priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lenkijos, Slovakijos bei keleto kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentuose jau yra priimti teisės aktai, kuriais vaikų darželiuose ir mokyklose uždrausta bet kokia propaganda ar raginimai, susiję su
„netradicine seksualine orientacija“ ar kitos nei prigimtinė lyties priskyrimu
sau. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio penktoje dalyje numatyta, kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Tačiau šiuo metu Lietuvoje ši tėvų teisė galimai pažeidinėjama, nes aktyviai siekiama vaikų darželiuose ir mokyklose vaikams teikti informaciją apie vienos lyties santykių propagavimą, tam siūlomos net ir specializuotos mokyklinės lytinio švietimo programos, siunčiamos gairės savivaldybėms, pagal kurias tokios programos turėtų būti įgyvendinamos. Siekiant apsaugoti tėvų teisę į savo atžalų dorovinį auklėjimą bei apsaugoti Lietuvos vaikus nuo nepilnamečių seksualinio švietimo, galimai orientuoto į vienos lyties asmenų seksualinius santykius, siūlome nustatyti, kad draudžiama ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija. Nes dorovinio auklėjimo klausimai yra nepilnamečių asmenų tėvų atsakomybė, kaip ir yra numatyta LR Konstitucijoje. Kartu teikiamas ir lydintysis teisės akto projektas - Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 80¹ straipsniu.
„Bet kokios informacijos, susijusios su kita nei heteroseksualia orientacija, skleidimo nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose draudimo nepaisymas“ įstatymo projektas, numatantis iki vieno tūkstančio eurų baudą už siūlomo straipsnio pažeidimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektų iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra numatyti jokie draudimai, susiję su bet kokios informacijos, susijusios su kita nei heteroseksualia orientacija, skleidimu ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įstatymą papildyti 7¹ straipsniu, kuriuo būtų draudžiama ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas tam neturės įtakos. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Nepilnamečiai asmenys“, „kita nei heteroseksuali
orientacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Jonas Pinskus Zenonas Streikus Andrius Palionis Laima Mogenienė Antanas Vinkus Valentinas Bukauskas Andrius Mazuronis Vaida Giraitytė - Juškevičienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymO nR. IX-1067 PAPILDYMO 7¹
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu pildomame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7¹straipsnyje siūloma įtvirtinti draudimą ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija. Už šio reikalavimo nesilaikymą būtų taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau
Konstitucijos 25 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o šio straipsnio trečiojoje dalyje – kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijos 29 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o šio straipsnio antrojoje dalyje – kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pažymėtina, kad vertinant projektu nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, svarbios yra tiek Europos Sąjungos teisės normos, kurios pagal Konstitucinį aktą
„Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra sudedamoji Lietuvos
Respublikos teisinės sistemos dalis, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatos, kuriomis reglamentuojami visuomeniniai santykiai yra iš esmės analogiški santykiams, reglamentuojamiems Konstitucijos 25 bei 29 straipsniuose. Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje inter alia nustatyta, kad Europos Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.
Pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus; Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo. Chartijos 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. liepos mėn. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengriją (INFR(2021)2130) dėl Vengrijos parlamento priimtų teisės aktų pakeitimų, kuriais buvo siekiama uždrausti arba apriboti jaunesnių nei 18 metų asmenų prieigą prie turinio, kuriuo vaizduojamas
„nukrypimas nuo lytį gimimo metu atitinkančios tapatybės, lyties keitimas arba
homoseksualumas“. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Vengrijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba įpareigojo pasakų knygos, kurioje yra LGBTI personažų, leidėją pažymėti knygą įspėjamuoju užrašu, kad joje vaizduojamas „tradicinių lyčių vaidmenų neatitinkantis elgesys“. 2022 m. liepos mėn.
pradėti kitą pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą ir iškelti Vengrijai bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (byla C-769/22 Komisija prieš Vengriją). Komisijos teigimu, nors vaikų apsauga yra absoliutus Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prioritetas, Vengrijos įstatyme yra nuostatų, kurios nepateisinamos siekiant šio pagrindinio intereso arba neproporcingos nurodytam tikslui pasiekti. Komisija manė, kad nagrinėjamos nuostatos prieštarauja daugeliui atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų, be to, jomis pažeidžiamas žmogaus orumas, saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir teisė į nediskriminavimą, kurios visos įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Komisija manė, kad šie pažeidimai buvo tokie rimti, kad ginčijamos nuostatos taip pat pažeidė Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias vertybes. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnyje „Saviraiškos teisė“ yra nustatyta: „Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.<...>.
Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą.“ Šiame kontekste ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad EŽTT 2023 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, kuriame, be kita ko, įvertino Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto (galiojančio ir šiuo metu) atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsniui. Pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, yra priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai. Pažymėtina, kad šiame sprendime EŽTT nurodė, jog 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto tekstu iš esmės buvo siekiama nurodyti tos pačios lyties asmenų santykius ir santuokas, nes tiek Konstitucijoje, tiek Civiliniame kodekse numatyta tik vyro ir moters santuoka, ir Lietuvos teisės aktuose nenumatyta jokios galimybės teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungas.
Todėl, atsižvelgdamas į 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto priėmimo istoriją ir jo taikymo atvejus, EŽTT neabejojo, kad šios nuostatos tikslas buvo apriboti vaikų prieigą prie turinio, kuriame tos pačios lyties asmenų santykiai pateikiami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių asmenų santykiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje EŽTT tyrė ne tik tai, ar įstatymu buvo siekiama įtvirtinti minėtą ribojimą, bet ir tai, ar toks ribojimas galėjo būti pateisintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. EŽTT pritarė byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją padarytai išvadai, kad įstatymu įtvirtintas draudimas „propaguoti homoseksualumą ar netradicinius lytinius santykius“ tarp nepilnamečių nepadeda siekti teisėtų moralės, sveikatos ar kitų asmenų teisių apsaugos tikslų. EŽTT savo sprendime nurodė, kad „Teismas tvirtai laikosi nuomonės, kad priemonės, ribojančios vaikų galimybes gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius tik dėl seksualinės orientacijos, turi platesnį socialinį poveikį. Tokios priemonės – nesvarbu, ar jos tiesiogiai įtvirtintos įstatymuose, ar priimtos individualiais sprendimais,
Todėl tokie apribojimai, kad ir kokios ribotos apimties ir poveikio jie būtų, yra nesuderinami su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis <...>“. Galiausiai, atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus EŽTT savo sprendime byloje Macatė prieš Lietuvą padarė išvadą, kad „kai vaikų galimybės gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius apribojimai grindžiami tik seksualinės orientacijos sumetimais (t. y. kai nėra jokio kito pagrindo laikyti tokią informaciją netinkama ar žalinga vaikų augimui ir vystymuisi), jais nėra siekiama jokių tikslų, kurie galėtų būti pripažinti teisėtais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme, todėl jie nesuderinami su 10 straipsniu.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad Vyriausybė, siekdama užtikrinti minėto EŽTT sprendimo vykdymą, buvo pateikusi Seimui Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP-3270), kuriuo siūlė pripažinti netekusiu galios įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą (projektas buvo atmestas).
Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad eilė tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių apsaugos mechanizmų, įskaitant Europos komisiją kovai su rasizmu ir netolerancija (2016 m.), Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą (2022 m.) ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą (2018 m.), nuolatos atkreipia Lietuvos Respublikos dėmesį dėl būtinybės tobulinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
prielaidų neproporcingai (t. y. diskriminaciniu būdu) riboti galimybę skleisti viešąją informaciją. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 10–11 d. vykusioje 129-ojoje plenarinėje sesijoje Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) priėmė nuomonę, kuri buvo susijusi su jau aukščiau minėtais Vengrijos parlamento priimtais teisės aktų pakeitimais, kuriais buvo siekiama uždrausti arba apriboti jaunesnių nei 18 metų asmenų prieigą prie turinio, kuriuo „propaguojamas arba vaizduojamas nukrypimas nuo lytį gimimo metu atitinkančios tapatybės, lyties keitimas arba homoseksualumas“. Venecijos komisija šioje nuomonėje pabrėžė, „kad iš Europos žmogaus teisių konvencijos negali būti kildinama valstybių pareiga teikti informaciją apie lytiškumą ir lytį, pavyzdžiui, mokyklose ir visuomenės informavimo priemonėse, tačiau jei tokia informacija teikiama <...>, ji turi būti teikiama „objektyviai, kritiškai ir pliuralistiškai“, „gerbiant tėvų religinius ir filosofinius įsitikinimus“, o tai konkrečiau reiškia, kad ji „turi būti nediskriminuojanti asmenų atžvilgiu, o konstitucinių vertybių puoselėjimas negali lemti religinių nuomonių ir lytinės tapatybės įvairovės nepaisymo ir nepagarbos jai“.
Be to, šioje nuomonėje buvo nurodyta, kad teisė ieškoti informacijos ir ją gauti apima ir „informaciją apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę“ ir kad „atsižvelgiant į tėvų teises, susijusias su vaikų švietimu“, šia teise turėtų būti veiksmingai naudojamasi be diskriminacijos.“ Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 14 straipsnį diskriminacijos draudimas taikomas ir diskriminacijai dėl asmens seksualinės orientacijos.
Pažymėtina, kad nors Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje šis diskriminacijos pagrindas nėra nurodytas, Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies turinį, 2019 m. sausio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad „Konstitucijos
nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę. <...> Pažymėtina, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu. <...> Pažymėtina, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais, <...>, diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos <...>.“ Taip pat pažymėtina, kad priėmus siūlomą įstatyminę nuostatą būtų įtvirtintas nelogiškas ir ydingas teisinis reguliavimas, pagal kurį ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose jokia forma ir apimtimi nebegalėtų būti skleidžiama objektyvi ir realius visuomeninius santykius atliepianti informacija, net ir niekaip nesusijusi su ugdymo turiniu.
Pažymėtina, kad nors Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje šis diskriminacijos pagrindas nėra nurodytas, Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies turinį, 2019 m. sausio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad „Konstitucijos
nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę. <...> Pažymėtina, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu. <...> Pažymėtina, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais, <...>, diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos <...>.“ Taip pat pažymėtina, kad priėmus siūlomą įstatyminę nuostatą būtų įtvirtintas nelogiškas ir ydingas teisinis reguliavimas, pagal kurį ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose jokia forma ir apimtimi nebegalėtų būti skleidžiama objektyvi ir realius visuomeninius santykius atliepianti informacija, net ir niekaip nesusijusi su ugdymo turiniu. Kitaip sakant, pagal siūlomą reguliavimą administracinėn atsakomybėn turėtų būtų traukiami ir tie asmenys, kurie praneštų (skleistų) informaciją apie Lietuvos ar kitų užsienio valstybių įvykius, faktus, renginius, susijusius ne su heteroseksualia orientacija.
Pagrįstai manytina, kad toks informacijos skleidimo ribojimas ir administracinės atsakomybės už tokio ribojimo pažeidimą nustatymas prieštarautų Konstitucijos 25 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Kaip buvo minėta, Konstitucijos nuostatos, reglamentuojančios saviraiškos laisvę bei asmenų lygiateisiškumą (diskriminacijos draudimą) tiek savo paskirtimi, tiek ir turiniu iš esmės yra analogiškos atitinkamoms Europos Sąjungos teisės aktų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, įvertinus Konstitucinio Teismo doktriną dėl Konstitucijos 29 straipsnio apimties bei apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad keičiamame įstatyme įtvirtinus projektu siūlomą teisinį reguliavimą diskriminaciniu būdu, t. y. vien seksualinės orientacijos pagrindu būtų ribojama saviraiškos teisė (teisė gauti ir skleisti informaciją), taip pažeidžiant Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 ir 14 straipsnius bei Konstitucijos 25 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis bei 29 straipsnį. 2. Jeigu būtų nepritarta šios išvados 1 pastabai, teikiame šias pastabas. 2.1. Įtvirtinus draudimą ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija keičiamo įstatymo 7¹ straipsnyje, nėra aiškus jo santykis su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo paskirtis yra apibrėžta jo 1 straipsnyje:
„Šis įstatymas nustato viešosios informacijos,
darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taikomas visai viešajai informacijai.“ Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje yra apibrėžta, kokia viešoji informacija laikoma neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija bei įvardijamos neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos rūšys. Tuo tarpu iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar informacija, susijusi su kita nei heteroseksualia orientacija, būtų laikoma neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija, t. y. nėra aišku, ar tokia informacija apskritai galėtų būti keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės yra susijęs su švietimo ir ugdymo procesu, todėl svarstytina, ar jis neturėtų būti nustatytas Švietimo įstatyme. 2.2. Keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, nes ji implikuoja ir tai, kad ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose apskritai negalėtų būti skleidžiama jokia informacija, kažkokiu būdu nesusijusi su heteroseksualia orientacija. Kitaip sakant, pažodinis šios nuostatos taikymas galimai ribotų ne seksualinio pobūdžio informacijos, susijusios ne su heteroseksualia orientacija, skleidimą, o apskritai bet kokios informacijos, kurioje tiesiogiai kažkokiu būdu nebūtų pabrėžta heteroseksuali orientacija, skleidimą mokyklose. 2.3.
siūlomo reguliavimo nėra aišku, ar draudimas skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija, būtų siejamas tiesiog su ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų teritorija (t. y. atsakomybėn būtų traukiami visi asmenys, kurie tokią informaciją skleistų fiziškai apibrėžtos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų teritorijos ribose), ar vis dėlto draudimas būtų siejamas su ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose vykdomu ugdymu ir kitomis organizuojamomis veiklomis mokiniams (t. y. atsakomybėn būtų traukiami mokyklų vadovai ar kiti ugdymą vykdantys asmenys). Atsižvelgiant į tai, nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiai nurodant draudžiamos veikos subjektus bei objektyviąją pusę. 2.4. Keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio nuostatoje po žodžio „tėvų“ įrašytini žodžiai skliausteliuose „(globėjų, rūpintojų)“. 2.5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio
administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 80¹ straipsnyje.“ Pažymėtina, kad įstatymuose atsakomybės už įstatymo pažeidimus nuostatos paprastai yra formuluojamos ne konkrečiuose straipsniuose, o įstatymo pabaigoje, neįvardijant, be kita, konkrečių atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų straipsnių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnyje jau yra nustatyta, kad „Už šio įstatymo nuostatų pažeidimus atsakomybė taikoma Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“ Taigi, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio 2 dalis yra perteklinė. 2.6. Po projekto 1 straipsnio pavadinimo išbrauktinas dvitaškis. 2.7.
yra susijęs su švietimo ir ugdymo procesu, o valstybės politiką formaliojo švietimo srityje organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, taip pat į tai, kad kartu su teikiamu projektu yra teikiamas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 papildymo 80¹ straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-4069), kuriuo siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už teikiamame projekte nustatyto reikalavimo nevykdymą, o už valstybės politikos formavimą administracinių nusižengimų teisenos srityje ir šios politikos koordinavimą ir kontroliavimą yra atsakinga Teisingumo ministerija, dėl teikiamo projekto kartu su projektu Nr. XIVP-4069 siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
RESPUBLIKOS nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymO nR. IX-1067 PAPILDYMO 7¹ STRAIPSNIU
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę
pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pildomame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7¹straipsnyje siūloma įtvirtinti draudimą ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija. Už šio reikalavimo nesilaikymą būtų taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 80¹ straipsnyje, kuriuo siūloma papildyti ANK kartu su aptariamu projektu teikiamu Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 papildymo 80¹ straipsniu įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP-4069).
XIVP-4069). Pažymėtina, kad tiek iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo turinio, tiek ir iš projekto aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma, kad projektu, be kita ko siekiama „apsaugoti Lietuvos vaikus nuo nepilnamečių seksualinio švietimo, galimai orientuoto į vienos lyties asmenų seksualinius santykius“, matyti, kad projektu iš esmės yra siekiama apriboti galimybę skleisti ir gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius. Manome, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio antrajai ir trečiajai dalims, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei galimus šios teisės ribojimo pagrindus ir 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą. Savo nuomonę grindžiame šiais argumentais. Konstitucijos 25 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o šio straipsnio trečiojoje dalyje – kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijos 29 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o šio straipsnio antrojoje dalyje – kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Pažymėtina, kad vertinant projektu nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, svarbios yra tiek Europos Sąjungos teisės normos, kurios pagal Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatos, kuriomis reglamentuojami visuomeniniai santykiai yra iš esmės analogiški santykiams, reglamentuojamiems Konstitucijos 25 bei 29 straipsniuose. Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje inter alia nustatyta, kad Europos Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus; Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.
Chartijos 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. liepos mėn. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengriją (INFR(2021)2130) dėl Vengrijos parlamento priimtų teisės aktų pakeitimų, kuriais buvo siekiama uždrausti arba apriboti jaunesnių nei 18 metų asmenų prieigą prie turinio, kuriuo vaizduojamas
„nukrypimas nuo lytį gimimo metu atitinkančios tapatybės, lyties keitimas
arba homoseksualumas“. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Vengrijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba įpareigojo pasakų knygos, kurioje yra LGBTI personažų, leidėją pažymėti knygą įspėjamuoju užrašu, kad joje vaizduojamas
„tradicinių lyčių vaidmenų neatitinkantis elgesys“. 2022 m. liepos mėn. Komisija nusprendė pradėti kitą pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą ir
iškelti Vengrijai bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (byla C-769/22 Komisija prieš Vengriją). Komisijos teigimu, nors vaikų apsauga yra absoliutus Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prioritetas, Vengrijos įstatyme yra nuostatų, kurios nepateisinamos siekiant šio pagrindinio intereso arba neproporcingos nurodytam tikslui pasiekti.
Komisija manė, kad nagrinėjamos nuostatos prieštarauja daugeliui atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų, be to, jomis pažeidžiamas žmogaus orumas, saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir teisė į nediskriminavimą, kurios visos įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Komisija manė, kad šie pažeidimai buvo tokie rimti, kad ginčijamos nuostatos taip pat pažeidė Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias vertybes. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnyje „Saviraiškos teisė“ yra nustatyta: „Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.<...>. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą.“ Šiame kontekste ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad EŽTT 2023 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, kuriame, be kita ko, įvertino Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto (galiojančio ir šiuo metu) atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsniui.
Pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, yra priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai. Pažymėtina, kad šiame sprendime EŽTT nurodė, jog 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto tekstu iš esmės buvo siekiama nurodyti tos pačios lyties asmenų santykius ir santuokas, nes tiek Konstitucijoje, tiek Civiliniame kodekse numatyta tik vyro ir moters santuoka, ir Lietuvos teisės aktuose nenumatyta jokios galimybės teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungas.
Todėl, atsižvelgdamas į 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto priėmimo istoriją ir jo taikymo atvejus, EŽTT neabejojo, kad šios nuostatos tikslas buvo apriboti vaikų prieigą prie turinio, kuriame tos pačios lyties asmenų santykiai pateikiami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių asmenų santykiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje EŽTT tyrė ne tik tai, ar įstatymu buvo siekiama įtvirtinti minėtą ribojimą, bet ir tai, ar toks ribojimas galėjo būti pateisintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais. EŽTT pritarė byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją padarytai išvadai, kad įstatymu įtvirtintas draudimas „propaguoti homoseksualumą ar netradicinius lytinius santykius“ tarp nepilnamečių nepadeda siekti teisėtų moralės, sveikatos ar kitų asmenų teisių apsaugos tikslų. EŽTT savo sprendime nurodė, kad „Teismas tvirtai laikosi nuomonės, kad priemonės, ribojančios vaikų galimybes gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius tik dėl seksualinės orientacijos, turi platesnį socialinį poveikį. Tokios priemonės – nesvarbu, ar jos tiesiogiai įtvirtintos įstatymuose, ar priimtos individualiais sprendimais, – rodo, kad valdžios institucijos teikia pirmenybę vieniems santykių ir šeimų tipams, o ne kitiems, t. y. mano, kad skirtingų lyčių santykiai yra socialiai priimtinesni ir vertingesni nei tos pačios lyties asmenų santykiai, taip prisidėdamos prie nuolatinės pastarųjų stigmatizacijos.
Todėl tokie apribojimai, kad ir kokios ribotos apimties ir poveikio jie būtų, yra nesuderinami su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis <...>“. Galiausiai, atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus EŽTT savo sprendime byloje Macatė prieš Lietuvą padarė išvadą, kad „kai vaikų galimybės gauti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius apribojimai grindžiami tik seksualinės orientacijos sumetimais (t. y. kai nėra jokio kito pagrindo laikyti tokią informaciją netinkama ar žalinga vaikų augimui ir vystymuisi), jais nėra siekiama jokių tikslų, kurie galėtų būti pripažinti teisėtais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme, todėl jie nesuderinami su 10 straipsniu.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad Vyriausybė, siekdama užtikrinti minėto EŽTT sprendimo vykdymą, buvo pateikusi Seimui Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP-3270), kuriuo siūlė pripažinti netekusiu galios įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą (projektas buvo atmestas).
Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad eilė tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių apsaugos mechanizmų, įskaitant Europos komisiją kovai su rasizmu ir netolerancija (2016 m.), Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą (2022 m.) ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą (2018 m.), nuolatos atkreipia Lietuvos Respublikos dėmesį dėl būtinybės tobulinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kurio taikymas nesudarytų prielaidų neproporcingai (t. y. diskriminaciniu būdu) riboti galimybę skleisti viešąją informaciją. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 10–11 d. vykusioje 129-ojoje plenarinėje sesijoje Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) priėmė nuomonę, kuri buvo susijusi su jau aukščiau minėtais Vengrijos parlamento priimtais teisės aktų pakeitimais, kuriais buvo siekiama uždrausti arba apriboti jaunesnių nei 18 metų asmenų prieigą prie turinio, kuriuo
„propaguojamas arba vaizduojamas nukrypimas nuo lytį gimimo metu
atitinkančios tapatybės, lyties keitimas arba homoseksualumas“. Venecijos komisija šioje nuomonėje pabrėžė, „kad iš Europos žmogaus teisių konvencijos negali būti kildinama valstybių pareiga teikti informaciją apie lytiškumą ir lytį, pavyzdžiui, mokyklose ir visuomenės informavimo priemonėse, tačiau jei tokia informacija teikiama <...>, ji turi būti teikiama
„objektyviai, kritiškai ir pliuralistiškai“, „gerbiant tėvų religinius ir
filosofinius įsitikinimus“, o tai konkrečiau reiškia, kad ji „turi būti nediskriminuojanti asmenų atžvilgiu, o konstitucinių vertybių puoselėjimas negali lemti religinių nuomonių ir lytinės tapatybės įvairovės nepaisymo ir nepagarbos jai“.
Be to, šioje nuomonėje buvo nurodyta, kad teisė ieškoti informacijos ir ją gauti apima ir „informaciją apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę“ ir kad „atsižvelgiant į tėvų teises, susijusias su vaikų švietimu“, šia teise turėtų būti veiksmingai naudojamasi be diskriminacijos.“ Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 14 straipsnį diskriminacijos draudimas taikomas ir diskriminacijai dėl asmens seksualinės orientacijos.
Pažymėtina, kad nors Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje šis diskriminacijos pagrindas nėra nurodytas, Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies turinį, 2019 m. sausio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad „Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę. <...> Pažymėtina, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu. <...> Pažymėtina, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais, <...>, diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos <...>.“ Taip pat pažymėtina, kad priėmus siūlomą įstatyminę nuostatą būtų įtvirtintas nelogiškas ir ydingas teisinis reguliavimas, pagal kurį ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose jokia forma ir apimtimi nebegalėtų būti skleidžiama objektyvi ir realius visuomeninius santykius atliepianti informacija, net ir niekaip nesusijusi su ugdymo turiniu.
Pažymėtina, kad nors Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje šis diskriminacijos pagrindas nėra nurodytas, Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies turinį, 2019 m. sausio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad „Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę. <...> Pažymėtina, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu. <...> Pažymėtina, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais, <...>, diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos <...>.“ Taip pat pažymėtina, kad priėmus siūlomą įstatyminę nuostatą būtų įtvirtintas nelogiškas ir ydingas teisinis reguliavimas, pagal kurį ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose jokia forma ir apimtimi nebegalėtų būti skleidžiama objektyvi ir realius visuomeninius santykius atliepianti informacija, net ir niekaip nesusijusi su ugdymo turiniu. Kitaip sakant, pagal siūlomą reguliavimą administracinėn atsakomybėn turėtų būtų traukiami ir tie asmenys, kurie praneštų (skleistų) informaciją apie Lietuvos ar kitų užsienio valstybių įvykius, faktus, renginius, susijusius ne su heteroseksualia orientacija.
Pagrįstai manytina, kad toks informacijos skleidimo ribojimas ir administracinės atsakomybės už tokio ribojimo pažeidimą nustatymas prieštarautų Konstitucijos 25 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Kaip buvo minėta, Konstitucijos nuostatos, reglamentuojančios saviraiškos laisvę bei asmenų lygiateisiškumą (diskriminacijos draudimą) tiek savo paskirtimi, tiek ir turiniu iš esmės yra analogiškos atitinkamoms Europos Sąjungos teisės aktų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, įvertinus Konstitucinio Teismo doktriną dėl Konstitucijos 29 straipsnio apimties bei apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad keičiamame įstatyme įtvirtinus projektu siūlomą teisinį reguliavimą diskriminaciniu būdu, t. y. vien seksualinės orientacijos pagrindu būtų ribojama saviraiškos teisė (teisė gauti ir skleisti informaciją), taip pažeidžiant Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos
laisvių konvencijos 10 ir 14 straipsnius bei Konstitucijos 25 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis bei 29 straipsnį. Pritarti 3.
sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024-08-27 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Projekto 1 straipsniu pildomame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7¹straipsnyje siūlomas įtvirtinti draudimas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 2 ir 3 dalims, įtvirtinančioms teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei galimus šios teisės ribojimo pagrindus ir 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą. 4. Balsavimo rezultatai: už -5, prieš - 1, susilaikė - 0. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė