1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Pašto paslauga – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas – yra svarbi šalies ekonominio ir socialinio vystymosi dalis[¹]. Tačiau naujų technologijų plėtra, ypač didėjantis elektroninių ryšių priemonių naudojimas, skatina svarbius pokyčius pašto paslaugos sektoriuje. Jie sąlygoja, kad nors ir nuosekliai mažėja tradicinių laiškų skaičius, tačiau sparčiai daugėja pašto siuntinių, taip pat nuosekliai auga ir pašto paslaugos rinka bei keičiasi pašto paslaugos teikimo pobūdis. Tiek šalies viduje, tiek visame pasaulyje sparčiai didėjančios e. prekybos apimtys lemia pašto siuntų srauto augimą. 2023 m. pajamos, gautos už pašto paslaugos teikimą, siekė 273,8 mln. Eur (6,5 proc. daugiau, palyginti su 2022 m.), arba 24,4 proc. visų Lietuvos ryšių sektoriaus pajamų. Didėjanti pašto paslaugos pajamų dalis Lietuvos ryšių sektoriuje rodo, jog gyventojai itin aktyviai siunčia ir gauna įvairias pašto siuntas. Tačiau skirtingų pašto siuntų siuntimo ir gavimo tendencijos skiriasi. Pavyzdžiui, 2023 m. buvo išsiųsta 33,0 mln. vnt. korespondencijos siuntų ir tai yra 17,1 proc. mažiau nei 2022 m. Per 2018–2023 m. laikotarpį bendras korespondencijos siuntų sumažėjo 30,7 mln. vnt., arba 48,2 proc. Korespondencijos siuntų mažėjimą lemia gyventojų naudojimasis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, kurios pakeičia tradicinį laiškų siuntimą paštu. Per tą patį 2018–2023 m. laikotarpį išsiųsta apie 3,3 karto daugiau pašto siuntinių, o vertinant pagal pajamas pašto siuntiniai užėmė didžiausią (79,1 proc.) pašto paslaugos rinkos dalį. Atitinkamai keičiasi ne tik pašto paslaugos rinkos struktūra, bet ir pašto paslaugos teikimo būdai.
Siekdami suteikti pašto paslaugos naudotojams kuo greitesnes ir aukštesnės kokybės paslaugas, pašto paslaugos teikėjai pastaraisiais metais investuoja į pašto tinklo, ypač į paštomatų, plėtrą ir modernizavimą, inovatyvius logistikos sprendimus. Populiariausias 2023 m. pašto siuntinių siuntimo būdas buvo per paštomatus. Atitinkamai ir toliau išlieka tradicinių pašto paslaugos teikimo vietų (stacionarių pašto skyrių, pašto dėžučių ir pan.) skaičiaus mažėjimo ir naujoviškų pašto paslaugos teikimo būdų plėtros tendencija (pavyzdžiui, 2023 m., palyginti su 2022 m., paštomatų skaičius išaugo 17,5 proc. – nuo 1 521 vnt. iki 1 787 vnt.). Ne mažiau svarbus pašto rinkos segmentas yra ir universalioji pašto paslauga (toliau – UPP), t. y. teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 467 „Dėl įpareigojimo teikti universaliąją pašto paslaugą“, UPP Lietuvoje teikia akcinė bendrovė Lietuvos paštas. Ši paslauga itin svarbi atokių gyvenamųjų vietovių gyventojams, kuriems teikiant UPP yra sudaroma galimybė siųsti ir gauti įvairius pašto siuntinius ar korespondencijos siuntas net ir tokiose atokiose vietovėse. Tačiau, mažėjant korespondencijos siuntų skaičiui, 2017–2019 m. laikotarpiu kasmet augęs UPP pašto siuntų kiekis nuo 2020 m. pradėjo mažėti. 2023 m. buvo išsiųsta ir gauta 8,0 mln. UPP pašto siuntų. Nuo 2018 m. šis skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai (59,8 proc.). Taip pat trejus metus iš eilės augusios UPP teikimo pajamos 2020 m. ėmė mažėti ir per laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023m. nukrito 47,9 proc.
Spartus UPP pajamų mažėjimas formuoja sąlygas susidaryti UPP nuostoliams, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – Pašto įstatymas) 14 straipsnio 6 dalimi, jeigu UPP teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta, yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis. Be to, kartu su pirmiau minėtais pokyčiais, klimato kaita ir aplinkos tvarumas taip pat tampa vienu iš aktualiausių pašto sektoriaus klausimų ir vienu iš prioritetinių temų tarptautinių pašto sektoriaus organizacijų (Pasaulinės pašto sąjungos (angl. Universal Postal Union, UPU), Europos pašto reguliuotojų grupės (angl. The European Regulators Group for Postal Services, ERGP), Europos pašto operatorių asociacijos (angl. The European public postal operators association, PostEurop) darbotvarkėse, siekiant paskatinti pašto sektorių savo tvarumo iniciatyvomis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, prisidėti prie aplinkos tvarumo užtikrinimo ir kitų aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus pokyčius pašto sektoriuje, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama šių pagrindinių tikslų:
1UPP teikimo ekonominio tvarumo užtikrinimas:
1.1. UPP teikimas. UPP teikėjas, t. y. pašto paslaugos teikėjas, Vyriausybės įpareigotas teikti UPP, privalo užtikrinti Pašto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų pašto paslaugų teikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis Pašto įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalimis, UPP tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams, pagrįsti šios paslaugos sąnaudomis, skaidrūs ir nediskriminaciniai, o tuo atveju jeigu UPP teikimas UPP teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta nuostoliai, patirti teikiant šią paslaugą, kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad UPP didžiausius tarifus pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT), o UPP teikėjas privalo UPP tarifus pagrįsti sąnaudomis. Įstatymo projekte yra išlaikoma visuotinai prieinamos UPP teikimo koncepcija, tačiau siekiama iš esmės peržiūrėti UPP teikimo teisinį reguliavimą ir sudaryti sąlygas UPP teikėjui lanksčiau reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas, skatinti jį siekti veiklos efektyvumo teikiant UPP, užtikrinti šiai paslaugai nustatytų kokybės reikalavimų vykdymą ir naujų technologijų diegimą. UPP teikėjui nustatytų įpareigojimų vykdymas turėtų sudaryti sąlygas UPP teikėjui pasidengti pagrįstas UPP teikimo sąnaudas su nustatyta veiklos efektyvumo užduotimi, uždirbti pagrįstą pelną, kai yra vykdomi UPP kokybės reikalavimai, ir pasidengti pagrįstą UPP teikimo veiklos nuostolį, jei toks susidarė. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma pereiti nuo UPP didžiausių tarifų nustatymo ex post principu (t. y. remiantis UPP teikėjo praeityje patirtomis UPP teikimo sąnaudomis) prie pajamų viršutinės ribos (t. y. didžiausių galimų gauti UPP teikėjo pajamų už UPP teikimą) nustatymo ex ante principu. UPP teikėjo pajamų viršutinę ribą nustatytų RRT pagal iš anksto patvirtintus aiškius ir viešai skelbiamus UPP pajamų viršutinės ribos skaičiavimo reikalavimus (pajamų viršutinės ribos nustatymo metodiką).
Įstatymo projekte numatoma, kad UPP teikėjo pajamų viršutinė riba nustatoma 3 metų laikotarpiui, kuris sudarytų galimybę UPP teikėjui pasiekti ar viršyti veiklos efektyvumo rodiklį ir taip užtikrinti tvarų UPP teikimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma koreguoti ir UPP teikėjo įpareigojimo laikotarpį ir vietoje šiuo metu Pašto įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto 7 metų įpareigojimo laikotarpio su galimybe jį pratęsti dar 2 metams, numatyti iš karto 9 metų įpareigojimo laikotarpį, kurį sudarytų 3 pajamų viršutinės ribos reguliavimo ciklai po 3 metus. Siekiant, kad UPP teikėjas galėtų lanksčiai reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas, t. y. besikeičiančius UPP pagrindu siunčiamų pašto siuntų kiekius ir teikiamų paslaugų pobūdį, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad konkrečius UPP tarifus nustato pats UPP teikėjas, neviršydamas RRT nustatytos UPP pajamų viršutinės ribos ir vadovaudamasis tarifų nustatymo metodika, parengta pagal iš anksto RRT nustatytus reikalavimus. Nustatytus tarifus RRT vertintų, jei naujai nustatomų visų UPP tarifų svertinio vidurkio pokytis būtų lygus arba didesnis nei 10 proc. Šiuo metu Pašto įstatyme yra numatyta, kad RRT nustato UPP teikėjui pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus. Tačiau siekiant nustatyti pagrįstą pajamų viršutinę ribą, turi būti nustatyti ne tik sąnaudų apskaitos reikalavimai, bet ir aiškūs reikalavimai pajamų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų paskirstymui.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte taip pat įtvirtinama ir RRT pareiga numatyti reikalavimus UPP teikėjo apskaitos atskyrimui ir sąnaudų pajamų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų paskirstymui, t. y. reikalavimus reguliavimo apskaitai ir reguliavimo apskaitos sistemai. Pagal galiojančias Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, UPP teikėjas turi kasmet atlikti UPP sąnaudų apskaitos nepriklausomą auditą ir RRT pateikti šio audito išvadas. Nepaisant to, nesant aiškios audito techninės užduoties, minėto audito pagrindu ne visada galima įsitikinti UPP teikėjo sąnaudų paskirstymo pagrįstumu ir teisingumu, todėl yra inicijuojami papildomi patikrinimai, siekiant įsitikinti, ar UPP teikėjo ataskaitiniu laikotarpiu naudota sąnaudų apskaitos sistema, parengta metinė ataskaita ir sąnaudų apskaitos sistemos aprašas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti efektyvesnį UPP teikėjui nustatytų reguliavimo apskaitos ir reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimų laikymosi vertinimą, Įstatymo projekte nustatoma, kad UPP teikėjas privalo užtikrinti, kad reguliavimo apskaitos ataskaitų patikra dėl atitikties teisės aktų reikalavimams kasmet būtų atlikta pagal RRT iš anksto nustatytą techninę užduotį. Be to, esant pagrįstiems įtarimams dėl visos reguliavimo apskaitos sistemos atitikimo teisės aktų reikalavimams, Įstatymo projekte numatoma galimybė motyvuotai reikalauti, kad pagal RRT iš anksto patvirtintą techninę užduotį būtų atliktas visos reguliavimo apskaitos sistemos patikrinimas. Pažymėtina, kad visos reguliavimo apskaitos sistemos patikrinimai būtų atliekami ne kasmet, o tik esant pagrįstiems ir motyvuotiems įtarimams dėl atitikties teisės aktų reikalavimams neužtikrinimo. 1.2.
1.2. UPP teikimo sąlygos. Atsižvelgiant į sparčią technologijų plėtrą ir besikeičiančius pašto paslaugos, įskaitant UPP, naudotojų poreikius ir siekiant sudaryti galimybę lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius, Įstatymo projekte atsisakoma UPP pagrindu pristatomų pašto siuntų surinkimo ir pristatymo dažnumo, t. y. ne mažiau kaip 5 darbo dienas per savaitę, reglamentavimo įstatyminiu lygiu (Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įstatymo projekte numatoma, kad UPP pašto siuntų surinkimo ir pristatymo periodiškumas bus reglamentuojamas Pašto įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos tvirtinamais UPP kokybės reikalavimais. UPP pašto siuntų surinkimo ir pristatymo periodiškumą pritaikius prie realių UPP naudotojų poreikių, bus užtikrinamas tiek UPP teikimo finansinis tvarumas, tiek prisidedama prie aplinkos apsaugos tikslų siekimo. 1.3. UPP teikėjo atrankos kriterijai. Įpareigojimas teikti UPP ne tik nustato tam tikras prievoles šį įpareigojimą turinčiam pašto paslaugos teikėjui, tačiau suteikia jam ir tam tikrų privalumų (pvz., žinomumą, patikimo pašto paslaugos teikėjo reputaciją, galimybę naudoti Pasaulinės pašto sąjungos dokumentus ir pan.). Dėl šios priežasties UPP teikėju gali siekti tapti bet kuris pašto paslaugos teikėjas, atitinkantis Pašto įstatyme nustatytu reikalavimus, t. y. įrašytas į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir turintis pašto tinklą, atitinkantį UPP teikėjo pašto tinklo charakteristikose nustatytus reikalavimus (Pašto įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, UPP teikėjas turi būti atrenkamas, suteikiant galimybę dėl UPP teikėjo statuso varžytis visiems suinteresuotiems pašto paslaugos teikėjams. Tačiau, atsižvelgiant į UPP, kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos pobūdį, turi būti užtikrintas ir UPP paslaugų teikimo stabilumas ir tęstinumas.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu yra siūloma tikslinti būsimam UPP teikėjui keliamus reikalavimus, įtraukiant ir tokius reikalavimus, kaip vertimąsi pašto paslauga ne mažiau kaip vienerius metus iki prašymo būti įpareigotu UPP teikėju pateikimo, taip pat tikslinama, kad jis turi valdyti (o ne turėti) UPP teikėjo pašto tinklo charakteristikose nustatytus reikalavimus pašto tinklą. 1.4. UPP nuostolių kompensavimas. Vadovaujantis Pašto įstatymo 3 straipsnio 22 dalimi, UPP – tai teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams. Pašto įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje šiuo metu yra įtvirtinta, kad jeigu UPP teikimas UPP teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta, nuostoliai, patirti teikiant šią paslaugą, kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad UPP laikytina tik tam tikrus kokybinius reikalavimus atitinkanti pašto paslauga, o teisės aktų reikalavimų neatitinkančios UPP teikimas neturėtų būti kompensuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, Įstatymo projekte yra aiškiai įtvirtinama, kad nuostoliai, patirti teikiant šią paslaugą, kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis, jei, be kita ko, UPP kokybė atitiko teisės aktų reikalavimus. 1.5. Išvada dėl UPP teikimo nuostolių. Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklės[²] nustato nuostolingos UPP kompensavimo sąlygas, tvarką ir būdus, įskaitant prašymo kompensuoti UPP teikimo nuostolius įvertinimą, RRT išvados pateikimo terminus (60 darbo dienų nuo visos reikiamos informacijos gavimo) ir Susisiekimo ministerijos sprendimo dėl nuostolių kompensavimo priėmimą.
Tačiau praktikoje yra gauta kompetentingų institucijų pastabų, kad ilgesni nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių[³] nustatyti asmenų prašymų nagrinėjimo ir administracinių sprendimų priėmimo terminai turėtų būti nustatyti įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, tam tikros nuostatos iš Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių yra įtvirtinamos Įstatymo projekte, numatant, kad sprendžiant dėl nuostolių, patirtų teikiant UPP, kompensavimo, turi būti gauta RRT išvada dėl prašomų kompensuoti nuostolių dydžio pagrįstumo. Išvadą RRT pateikia ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo visos išvadai pateikti reikalingos informacijos gavimo dienos. Sprendimą dėl nuostolių, patirtų teikiant UPP, kompensavimo, priima Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visos sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimo dienos. Kiti nuostolingos UPP kompensavimo procedūriniai aspektai ir toliau bus reglamentuojami Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklėse. 2. Pašto paslaugos naudotojų interesų užtikrinimas: 2.1. Pašto siuntų įteikimas. Galiojančiame Pašto įstatyme yra numatyti iš esmės du pašto siuntų įteikimo būdai, t. y. pašto siuntų įteikimas asmeniškai pasirašytinai (taikomas pristatant registruotąsias, įvertintąsias pašto siuntas, pašto siuntinius) arba įdėjimas į gaunamųjų laiškų dėžutes (taikomas pristatant neregistruotąsias pašto siuntas).
Tačiau sparčiai besivystant technologijoms, atsiranda vis naujų pašto siuntų įteikimo būdų, kurie nebeatitinka tradicinio pašto siuntų įteikimo gavėjui asmeniškai pasirašytinai, tačiau iš esmės užtikrina tinkamą pašto siuntų įteikimą ir tai patvirtinančių duomenų gavimą. Be to, pašto paslaugos teikimo pokyčiai lemia ir naudotojų lūkesčius dėl greito, lankstaus ir patogaus pašto siuntų atsiėmimo (pvz., iš paštomatų). Atitinkamai šiuo metu Pašto įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad pašto siuntos turi būti įteikiamos siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, taip pat nebeatitinka rinkos tendencijų ir naudotojų lūkesčių. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti, kad Pašto įstatyme įtvirtintas reglamentavimas būtų technologiškai neutralus, t. y. neskatintų arba neribotų konkrečių technologijų naudojimo teikiant pašto paslaugą, Įstatymo projektu reikalavimas tam tikras pašto siuntas įteikti gavėjui asmeniškai pasirašytinai keičiamas reikalavimu atitinkamas pašto siuntas įteikti siuntėjo nurodytam gavėjui arba kitam asmeniui, kuriam gavėjas pavedė atsiimti pašto siuntą, pasirašytinai ar kitu būdu (atsiimant paštomate, suvedant kodą elektroniniame įrenginyje ar kt.), užtikrinančiu pašto siuntų įteikimą ir tai patvirtinančių duomenų gavimą. 2.2. Pašto paslaugos teikimo sąlygų vertinimas. Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad pašto paslaugos teikėjai privalo viešai skelbti pašto paslaugos teikimo sutarties sąlygas, pašto paslaugos teikėjo patvirtintą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir kitokią informaciją, turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga.
