąją dalį, numatant, kad vietos savivaldos rinkimuose galėtų dalyvauti asmenys, kuriems rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 16 metų.
Šiais pakeitimais siekiama skatinti jaunimo aktyvumą bei įsitraukimą į vietos savivaldos institucijų, tokių kaip savivaldybės tarybos ar mero, rinkimus, taip ugdant jaunimo pilietinę sąmonę ir stiprinant jų dalyvavimą demokratiniuose procesuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, reikės keisti Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„rinkimų teisė“, „16 metų“, „savivaldybės tarybų“,
„savivaldybės merų“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Andrius Bagdonas
2024-10-11 Nr. XIVP-4188 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad „piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų rinkimų atveju –
amžiaus cenzas Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, taip pat rinkimuose į Europos Palamentą liktų nepakitęs, o savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose jis būtų sumažintas iki 16 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje yra numatytas asmens pilnametystės institutas (38 straipsnio 6 dalis), jos nesulaukę (nepilnamečiai) asmenys laikomi vaikais (39 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teisės sistemoje pilnametystės amžius, su kuriuo yra siejamas visiško civilinio veiksnumo įgijimas, yra 18 metų (Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis), toks jis buvo ir Konstitucijos kūrimo bei priėmimo metu, taigi Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas aktyviosios rinkimų teisės amžiaus cenzas nėra atsitiktinis. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad rinkimai yra atsakingas politinis procesas (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai), būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį (1996 m. lapkričio 23 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalį asmenys, kurie teismo pripažinti neveiksniais, neturi aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės (2008 m. spalio 1 d., 2021 m. balandžio 19 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į visa tai, diskutuotina, ar projektu siūlomu Konstitucijos pakeitimu, pagal kurį savivaldos institucijų rinkimuose aktyvioji rinkimų teisė būtų suteikta pilnametystės nesulaukusiems ir visiško veiksnumo neįgijusiems asmenims, teisiškai laikomiems vaikais, nebūtų pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog darant Konstitucijos pataisas turi būti paisoma imperatyvo, kad Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis); Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią sistemą; Konstitucijos pataisomis negalima vienos kitai priešpriešinti Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių; iš Konstitucijos 6 straipsnio
Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna (2014 m. sausio 24 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai). 2. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pabrėžiama, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos stabilumas yra tokia jos savybė, kuri kartu su kitomis (pirmiausia – su ypatinga, aukščiausia Konstitucijos teisine galia) konstitucinį teisinį reguliavimą atskiria nuo žemesnės galios teisės aktų nustatyto (ordinarinio) teisinio reguliavimo, o Konstituciją – nuo visų kitų teisės aktų; Konstitucijos stabilumas – didžiulė teisinė vertybė; Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina; Konstitucijos stabilumas – viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei, Konstitucijoje deklaruotų lietuvių tautos siekių, kuriais grindžiama pati Konstitucija, įgyvendinimą (2006 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į šią oficialiąją konstitucinę doktriną, svarstant projektą reikėtų įvertinti teikiamo Konstitucijos pakeitimo teisinį būtinumą. Mūsų nuomone, abejotina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis „užtikrinti, kad Lietuvos pilietinės visuomenės vystymasis atitiktų šiuolaikinius iššūkius ir skatintų jaunimo aktyvumą demokratiniuose procesuose“ yra konstituciškai reikšmingas tikslas, pagrindžiantis teisinį būtinumą keisti Konstituciją, suteikiant teisę savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose balsuoti asmenims, sukakusiems 16 metų, t. y. dar nesulaukusiems pilnametystės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks aktyviosios rinkimų teisės amžiaus cenzas nustatytas absoliučioje Europos valstybių mažumoje. 3. Projektu siūloma nauja konstitucinė norma, pagal kurią teisę balsuoti savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose turėtų 16 metų sukakę asmenys, būtų išreikšta kaip skliaustuose įterpta bendresnės teisės normos, pagal kurią rinkimų teisė įgyjama sukakus 18 metų, išlyga.
Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos jas formuluojant kaip aiškias atskiras taisykles, o ne pateikiant skliaustuose kaip kitų taisyklių paaiškinimus, sąlygas, išlygas ar pan. 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 67 straipsnio 12 punktą Seimas skiria savivaldybių tarybų (o ne jų narių) rinkimus, projekte pavartotą formuluotę „savivaldybių tarybų narių rinkimai“ reikėtų pakeisti formuluote „savivaldybių tarybų rinkimai“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]