Pašto paslaugos teikimo taisyklių[⁴] 17.1 ir 17.9 papunkčiuose numatyta, kad pašto paslaugos teikėjas privalo pasitvirtinti pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, kuriame turi būti nurodytos teikiamos pašto paslaugos rūšys, jų tarifai, pašto siuntų pristatymo trukmė, numatoma pašto paslaugos teikėjo atsakomybė, skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūra, taip pat viešai skelbti išsamią ir nuolat atnaujinamą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją, taip pat pasitvirtintą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, informaciją apie visas teikiamas pašto paslaugos rūšis, jų teikimo sąlygas, pašto paslaugos teikimo sutarties sąlygas, įskaitant pašto paslaugos tarifus, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga. Pažymėtina, kad pašto paslaugos teikėjo taikomos pašto paslaugos teikimo sąlygos ir tvarka turi atitikti Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus. RRT, vykdydama pašto paslaugos teikėjų priežiūrą ir nustačiusi, kad pašto paslaugos teikėjo viešai skelbiamos pašto paslaugos teikimo sąlygos neatitinka Pašto įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, teikia pašto paslaugos teikėjams metodinę pagalbą pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tačiau neretai pasitaiko, kad į teikiamą metodinę pagalbą nėra atsižvelgiama ar nėra užtikrinama viešai skelbiamų pašto paslaugos teikimo sąlygų atitiktis Pašto įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant sudaryti galimybę RRT, kaip nacionalinei pašto reguliavimo institucijai, imtis efektyvių prevencinių veiksmų siekiant užkirsti kelią žalai Pašto įstatymu saugomoms vertybėms ir užtikrint tinkamą naudotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Įstatymo projekte yra įtvirtinama RRT teisė pagal kompetenciją reikalauti, kad pašto paslaugos teikėjas pakeistų pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir (ar) kitus dokumentus, įtvirtinančius standartines, t. y. visiems tos pačios kategorijos naudotojams vienodas, jo siūlomos pašto paslaugos teikimo sąlygas, taip pat pašto paslaugos teikėjų pareiga per RRT nustatytą ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą pakeisti šiuos dokumentus, kad juose įtvirtintos pašto paslaugos teikimo sąlygos atitiktų Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus. 2.3. Pašto siuntų antspaudavimas. Pagal Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra reikalaujama, kad pašto paslaugos teikėjas ant pašto siuntos nurodytų arba prie pašto siuntos pridėtų duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pašto paslaugos teikėją, pašto siuntos priėmimo siųsti ir pristatymo gavėjui datą. Pažymėtina, kad keičiantis pašto paslaugos teikimo procesams, minėtos informacijos pateikimas ant pašto siuntos ar pridėjimas prie jos yra aktualus iš esmės tik tradicinės (neregistruotosios) pašto korespondencijos atveju. Tuo tarpu vystantis technologijoms ir tobulinant pašto paslaugos teikimą, informacija apie pateiktas siųsti pašto siuntas (pvz., registruotąsias pašto siuntas, pašto siuntinius) neretai yra prieinama naudotojams patogiu būdu elektroninėje erdvėje.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant skatinti pažangias pašto paslaugos teikimo technologijas ir skaitmenizavimą, Įstatymo projekte yra numatoma, kad informacija apie pašto paslaugos teikėją, pašto siuntos priėmimo siųsti ir pristatymo gavėjui datą gali būti ne tik nurodoma ant pašto siuntos ar prie jos pridedama, bet ir pateikiama kitokiu būdu (pateikiama gavėjui elektroniniu būdu). 2.4. Gaunamųjų laiškų dėžutės. Vadovaujantis Pašto įstatymo nuostatomis, pašto paslaugos teikėjai yra atsakingi už tinkamą pašto siuntų pristatymą ir privalo naudotojams garantuoti susirašinėjimo slaptumą. Pašto įstatymo 10 straipsnio 6 dalis įtvirtina reikalavimus gaunamųjų laiškų dėžučių įrengimui, be kita ko, numato, kad jos turi būti rakinamos, aiškiai ir suprantamai sunumeruotos, ant įmonių, įstaigų ir organizacijų gaunamųjų laiškų dėžučių turi būti įskaitomai užrašytas įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas. Tačiau praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad ant vienos gaunamųjų laiškų dėžutės yra nurodomi keli adresai ir (ar) kelių įmonių pavadinimai ar nurodomas adresas neatitinka nurodomos įmonės pavadinimo ir pan. Kai viena gaunamųjų laiškų dėžute naudojasi kelios įmonės, pašto paslaugų teikėjui sunku garantuoti susirašinėjimo slaptumą ir užtikrinti, kad pašto siunta tikrai pristatyta ant pašto siuntos nurodytam konkrečiam pašto siuntos gavėjui. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte yra aiškiai įtvirtinama, kad ant gaunamųjų laiškų dėžutės gali būti nurodytas tik vienas adresas ir (ar) vienos įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas, taip sudarant sąlygas pašto paslaugos teikėjams užtikrinti tinkamą pašto siuntų pristatymą ir susirašinėjimo slaptumą. 2.5. Informacijos apsauga.
Informacijos apsauga. Šiuo metu galiojančio Pašto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pašto paslaugos teikėjų pareiga naudotojams garantuoti susirašinėjimo slaptumą. Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, pagal kurias ženkliai mažėja tradicinės pašto korespondencijos siuntų kiekiai ir ženkliai auga kitų pašto siuntų kiekiai, Įstatymo projekte yra numatoma pašto paslaugos teikėjų pareiga garantuoti naudotojams ne tik susirašinėjimo, bet ir kitokio pašto siuntų turinio slaptumą, išskyrus įstatymuose numatytais atvejais. 3. Pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų atsakomybė, žalos atlyginimas: 3.1. Pašto paslaugos teikėjo informavimas apie įteiktą apgadintą pašto siuntą, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus (prekes). Vadovaujantis Pašto įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 6 punktu, pašto paslaugos teikėjas neatsako ir žalos už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus neatlygina, jeigu gavėjas priėmė pašto siuntą ir patvirtino, kad ją gavo. Tačiau vystantis technologijoms, keičiantis pašto paslaugos teikimo pobūdžiui ir populiarėjant pašto siuntų pristatymo būdams, kai pašto siuntas gavėjai gali atsiimti tiesiogiai nedalyvaujant pašto paslaugos teikėjui ar jo įgaliotam atstovui (pvz., per paštomatus), gavėjai, prieš priimdami pašto siuntą ir patvirtindami jos gavimą, ne visada turi galimybę ją apžiūrėti, įsitikinti, kad ji nėra sugadinta ar pažeista ir atsisakyti ją priimti.
Vadovaujantis Pasaulinės pašto konvencijos (kurios nuostatos taikomos atlyginant žalą dėl UPP teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų) 24 straipsnio 1.4 papunkčiu, paskirtieji operatoriai neatsako už registruotąsias siuntas, siuntinius ir įvertintąsias siuntas, kurias jie įteikė laikydamiesi sąlygų, numatytų jų vidaus teisės aktuose šios rūšies siuntoms, išskyrus tuo atveju, jei gavėjas, neatsižvelgdamas į deramai patvirtintą gavimą, nedelsdamas praneša siuntą įteikusiam paskirtajam operatoriui apie pastebėtą pažeidimą, o sąvoka „nedelsdamas“ turi būti aiškinama pagal nacionalinės teisės aktus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas nuostatas ir siekiant užtikrinti, kad pašto siuntos priėmimo ir patvirtinimo apie jos gavimo faktas automatiškai nesuponuotų pašto paslaugos teikėjo atsakomybės už galimai netinkamai suteiktą pašto paslaugą panaikinimo, Įstatymo projekte yra įtvirtinama gavėjo teisė raštu ar kitu pašto paslaugos teikėjo nurodytu būdu informuoti pašto paslaugos teikėją apie pasirašytinai ar kitu būdu, užtikrinančiu pašto siuntos įteikimą ir tai patvirtinančių duomenų gavimą, jam įteiktą apgadintą pašto siuntą, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus (prekes).
Pažymėtina, kad tokios informacijos pateikimas nesuteiks gavėjui teisės reikalauti iš pašto paslaugos teikėjo žalos atlyginimo, tačiau sudarys pagrindą siuntėjui pareikšti pretenziją pašto paslaugos teikėjui dėl žalos už dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus atlyginimo net ir tuo atveju, jeigu gavėjas priėmė pašto siuntą ir patvirtino, kad ją gavo. 3.2. Įvertintosios pašto siuntos. Pašto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė. Atitinkamai Pašto įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės dingsta įvertintoji pašto siunta, pašto paslaugos teikėjas atlygina sumą, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Pašto įstatymas nenumato reikalavimo pagrįsti pašto siuntos įvertinimo sumą, praktikoje pasitaiko atvejų, kai nurodoma tikrąją pašto siuntos turinio vertę viršijanti įvertinimo suma, tokios pašto siuntos yra siunčiamos į šalis, kuriose nėra reikalaujama pateikti įrodymų apie pašto siuntų įteikimą ir teigiant, kad pašto siuntos yra dingusios (nepristatytos gavėjams), siekiama gauti nepagrįsto dydžio pašto siuntos įvertinimo sumos atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-403/2021 yra konstatavęs, kad <...> siuntėjui, siekiančiam gauti kompensaciją už prarastas siuntas ar siuntinius, tenka pareiga pagrįsti siuntų ir siuntinių turinį bei (ar) vertę (pvz., siuntų ar siuntinių negavusių klientų atliktais mokėjimais ar pan.) <...>. Tačiau siuntėjui tenkanti įrodinėjimo pareiga neturi būti pernelyg apsunkinta. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į individualias su siuntimu susijusias aplinkybes (siuntimo tikslą, siuntimo pobūdį (asmeninė korespondencija ar verslo tikslais siunčiama siunta) ir pan.) ir į tai, ar siuntėjas turi objektyvias galimybes pateikti siuntų ir siuntinių vertę (turinį) pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Taigi, bet kokiu atveju, kilus ginčui dėl kompensacijos apskaičiavimo, galutinį mokėtiną kompensacijos dydį <...> turi nustatyti teismas.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, Įstatymo projekte yra įtvirtinama, kad įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus siuntėjui atlyginama jo įrodyta, bet ne didesnė nei įvertinimo suma, pašto siuntos vertė, t. y. tokios pašto siuntos dingimo atveju būtų atlyginama suma, lygi dingusios įvertintosios pašto siuntos vertei, pagrįstai dokumentais ar kitais patvirtinančiais duomenimis, tačiau ne didesnei nei įvertinimo suma. Tai užtikrins teisinį tikrumą tiek pašto paslaugos teikėjams, tiek įvertintųjų pašto siuntų siuntėjams, kurie iš anksto žinos, kad pašto siuntos įvertinimo suma turi būti reali, nes tokios pašto siuntos dingimo ar dalinio sugadinimo atveju siekdami žalos atlyginimo jie turės pagrįsti nurodytą įvertinimo sumą. Kaip minėta pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Vadovaujantis tiek galiojančio Pašto įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, tiek Įstatymo projekto nuostatomis, iškilus ginčui tarp pašto paslaugos naudotojo ir pašto paslaugos teikėjo, naudotojas turi teisę kreiptis į RRT, kad ši ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su pašto paslaugos teikėju. Pašto paslaugos naudotojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nagrinėja visus vartotojų reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, dėl kurių gali būti sprendžiama teisme, įskaitant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo klausimus, taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl civilinės atsakomybės.
Pažymėtina, kad RRT šią nuostatą mutatis mutandis taiko ir nagrinėdama naudotojų, kurie nėra vartotojai, ir pašto paslaugos teikėjų ginčus ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kilus naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų dėl žalos už įvertintąją pašto siuntą atlyginimo, pašto paslaugos naudotojai turės teisę kreiptis į RRT ar teismą, kurie, įvertinę visas ginčo aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, turės teisę nustatyti mokėtiną kompensacijos dydį. 3.3. Naudotojų atsakomybė. Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto 3.2 papunktyje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadą, kad siuntėjui, siekiančiam gauti kompensaciją už prarastas siuntas ar siuntinius, tenka pareiga pagrįsti siuntų ir siuntinių turinį bei (ar) vertę, Įstatymo projekte aiškiai įtvirtinama, kad kreipiantis į pašto paslaugos teikėją dėl žalos už prarastas ar sugadintas pašto siuntas atlyginimo, patirtos žalos dydį turi įrodyti siuntėjas, pateikdamas pašto paslaugos teikėjui žalos dydį patvirtinančius įrodymus. Taip pat Įstatymo projekte aiškiai įtvirtinama, kad siuntėjas yra atsakingas ne tik už pašto siuntos turinį, bet ir už tinkamą pašto siuntos supakavimą ir adresavimą. 4. Efektyvus pašto sektoriaus reguliavimas: 4.1. Pašto srities politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijų funkcijos. Įstatymo projekte yra tikslinamos Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos ir RRT funkcijos, atsižvelgiant į praktinius tam tikrų funkcijų vykdymo aspektus (pvz., praktikoje tam tikrą informaciją Europos Komisijai teikia ne Vyriausybė, o Susisiekimo ministerija; tam tikrus Vyriausybės nutarimų projektus Vyriausybei svarstyti teikia Susisiekimo ministerija, o ne RRT ir pan.), ir Įstatymo projekte numatomą naują ar tobulinamą galiojantį reglamentavimą (pvz., numatomos naujos RRT funkcijos, susijusios su UPP teikimo reguliavimo pokyčiais ir kt.). 4.2.
4.2. Tarptautinių pašto siuntų skirstymo vietos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų 7.5, 9.11 ir 9.12 papunkčiais, Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką pašto srityje, taip pat susisiekimo ministrui pavestose valdymo srityse užtikrina tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų institucijomis, atstovauja tarptautinėse organizacijose Lietuvos Respublikai. Įstatymo projektu yra siekiama reglamentuoti tarptautinių pašto siuntų skirstymo vietų (angl. extra-territorial office of exchange) (toliau – ETOE), t. y. pagal Pasaulinės pašto sąjungos ir Įstatymo projekto nustatytas sąlygas veikiančių tarptautinių pašto siuntų skirstymo vietų, kurias kitų valstybių įgaliotieji pašto paslaugos teikėjai steigia Lietuvos Respublikos teritorijoje, steigimo ir veiklos vykdymo teisinius pagrindus. Iš esmės pagrindinis ETOE tikslas yra organizuojant pašto siuntų transportavimą arba tranzitą, optimizuoti logistiką, taupyti kaštus bei pasinaudoti kitomis Pasaulinės pašto sąjungos numatytomis ETOE galimybėmis. ETOE veiklos reglamentavimas, įskaitant ir jai reikalingų kodų suteikimą bei kitas procedūras, yra įtvirtintas tarptautiniuose Pasaulinės pašto sąjungos teisės aktuose. Apie su ETOE veikla susijusias nacionalines sąlygas atsakingos Pasaulinės pašto sąjungos šalių narių institucijos (Lietuvos atveju – Susisiekimo ministerija) turi pranešti pildydamos Pasaulinės pašto sąjungos klausimyną, o apibendrinta informacija yra skelbiama Pasaulinės pašto sąjungos interneto svetainėje[⁵]. Pažymėtina, kad klausimai, susiję su ETOE steigimu ir veikla, yra priskirtini Susisiekimo ministerijos, kaip institucijos atsakingos už pašto srities politikos formavimą, atstovavimą Lietuvai Pasaulinėje pašto sąjungoje ir informacijos apie su ETOE veikla susijusias nacionalines sąlygas teikimą Pasaulinei pašto sąjungai, kompetencijai. 4.3. Pašto mokos ženklų leidyba.
Pašto mokos ženklų leidyba. Vadovaujantis Pašto įstatymo nuostatomis, pašto mokos ženklas – tai galiojantis Lietuvos Respublikos pašto ženklas, pašto blokas, ženklintas vokas ir atvirukas (atvirlaiškis), ženklinta aerograma, ženklintuvo spaudas ir specialus patvirtintas mokėjimo už pašto paslaugą spaudas (Pašto įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). UPP teikėjui yra nustatytas įpareigojimas išleisti ir išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus (Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o Susisiekimo ministerija tvirtina pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir apskaitos taisykles (Pašto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Pasaulinės pašto konvencijos 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad „pašto ženklas“ yra saugomas šios konvencijos ir yra priskiriamas išimtinai tiems ženklams, kurie atitinka Pasaulinės pašto konvencijos ir jos reglamentuose nustatytas sąlygas. Pagal Pasaulinės pašto konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, pašto ženklas, be kita ko, turi atitikti šiuos kriterijus: leidžiamas ir pateikiamas į apyvartą tik šalies narės institucijos pagal Pasaulinės pašto sąjungos aktus; yra savarankiškumo požymis ir įrodymas, kad už siuntimą sumokėtas išankstinis mokestis, atitinkantis pašto ženklo vertę; turi būti leidžiamas į apyvartą kaip apmokėjimo priemonė arba kaip filatelijos objektas jį leidžiančiojoje šalyje narėje ar teritorijoje pagal jos nacionalinės teisės aktus; turi būti prieinamas visiems leidžiančiosios šalies narės arba teritorijos gyventojams. Pažymėtina, kad pastaruoju metu sulaukiama kreipimųsi dėl neteisėtai leidžiamų ir platinamų pašto mokos ženklų, kurie neatitinka Pasaulinės pašto konvencijos reikalavimų.
Pavyzdžiui, juos leidžia ir platina subjektas, kuris nėra paskirtasis pašto paslaugos teikėjas Pasaulinės pašto konvencijos prasme (įgaliotas leisti į apyvartą pašto mokos ženklus), jo išleisti pašto ženklai turi nominalą eurais ir išoriškai panašūs į Lietuvos paskirtojo pašto paslaugos teikėjo (UPP teikėjo akcinės bendrovės Lietuvos pašto) leidžiamus pašto ženklus ir tuo klaidina naudotojus, gali patekti į tarptautinę apyvartą, kaip išankstinio mokėjimo už pašto paslaugas priemonė, nors tokia priemone nėra ir kt. Tačiau įvertinus šiuo metu galiojančio Pašto įstatymo ir Pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir apskaitos taisyklių[⁶] (toliau – Taisyklės) nuostatas, pažymėtina, kad nors Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra numatyta pareiga UPP teikėjui išleisti ir išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus, o Taisyklių 2 punkte apibrėžta, kad Taisyklės yra taikomos UPP teikėjui, apie kurį yra pranešta Pasaulinei pašto sąjungai, tačiau nei Pašto įstatyme, nei Taisyklėse nėra aiškiai įvardintas subjektas, kuris turi išimtinę teisę išleisti į apyvartą ir išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus ar aiškus draudimas kitiems subjektams leisti pašto mokos ženklus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte yra aiškiai įtvirtinama, kad išimtinę teisę išleisti į apyvartą pašto mokos ženklus ir juos išimti iš apyvartos turi tik Lietuvos paskirtasis pašto paslaugos teikėjas Pasaulinės pašto konvencijos prasme, tik UPP teikėjas. 4.4. Paštomatai. Pašto paslaugos teikėjai, vystydami savo infrastruktūrą, turėtų atsižvelgti į tai, kad pašto tinklas gali būti vystomas tvariai ir įvertinti ne tik nuosavo pašto tinklo plėtros galimybes, tačiau ir galimybes pašto tinklu ar tam tikrais jo elementais naudotis kartu su kitais pašto paslaugos teikėjais.
Atsižvelgiant į pastaruoju metu itin sparčiai vykstančią paštomatų plėtrą, Įstatymo projekto 2 straipsnyje yra apibrėžiama paštomato sąvoka, o Įstatymo projekto 7 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinama, kad siekiant užtikrinti naudotojų interesus ir skatinti veiksmingą konkurenciją, pašto paslaugos teikėjas, valdantis pašto tinklą, privalo aktyviai bendradarbiauti su kitu pašto paslaugos teikėju, kai jis kreipiasi norėdamas sudaryti sutartį dėl šio pašto tinkle, įskaitant paštomatų, naudojimo. 4.5. Informacijos apie valdomą pašto tinklą ir taikomą aplinkos tvarumo praktiką vertinimas. Vadovaujantis Pašto įstatymo 6 straipsniu, RRT, kaip nacionalinė pašto reguliavimo institucija, prižiūri, kaip laikomasi Pašto įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų, teikia pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl pašto sektoriaus reglamentavimo, skelbia informaciją, reikalingą atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai bei atlieka kitas funkcijas. Pagal Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pašto paslaugos teikėjai periodiškai teikia RRT informaciją apie jų vykdomą pašto paslaugos teikimo veiklą. Tačiau pokyčiai pašto sektoriuje ir bendros pasaulinės tendencijos, tokios, kaip klimato kaita ir aplinkos tvarumo iniciatyvų skatinimas, lemia poreikį vertinti ne tik informaciją apie pašto paslaugos teikimą, bet ir su šia veikla susijusius duomenis, tokius kaip informaciją apie pašto paslaugos teikėjų valdomą pašto tinklą ar taikomas aplinkos tvarumo praktikas.
Atsižvelgiant į pokyčius pašto sektoriuje ir siekiant užtikrinti informacija pagrįstų pašto sektoriaus reguliavimo sprendimų priėmimą bei atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai aktualios informacijos skelbimą, Įstatymo projekte yra numatoma pašto paslaugos teikėjų pareiga RRT teikti ne tik ataskaitas apie pašto paslaugos teikimo veiklą, bet ir informaciją apie valdomą pašto tinklą bei taikomas aplinkos tvarumo praktikas. 4.6. Neįteiktos pašto siuntos, kurių neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui. Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtinta, kad pašto paslaugos teikėjai privalo pašto siuntą, kurios neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui (pvz., kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena), saugoti 2 mėnesius (UPP teikėjas – Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente nustatytais terminais ir tvarka), o jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima, privalo pranešti apie tokį turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. VMI yra informavusi Susisiekimo ministeriją, kad ne visais atvejais pašto siuntų, kurių neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, perdavimas VMI ir valstybės nuosavybėn yra tikslingas.
Kaip yra nurodžiusi VMI, pašto paslaugos teikėjų saugomose neatsiimtose pašto siuntose dažnai yra daiktų, kurie yra nerealizuotini, nes neturi jų kokybę ir tinkamumą realizuoti patvirtinančių dokumentų arba neturi komercinės vertės, todėl pagal Vyriausybės patvirtintas Bešeimininkio ir valstybei perduoto turto realizavimo taisykles[⁷] VMI yra neperimami (pvz., maisto produktai, maisto papildai, kosmetikos ir parfumerijos mėginiai, higienos reikmenys, naudoti rūbai ir naudota avalynė, neaiškios kilmės ir paskirties daiktai, cheminiai skysčiai, asmeninė korespondencija ir kt.). Pagal VMI pateiktą informaciją, minėtos pašto siuntos iš visos Lietuvos suvežamos į Vilniaus miestą ir laikomos atitinkamose sandėliavimo vietose. Dėl pašto paslaugos teikėjų paruoštų perduoti valstybei pašto siuntų kiekių, į jų apžiūras vyksta du VMI atstovai. Per 2020–2022 m. VMI atstovai peržiūrėjo 14 644 vnt. neatsiimtų pašto siuntų, tačiau iš jų į VMI apskaitą buvo perimta tik 819 vnt., t. y. tik 5,6 proc. neatsiimtų pašto siuntų, už 11 819 Eur. Įvertinus tai, visų be išimties pašto siuntų, kurių neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, perdavimas VMI sąlygoja neefektyvų ir neracionalų VMI resursų naudojimą. VMI taip pat yra pažymėjusi, kad pagal pirmiau minėtų Vyriausybės patvirtintų Bešeimininkio ir valstybei perduoto turto realizavimo taisyklių 145 punktą, neįtrauktas į VMI apskaitą nerealizuotinas turtas turi būti panaudojamas arba šalinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu. VMI pažymi, kad nei šios taisyklės, nei kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybei perduoto turto disponavimo tvarką, nuostatos neįpareigoja asmenų, kurių žinioje yra nerealizuotino valstybei perduotino turto, pranešti apie jį VMI.
Be to, sparčiai auganti e. komercija ir pašto siuntinių kiekiai sąlygoja ir tai, kad daugėja pašto siuntų, kurių neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kiekiai. Tai lemia, kad pašto paslaugos teikėjai patiria papildomų pašto siuntų saugojimo išlaidų, susijusių su tokių pašto siuntų sandėliavimu ir saugojimu, taip pat pašto siuntose vis dažiau siunčiami ir ribotą galiojimo laiką turintys daiktai, kurie juos saugant Pašto įstatyme numatytą 2 mėnesių terminą genda ir gadina kitas saugomas pašto siuntas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir siekiant mažinti tiek pašto paslaugos teikėjams, tiek VMI tenkančią administracinę ir finansinę naštą, susijusią su pašto siuntų, kurių neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, saugojimu, įvertinimu ir realizavimu ar utilizavimu, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad pašto paslaugos teikėjai privalo saugoti pašto siuntas, kurių neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, 1 mėnesio terminą (išskyrus atvejus, kai tarptautiniai ar nacionaliniai teisės aktai nustato kitokį tokių pašto siuntų saugojimo terminą). Jeigu per nustatytą terminą siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima, pašto paslaugos teikėjas privalo VMI pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tokiose pašto siuntose esantys daiktai yra nerealizuotini. Pastaruoju atveju pašto paslaugos tekėjas turi pripažinti juos atliekomis ir šalinti (sunaikinti, utilizuoti) vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymu. 4.7. Periodinių leidinių kompensavimo mechanizmas.
Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros ministerija nespėjo paruošti visų reikalingų teisės aktų, kad parama leidėjams būtų teikiama tiesiogiai per Medijų rėmimo fondą, periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos (toliau – periodinių leidinių pristatymo paslauga) kompensavimo mechanizmas lieka galioti iš esmės nepakeistas. Tačiau jis turi būti suderintas su Įstatymo projekte numatomu UPP teikėjo ekonominiu reguliavimu. Įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalyje yra numatoma, kad reguliavimo apskaita – tai UPP teikėjo reguliavimo tikslais tvarkoma vidaus apskaita, apimanti apskaitos atskyrimą, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų paskirstymą. Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinama bendra UPP teikėjo pareiga tvarkyti reguliavimo apskaitą pagal RRT nustatytus reguliavimo apskaitos ir reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir reguliavimo apskaitos sistemoje aiškiai atskirti kiekvieną UPP ir kiekvieną su UPP nesusijusią pašto ar kitą paslaugą. Įstatymo projekto 18 straipsnyje reglamentuojama reguliavimo apskaitos sistema, reguliavimo apskaitos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra, įskaitant numatoma UPP teikėjo pareiga per 4 mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos užtikrinti, kad būtų parengtos reguliavimo apskaitos ataskaitos ir būtų atlikta reguliavimo apskaitos ataskaitų atitikties RRT nustatytiems reguliavimo apskaitos, reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimams patikra pagal RRT tarybos patvirtintą techninę užduotį.
Atsižvelgiant į tai, kad periodinių leidinių pristatymo paslaugos apskaita bus sudėtinė reguliavimo apskaitos sistemos dalis, Įstatymo projekto 19 straipsnyje yra atsisakoma šiuo metu galiojančiame Pašto įstatyme numatyto kalendorinių metų periodinių leidinių pristatymo paslaugos audito, taip pat šio audito išvados ir kalendorinių metų periodinių leidinių pristatymo paslaugos pajamų ir sąnaudų ataskaitos pateikimo RRT, kadangi metiniai šios paslaugos teikimo duomenys turės būti rengiami, tikrinami ir teikiami RRT Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalyje numatytų reguliavimo apskaitos ataskaitų apimtyje. Tačiau kadangi nuostoliai už periodinių leidinių pristatymo paslaugą bus kompensuojami kas 6 mėnesius, Įstatymo projekto 19 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad UPP teikėjas turės atlikti einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio periodinių leidinių pristatymo paslaugos pajamų ir sąnaudų nepriklausomą auditą ir audito išvadą bei periodinių leidinių pristatymo paslaugos pajamų ir sąnaudų ataskaitą pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip tai yra numatyta šiuo metu galiojančiame Pašo įstatyme. Papildomai pažymėtina, kad nuostoliai patirti teikiant periodinių leidinių pristatymo paslaugą bus kompensuojami pagal Vyriausybės patvirtintus didžiausius tarifus.
Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos 2024–2026 metams didžiausių tarifų dydžiai lieka galioti, kaip nustatyta 2023 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 881 „Dėl Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos 2024–2026 metams didžiausių tarifų sąrašo ir Miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves 2024–2026 metais, sąrašo patvirtinimo“ ir keičiami nebus. 4.8. Procesų unifikavimas. Pašto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad RRT statusas, finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai yra nustatyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme. Atitinkamai Pašto įstatymo 9 ir 13 straipsniuose yra įtvirtinta, kad ginčams tarp pašto paslaugos teikėjų nagrinėti mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos, susijusios su ginčų nagrinėjimu tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, o nagrinėjant ginčus tarp naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų, mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos dėl galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu yra siekiama atsisakyti perteklinio ginčų tarp naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų reglamentavimo, atkartojančio mutatis mutandis taikomas Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas. 4.9. Ekonominės sankcijos.
Ekonominės sankcijos. Įstatymo projektu taip pat siūloma pirmiau nurodytą procedūrinių nuostatų reglamentavimo modelį, kai nuostatos nėra perrašomos į Pašto įstatymą, o pateikiama nuoroda į Elektroninių ryšių įstatymą, taikyti ir reglamentuojant ekonominių sankcijų skyrimą. Pažymėtina, kad yra ydinga praktika, kai skirtinguose tos pačios institucijos (šiuo atveju RRT) veiklą reglamentuojančiuose sektoriniuose teisės aktuose iš esmės tapatūs procesai (pvz., ekonominių sankcijų skyrimo procesas) yra reglamentuojami nors ir panašiai, tačiau su tam tikrais procedūriniais skirtumais, kurių nesąlygoja sektoriaus specifika. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Pašto įstatyme jau šiuo metu yra numatyta, kad skirtingi RRT veiklos aspektai yra reglamentuoti Elektroninių ryšių įstatyme, Įstatymo projekte yra siūloma atsisakyti ekonominių sankcijų skyrimo procesą reglamentuojančių ir Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas atkartojančių nuostatų ir įtvirtinti, kad pažeidimo nagrinėjimo procesas inicijuojamas, apie pažeidimo nagrinėjimą pašto paslaugos teikėjui pranešama, teisė susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo proceso medžiaga įgyvendinama, pažeidimas nagrinėjamas, sprendimas dėl ekonominės sankcijos priimamas ir skundžiamas mutatis mutandis taikant atitinkamas Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas. Taip pat suvienodinamos ir kitos procedūrinės nuostatos. Pavyzdžiui, Elektroninių ryšių įstatymo (kurio nauja redakcija galioja nuo 2021 m. gruodžio 1 d.) 83 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad RRT, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko tam tikrų elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančių reikalavimų, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos.
Tuo tarpu galiojančio Pašto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad RRT, nustačiusi, jog pašto paslaugos teikėjas nesilaiko tam tikrų pašto paslaugos teikimą reglamentuojančių reikalavimų, raštu praneša apie tai pašto paslaugos teikėjui ir nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti ir apie tai informuoti RRT. Pažymėtina, kad Pašto įstatyme ir Elektroninių ryšių įstatyme reglamentuojami ekonominių sankcijų skyrimo procesai savo esme yra tapatūs ir šiuo metu Pašto įstatyme ir Elektroninių ryšių įstatyme įtvirtintų procedūrinių skirtumų nesąlygoja sektorių specifika. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinamas analogiškas kaip Elektroninių ryšių įstatyme nustatytas (tik skaičiuojamas darbo dienomis) nuomonės dėl pažeidimo pateikimo terminas. Atitinkamai suvienodinami ir kiti procedūriniai aspektai. Tuo tarpu pašto sektoriui specifines nuostatas, tokias, kaip ekonominių sankcijų dydžiai, jų nustatymas, vykdymas ir pan., siūloma ir toliau reglamentuoti Pašto įstatyme.
Šiuo metu galiojančio Pašto įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad pašto paslaugos teikėjui, nesilaikančiam pašto veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, gali būti skiriama bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 886 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 144 810 eurų. Pažymėtina, kad maksimalūs baudų dydžiai, taikytini tuo atveju, kai neįmanoma apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, Pašto įstatyme buvo nustatyti 2011 m. sausio 1 d. ir nuo to laiko nesikeitė (t. y. tuo metu buvo nustatytos atitinkamai 300.000 litų ir 500.000 litų maksimalios baudų ribos, kurios vėliau buvo tik perskaičiuotos į eurus). Atsižvelgiant į tai ir nuo 2011 m. sausio 1 d. įvykusius tiek pašto rinkos, tiek bendrus ekonominius pokyčius, Įstatymo projekte maksimalūs baudų dydžiai, taikytini tuo atveju, kai neįmanoma apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, yra suapvalinami, numatant atitinkamai 100 000 eurų ir 150 000 eurų maksimalius baudų dydžius, taikytinus tuo atveju, kai neįmanoma apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos.
Įstatymo projekte taip pat siūloma aiškiai reglamentuoti atsakomybę už mažareikšmius pažeidimus, numatant, kad jeigu pažeidimo nagrinėjimo metu RRT nustato, kad pašto paslaugos teikėjo padarytas Pašto įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra pašto paslaugos teikėjas nepadarė esminės žalos naudotojų ar kitų pašto paslaugos teikėjų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į pažeidimo faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, gali būti užtikrintas ne skiriant ekonominę sankciją, o kitais būdais ir (ar) priemonėmis, RRT skiria pašto paslaugos teikėjui įspėjimą. 5. Kiti patikslinimai. Įstatymo projektu taip pat atliekami kiti redakcinio pobūdžio patikslinimai, siekiant užtikrinti Pašto įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumą ir atitiktį teisės technikos reikalavimams. Įstatymo projekte tikslinama pašto paslaugos teikėjo sąvoka. Vadovaujantis tiek galiojančio Pašto įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, tiek Projekto 5 straipsnio (buvusio 7 straipsnio) 1 dalimi, asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, tačiau privalo apie tai informuoti RRT.
To paties straipsnio 3 ir 6 dalyse yra įtvirtinta, kad RRT turi teisę reikalauti pateikti tik tokią informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad asmenį būtų galima identifikuoti ir įrašyti į pašto paslaugos teikėjų sąrašą (vardą ir pavardę arba pavadinimą, kodą, adresą, kitą kontaktinę informaciją, trumpą pašto paslaugos, kurią asmuo ketina teikti, aprašymą, pašto paslaugos teikimo pradžios datą ir kt.) ir turi teisę neįrašyti asmens į pašto paslaugos teikėjų sąrašą tik tuo atveju, jeigu asmuo pateikia netikslią ar klaidingą informaciją ir šių trūkumų nepašalina. Atsižvelgiant į tai, kad nei galiojantis Pašto įstatymas, nei Projektas nenustato asmenims, norintiems teikti pašto paslaugą kvalifikacinių ar įsisteigimo vietos reikalavimų, Projekte tikslinama sąvokos „pašto paslaugos teikėjas“ apibrėžtis, suderinant ją su kitomis Projekto nuostatomis. Įstatymo projekte yra numatomas Įstatymo įsigaliojimas nuo 2025 m. sausio 1 d. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme įtvirtinamas UPP teikimo reguliavimo modelio faktinis taikymas reikalauja parengiamųjų darbų tiek iš RRT, tiek iš UPP teikėjo (informacijos, būtinos pajamų viršutinei ribai nustatyti surinkimas, įvertinimas, pajamų viršutinės ribos nustatymas, UPP tarifų nustatymo metodikos parengimas, UPP tarifų apskaičiavimas, įvertinimas, reguliavimo apskaitos sistemos įdiegimas ir kt.) ir faktiškai negali būti taikomas iš karto nuo 2025 m. sausio 1 d., numatoma, kad Įstatymo projekte išdėstytos Pašto įstatymo nuostatos dėl pajamų viršutinės ribos nustatymo, UPP tarifų nustatymo ir reguliavimo apskaitos sistemos taikomos teikiant UPP 2026 metais ir vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais.
Tai sudarys pagrindą tinkamai įgyvendinti UPP teikimo reguliavimo modelio keitimą. Atitinkamai numatoma, kad 2025 m. taikytini UPP tarifai nustatomi, UPP teikiamos, sąnaudų apskaita tvarkoma ir UPP teikimo nuostoliai, patirti 2025 m., UPP teikėjui kompensuojami pagal Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, galiojusias iki naujos redakcijos Pašto įstatymo įsigaliojimo. Įstatymo projekte taip pat numatomos ir kitos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Siekiant laikytis efektyvios teisėkūros principų visi reikalavimai susiję su UPP teikimu (UPP teikimo reikalavimai, kokybės reikalavimai ir pašto tinklo reikalavimai) bus įtvirtinami vienu teisės aktu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės (grupės vadovas Darius Stravinskas, +37069441323, el. paštas [email protected]) vyresnioji patarėja Eglė Sikorskaitė-Narkun (tel. +370 660 31 986, el. p. [email protected]).
RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės (vadovė Rita Liuokaitytė, tel. +370 629 30 575, el. paštas [email protected]) vyriausiasis patarėjas Linas Bakutis (tel. +370 620 17 750, el. paštas [email protected]), patarėja Lina Bartkienė (tel. +370 643 29 367, el. paštas [email protected]) ir Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės (vadovė Aridana Jurčiukonienė, tel. +370 660 37 433, el. paštas [email protected]) vyriausioji patarėja Kristina Masiulytė (tel. +370 614 45 650, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pašto įstatymo 4–6 straipsnis reglamentuoja Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos ir RRT funkcijas pašto srityje. Pašto įstatymo 10 straipsnis nustato pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai numato, kad pašto paslaugos teikėjai privalo pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai arba įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jeigu to padaryti negalima, – apie tai pranešti gavėjui, registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas reikalauja pašto paslaugos teikėją saugoti pašto siuntą, kurios neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, 2 mėnesius, o UPP teikėjui – Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente nustatytais terminais ir tvarka.
Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima, nors jam buvo išsiųstas rašytinis pranešimas, pašto paslaugos teikėjas VMI turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Prie pranešimo pridedama pašto paslaugos teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas) kviečiamas atsiimti pašto siuntą neatvyko arba pašto siuntos atsisakė. Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato pašto paslaugos teikėjų pareigą viešai skelbti pašto paslaugos teikimo sutarties sąlygas, pašto paslaugos teikėjo patvirtintą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir kitokią informaciją, turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga. Tačiau Pašto įstatymas neįtvirtina RRT teisės reikalauti, o pašto paslaugos teikėjams užtikrinti, kad pasitvirtintose pašto paslaugos teikimo taisyklėse įtvirtintos pašto paslaugos teikimo sąlygos atitiktų Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus. Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina pašto paslaugos teikėjo pareigą ant pašto siuntos nurodyti arba prie pašto siuntos pridėti duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pašto paslaugos teikėją, pašto paslaugos teikimo vietą (adresą), į kurią naudotojas galėtų kreiptis, pašto siuntos priėmimo siųsti datą, pristatymo gavėjui datą. Pagal Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą reikalaujama periodiškai teikti RRT ataskaitas jos nustatyta tvarka apie suteiktą pašto paslaugą. Pašto įstatymo 12 straipsnis nustato pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą.
Pagal šio straipsnio 1 dalį, siuntėjas pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos. Pašto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė, atitinkamai 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės dingsta įvertintoji pašto siunta, pašto paslaugos teikėjas atlygina sumą, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai. Gavėjo teisė pareikšti pretenzijas pašto paslaugos teikėjui, taip pat reikalavimas, kad patirtos žalos dydį turi įrodyti siuntėjas, pateikdamas pašto paslaugos teikėjui žalos dydį patvirtinančius įrodymus, Pašto įstatyme nėra reglamentuojama. Pašto įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimas ne teismo tvarka ir iš esmės atkartoja mutatis mutandis taikomas Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas. Pašto įstatymo 3 straipsnio 22 ir 23 dalyse numatyta, kad UPP – teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams, o UPP teikėjas – pašto paslaugos teikėjas, Vyriausybės įpareigotas teikti UPP Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Pašto įstatymo 15 straipsnio 1–3 dalis, Vyriausybė įpareigoja pašto paslaugos teikėją (teikėjus) 7 metus teikti UPP visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Vyriausybė, įpareigodama pašto paslaugos teikėją (teikėjus) teikti UPP visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi užtikrinti, kad įpareigojimo laikotarpis būtų pakankamas pašto paslaugos teikėjo (teikėjų) investicijoms dėl tokio įpareigojimo susigrąžinti, todėl įpareigojimo terminą gali pratęsti iki 2 metų. Asmuo, kuris gali būti įpareigojamas teikti UPP, turi atitikti šiuos reikalavimus: būti įrašytas į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir turėti pašto tinklą, atitinkantį UPP teikėjo pašto tinklo charakteristikose nustatytus reikalavimus. Pašto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos pašto paslaugos, kurių teikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi užtikrinti UPP teikėjas. Vadovaujantis Pašto įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalimis, UPP tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams, pagrįsti šios paslaugos sąnaudomis, skaidrūs ir nediskriminaciniai, o tuo atveju jeigu UPP teikimas UPP teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta, nuostoliai, patirti teikiant šią paslaugą, kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis. Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad UPP didžiausius tarifus pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina RRT, o UPP teikėjas privalo UPP tarifus pagrįsti sąnaudomis. Pašto įstatymo 16 straipsnis nustato UPP teikėjo teises ir pareigas.
Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas numato UPP teikėjo pareigą visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti UPP nenutrūkstamą teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 5 darbo dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure); taip pat užtikrinti bent vieną pašto siuntų surinkimą ir bent vieną pristatymą per darbo dieną į pašto paslaugos gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus Pašto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą atvejį. Pagal tos pačios dalies 8 punktą, UPP teikėjas privalo tvarkyti apskaitą pagal RRT nustatytus pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus. Pašto įstatymo VI skyrius reglamentuoja ekonominių sankcijų skyrimą. Pašto įstatymas šiuo metu nereglamentuoja tarptautinių pašto siuntų skirstymo vietų, neapibrėžia paštomato sąvokos ir neįtvirtina, kad paštomatai yra pašto tinklo dalis, nenumato, kad UPP teikėjas turi išimtinę teisę leisti į apyvartą pašto mokos ženklus, UPP teikėjo pajamų viršutinės ribos, UPP tarifų nustatymo tvarkos, reguliavimo apskaitos sistema, reguliavimo apskaitos ataskaitų ir reguliavimo apskaitos sistemos patikros. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinės siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos yra aptartos šio aiškinamojo rašto 1 punkte. Priėmus Įstatymo projektą, bus užtikrintas UPP teikimo tvarumas, UPP veikla jos teikėjui sudarys sąlygas pasidengti pagrįstas sąnaudas, uždirbti pagrįstą pelną ir pasidengti pagrįstą UPP veiklos nuostolį, kompleksiškai vertinant visą UPP veiklą.
Pašto įstatyme nustatytas reglamentavimas atitiks ekonomines, socialines, technologines aplinkybes, naudotojų poreikius ir pašto paslaugos teikimo tendencijas, tačiau tuo pačiu bus ir technologiškai neutralus, kad netrukdytų inovacijų plėtros ir skaitmenizacijos. Sparčiai vykstantys rinkos pokyčiai sąlygoja ne tik poreikį užtikrinti ekonomines, socialines aplinkybes ir naudotojų poreikius atitinkantį pašto paslaugos teikimo reglamentavimą, tačiau tobulinti ir pašto paslaugos teikimo priežiūros mechanizmus. Atsižvelgiant į tai, priėmus Įstatymo projektą bus patikslintos pašto sektoriaus veiklą reguliuojančių institucijų funkcijos ir atsakomybė, patobulintas ekonominių sankcijų skyrimo mechanizmas, pažeidimų mažareikšmiškumo reglamentavimas, apibrėžtos naujos sąvokos ir peržiūrėtos nuostatos, kurios gali stabdyti naujų technologijų taikymą, įtvirtintas teisinis pagrindas rinkti informaciją apie aplinkos tvarumo iniciatyvas ir informaciją apie pašto paslaugos teikėjų valdomą pašto tinklą. Visa tai sudarys pagrindą pagrįstų ir savalaikių pašto sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sprendimų priėmimui ir atviros bei konkurencingos pašto rinkos plėtrai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatomas teigiamas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priėmus Įstatymo projektą, bus užtikrintas UPP teikimo tvarumas, UPP veikla jos teikėjui sudarys sąlygas pasidengti pagrįstas sąnaudas, uždirbti pagrįstą pelną ir pasidengti pagrįstą UPP veiklos nuostolį. Pašto sektoriaus reglamentavimas atitiks ekonomines, socialines, technologines aplinkybes, naudotojų poreikius, pašto paslaugos teikimo tendencijas, bus technologiškai neutralus ir sudarys pagrindą pagrįstų ir savalaikių pašto sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sprendimų priėmimui, atviros bei konkurencingos pašto rinkos, inovacijų ir skaitmenizavimo plėtrai. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, įstatymai, kuriuos būtina priimti, galiojantys įstatymai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Tam, kad įstatymas būtų inkorporuotas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams, o įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte apibrėžiamos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
12Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai
Priėmus Įstatymo projektą, iki 2024 m. gruodžio 31 d. turės būti parengti ir priimti šie įgyvendinamieji teisės aktai:
1Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 255 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas;
2Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 310 „Dėl Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl Nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ projektas;
4susisiekimo ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 3-259 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas;
5susisiekimo ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 3-46 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas;
6susisiekimo ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 3-128 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas;
7RRT tarybos nutarimo „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikėjo pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikos ir reikalavimų universaliosios pašto paslaugos teikėjo universaliosios pašto paslaugos tarifų nustatymo metodikai patvirtinimo“ projektas;
8RRT tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr.
1V-332 „Dėl Pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ projektas;
9RRT tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1V-625 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikėjo sąnaudų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas;
10RRT tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 1V-608 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas;
11RRT tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. TN-558 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos didžiausių tarifų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įgyvendinimo mechanizmas Įstatymo projektu yra tobulinamas esamas teisinis reguliavimas, todėl iš esmės naujas įgyvendinimo mechanizmas nekuriamas, tačiau iš dalies keičiasi Įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinime dalyvaujančių subjektų teisių ir pareigų apimtis. Už pagrindinių sprendimų priėmimą ir toliau bus atsakingos Susisiekimo ministerija bei RRT, o įgyvendinant naują UPP teikimo ekonominio reguliavimo modelį tam tikrų teisių įgis ir UPP teikėjas (pvz., dėl UPP tarifų nustatymo).
Institucijoms siekiant tinkamai pasiruošti Įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimui bus rengiami atitinkami įgyvendinamieji teisės aktai (peržiūrimi galiojantys Pašto įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir parengti nauji įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su UPP teikimo ekonominio reguliavimo modelio įgyvendinimu). Vykdant Įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo stebėsenos procesą bus taikomi šiuo metu galiojantys teisinio reguliavimo įgyvendinimo priežiūros mechanizmai (įskaitant numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme), taip pat Įstatymo projekte numatomi nauji mechanizmai (pvz., apskaičiuotų naujų UPP tarifų pateikimas RRT vertinimui, kai viršijamas Įstatymo projekte nustatytas tarifų pokytis ir pan.). Taip pat toliau bus stebimi rodikliai, sietini su UPP reguliavimu: Susisiekimo ministerijos nustatyti UPP kokybės rodikliai, UPP tinklo atitiktis Susisiekimo ministerijos nustatytoms charakteristikoms, UPP teikėjo veiklos efektyvumas lyginant su RRT parengtuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytu efektyvumo rodikliu ir kiti rodikliai, susiję su Įstatymo projekto įgyvendinimu. Rodiklių stebėsena bus vykdoma taip, kaip bus numatyta Įstatymo projekte bei jo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 15. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 16.
16Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „pašto paslauga“, „universalioji pašto paslauga“, „pašto siunta“, „pašto siuntinys“, „pašto paslaugos teikėjas“. 17. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] Pašto paslauga pagal veiklos pobūdį skirstoma į korespondencijos siuntų (laiškų) siuntimą, pašto siuntinių (iki 50 kg) siuntimą ir kitų pašto ir su pašto paslauga susijusių paslaugų teikimą. Pašto paslauga taip pat skirstoma į universaliąją pašto paslaugą ir į neuniversaliąją pašto paslaugą. [²] Patvirtintos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 310 „Dėl Nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl Nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. [³] Patvirtintos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“. [⁴] Patvirtintos RRT direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1V-332 „Dėl Pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. [⁵] https://www.upu.int/en/Members-Centre/Policies-Regulation/Extra-Territorial-Offices-of-Exchange-(ETOEs) [⁶] Patvirtintos Susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.
3-258 „Dėl Pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir apskaitos taisyklių patvirtinimo. [⁷] Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“.
Įstatymo PROJEKTO 2024-06-11 Nr. XIVP-3919 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Pašto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio pavadinime nurodyta, kad šis straipsnis nustato ne tik įstatymo paskirtį ir taikymą, tačiau ir tikslą. Vertinant tokį reguliavimą, pažymime, kad įstatymo tikslu suprantama socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje. Tuo tarpu įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Taigi, darytina išvada, kad nei vienoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio struktūrinėje dalyje nėra įvardijamas įstatymo tikslas. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatoma įstatymo paskirtis, antrojoje
įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą sąvokos „pašto paslaugos teikėjas“ apibrėžtį, manytina, kad formuluotėje „Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo“ esantys žodžiai „Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, kitas“ yra ne tik pertekliniai, tačiau ir klaidinantys. Šie žodžiai laikytini pertekliniais todėl, kad terminas „kitas fizinis asmuo“ apima visus be išimties fizinius asmenis, neatsižvelgiant į jų pilietybę, o klaidinantys todėl siūloma formuluotė formaliai neapima užsieniečių, neturinčių jokios valstybės pilietybės. Dėl analogiškos priežasties (pertekliškumo) minimoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje brauktini ir žodžiai
„Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas“, nes visi juridiniai
asmenys ar kitos organizacijos yra įsteigiami kažkurios valstybės teritorijoje. 5. Atsižvelgiant į tai, kad ant pašto siuntos nurodomi du asmenys - siuntos siuntėjas ir siuntos gavėjas, tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, po žodžių „asmuo, kuris“ įrašytini žodžiai „kaip siuntėjas“. 6. Svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateiktos sąvokos
„pašto siuntų surinkimas“ apibrėžtis, nes pagal pačią žodžio „surinkimas“
leksinę reikšmę pašto siuntų surinkimas implikuoja aktyvius pašto paslaugos teikėjo veiksmus, kuriais pašto siuntos ne patenka į pašto tinklą (siuntos į pašto tinklą paprastai patenka aktyviais pašto siuntų siuntėjų veiksmais), o yra paimamos iš pašto paslaugos teikimo vietų ir pristatomos rūšiavimui. 7.
7Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 ir 23 dalyse žodžius reguliavimo tikslais“ siūlytina dėstyti prieš žodžius „universaliosios pašto paslaugos teikėjo“, nes projektu siūloma formuluotė suponuoja ne tai, kad apskaitą tvarko ir ataskaitas rengia pats universaliosios pašto paslaugos teikėjas, o tai, kad apskaita kažkieno tvarkoma ir ataskaitos kažkieno rengiamos universaliosios pašto paslaugos teikėjo reguliavimo tikslais. 8. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje vietoj žodžio
„sudaryti“ įrašytinas žodis „parengti“. 9. Nėra aiškus keičiamo
įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje vartojamos formuluotės „įsteigta kitos valstybės įgaliotojo pašto paslaugos teikėjo“ turinys, nes jis suponuoja, kad kitoje valstybėje įsisteigęs pašto paslaugos teikėjas įsteigti tarptautinių pašto siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje gali tik įgaliotas kompetentingos savo įsisteigimo vietos valstybės institucijos. Vertinant pašto paslaugų pobūdį bei jų valstybinio reguliavimo (valstybinės veiklos priežiūros) apimtis, svarstytinas tokio griežto reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas. Pažymėtina, kad ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, nustatanti, kad asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo. Pritarus šiai pastabai, reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatos. 10. Atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 20 ir 21 punktus, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
„su visais pakeitimais“, o su konkrečiais pakeitimais, kurie, be kito ko, nėra
paskutiniai šio reglamento pakeitimai.
Atsižvelgiant į tai, aptariamą projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 11. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad reguliacinio pobūdžio teisės normos neturi būti dėstomos skliaustuose, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „(tuo atveju, jeigu jį tvirtina Vyriausybė)“ įrašytini žodžiai „o tuo atveju, kai miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą įgaliota tvirtinti pati Susisiekimo ministerija arba kita Vyriausybės įgaliota institucija – tvirtina šį sąrašą arba teikia tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai“. 12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje brauktini žodžiai „mutatis mutandis“, nes ne Elektroninių ryšių įstatyme Ryšių reguliavimo tarnybos statusas, finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai nustatyti mutatis mutandis, o tik tam tikriems keičiamu įstatymu reglamentuojamiems santykiams mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių įstatymo, nustatančiomis Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos aspektus, nuostatos. Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje reikėtų patikslinti kieno sąlygos ir tvarka nustatyti Elektroninių ryšių įstatyme. 13. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoje formuluotės
„tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto
paslaugos teikimo veiklą“ ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punkte vietoje formuluotės „tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų“ neturėtų būti nurodyti konkretūs tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, t.y. konkretūs reglamentai. Analogiška turinio pastaba taikytina atitinkamai ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai ir 25 straipsnio 1 daliai.
Jeigu į aukščiau esančią pastabą būtų atsižvelgta, pažymėtina, kad atsižvelgus į teisės aktų hierarchiją, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punkto nuostatoje nurodžius konkretų (-čius) reglamentą (-us), nuorodą į šį (-iuos) konkretų (-čius) reglamentą (-us) dėstyti prieš formuluotę „šio įstatymo“. Analogiška turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai ir 25 straipsnio 1 daliai. 14. Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punktas neturėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri ir kitų universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimų (o ne tik universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų) laikymąsi. 15. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ir pateikti pranešimą“ įrašytini žodžiai „pateikdamas pranešimą“, nes siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio
informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, o po to pateikti jai dar ir pranešimą. 16. Siekiant teisės akto glaustumo, siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje arba nekartoti Viešojo administravimo įstatyme jau nurodytų kreipimosi į valstybės institucijas būdų, arba vietoj blanketinės nuorodos į minėtą įstatymą papildyti šioje dalyje išvardintus pranešimų pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai būdus ir nurodyti, kad pranešimas gali būti pateikiamas ir paštu. 17. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje po žodžiu
„reikalaujama pateikti informacija“ vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai
„ir (ar)“. 18.
18Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatančia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neįrašyti asmens į ar išbraukti asmenį iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo teisines pasekmes. Manytina, kad tokia pašto paslaugą teikiančių (ar norinčių teikti) subjektų veiklos valstybinės priežiūros nuostata yra būtina, nes keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis lyg ir suponuoja, kad joks administracinis Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl asmenų vykdomos pašto paslaugos nėra būtinas. 19. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik likvidavimo, tačiau ir reorganizavimo būdu, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 3 punkte vietoj žodžių „yra likviduotas“ įrašytinas žodis „pasibaigia“. 20. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj jungtukų „ir (ar)“ įrašytinas jungtukas „ir“, nes norėdamas steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje kitos valstybės pašto paslaugos teikėjas negali kreiptis į Susisiekimo ministeriją tik dėl siuntų skirstymo vietos veiklos (tuo pačiu nesikreipdamas ir dėl pačios siuntų skirstymo vietos steigimo). Atitinkamai šioje dalyje po žodžio „steigimo“ įrašytini žodžiai „ir veiklos“, o po žodžių „leisti kitos valstybės įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje“
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar susisiekimo ministras galėtų suteikti leidimą siuntų skirstymo vietos steigimui ir (ar) veiklai tuo atveju, jei valstybė, kurioje yra įsisteigęs prašymą pateikęs įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas nesudaro galimybės Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą savo teritorijoje, t. y. keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai atskleistas sąvokos „vadovaudamasis abipusiškumo principu“ turinys. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, kad kitai valstybei nesudarius galimybės jos teritorijoje steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui, siuntų skirstymo vietos steigimo ir (ar) veiklos vykdymo leidimas šios valstybės įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui taip pat nėra išduodamas, taip keičiamame įstatyme ir reikėtų nustatyti. 22. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte žodis „bešeimininkio“ rašytinas iš didžiosios raidės, nes šiuo žodžiu prasideda Vyriausybės tvirtinamų taisyklių pavadinimas. Pažymėtina, kad turėtų būti revizuojamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, jose minimų konkrečių viešojo administravimo subjektų tvirtinamų aprašų, taisyklių ar metodikų pavadinimus dėstant iš didžiosios raidės. 23. Siekiant įstatymo aiškumo bei reguliacinio pobūdžio nuostatų dėstymo nuoseklumo, skirtingas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas siūlome dėstyti atskirais sakiniais, o ne atskiriant jas kabliataškiais. 24.
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nereikėtų nurodyti bent minimalaus termino, per kurį pašto paslaugos teikėjas turi stengtis įteikti pašto siuntą gavėjui, t.y. terminą, kuris turi praeiti nuo pranešimo gavėjui apie pašto siuntą palikimo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba pateikimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą. 25. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad „reklama paštu teikiama, jeigu gavėjas yra aiškiai išreiškęs sutikimą gauti reklamą paštu. Šios nuostatos laikymosi priežiūra vykdoma ir asmenys, pažeidę šią nuostatą, atsako Reklamos įstatymo nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad Reklamos įstatymas nenustato draudimo teikti reklamos paštu tuo atveju, jei nėra „aiškiai išreikšto asmens sutikimo“. Priešingai, Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato papildomų ar kitų reklamos naudojimo reikalavimų arba nustato kitą reklamos naudojimo priežiūros tvarką ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybę, taikomos tų įstatymų nuostatos. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslintinos, vietoje
„aiškiai išreikšto asmens sutikimo“ nurodant „aiškiai
išreikštą asmens nesutikimą“ gauti reklamą, arba keičiamame įstatyme reglamentuojant tokios reklamos naudojimo priežiūros tvarką ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybę. 26.
dalis, detalizuojant, kokiu atveju pašto paslaugos teikėjas privalo Ryšių reguliavimo tarnybai per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti jo siūlomos pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir (ar) kitus dokumentus – prieš pradėdamas vykdyti pašto paslaugų veiklą, prieš pradėdamas teikti naujas pašto paslaugas, Ryšių reguliavimo tarnybos prašymu ar kitais atvejais. 27. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „susirašinėjimas“ turinys bei jos santykis su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis
„korespondencijos siuntos“ bei „pašto siuntos“ sąvokomis. 28. Keičiamo įstatymo 10
straipsnio 2 dalį reikėtų išplėsti, reglamentuojant ir tokius atvejus, kai pašto paslaugos teikėjo darbuotojas patikrina ir randa draudžiamų siųsti daiktų
(prekių) jau į paštomatą ar kitą pašto paslaugos teikimo vietą, kurioje nebėra galimybės nepriimti siuntos iš siuntėjo, pristatytoje siuntoje. 29. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti už kokią dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) pašto paslaugos teikėjas turi atlyginti. Ši nuostata suponuoja nelogišką ir nepagrįstą reguliavimą, pagal kurį dingus ar apgadinus daiktus (prekes), pašto paslaugos teikėjas atlygina tik už dalį visų dingusių ar apgadintų daiktų (prekių). Iš kitos pusės, nėra aišku, koks skirtumas tarp atlyginimo už visus sugadintus ar dingusius daiktus (prekes) ir atlyginimo tik už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių), kai abejais atvejais būtų atlyginama suma, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 3 punktui. 30. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punkte reikėtų atskleisti koks subjektas, kokia tvarka ir remiantis kokiais dokumentais nustato pašto siuntos įvertinimo sumą. 31.
įstatymo 11 straipsnio 5 dalis neturėtų būti patikslinta, po žodžių „teikėjo kaltės“ įrašant žodžius „ir dėlto pašto siunta gavėjui nebuvo įteikta“. 32. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „atitinkamos institucijos“ įrašytini žodžiai
„atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos arba susisiekimo ministro“. Analogiško
turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 daliai. 33. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „savo nustatyta tvarka įpareigoja pašto paslaugos teikėją“ siūlytina įrašyti žodžius „pašto paslaugos teikėjo prašymu gali savo nustatyta tvarka įpareigoti jį“. 34. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 15 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 bei 12 punktuose vietoj žodžių „Susisiekimo ministerijos“ įrašytini žodžiai „susisiekimo ministro“. 35. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „neužkerta kelio“ įrašytini žodžiai
„neapriboja teisės“. 36. Svarstytina, ar siekiant
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nurodytas terminas (ar bent maksimalus laikotarpis), kuriam Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu galėtų būti pratęstas reguliavimo laikotarpis. 37. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį siūlytina papildyti, aiškiai nurodant subjektą (ar subjektus), įpareigotą Ryšių reguliavimo tarnybai teikti informaciją, kurios pagrindu ir būtų nustatoma universaliosios pašto paslaugos teikėjo pajamų viršutinė riba. 38. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje skaičius ir žodis „1 dienos“ arba brauktini kaip pertekliniai, arba vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas žodis „pirmos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 daliai. 39.
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „gauti didesnį pagrįstą pelną“ siūlytina įrašyti žodžius „viršyti nustatytą pajamų viršutinę ribą ir atitinkamai“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis, nes nustatyti galima pelno dydį, viršutinę ribą ar pan., bet ne patį pelną. 40. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlome keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį papildyti nuostata, nustatančia, kad laikoma, kad šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyti universaliosios pašto paslaugos tarifai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą nepateikia nurodymų apie tai, kad nurodymai dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo nebuvo tinkamai įgyvendinti. Nepritarus šiai pastabai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio
taikomi tik tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba praneša universaliosios pašto paslaugos teikėjui, kad ankstesni nurodymai dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo buvo tinkamai įgyvendinti. 41. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje po žodžių „taip pat kitų asmenų“ įrašytini žodžiai „kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti bei tvarkyti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 4 punktui. 42. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje po žodžių „ekonomines sankcijas ar įspėjimą“ įrašytini žodžiai „už šių reikalavimų nevykdymą“. 43. Svarstytina, ar siekiant teisės akto aiškumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti patikslinta, ar pašto paslaugos teikėjas per vienerius metus turi padaryti tą patį pažeidimą, dėl kurio jam buvo paskirta ekonominė sankcija, ar vis dėlto bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimą.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai. 44. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatytą poveikio priemonę, kuri Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu gali būti taikoma pašto paslaugos teikėjui, svarstytina, ar neturėtų atitinkamai būti papildyta ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis (nustatant dar vieną pagrindą, kuriam esant pašto paslaugos teikėjas išbraukiamas iš pašto paslaugos teikėjų sąrašų). 45. Projekto 2 straipsnio 5 ir
žodžių projekto 2 straipsnio 5 dalyje įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
Įstatymo PROJEKTO 2024-10-01 Nr. XIVP-3919(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Pašto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje siūlome nurodyti, kad įvertintosios pašto siuntos įvertinimo sumą nustato pats siuntos siuntėjas. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateiktos sąvokos „pašto siuntų surinkimas“ apibrėžtis tikslintina, nes pagal pačią žodžio „surinkimas“ leksinę reikšmę pašto siuntų surinkimas implikuoja aktyvius pašto paslaugos teikėjo veiksmus, kuriais pašto siuntos ne patenka į pašto tinklą (siuntos į pašto tinklą paprastai patenka aktyviais pašto siuntų siuntėjų veiksmais), o yra paimamos iš pašto paslaugos teikimo vietų ir pristatomos rūšiavimui. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta apibrėžtis nedera ir su 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo 2 straipsnio 4 punkte apibrėžta „surinkimo“ sąvoka. 3. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Susisiekimo ministeriją tik apie universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų laikymąsi, nors keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad Susisiekimo ministerija nustato ne tik universaliosios pašto paslaugos teikėjo tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės, tačiau ir kitus universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimus. 4.
4Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatančia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neįrašyti asmens į ar išbraukti asmenį iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo teisines pasekmes. Manytina, kad tokia pašto paslaugą teikiančių (ar norinčių teikti) subjektų veiklos valstybinės priežiūros nuostata yra būtina, nes keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad joks administracinis Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl asmenų vykdomos pašto paslaugos nėra būtinas. Nors pagrindinio Ekonomikos komiteto 2024 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Nr. 108-P-55 nurodyta, kad asmens įrašymas į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ar išbraukimas iš jo nesukelia atitinkamam asmeniui tiesioginių teisinių pasekmių, susijusių su teise teikti pašto paslaugą, lieka neaiškus pats tokio sąrašo sudarymo tikslas ir jo paskirtis valstybei reguliuojant pašto paslaugų teikimą. Jeigu sąrašo sudarymas turi kažkokią praktinę reikšmę paslaugų teikėjui, jo teisių ir pareigų apimčiai ar galimai atsakomybei (pvz., už netinkamą reikalavimų teikiant paslaugas vykdymą) tai turėtų būti aiškiai nurodyta. 5. Siekiant išvengti tautologinio pobūdžio nuostatų, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „negu reguliavimo laikotarpis“ siūlome įrašyti žodžius „negu 3 metai“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
2024-09-25
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas, Komiteto nariai: Andrius
Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Ieva Pakarklytė, Rasa Petrauskienė, Laima Vyskupaitytė - Mogenienė. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Darius Stravinskas, vyresnioji patarėja Eglė Sikorskaitė-Narkun, vyresnioji specialistė Gerda Vaikšnoraitė, Telekomunikacijų ir pašto atašė Kristina Semėnė; AB „Lietuvos paštas“ generalinis direktorius Rolandas Zukas, Finansų ir administravimo tarnybos direktorius Mindaugas Kvekšas, Teisės ir pirkimų departamento Projektų ir tarptautinės teisės grupės vadovė Anastasija Stankevič; Asociacijos
"Nacionalinė spauda" pirmininkas Kęstutis Bulka, Nacionalinė rajonų
ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasytė Navickienė; Nacionalinės spaudos asociacijos direktorius Alvydas Balčiūnas; Ryšių reguliavimo tarnybos Tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius, Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11 1(1) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
dėstomo Pašto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio pavadinime nurodyta, kad šis straipsnis nustato ne tik įstatymo paskirtį ir taikymą, tačiau ir tikslą. Vertinant tokį reguliavimą, pažymime, kad įstatymo tikslu suprantama socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje. Tuo tarpu įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Taigi, darytina išvada, kad nei vienoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio struktūrinėje dalyje nėra įvardijamas įstatymo tikslas. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatoma įstatymo paskirtis, antrojoje – jo taikymo sąlygos, o trečiojoje – įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo
taikymas“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, ir taikymasir tikslai
pašto srities politikos formavimo ir pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo institucijų sistemą, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą. 2. Šis įstatymasnereglamentuoja netaikomas diplomatinio pašto veiklos veiklai. 3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(1) 1,2
įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „pašto srities“ siūlytina įrašyti žodį „nustato“, o 2 šio straipsnio dalyje vietoj žodžių
„nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos“ - žodžius „netaikomas
diplomatinio pašto veiklai“.
Pritarti
prie 1 TD pastabos
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(2)6
tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, po žodžių „gali ją atsiimti“ įrašant žodį „tiesiogiai“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Paštomatas – pašto paslaugos teikimo įrenginys, per kurį
pašto siuntos siuntėjas gali pateikti pašto siuntą išsiųsti ir (ar) pašto siuntos gavėjas gali ją atsiimti, tiesiogiai nedalyvaujant pašto paslaugos teikėjui ar jo atstovui.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(2)10
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą sąvokos „pašto paslaugos teikėjas“ apibrėžtį, manytina, kad formuluotėje „Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo“ esantys žodžiai „Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, kitas“ yra ne tik pertekliniai, tačiau ir klaidinantys. Šie žodžiai laikytini pertekliniais todėl, kad terminas „kitas fizinis asmuo“ apima visus be išimties fizinius asmenis, neatsižvelgiant į jų pilietybę, o klaidinantys todėl siūloma formuluotė formaliai neapima užsieniečių, neturinčių jokios valstybės pilietybės. Dėl analogiškos priežasties (pertekliškumo) minimoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje brauktini ir žodžiai „Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas“, nes visi juridiniai asmenys ar kitos organizacijos yra įsteigiami kažkurios valstybės teritorijoje. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10.
Pašto paslaugos teikėjas – pašto paslaugą teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, kitasfizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(2)15
į tai, kad ant pašto siuntos nurodomi du asmenys - siuntos siuntėjas ir siuntos gavėjas, tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, po žodžių „asmuo, kuris“ įrašytini žodžiai „kaip siuntėjas“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:
„15. Pašto siuntos siuntėjas (toliau – siuntėjas) – asmuo, kuris kaip
siuntėjas nurodytas ant pašto siuntos. Jeigu pašto siuntos siuntėjas nenurodytas ant pašto siuntos, juo laikomas asmuo, kuris pateikia pašto siuntą pašto paslaugos teikėjui pristatyti pašto siuntos gavėjui.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(2)18
6Svarstytina,
ar neturėtų būti patikslinta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateiktos sąvokos „pašto siuntų surinkimas“ apibrėžtis, nes pagal pačią žodžio „surinkimas“ leksinę reikšmę pašto siuntų surinkimas implikuoja aktyvius pašto paslaugos teikėjo veiksmus, kuriais pašto siuntos ne patenka į pašto tinklą (siuntos į pašto tinklą paprastai patenka aktyviais pašto siuntų siuntėjų veiksmais), o yra paimamos iš pašto paslaugos teikimo vietų ir pristatomos rūšiavimui. Nepritarti Argumentai:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis į nacionalinę teisę perkelia Pašto direktyvos 97/67/EB 2 straipsnio 4 punktą, numatantį, kad „surinkimas: pašto paslaugų teikėjo vykdoma pašto siuntų surinkimo operacija“. Pažymėtina, kad šios sąvokos apibrėžtis yra aprobuota Terminų banke. Šios sąvokos apibrėžtis apima įvairaus pobūdžio pašto paslaugos teikėjo veiksmus, susijusius su pašto siuntų patekinu į pašto tinklą. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(2)
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 ir 23 dalyse žodžius reguliavimo tikslais“ siūlytina dėstyti prieš žodžius „universaliosios pašto paslaugos teikėjo“, nes projektu siūloma formuluotė suponuoja ne tai, kad apskaitą tvarko ir ataskaitas rengia pats universaliosios pašto paslaugos teikėjas, o tai, kad apskaita kažkieno tvarkoma ir ataskaitos kažkieno rengiamos universaliosios pašto paslaugos teikėjo reguliavimo tikslais. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 ir 23 dalis išdėstyti taip:
„22. Reguliavimo apskaita – reguliavimo tikslais universaliosios
pašto paslaugos teikėjo reguliavimo tikslais tvarkoma vidaus apskaita, apimanti apskaitos atskyrimą, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų paskirstymą. 23. Reguliavimo apskaitos ataskaitos – reguliavimo tikslais universaliosios pašto paslaugos teikėjo reguliavimo tikslais rengiamas ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai teikiamas detalus ataskaitų, dokumentų ir kitos informacijos rinkinys.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(2)24
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje vietoj žodžio „sudaryti“ įrašytinas žodis „parengti“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip:
„24. Reguliavimo apskaitos sistema – universaliosios
pašto paslaugos teikėjo reguliavimo apskaitai tvarkyti, reguliavimo apskaitos ataskaitoms sudaryti parengti ir pateikti naudojamų principų, metodų, taisyklių, procesų ir įrankių visuma.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(2)26 9.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje vartojamos formuluotės
„įsteigta kitos valstybės įgaliotojo pašto paslaugos
teikėjo“ turinys, nes jis suponuoja, kad kitoje valstybėje įsisteigęs pašto paslaugos teikėjas įsteigti tarptautinių pašto siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje gali tik įgaliotas kompetentingos savo įsisteigimo vietos valstybės institucijos. Vertinant pašto paslaugų pobūdį bei jų valstybinio reguliavimo (valstybinės veiklos priežiūros) apimtis, svarstytinas tokio griežto reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas. Pažymėtina, kad ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, nustatanti, kad asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo. Pritarus šiai pastabai, reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatos. Pritarti iš dalies Argumentai: Tarptautinių siuntų skirstymo vietų (ETOE) veiklą reglamentuoja Pasaulinės pašto sąjungos (UPU) teisės aktai. Vadovaujantis UPU Konvencijos 13 str. tik paskirtieji operatoriai naudojasi UPU formomis ir dokumentais skirtais pašto paslaugoms teikti ir pašto siuntų mainams atlikti. UPU Konvencijos 13 str. 6 d. tarptautinių siuntų skirstymo vietos veikla griežtai apibrėžiama kaip komerciniais tikslais paskirtųjų pašto operatorių vykdoma veikla bei jų atsakomybė tinkamai vykdyti šią veiklą, šalies narės teritorijoje ar kitoje teritorijoje, išskyrus jų pačių teritoriją, siekiant pritraukti verslą už jų nacionalinės teritorijos ribų. Pažymėtina, kad ETOE nėra skirta užsienio valstybės pašto paslaugų teikėjui teikti pašto paslaugas šioje šalyje. Pasaulinės pašto konvencijos 1 str. 1.9 p. yra pateiktas sąvokos „paskirtasis operatorius“ apibrėžimas, t. y.
„paskirtasis operatorius – vyriausybinis arba nevyriausybinis subjektas, šalies narės oficialiai paskirtas pašto paslaugoms teikti ir susijusiems įsipareigojimams, atsiradusiems pagal Pasaulinės Pašto Sąjungos aktus, jos teritorijoje vykdyti;“. Pagal Pasaulinės pašto konvencijos 2 str. šalys narės yra įpareigojamos paskirti ir atitinkamam Pasaulinės pašto sąjungos organui pranešti apie „operatoriaus ar operatorių, oficialiai paskirtų užtikrinti pašto paslaugų teikimą ir vykdyti pagal Sąjungos aktus prisiimtus įsipareigojimus savo teritorijoje pavadinimą ir adresą“. Atitinkamai tik pašto paslaugos teikėjai, esantys paskirtaisiais operatoriais Pasaulinės pašto konvencijos prasme įgyja Pasaulinėje pašto konvencijoje numatytas teises ir pareigas, įskaitant susijusias su tarptautinių siuntų skirstymo vietomis (ETOE). Siekiant sąvokų aiškumo ir išvengti abejonių dėl galimos Įstatymo projekto neatitikties Pasaulinei pašto konvencijai, nuostatose, susijusiose su ETOE, vietoj „kitos valstybės įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas“ pakeista į
„kitos valstybės paskirtasis operatorius“. Taip pat 2 str. 31 d.
patikslinta, kad Įstatyme vartojamos sąvokos, be kita ko, suprantamos taip, kaip apibrėžtos Pasaulinėje pašto konvencijoje. Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį išdėstyti taip: „26. Tarptautinių pašto siuntų skirstymo vieta (toliau – siuntų skirstymo vieta)
Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo visame 6 straipsnyje vietoje žodžių junginio „įgaliotojo pašto paslaugos teikėjo“ naudoti žodžių junginį „paskirtojo operatoriaus“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11 1(2)31 10.
Atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72
„Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų teikimo teisės aktuose
reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 20 ir 21 punktus, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatoje Reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 nurodytinas ne „su visais pakeitimais“, o su konkrečiais pakeitimais, kurie, be kito ko, nėra paskutiniai šio reglamento pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, aptariamą projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį išdėstyti taip:
„31. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2391visais pakeitimais, Pasaulinės pašto sąjungos Pašto siuntinių reglamente, Pašto korespondencijos reglamente, Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(3)2 8,9 11.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad reguliacinio pobūdžio teisės normos neturi būti dėstomos skliaustuose, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „(tuo atveju, jeigu jį tvirtina Vyriausybė)“ įrašytini žodžiai „o tuo atveju, kai miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą įgaliota tvirtinti pati Susisiekimo ministerija arba kita Vyriausybės įgaliota institucija – tvirtina šį sąrašą arba teikia tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai“. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus išdėstyti taip:
„8) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti
periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus ir šios paslaugos didžiausius tarifus, taip pat miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą, (tuo atveju, jeigu jį tvirtina Vyriausybė) o tuo atveju, kai miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, sąrašą įgaliota tvirtinti pati Susisiekimo ministerija arba kita Vyriausybės įgaliota institucija – tvirtina šį sąrašą arba teikia jį tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai;“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(4)1
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje brauktini žodžiai „mutatis mutandis“, nes ne Elektroninių ryšių įstatyme Ryšių reguliavimo tarnybos statusas, finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai nustatyti mutatis mutandis, o tik tam tikriems keičiamu įstatymu reglamentuojamiems santykiams mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių įstatymo, nustatančiomis Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos aspektus, nuostatos.
Be to, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje reikėtų patikslinti kieno sąlygos ir tvarka nustatyti Elektroninių ryšių įstatyme. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos
Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, nuostatas yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos statusas, finansavimas finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai mutatis mutandis nustatyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 3 punkte vietoje formuluotės „tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą“ ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punkte vietoje formuluotės „tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų“ neturėtų būti nurodyti konkretūs tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, t.y. konkretūs reglamentai. Analogiška turinio pastaba taikytina atitinkamai ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai ir 25 straipsnio 1 daliai.
Jeigu į aukščiau esančią pastabą būtų atsižvelgta, pažymėtina, kad atsižvelgus į teisės aktų hierarchiją, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punkto nuostatoje nurodžius konkretų (-čius) reglamentą (-us), nuorodą į šį (-iuos) konkretų (-čius) reglamentą (-us) dėstyti prieš formuluotę „šio įstatymo“. Analogiška turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai ir 25 straipsnio 1 daliai. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą, Reglamento (ES) 2018/644 nuostatų vykdymo priežiūrą, išskyrus atvejus, kai pagal šių teisės aktų ar įstatymų nustatytą kompetenciją ją atlieka kitos institucijos;“. Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą išdėstyti taip: „18) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Reglamento (ES) 2018/644, šio įstatymo ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo reguliavimo dalyką, pažeidimus ir taiko sankcijas pažeidėjams;“. Pasiūlymas 3:
Keičiamo įstatymo 21straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka Reglamento (ES) 2018/644, šio įstatymo ar tiesiogiai taikomų Europos
Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą, nuostatų laikymosi priežiūrą vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, susijusiomis su ūkio subjektų veiklos priežiūros teisiniu reguliavimu.“ Pasiūlymas 4: Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad pašto paslaugos teikėjas nesilaikė ar nesilaiko Reglamento (ES) 2018/644, šio įstatymo, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos tvirtinamų pašto paslaugos teikimo taisyklių, ar kitų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ar tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą, reikalavimų, raštu praneša pašto paslaugos teikėjui apie nustatytus pažeidimus <...>.“ Pasiūlymas 5:
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Pašto paslaugos teikėjui, kuris nesilaikė ar
nesilaiko Reglamento (ES) 2018/644, šio įstatymo, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos tvirtinamų pašto paslaugos teikimo taisyklių, ar kitų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ar tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pašto paslaugos teikimo veiklą, reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria <...>.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(4)213
dalies 13 punktas neturėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri ir kitų universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimų (o ne tik universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų) laikymąsi.
Pritarti iš dalies Argumentai: Įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus universaliosios pašto paslaugos teikimo reikalavimus susisiekimo ministras nustato šio įstatymo įgyvendinamuoju (-aisiais) teisės aktu (-ais), o keičiamo įstatymo 4straipsnio 2 dalies 1 punkte jau yra įtvirtinta bendra nuostata, kad Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT) „prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų“, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punktą, atsisakant dalinio nuostatų dubliavimosi. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punktą išdėstyti taip:
„13) prižiūri informuoja Susisiekimo ministeriją apie tai,
kaip universaliosios pašto paslaugos teikėjas laikosi Susisiekimo ministerijos nustatytų universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų, ir apie tai informuoja Susisiekimo ministeriją;“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(5)1
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ir pateikti pranešimą“ įrašytini žodžiai „pateikdamas pranešimą“, nes siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata suponuoja, kad asmuo turi atlikti du kumuliatyvius veiksmus – informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą, o po to pateikti jai dar ir pranešimą. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, tačiau privalo informuoti apie tai Ryšių reguliavimo tarnybą, ir pateikti pateikdamas pranešimą apie pašto paslaugos teikimo pradžią (toliau – pranešimas).“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(5)2
teisės akto glaustumo, siūlome keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje arba nekartoti Viešojo administravimo įstatyme jau nurodytų kreipimosi į valstybės institucijas būdų, arba vietoj blanketinės nuorodos į minėtą įstatymą papildyti šioje dalyje išvardintus pranešimų pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai būdus ir nurodyti, kad pranešimas gali būti pateikiamas ir paštu. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pranešimas gali būti pateiktas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą ir kitais Viešojo administravimo įstatyme nurodytais būdais, taip pat per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(5)4
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje po žodžiu „reikalaujama pateikti informacija“ vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (ar)“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. <...> Pranešimas laikomas tinkamu, jeigu yra pateikta visa pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pašto paslaugos teikimo taisykles reikalaujama pateikti informacija ir (ar) dokumentai arba asmuo per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą patikslino ir (ar) papildė pranešimą ir (ar) kartu su juo pateiktą informaciją ir (ar) dokumentus.“ 18.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11 1(5)
nauja dalimi, nustatančia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neįrašyti asmens į ar išbraukti asmenį iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo teisines pasekmes. Manytina, kad tokia pašto paslaugą teikiančių (ar norinčių teikti) subjektų veiklos valstybinės priežiūros nuostata yra būtina, nes keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis lyg ir suponuoja, kad joks administracinis Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl asmenų vykdomos pašto paslaugos nėra būtinas. Nepritarti Argumentai:
Vadovaujantis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo. Atsižvelgiant į tai, asmens įrašymas į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ar išbraukimas iš jo nesukelia atitinkamam asmeniui tiesioginių teisinių pasekmių, susijusių su teise teikti pašto paslaugą. Tačiau vykdydami šią veiklą, pašto paslaugos teikėjai privalo laikytis Pašto įstatymo nuostatų, įskaitant reikalavimo apie veiklos vykdymą informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą. Pašto paslaugos teikėjų atsakomybė už veiklos vykdymą nesilaikant Pašto įstatymo nuostatų yra reglamentuota keičiamo įstatymo VI skyriuje. Pašto paslaugos teikėjų sąrašas yra sudaromas Ryšių reguliavo tarnybai, kaip nacionalinei reguliavimo institucijai, priskirtų funkcijų, įskaitant priežiūros, vykdymo tikslais, taip pat yra skelbiamas visuomenės informavimo tikslu. 19.
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(5)73
į tai, kad juridiniai asmenys gali pasibaigti ne tik likvidavimo, tačiau ir reorganizavimo būdu, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 3 punkte vietoj žodžių „yra likviduotas“ įrašytinas žodis „pasibaigia“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„7) pašto paslaugos teikėjas miršta arba yra likviduotas pasibaigia;“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(6)
įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj jungtukų „ir (ar)“ įrašytinas jungtukas
„ir“, nes norėdamas steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje
kitos valstybės pašto paslaugos teikėjas negali kreiptis į Susisiekimo ministeriją tik dėl siuntų skirstymo vietos veiklos (tuo pačiu nesikreipdamas ir dėl pačios siuntų skirstymo vietos steigimo). Atitinkamai šioje dalyje po žodžio „steigimo“ įrašytini žodžiai „ir veiklos“, o po žodžių „leisti kitos valstybės įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje“ – žodžiai „ir vykdyti veiklą joje“ (pastaba dėl paskutiniojo patikslinimo taikoma ir šio straipsnio 3 daliai). Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 6 straipsnį išdėstyti taip
„1. Kitos valstybės paskirtasis operatorius įgaliotasis
pašto paslaugos teikėjas, norėdamas steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl leidimo gauti Pasaulinės pašto sąjungos suteikiamą specialų kodą (-us) dėl siuntų skirstymo vietos steigimo ir (ar) veiklos.
Susisiekimo ministras sprendimą dėl siuntų skirstymo vietos Lietuvos Respublikoje steigimo ir veiklos priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo, atsižvelgdamas į Pasaulinės pašto sąjungos nustatytus reikalavimus ir vadovaudamasis abipusiškumo principu, t. y. atsižvelgdamas į tai, ar valstybė, kurioje yra įsisteigęs prašymą pateikęs įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas paskirtasis operatorius sudaro galimybę Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui paskirtajam operatoriui steigti siuntų skirstymo vietą savo teritorijoje ir vykdyti veiklą joje. Valstybei, kurioje yra įsisteigęs prašymą pateikęs paskirtasis operatorius, nesudarius galimybės jos teritorijoje steigti siuntų skirstymo vietą ir vykdyti veiklą joje Lietuvos Respublikos paskirtajam operatoriui, siuntų skirstymo vietos steigimo ir veiklos vykdymo leidimas šios valstybės paskirtajam operatoriui taip pat nėra išduodamas. Susisiekimo ministras, priėmęs sprendimą leisti kitos valstybės paskirtajam operatoriui įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdyti veiklą joje, per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai informuoja Pasaulinę pašto sąjungą. 2. Kitos valstybės paskirtasis operatorius įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas, įsteigęs siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdydamas veiklą joje, privalo laikytis šių reikalavimų: <...>. 3.
operatorius įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas, įsteigęs siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdydamas veiklą joje, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, Susisiekimo ministras turi teisę panaikinti sprendimą leisti atitinkamos valstybės paskirtajam operatoriui įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdyti veiklą joje ir per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pranešti apie tai Pasaulinei pašto sąjungai. Panaikinus sprendimą leisti steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikoje ir vykdyti veiklą joje, kitos valstybės paskirtasis operatorius įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas, dėl kurio šis sprendimas buvo priimtas, neturi teisės vykdyti atitinkamos veiklos Lietuvos Respublikoje.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(6)1
įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad susisiekimo ministras sprendimą dėl siuntų skirstymo vietos Lietuvos Respublikoje steigimo priima, be kita ko, vadovaudamasis abipusiškumo principu, t. y. atsižvelgdamas į tai, ar valstybė, kurioje yra įsisteigęs prašymą pateikęs įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas sudaro galimybę Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą savo teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar susisiekimo ministras galėtų suteikti leidimą siuntų skirstymo vietos steigimui ir (ar) veiklai tuo atveju, jei valstybė, kurioje yra įsisteigęs prašymą pateikęs įgaliotasis pašto paslaugos teikėjas nesudaro galimybės Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui steigti siuntų skirstymo vietą savo teritorijoje, t. y. keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai atskleistas sąvokos „vadovaudamasis abipusiškumo principu“ turinys.
Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, kad kitai valstybei nesudarius galimybės jos teritorijoje steigti siuntų skirstymo vietą Lietuvos Respublikos įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui, siuntų skirstymo vietos steigimo ir
(ar) veiklos vykdymo leidimas šios valstybės įgaliotajam pašto paslaugos teikėjui taip pat nėra išduodamas, taip keičiamame įstatyme ir reikėtų nustatyti. Pritarti Žr. Pasiūlymas prie 20 TD pastabos. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11 1(9)15
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte žodis „bešeimininkio“ rašytinas iš didžiosios raidės, nes šiuo žodžiu prasideda Vyriausybės tvirtinamų taisyklių pavadinimas. Pažymėtina, kad turėtų būti revizuojamos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, jose minimų konkrečių viešojo administravimo subjektų tvirtinamų aprašų, taisyklių ar metodikų pavadinimus dėstant iš didžiosios raidės. Pritarti iš dalies Argumentai:
Keičiamo įstatymo nuostatose minimų viešojo administravimo subjektų tvirtinamų teisės aktų pavadinimai nurodytini kaip bendriniai, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 77 punktu,
įtvirtinančiu, kad aukštesnės teisinės galios teisės akte turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus, tačiau tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) saugoti pašto siuntą, kurios neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, 1 mėnesį, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai teisės aktai nustato kitokį tokių pašto siuntų saugojimo terminą;.
Tuo atveju, jeigu per šiame punkte nustatytą pašto siuntų saugojimo terminą siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima, nors jam buvo išsiųstas rašytinis pranešimas, pašto paslaugos teikėjas privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešti apie tokį turtą (išskyrus atvejus, kai jis yra nerealizuotinas), prie pranešimo pridėti pašto paslaugos teikėjo žymą, kad siuntėjas (gavėjas) kviečiamas atsiimti pašto siuntą neatvyko arba pašto siuntos atsisakė, ir perduoti tokį turtą valstybės nuosavybėn;. tTuo atveju, jeigu tokiose pašto siuntose esantys daiktai yra nerealizuotini, pašto paslaugos teikėjas pripažįsta juos atliekomis ir šalina (sunaikina, utilizuoja) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu;. pPašto siuntose esantys daiktai pripažįstami nerealizuotinais vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamų bBešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis;“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(9)15
įstatymo aiškumo bei reguliacinio pobūdžio nuostatų dėstymo nuoseklumo, skirtingas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas siūlome dėstyti atskirais sakiniais, o ne atskiriant jas kabliataškiais. Pritarti Žr. Pasiūlymas prie 22 TD pastabos. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11 1(9)2 24.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nereikėtų nurodyti bent minimalaus termino, per kurį pašto paslaugos teikėjas turi stengtis įteikti pašto siuntą gavėjui, t.y. terminą, kuris turi praeiti nuo pranešimo gavėjui apie pašto siuntą palikimo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba pateikimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą. Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad, vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, pašto paslaugos teikėjai privalo patvirtinti ir viešai skelbti pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, įskaitant pašto paslaugos teikimo tvarką, sąlygas, pašto siuntų pristatymo trukmę ir pan. Praktikoje pašto siuntų pristatymo trukmė ir neįteiktų pašto siuntų saugojimo iki jų grąžinimo siuntėjui trukmė gali priklausyti nuo teikiamos pašto paslaugos pobūdžio ir
(ar) šalis siejančių sutartinių teisinių santykių (pvz., jei siunčiami greitai gendantys produktai, gali kilti poreikis siuntėjui ir pašto paslaugos teikėjui sutartyje numatyti, kad neįteikta pašto siunta turi būti iš karto grąžinama siuntėjui ar pan.). Todėl, manytina, nėra tikslinga keičiamame įstatyme reglamentuoti minimalaus termino, kiek pašto paslaugos teikėjas privalo saugoti neįteiktą pašto siuntą iki jos grąžinimo siuntėjui, tačiau siekiant teisinio aiškumo siuntų saugojimo terminų nustatymo tvarka, esant poreikiui, bus nustatyta šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11 1(9)9
įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad „reklama paštu teikiama, jeigu gavėjas yra aiškiai išreiškęs sutikimą gauti reklamą paštu. Šios nuostatos laikymosi priežiūra vykdoma ir asmenys, pažeidę šią nuostatą, atsako Reklamos įstatymo nustatyta tvarka“.
Atkreiptinas dėmesys, kad Reklamos įstatymas nenustato draudimo teikti reklamos paštu tuo atveju, jei nėra „aiškiai išreikšto asmens sutikimo“. Priešingai, Reklamos įstatymo 13 straipsnio
asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato papildomų ar kitų reklamos naudojimo reikalavimų arba nustato kitą reklamos naudojimo priežiūros tvarką ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybę, taikomos tų įstatymų nuostatos. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 9 straipsnio
nurodant „aiškiai išreikštą asmens nesutikimą“ gauti reklamą, arba keičiamame įstatyme reglamentuojant tokios reklamos naudojimo priežiūros tvarką ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybę. Pritarti iš dalies Argumentai: Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad elektroninės formos nediskriminavimo principas turėtų būti suprantamas ne tik kaip draudžiantis nustatyti diskriminacines normas elektroniniams dokumentams ir (ar) teisiniams santykiams vien dėl jų formos, tačiau ir nustatyti tam tikras privilegijas materialiems dokumentams ar santykiams vien todėl, kad jie materialūs. Pažymėtina, kad praktikoje reklama paštu yra teikiama į gavėjams priklausančias pašto dėžutes. Gavėjas siekdamas išreikšti nesutikimą turi imtis aktyvių veiksmų, kaip pvz. įsigyti ir ant pašto dėžutės užklijuoti atitinkamą pranešimą, kad reklamos gauti nepageidauja.
Patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad būtų aiškiai reglamentuota tokios reklamos naudojimo priežiūros tvarka ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybė Reklamos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Reklama paštu gali būti teikiama, jeigu gavėjas yra aiškiai išreiškęs sutikimą gauti reklamą paštu. tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Šios nuostatos laikymosi priežiūra vykdoma ir asmenys, pažeidę šią nuostatą, atsako Reklamos įstatymo nustatyta tvarka.”
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(9)11
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalis, detalizuojant, kokiu atveju pašto paslaugos teikėjas privalo Ryšių reguliavimo tarnybai per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti jo siūlomos pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir (ar) kitus dokumentus – prieš pradėdamas vykdyti pašto paslaugų veiklą, prieš pradėdamas teikti naujas pašto paslaugas, Ryšių reguliavimo tarnybos prašymu ar kitais atvejais. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Pašto paslaugos teikėjas privalo Ryšių reguliavimo tarnybai jos prašymu ir per jos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti jo siūlomos pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir (ar) kitus dokumentus, įtvirtinančius standartines, t. y. visiems tos pačios kategorijos naudotojams vienodas, jo siūlomos pašto paslaugos teikimo sąlygas (toliau kartu – pašto paslaugos teikimo dokumentai). <...>.“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(10)1
27Nėra aiškus keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „susirašinėjimas“
turinys bei jos santykis su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis
„korespondencijos siuntos“ bei „pašto siuntos“ sąvokomis.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Pašto paslaugos teikėjai privalo naudotojams garantuoti susirašinėjimo
ir pašto siuntų turinio slaptumą, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(10)2
įstatymo 10 straipsnio 2 dalį reikėtų išplėsti, reglamentuojant ir tokius atvejus, kai pašto paslaugos teikėjo darbuotojas patikrina ir randa draudžiamų siųsti daiktų (prekių) jau į paštomatą ar kitą pašto paslaugos teikimo vietą, kurioje nebėra galimybės nepriimti siuntos iš siuntėjo, pristatytoje siuntoje. Nepritarti Argumentai:
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje jau yra reglamentuota, kad „Jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis juos grąžina siuntėjui arba šie daiktai (prekės) konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis) konfiskuojama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui ir nurodo konfiskuotus daiktus (prekes).“
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(11)41
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkte reikėtų atskleisti už kokią dalį dingusių ar apgadintų daiktų
(prekių) pašto paslaugos teikėjas turi atlyginti. Ši nuostata suponuoja nelogišką ir nepagrįstą reguliavimą, pagal kurį dingus ar apgadinus daiktus (prekes), pašto paslaugos teikėjas atlygina tik už dalį visų dingusių ar apgadintų daiktų (prekių).
Iš kitos pusės, nėra aišku, koks skirtumas tarp atlyginimo už visus sugadintus ar dingusius daiktus (prekes) ir atlyginimo tik už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių), kai abejais atvejais būtų atlyginama suma, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 3 punktui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Praktikoje yra galimi įvairūs atvejai, susiję su registruotųjų pašto siuntų dingimu ar sugadinimu (pvz., registruotoji pašto siunta gali dingti ir būti visai nepristatyta; ji gali būti pristatyta pažeista ir dalis jos turinio gali būti sugadinta arba dingę; ji gali būti pristatyta nepažeista, tačiau atidarius paaiškėti, kad visas jos turinys yra sugadintas ir pan.). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies
visais atvejais, susijusiais su registruotųjų pašto siuntų ar jų turinio dingimu ar apgadinimu, bus taikomas vienodas žalos atlyginimo dydis. Tai leis pašto paslaugos naudotojams įsivertinti galimas rizikas ir pasirinkti jų poreikius atitinkančią pašto paslaugą (pvz., siųsti ne registruotąją, o įvertintąją pašto siuntą, kurios dingimo ar sugadinimo atveju yra galimas didesnis žalos atlyginimas). Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) už dingusią registruotąją pašto siuntą, taip pat už dalį dingusių
ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus visus daiktus (prekes), siųstus registruotoje pašto siuntoje – sumą, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms;“
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(11)42 30.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punkte reikėtų atskleisti koks subjektas, kokia tvarka ir remiantis kokiais dokumentais nustato pašto siuntos įvertinimo sumą. Nepritarti Argumentai: Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies tikslas yra reglamentuoti atlygintinos žalos dydį, o ne nustatyti žalos atlyginimo tvarką. Su žalos atlyginimu susiję procedūriniai aspektai yra reglamentuoti kitose keičiamo įstatymo nuostatose, kurios turi būti vertinamos sistemiškai. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „Įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus pašto siuntos siuntėjui atlyginama jo įrodyta, bet ne didesnė nei įvertinimo suma, pašto siuntos vertė.“ Taip pat keičiamo įstatymo
dydį turi įrodyti siuntėjas – pateikti pašto paslaugos teikėjui žalos dydį patvirtinančius įrodymus.“ Keičiamo įstatymo
atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus (prekes) turi teisę pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos“, o 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina pašto paslaugos teikėjų pareigą „patvirtinti pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, kuriame turi būti nurodyti <...> skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūra <...>“. Be to, vadovaujantis keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, pašto paslaugos teikėjai sutartyse su siuntėjais gali nustatyti ir siuntėjams palankesnes, nei Pašto įstatyme įtvirtintos, žalos atlyginimo sąlygas. Papildomai žr. informaciją, nurodytą keičiamo įstatymo aiškinamojo rašto 3.2 punkte.
Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, nėra tikslinga keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punktą pildyti pastaboje nurodytais aspektais. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11 1(11)5
31Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis neturėtų būti patikslinta, po žodžių „teikėjo kaltės“ įrašant žodžius „ir dėlto pašto siunta gavėjui nebuvo įteikta“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Tais atvejais, kai gavėjas nesumoka išperkamosios pašto siuntos
mokesčio dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės ir dėl to pašto siunta gavėjui nebuvo įteikta, pašto paslaugos teikėjas sumoka siuntėjui jo nurodytą išperkamosios pašto siuntos mokesčio sumą.“
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(13), 1(19)66
įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „atitinkamos institucijos“ įrašytini žodžiai „atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos arba susisiekimo ministro“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 daliai. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. <...>. Šioje dalyje nurodyti terminai
gali būti pratęsti motyvuotu atitinkamos institucijos atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos arba susisiekimo ministro sprendimu, tačiau ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. <...>. Šioje dalyje nurodyti terminai gali būti pratęsti motyvuotu atitinkamos institucijos atitinkamai
Ryšių reguliavimo tarnybos arba susisiekimo ministro sprendimu, tačiau ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(14)1 33.
Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „savo nustatyta tvarka įpareigoja pašto paslaugos teikėją“ siūlytina įrašyti žodžius „pašto paslaugos teikėjo prašymu gali savo nustatyta tvarka įpareigoti jį“. Nepritarti Argumentas:
Praktikoje gali susiklostyti ir tokia situacija, kad nei vienas pašto paslaugos teikėjas nepateiks prašymo arba pašto paslaugos teikėjai, pateikę prašymus neatitiks nustatytų reikalavimų, o UPP turi būti teikiama nenutrūkstamai, taip pat keičiamo įstatymo 14 str. 2 d. nustatyta, kad Vyriausybė privalo užtikrinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo nenutrūkstamumą. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1, 3, 4 bei 12 punktuose vietoj žodžių „Susisiekimo ministerijos“ įrašytini žodžiai „susisiekimo ministro“.
Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) valdyti pašto tinklą, atitinkantį Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytus reikalavimus, arba
objektyviais duomenimis pagrįsti, kad tokį pašto tinklą valdys iki įpareigojimo teikti universaliąją pašto paslaugą įsigaliojimo; Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, ir 12 punktus išdėstyti taip:
„1) visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti
universaliosios pašto paslaugos nenutrūkstamą teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikantis Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytų universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą atvejį;“
„3) pagal Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytus universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo
reikalavimus įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto paslaugos teikimo vietų skaičių;“
„4) vykdyti Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytus universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus,
kiekvienais metais organizuoti universaliosios pašto paslaugos kokybės patikrinimą, tokio patikrinimo rezultatus skelbti savo interneto svetainėje ir pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai;“
„12) taikyti Ssusisiekimo ministerijos ministro nustatytus privalomai taikomus
Lietuvos standartus ir kitus leidinius, tarptautines ir Europos specifikacijas ir (ar) rekomendacijas, susijusias su pašto paslaugos teikimu;“
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(15)1
įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „neužkerta kelio“ įrašytini žodžiai „neapriboja teisės“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Universaliosios pašto paslaugos teikėjas neturi teisės perleisti universaliosios pašto paslaugos teikimo kitam pašto paslaugos teikėjui, tačiau tai neužkerta kelio neapriboja teisės universaliosios pašto paslaugos teikėjui pasitelkti trečiuosius asmenis universaliajai pašto paslaugai teikti. <...>.”
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(16)2
36Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nurodytas terminas (ar bent maksimalus laikotarpis), kuriam Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu galėtų būti pratęstas reguliavimo laikotarpis. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Pajamų viršutinė riba nustatoma universaliosios
pašto paslaugos teikėjo 3 finansinių metų laikotarpiui (toliau – reguliavimo laikotarpis). Reguliavimo laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą motyvuotame Ryšių reguliavimo tarnybos sprendime nurodytam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis nei reguliavimo laikotarpis.“
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(16)3
įstatymo 16 straipsnio 3 dalį siūlytina papildyti, aiškiai nurodant subjektą (ar subjektus), įpareigotą Ryšių reguliavimo tarnybai teikti informaciją, kurios pagrindu ir būtų nustatoma universaliosios pašto paslaugos teikėjo pajamų viršutinė riba. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Pajamų viršutinė riba nustatoma ne vėliau
kaip per 50 darbo dienų nuo visos universaliosios pašto paslaugos teikėjo pateiktos informacijos, reikalingos pajamų viršutinei ribai nustatyti, gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Informacijos pateikimo terminai ir apimtis nustatomi pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje.“
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(16), 1(17)49 38.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje skaičius ir žodis „1 dienos“ arba brauktini kaip pertekliniai, arba vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas žodis „pirmos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 daliai. Pritarti Pasiūlymas 1: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. <...>. Pakoreguota pajamų viršutinė riba taikoma nuo
universaliosios pašto paslaugos teikėjo kitų finansinių metų 1 pirmos dienos.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
tarifai gali būti pradėti taikyti ne anksčiau kaip nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo kitų finansinių metų 1 pirmos dieną dienos.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(16) 5,6
39Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „gauti didesnį pagrįstą pelną“ siūlytina įrašyti žodžius „viršyti nustatytą pajamų viršutinę ribą ir atitinkamai“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis, nes nustatyti galima pelno dydį, viršutinę ribą ar pan., bet ne patį pelną. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstyti taip:
„5. Universaliajai pašto paslaugai taikytiną
pagrįstąo pelnąo dydį nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, vadovaudamasi pajamų viršutinės ribos nustatymo metodika. <...>
pašto paslaugos teikėjas, nepažeisdamas universaliosios pašto paslaugos teikimui taikomų reikalavimų, viršija nustatytą veiklos efektyvumo rodiklį, tam tikrą reguliavimo laikotarpį jis turi teisę pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje nustatyta tvarka gauti didesnį pagrįstą pelną nei Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas pagrįsto pelno dydis.“
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(17)8 40.
Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlome keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį papildyti nuostata, nustatančia, kad laikoma, kad šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyti universaliosios pašto paslaugos tarifai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą nepateikia nurodymų apie tai, kad nurodymai dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo nebuvo tinkamai įgyvendinti. Nepritarus šiai pastabai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai nustatyti, kad naujai apskaičiuoti tarifai gali būti taikomi tik tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnyba praneša universaliosios pašto paslaugos teikėjui, kad ankstesni nurodymai dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo buvo tinkamai įgyvendinti. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Ryšių reguliavimo tarnybai per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą nepateikus nurodymų dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo arba per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą neinformavus, kad nurodymai dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų patikslinimo buvo netinkamai įgyvendinti, laikoma, kad šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyti universaliosios pašto paslaugos tarifai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, yra teisingai apskaičiuoti ir gali būti taikomi šio straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.“
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(20) 1,24
įrašytini žodžiai „kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti bei tvarkyti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 4 punktui. Nepritarti .
Nepritarti . Argumentai: Vadovaujantis tiek galiojančio Pašto įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, tiek keičiamo įstatymo
institucija pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktus, reglamentuojančius visuomeninius santykius, susijusius su Pašto įstatymo reguliavimo dalyku. Atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos, be kita ko, kyla iš Pašto direktyvos 97/67/EB ir, kartu su kitomis jai priskirtomis funkcijomis, apima ne tik Pašto įstatymo ir tiesiogiai taikomų ES teisės aktų, vykdymo priežiūrą, bet ir informacijos, būtinos Europos Komisijai jai pavestų funkcijų vykdymui, teikimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama Ryšių reguliavimo tarnybos teisė gauti ne bet kokią informaciją, o tik tą informaciją, kuri yra būtina jai ar Europos Komisijai pavestiems uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti. Pavyzdžiui, tiriant galimą pašto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą (nacionalinį ar ES mastu) ir siekiant išsiaiškinti visas tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes, Ryšių reguliavimo tarnybai ar Europos Komisijai gali reikėti gauti informaciją ne tik iš galimo pažeidėjo, bet ir iš kitų asmenų, kurie gali turėti tyrimui reikšmingos informacijos. Iš esmės analogiškos teisės gauti visą funkcijų vykdymui būtiną informaciją yra numatytos ir kitų priežiūros funkcijas vykdančių institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir kt. Bet kokiu atveju, vadovaujantis keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, informacijos reikalavimas negali būti savitikslis, t. y.
Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, visais atvejais privalo nurodyti ir tikslą, kuriam informacija bus naudojama. Taip pat visiems viešojo administravimo subjektams galioja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas, kad dokumentų ir informacijos, reikalingų administraciniam sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų turi būti teisėtas ir motyvuotas. Įvertinus tai, kad neįmanoma įstatymuose detalizuoti visų subjektų ir visų galimų kategorijų informacijos kaupimo, tvarkymo ir (ar) teikimo, ir siekiant nepagrįstai neapribota Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, ir Europos Komisijos funkcijų vykdymo, nėra tikslinga keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį tikslinti pastaboje nurodomu aspektu. Manytina, kad keičiamame įstatyme ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti saugikliai dėl reikalaujamos informacijos pagrįstumo yra pakankami. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-11 1(22)2
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje po žodžių
„ekonomines sankcijas ar įspėjimą“ įrašytini žodžiai „už šių reikalavimų
nevykdymą“. Pritarti iš dalies Argumentai: Keičiamo įstatymo
kuriuos gali būti skiriami ekonominė sankcija ar įspėjimas, yra įtvirtinti keičiamo įstatymo 25 straipsnyje. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas ar įspėjimą net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas.“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(25) 2,3
43Svarstytina,
ar siekiant teisės akto aiškumo, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti patikslinta, ar pašto paslaugos teikėjas per vienerius metus turi padaryti tą patį pažeidimą, dėl kurio jam buvo paskirta ekonominė sankcija, ar vis dėlto bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„2. Pašto paslaugos teikėjui, per metus nuo
ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį tą patį šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 150 000 eurų. 3. <...>. Sistemingu pažeidimu laikomas šio straipsnio 1 dalyje numatytas tas pats pažeidimas, padarytas tris ar daugiau kartų per vienus metus.“
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-11 1(5)7
priemonę, kuri Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu gali būti taikoma pašto paslaugos teikėjui, svarstytina, ar neturėtų atitinkamai būti papildyta ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis (nustatant dar vieną pagrindą, kuriam esant pašto paslaugos teikėjas išbraukiamas iš pašto paslaugos teikėjų sąrašų).
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalį papildyti 7 punktu: „7) pašto paslaugos teikėjui paskirta šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta ekonominė sankcija.“
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024-06-112 5,6
išdėstyto“, vietoj šių žodžių projekto 2 straipsnio 5 dalyje įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto pašto įstatymo 14 straipsnio 1 ir 3 dalyse
nustatyti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo terminas ir reikalavimai asmeniui (-ims), kuris (-ie) gali būti įpareigojamas (-i) teikti universaliąją pašto paslaugą, yra taikomi pasibaigus iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytam įpareigojimui teikti universaliąją pašto paslaugą ir nustatant naują įpareigojimą (-us) teikti universaliąją pašto paslaugą. 6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pašto įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 8, 10, 11 punktai ir 18 straipsnis taikomi teikiant universaliąją pašto paslaugą ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, prenumeratoriams paslaugą 2026 metais ir vėlesniais universaliosios pašto paslaugos teikėjo finansiniais metais.
Šio įstatymo
nustatant universaliosios pašto paslaugos teikėjo pajamų viršutinę ribą ir universaliosios pašto paslaugos tarifus, taikytinus 2026 metais ir vėlesniais universaliosios pašto paslaugos teikėjo finansiniais metais.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasytė Navickienė, Asociacija
„Nacionalinė spauda“ pirmininkas Kęstutis Bulka,
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas, 2024-02-15 1(19) <...>. Periodinių spaudos leidinių leidėjams atstovaujančios organizacijos dėl LR Pašto įstatymo Nr.VII-1141 pakeitimo įstatymo redakcijos jau kreipėsi į įvairias valstybės institucijas. Atsakymas į raštą, kuris buvo išsiųstas 2024-01-10, nebuvo gautas. LR Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje Susisiekimo ministerijos įkeltoje Derinimo pažymoje (18 psl. Nr. 5) konstatuojama, kad į leidėjų pirmąjį raštą (2023-12-01) yra
„atsižvelgta iš dalies“. Tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės: Susisiekimo
ministerija koncentruojasi tik į naują periodinių leidinių pristatymo paslaugos teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą, kuris turėtų pradėti veikti per Medijų rėmimo fondą nuo 2025 m. sausio 1 dienos.
Mes, leidėjai, akcentuojame, kad leidėjų keliama problema dėl LR Pašto įstatymo pakeitimo nuostatų yra susijusi ne su periodinių leidinių prenumeratos dalinio kompensavimu modelio keitimu, o su pačios paslaugos – prenumeratos pristatymo kaime ir mieste - teikimu. Toje pačioje Derinimo pažymoje Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad, „siekiant atsižvelgti į leidėjų nerimą, svarstytina, kad sąlygos dėl atsakomybės pristatyti periodinius leidinius akcinei bendrovei Lietuvos paštui bus numatytos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ar Susisiekimo ministerijos“. Tačiau leidėjai nėra supažindinti su numatoma tvarka, jokių poįstatyminių aktų nėra ir visiškai neaišku, kokios sąlygos bus numatytos Lietuvos paštui dėl atsakomybės pristatyti periodinius leidinius. Leidėjai pagrįstai nerimauja, kad Pašto įstatyme nelikus nuostatų, kurios įpareigotų Lietuvos paštą užtikrinti kokybišką periodinių leidinių prenumeratos pristatymą ir įkainių skaičiavimą remiantis savikaina, didelei daliai visuomenės bus apribota galimybė gauti užprenumeruotus laikraščius ir žurnalus. Lietuvos paštas turi visą reikalingą infrastruktūrą bei patirtį šiai paslaugai atlikti, tuo tarpu spaudos leidėjai neturi alternatyvų renkantis paslaugos teikėjus. Valstybės institucijų pareiga rūpintis žiniasklaidos įvairovės užtikrinimu, vienodomis galimybėmis ją gauti, nepriklausomai nuo gyventojų gyvenamosios vietos ar mobilumo (nuostata iš EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/6/EB 2008 m. vasario 20 d. iš dalies keičianti Direktyvą 97/67/EB).
Nacionalinių, regioninių ir kultūros periodinių leidinių leidėjai prieštarauja šiuo metu galiojančio LR Pašto įstatymo IV skyriaus 17 straipsnio 2-4 punktų panaikinimui, nes jų išbraukimas iš įstatymo atleidžia Lietuvos paštą nuo prievolės pristatyti prenumeratą ir suteikia prielaidą, kad prenumerata tam tikrose teritorijose iš viso gali būti nepristatoma skaitytojui (ypatingai kaimuose) arba pristatoma nekokybiškai. Toks sprendimas tik dar labiau didintų socialinę atskirtį tarp regionų gyventojų, teisingos, tikslios ir patikimos informacijos prieinamumą, o tai sudarytų dar didesnes sąlygas plisti dezinformacijai, propagandai ir kt. Jeigu LR Pašto įstatyme nebus garantuojama ir užtikrinama spaudos leidinių prenumeratos užsakymo ir pristatymo paslauga, tai būtų akivaizdus pasikėsinimas į žiniasklaidos įvairovės užtikrinimą demokratinėje valstybėje, taip pat būtų pažeistas žiniasklaidos politikos principas mažinti informacinę atskirtį tarp įvairių sluoksnių visuomenės narių ir didinti informacijos prieinamumą pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Prašome atsižvelgti į šias pastabas ir:
1) palikti galioti esamo LR Pašto įstatymo IV skyriaus 17 straipsnio 2-4 punktų nuostatas; Pritarti Šiuo metu galiojančio Pašto įstatymo IV skyriaus 17 straipsnio 2-4 punktų nuostatos yra paliktos ir matomos Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje. 2.
leidėjų asociacijos direktorė Rasytė Navickienė, Asociacija „Nacionalinė spauda“ pirmininkas Kęstutis Bulka, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas, 2024-02-15
2) papildyti įstatymą nauja nuostata – įtraukiant į universaliųjų pašto paslaugų (UPP) sąrašą - „prenumeruojamų spaudos leidinių surinkimas, rūšiavimas, gabenimas ir pristatymas“ (kaip tai yra įtvirtinta Latvijos Pašto įstatyme). Nepritarti (dalyvavo 7 Komiteto nariai: Už – 5, Prieš – 2) Argumentai: Periodinių leidinių pristatymas nebuvo ir nėra pašto paslaugų dalis, taip pat nėra ir negali būti UPP dalis, kurios tikslas yra užtikrinti visuotinai prieinamą paslaugą visiems gyventojams už prieinamą kainą. Periodinių leidinių pristatymas yra specifinė paslauga, kurios tikslas – užtikrinti informacijos sklaidą per spaudą. Periodinių leidinių pristatymo įtraukimas į UPP sukeltų papildomą ekonominę naštą ir galėtų branginti UPP teikimą. Be to, UPP yra griežtai reguliuojama paslauga, reikalaujanti specifinių kokybės standartų, tarifų nustatymo principų laikymosi ir kt. Periodinių leidinių pristatymo sąlygos ir reikalavimai apsunkintų reguliavimo procesą ir padidintų administracinius kaštus, kurie taip pat didintų periodinių leidinių pristatymo sąnaudas. Papildomai pažymėtina, kad periodinių leidinių pristatymo įtraukimas į UPP gali iškreipti rinkos sąlygas, nes tokia paslauga gali būti konkurencinga ir ją gali teikti daugiau paslaugų teikėjų nei UPP teikėjas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, 2024-09-10 1(3)25 <...>. 1.
2008/6/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Pašto direktyva) nustato universaliosios pašto paslaugos (toliau – UPP) kokybės rodiklius korespondencijos siuntoms, siunčiamoms tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, kurie skaičiuojami end-to-end principu, t. y. nuo korespondencijos siuntos (laiško) išsiuntimo vienoje valstybėje iki jo gavimo kitoje valstybėje. Tai reiškia, kad Pašto direktyvoje nustatytas maksimalus korespondencijos siuntų pristatymo laikotarpis, per kurį bent 2 UPP teikėjai bendromis pastangomis turi pristatyti siuntą iš vienos ES valstybės į kitą ES valstybę. Dėl to siūlome Projekte numatyti, kad tvirtinant kokybės reikalavimus nacionaliniame lygmenyje, į šį aspektą būtų atsižvelgiama. Tai itin svarbu todėl, kad už kokybės reikalavimų nevykdymą Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT) gali pritaikyti ekonomines sankcijas. Siūlome Projekto 3 str. 2 d. 5 p. išdėstyti taip:
„5) nustato universaliosios pašto paslaugos teikimo
reikalavimus, įskaitant universaliosios pašto paslaugos teikėjo tinklo ir universaliosios pašto paslaugos kokybės reikalavimus, kurių įgyvendinimas priklauso nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo;“. Nepritarti Argumentai: Pašto direktyva 97/67/EB nustato universaliosios pašto paslaugos (toliau – UPP) kokybės rodiklius korespondencijos siuntoms, siunčiamoms tarp ES valstybių narių. Tarptautinio pašto paslaugų kokybės rodikliai (standartai) yra nustatyti Pašto direktyvos 97/67/EB II priede: D+3 - 85 % siuntų, D+5 - 97 % siuntų. Taip pat, Pašto direktyvos 97/67/EB II priede yra apibrėžta, kad „tokius standartus privalu taikyti ne tik visoje Bendrijoje siunčiamam paštui, bet ir abipusiu dviejų valstybių narių susitarimu siunčiamam srautui“.
Be to, Pašto direktyvos 97/67/EB 16 straipsnyje numatyta, kad „Valstybės narės garantuoja, kad būtų nustatyti ir paskelbti universaliosioms paslaugoms taikomi paslaugų kokybės standartai gerai pašto paslaugų kokybei užtikrinti.“ Pašto direktyvos 97/67/EB preambulės 32 dalyje įtvirtinta, kad „Bendrijoje teikiamų tarptautinių paslaugų, kurioms teikti yra reikalingos bendros mažiausiai dviejų skirtingų valstybių narių universaliųjų paslaugų teikėjų pastangos, kokybės standartai privalo būti nustatyti Bendrijos mastu“. Įvertinus pirmiau nurodytas Pašto direktyvos 97/67/EB nuostatas, konstatuotina kad valstybė narė negali pakeisti ar taikyti kitokių kokybės standartų, nei numatyti Pašto direktyvoje 97/67/EB arba taikyti kitokias išlygas iš kokybės reikalavimų, kurios nėra nenumatytos Pašto direktyvoje 97/67/EB. Atsižvelgiant į tai, pastaboje siūloma formuluotė prieštarauja Pašto direktyvoje 97/67/EB nustatytiems reikalavimams. Be to, siūloma formuluotė ne tik sukeltų ir teisinį neapibrėžtumą, nes nebūtų aišku, kokių kokybės reikalavimų įgyvendinimas ir kokia apimtimi išimtinai priklauso tik nuo UPP teikėjo, bet ir prieštarautų standarto LST EN 13850:2020 „Pašto paslaugos. Paslaugų kokybė. Pavienių pirmenybinių ir pirmos klasės pašto siuntų siuntimo nuo pradžios iki galo trukmės nustatymas“ nuostatoms. Pagal šį standartą pašto siuntų siuntimo laikas yra matuojamas nuo pašto siuntos išsiuntimo iki jos pristatymo gavėjui, netaikant jokių išlygų, dėl aplinkybių, kurios priklauso ar nepriklauso nuo UPP teikėjo. 2. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas, 2024-09-10 1(16)4
nustatoma UPP pajamų viršutinė riba, kurią RRT turės teisę koreguoti kartą per metus remiantis RRT tvirtinama metodika.
Manome, kad Projekte būtina numatyti kriterijus, kuomet riba turi būti koreguojama. Siūlome pajamų viršutinės ribos koregavimą susieti su aplinkybių, kurios negalėjo būti įvertintos pajamų viršutinės ribos nustatymo metu ir kurios nepriklausė nuo UPP teikėjo, atsiradimu. Lietuvos pašto vertinimu, 3 metų prognozavimo laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl neįmanoma tiksliai numatyti visų galimų pokyčių (pvz., nebuvo įmanoma prognozuoti, kad infliacija 2022 m. viršys 21 proc.), todėl Projekte tikslinga numatyti tokius atvejus, kurie turi esminę įtaką bendrovei ir jos finansiniam tvarumui. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 16 str. 3 d. išdėstyti taip:
„3. Ryšių reguliavimo tarnyba reguliavimo laikotarpiu turi teisę
vieną kartą per universaliosios pašto paslaugos teikėjo finansinius metus pakoreguoti pajamų viršutinę ribą pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pajamų viršutinė riba turi būti koreguojama dėl aplinkybių, kurios negalėjo būti įvertintos pajamų viršutinės ribos nustatymo metu ar kurios nepriklauso nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo. Pakoreguota pajamų viršutinė riba taikoma nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo kitų finansinių metų 1 dienos.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Įvertinus kituose reguliuojamuose sektoriuose taikomą praktiką, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje tikslinga konkretizuoti, kada pajamų viršutinė riba turi būti tikslinama. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Ryšių reguliavimo tarnyba reguliavimo laikotarpiu turi teisę
vieną kartą per universaliosios pašto paslaugos teikėjo finansinius metus pakoreguoti pajamų viršutinę ribą pajamų viršutinės ribos nustatymo metodikoje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Pajamų viršutinė riba turi būti koreguojama, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatyta pajamų viršutinė riba, pokyčių, įskaitant infliacijos, mokesčių ir kitų objektyvių nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo nepriklausančių veiksnių pokytį. Pakoreguota pajamų viršutinė riba taikoma nuo universaliosios pašto paslaugos teikėjo kitų finansinių metų 1 pirmos dienos.“
bendrovė Lietuvos paštas, 2024-09-10 1(17)1
nenurodoma, kurio laikotarpio sąnaudos turi būti vertinamos. Pagal šiuo metu galiojančią praktiką RRT, tvirtindama UPP tarifus, vertina ankstesnio laikotarpio UPP sąnaudas, o tai praktikoje reiškia, kad taikomi tarifai yra grindžiami 2 metų senumo sąnaudomis. Tokia tarifų nustatymo logika užprogramuoja tarifų nuostolingumą ir neatitikimą realioms UPP teikimo sąnaudoms šių paslaugų teikimo laikotarpiu. Dvejų metų senumo ir einamojo laikotarpio UPP sąnaudų skirtumas dėl objektyvių aplinkybių sąlygotas pokyčių (pvz. minimalios mėnesinės algos pakeitimo), yra reikšmingas Lietuvos paštui, nes tai galiausiai didina UPP nuostolius, kurie kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis. Siekiant, kad UPP būtų teikiama finansiškai tvariai, Lietuvos paštas siūlo Projekte numatyti, kad UPP tarifai būti grindžiami UPP teikimo metu patiriamomis sąnaudomis. Pažymėtina, kad Projekte yra numatyti kriterijai UPP tarifų prieinamumui (įperkamumui) įvertinti, o tai užtikrins, kad negalės būti nustatyti tokie UPP tarifai, kurie būtų neprieinami gyventojams. Taip pat Lietuvos paštas siūlo numatyti, kad UPP tarifų pagrįstumas sąnaudomis būtų vertinamas ne kiekvieno tarifo atskirai, o viso UPP krepšelio atžvilgiu.
Pažymime, kad tai nepanaikintų UPP teikėjo pareigos apskaityti sąnaudas kiekvienos UPP lygyje, kaip numatyta Projekto 15 str. 2 d. 8 p., tačiau suteiktų Lietuvos paštui lankstumo nustatant konkrečius UPP tarifus, labiau atliepiančius gyventojų siuntimo įpročius (pvz., vieni tarifai galėtų būti žemiau sąnaudų, kiti jas viršyti, tačiau visais atvejais pagal įperkamumo testą būtų prieinami), kartu užtikrinant, kad galutinio bendro UPP krepšelio finansinis rezultatas nuo to nenukentėtų. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto 17 str. 1 d. siūlome išdėstyti taip:
„1. Universaliosios pašto paslaugos tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams,
pagrįsti universaliosios pašto paslaugos šių tarifų taikymo laikotarpio sąnaudomis, skaidrūs ir nediskriminaciniai. Vertinant universaliosios pašto paslaugos tarifų pagrįstumą sąnaudomis lyginami visi kartu universaliosios pašto paslaugos tarifai su visomis universaliosios pašto paslaugos sąnaudomis.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Vadovaujantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio
metodiką ir reikalavimus UPP teikėjo tvirtinamai metodikai, kuriuose ir bus detaliai reglamentuota, kaip bus apskaičiuojama pajamų viršutinė riba, taip pat nustatyta, kokių reikalavimų privalo laikytis UPP teikėjas nustatydamas UPP tarifus. Numatoma, kad pirmiau nurodytuose RRT tvirtinamuose teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas užtikrins, kad nustatant UPP tarifus neviršijant RRT nustatytos pajamų viršutinės ribos, juose jau bus įvertintos ne tik ankstesnio laikotarpio, bet ir prognozuojamos UPP sąnaudos.
Siūlymas numatyti galimybę tam tikrus UPP tarifus nustatyti didesnius nei atitinkamų paslaugų sąnaudos prieštarauja ne tik keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 daliai, bet ir Pašto direktyvos 97/67/EB 12 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyta, kad „Valstybės narės imasi priemonių, užtikrinančių, kad kiekvienos paslaugos, sudarančios dalį universaliųjų paslaugų, tarifai atitiktų šiuos principus: <...> kainos privalo būti orientuotos į sąnaudas ir skatinti veiksmingą universaliųjų paslaugų teikimą <...>.“ Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės vertinant UPP tarifų pagrįstumą sąnaudomis lyginti visų kartu UPP tarifų su visomis UPP sąnaudomis. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Universaliosios pašto paslaugos tarifai
turi būti prieinami visiems naudotojams, pagrįsti universaliosios pašto paslaugos sąnaudomis, apskaičiuotomis pagal pajamų viršutinės ribos nustatymo metodiką, skaidrūs ir nediskriminaciniai.“
bendrovė Lietuvos paštas, 2024-09-10 1(16)5
4Informuojame, kad Lietuvos pašto darbuotojų, teikiančių UPP,
atlyginimas dažnu atveju atitinka minimalųjį ir yra apie 30 proc. mažesnis nei rinkos vidurkis. Todėl Lietuvos paštui itin svarbu įgyvendinti nuoseklią ir ilgalaikę darbo sąlygų gerinimo strategiją, taip pat modernizuoti tinklą bei paslaugas, skatinti ir diegti inovacijas. Visiems šiems darbams vykdyti bendrovei ypatingai svarbu užtikrinti finansinį tvarumą, todėl pagrįsto pelno ir jo dydžio klausimas teikiant UPP yra itin aktualus. Dėl to, Lietuvos pašto vertinimu, leidžiamo pelno dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti įvardinti įstatymo lygmenyje.
Pažymėtina, kad tokie reguliavimo principai taikomi ir kituose sektoriuose (pvz., energetikos reguliavimo srityje). Atsižvelgdami į tai, manome, kad nustatant pagrįsto pelno dydį turi būti vertinama Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinė palūkanų norma, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinė palūkanų norma, valstybės kreditingumo rizika, universaliosios pašto paslaugos teikėjo kapitalo struktūra ir kt. Pažymime, kad bendrovės siūlomas pakeitimas nepanaikintų RRT teisės nustatyti pagrįsto pelno dydį, tačiau suteiktų daugiau aiškumo ir sudarytų geresnes sąlygas iš anksto prognozuoti konkretų galimo pelno dydį. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto 16 str. 5 d. išdėstyti taip:
„5. Universaliajai pašto paslaugai taikytiną pagrįstą pelną nustato
Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, vadovaudamasi pajamų viršutinės ribos nustatymo metodika. Nustatant pagrįsto pelno dydį atsižvelgiama į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, universaliosios pašto paslaugos teikėjo kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką pagrįsto pelno dydžio nustatymui.“ <...>. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pastaboje siūlomi įtvirtinti pagrįsto pelno nustatymo veiksniai pagrinde yra sietini su vidutinės svertinės kapitalo kainos (toliau – WACC) naudojimu investicijų grąžai (pagrįstam pelnui) nustatyti. Tačiau tikslinga keičiamame įstatyme detalizuoti, kokie bendrai pagrįsto pelno nustatymo metodai gali (bet neprivalo) būti taikomi, neapribojant pelno dydžio skaičiavimo vien tik WACC metodu. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Universaliajai pašto paslaugai taikytiną pagrįstą pelną pagrįsto pelno dydį nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, vadovaudamasi pajamų viršutinės ribos nustatymo metodika. Nustatydama pagrįsto pelno dydį Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsižvelgti į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, universaliosios pašto paslaugos teikėjo kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką pagrįsto pelno dydžio nustatymui.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3919 (2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2024-09-25 1(3)29 Argumentai: Patikslinus Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatą bus užtikrinta, kad ir mobilizacijos atveju būtų teisinis pagrindas nustatyti išskirtines UPP teikimo sąlygas. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punktą išdėstyti taip:
„9) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, nepaprastąją
padėtį ar mobilizaciją, vertina poreikį nustatyti išskirtines universaliosios pašto paslaugos teikimo sąlygas ir, esant poreikiui, jas nustato;„
sutarimu (dalyvavo 7 Komiteto nariai). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Skritulskas, Viktoras Fiodorovas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3919(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė