1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją (toliau – Konvencija) be išlygų ratifikavo 2000 m. Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimo. Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d., 2002 m. balandžio 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai). Vis dėlto Konvencija yra politinio ir programinio, o ne norminio pobūdžio dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-152/2009). Dėl to asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, siekdami savo teisių ir laisvių realizavimo, negali tiesiogiai remtis Konvencijos nuostatomis. Taigi, siekiant įgyvendinti Konvenciją, turi būti priimti teisės aktai, kurie įtvirtintų konkrečias teisės normas teisinių santykių subjektams, sistemiškai ir išsamiai reglamentuotų tautinių mažumų teises. Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto (toliau – Patariamasis komitetas) ketvirtojoje nuomonėje dėl Lietuvos, priimtoje 2018 m. gegužės 30 d. (toliau – Ketvirtoji nuomonė)[¹], nurodyta, kad Lietuvoje vis dar nėra išsamaus teisinio reguliavimo, skirto tautinių mažumų teisėms reglamentuoti, todėl tai ypač trukdo įgyvendinti tautinių mažumų teises, susijusias su tautinės mažumos kalbos vartojimu, įtvirtintas Konvencijoje.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2019 m. kovo 27 d. rezoliucijoje CM/ResCMN(2019)4 dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje[²] nurodytos neatidėliotinų veiksmų reikalaujančios rekomendacijos Lietuvai, be kita ko: aktyviai konsultuojantis su tautinių mažumų atstovais, nustatyti visapusišką teisinę sistemą tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisėms ginti, kartu išlaikant atvirą ir visaapimantį požiūrį į Konvencijos taikymo sritį. Pažymėtina, jog tam, kad būtų užtikrintas visiškas Konvencijos nuostatų įgyvendinimas, būtini papildomi teisiniai instrumentai nacionaliniu lygmeniu, o aiškaus ir vieningo tautinių mažumų teisių apsaugos teisinio reglamentavimo trūkumas sukuria netikrumą dėl tautinių mažumų teisių apsaugos Lietuvoje, dėl Konvencijoje nustatytų teisių ir garantijų įgyvendinimo. Papildomai paminėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės ataskaitos[³] 137.118-137.131 papunkčiuose nurodytos rekomendacijos Lietuvai tautinių mažumų klausimais, tarp jų ir rekomendacija priimti Tautinių mažumų įstatymą, parengti visapusišką tautinių mažumų teisių apsaugos teisinę sistemą. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyveno 168 valstybių piliečiai. Deklaravusių gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo 3 072 912 piliečių, iš jų – 2 860 833 arba 93,1 proc. Lietuvos piliečių.
Lietuvos piliečių. Lietuvoje buvo 2 503 377 asmenys turintys tautybę, iš jų: lietuvių tautybės – 2 206 654 arba 88,1 proc., lenkų tautybės – 147 579 arba 5,9 proc., rusų tautybės – 99 406 arba 4 proc., baltarusių tautybės – 21 958 arba 0,9 proc., ukrainiečių tautybės – 12 612 arba 0,5 proc., kitų tautybių – 15 168 arba 0,6 proc. Europos Komisijos Eurobarometro tyrimas „Diskriminacija ES“[⁴] rodo, kad Lietuvos visuomenė vis dar nėra pakankamai atvira kitoms kultūroms, tautinių mažumų kalboms, kitų kultūrų savitumui ir įvairovei. 2023 m. Lietuvoje 52 proc. respondentų nurodė, kad diskriminacija romų atžvilgiu yra plačiai paplitusi. Atitinkamai manančiųjų, kad diskriminacija dėl odos spalvos plačiai paplitusi, yra 25 proc., dėl etninės kilmės – 27 proc. Šalies dedamas pastangas kovoti su visų rūšių diskriminacija teigiamai vertina 27 proc., vidutiniškai – 40 proc., neigiamai – 26 proc. respondentų. Pritariančiųjų informacijos apie etninę kilmę, odos spalvą pateikimui surašymo ar statistinio tyrimo metu, jei tai padėtų kovoti su šios rūšies diskriminacija, yra atitinkamai 75 proc. ir 72 proc. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tautinių mažumų departamentas) užsakymu atliktos 2017 m. studijos „Tautinės mažumos Lietuvoje“[⁵] duomenimis, 35 proc. nelietuvių tautybės gyventojų nurodė sutinkantys, kad tautinių mažumų atstovai Lietuvoje susiduria su diskriminacija dėl tautybės. Nors dauguma nelietuvių tautybės gyventojų nemano, kad Lietuvoje yra didelė atskirtis tarp lietuvių ir kitų tautybių gyventojų, tačiau beveik trečdalis (28 proc.) apklaustųjų pripažįsta, kad tokia atskirtis egzistuoja.
Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projekto (toliau – TMĮ projektas) tikslas – nustatyti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas, valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą, sudaryti prielaidas veiksmingai užtikrinti Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugą, remiantis Konvencijos nuostatomis. TMĮ projekto uždaviniai:
1Įtvirtinti tautinės mažumos sąvoką, nustatyti tautinės mažumos kriterijus. 2. Nustatyti tautinių mažumų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką. 3. Numatyti valstybės politikos tautinių mažumų srityje formavimo, įgyvendinimo bei atstovavimo tautinėms mažumoms institucinę sąrangą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. TMĮ projektą rengė Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-47 „Dėl darbo grupės tautinių mažumų įstatymo projektui rengti sudėties patvirtinimo“ sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, septynių ministerijų, kitų valstybės institucijų atstovai, taip pat Lietuvos tautinių mažumų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų, žmogaus teisių apsaugos srityse, deleguoti atstovai. Galutinį TMĮ projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnį draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Chartijos 22 straipsnyje nustatyta, kad ES gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę. Vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu, naudojimasis šioje konvencijoje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Bendros nuostatos, apibrėžiančios tautinių mažumų teisinę padėtį Lietuvoje, yra įtvirtintos Konstitucijoje: 37 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius; 45 straipsnyje nustatyta, kad piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai, o valstybė tautinėms bendrijoms teikia paramą. Šiame kontekste svarbi ir Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata: laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija; Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos: įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, sistemiškai reglamentuojančio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje. Tautinių mažumų įstatymas, priimtas 1989 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio 10 punktu, neteko galios 2010 m. sausio 1 d. Sąvoka „tautinė mažuma“ vartojama Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tačiau jos apibrėžimas nepateikiamas. Be to, tautinės mažumos samprata nėra pateikiama nei viename tarptautiniame dokumente; šią spragą galima užpildyti tik per tarptautinės teisės doktrinos siūlomus objektyviuosius ir subjektyviuosius tautinių mažumų požymius[⁶]. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad toliau nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai taip pat užtikrina tautinių mažumų teises ir sudaro tautinių mažumų teisių garantijų sistemą. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 4 skyriuje numatytos svarbiausios nacionalinį saugumą užtikrinančios Lietuvos vidaus politikos nuostatos.
Įtvirtinta tautinės politikos nuostata – tautinių mažumų bendrijoms priklausančių piliečių teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius gina įstatymai; tautinės bendrijos yra integrali Lietuvos pilietinės visuomenės dalis, taip pat kultūros politikos nuostata – valstybė, be kita ko, rūpinasi Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūra, remia profesionalųjį meną, užtikrina meno ir kūrybos sklaidą ir plėtrą. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas nustato pareigas, susijusias su lygių galimybių užtikrinimu įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse (teisėkūros, švietimo, darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos ir kt.) bei tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos draudimą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 6 punktu, diskriminacija nelaikomos įstatymų nustatytos specialios laikinosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Tautinių mažumų teisinės padėties reglamentavimo kontekste svarbus Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, kuris, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.
Valstybinės kalbos įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ir religinių bendruomenių bei asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, renginių kalbos (Valstybinės kalbos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius garantuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai (Valstybinės kalbos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Valstybinės kalbos įstatymo 14, 17 straipsniai reglamentuoja vietovardžių, viešųjų užrašų rašymą Lietuvos Respublikoje, t. y. nustato reikalavimą rašyti juos valstybine kalba. Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnis nustato, kad tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis; užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Pagal Valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnį Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) yra registruotas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-880(3). Nuostatų, aktualių tautinėms mažumoms, yra ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ).
VAĮ, reglamentuojantis asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, be kita ko, nustato asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką (pagal VAĮ 2 straipsnio 10 ir 12 dalis prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus; skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punktu, prašymas ar skundas žodžiu pateikiamas valstybine kalba arba Taisyklių 25 punkte nustatytu atveju – kita, institucijos vadovo nustatyta užsienio kalba. Jeigu asmuo nemoka valstybinės kalbos, o institucijoje nėra institucijos darbuotojo, suprantančio užsienio kalbą, kuria asmuo kreipiasi, arba kai dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo asmuo negali suprantamai reikšti minčių, jam kreipiantis į instituciją žodžiu, kartu turi dalyvauti asmuo, galintis išversti prašymą ar skundą į valstybinę kalbą, arba vertėjas. Tokį asmenį arba vertėją pakviečia asmuo, kuris kreipiasi į instituciją, savo iniciatyva, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.
Pagal Taisyklių 25 punktą, atsižvelgdamas į institucijos atliekamas funkcijas ir šios institucijos darbuotojų kompetenciją (užsienio kalbų mokėjimo lygį), institucijos vadovas turi nustatyti ir kitas nei valstybinė kalbas, kuriomis prašymai ar skundai gali būti priimami. Informacija apie tokį institucijos vadovo sprendimą turi būti pateikiama elektroninėje erdvėje (institucijos interneto svetainėje, taip pat tuo atveju, kai institucijos oficialiajai viešajai komunikacijai naudojamos kitos elektroninių ryšių priemonės) ir institucijos informaciniame stende (Taisyklių 12 punktas). Pagal Taisyklių 26 punktą, kai į instituciją su prašymu ar skundu raštu kreipiasi užsienio valstybės institucija ar tarptautinė organizacija, šie prašymai ar skundai priimami ir kitomis, nei nurodyta Taisyklių 25 punkte, užsienio kalbomis. Į prašymą ar skundą atsakoma valstybine kalba arba Taisyklių 25 punkte nustatytu atveju – kita institucijos vadovo nustatyta užsienio kalba; Taisyklių 26 punkte nurodytu atveju į tokį prašymą ar skundą gali būti atsakoma ir kita užsienio kalba (Taisyklių 41 punktas). VAĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad administracinės procedūros kalba – valstybinė kalba, tačiau kai asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, nemoka ar nesupranta valstybinės kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi dalyvauti vertėjas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas nustato švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus ir, be kita ko, reglamentuoja tautinių mažumų švietimo klausimus.
Pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, jeigu bendruomenė prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos. Švietimo įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio teisę mokytis valstybine ir gimtąja kalba, 2 dalyje nustatyta, kad bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui. Pagal Švietimo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį tautinei mažumai priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo švietimo programas vykdančioje mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją. Remiantis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Atitinkamai, vadovaujantis Švietimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo ir studijų tikslus, besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes, taip pat mokinių ir studentų turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus. Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkte taip pat įtvirtinta, kad mokytojas privalo tobulinti savo kvalifikaciją prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, o švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, be kita ko, užtikrina ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kokybę (Švietimo įstatymo 56⁴ straipsnio 3 punktas), vykdo bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių kokybės priežiūrą (Švietimo įstatymo 56⁴ straipsnio 6 punktas). Taigi, tiek specialios įstatymo nuostatos, skirtos konkrečiai tautinėms mažumoms, tiek bendros nuostatos sudaro prielaidas užtikrinti tautinių mažumų teises garantuojančią švietimo sistemą. Taip pat pastebėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir kultūros ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-1187 „Dėl Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 papunkčiu, nuo 2023–2024 mokslo metų mokymosi pagal Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrąją programą pasiekimų patikrinimas (brandos egzaminas) IV gimnazijos klasės mokiniams yra valstybinis.
To paties įsakymo 2.3 papunktis numato, kad nuo 2024–2025 mokslo metų ir likusieji gimtųjų tautinių mažumų kalbų egzaminai (baltarusių, rusų, vokiečių tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros egzaminai) bus tik valstybiniai. Nuostatų, reglamentuojančių tautinių mažumų teises yra ir visuomenės informavimo srities įstatymuose: 1) Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) rengia tautinėms mažumoms skirtas programas ir LRT interneto svetainės turinį, suteikdama galimybę skleisti tautinių mažumų kultūrą; 2) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad Medijų rėmimo fondas, be kita ko, skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams ir veiklai pagal šią programą (prioritetinę sritį): žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, asmens tapatybės kortelėje ir pase pagal Gyventojų registro duomenų bazės duomenis įrašomi asmens duomenys – vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas, taip pat pase įrašoma piliečio gimimo vieta (nurodomas valstybės pavadinimas) ir tautybė, jei prašymą įrašyti tautybę pilietis įrašo pateikdamas dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo. Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase rašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė ‒ Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). To paties įstatymo 3 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr.
424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, ‒ vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Kilus abejonių dėl ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio pavardės rašymo, gali būti remiamasi dokumento šaltiniu, įrodančiu giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių asmenų pavardžių rašymą. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau – CBARĮ) 6 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuoti vaiko tautybės įrašymo vaiko gimimo įraše klausimai. Taip pat CBARĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės būklės aktų įrašai taip pat keičiami ar papildomi, kai asmuo nori pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę ir pageidauja duomenis apie savo tautybę civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašus, kuriuose tokių duomenų nėra.
Duomenys apie vaiko tautybę gimimo įraše keičiami ar šiais duomenimis gimimo įrašas, kuriame tokių duomenų nėra, papildomas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl vaiko tautybės įrašymo. Duomenys apie tautybę išbraukiami iš civilinės būklės aktų įrašų, kuriuose jie buvo įrašyti, asmens pageidavimu ar vaiko tėvų susitarimu. Duomenys apie tautybę civilinės būklės aktų įrašuose keičiami ar iš civilinės būklės aktų įrašų išbraukiami arba civilinės būklės aktų įrašai duomenimis apie tautybę papildomi Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Tiek civiliniame, tiek baudžiamajame bei administraciniame procese galioja bendra taisyklė, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine (lietuvių) kalba; tačiau asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 11 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalys). Vertėjo dalyvavimas taip pat užtikrinamas ir nagrinėjant administracinius ginčus ikiteismine tvarka (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60, 129, 135, 138, 169, 170, 170¹ ir 170² straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.
XIV-1065 2022 m. pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai, susiję su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais, ir šalia jau galiojančių kriterijų kaip, pavyzdžiui, tautybė, rasė, lytis ir kiti, kaip savarankiški kriterijai įtraukta etninė kilmė ir odos spalva. Tai dar viena teisinė priemonė, kuri leidžia kiekvienam jaustis oriai ir saugiai, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, etninės kilmės ar odos spalvos. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. TMĮ projektu siūloma apibrėžti tautinių mažumų teisių įgyvendinimo garantijoms aktualias sąvokas „tautinė mažuma“, „tautinei mažumai priklausantis asmuo“, „tautinė tapatybė“, „tautinės mažumos kalba“. Sąvoka „tautinė mažuma“ apibrėžta atsižvelgiant į:
Tautine mažuma pripažįstamos asmenų grupės: a) kurių nariai yra valstybės, kurioje gyvena, piliečiai; b) turinčios ilgalaikius ryšius su valstybe, kurioje jos gyvena; c) nuo kitų valstybės gyventojų besiskiriančios etniniais, kultūriniais bruožais, religija arba kalba; d) kurioms atstovauja pakankamas žmonių skaičius, tačiau mažesnis negu valstybėje gyvenanti gyventojų dauguma; e) siekiančios išlaikyti savo tapatybę (kultūrą, tradicijas, religiją, kalbą).
Tautinė mažuma apibrėžta kaip grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir kuriuos vienija tam tikri įstatyme nurodyti požymiai: gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdinga lietuvių tautinė tapatybė, dalis, ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę. Pilietybės kriterijus ne tik atitinka nurodytas tarptautines rekomendacijas, bet ir leidžia aiškiai atskirti tautinių mažumų teisių apsaugos politiką nuo migracijos politikos. Ilgalaikių, tvirtų ir nuolatinių ryšių su Lietuvos Respublika kriterijus užtikrina, kad į apibrėžtį patenka ir senosios istorinės tautinės mažumos. Į sąvokos „tautinė tapatybė“ ir atitinkamai „tautinė mažuma“ apibrėžimą neįtrauktas religijos aspektas, nes tautinei mažumai priklausantys asmenys gali priklausyti skirtingoms religinėms bendruomenėms. Pagal Konstitucijos 26 straipsnio 2 ir 3 dalis kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo; niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausančių asmenų teises reglamentuoja atskiras – Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas. TMĮ projektu taip pat siūloma reglamentuoti principus, kuriais vadovaujantis būtų užtikrinamos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir laisvės: 1) teisių nedalumo; 2) kultūrinės įvairovės skatinimo; 3) derinimo ir bendradarbiavimo; 4) lygių galimybių.
Šiuo atveju papildomai nesiūloma reglamentuoti bendrų principų, kurie taikomi ne tik tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims, pavyzdžiui, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos (pagal Konvencijos 23 straipsnį iš šios Konvencijos principų išplaukiančios teisės ir laisvės, numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos arba jos protokolų atitinkamose nuostatose, laikomos atitinkančiomis tas nuostatas). TMĮ projektu siūloma įtvirtinti toliau nurodytas pagrindines tautinių mažumų teises. Teisė pasirinkti priklausyti tautinei mažumai (TMĮ projekto 4 straipsnis). Siūloma įtvirtinti, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jį draudžiama diskriminuoti. Taip pat detalizuojamos šios teisės įgyvendinimo prielaidos: niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai arba viešai atskleisti savo tautinę tapatybę, ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai; tautinei mažumai priklausančio asmens duomenys apie tautybę civilinės būklės aktų įrašuose keičiami ar iš civilinės būklės aktų įrašų išbraukiami arba civilinės būklės aktų įrašai duomenimis apie tautybę papildomi CBARĮ nustatyta tvarka. Teisė vartoti tautinės mažumos kalbą (TMĮ projekto 5 straipsnis). Siūloma nustatyti, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Siekiant suderinamumo su galiojančių įstatymų nuostatomis, papildomai siūloma numatyti, kad, įgyvendinant šią teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, yra Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo reguliavimo dalykas ir turi būti išspręstas būtent priėmus Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą, TMĮ projektu nesiūloma atskirai reglamentuoti valstybinės kalbos vartojimo santykio su tautinių mažumų kalbų vartojimu. Pažymėtina, kad TMĮ projekte taip pat nesiūloma atskirai reglamentuoti teisės savo vardą (vardus) ir pavardę rašyti tautinės mažumos kalba, nes šis aspektas reglamentuojamas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme, taip pat CBARĮ bei jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Su tautinių mažumų švietimu susijusios teisės, teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą (TMĮ projekto 6, 7, 8, 9 straipsniai).
Taip pat TMĮ projekte nurodomos ir kitos tautinių mažumų teisės, kurias detalizuoja, jų įgyvendinimą reglamentuoja galiojantys įstatymai (Švietimo įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas, Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas ir kt.): teisė mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas; teisė steigti visuomenės informavimo priemones ir jas naudoti informacijai tautinės mažumos kalba skleisti (laikantis Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų ir draudimų), teisė vienytis į organizacijas steigiant asociacijas ar kitus viešuosius juridinius asmenis, steigti politines organizacijas ir dalyvauti sprendžiant kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus; teisė dalyvauti nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veikloje. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką 2023 m. lapkričio 16 d. sprendime byloje Džibuti ir kiti prieš Latviją (peticijos Nr. 225/20 ir kiti), siūloma TMĮ projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose būtų garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir kad ugdymo procesas būtų vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą. Konvencijos 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis (dėl galimybės mokytis tautinės mažumos kalbos arba tautinės mažumos kalba) įgyvendinama nepažeidžiant nuostatos mokytis oficialiosios kalbos arba mokytis ta kalba.
Ši Konvencijos nuostata būtų įgyvendinta kartu su TMĮ projektu siūlomomis nuostatomis sistemiškai taikant Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, kuriose ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui, taip pat įtvirtinta, kiek laiko skiriama ugdymui lietuvių kalba. Kalbant apie valstybės įsipareigojimus tautinių mažumų švietimo srityje, TMĮ 6 straipsnio 3 dalimi siūloma įtvirtinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių ir kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis. Nurodytų nuostatų tikslas – skatinti ryšį su Europos Sąjungos valstybėmis, šių valstybių tautinių mažumų integraciją, kai tai numato tarptautinė sutartis. Remiantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ministerija ir Vyriausybės įstaiga yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, o pagal to straipsnio 2 dalį savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių administracijos ir (ar) jų struktūriniai padaliniai bei savivaldybių biudžetinės įstaigos, nurodyti savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete.
Vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovai privalo paskirstyti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, programoms vykdyti. Atsižvelgiant į tai, TMĮ projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal planavimo dokumentuose patvirtintas priemones iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka finansuoja kultūros projektus tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę, kultūrai, papročiams, kalbai ar tarpkultūriniam bendradarbiavimui puoselėti ir plėtoti.
Atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 62 straipsnį, pagal kurį Bendrojo ugdymo taryba yra viena iš valstybės švietimo savivaldos institucijų ir kuri inicijuoja ir svarsto ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo turinio kaitos perspektyvas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kryptis, teikia siūlymus dėl mokyklų aprūpinimo, taip pat siekiant skatinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų dalyvavimą valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, TMĮ projekto 7 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad už valstybės politiką švietimo srityje atsakingas ministras, tvirtindamas Bendrojo ugdymo tarybos sudėtį, užtikrintų tautinių mažumų atstovavimą Bendrojo ugdymo taryboje. Atitinkamai TMĮ projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Bendrojo ugdymo taryba, be Švietimo įstatyme nustatytų funkcijų, taip pat 1) teiktų pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo užtikrinimo; 2) teiktų išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl klausimų, susijusių su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu, jo turinio ir (ar) plano kūrimu ar atnaujinimu, pertvarkant, optimizuojant, uždarant ar restruktūrizuojant švietimo teikėjų tinklą.
Pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimo srityje siūloma nustatyti, kad, siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) (TMĮ projekto tekste vietoje konkretaus pavadinimo vartojama Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso formuluotė – nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija) užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu. Rinkimų apygardų sudarymą reglamentuoja Rinkimų kodeksas, kurio 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai rengiami ir vykdomi 71 vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurias VRK sudaro atsižvelgdama į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį suskirstymą. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Taip pat, remiantis VRK pateikta informacija, VRK, sudarydama Seimo vienmandates rinkimų apygardas, rengia viešas konsultacijas dėl ketinamų pateikti sprendimų, įvertina visų suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus, įskaitant ir tautinėms mažumoms atstovaujančias organizacijas.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Rinkimų kodekso 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų kriterijų, yra pažymėjęs, kad yra galimas tik 10 proc. rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose į mažesnę ar didesnę pusę nuokrypis, kuris skaičiuojamas nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, o ne nuo perkeltų, lyginant su ankstesniais rinkimais, rinkėjų skaičiaus ar nuo tautinių mažumų, gyvenančių tam tikroje rinkimų apygardoje, skaičiaus[⁷]. Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime taip pat yra nurodęs, kad pagal tarptautinę gerąją rinkimų praktiką rinkimų apygardose leidžiamas ne didesnis kaip 10 proc. rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos, o didesnis nei 15 proc. nuokrypis gali būti taikomas tik esant ypatingoms aplinkybėms. Taigi, rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik laikantis Rinkimų kodekse nustatytų reikalavimų, pagal iš anksto žinomus ir aiškius kriterijus, taip užtikrinant, kad nebus daromas neleistinas poveikis tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje nustatoma, kad Lietuvos Respublika, siekdama užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, bendradarbiauja su užsienio valstybėmis, išskyrus valstybes, pripažintas teroristinėmis ir (ar) remiančiomis terorizmą, ir tarptautinėmis organizacijomis; valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose joms nustatytą kompetenciją prižiūri tarptautinių įsipareigojimų tautinių mažumų srityje įgyvendinimą, rengia įsipareigojimų įgyvendinimo ataskaitas.
Reglamentuojant tautinių mažumų atstovavimą, TMĮ projekto 11 straipsnyje siūloma nustatyti tautinių mažumų interesams atstovaujančios institucijos, užtikrinančios tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus – Tautinių mažumų tarybos – statusą, sudarymo bendrąsias nuostatas ir funkcijas, atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, įtvirtintą Tautinių bendrijų tarybos nuostatuose, patvirtintuose Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-48 „Dėl Tautinių bendrijų tarybos nuostatų patvirtinimo“. Vadovaujantis šių nuostatų 2 punktu, šiuo metu Tautinių bendrijų taryba yra visuomeniniais pagrindais prie Tautinių mažumų departamento veikianti patariamoji struktūra, teikianti siūlymus Tautinių mažumų departamentui, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl TMĮ projekto 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir atstovaujanti tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. TMĮ projektu taip pat siūloma įtvirtinti, kad Tautinių mažumų tarybos atstovais gali būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, ir kurių veikla individualiai arba kartu su kitais asmenimis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei nacionaliniam saugumui.
Be to, siekiant, kad Tautinių mažumų taryboje tautinės mažumos būtų atstovaujamos proporcingai, TMĮ 11 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad Tautinių mažumų departamento direktorius, tvirtindamas Tautinių mažumų tarybos sudėtį, užtikrintų proporcingą tautinių mažumų atstovavimą Tautinių mažumų taryboje. Atitinkamai tvarka, kaip bus renkami ir (ar) deleguojami tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai į Tautinių mažumų tarybą, turės būti detalizuojama Tautinių mažumų tarybos nuostatuose. Kartu su tautinių mažumų teisėmis TMĮ projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti tautinei mažumai priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo sąlygas ir pareigas.
Numatoma, kad tautinei mažumai priklausantis asmuo gali naudotis Tautinių mažumų įstatyme nustatytomis teisėmis individualiai arba kartu su kitais asmenimis; jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams; tautinei mažumai priklausantys asmenys, įgyvendindami savo teises, laisves ir pareigas, turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, saugoti ir gerbti valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių; įgyvendinant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, draudžiama kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, prievartą, skleisti šmeižtą ar dezinformaciją; tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, steigimas ir veikla negali prieštarauti Konstitucijai ir įstatymams.
Atsižvelgiant į tai, kad Kultūros ministerijos nuostatų[⁸] 7.10 papunktis įtvirtina, kad vienas iš Kultūros ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką tautinių mažumų srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, o siekdama šio tikslo, Kultūros ministerija analizuoja Tautinių mažumų departamento teikiamą informaciją ir kitų valstybių teisinį reguliavimą bei patirtį tautinių mažumų srityje (18.1 papunktis), inicijuoja bei organizuoja tautinių mažumų srities tyrimus, analizuoja tyrimų metu gautus duomenis ir teikia Vyriausybei ir kitoms ministerijoms pasiūlymus dėl tautinių mažumų politikos tobulinimo papunkčius (18.2 papunktis), taip pat į tai, kad tautinių mažumų politikos sritis savo pobūdžiu yra horizontali, kitos ministerijos per savo veiklos sritis taip pat įsitraukia į tautinių mažumų politikos formavimą, TMĮ projekto 13 straipsnyje neįvardinama konkreti politiką šioje srityje formuojanti ministerija ir nurodoma, kad Tautinių mažumų departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką tautinių mažumų srityje, prižiūri šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą (žr.
Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 492 „Dėl Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“, 1 punktą). Įvertinus jau minėtas Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, TMĮ projekto 13 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad valstybė finansuoja veiklų (programų), kuriomis įgyvendinama valstybės politika tautinių mažumų srityje, vykdymą Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Tai sudarys galimybę, be kita ko, išlaikyti esamą viešųjų įstaigų, kurių savininko ar dalininko teises įgyvendina Tautinių mažumų departamentas[⁹], finansavimo modelį, kai finansavimas šioms viešosioms įstaigoms skiriamas pagal projektus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo 9 straipsnis numato Lietuvos nacionalinio kultūros centro, savivaldybių ir kitų kultūros centrų finansavimą, tačiau viešosios įstaigos, kurių savininko ar dalininko teises įgyvendina Tautinių mažumų departamentas, neatitinka Kultūros centrų įstatyme numatyto kultūros centrų apibrėžimo. Tai reiškia, kad valstybės biudžeto lėšomis, vadovaujantis Tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrų veiklos projektų dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašu, patvirtintu Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-45 „Dėl Tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrų veiklos projektų dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra finansuojama tik šių viešųjų įstaigų projektinė veikla. TMĮ projekte vartojama tautinės mažumos sąvoka savo apibrėžtimi yra sinonimas kituose įstatymuose vartojamai formuluotei „tautinė bendrija“. TMĮ projekte pasirinktas būtent tautinės mažumos sąvokos vartojimas, kadangi ši formuluotė plačiau vartojama kituose įstatymuose. Kai kuriuose įstatymuose vis dar vartojama tautinės bendrijos formuluotė, todėl, siekiant teisinio aiškumo, TMĮ projekto baigiamosiose nuostatose numatyta, kad kituose įstatymuose vartojama sąvoka „tautinė bendrija“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „tautinė mažuma“.
Priėmus TMĮ projektą, būtų įgyvendintos Patariamojo komiteto Ketvirtojoje nuomonėje, Europos Tarybos ministrų komiteto 2019 m. kovo 27 d. rezoliucijoje CM/ResCMN(2019)4 dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje ir Žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės ataskaitoje pateiktos rekomendacijos Lietuvai:
Siūlomas teisinis reguliavimas tiesiogiai paveiks tautinei mažumai priklausančius asmenis, kadangi siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie asmenų, save priskiriančių tautinei mažumai, integracijos į visuomenę ir aktyvesnio dalyvavimo Lietuvos visuomeniniuose procesuose, taip pat pagerės tautinių mažumų interesų atstovavimas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, švietimo paslaugų prieinamumas, didesnės galimybės ginti savo teises. Siekiant sudaryti sąlygas pasirengti naujo teisinio reguliavimo taikymui ir priimti įstatymų įgyvendinamuosius aktus, siūloma, kad TMĮ projektu siekiamas nustatyti naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus naują Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymą, būtų sistemiškai sprendžiami su tautinių mažumų teisėmis ir pareigomis susiję klausimai. Šiame įstatyme būtų įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, pavyzdžiui, apibrėžta tautinė mažuma bei nustatytos tautinei mažumai priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo sąlygos ir pareigos, įtvirtintos nuostatos dėl valstybės politikos tautinių mažumų srityje formavimo ir įgyvendinimo. Taip pat būtų reglamentuotas tautinių mažumų atstovavimas (pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimas, Tautinių mažumų taryba), būtų aiškiai apibrėžtos tautinių mažumų teisės tautinių mažumų kalbų vartojimo, švietimo, kultūros, informacijos sklaidos srityje.
Nors tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai nereikalauja priimti atskirą tautinėms mažumoms skirtą, jų teises ir pareigas apibrėžiantį teisės aktą, tačiau, įvertinus tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo principais, TMĮ projekto priėmimas kartu su šiame aiškinamajame rašte aptartais galiojančiais įstatymais sudarytų prielaidas specialių teisių, skirtų tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims, įgyvendinimo užtikrinimui ir vieningos tautinių mažumų sampratos įtvirtinimui. Be to, naujojo Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo priėmimas prisidėtų prie tautinių mažumų teisių kodifikavimo, tautinių mažumų politikos tobulinimo, tautinių mažumų teisinės padėties stabilumo, veiksmingesnio tautinių mažumų teisių realizavimo administraciniame lygmenyje bei sukurtų didesnį aiškumą ir nuoseklumą Lietuvos teisinėje bazėje. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės taip pat aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus TMĮ projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas TMĮ projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. TMĮ projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. TMĮ projekto nuostatos įgyvendina 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr.
998 „Dėl 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 4 strateginio tikslo „Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“ 4.3. uždavinį „Skatinti visapusišką tautinių mažumų integraciją, atvirumą bei pagarbą tautinių mažumų kalboms ir kitų kultūrų savitumui ir įvairovei“. TMĮ projektas įgyvendina Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 80.6 papunkčio nuostatas „Daugiakultūrė Lietuva. Aktualizuosime Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kultūros, materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo svarbą, plėtosime kultūrų dialogą. Sieksime, kad teisinėmis priemonėmis būtų užtikrintos Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų tapatumo, vienodų kultūros sklaidos sąlygų, saviraiškos laisvės ir savirealizacijos teisės“. TMĮ projektas parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 8.4 priemonę „Siekiant užtikrinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų tapatumo, vienodų kultūros sklaidos sąlygų, saviraiškos laisvės ir savirealizacijos teisės įgyvendinimą, parengti ir pateikti Seimui Tautinių mažumų įstatymo projektą“. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti TMĮ projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10.
10Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. TMĮ projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. TMĮ projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. TMĮ projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai, įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras turės pakeisti Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus ir sudėtį. Tautinių mažumų departamento direktorius turės pakeisti Tautinių bendrijų tarybos nuostatus ir sudėtį, įskaitant ir šios tarybos pavadinimą. TMĮ projekto įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki priimto įstatymo įsigaliojimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės biudžeto lėšų įgyvendinti TMĮ projektą nereikės. Veiklų, programų, kuriomis įgyvendinama valstybės politika tautinių mažumų srityje, vykdymas, kaip ir šiuo metu, būtų finansuojamas Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. TMĮ projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „tautinė mažuma“, „tautinės mažumos kalba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
[¹]1680906d97 (coe.int) [²]https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/The%20Committee%20of%20Ministers%20resolution%20Lithuania%20Adpted%2027%2003%202019.pdf [³]https://tm.lrv.lt/uploads/tm/documents/files/dokumentai/Tarptautinis%20bendradarbiavimas/2022%20m_%20Jungtini%C5%B3%20Taut%C5%B3%20%C5%BDmogaus%20teisi%C5%B3%20tarybos%20Visuotin%C4%97s%20periodin%C4%97s%20per%C5%BEi%C5%ABros%20darbo%20grup%C4%97s%20ataskaita%20d%C4%97l%20Lietuvos%20visuotin%C4%97s%20periodin%C4%97s%20per%C5%BEi%C5%ABros%20(vertimas%20%C4%AF%20lietuvi%C5%B3%20kalb%C4%85).pdf [⁴] https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2972 [⁵]https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Tautines%20mazumos%20Lietuvoje_papildyta%20studija.pdf [⁶]Saulius Katuoka „Tautinės mažumos samprata ir subjektiškumas tarptautinėje teisėje“ // Jurisprudencija 2012, 19(3), p. 1189. [⁷] LVAT 2024 m. balandžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-11-629/2024. [⁸] Patvirtinti Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469. [⁹] Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl viešųjų įstaigų Romų visuomenės centro, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro dalininko bei viešosios įstaigos Tautinių bendrijų namų savininko turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo“ ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr.
763 „Dėl viešosios įstaigos Kauno įvairių tautų kultūrų centro dalininko turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų perėmimo“, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra viešosios įstaigos Tautinių bendrijų namų ir viešosios įstaigos Kauno įvairių tautų kultūrų centro savininkas, viešosios įstaigos Romų visuomenės centro ir viešosios įstaigos Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro dalininkas. [¹⁰]Eurobarometro tyrimas „Diskriminacija ES“ (2019).https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/yearFrom/2019/yearTo/2021/surveyKy/2251 [¹¹]2021 – 2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c1259440f7dd11eab72ddb4a109da1b5?jfwid=-whxwii77y
2024-10-09 Nr. XIVP-3917(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje išbrauktinos nuorodos į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, nes šiuose įstatymuose nėra apibrėžiamos jokios sąvokos. Taip pat reikėtų atsisakyti nuorodos ir į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, nes jame apibrėžtos sąvokos projekte nėra vartojamos. 2. Projekto 3 straipsnio 3 punkte vienas iš tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos principų – derinimo ir bendradarbiavimo principas – yra apibūdinamas, be kita ko, taip: „priimant ar keičiant teisės aktus <...> atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas“. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, nėra aišku, koks „teisinio reguliavimo vertinimas“ čia turimas mintyje. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 dalį atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims. Taigi, „teisinio reguliavimo vertinimas“ kaip toks Teisėkūros pagrindų įstatyme nėra numatytas.
Antra, kiek tai susiję su „atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimu“, pažymėtina, kad pagal vieną iš teisėkūros principų – pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Taigi, pareiga užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos atitiktų, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytas asmens teises ir laisves, jau yra įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatyme. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, projekto nuostatą
„atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties
tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas“ viena vertus, vertiname kaip neatitinkančią Teisėkūros pagrindų įstatymo (ta apimtimi, kiek joje įtvirtinama pareiga atlikti teisinio reguliavimo vertinimą), o kita vertus – kaip perteklinę Teisėkūros pagrindų įstatymo atžvilgiu (ta apimtimi, kiek joje nustatyta pareiga atlikti atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimą). 3. Projekto 5 straipsnį siūlome išbrauti kaip deklaratyvų ir perteklinį. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto
„istorinės tautinės mažumos“ sąvoką. Pagal projekto formuluotes tautinei
mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, o valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti visų tautinių mažumų (neskiriant jų pagal kokius nors požymius) tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą (pavyzdžiui, projekto 1 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis).
Kartu atkreipiame dėmesį ir į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotė, kurioje nurodoma istorinės tautinės mažumos teisė išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą savo turiniu yra siauresnė nei 9 straipsnio 1 dalies formuluotė (tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą). 4. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti tokią nuostatą: „Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę (tautinei mažumai priklausančio asmens teisę vartoti savo kalbą – pastaba mūsų), turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iš Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – Konvencija) preambules, tiek ir iš pačių Konvencijos nuostatų matyti, kad joje yra įtvirtinti pagrindiniai tautinių mažumų apsaugos principai ir iš jų išplaukiantys šalių įsipareigojimai įgyvendinti šiuos principus nacionaliniais teisės aktais ir atitinkama vyriausybės politika. Pažymėtina, kad Vyriausybė, teikdama Tautinių mažumų įstatymo projektą Seimui aiškinamajame rašte taip pat nurodė, kad „<...> Konvencija yra politinio ir programinio, o ne norminio pobūdžio dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-152/2009).
A-756-152/2009). Dėl to asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, siekdami savo teisių ir laisvių realizavimo, negali tiesiogiai remtis Konvencijos nuostatomis <...>.“ Taigi, projekto
mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas. 5. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mokymas arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“ Pažymėtina, kad ši projekto nuostata nėra aiški keliais aspektais. Pirma. Iš nuostatos formuluotės nėra aišku, ar tose valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) bus įteisintas tautinės mažumos, kurios rėmimas nebus numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, bus garantuojamas tos tautinės mažumos kalbos mokymas. Antra. Iš nuostatos formuluotės nėra aišku, kokia „šia“ tautinės mažumos kalba bus vykdomas ugdymo procesas Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą – ar tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, ar vis tik ir tautinės mažumos, kurios rėmimas nėra numatytas šiose sutartyse, bet yra įteisintas valstybinių ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų nuostatuose (įstatuose).
Jeigu „ši“ tautinės mažumos kalba pagal projektą suprantama kaip tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, nėra aiškus aptariamos projekto nuostatos santykis su Švietimo įstatymo 30 dalies nuostata „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba“, pagal kurią ugdymo procesas tam tikra tautinės mažumos kalba nesiejamas su jokiomis tarptautinėmis sutartimis. 6. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 7 straipsnio 3 dalyje yra vartojamos formuluotės „tautinės mažumos gimtosios kalbos“ ir „tautinių mažumų gimtosioms kalboms“, nes pagal projekto 2 straipsnio 4 dalį „tautinės mažumos kalba“ apibrėžiama kaip „kita nei lietuvių kalba, tautinei mažumai priklausančių asmenų vartojama kaip gimtoji“. Manome, kad aptartose formuluotėse žodžiai „gimtosios“ ir „gimtosioms“ yra pertekliniai. 7. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti papildomas Bendrojo ugdymo tarybos funkcijas.
Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 62 straipsnyje yra nustatytas baigtinis Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų sąrašas, todėl siekiant Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 8 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas. 8. Atsižvelgiant į projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluočių patikslinimus (įrašytus žodžius „tradicijas“ bei „tradicijoms“) bei siekiant, kad straipsnio pavadinimas atitiktų pačiame straipsnyje vartojamas formuluotes, projekto 9 straipsnio pavadinimą siūlome išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Teisė puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
švietimo ir mokslo komitetAS
DĖL Tautinių mažumų įstatymo projekto nr. XIVP-3917 2024-09-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Dainių Kreivį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Laima Nagienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, Seimo narė Rita Tamašunienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamos sąvokos „tautinės mažumos kalba“ apibrėžtyje vietoj kalbos statusą žyminčio žodžio „valstybinė“ reikia nurodyti kalbos pavadinimą – „lietuvių“. Pritarti 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
2Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti:
„Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas
tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba <...>“. Iš šios projekto nuostatos matyti, kad ugdymas valstybinėse ir savivaldybės mokyklose tautinės mažumos kalba būtų siejamas su atitinkamomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu to prašo bendruomenė. Tai reiškia, kad pagal minėtąją Švietimo įstatymo nuostatą ugdymas savivaldybės mokykloje tautinės mažumos kalba yra siejamas su kitais kriterijais – tradiciškai gausiu tautinės mažumos gyvenimu tam tikrose vietovėse ir bendruomenės prašymu. Taigi, kiek tai susiję su savivaldybės laiduojamu (garantuojamu) ugdymu tautinės mažumos kalba, nėra aiškus teikiamo projekto 6 straipsnio 2 dalies ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies tarpusavio santykis. Atitinkamai nėra aiškus ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies santykis su projekto 6 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis. Pritarti iš dalies Siūloma projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą: „2.
Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos ugdymas, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“ 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vienos iš valstybės švietimo savivaldos institucijų – Bendrojo ugdymo tarybos
Tautinių mažumų tarybai nustatytas funkcijas, kuriomis, be kita, užtikrinama ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė spręsti švietimo klausimus. Kita vertus, pažymėtina, kad valstybės švietimo savivaldos institucijų, tame tarpe ir Bendrojo ugdymo tarybos, funkcijos yra reglamentuojamos Švietimo įstatymo 62 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nėra nustatyta, kad Bendrojo ugdymo taryba gali atlikti ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, todėl siekiant Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 7 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas.
Pritarti Pritariant TD argumentams, siūloma projekte atsisakyti 7 straipsnio ir neplėsti Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų, o atskirai svarstyti Lietuvos švietimo tarybos ir Tautinių mažumų departamento funkcijų peržiūrą. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
performuluoti projekto 10 straipsnio 4 dalį. Šios dalies tekste vietoj valstybės institucijos teisinio statuso ir jos paskirties aprašymo „nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija“ reikia įrašyti konkretų valstybės institucijos pavadinimą
sudaromos pažeidžiant Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad rinkimų apygardų sudarymą nulemia atitinkamuose rinkimuose taikoma rinkimų sistema ir atitinkami apygardų sudarymo kriterijai (Rinkimų kodekso 16 straipsnis), kuriais vadovaudamasi Vyriausioji rinkimų komisija ir sudaro rinkimų apygardas (o ne jas keičia).
Be to, pati projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotė „esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ savo esme ir reiškia, kad rinkimų apygardos sudaromos vadovaujantis Rinkimu kodeksu. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 4 dalyje aptariamą formuluotę „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ reikėtų išdėstyti labiau apibendrintai, pavyzdžiui, taip: „sudaro rinkimų apygardas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu“ ar pan.
pagrindiniam komitetui
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2024-07-10 Lietuvos savivaldybių asociacija, susipažinusi su Lietuvos
kompetenciją neteikia. Atsižvelgti
<...>
Lietuvos Respublikoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. Iki šiol tam tikros Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos nėra implementuotos į nacionalinę teisę.
Pavyzdžiui, šios konvencijos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis".<...> Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, be kita ko, įtvirtinta, kad teisiniam reglamentavimui nustatyti šalis, esant poreikiui, gali remtis ir sutartimis su kitomis valstybėmis. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra ratifikuota ir nuo 1994 m. lapkričio 26 d. galioja Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kurios numatytų, kad tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus nurodyti taip pat ir tautinės mažumos kalba, taip pat tose teritorijose, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, reglamentuoti galimybę vartoti tautinės mažumos kalbą viešojo administravimo įstaigose ir institucijose teikiant administracines paslaugas ir vykdant administracines procedūras. Senajame žemyne yra nemažai valstybių, kur Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos sėkmingai buvo inkorporuotos į nacionalinę teisę.
Valstybių, kurios ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, įstatymų leidėjai patys nustato, kokiose vietovėse galimas dvikalbių, trikalbių vietovardžių, gatvių ir topografinių pavadinimų naudojimas. <...> Atkreiptinas dėmesys, kad tiek įgyvendinant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto rekomendacijas, tiek įvertinant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas ir dokumento tikslus, valstybė, ratifikavusi šią konvenciją be išlygų, negali savo nuožiūra taikyti išimčių, perkeliant į nacionalinę teisę dalį Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų. <...> Įstatymų leidėjas turėtų apsispręsti dėl tautinių mažumų atstovų procentinio skaičiaus gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje, savivaldybėje), kur greta valstybinės kalbos galėtų būti vartojama tautinės mažumos kalba. įvertinus politines realijas, tautinių mažumų lūkesčius ir jų aktyvumą, situacijos visumą, siūloma svarstyti taikyti 25 procentų ribą, kas, manytina, nebūtų negerai suprasta tautinių mažumų atstovų ir galėtų susilaukti parlamentarų politinio palaikymo. Taipogi svarstytinas tautinių mažumų kalbų, kurios yra oficialios Europos Sąjungos kalbos, vartojimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome - papildyti Tautinių mažumų įstatymo projekto 5 straipsnį atskiromis dalimis:
„2. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų
surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą kreipiantis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybėje esančius viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba". „3.
„3. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo
duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų". „4. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų". „5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas šalia valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų". „6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų". „7. Savivaldybės teritorijoje esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimų, kuriems taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos, ir topografinių ženklų, kuriems taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos sąrašą, esant savivaldybės teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos poreikiui išreikštam tautines mažumas vienijančios organizacijos kreipimesi, savivaldybės vykdomosios institucijos vadovo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija". „8.
„8. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos,
pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba, esant savivaldybės teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos poreikiui išreikštam tautines mažumas vienijančios organizacijos kreipimesi, tvirtina savivaldybės taryba". Nepritarti Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. 3. Vilniaus m. baltarusių klubas „Siabryna,
2 Gerbiama Seimo Pirmininke, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos tautinių mažumų Įstatymo projekto III skirsnio 6 straipsnio 2 dalį valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas (tik) tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mūsų manymu, ši nuostata pažeidžia kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises. Mandagiai prašome atkreipti dėmesį į šią, mūsų nuomone, neteisybę. Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.2. pastabos. 4.1. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2024-09-057 Siūlome naikinti įstatymo projekto 7 straipsnį, dubliuojantį 11 straipsnį. 7 straipsnį naujai formuluoti taip:
Valstybei vardą davę autochtonai (lietuviai) dėl okupacijų ir prievartinės asimiliacijos tapo mažuma, pagal LR Konstitucijos 2, 3, 8, 10, 14, 28 straipsnius turi išlaikyti visas teises ilgaamžei savo ir Europos kultūrai saugoti. Kad būtų sudarytos lygios teisės visiems piliečiams, nebegaivinami okupacijų padariniai, keliamas mokymo lygis, didinamas pamokų skaičius valstybine kalba Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių valstybinės švietimo įstaigos priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.3. pastabos. 4.2.
4.2. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2024-09-05
dalyje išbraukti mažumoms „steigti politines organizacijas“, dalyvauti sprendžiant klausimus „Tarptautiniu“ lygmeniu. Spręsti pagrindiniam komitetui 4.3. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2024-09-05 Nebeįtraukti atmestų straipsnių, kurie pažeistų LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkurtų panaikintą teritorinę autonomiją su svetima regionine kalba, suslavintais vietovių, gatvių, įstaigų užrašais. Spręsti pagrindiniam komitetui
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2024-08-015 Informuojame, kad Tautinių bendrijų taryba teigiamai vertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimą priimti Tautinių mažumų įstatymą ir, pabrėždama jo svarbą Lietuvos tautinių mažumų teisių apsaugai bei atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, iš esmės pritaria Teisingumo ministerijos pateiktam derinti įstatymo projektui, pagal galimybes atsižvelgiant į 2024 m. liepos 29 d. Tautinių bendrijų tarybos posėdžio metu pateiktas ir posėdžio protokole paminėtas pastabas. <...> Grzegorz Sakson pristatė 2024 m. liepos 29 d. raštu Tautinių bendrijų tarybai pateiktus savo ir kitų lenkų bendruomenę atstovaujančių tarybos narių Vladislav Voinič, Walenty Wojnillo pasiūlymus ir pastabas dėl pateikto Įstatymo projekto Nr. XIVP-3917. Šiomis pastabomis ir pasiūlymais nurodoma labiau išplėtoti Įstatymo II skyrių detalizuojant tautinių mažumų kalbų vartojimą aptariant teisę bendrauti tautinės mažumos kalba su viešojo administravimo subjektais, taip pat teisę rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus tautinės mažumos kalba, taip pat teisę savo pavardę ir vardą
(vardus) vartoti tautinės mažumos kalba.
Nepritarti Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. 1.2. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2024-08-016 Antru pasiūlymu pasiūlyta koreguoti Įstatymo III skyriaus 6 straipsnį, kad ugdymas tautinės mažumos kalba būtų garantuojamas įvertinus tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, o valstybės institucijos būtų įpareigotos užtikrinti bendrojo ugdymo programų ir planų pritaikymą tautinių mažumų mokyklose. <...> Nepritarti Bendrosios programos – tai standartas, kurį turi įgyti kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso tautinėms mažumoms, ar ne. Bendrieji ugdymo planai nusako, kiek pamokų, kurioje klasėje kiekvienam dalykui skiriama, kad būtų pasiekti bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai. Tiek bendrųjų ugdymo programų, tiek bendrųjų ugdymo planų pritaikymas tautinių mažumų mokykloms nėra įmanomas, nes šiose mokyklose suteikiamas tokios pačios vertės pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitose šalies mokyklose. 1.3. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2024-08-016 Baltarusių bendruomenę atstovaujanti Tatjana Skorienė ir rusų bendruomenę atstovaujanti Nadežda Petrauskienė taip pat atkreipė dėmesį į Įstatymo III skyriaus 6 straipsnį akcentuojant, jog turi būti užtikrinta galimybė veikti visoms mokykloms, kuriose ugdymas yra vykdomas tautinių mažumų kalba, bei užkirstas kelias joms nykti. Atsižvelgti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.2. pastabos. 1.4.
Respublikos Vyriausybės, 2024-08-016 Romų bendruomenę atstovaujantis Išvan Kvik priminė ankstesniuose posėdžiuose išsakytą pastabą dėl tautinės mažumos kalbos viešajame administravime ir vietovių užrašų tautinės mažumos kalba naudojimo, kai savivaldybėje gyvena 25 -30 proc. tautinei mažumai priklausančių asmenų. Jis pritaria Tarybos narių siūlymui, kad įstatymu būtina užtikrinti sąlygas, neleidžiančias bloginti tautinių mažumų kalbų mokymosi sąlygų. <...> Nepritarti Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. 2. Vilniaus rajono savivaldybės meras, 2024-08-02 5,6 Vilniaus rajono savivaldybė susipažino su Tautinių mažumų įstatymo projektu ir sveikina iniciatyvą priimti šį įstatymą. Tautinių mažumų padėties teisinis reglamentavimas tampa ypatingai jautrus sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, todėl svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti tautinių mažumų teises ir sąlygas jomis naudotis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo 5 straipsnyje (Teisė vartoti tautinės mažumos kalbą) nėra aiškiai reglamentuotas ir nustatytas tautinių mažumų kalbų vartojimas viešojoje erdvėje, tai kelia nemažai sumaišties ir neaiškumų tiek gyventojams, tiek viešajame administravime, todėl prašytume aiškiau ir tiksliau nustatyti tautinių mažumų kalbų vartoseną viešajame gyvenime. Taip pat svarbu paminėti, kad projekto 6 straipsnio formuluotės apie švietimą tautinės mažumos kalba kelia abejonių, ar bus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautinės tapatybės, užtikrinamos lygios galimybės mokytis ir įgyti išsilavinimą. Esame įsitikinę, kad negali būti bloginamos ugdymo sąlygos savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba. Nepritarti Valstybinės kalbos įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime. 3.1.
3.1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
2 Atsakydami į Žmogaus teisių komiteto 2024 m. liepos 17 d. posėdžio protokolinį sprendimą, teikiame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) nuomonę dėl Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas tautinės mažumos kalba. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje neapribojus, kad ugdymas tautinės mažumos kalba garantuojamas tik tose mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) yra įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, yra koduojamas prieštaravimas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
visoms valstybinėms ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms būti pasiruošusioms vykdyti mokymą tautinių mažumų kalba ir tai neatitiktų Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, atsižvelgiant į ugdymosi poreikių įvairovę užtikrinantį visiems asmenims lygias galimybes mokytis kartu su bendraamžiais, teisę mokytis valstybine kalba. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį patikslinti taip: „2.
Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos ugdymas, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“ Pritarti 3.2. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
3 Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus <...> tautinės mažumos kalbomis. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnis nustato, kad dėstomoji kalba valstybinėse aukštosiose mokyklose yra lietuvių kalba, o kitomis kalbomis galima mokyti tik, jei studijų rezultatai siejami su užsienio kalbos mokėjimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi aukštosios mokyklos turi autonomiją, suteikiančią joms teisę pačioms spręsti dėl studijų programų rengimo ir įgyvendinimo, todėl valstybės institucijos ir įstaigos negali užtikrinti visų dalykų pedagogų rengimo tautinių mažumų kalba. Pritarti 3.3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
3 Taip pat Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių <...> tautinės mažumos kalbomis.
Švietimo įstatymo 40 straipsnio
ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą. Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-184
„Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių
virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktas nustato, kad Europos Sąjungos šalyse parengto ir išleisto vadovėlio ir (ar) mokymo priemonės gimtosioms kalboms, kurių mokomasi Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, mokytis turinys turi atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus ir informacija apie šiuos vadovėlius gali būti skelbiama Švietimo portalo informacinėje sistemoje, tai įgalina mokyklas juos įsigyti panaudojant turimas mokymo lėšas. Lietuvos vadovėlių leidėjai savo iniciatyva verčia istorijos ir geografijos vadovėlius į tautinių mažumų kalbas, tokiu atveju reikalaujama, kad temos apie Lietuvos istoriją ir geografiją būtų pateikiamos lietuvių kalba. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata suponuoja, kad visi mokyklose naudojami vadovėliai (ne tik skirti gimtajai kalbai mokytis) būtų prieinami tautinių mažumų kalbomis.
Manome, kad ši nuostata yra perteklinė ir pablogins tautinių mažumų mokinių mokymosi sąlygas ir jų rezultatus, nes valstybinius brandos egzaminus mokiniai laiko lietuvių kalba, tik rečiau vartojamos sąvokos užduotyse yra pateikiamos rusų, lenkų ir ukrainiečių kalbomis. Atsižvelgdami į pirmiau pateiktus argumentus, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3. Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus ir Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalbomis kalboms, numatytomis numatytoms Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, mokyti.“ Pritarti 3.4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
2 Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad Bendrojo ugdymo taryba, į kurią įtraukiami ir tautinių mažumų atstovai, teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms <...>. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas nustato, kad vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra savivaldybės savarankiškoji funkcija.
Bendrojo ugdymo taryba yra valstybės lygmens savivaldos institucija, kuri gali ir turi teikti siūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Bendrojo ugdymo tarybos kompetencijai priskirtais klausimais, todėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas, atsisakant nuostatos, kad Bendrojo ugdymo taryba teikia siūlymus „savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, taip pat manome, kad Bendrojo ugdymo taryba turėtų pasisakyti visais klausimais, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu jų įstatymo lygmeniu nedetalizuojant. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą patikslinti taip:
„2) teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl turinio ir (ar) planų sudarymo ir atnaujinimo, švietimo teikėjų tinklo pertvarkos ir optimizavimo įgyvendinimo, bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pertvarkymo ar likvidavimo arba dėl jų struktūros pertvarkos, kai tai klausimų, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“ Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.3. pastabos. 3.5. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
2 Taip pat Ministerija išnagrinėjo ir Seimo narių registruotus pasiūlymus Įstatymo projektui ir teikia nuomonę dėl jų:
1) Ministerija, išnagrinėjusi Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pateiktą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies, siūlo atsisakyti nuostatos, kad „stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos“, nes ugdymo procesą organizuojant tautinių mažumų kalba yra stipriai pablogintos šių mokinių sąlygos tinkamai išmokti valstybinę kalbą.
Tai įrodo šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai, kai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaikė 20,4 proc. jį laikiusių mokinių (mokyklos lietuvių mokomąja kalba – 6,7 proc.). Valstybė turi garantuoti visiems piliečiams tinkamas sąlygas išmokti valstybinę kalbą, nepažeisdama Įstatymo projekto 3 straipsnyje įvardintų principų, kuriais užtikrinamos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir laisvės, ir turi dėti visas pastangas, kad tiek tautinių mažumų mokiniai, tiek iš užsienio į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai tinkamai mokėtų valstybinę kalbą, galėtų dirbti ir studijuoti Lietuvoje;
Pritarti 3.6. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
1
2) Ministerija, išnagrinėjusi Seimo narės B. Petkevič pateiktą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio
švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, kurios aprašo kiekvieno dalyko mokymo(si) turinį, mokinių mokymosi pasiekimus. Jomis vadovaujantis yra kuriamos nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų užduotys. Bendrosios programos – tai standartas, kurį turi įgyti kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso tautinėms mažumoms, ar ne. Bendrieji ugdymo planai nusako, kiek pamokų, kurioje klasėje kiekvienam dalykui skiriama, kad būtų pasiekti bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai.
Tiek bendrųjų ugdymo programų, tiek bendrųjų ugdymo planų pritaikymas tautinių mažumų mokykloms nėra įmanomas, nes šiose mokyklose suteikiamas tokios pačios vertės pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitose šalies mokyklose. Pritarti 3.7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
3 Taip pat Ministerija nepritaria siūlymui dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Pedagogams rengti ir mokykloms aprūpinti vadovėliais yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o prireikus ir pagal valstybės galimybes taikant projektinį finansavimą yra skiriamos ir kitų šaltinių lėšos. Pavyzdžiui, mokykloms įsigyti vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias programas 2023 metais iš valstybės biudžeto buvo skirtos mokymo lėšos. Įvertinus, kad skiriamų lėšų nepakaks, atsižvelgiant į valstybės galimybes, papildomai buvo skirtos valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšos. Didesnis lėšų poreikis mokykloms apsirūpinti naujais vadovėliais yra išaugęs dėl atnaujinto ugdymo turinio diegimo, tačiau skaičiuojama, kad nuo 2027 metų mokyklų poreikius visiškai turėtų tenkinti iš valstybės biudžeto mokymo vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skiriamos lėšos. Įstatymo lygmeniu nėra tikslinga pedagogams rengti ir mokykloms aprūpinti vadovėliais įteisinti ir numatyti tikslinę priemonę, nes lėšos planuojamos pagal valstybės galimybes ir realius poreikius. Pritarti 3.8. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2024-09-047 1,2 Siūlome nepritarti ir siūlymams dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pakeitimų. Ministerija nesutinka, kad tautinių mažumų švietimo klausimams spręsti būtų sudaroma atskira Tautinių mažumų švietimo komisija. Švietimo įstatymo 62 straipsnis nustato, kad švietimo klausimams analizuoti ir vertinti yra sudaroma Lietuvos švietimo taryba.
Specifiniams klausimams, susijusiems su bendruoju ugdymu, analizuoti ir vertinti yra sudaroma Bendrojo ugdymo taryba. Tautinių mažumų švietimo klausimai negali būti diskutuojami, analizuojami ir vertinami atsietai nuo visos švietimo sistemos, nes tautinių mažumų švietimas yra integrali švietimo dalis. Taip pat atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad jokia taryba ar komisija negali veikti kaip savarankiškas politikos formavimo subjektas, jos veikia kaip patariamasis organas, kuris teikia siūlymus: Lietuvos švietimo taryba – Lietuvos Respublikos Seimui, Bendrojo ugdymo taryba – švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje suformuluotos funkcijos suponuoja situaciją, kad patariamasis organas kišasi į įstatymais savivaldos kompetencijai nustatytų klausimų sprendimą dėl mokyklų tinklo pertvarkos, mokyklų steigimo, pertvarkymo ir likvidavimo, todėl šios funkcijos yra laikytinos perteklinėmis. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė, 2024-06-201 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių bendruomenių tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie istorines tautines bendruomenes, nykstančias bendruomenes, kurių tradicijų ir papročių puoselėjimas tampa kultūrinio išlikimo klausimu.
Aktualu paminėti, kad dalis tautinių mažumų asocijuojasi su tam tikromis religijomis ir jos sudaro didelę dalį tautinio identiteto, pav., totoriai ar karaimai. Taip pat jau kelis šimtmečius Lietuvoje gyvena tautinių bendruomenių atstovai, kurie jau nebeturi egzistuojančios savo istorinės valstybės. Tad įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų tradicijas, o taip pat ir religinį identitetą. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius,
4 Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo įstatymo projekto 1 straipsniui. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tautinė tapatybė – asmens laisvai pasirenkamas tapatinimasis su kuria nors tautybe, grindžiamas jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, religijos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė, 2024-06-2013 N Argumentai: Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui. Visgi projekte nėra kalbama apie istorines tautines bendruomenes, kurių Lietuvoje yra mažiausiai trys – tai romai, totoriai ir karaimai. Deja, pastarosios dvi istorinės tautinės bendruomenės yra nykstančios. Dėl šios priežasties yra ne tik svarbu paminėti šių istorinių tautinių bendruomenių svarbą ir užtikrinti joms specialų teisinį statusą, bet ir įstatymu įsipareigoti valstybei dėti pastangas ne tik šių istorinių tautinių bendruomenių galimybei puoselėti tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą, bet apskritai prisidėti ir remti ypač nykstančių istorinių tautinių mažumų išsaugojimą, teikti valstybinę paramą. Pasiūlymas:
įstatymo projektą nauju VI skyriumi ir nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „VI
mažuma (bendruomenė) – grupė Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių šiuos požymius:
1) yra susijusi su Lietuva ilgais, nepertraukiamais istoriniais ryšiais;
2) išskyrus Lietuvą, neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu;
3) siekia išsaugoti savo tautinę tapatybę, kultūrinį, religinį ir istorinį paveldą. 2.
kaip sparčiai nykstančios istorinės tautinės mažumos (bendruomenės), yra teikiama valstybinė parama siekiant išlaikyti istorinę mažumą (bendruomenę) ir išsaugoti kultūrinį ir religinį paveldą. 3. Lietuvos valstybė finansuoja ir remia istorinių tautinių mažumų (bendruomenių) kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo išsaugojimą.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė, 2024-06-20 Argumentai: Atsižvelgiant į projekto papildymą nauju VI skyriumi ir nauju 13 straipsniu, reikia atitinkamai keisti kito įstatymo projekto skyriaus ir straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:
atitinkamai laikyti VII skyriumi. 2. Įstatymo projekto 13-16 straipsnius atitinkamai laikyti 14-17 straipsniais. Spręsti pagrindiniam komitetui 2.1. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
1 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių mažumų tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie kalbą, kuri yra kultūros bei tradicijų išsaugojimo garantas ir rodo priklausymą tam tikrai tautinei mažumai. Įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų kalbas, siekiant išsaugoti tam tikrą tautinę mažumą ir savo identitetą. Projekte pasigendama būtinų
„administracinių - teritorinių vienetų, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro
tautinė mažuma“ ir „teritorijų, kuriose gyvena tautinės mažumos“ sąvokų bei būtinos su tuo susijusios reguliacijos, kaip inter alia tai yra apibrėžta Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, kurią LR Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. (Nr. VIII-1548) Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
projekto 5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip: „Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengtis minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis. Nepritarti Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. 2.2. Seimo narė Beata Pietkiewicz, 2024-07-055 Argumentai:
Įstatymai reglamentuojantys valstybinės kalbos vartojimą nenumato tautinių mažumų atstovų kalbos vartojimo galimybės, bendraujant su administracinės valdžios institucijomis tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, tačiau praktikoje savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, tos tautinės mažumos kalbos vartojimas bendraujant su administracinėmis valdžios institucijomis yra paplitęs ir tradiciškai įsitvirtinęs. Piliečiai dažnai kreipiasi į institucijas tautinės mažumos kalba raštiškai ir žodžiu. Laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatų, kad „Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba‘‘ atsakymai yra rengiami tik valstybine kalba. Norėdami perkelti į įstatymą praktiką, kuri yra paplitusį savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio dalį, įrašant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
ją išdėstyti taip: „Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų bei Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų”. Pritarti 2.3. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
1 Argumentai: Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui, ypač tautinių mažumų švietimo srityje. Valstybė užtikrina sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis valstybinės ir tautinių mažumų kalbos kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, todėl rengiant bendrąsias ugdymo programas ir planus siūlome išlaikyti tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos kalbos, suprantamos kaip gimtoji kalba, paritetą valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu. Pasiūlymas:
6 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Valstybės institucijos užtikrina bendrojo ugdymo programų ir planų pritaikymą tautinių mažumų mokyklose, įgyvendinant teisę mokytis gimtąja kalba bei teisę į gimtosios kalbos mokymąsi. Nepritarti Bendrosios programos – tai standartas, kurį turi įgyti kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso tautinėms mažumoms, ar ne. Bendrieji ugdymo planai nusako, kiek pamokų, kurioje klasėje kiekvienam dalykui skiriama, kad būtų pasiekti bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai.
Tiek bendrųjų ugdymo programų, tiek bendrųjų ugdymo planų pritaikymas tautinių mažumų mokykloms nėra įmanomas, nes šiose mokyklose suteikiamas tokios pačios vertės pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitose šalies mokyklose. 2.4. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
3 Argumentai: Tvarus tautinių mažumų švietimo finansavimas yra būtinybė, norint užtikrintai integruoti jaunus piliečius į Lietuvos visuomenę. Tvarus finansavimas pagerintų rezultatus tautinių mažumų mokymosi srityje, tarnautų pasitikėjimo valstybe didinimui, dialogui bei visuomenės darniam vystymuisi. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį išdėstyti ją taip: „Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis. Šios priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų bei kitų lėšų, formuojant atskirą finansavimo priemonę tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę. Nepritarti Žr. ŠMSM 3.7. argumentus. 2.5. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
1 Argumentai: Šiuo metu Lietuvos tautines mažumos ir bendrijos yra atstovaujamos Tautinių mažumų švietimo komisijos, kuri yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Komisija teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, atlieka kitų teisės aktų, sutarčių, planų stebėseną. Įstatymo projekte siūloma tautinių bendrijų švietimo politiką perkelti į Bendrojo ugdymo tarybą, kurioje atsakingas už švietimą ministras užtikrintų tautinių mažumų atstovavimą Bendrojo ugdymo taryboje. Siūlome atsisakyti šio pasiūlymo, nes tautinių mažumų švietimas yra specifinis ir reikalauja ekspertinių žinių.
Pasiūlymas integruoti tautinių mažumų švietimą į bendrą tarybą nesuteiktų tinkamo atstovavimo tautinių mažumų švietimo ekspertams dėl Bendrojo ugdymo tarybos narių skaičiaus, pasiūlymų teikimo galimybės ir galimo balsavimo rezultatų, kitų galinčių kilti problemų ir nesutarimų. Be to, nėra pateikta priežastis, kodėl ir kam kyla būtinybė naikinti Tautinių mažumų švietimo komisija. Bendrojo ugdymo taryba, atstovaudama visai švietimo sistemai Lietuvoje, neužtikrins tinkamo tautinių mažumų švietimo įgyvendinimo, todėl siūlome palikti Tautinių mažumų švietimo komisiją, suteikiant jai daugiau teisių tautinių mažumų švietimo formavimo ir įgyvendinimo srityse. Pasiūlymas:
1Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
mažumoms priklausančius asmenis dalyvauti valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, už valstybės politiką švietimo srityje atsakingas ministras, tvirtindamas Tautinių mažumų švietimo komisiją ir jos sudėtį. Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.3. pastabos. 2.6. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
2 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tautinių mažumų švietimo komisija:
1) teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir užtikrinimo;
2) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas su tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ugdymu susijusiais klausimais;
3) apibendrina su tautinių mažumų švietimu susijusių švietimo pasiūlymus, konsultuoja, valstybės ir savivaldybių institucijas kuriant ir atnaujinant ugdymo turinį ir (ar) planus, įgyvendinant švietimo teikėjų tinklo pertvarką, optimizavimą, steigiant, pertvarkant ar likviduojant bendrojo ugdymo mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atliekant jų struktūros pertvarką tais atvejais, kai tai susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“ Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.3. pastabos. 2.7. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
2 Argumentai: Tautinių mažumų kultūros išsaugojimas ir informacijos sklaida laidoja ne tik kalbos puoselėjimą bei komunikaciją. Įstatymo projekte, kurios apima teises ir pareigas, trūksta nuostatos, draudžiančios diskriminaciją dėl priklausymo konkrečiai tautinei mažumai. Pasiūlymas:
projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
ir plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą
priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, papročius ir kalbą. Niekas neturi teisės diskriminuoti tautinės mažumos atstovo dėl kilmės, kultūros, tradicijos, gimtosios kalbos ar religijos“. Spręsti pagrindiniam komitetui 2.8. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
2 Argumentai: Tautinei mažumai priklausantis asmuo pagal šio įstatymo projekto apibrėžimą yra Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis. Piliečio teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos Konstitucija.
28 straipsnis „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Remiantis tuo, siūloma atsisakyti perteklinės
tautinių mažumų pažeidžiamumą, valstybės nepasitikėjimą kitos tautybės piliečiais, galimai diskriminuoja kitos tautybės pilietį bei netarnauja socialinės, visuomeninės bei politinės lygybės nuostatoms. Pasiūlymas:
dalį:
suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 2.9. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
1 Argumentai: Įstatymo projektas ignoruoja Tautinių mažumų departamento vaidmenį tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Nėra žinomi planai dėl šios institucijos likimo, tačiau VII Įstatymo projektas suponuoja, kad galimai institucija bus reorganizuota ar panaikinta. Departamentas yra svarbus tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo įrankis. Suteikiant šiai institucijai didesnes galias ir svaresnį finansavimą, galima būtų labiau įgalinti ir pačias tautinių mažumų bendruomenes. Siūloma neatsisakyti įstatyme projekte konkretaus institucijos pavadinimo įrašymo, o pakeisti jį, jei institucija bus reorganizuota. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Įgaliotoji institucija Tautinių mažumų departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką tautinių mažumų srityje, prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 2.10. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
2 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas:
projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar įgaliotoji institucija, Tautinių mažumų departamentas, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
Olševski, 2024-07-091 Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 (toliau – Konvencija). Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą“. 1990 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA) Rekomendacijos Nr. 1134 dėl mažumų teisių 11 straipsnyje yra siūlomas toks „tautinės mažumos“ apibrėžimas:
„tautinėmis mažumomis laikomos individualios, ypatingos grupės, gyvenančios
šalies teritorijoje, grupės nariai yra šalies piliečiai, nuo didžiosios dalies gyventojų besiskiriantys tam tikromis religinėmis, kalbinėmis, kultūrinėmis arba kitomis ypatybėmis.“. Konvencija ir ETPA Rekomendacijos nurodo religiją kaip tautinės mažumos savitumo dalį, todėl tikslinga prie tautinės mažumos ir susijusių sąvokų apibrėžimo įtraukti ir religinį aspektą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį, ir kalbinį ir religinį identitetą.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
2 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus ir tarptautiniuose dokumentuose vartojamą tautinių mažumų apibrėžimą siūlome išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tautinė mažuma – grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdingaos lietuvių tautinė tapatybė, dalis ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę kitokios nei lietuvių tapatybės savybės - kultūra, kalba, papročiai, religija arba bent viena iš jų, ir kurias siekia išsaugoti.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 3.3. Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski,
5 Argumentai: Kadangi įstatymo projekte yra daugiau sąvokų apibrėžtų kitose teisės aktuose siūlome plėsti nurodomų įstatymų sąrašą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
2 Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo 1 punkte. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama
pagarba tautinių mažumų kultūriniam ir kalbiniam, religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;“ Spręsti pagrindiniam komitetui
3 Argumentai: 1999-06-22 Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo, 11 straipsnio 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis tikslinga sąžiningai įvertinti naujus teisinius reguliavimas bei jų atitikimą tarptautinių sutarčių nuostatoms.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikimo tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas;“ Spręsti pagrindiniam komitetui
4 Argumentai: Pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį šalys įsipareigojo „Nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš Šalių bendrąją integracijos politiką, Šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. spalio
santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ ratifikavo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Sutarties 15 straipsnyje 2 punkte nustatyta, kad šalys taip pat „susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią“. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
1 Argumentai: Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnyje 2 punkte įtvirtinta, kad pasirašančios šalys „nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose- teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma, (...) o taip pat, vadovaujamosios tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. vasario
apsaugos pagrindų konvenciją. Šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje 5 įtvirtinta: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą jau galiojantį teisinį reglamentavimą, kyla būtinybė išsamiai reglamentuoti administracinius-teritorinius vienetus, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, reglamentuoti tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime bendraujant su tose teritorijose veikiančiomis administracinės valdžios institucijomis bei tose administracinėse vienetuose reglamentuoti galimybę gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos užrašyti tautinės mažumos kalba.
Taip pat svarbi tautinio identiteto dalis – galimybė užrašyti originalų asmens vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose. Šiuo metu tokia galimybė yra suteikiama iš dalies, nes originalų vardą ir pavardę gali užrašyti tik asmenys, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų. 5 straipsnio papildymas 8 dalimi sudarytų prielaidas ateityje lenkų tautinei mažumai pilnai, o ne selektyviai naudotis nustatyta teise ir galimybe užrašyti vardus ir pavardes taip, kaip Lenkijos lietuviai. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) sudaryta Darbo grupė tautinių mažumų įstatymo projektui rengti (toliau – Darbo grupė) savo rašte Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai 2020 metais dėl teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto pritarė nuostatai, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose vardą ir pavardę užrašyti tautinės mažumos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Darbo grupė pažymėjo, kad „Teisės savo pavardę ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba nuostatomis sprendžiama problema, kad šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas asmeniui neleidžia atsisakyti įrašo apie tautybę, t.y., nėra galimybės iš registro ištrinti šio įrašo. Taip pat įstatymas nenumato galimybės pakeisti tautybės. Gimus vaikui galima pasirinkti tautybę tik iš abiejų tėvų pusės.
Šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas numato tautybės įrodinėjimą civilinės būklės akto įrašais.“ Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 2, 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip :
„2. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė
mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba. 3. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 4. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas greta valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba. 6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 7.
straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba. 8. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pargeidaujant, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti kita nei lotyniška abėcėle rašomi lotynų kalbos rašmenimis.“ Nepritarti Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. 3.8. Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav
2 Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, t. y. Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o
Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant sprendimus ar keičiant esantį teisinį reguliavimą susijusį su tautinių mažumų teise vartoti tautinės mažumos kalbą tikslinga įvertinti naujus teisinio reguliavimo atitiktį tarptautinių sutarčių nuostatoms.
Pabrėžtina įrašas, kad tautinių mažumų kalbos vartojimas viešoje erdvėje turi neprieštarauti įstatymams, reglamentuojantiems valstybinės kalbos vartojimą yra perteklinis, nes prievolė laikytis įstatymų, tarp jų – teisės aktų reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, akivaizdžiai kyla iš kitų norminių aktų ir teisės principų. Pagrindiniu įstatymu nustatančiu valstybinės kalbos vartojimą yra laikomas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytas įstatymas. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį, ją laikyti 5 straipsnio 9 dalimi ir išdėstyti taip:
„9. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą
teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.“ Pritarti
2 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties
tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir imtis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga. Atsižvelgiant į atskirų savivaldybių veiksmus, svarbu pabrėžti, kad siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir standartų, būtina įvertinti tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, reikalingų gyvenvietėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos jų teisėms užtikrinti ir savitumui apsaugoti, be to stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, kas gali turėti asimiliacijos apraiškų. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis gali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių.
Įsigaliojus tokiam teisiniam reglamentavimui valstybinės švietimo įstaigos, kuriose ugdymo procesas vyksta baltarusių ir rusų kalba galėtų būti likviduotos, kas galėtų sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių. Pabrėžtina, kad šiuo metu rusų ir baltarusių tautinių mažumų jaunosios kartos atstovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir dalyvauja ugdymo procese Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo įstaigose, o šių įstaigų kontrolę, atitikimą valstybinėms švietimo įstaigoms keliamiems reikalavimams vykdo atsakingos savivaldybių ir valstybinės institucijos. Naujai rengiamas teisinis reguliavimas negali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių ir pabloginti kuriai nors tautinei mažumai priklausančių asmenų ar asmenų grupės teisių. Šiuo atveju siaurinama, bloginamos sąlygos į teisę į švietimą gimtąja kalba. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinėse ir savivaldybėsių bendrojo
ugdymo mokyklose, įvertinus tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.“ Nepritarti Žr. argumentus prie Teisės departamento 1.2. pastabos. 3.10. Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav
4 Argumentai: Tautinių mažumų atstovų teisę steigti švietimo įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį.“.
Siekiant viename įstatyme kuo išsamiau nustatyti tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių teises, laisves ir pareigas, tikslinga Įstatymo skyrių reglamentuojantį tautinių mažumų švietimą papildyti nuostatą apie švietimo įstaigų steigimą. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys
įstatymų nustatyta tvarka turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.“ Nepritarti Teisė steigti švietimo įstaigas nustatyta Švietimo įstatyme, todėl 6 straipsnio papildymas nauja
4 Argumentai: Konvencijos 16 straipsnis nustato: „Šalys nesiima tokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų teises bei laisves, išplaukiančias iš šios pagrindų Konvencijos principų.“. Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekso 2.2 straipsnio VII pastraipa pabrėžia, kad „Rinkimų apygardų ribos turėtų būti keičiamos nešališkai, nepažeidžiant tautinių mažumų teisių ir nesukeliant žalos tautinėms mažumoms, atsižvelgiant į komiteto, kurio nariai būtų nepriklausomi, nuomonę. Siūloma, kad į tokio komiteto sudėtį įeitų geografas, sociologas ir subalansuotas partijų deleguotų asmenų skaičius, bei, tautinių mažumų atstovai.“ Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos Patariamasis komitetas nurodo, kad: „kiekybinės ribos turi būti laikomos orientacinėmis ir naudojamos lanksčiai, nes tautinių mažumų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už ribų nustatymą.
Pagrindų konvencija <...> Ji yra ypatingai svarbi šiandien, kai būtina įveikti skubias visuomenines problemas, kurios kenkia stabilumui, demokratiniam saugumui ir taikai. <...>kad būtų įveiktas dabartinis susiskaldymas stiprinant tuos principus, kuriais buvo sukurta Europos Taryba, įskaitant veiksmingą mažumų teisių apsaugą.“ Atkreiptinas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro parengtą Lundo rekomendaciją Dėl tautinių mažumų veiksmingo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime II dalies B skyriaus 9 ir 10 p., kur nurodoma, kad: „Rinkimų sistema turi sudaryti sąlygas tautinių mažumų atstovams būti išrinktais rinkimuose ir atstovauti tautinių mažumų interesus visuose valdžios lygiuose. Visų lygių valdžios institucijos turi gerbti ir užtikrinti visų žmonių teises, įskaitant ir tautinių mažumų teises. Kai mažumos yra susitelkusios teretoriškai, vienmandatės rinkimų apygardos gali užtikrinti pakankamą atstovavimą mažumoms. Mažesnės atstovavimo teisėkūros institucijoje skaitinės ribos gali padidinti tautinių mažumų dalyvavimą valdyme. Geografinės rinkimų apygardų ribos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisingam tautinių mažumų atstovavimui. Todėl svarbu užtikrinti, kad tautinių mažumų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai būtų įtraukiami VRK darbo grupę, kuri sudaroma svarstant rinkimų apygardų, apylinkių ribų pokyčius ir kitus esminius pokyčius rinkimų sistemoje, kurie gali turėti įtakos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisei rinkti ir turėti savo atstovus visuose valdžios lygiuose.
Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų ir vykdymo valstybės institucija Vyriausioji rinkimų komisija, keisdama rinkimų apygardų, rinkimų apylinkių ribas sudaro darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus ir užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu bei vadovaujasi principu, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už kiekybinių rinkimų apygardų, apylinkių ribų nustatymą.“ Spręsti pagrindiniam komitetui
1 Argumentai: Tikėtina, kad Įstatymo projekte minima Tautinių mažumų taryba bus formuojama panašiai kaip šiuo metu veikianti Tautinių bendrijų taryba prie Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų departamento. Kadangi Tautinių mažumų tarybos nariai deleguojami tam tikram laikotarpiui, būtina numatyti Tarybos narį delegavusios organizacijos teisę atšaukti/pakeisti savo deleguotą atstovą. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų
teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių mažumų taryba.
Ši taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą (toliau – įgaliotoji institucija), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir atstovaujanti tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. Tautinių mažumų tarybą sudaro tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atstovai. Tautinių mažumų tarybos atstovais gali būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, kurių individualiai arba kartu su kitais asmenimis vykdoma veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui. Tautinių mažumų tarybos narį delegavusi organizacija turi teisę jį pakeisti arba atšaukti. Tautinių mažumų tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina įgaliotosios institucijos direktorius. Įgaliotosios institucijos direktorius, tvirtindamas Tautinių mažumų tarybos sudėtį, turi užtikrinti proporcingą tautinių mažumų atstovavimą Tautinių mažumų taryboje.”
pagrindiniam komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3917 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: B. Pietkiewicz. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Seimo nariai: Dalia Asanavičiūtė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė ir patarėja Renata Abromavičiūtė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė direktorė Roma Žakaitienė ir patarėjas švietimo ir administravimo klausimais Jonas Mickus, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Dainius Babilas, Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė, Tautinių mažumų politinės analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamos sąvokos
„tautinės mažumos kalba“ apibrėžtyje vietoj kalbos statusą žyminčio žodžio
„valstybinė“ reikia nurodyti kalbos pavadinimą – „lietuvių“. Pritarti
Teisės departamentas,
2 2.
Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti:
„Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas
tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba <...>“. Iš šios projekto nuostatos matyti, kad ugdymas valstybinėse ir savivaldybės mokyklose tautinės mažumos kalba būtų siejamas su atitinkamomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu to prašo bendruomenė. Tai reiškia, kad pagal minėtąją Švietimo įstatymo nuostatą ugdymas savivaldybės mokykloje tautinės mažumos kalba yra siejamas su kitais kriterijais – tradiciškai gausiu tautinės mažumos gyvenimu tam tikrose vietovėse ir bendruomenės prašymu. Taigi, kiek tai susiję su savivaldybės laiduojamu (garantuojamu) ugdymu tautinės mažumos kalba, nėra aiškus teikiamo projekto 6 straipsnio 2 dalies ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio
institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis
Teisės departamentas,
vienos iš valstybės švietimo savivaldos institucijų – Bendrojo ugdymo tarybos
Viena vertus, projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti Bendrojo ugdymo tarybos funkcijos, mūsų vertinimu, iš dalies dubliuoja Švietimo įstatymo 62 straipsnio 1 punkte Lietuvos švietimo tarybai priskirtą funkciją konsultuoti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais bei projekto
kita, užtikrinama ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė spręsti švietimo klausimus. Kita vertus, pažymėtina, kad valstybės švietimo savivaldos institucijų, tame tarpe ir Bendrojo ugdymo tarybos, funkcijos yra reglamentuojamos Švietimo įstatymo 62 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nėra nustatyta, kad Bendrojo ugdymo taryba gali atlikti ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, todėl siekiant Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 7 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas. Spręsti pagrindiniam komitetui
Teisės departamentas,
4
4Siūlome performuluoti projekto 10 straipsnio 4 dalį. Šios dalies tekste vietoj valstybės institucijos teisinio statuso ir jos
paskirties aprašymo „nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija“ reikia įrašyti konkretų valstybės institucijos pavadinimą – „Vyriausioji rinkimų komisija“ (Konstitucijos
paskirtis neapsiriboja vien rinkimų ir referendumo organizavimu ir vykdymu (žr. Rinkimų kodekso 30 straipsnio 2 dalį). Be to, iš aptariamos projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotės „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ galima būtų suprasti, jog yra preziumuojama, kad rinkimų apygardos galėtų būtų sudaromos pažeidžiant Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus.
Pažymėtina, kad rinkimų apygardų sudarymą nulemia atitinkamuose rinkimuose taikoma rinkimų sistema ir atitinkami apygardų sudarymo kriterijai (Rinkimų kodekso 16 straipsnis), kuriais vadovaudamasi Vyriausioji rinkimų komisija ir sudaro rinkimų apygardas (o ne jas keičia). Be to, pati projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotė „esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ savo esme ir reiškia, kad rinkimų apygardos sudaromos vadovaujantis Rinkimu kodeksu. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 4 dalyje aptariamą formuluotę „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ reikėtų išdėstyti labiau apibendrintai, pavyzdžiui, taip: „sudaro rinkimų apygardas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu“ ar pan. (Rinkimų kodekso 6 straipsnio 6 dalis). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms
mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina, kad rinkimų apygardosas būtų sudaromos ar keičiamos tik esant vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė, 2024-06-201 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių bendruomenių tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie istorines tautines bendruomenes, nykstančias bendruomenes, kurių tradicijų ir papročių puoselėjimas tampa kultūrinio išlikimo klausimu. Aktualu paminėti, kad dalis tautinių mažumų asocijuojasi su tam tikromis religijomis ir jos sudaro didelę dalį tautinio identiteto, pav., totoriai ar karaimai. Taip pat jau kelis šimtmečius Lietuvoje gyvena tautinių bendruomenių atstovai, kurie jau nebeturi egzistuojančios savo istorinės valstybės. Tad įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų tradicijas, o taip pat ir religinį identitetą. Pasiūlymas:
taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria įstatymo projekto 1 straipsnio papildymui žodžiu „tradicijas“ ir nepritaria papildymui žodžiu „religinį“.
Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio
arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Tautinei mažumai priklausantys asmenys gali priklausyti skirtingoms religinėms bendruomenėms. 2. Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė,
4 Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo įstatymo projekto 1 straipsniui. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„4. Tautinė tapatybė – asmens laisvai pasirenkamas
tapatinimasis su kuria nors tautybe, grindžiamas jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, religijos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies papildymui žodžiu „tradicijų“ ir nepritaria papildymui žodžiu „religijos“. Argumentai:
Žr. prie 1 pasiūlymo. 3. Seimo narai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, 2024-07-091 Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 (toliau – Konvencija).
Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą“. 1990 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA) Rekomendacijos Nr. 1134 dėl mažumų teisių 11 straipsnyje yra siūlomas toks „tautinės mažumos“ apibrėžimas:
„tautinėmis mažumomis laikomos individualios, ypatingos grupės, gyvenančios
šalies teritorijoje, grupės nariai yra šalies piliečiai, nuo didžiosios dalies gyventojų besiskiriantys tam tikromis religinėmis, kalbinėmis, kultūrinėmis arba kitomis ypatybėmis.“. Konvencija ir ETPA Rekomendacijos nurodo religiją kaip tautinės mažumos savitumo dalį, todėl tikslinga prie tautinės mažumos ir susijusių sąvokų apibrėžimo įtraukti ir religinį aspektą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį, ir kalbinį ir religinį identitetą.“ Nepritarti Argumentai:
Žr. prie 1 pasiūlymo. 4. Seimo narai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus ir tarptautiniuose dokumentuose vartojamą tautinių mažumų apibrėžimą siūlome išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tautinė mažuma – grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdingaos lietuvių tautinė tapatybė, dalis ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę kitokios nei lietuvių tapatybės savybės - kultūra, kalba, papročiai, religija arba bent viena iš jų, ir kurias siekia išsaugoti.“ Nepritarti Argumentai:
Žr. prie 1 pasiūlymo. Be to, pagal teikiamą pasiūlymą pakanka bent vienos savybės, kad piliečių grupė būtų laikoma tautine mažuma. Tai suponuotų, kad, pvz., grupė Lietuvos Respublikos piliečių, besilaikanti kokio nors papročio galėtų būti laikoma tautine mažuma. Manytina, kad tai neatitiktų įstatymo projekto tikslo ir nepagrįstai išplėstų tautinės mažumos sąvokos turinį. 5. Seimo narai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski,
2 Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo 1 punkte. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam ir kalbiniam, religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;“ Nepritarti Argumentai:
Žr. prie 1 pasiūlymo. 6. Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė, 2024-06-20 13N Argumentai: Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui. Visgi projekte nėra kalbama apie istorines tautines bendruomenes, kurių Lietuvoje yra mažiausiai trys – tai romai, totoriai ir karaimai.
Deja, pastarosios dvi istorinės tautinės bendruomenės yra nykstančios. Dėl šios priežasties yra ne tik svarbu paminėti šių istorinių tautinių bendruomenių svarbą ir užtikrinti joms specialų teisinį statusą, bet ir įstatymu įsipareigoti valstybei dėti pastangas ne tik šių istorinių tautinių bendruomenių galimybei puoselėti tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą, bet apskritai prisidėti ir remti ypač nykstančių istorinių tautinių mažumų išsaugojimą, teikti valstybinę paramą. Pasiūlymas:
13 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
išsaugojimas
Respublikos teritorijoje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių šiuos požymius:
1) yra susijusi su Lietuva ilgais, nepertraukiamais istoriniais ryšiais;
2) išskyrus Lietuvą, neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu;
3) siekia išsaugoti savo tautinę tapatybę, kultūrinį, religinį ir istorinį paveldą. 2. Pripažintoms kaip sparčiai nykstančios istorinės tautinės mažumos (bendruomenės), yra teikiama valstybinė parama siekiant išlaikyti istorinę mažumą (bendruomenę) ir išsaugoti kultūrinį ir religinį paveldą. 3. Lietuvos valstybė finansuoja ir remia istorinių tautinių mažumų (bendruomenių) kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo išsaugojimą.“ Atsižvelgiant į projekto papildymą nauju VI skyriumi ir nauju 13 straipsniu, reikia atitinkamai keisti kito įstatymo projekto skyriaus ir straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:
skyriumi. 2. Įstatymo projekto 13-16 straipsnius atitinkamai laikyti 14‑17 straipsniais.
Pritarti iš dalies Komitetas pritaria, kad įstatyme būtų skiriamas dėmesys istorinių tautinių mažumų išsaugojimui, tačiau nepritaria numatytam jų finansavimo mechanizmui. Argumentai: Pasiūlyme numatytas istorinių tautinių mažumų finansavimo mechanizmas neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo. 7. Seimo narė Beata Pietkiewicz,
1 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių mažumų tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie kalbą, kuri yra kultūros bei tradicijų išsaugojimo garantas ir rodo priklausymą tam tikrai tautinei mažumai. Įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų kalbas, siekiant išsaugoti tam tikrą tautinę mažumą ir savo identitetą. Projekte pasigendama būtinų
„administracinių - teritorinių vienetų, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro
tautinė mažuma“ ir „teritorijų, kuriose gyvena tautinės mažumos“ sąvokų bei būtinos su tuo susijusios reguliacijos, kaip inter alia tai yra apibrėžta Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, kurią LR Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. (Nr. VIII-1548) Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip: „Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengtis minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis. Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. 8.
Tamašunienė, Česlav Olševski,
1 Argumentai: Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties
tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose-teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma, (...) o taip pat, vadovaujamosios tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje
gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą jau galiojantį teisinį reglamentavimą, kyla būtinybė išsamiai reglamentuoti administracinius-teritorinius vienetus, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, reglamentuoti tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime bendraujant su tose teritorijose veikiančiomis administracinės valdžios institucijomis bei tose administracinėse vienetuose reglamentuoti galimybę gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos užrašyti tautinės mažumos kalba. Taip pat svarbi tautinio identiteto dalis – galimybė užrašyti originalų asmens vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose. Šiuo metu tokia galimybė yra suteikiama iš dalies, nes originalų vardą ir pavardę gali užrašyti tik asmenys, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų.
sudarytų prielaidas ateityje lenkų tautinei mažumai pilnai, o ne selektyviai naudotis nustatyta teise ir galimybe užrašyti vardus ir pavardes taip, kaip Lenkijos lietuviai. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) sudaryta Darbo grupė tautinių mažumų įstatymo projektui rengti (toliau – Darbo grupė) savo rašte Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai 2020 metais dėl teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto pritarė nuostatai, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose vardą ir pavardę užrašyti tautinės mažumos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Darbo grupė pažymėjo, kad
„Teisės savo pavardę ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba nuostatomis
sprendžiama problema, kad šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas asmeniui neleidžia atsisakyti įrašo apie tautybę, t. y., nėra galimybės iš registro ištrinti šio įrašo. Taip pat įstatymas nenumato galimybės pakeisti tautybės. Gimus vaikui galima pasirinkti tautybę tik iš abiejų tėvų pusės. Šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas numato tautybės įrodinėjimą civilinės būklės akto įrašais.“ Pasiūlymas:
Papildyti 5 straipsnį 2, 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip : „2. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba. 3.
3Savivaldybės teritorijoje,
kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 4. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas greta valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba. 6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 7. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba. 8. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pargeidaujant, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti kita nei lotyniška abėcėle rašomi lotynų kalbos rašmenimis.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymo nuostatos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. 9.
Pietkiewicz,
2 Įstatymai reglamentuojantys valstybinės kalbos vartojimą nenumato tautinių mažumų atstovų kalbos vartojimo galimybės, bendraujant su administracinės valdžios institucijomis tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, tačiau praktikoje savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, tos tautinės mažumos kalbos vartojimas bendraujant su administracinėmis valdžios institucijomis yra paplitęs ir tradiciškai įsitvirtinęs. Piliečiai dažnai kreipiasi į institucijas tautinės mažumos kalba raštiškai ir žodžiu. Laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatų, kad „Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba“ atsakymai yra rengiami tik valstybine kalba. Norėdami perkelti į įstatymą praktiką, kuri yra paplitusį savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio dalį, įrašant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų bei Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies papildymui nuoroda į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tačiau nepritaria žodžių „reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą“ išbraukimui. Argumentai:
Įstatymo projekto 5 straipsnis reglamentuoja teisę vartoti tautinės mažumos kalbą. Šios teisės įgyvendinimas turi būti derinamas su lietuvių kalbos teisiniu reguliavimu ir negali jam prieštarauti. 10.
Tamašunienė, Česlav Olševski,
2 Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, t. y. Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant sprendimus ar keičiant esantį teisinį reguliavimą susijusį su tautinių mažumų teise vartoti tautinės mažumos kalbą tikslinga įvertinti naujus teisinio reguliavimo atitiktį tarptautinių sutarčių nuostatoms. Pabrėžtina įrašas, kad tautinių mažumų kalbos vartojimas viešoje erdvėje turi neprieštarauti įstatymams, reglamentuojantiems valstybinės kalbos vartojimą yra perteklinis, nes prievolė laikytis įstatymų, tarp jų – teisės aktų reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, akivaizdžiai kyla iš kitų norminių aktų ir teisės principų. Pagrindiniu įstatymu nustatančiu valstybinės kalbos vartojimą yra laikomas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytas įstatymas. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį, ją laikyti 5 straipsnio 9 dalimi ir išdėstyti taip: „9. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. argumentus prie 9 pasiūlymo. 11.
Pietkiewicz,
1 Argumentai: Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui, ypač tautinių mažumų švietimo srityje. Valstybė užtikrina sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis valstybinės ir tautinių mažumų kalbos kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, todėl rengiant bendrąsias ugdymo programas ir planus siūlome išlaikyti tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos kalbos, suprantamos kaip gimtoji kalba, paritetą valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Valstybės institucijos užtikrina bendrojo ugdymo programų ir planų pritaikymą tautinių mažumų mokyklose, įgyvendinant teisę mokytis gimtąja kalba bei teisę į gimtosios kalbos mokymąsi.“
Pietkiewicz,
3 Argumentai: Tvarus tautinių mažumų švietimo finansavimas yra būtinybė, norint užtikrintai integruoti jaunus piliečius į Lietuvos visuomenę. Tvarus finansavimas pagerintų rezultatus tautinių mažumų mokymosi srityje, tarnautų pasitikėjimo valstybe didinimui, dialogui bei visuomenės darniam vystymuisi. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį išdėstyti ją taip: „Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis.
Šios priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų bei kitų lėšų, formuojant atskirą finansavimo priemonę tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę.“
Pietkiewicz,
1 Argumentai: Šiuo metu Lietuvos tautines mažumos ir bendrijos yra atstovaujamos Tautinių mažumų švietimo komisijos, kuri yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Komisija teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, atlieka kitų teisės aktų, sutarčių, planų stebėseną. Įstatymo projekte siūloma tautinių bendrijų švietimo politiką perkelti į Bendrojo ugdymo tarybą, kurioje atsakingas už švietimą ministras užtikrintų tautinių mažumų atstovavimą Bendrojo ugdymo taryboje. Siūlome atsisakyti šio pasiūlymo, nes tautinių mažumų švietimas yra specifinis ir reikalauja ekspertinių žinių. Pasiūlymas integruoti tautinių mažumų švietimą į bendrą tarybą nesuteiktų tinkamo atstovavimo tautinių mažumų švietimo ekspertams dėl Bendrojo ugdymo tarybos narių skaičiaus, pasiūlymų teikimo galimybės ir galimo balsavimo rezultatų, kitų galinčių kilti problemų ir nesutarimų. Be to, nėra pateikta priežastis, kodėl ir kam kyla būtinybė naikinti Tautinių mažumų švietimo komisija. Bendrojo ugdymo taryba, atstovaudama visai švietimo sistemai Lietuvoje, neužtikrins tinkamo tautinių mažumų švietimo įgyvendinimo, todėl siūlome palikti Tautinių mažumų švietimo komisiją, suteikiant jai daugiau teisių tautinių mažumų švietimo formavimo ir įgyvendinimo srityse. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Siekiant skatinti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis dalyvauti valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, už valstybės politiką švietimo srityje atsakingas ministras, tvirtindamas Tautinių mažumų švietimo komisiją ir jos sudėtį.“
Pietkiewicz,
2 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tautinių mažumų švietimo komisija:
1) teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir užtikrinimo;
2) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas su tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ugdymu susijusiais klausimais;
3) apibendrina su tautinių mažumų švietimu susijusių švietimo pasiūlymus, konsultuoja, valstybės ir savivaldybių institucijas kuriant ir atnaujinant ugdymo turinį ir (ar) planus, įgyvendinant švietimo teikėjų tinklo pertvarką, optimizavimą, steigiant, pertvarkant ar likviduojant bendrojo ugdymo mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atliekant jų struktūros pertvarką tais atvejais, kai tai susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“
Pietkiewicz,
1 Argumentai: Tautinių mažumų kultūros išsaugojimas ir informacijos sklaida laidoja ne tik kalbos puoselėjimą bei komunikaciją. Įstatymo projekte, kurios apima teises ir pareigas, trūksta nuostatos, draudžiančios diskriminaciją dėl priklausymo konkrečiai tautinei mažumai. Pasiūlymas:
projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
ir plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą
priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, papročius ir kalbą.
Niekas neturi teisės diskriminuoti tautinės mažumos atstovo dėl kilmės, kultūros, tradicijos, gimtosios kalbos ar religijos“. Spręsti pagrindiniam komitetui
Pietkiewicz,
2 Argumentai: Tautinei mažumai priklausantis asmuo pagal šio įstatymo projekto apibrėžimą yra Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis. Piliečio teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. 28 straipsnis
„Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Remiantis tuo, siūloma atsisakyti perteklinės 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuri inter alia suponuoja tautinių mažumų pažeidžiamumą, valstybės nepasitikėjimą kitos tautybės piliečiais, galimai diskriminuoja kitos tautybės pilietį bei netarnauja socialinės, visuomeninės bei politinės lygybės nuostatoms. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį:
negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams.“
Pietkiewicz,
1512 Argumentai: Įstatymo projektas ignoruoja Tautinių mažumų departamento vaidmenį tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Nėra žinomi planai dėl šios institucijos likimo, tačiau VII Įstatymo projektas suponuoja, kad galimai institucija bus reorganizuota ar panaikinta. Departamentas yra svarbus tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo įrankis.
Suteikiant šiai institucijai didesnes galias ir svaresnį finansavimą, galima būtų labiau įgalinti ir pačias tautinių mažumų bendruomenes. Siūloma neatsisakyti įstatyme projekte konkretaus institucijos pavadinimo įrašymo, o pakeisti jį, jei institucija bus reorganizuota. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Tautinių mažumų departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką tautinių mažumų srityje, prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai. 2. Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Vyriausybė ar įgaliotoji institucija, Tautinių mažumų departamentas, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Argumentai: Siekiant ateityje išvengti perteklinės teisėkūros, jei būtų keičiama Tautinių mažumų departamento forma ar pavadinimas, įstatymo projekte turi būti įvardyta įgaliotoji institucija, o ne konkreti įstaiga. 18. Seimo narai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski,
5 Argumentai: Kadangi įstatymo projekte yra daugiau sąvokų apibrėžtų kitose teisės aktuose siūlome plėsti nurodomų įstatymų sąrašą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 19.
Seimo narai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski,
3 Argumentai: 1999-06-22 Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo, 11 straipsnio 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis tikslinga sąžiningai įvertinti naujus teisinius reguliavimas bei jų atitikimą tarptautinių sutarčių nuostatoms. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikimo tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas;“ Spręsti pagrindiniam komitetui 20.
Seimo narai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski,
4 Argumentai: Pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį šalys įsipareigojo
„Nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš Šalių
bendrąją integracijos politiką, Šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. spalio 13 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ ratifikavo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Sutarties 15 straipsnyje 2 punkte nustatyta, kad šalys taip pat „susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią“. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 21.
Seimo narai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski,
2 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnį šalys įsipareigojo užtikrinti galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir imtis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga. Atsižvelgiant į atskirų savivaldybių veiksmus, svarbu pabrėžti, kad siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir standartų, būtina įvertinti tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, reikalingų gyvenvietėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos jų teisėms užtikrinti ir savitumui apsaugoti, be to stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, kas gali turėti asimiliacijos apraiškų. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis gali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių. Įsigaliojus tokiam teisiniam reglamentavimui valstybinės švietimo įstaigos, kuriose ugdymo procesas vyksta baltarusių ir rusų kalba galėtų būti likviduotos, kas galėtų sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių. Pabrėžtina, kad šiuo metu rusų ir baltarusių tautinių mažumų jaunosios kartos atstovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir dalyvauja ugdymo procese Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo įstaigose, o šių įstaigų kontrolę, atitikimą valstybinėms švietimo įstaigoms keliamiems reikalavimams vykdo atsakingos savivaldybių ir valstybinės institucijos. Naujai rengiamas teisinis reguliavimas negali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių ir pabloginti kuriai nors tautinei mažumai priklausančių asmenų ar asmenų grupės teisių. Šiuo atveju siaurinama, bloginamos sąlygos į teisę į švietimą gimtąja kalba. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybinėse ir savivaldybėsių bendrojo ugdymo mokyklose, įvertinus tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.“
Tamašunienė, Česlav Olševski,
4 Argumentai: Tautinių mažumų atstovų teisę steigti švietimo įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 42 straipsnio 4 dalis - „Mokyklos steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį.“. Siekiant viename įstatyme kuo išsamiau nustatyti tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių teises, laisves ir pareigas, tikslinga Įstatymo skyrių reglamentuojantį tautinių mažumų švietimą papildyti nuostatą apie švietimo įstaigų steigimą. Pasiūlymas:
Papildyti 6 straipsnio nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.“
Tamašunienė, Česlav Olševski,
4 Argumentai: Konvencijos 16 straipsnis nustato: „Šalys nesiima tokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų teises bei laisves, išplaukiančias iš šios pagrindų Konvencijos principų.“.
Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekso 2.2 straipsnio VII pastraipa pabrėžia, kad „Rinkimų apygardų ribos turėtų būti keičiamos nešališkai, nepažeidžiant tautinių mažumų teisių ir nesukeliant žalos tautinėms mažumoms, atsižvelgiant į komiteto, kurio nariai būtų nepriklausomi, nuomonę. Siūloma, kad į tokio komiteto sudėtį įeitų geografas, sociologas ir subalansuotas partijų deleguotų asmenų skaičius, bei, tautinių mažumų atstovai.“ Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos Patariamasis komitetas nurodo, kad: „kiekybinės ribos turi būti laikomos orientacinėmis ir naudojamos lanksčiai, nes tautinių mažumų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už ribų nustatymą. Pagrindų konvencija <...> Ji yra ypatingai svarbi šiandien, kai būtina įveikti skubias visuomenines problemas, kurios kenkia stabilumui, demokratiniam saugumui ir taikai. <...>kad būtų įveiktas dabartinis susiskaldymas stiprinant tuos principus, kuriais buvo sukurta Europos Taryba, įskaitant veiksmingą mažumų teisių apsaugą.“ Atkreiptinas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro parengtą Lundo rekomendaciją Dėl tautinių mažumų veiksmingo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime II dalies B skyriaus 9 ir 10 p., kur nurodoma, kad: „Rinkimų sistema turi sudaryti sąlygas tautinių mažumų atstovams būti išrinktais rinkimuose ir atstovauti tautinių mažumų interesus visuose valdžios lygiuose. Visų lygių valdžios institucijos turi gerbti ir užtikrinti visų žmonių teises, įskaitant ir tautinių mažumų teises.
Kai mažumos yra susitelkusios teretoriškai, vienmandatės rinkimų apygardos gali užtikrinti pakankamą atstovavimą mažumoms. Mažesnės atstovavimo teisėkūros institucijoje skaitinės ribos gali padidinti tautinių mažumų dalyvavimą valdyme. Geografinės rinkimų apygardų ribos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisingam tautinių mažumų atstovavimui. Todėl svarbu užtikrinti, kad tautinių mažumų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai būtų įtraukiami VRK darbo grupę, kuri sudaroma svarstant rinkimų apygardų, apylinkių ribų pokyčius ir kitus esminius pokyčius rinkimų sistemoje, kurie gali turėti įtakos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisei rinkti ir turėti savo atstovus visuose valdžios lygiuose. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų ir vykdymo valstybės institucija Vyriausioji rinkimų komisija, keisdama rinkimų apygardų, rinkimų apylinkių ribas sudaro darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus ir užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu bei vadovaujasi principu, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už kiekybinių rinkimų apygardų, apylinkių ribų nustatymą.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė 4 Teisės departamento pastabai dėl įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalies ir pasiūlė atitinkamą formuluotę. 24.
Tamašunienė, Česlav Olševski,
1 Argumentai: Tikėtina, kad Įstatymo projekte minima Tautinių mažumų taryba bus formuojama panašiai kaip šiuo metu veikianti Tautinių bendrijų taryba prie Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų departamento. Kadangi Tautinių mažumų tarybos nariai deleguojami tam tikram laikotarpiui, būtina numatyti Tarybos narį delegavusios organizacijos teisę atšaukti/pakeisti savo deleguotą atstovą. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių mažumų taryba. Ši taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą (toliau – įgaliotoji institucija), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir atstovaujanti tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. Tautinių mažumų tarybą sudaro tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atstovai. Tautinių mažumų tarybos atstovais gali būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, kurių individualiai arba kartu su kitais asmenimis vykdoma veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui. Tautinių mažumų tarybos narį delegavusi organizacija turi teisę jį pakeisti arba atšaukti. Tautinių mažumų tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina įgaliotosios institucijos direktorius. Įgaliotosios institucijos direktorius, tvirtindamas Tautinių mažumų tarybos sudėtį, turi užtikrinti proporcingą tautinių mažumų atstovavimą Tautinių mažumų taryboje.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas:
1) iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3917 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 2) pritarti komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rita Tamašunienė. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė
Nr. XIVP-3917
pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro patarėjos Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė. Kviestieji asmenys: Tautinių mažumų departamento prie LRV direktorius Dainius Babilas;
Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova; Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė; Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė; Teisingumo ministrės patarėjas Daniel Ilkevič; Teisingumo ministrės patarėja Katarzyna Bogdziewicz; Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė; Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Renata Abromavičiūtė; Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė; LRSK Teisės departamento viešosios teisės skyriaus patarėja Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.1
4
dalyje pateikiamos sąvokos „tautinės mažumos kalba“ apibrėžtyje vietoj kalbos statusą žyminčio žodžio „valstybinė“ reikia nurodyti kalbos pavadinimą – „lietuvių“.
Pritarti Projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Tautinės mažumos kalba – kita nei valstybinė lietuvių kalba, tautinei mažumai priklausančių asmenų vartojama kaip gimtoji.“. Pritarta bendru sutarimu 1.2
dalyje siūloma nustatyti: „Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba <...>“. Iš šios projekto nuostatos matyti, kad ugdymas valstybinėse ir savivaldybės mokyklose tautinės mažumos kalba būtų siejamas su atitinkamomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu to prašo bendruomenė. Tai reiškia, kad pagal minėtąją Švietimo įstatymo nuostatą ugdymas savivaldybės mokykloje tautinės mažumos kalba yra siejamas su kitais kriterijais – tradiciškai gausiu tautinės mažumos gyvenimu tam tikrose vietovėse ir bendruomenės prašymu. Taigi, kiek tai susiję su savivaldybės laiduojamu (garantuojamu) ugdymu tautinės mažumos kalba, nėra aiškus teikiamo projekto 6 straipsnio 2 dalies ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies tarpusavio santykis.
Atitinkamai nėra aiškus ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies santykis su projekto 6 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis. Nepritarti TM komentaras:
Nepritarti Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata siūloma atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką 2023 m. lapkričio 16 d. sprendime byloje Džibuti ir kiti prieš Latviją (peticijos Nr. 225/20 ir kiti) ir ji būtų sistemiškai įgyvendinama kartu su Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies, 30 straipsnio
dalį taikant kartu su Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, būtų sudarytos geresnės sąlygos užtikrinti vadovėlių ir kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalba rengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 6 straipsnio 1 dalimi aiškiai pasakoma, kad visoms asmenų, priklausančių tautinei mažumai, grupėms teisė į švietimą reglamentuojama Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Tai galioja ir tautinei mažumai priklausančių asmenų grupei, atitinkančiai, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies kriterijus. Projekto 6 str. 2 ir 3 dalimis siekiama skatinti ryšį su Europos Sąjungos valstybėmis, šių valstybių kilmės tautinių mažumų integraciją, kai tai numato tarptautinė sutartis; užtikrinti vadovėlių prieinamumą. Tačiau projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalys yra tobulintinos tikslesnio suderinamumo su Švietimo įstatymu tikslu. Žr. Komiteto pasiūlymą.
Komiteto pasiūlymą. Dėl pasiūlymo „nepritarti“ balsavo: Už - 6, prieš – nėra, susilaikė - 1
2
siekiama nustatyti papildomas vienos iš valstybės švietimo savivaldos institucijų – Bendrojo ugdymo tarybos – funkcijas. Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Viena vertus, projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti Bendrojo ugdymo tarybos funkcijos, mūsų vertinimu, iš dalies dubliuoja Švietimo įstatymo 62 straipsnio 1 punkte Lietuvos švietimo tarybai priskirtą funkciją konsultuoti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais bei projekto 11 straipsniu Tautinių mažumų tarybai nustatytas funkcijas, kuriomis, be kita, užtikrinama ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė spręsti švietimo klausimus. Kita vertus, pažymėtina, kad valstybės švietimo savivaldos institucijų, tame tarpe ir Bendrojo ugdymo tarybos, funkcijos yra reglamentuojamos Švietimo įstatymo 62 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nėra nustatyta, kad Bendrojo ugdymo taryba gali atlikti ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, todėl siekiant Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 7 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas. Pritarti iš dalies Projekto 7 straipsnio tikslas – skatinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų dalyvavimą valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, todėl Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata užtikrintų, kad atitinkami švietimo klausimai bus įvertinti ir tautinių mažumų švietimo aspektu. Švietimo įstatymas kitų įstatymų atžvilgiu neturi viršenybės (1 straipsnis). Atitinkamai Švietimo įstatymo 62 straipsnio tikslas yra ne išvardinti baigtinį valstybės švietimo institucijų funkcijų sąrašą, bet nurodyti valstybės švietimo institucijas, kurios skatintų visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas atsisakant teikiamų išvadų pobūdžio detalizavimo Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl turinio ir (ar) planų sudarymo ir atnaujinimo, švietimo teikėjų tinklo pertvarkos ir optimizavimo įgyvendinimo, bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pertvarkymo ar likvidavimo arba dėl jų struktūros pertvarkos kai tai klausimų, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“ „Pritarti iš dalies“
4
projekto 10 straipsnio 4 dalį. Šios dalies tekste vietoj valstybės institucijos teisinio statuso ir jos paskirties aprašymo „nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija“ reikia įrašyti konkretų valstybės institucijos pavadinimą –
„Vyriausioji rinkimų komisija“ (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas). Tai
reikėtų padaryti ir dėl to, kad šios komisijos paskirtis neapsiriboja vien rinkimų ir referendumo organizavimu ir vykdymu (žr. Rinkimų kodekso 30 straipsnio 2 dalį). Be to, iš aptariamos projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotės „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ galima būtų suprasti, jog yra preziumuojama, kad rinkimų apygardos galėtų būtų sudaromos pažeidžiant Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus.
Pažymėtina, kad rinkimų apygardų sudarymą nulemia atitinkamuose rinkimuose taikoma rinkimų sistema ir atitinkami apygardų sudarymo kriterijai (Rinkimų kodekso 16 straipsnis), kuriais vadovaudamasi Vyriausioji rinkimų komisija ir sudaro rinkimų apygardas (o ne jas keičia). Be to, pati projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotė „esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ savo esme ir reiškia, kad rinkimų apygardos sudaromos vadovaujantis Rinkimu kodeksu. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 4 dalyje aptariamą formuluotę „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ reikėtų išdėstyti labiau apibendrintai, pavyzdžiui, taip: „sudaro rinkimų apygardas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu“ ar pan. (Rinkimų kodekso
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos lenkų draugijų unija
5
Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad piliečiams yra laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 35 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad jose įtvirtinta viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių - teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė. Teisė į susivienijimus yra viena iš pilietinio ir politinio veikimo garantijų. Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų;
Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; asmuo šią konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia, o ši asmens laisva valia yra pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai). Tautinių mažumų įstatymo projekte nekartą yra minima tautines mažumas vienijančios organizacijos formuluotė, tačiau nėra nurodoma jos sąvoka, nedetalizuojama teisinė forma, kas gali suponuoti pernelyg platųjį jos traktavimą ir kurti pagrindą galimai neteisingoms interpretacijoms. Iš teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos visumos galima daryti prielaidą, kad tinkamu viešuoju juridiniu asmeniu, atstovaujančiu nepolitinių tikslų vedinų asmenų interesams, yra nevyriausybinė organizacija, kurios teisinė forma - asociacija.
Manytina, yra tikslinga papildyti numatomą priimti teisinį reguliavimą, kuriame būtų nedviprasmiška tautines mažumas vienijančios organizacijos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, prašome:
Projektu nesiekiama apriboti juridinių asmenų, į kuriuos gali vienytis tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, formos, siekiama pabrėžti galimybę vienytis į bet kurios formos viešuosius juridinius asmenis. 1.2 Europos lenkų draugijų unija 2024-08-065 2-8N Europos lenkų draugijų unijos, kuri prieš tris dešimtmečius buvo įkurta Londone ir pastaruoju metu vienija didžiausias lenkų diasporos nevyriausybines organizacijas iš 27 Senojo žemyno valstybių reiškiu Jums pagarbą, ir turiu garbės kreiptis dėl Lietuvos Respublikos Seime nagrinėjamo teisės akto projekto, kuris - įstatymų leidėjui nusprendus jį priimti - betarpiškai palies žmones, kuriems, remiantis nusistovėjusia europine praktika ir susikūrusiomis tradicijomis, turėtų būti taikoma veiksminga jų teisių apsauga ir „pozityvioji diskriminacija“. Europos Sąjungos teisinėje sistemoje jau nusistovėjo pagrindiniai teisėkūros ir teisės taikymo principai: teisinio tikrumo, institucijų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių ir kt., kuriuos savo jurisprudencijoje iš esmės išplėtojo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Jo praktikoje pagrindinės teisės taip pat pripažintos bendraisiais Sąjungos teisės principais. Šie principai dabar įtvirtinti Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 3 dalyje, kur nurodomos pagrindinės teisės, garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kylančios iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Europos lenkų draugijų unija susipažinusi su Tautinių mažumų įstatymo projektu Nr. XIVP-3917 teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. Iki šiol tam tikros Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos nėra implementuotos į nacionalinę teisę. Pavyzdžiui, šios konvencijos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios j konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“. Esant projektu teikiamo įstatymo (jeigu jis būtų priimtas) nuostatų ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos kolizijai bus taikoma pastaroji konvencija.
„<...> Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai). Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d., 2002 m. balandžio 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai). Valstybė, ratifikavusi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, įsipareigoja visapusiškai užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų lygybę visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse, taip pat sąlygas, būtinas tokiems asmenims reikšti, puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir tautinę priklausomybę. Todėl teisinės sistemos subalansavimui ir, be kita ko, tautinių mažumų atstovams sukeltų teisėtų lūkesčių įgyvendinimui svarbios Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio (jo dalių) nuostatos:
1Įsigaliojusias,
taip pat laikinai taikomas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti. 2. Jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. 3.
Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ar pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, be kita ko, įtvirtinta, kad teisiniam reglamentavimui nustatyti šalis, esant poreikiui, gali remtis ir sutartimis su kitomis valstybėmis. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra ratifikuota ir nuo 1994 m. lapkričio 26 d. galioja Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kurios numatytų, kad tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus nurodyti taip pat ir tautinės mažumos kalba, taip pat tose teritorijose, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, reglamentuoti galimybę vartoti tautinės mažumos kalbą viešojo administravimo įstaigose ir institucijose teikiant administracines paslaugas ir vykdant administracines procedūras. Senajame žemyne yra nemažai valstybių, kur Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos sėkmingai buvo inkorporuotos į nacionalinę teisę. Valstybių, kurios ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, įstatymų leidėjai patys nustato, kokiose vietovėse galimas dvikalbių, trikalbių vietovardžių, gatvių ir topografinių pavadinimų naudojimas. Austrija, Danija, Čekija, Kroatija, Vokietija, Suomija, Estija, Švedija, Prancūzija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Slovėnija, Slovakija, Italija, Vengrija, tai - šalys, kur tautinėms mažumoms priklausantys asmenys gali vartoti savo kalbą viešajame gyvenime. Tai - gerosios praktikos pavyzdžiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienoje iš šių valstybių, kuomet jų įstatymų leidėjai nusprendė tenkinti tautinių mažumų atstovų lūkesčius ir taikyti reglamentavimą, leisiantį vartoti tautinių mažumų kalbas viešajame gyvenime - vietovardžių, gatvių, topografinių ženklų pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba - nekilo viešasis žmonių nepasitenkinimas, priešingai, - tautinių mažumų teisių puoselėjimas daro pagrindą teisinės sistemos reformavimui, kuomet valstybei reikia įtvirtinti platesnes ir liberaliąsias žmogaus teisių, nusistovėjusias demokratiniame pasaulyje, normas. Dvikalbių ar trikalbių vietovardžių, gatvių ir topografinių pavadinimų vartojimui nustatytinos taisyklės, atspindinčios tautinių mažumų poreikį (lūkesčius) ir plačiai suprantamą valstybės interesą. Pavyzdžiui, Danijoje galima išvysti vokiškus vietovardžius ten, kur vokiečių tautinė mažuma sudaro 4 proc. gyventojų, Čekijoje - lenkiškus, kur šios tautinės mažumos atstovų gyvena mažiausiai 10 proc. ir t.t. (10-15 proc. - dažniausiai paplitę skaičiai). Šis skaičius nėra didesnis nei 1/3 (priešingu atveju, įvertinus, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, būtų iškraipomos teisinės nuostatos, skirtos (tautinių) mažumų gyvenimui reguliuoti). Europos lenkų draugijų unija nuolatos stebi atskirų valstybių teisinę sistemą ir lenkų diasporos situaciją jos kontekste. Pažymėtina, kad Tautinių mažumų įstatymas, kuris užtikrintų tautinėms mažumoms priklausančių žmonių pagrindinių teisių apsaugą, Lietuvoje galėjo būti priimtas prieš dešimtmetį. Šiandien daugelis problemų, apie kurias kalbame, būtų praeityje. Iš Europos lenkų draugijų unijos ekspertų pastebėjimų darytina prielaida, kad Lietuvoje įsitvirtinę nacionalistai, pseudopatriotai ar prieš valstybę nusiteikę asmenys tikėjosi, kad tautinės mažumos, ilgus metus negalinčios sulaukti sprendimų savo teisėms užtikrinti, pamažu nustos „reikalauti savo teisių“.
Tie „patriotai“ klydo. įvertinus ligšiolinį tautinių mažumų atstovų aktyvumą galima prognozuoti, kad tautinių mažumų teisių įtvirtinimo ir apsaugos užtikrinimo poreikis, turint omeny pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, nebus išbrauktas iš darbotvarkės, o delsimas (arba tokio reguliavimo įvedimas, kuris imituoja ilgalaikių problemų sprendimą) ilgainiui Lietuvos valstybei neišeis į naudą. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje tautinių mažumų klausimas gali būti eskaluojamas trečiųjų asmenų ir (arba) trečiųjų šalių. Priėmus Tautinių mažumų įstatymą, būtų įgyvendintos Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto Ketvirtojoje nuomonėje, Europos Tarybos ministrų komiteto 2019 m. kovo 27 d. rezoliucijoje CM/ResCMN(2019)4 dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje ir Žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės ataskaitoje pateiktos rekomendacijos Lietuvai:
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek įgyvendinant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto rekomendacijas, tiek įvertinant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas ir dokumento tikslus, valstybė, ratifikavusi šią konvenciją be išlygų, negali savo nuožiūra taikyti išimčių, perkeliant į nacionalinę teisę dalį Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų. Negalima nesutikti su naujojo teisinio reguliavimo iniciatoriais, kurie nurodo, kad Tautinių mažumų įstatymo priėmimas prisidėtų prie tautinių mažumų teisių kodifikavimo, tautinių mažumų politikos tobulinimo, tautinių mažumų teisinės padėties stabilumo, veiksmingesnio tautinių mažumų teisių realizavimo administraciniame lygmenyje bei sukurtų didesnį aiškumą ir nuoseklumą Lietuvos teisinėje bazėje. Tautinių mažumų kalbų vartojimo viešajame gyvenime subalansavimas šiame aspekte, manytina, yra itin svarbus.
Iš Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto rekomendacijoje įtvirtinto „aktyvaus konsultavimosi su tautinių mažumų atstovais“ poreikio, be kita ko, kyla reikiamybė įvertinti tautinių mažumų atstovų lūkesčius, o šie nekartą buvo išsakomi viešojoje erdvėje, Lietuvos lenkų bendruomenės dokumentuose ir pozicijose. Šiuo atveju būtų sveikintinas geranoriškumas (pvz., Čekijos Respublika reglamentuodama tautinių mažumų kalbų vartojimą, be kita ko, nusprendė viešuosius užrašus tautinių mažumų kalbomis nurodyti ne tik vietovardžiuose magistralinėse, krašto ar regioniniuose keliuose įvažiuojant į gyvenamąją vietovę ir išvažiuojant išjos, tačiau ir geležinkelio stotyse, taipogi viešai per garsiakalbius skelbiant informaciją šiose geležinkelio stotyse, nors tokios prievolės, kylančios iš Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų ar teismų praktikos, nebuvo), o ne siekiai neįgyvendinti (dalies) valstybės įsipareigojimų, pasitelkiant esamas teisines priemones. Įstatymų leidėjas turėtų apsispręsti dėl tautinių mažumų atstovų procentinio skaičiaus gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje, savivaldybėje), kur greta valstybinės kalbos galėtų būti vartojama tautinės mažumos kalba. Įvertinus politines realijas, tautinių mažumų lūkesčius ir jų aktyvumą, situacijos visumą, siūloma svarstyti taikyti
atstovų ir galėtų susilaukti parlamentarų politinio palaikymo. Taipogi svarstytinas tautinių mažumų kalbų, kurios yra oficialios Europos Sąjungos kalbos, vartojimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome
Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą kreipiantis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybėje esančius viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba“. „3. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų“. „4. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų“. „5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas šalia valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų“. „6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų“. „7.
„7. Savivaldybės teritorijoje esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimų, kuriems taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos, ir topografinių ženklų, kuriems taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos sąrašą, esant savivaldybės teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos poreikiui išreikštam tautines mažumas vienijančios organizacijos kreipimesi, savivaldybės vykdomosios institucijos vadovo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. „8. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba, esant savivaldybės teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos poreikiui išreikštam tautines mažumas vienijančios organizacijos kreipimesi, tvirtina savivaldybės taryba“. Pritarti iš dalies Dėl pasiūlymo papildyti Projekto 5 straipsnį naujomis dalimis: atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. Siūlymai, remiantis ŠMK išvada, prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymui. Siūloma papildyti Projektą nauju 5 straipsniu, skiriant papildomą reglamentavimą toms istorinėms tautinėms mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu: pritarti iš dalies, t. y. Projektą papildyti nauju 5 straipsniu, kuris dėstomas taip: „5 straipsnis. Istorinės tautinės mažumos, jų teisės ir valstybės įsipareigojimai
yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, laikomos istorinėmis tautinėmis mažumomis. 2. Istorinės tautinės mažumos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos rūpinasi istorinių tautinių mažumų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu.
Ši funkcija finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.“. 1.3 Europos lenkų draugijų unija
3Europos Taryba,
būdama pasiryžusius saugoti tautinių mažumų atstovų teises ir suprasdama, kad Europos istorijos pokyčiai parodė, jog tautinių mažumų apsauga turi didelę reikšmę mūsų kontinento stabilumui, demokratijos išsaugojimui ir taikai; suprasdama, kad pliuralistinė ir demokratiška visuomenė turėtų ne tik gerbti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų etninį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas jam reikštis, šį savitumą saugoti ir plėtoti; atsižvelgdama į tautinių mažumų apsaugos įsipareigojimus, numatytus Jungtinių Tautų konvencijose ir deklaracijose, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos dokumentuose, priėmė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurios viena iš idėjų - saugoti tradicines tautines mažumas. Lietuvos valstybės istorijoje tautinės mažumos - tai neatsiejama visuomenės dalis. Lietuvoje gyvena daugiau kaip 150 tautybių žmonių. Vienų tautų protėviai čia apsigyveno 13-14 a., kitų - 20 a. viduryje. 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi. Jiems buvo pažadėta sudaryti kuo palankiausias gyvenimo ir darbo sąlygas. Gedimino laiškas simbolizuoja tolerancijos, draugiško įvairių tautų sugyvenimo dvasią Lietuvoje per daugelį amžių.
Per daugelį metų istoriškai taip susiklostė, kad gausesnės yra (arba buvo) tos tautinės mažumos, kurių (istorinė) tėvynė ribojasi su Lietuva (lenkai, baltarusiai) arba jos nuo seno gyvena Lietuvoje (žydai, vokiečiai, totoriai, romai, karaimai, ukrainiečiai, latviai ir kt.). Senajame žemyne apie 50 tautų turi ne mažiau kaip po 1 mln. žmonių, jos sudaro daugiau kaip 90 proc. visų Europos gyventojų. Mažiau negu po 100 tūkst. žmonių turi 29 tautos, iš jų 11 - mažiau kaip 10 tūkst., o 5 - mažiau kaip 1000 žmonių. Geografiniu požiūriu Europos tautos išsidėsčiusios netolygiai. Vakarų ir Vidurio Europa pasižymi paprastesne etnine struktūra - yra mažiau tautų, jos turi mažiau etninių darinių su akivaizdžiau išreikštais požymiais nei etnografinės grupės, bet mažiau nei tautos arba nacijos. Šiek tiek margesnė Rytų ir Pietų Europa, o palei ribą su Azijos kontinentu susitelkę apie 50 proc. visų Europos tautų. Nemaža dalį Europos šalių (pvz., Portugaliją, Italiją, Islandiją, Daniją, Airiją, Vengriją, Graikiją, Lenkiją) galima laikyti vienatautėmis (virš 90 proc. jų gyventojų sudaro pagrindinės nacijos žmonės). Kai kuriose šalyse (pvz., Suomijoje, Moldavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje) gyvena gausios autochtoninės mažumos; kai kurios jų ir kitų šalių grupė (pvz., Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Nyderlandai) turi palyginti gausias 20 a. imigrantų diasporas. Šveicarija, Ispanija, Belgija ir kt. pagal vietinių tautų skaičių ir jų gausumą laikomos daugiatautėmis. Daug kur etninių teritorijų sandūrose susidarė dideli plotai su etniškai mišriais gyventojais. Susikūrus tautinėms valstybėms kai kurių tautų dalis liko kitoje valstybėje. Tokia padėtis kartais tampa politinės įtampos ir konfliktų priežastimi (deja, istorijoje įsirašė netgi teritorijų etniniai valymai). Visa tai įtakojo ir sukeldavo gyventojų imigracijos proveržius.
Dėl šių priežasčių 19 a. ir ypač 20 a. įvairių Europos tautų demografinė raida buvo netolygi, o šalių etninė sudėtis kito sparčiau negu, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos kontinente. Viena iš nesusipratimų ir potencialių konfliktinių situacijų priežasčių, lėmusių ilgesnes įtampas tarp valstybių - valdžios atstovų (sprendimų priėmėjų) negebėjimas suprasti tautinių mažumų lūkesčių išsaugoti savo tapatybę, nenoras įsiklausyti į mažesnių etninių grupių poreikius ir delsimas, galimai manant, kad potencialios etninio klausimo problemos ilgainiui nebeliks. Taip apskritai niekad nenutinka, o įvertinus Lietuvos geografinę padėtį, globalizacijos procesus ir žmonių migracijos reiškinį bei mastus, galima daryti prielaidą, kad vengimas spręsti tautinių mažumų klausimą, t.y. tenkinti tų mažumų teisėtus lūkesčius ir poreikius tiek, kiek tai numatyta tarptautiniuose dokumentuose, gali kelti potencialių grėsmių ir būti konfliktinių situacijų židiniais. Daugelio Europos šalių teritorijoje esama regioninių autochtoninių grupių, tai lėmė istoriniai procesai (pvz., valstybės buvo kuriamos ne vien pagal kalbines ribas). Yra valstybių, kurios tik tam tikras etnines grupes laiko „tautine mažuma“ (pvz., Danijos Karalystė ratifikuodama Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją deklaravo, jog kaip tautinę mažumą Konvencijos prasme pripažįsta tik vokiečių mažumą Pietų Jutlandijoje; Vokietijos Federacinėje Respublikoje už tautinių mažumų rėmimą ir jų kalbų apsaugą atsako regionai (žemės): Brandenburge, Saksonijoje ir Šlezvige-Holšteine tautinių mažumų teisės yra įtvirtintos šių žemių konstitucijose, taip pat Šlezvige-Holšteine danų mažumos teises saugo 1955 m.
Bonos ir Kopenhagos deklaracijos, fryzų - specialus Fryzų įstatymas, sorbų teises Brandenburge ir Saksonijoje garantuoja Sorbų įstatymai; Lenkijos Respublikoje įstatymų leidėjas nustatė, kad tautine mažuma yra laikomos devynios tautinės grupės, kurių protėviai dabartinės šalies teritorijoje gyveno ilgiau nei vieną šimtmetį, joms, be kita ko, taikoma kalbinių teisių apsauga, o kitos tautinės grupės vadinamos etninėmis), yra valstybių, kurios visas šalies etnines grupes laiko „tautine mažuma“ [ne visur jos yra įvardijamos kaip „tautinė mažuma“] (pvz., Austrijos Respublikoje pagal 1976 m. Tautinių grupių įstatymą „tautinėmis grupėmis“ vadinamos šalies teritorijoje gyvenančios ir savo kilme su ja susijusios (t.y. autochtoninės) Austrijos piliečių grupės, kurių gimtoji kalba nėra vokiečių, ir kurie turi savitą etniškumą; Italijos Respublikos teisinėje sistemoje „tautinės mažumos“ sąvoka yra susijusi išimtinai su kalba arba, tiksliau tariant, su kalbine mažuma. Šiame kontekste paminėtos valstybės savo teisinę sistemą, reglamentuojančią etninių grupių teisinę apsaugą, sureguliavo prieš daugelį metų. Europoje yra valstybių, kurios savalaikiu nesubalansavo teisinės bazės ir pastaruoju metu neturėdamos nedviprasmiško teisinio reglamentavimo susiduria su iššūkiais ir netipinėmis situacijomis su migrantais (pvz., Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė).
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūloma numatyti išskirtinį dėmesį etninėms grupėms, kurios mūsų šalyje tradiciškai gyveno ilgiau nei du šimtmečius. Tai - įstatymų leidėjo prerogatyva, kuri galėtų būti rimtai svarstoma, nes sektinų pavyzdžių Europoje šiuo klausimu, kuomet valstybė apibrėžia, kokios etninės grupės laikytinos tradicine tautine mažuma, yra. Kaip žinia, galimi keli būdai - nustatyti baigtinį etninių grupių sąrašą įstatyme arba atitinkamą sąrašą išgryninti įstatymą įgyvendinančiame akte. Neišsprendus šio uždavinio, ateityje - įvertinus globalizacijos ir žmonių migracijos procesus - tai gali tapti rimtu iššūkiu: imigrantams, nepaisant jų tautybės, bus sukuriamos platesnės teisės nei tautinei daugumai. Šią situaciją galima modeliuoti kaip neišvengiamą, delsimas gali reikšti politikų neveikimą, neatsakingą veiklą, ar netgi veikimą prieš valstybės interesus ir nacionalinį saugumą, kas darniai šalies raidai gali atnešti neigiamų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad naujojo teisinio reguliavimo iniciatoriai yra numatę valstybės įsipareigojimą remti tautinių mažumų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus ir veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka (įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalis). Manytina, kad tikslinga būtų numatyti galimybę remti tradicinių tautinių mažumų, kurios dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje istoriškai gyvena kelis šimtmečius, organizacijas ir jų įgyvendinamus kultūrinius projektus, kuriais yra skatinamas jų tautinio identiteto išsaugojimas ir integracija į Lietuvos visuomenę. Beje, tai - paplitęs reiškinys Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, prašome:
tautinė mažuma
mažuma - tautinė mažuma, kurios protėviai Lietuvos valstybėje gyveno ilgiau nei du šimtmečius. 2. Tradicinių tautinių mažumų organizacija - viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, kurios vienas iš steigimo dokumentuose numatytų tikslų - atstovaujanti tradicinei tautinei mažumai priklausančių asmenų interesams, susijusiems su tautinių mažumų integracija į Lietuvos visuomenę ir (arba) tautinės tapatybės išsaugojimu. 3. Valstybė remia tradicinių tautinių mažumų organizacijų kultūrinius projektus ir veiklą įstatymų nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į projekto papildymą nauju VI skyriumi ir nauju 12 straipsniu, atitinkamai keistina kito įstatymo projekto skyriaus ir straipsnių numeracija:
1) įstatymo projekto VI skyrių atitinkamai laikyti VII skyriumi irt.t.;
2) įstatymo projekto 12-15 straipsnius atitinkamai laikyti 13-16 straipsniais. Pritarti iš dalies Žr. 1.2 p. argumentus. Tautinių mažumų kultūrinio paveldo apsaugos klausimai sprendžiami 8 straipsniu. Tačiau Komitetas siūlo Projektą papildyti nauju 5 straipsniu, numatant atskirą reglamentavimą toms istorinėms tautinėms mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu. 2.
2 Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos tautinių mažumų Įstatymo projekto III skirsnio 6 straipsnio
ugdymas (tik) tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mūsų manymu, ši nuostata pažeidžia kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises. Mandagiai prašome atkreipti dėmesį į šią, mūsų nuomone, neteisybę. Nepritarti Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata siūloma atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką 2023 m. lapkričio 16 d. sprendime byloje Džibuti ir kiti prieš Latviją (peticijos Nr. 225/20 ir kiti) ir ji būtų sistemiškai įgyvendinama kartu su Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies, 30 straipsnio
su ES valstybėmis, kitų tautinių mažumų švietimo klausimai reglamentuojami ir detalizuojami Švietimo įstatyme atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus. Remiantis Projekto 6 straipsnio 1 dalimi būtų nustatyta, kad
„Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės
mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka.“ Remiantis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, numatomi atvejai, kai laiduojamas ugdymas tautinės mažumos kalba arba tos kalbos mokymasis vietovėse, kurioje gausiai gyvena tautinė mažuma. Projekto 6 straipsnio 2 dalies tikslas – skatinti ryšį su Europos Sąjungos valstybėmis, šių valstybių tautinių mažumų integraciją, kai tai numato tarptautinė sutartis.
Kitais atvejais ugdymas tautinės mažumos kalba ar tos kalbos mokymas užtikrinamas remiantis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi. 3. Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2024-09-05 7,7N Siūlome naikinti įstatymo projekto 7 straipsnį, dubliuojantį 11 straipsnį. 7 straipsnį naujai formuluoti taip:
švietimo srityje Savivaldybėse, kur Valstybei vardą davę autochtonai (lietuviai) dėl okupacijų ir prievartinės asimiliacijos tapo mažuma, pagal LR Konstitucijos 2, 3, 8, 10, 14, 28 straipsnius turi išlaikyti visas teises ilgaamžei savo ir Europos kultūrai saugoti. Kad būtų sudarytos lygios teisės visiems piliečiams, nebegaivinami okupacijų padariniai, keliamas mokymo lygis, didinamas pamokų skaičius valstybine kalba Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių valstybinės švietimo įstaigos priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. 10 straipsnio 1 dalyje išbraukti mažumoms „steigti politines organizacijas“, dalyvauti sprendžiant klausimus „Tarptautiniu“ lygmeniu. Nebeįtraukti atmestų straipsnių, kurie pažeistų LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkurtų panaikintą teritorinę autonomiją su svetima regionine kalba, suslavintais vietovių, gatvių, įstaigų užrašais. Nepritarti TM komentaras:
Nepritarti Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo klausimai turi būti sprendžiami Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu. 4.1
1 Tautinei mažumai priklausantis asmuo – kuriam būdinga kitokia nei lietuvių (= daugumos valstybės gyventojų) tautinė tapatybė. Geriau tautybių nepriešinti. Nepritarti Projekto 2 str.
Nepritarti Projekto 2 str. 1 d. nurodyta apibrėžtis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą
„lietuvių tautos“ terminą. Tautinių mažumų atstovai nekelia
supriešinimo problemos dėl šios nuostatos. Aiškumas ir tikslumas teisės akto projekte negali būti laikomas supriešinimu. 4.2 Kazimieras Garšva Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius 2024-09-16 6.2 Nesant sutarčių su Europos Sąjungos valstybėmis dėl mokymo kita kalba, tautinės mažumos atstovams sudaroma galimybė išmokti LR valstybinę kalbą ir ja mokytis, kartu studijuojant savo gimtąją kalbą. Nepritarti Projekto nesiekiama paneigti ar kitaip aiškinti Švietimo įstatymo nuostatas. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis (dėl galimybės mokytis tautinės mažumos kalbos arba tautinės mažumos kalba) įgyvendinama nepažeidžiant nuostatos mokytis oficialiosios kalbos arba mokytis ta kalba. Ši Konvencijos nuostata būtų įgyvendinta kartu su Projektu siūlomomis nuostatomis sistemiškai taikant Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, kuriose ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui, taip pat įtvirtinta, kiek laiko skiriama ugdymui lietuvių kalba. Valstybinės kalbos ir Švietimo įstatymas ne tik kad sudaro galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis lietuvių kalbos, tačiau nustato ir tokią prievolę. Teisė ir galimybė tautinių mažumų atstovams mokytis valstybine lietuvių kalba nustatyta Švietimo įstatyme. Projekto 6 str.
Projekto 6 str. 1 dalis nustato, kad tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Ši nuostata galioja ir nesant sutarčių su Europos Sąjungos valstybėmis. 4.3 Kazimieras Garšva Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius 2024-09-16 8.1 Tautinei mažumai priklausantys asmenys ... turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, papročius ir kalbą, gauti apie juos objektyvius Lietuvos Respublikos mokslo duomenis. Nepritarti Siūlomomis nuostatomis nesukuriama jokia speciali tautinei mažumai būdinga teisė. Teisė gauti informaciją nepriklauso ir neturi sąsajos su tautybe. 4.4 Kazimieras Garšva
3 Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimomis politinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis nesinaudoja Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių organizacijos ir kilmės valstybės dar nepripažino Lietuvos Respublikos ar jos dalių okupacijų ir kitų dalykų, nurodytų šio įstatymo 12 ir 14 straipsniuose. Nepritarti Projekto 12 straipsnio tikslas – įtvirtinti tautinei mažumai priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo sąlygas ir pareigas, o tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, įgyvendindami šias teises, turi, be kita ko, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, o jų steigiamų organizacijų veikla negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Be to, siūlomos nuostatos yra deklaratyvaus pobūdžio ir neaišku, kodėl išskiriamos tik politinės ir tarptautinės organizacijos. Projekto 12 straipsnis nustato tautinei mažumai priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo sąlygas ir jų pareigas. Okupacinių rėžimų nepripažinimas ar neigimas turėtų būti atitinkamai vertinamas įstatymų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo kodekso 170²straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. 12 straipsnio 2 ir 3 dalimis siekiama nustatyti, kad jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams. o tautinei mažumai priklausantys asmenys, įgyvendindami savo teises, laisves ir pareigas, turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, saugoti ir gerbti valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. 4.5 Kazimieras Garšva 2024-09-16 5N Pasiūlytas naujas 5 straipsnis. Autochtoninės ir istorinės tautinės mažumos 5.3. savivaldybėse, kur valstybei vardą davę autochtonai (lietuviai) dėl okupacijų ir asimiliacijos tapo mažuma, pagal LR Konstitucijos 2,3,8, 10,14, 28 straipsnius visiems LR piliečiams sudarant lygias teises švietimo, kultūros ir visose kitose srityse valstybinės švietimo įstaigos priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Nepritarti Projekto tikslas – įtvirtinti konkrečias teisės normas, kuriomis būtų sistemiškai ir išsamiai reglamentuojamos tautinių mažumų teisės. Siūlomos nuostatos neprisideda siekiant Projekto tikslų, jos neaiškios, nenuoseklios, nesuprantamos, taip pat lieka neatskleistas šių nuostatų turinio praktinis taikymas. Siūloma nuostata - ne šio įstatymo dalykas. 4.6 Kazimieras Garšva 2024-09-16 Siūlymai įvesti regioninę kalbą, vietovardžių, asmenvardžių rašymą užsienio kalbomis prieštarauja LR Konstitucijai, Tautinių mažumų konvencijai ir t.t.
Pritarti Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo reguliavimo dalykas ir turi būti išspręstas būtent priėmus Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus rajono savivaldybė 2024-08-025 Vilniaus rajono savivaldybė susipažino su Tautinių mažumų įstatymo projektu ir sveikina iniciatyvą priimti šį įstatymą. Tautinių mažumų padėties teisinis reglamentavimas tampa ypatingai jautrus sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, todėl svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti tautinių mažumų teises ir sąlygas jomis naudotis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo 5 straipsnyje (Teisė vartoti tautinės mažumos kalbą) nėra aiškiai reglamentuotas ir nustatytas tautinių mažumų kalbų vartojimas viešojoje erdvėje, tai kelia nemažai sumaišties ir neaiškumų tiek gyventojams, tiek viešajame administravime, todėl prašytume aiškiau ir tiksliau nustatyti tautinių mažumų kalbų vartoseną viešajame gyvenime. Taip pat svarbu paminėti, kad projekto 6 straipsnio formuluotės apie švietimą tautinės mažumos kalba kelia abejonių, ar bus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautinės tapatybės, užtikrinamos lygios galimybės mokytis ir įgyti išsilavinimą. Esame įsitikinę, kad negali būti bloginamos ugdymo sąlygos savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba.
Pritarti iš dalies Pritariant, kad tautinių mažumų kalbų vartojimas viešajame gyvenime, įskaitant švietimo sritį, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotas įstatymu, tačiau kalbos vartojimo detalizavimas nėra šio įstatymo dalykas. Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatos nepaneigia ar nesuteikia pagrindo kitaip aiškinti Švietimo įstatymo nuostatų, kurios jau įtvirtina teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos kitais atvejais, nei numatoma 6 straipsnio 2 dalimi. Projekto nuostatos nesudaro prielaidų bloginti šiuo metu nustatytas ugdymo tautinės mažumos kalba sąlygas. Projekto 6 straipsnio 1 dalis tikslas – įtvirtinti tautinei mažumai priklausančio asmens teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos, šią teisę įgyvendinant remiantis Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais švietimą. Kitų 6 straipsnio nuostatų tikslas – skatinti ryšį su Europos Sąjungos valstybėmis, šių valstybių tautinių mažumų integraciją, kai tai numato tarptautinė sutartis, atitinkamos nuostatos taip pat būtų taikomos sistemiškai su Švietimo įstatyme jau įtvirtintu reguliavimu. 2.
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-07-29 Iš esmės pritaria esamai Įstatymo projekto redakcijai, siūlo pagal galimybes atsižvelgti į posėdyje išsakytas pastabas dėl mokymo tautinės mažumos kalba nebloginimo, dėl atsisakymo tų nuostatų, kuriomis nustatomas įpareigojimas užtikrinant šiame įstatymo projekte nustatytas teises laikytis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų bei gerbti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir pritaria Dalios Asanavičiūtės, Jurgio Razmos, Edmundo Pupinio ir kt. pasiūlymui dėl istorinių tautinių bendruomenių, nykstančių bendruomenių išsaugojimo. Pritarti Pritartina pagal galimybes atsižvelgus į dalį pasiūlymų. Dėl siūlymo atsisakyti nuostatos dėl įpareigojimo gerbti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir laikytis kitų įstatymų – turi būti aišku, kad priimtas įstatymas taps Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi ir neturės viršenybės kitų įstatymų atžvilgiu. Dėl tautinių mažumų vartojimo viešajame gyvenime ir vietovardžių rašyme - tai Valstybinės kalbos įstatymo reglamentavimo dalykas. Dėl istorinių tautinių bendruomenių (Seimo narių D. Asanavičiūtės ir kt. siūlymas) siūloma pritarti iš dalies, t. y. Projektą papildyti atitinkamai nauju 5 straipsniu, atsisakant siūlymo dėstymo naujame skyriuje. 3.1
2 Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje neapribojus, kad ugdymas tautinės mažumos kalba garantuojamas tik tose mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) yra įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, yra koduojamas prieštaravimas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Taip pat būtų sukeliama perteklinė našta visoms valstybinėms ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms būti pasiruošusioms vykdyti mokymą tautinių mažumų kalba ir tai neatitiktų Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, atsižvelgiant į ugdymosi poreikių įvairovę užtikrinantį visiems asmenims lygias galimybes mokytis kartu su bendraamžiais, teisę mokytis valstybine kalba. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį patikslinti taip:
„2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose
(įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos ugdymas, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio
Pritarti Iš esmės pritarti, tik sąvoką „kalbos ugdymas“ pakeisti sąvoka „kalbos mokymas“. 3.2
3 Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus <...> tautinės mažumos kalbomis.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo
yra lietuvių kalba, o kitomis kalbomis galima mokyti tik, jei studijų rezultatai siejami su užsienio kalbos mokėjimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi aukštosios mokyklos turi autonomiją, suteikiančią joms teisę pačioms spręsti dėl studijų programų rengimo ir įgyvendinimo, todėl valstybės institucijos ir įstaigos negali užtikrinti visų dalykų pedagogų rengimo tautinių mažumų kalba. Taip pat Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių <...> tautinės mažumos kalbomis. Švietimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įpareigoja švietimo, mokslo ir sporto ministrą patvirtinti Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą. Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. vasario 24 d. įsakymu Nr.
V-184
„Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų
vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktas nustato, kad Europos Sąjungos šalyse parengto ir išleisto vadovėlio ir (ar) mokymo priemonės gimtosioms kalboms, kurių mokomasi Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, mokytis turinys turi atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus ir informacija apie šiuos vadovėlius gali būti skelbiama Švietimo portalo informacinėje sistemoje, tai įgalina mokyklas juos įsigyti panaudojant turimas mokymo lėšas. Lietuvos vadovėlių leidėjai savo iniciatyva verčia istorijos ir geografijos vadovėlius į tautinių mažumų kalbas, tokiu atveju reikalaujama, kad temos apie Lietuvos istoriją ir geografiją būtų pateikiamos lietuvių kalba. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata suponuoja, kad visi mokyklose naudojami vadovėliai (ne tik skirti gimtajai kalbai mokytis) būtų prieinami tautinių mažumų kalbomis. Manome, kad ši nuostata yra perteklinė ir pablogins tautinių mažumų mokinių mokymosi sąlygas ir jų rezultatus, nes valstybinius brandos egzaminus mokiniai laiko lietuvių kalba, tik rečiau vartojamos sąvokos užduotyse yra pateikiamos rusų, lenkų ir ukrainiečių kalbomis. Atsižvelgdami į pirmiau pateiktus argumentus, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3.
Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus ir Švietimo įstatymo 40 straipsnio
priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalbomis kalboms, numatytomis numatytoms Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, mokyti.“ Pritarti 3.3
22 Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad Bendrojo ugdymo taryba, į kurią įtraukiami ir tautinių mažumų atstovai, teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms <...>. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas nustato, kad vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Bendrojo ugdymo taryba yra valstybės lygmens savivaldos institucija, kuri gali ir turi teikti siūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Bendrojo ugdymo tarybos kompetencijai priskirtais klausimais, todėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas, atsisakant nuostatos, kad Bendrojo ugdymo taryba teikia siūlymus „savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, taip pat manome, kad Bendrojo ugdymo taryba turėtų pasisakyti visais klausimais, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu jų įstatymo lygmeniu nedetalizuojant.
Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą patikslinti taip: „2) teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl turinio ir (ar) planų sudarymo ir atnaujinimo, švietimo teikėjų tinklo pertvarkos ir optimizavimo įgyvendinimo, bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pertvarkymo ar likvidavimo arba dėl jų struktūros pertvarkos kai tai klausimų, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“ Pritarti 3.4
2
1) Ministerija, išnagrinėjusi Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pateiktą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies, siūlo atsisakyti nuostatos, kad „stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos“, nes ugdymo procesą organizuojant tautinių mažumų kalba yra stipriai pablogintos šių mokinių sąlygos tinkamai išmokti valstybinę kalbą. Tai įrodo šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai, kai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaikė 20,4 proc. jį laikiusių mokinių (mokyklos lietuvių mokomąja kalba – 6,7 proc.).
Valstybė turi garantuoti visiems piliečiams tinkamas sąlygas išmokti valstybinę kalbą, nepažeisdama Įstatymo projekto 3 straipsnyje įvardintų principų, kuriais užtikrinamos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir laisvės, ir turi dėti visas pastangas, kad tiek tautinių mažumų mokiniai, tiek iš užsienio į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai tinkamai mokėtų valstybinę kalbą, galėtų dirbti ir studijuoti Lietuvoje. Pritarti 3.5
1
2) Ministerija, išnagrinėjusi Seimo narės Beatos Pietkiewicz pateiktą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies pakeitimo, siūlo jam nepritarti. Bendrojo ugdymo mokyklos įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, kurios aprašo kiekvieno dalyko mokymo(si) turinį, mokinių mokymosi pasiekimus. Jomis vadovaujantis yra kuriamos nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų užduotys. Bendrosios programos – tai standartas, kurį turi įgyti kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso tautinėms mažumoms, ar ne. Bendrieji ugdymo planai nusako, kiek pamokų, kurioje klasėje kiekvienam dalykui skiriama, kad būtų pasiekti bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai. Tiek bendrųjų ugdymo programų, tiek bendrųjų ugdymo planų pritaikymas tautinių mažumų mokykloms nėra įmanomas, nes šiose mokyklose suteikiamas tokios pačios vertės pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitose šalies mokyklose. Pritarti 3.6
3 Taip pat Ministerija nepritaria (Beatos Pietkiewicz)[1] siūlymui dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo.
Pedagogams rengti ir mokykloms aprūpinti vadovėliais yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o prireikus ir pagal valstybės galimybes taikant projektinį finansavimą yra skiriamos ir kitų šaltinių lėšos. Pavyzdžiui, mokykloms įsigyti vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias programas 2023 metais iš valstybės biudžeto buvo skirtos mokymo lėšos. Įvertinus, kad skiriamų lėšų nepakaks, atsižvelgiant į valstybės galimybes, papildomai buvo skirtos valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšos. Didesnis lėšų poreikis mokykloms apsirūpinti naujais vadovėliais yra išaugęs dėl atnaujinto ugdymo turinio diegimo, tačiau skaičiuojama, kad nuo 2027 metų mokyklų poreikius visiškai turėtų tenkinti iš valstybės biudžeto mokymo vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skiriamos lėšos. Įstatymo lygmeniu nėra tikslinga pedagogams rengti ir mokykloms aprūpinti vadovėliais įteisinti ir numatyti tikslinę priemonę, nes lėšos planuojamos pagal valstybės galimybes ir realius poreikius. Pritarti 3.7 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-09-057 1,2 Siūlome nepritarti ir siūlymams dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pakeitimų (SN Beatos Pietkiewicz pasiūlymas)[2]. Ministerija nesutinka, kad tautinių mažumų švietimo klausimams spręsti būtų sudaroma atskira Tautinių mažumų švietimo komisija. Švietimo įstatymo 62 straipsnis nustato, kad švietimo klausimams analizuoti ir vertinti yra sudaroma Lietuvos švietimo taryba. Specifiniams klausimams, susijusiems su bendruoju ugdymu, analizuoti ir vertinti yra sudaroma Bendrojo ugdymo taryba. Tautinių mažumų švietimo klausimai negali būti diskutuojami, analizuojami ir vertinami atsietai nuo visos švietimo sistemos, nes tautinių mažumų švietimas yra integrali švietimo dalis.
Taip pat atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad jokia taryba ar komisija negali veikti kaip savarankiškas politikos formavimo subjektas, jos veikia kaip patariamasis organas, kuris teikia siūlymus: Lietuvos švietimo taryba – Lietuvos Respublikos Seimui, Bendrojo ugdymo taryba – švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje suformuluotos funkcijos suponuoja situaciją, kad patariamasis organas kišasi į įstatymais savivaldos kompetencijai nustatytų klausimų sprendimą dėl mokyklų tinklo pertvarkos, mokyklų steigimo, pertvarkymo ir likvidavimo, todėl šios funkcijos yra laikytinos perteklinėmis. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo nariai: Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė. 2024-06-181 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių bendruomenių tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie istorines tautines bendruomenes, nykstančias bendruomenes, kurių tradicijų ir papročių puoselėjimas tampa kultūrinio išlikimo klausimu. Aktualu paminėti, kad dalis tautinių mažumų asocijuojasi su tam tikromis religijomis ir jos sudaro didelę dalį tautinio identiteto, pav., totoriai ar karaimai. Taip pat jau kelis šimtmečius Lietuvoje gyvena tautinių bendruomenių atstovai, kurie jau nebeturi egzistuojančios savo istorinės valstybės.
Tad įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų tradicijas, o taip pat ir religinį identitetą. Pasiūlymas:
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą.“ Pritarti iš dalies Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 2 dalį kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Atsižvelgiant į tai, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys gali priklausyti skirtingoms religinėms bendruomenėms, neįtrauktas religijos aspektas. Taigi siūloma Projekto 1 straipsnį papildyti žodžiu „tradicijas“, žr. 1 Komiteto pasiūlymą. Komiteto sprendimui ir pasiūlymui pritarta bendru sutarimu. 1.2 Seimo nariai:
Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva
3 Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo įstatymo projekto 1 straipsniui. Pasiūlymas:
4 dalį ir ją išdėstyti taip[3]: „4.
Tautinė tapatybė
Pritarti iš dalies Siūloma 2 straipsnio 3 dalį papildyti žodžiu, „tradicijų“. atsisakyti žodžio „religijos“, argumentai, kaip ir argumentai Žr. Komiteto pasiūlymą. Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu. 1.3 Seimo nariai: Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė 2024-06-1813 N Argumentai:
Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui. Visgi projekte nėra kalbama apie istorines tautines bendruomenes, kurių Lietuvoje yra mažiausiai trys – tai romai, totoriai ir karaimai. Deja, pastarosios dvi istorinės tautinės bendruomenės yra nykstančios. Dėl šios priežasties yra ne tik svarbu paminėti šių istorinių tautinių bendruomenių svarbą ir užtikrinti joms specialų teisinį statusą, bet ir įstatymu įsipareigoti valstybei dėti pastangas ne tik šių istorinių tautinių bendruomenių galimybei puoselėti tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą, bet apskritai prisidėti ir remti ypač nykstančių istorinių tautinių mažumų išsaugojimą, teikti valstybinę paramą. Pasiūlymas:
skyriumi ir nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „VI
bendruomenių išsaugojimas 1.
Istorinė tautinė mažuma (bendruomenė)
1) yra susijusi su Lietuva ilgais, nepertraukiamais istoriniais ryšiais;
2) išskyrus Lietuvą, neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu;
3) siekia išsaugoti savo tautinę tapatybę, kultūrinį, religinį ir istorinį paveldą. 2. Pripažintoms kaip sparčiai nykstančios istorinės tautinės mažumos (bendruomenės), yra teikiama valstybinė parama siekiant išlaikyti istorinę mažumą (bendruomenę) ir išsaugoti kultūrinį ir religinį paveldą. 3. Lietuvos valstybė finansuoja ir remia istorinių tautinių mažumų (bendruomenių) kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo išsaugojimą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti sąvokos „tautinė mažuma“ apibrėžtis jau apima tokius požymius kaip ilgalaikiai, tvirti ir nuolatiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos pilietybė, siekis išsaugoti tautinę tapatybę, apibūdinant istorines tautines bendruomenes šie požymiai nekartojami. Kultūrinio paveldo, kaip istorinės tautinės bendruomenės požymio, atsisakyta, kadangi kultūra apima ir kultūrinį paveldą, be to, kultūra yra tautinės tapatybės, kaip ji apibrėžta Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, dalis. Dėl religinio aspekto žr. argumentus dėl pasiūlymo 1 straipsniui. Pritariant pasiūlymo esmei, siūloma atsisakyti įstatymo projekto papildymo nauju VI skyriumi, nuostatas dėstyti įstatymo projektą papildžius nauju 5 straipsniu. Pasiūlymas:
Projektą papildyti nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Istorinės tautinės mažumos, jų teisės ir valstybės įsipareigojimai
yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, laikomos istorinėmis tautinėmis mažumomis. 2.
mažumos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos rūpinasi istorinių tautinių mažumų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu. Ši funkcija finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.“. Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu. 1.4 Seimo nariai:
Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė 2024-06-18 13-16 (14-17) VI;
Argumentai: Atsižvelgiant į projekto papildymą nauju VI skyriumi ir nauju 13 straipsniu, reikia atitinkamai keisti kito įstatymo projekto skyriaus ir straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:
1Įstatymo projekto VI skyrių atitinkamai laikyti VII skyriumi. Įstatymo projekto 13-16 straipsnius
atitinkamai laikyti 14-17 straipsniais. Pritarti iš dalies Pritariant pasiūlymo esmei, siūloma atsisakyti įstatymo projekto papildymo nauju VI skyriumi, nuostatas dėstyti įstatymo projektą papildžius nauju 5 straipsniu. Projektą papildžius nauju 5 straipsniu, Projekto 5-15 straipsnius atitinkamai laikyti 6-16 straipsniais. Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu. 2.1 Seimo narė Beata
1 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių mažumų tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie kalbą, kuri yra kultūros bei tradicijų išsaugojimo garantas ir rodo priklausymą tam tikrai tautinei mažumai. Įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų kalbas, siekiant išsaugoti tam tikrą tautinę mažumą ir savo identitetą.
Projekte pasigendama būtinų
„administracinių - teritorinių vienetų, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro
tautinė mažuma“ ir „teritorijų, kuriose gyvena tautinės mažumos“ sąvokų bei būtinos su tuo susijusios reguliacijos, kaip inter alia tai yra apibrėžta Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, kurią LR Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. (Nr. VIII-1548) Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip: „Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengtis minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis. Nepritarti Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. ŠMK vertinimu pasiūlymas prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymui. Siūlomos nuostatos neaiškios, vertinamojo pobūdžio („tradiciškai ir gausiai gyvena“, „realų poreikį“, „kiek įmanoma stengtis“), t. y. neaišku, kas ir kokiais kriterijais remiantis spręstų dėl šių nuostatų turinio praktinio taikymo. Komiteto sprendimui „nepritarti“ pritarta bendru sutarimu.
2.2 Seimo narė Beata
2 Argumentai: Įstatymai reglamentuojantys valstybinės kalbos vartojimą nenumato tautinių mažumų atstovų kalbos vartojimo galimybės, bendraujant su administracinės valdžios institucijomis tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, tačiau praktikoje savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, tos tautinės mažumos kalbos vartojimas bendraujant su administracinėmis valdžios institucijomis yra paplitęs ir tradiciškai įsitvirtinęs. Piliečiai dažnai kreipiasi į institucijas tautinės mažumos kalba raštiškai ir žodžiu. Laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatų, kad „Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba‘‘ atsakymai yra rengiami tik valstybine kalba. Norėdami perkelti į įstatymą praktiką, kuri yra paplitusį savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio dalį, įrašant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas. Pasiūlymas:
1Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę,
turi būti laikomasi įstatymų bei Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų”. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų“. Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
2.3 Seimo narė Beata
1 Argumentai: Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui, ypač tautinių mažumų švietimo srityje. Valstybė užtikrina sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis valstybinės ir tautinių mažumų kalbos kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, todėl rengiant bendrąsias ugdymo programas ir planus siūlome išlaikyti tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos kalbos, suprantamos kaip gimtoji kalba, paritetą valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu. Pasiūlymas:
6 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę
mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Valstybės institucijos užtikrina bendrojo ugdymo programų ir planų pritaikymą tautinių mažumų mokyklose, įgyvendinant teisę mokytis gimtąja kalba bei teisę į gimtosios kalbos mokymasį .“ Nepritarti Projekto 6 straipsnio 1 dalies tikslas – įtvirtinti tautinei mažumai priklausančio asmens teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos, šią teisę įgyvendinant remiantis Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais švietimą. Švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus ir, be kita ko, tautinių mažumų švietimo klausimus reglamentuoja Švietimo įstatymas.
Pagal Švietimo įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio teisę mokytis valstybine ir gimtąja kalba, 2 dalį bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Pritartina ŠMK pastebėjimui, kad Tautinių mažumų mokyklose turi būti suteikiamas tokios pačios vertės pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitos šalies mokyklose pagal bendrųjų programų standartą. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsavo: už-6, prieš-nėra, susilaikė-1. 2.4
3 Argumentai: Tvarus tautinių mažumų švietimo finansavimas yra būtinybė, norint užtikrintai integruoti jaunus piliečius į Lietuvos visuomenę. Tvarus finansavimas pagerintų rezultatus tautinių mažumų mokymosi srityje, tarnautų pasitikėjimo valstybe didinimui, dialogui bei visuomenės darniam vystymuisi. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti ją taip: „Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis. Šios priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų bei kitų lėšų, formuojant atskirą finansavimo priemonę tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę. Nepritarti Projekto 6 straipsnio 3 dalimi siekiama įtvirtinti valstybės įsipareigojimus tautinių mažumų švietimo srityje, o ne reglamentuoti švietimo, įskaitant pedagogų rengimo ir vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, finansavimo klausimus.
Projekto 8 straipsnio 2 dalyje yra nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal planavimo dokumentuose patvirtintas priemones iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka finansuoja kultūros projektus tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę, kultūrai, papročiams, kalbai ar tarpkultūriniam bendradarbiavimui puoselėti ir plėtoti. Dėl sprendimo „Nepritarti“ nebalsuota. Pasiūlymo teikėja sutiko su Komiteto siūlymu. 2.5 Seimo narė Beata
1 Argumentai: Šiuo metu Lietuvos tautines mažumos ir bendrijos yra atstovaujamos Tautinių mažumų švietimo komisijos, kuri yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Komisija teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, atlieka kitų teisės aktų, sutarčių, planų stebėseną. Įstatymo projekte siūloma tautinių bendrijų švietimo politiką perkelti į Bendrojo ugdymo tarybą, kurioje atsakingas už švietimą ministras užtikrintų tautinių mažumų atstovavimą Bendrojo ugdymo taryboje. Siūlome atsisakyti šio pasiūlymo, nes tautinių mažumų švietimas yra specifinis ir reikalauja ekspertinių žinių. Pasiūlymas integruoti tautinių mažumų švietimą į bendrą tarybą nesuteiktų tinkamo atstovavimo tautinių mažumų švietimo ekspertams dėl Bendrojo ugdymo tarybos narių skaičiaus, pasiūlymų teikimo galimybės ir galimo balsavimo rezultatų, kitų galinčių kilti problemų ir nesutarimų. Be to, nėra pateikta priežastis, kodėl ir kam kyla būtinybė naikinti Tautinių mažumų švietimo komisija.
Bendrojo ugdymo taryba, atstovaudama visai švietimo sistemai Lietuvoje, neužtikrins tinkamo tautinių mažumų švietimo įgyvendinimo, todėl siūlome palikti Tautinių mažumų švietimo komisiją, suteikiant jai daugiau teisių tautinių mažumų švietimo formavimo ir įgyvendinimo srityse. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Siekiant skatinti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis dalyvauti valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, už valstybės politiką švietimo srityje atsakingas ministras, tvirtindamas Tautinių mažumų švietimo komisiją ir jos sudėtį.“ Nepritarti Švietimo įstatymo 62 straipsnis numato, kad Bendrojo ugdymo taryba yra viena iš valstybės švietimo savivaldos institucijų, kuri inicijuoja ir svarsto ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo turinio kaitos perspektyvas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokyklų aprūpinimo. Bendojo ugdymo tarybos funkcijos ir įgaliojimai ir yra platesnės apimties nei Tautinių mažumų švietimo komisijos. Be to, Tautinių mažumų švietimo komisija, turi teisę deleguoti savo atstovus dalyvauti ir Bendrojo ugdymo tarybos organizuojamuose posėdžiuose (nuostatų 7.2 papunktis). Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu. 2.6 Seimo narė Beata
2 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tautinių mažumų švietimo komisija:
1) teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir užtikrinimo;
2) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas su tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ugdymu susijusiais klausimais;
3) apibendrina su tautinių mažumų švietimu susijusių švietimo pasiūlymus, konsultuoja, valstybės ir savivaldybių institucijas kuriant ir atnaujinant ugdymo turinį ir (ar) planus, įgyvendinant švietimo teikėjų tinklo pertvarką, optimizavimą, steigiant, pertvarkant ar likviduojant bendrojo ugdymo mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atliekant jų struktūros pertvarką tais atvejais, kai tai susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu." Nepritarti Patariamųjų institucijų funkcijų dubliavimasis gali daryti neigiamą įtaką tautinių mažumų politikos nuoseklumo užtikrinimui) Taip pat žr. argumentus dėl pasiūlymo 7 str. 1 daliai. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu. 2.7
1 Argumentai: Tautinių mažumų kultūros išsaugojimas ir informacijos sklaida laidoja ne tik kalbos puoselėjimą bei komunikaciją. Įstatymo projekte, kurios apima teises ir pareigas, trūksta nuostatos, draudžiančios diskriminaciją dėl priklausymo konkrečiai tautinei mažumai. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą
asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, papročius ir kalbą. Niekas neturi teisės diskriminuoti tautinės mažumos atstovo dėl kilmės, kultūros, tradicijos, gimtosios kalbos ar religijos“. Nepritarti Nuostata perteklinė. Apsauga nuo diskriminacijos kalbos, kilmės, religijos ir kitais pagrindais aiškiai įtvirtinta Konstitucijoje ir Lygių galimybių įstatyme.
Be to Projekto 3 straipsnio
tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, turi teisę į apsaugą nuo diskriminacijos. Nebalsuota. Pasiūlymo teikėja sutiko su Komiteto argumentais ir siūlymu. 2.8 Seimo narė Beata
2 Argumentai: Tautinei mažumai priklausantis asmuo pagal šio įstatymo projekto apibrėžimą yra Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis. Piliečio teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. 28 straipsnis „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Remiantis tuo, siūloma atsisakyti perteklinės 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuri inter alia suponuoja tautinių mažumų pažeidžiamumą, valstybės nepasitikėjimą kitos tautybės piliečiais, galimai diskriminuoja kitos tautybės pilietį bei netarnauja socialinės, visuomeninės bei politinės lygybės nuostatoms. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį:
nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams.“ Nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas vertina teisės aktų projektus juridinės technikos aspektu. Šiuo atveju Projekte esama nuostata nebuvo įvertinta, kaip perteklinė.
Įstatymas turi būti suprantamas ne tik teisininkui bet ir tiksliniam subjektui ar kuriam kitam asmeniui. Nuostata aiškiai nusako, kad šis įstatymas neturi viršenybės Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Konstitucinių įstatymų ir kitų įstatymų atžvilgiu. Ši nuostata yra paremta ET tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 21 straipsniu: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams.“ Pagal Projekto 1 straipsnį Tautinių mažumų įstatymas nustato ne tik tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves, bet ir jų pareigas. Prie pareigų priskirtinas ir šis Projekto 12 straipsnio 2 dalimi siūlomas saugiklis – draudimas tautinei mažumai priklausančiam asmeniui dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams. Dėl sprendimo „Nepritarti“ pritarta bendru sutarimu. 2.9 Seimo narė Beata
1 Argumentai: Įstatymo projektas ignoruoja Tautinių mažumų departamento vaidmenį tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Nėra žinomi planai dėl šios institucijos likimo, tačiau VII Įstatymo projektas suponuoja, kad galimai institucija bus reorganizuota ar panaikinta. Departamentas yra svarbus tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo įrankis. Suteikiant šiai institucijai didesnes galias ir svaresnį finansavimą, galima būtų labiau įgalinti ir pačias tautinių mažumų bendruomenes. Siūloma neatsisakyti įstatyme projekte konkretaus institucijos pavadinimo įrašymo, o pakeisti jį, jei institucija bus reorganizuota.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įgaliotoji institucija Tautinių mažumų departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką tautinių mažumų srityje, prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai.“ Nepritarti Projekte įstatymo lygiu įtvirtinamas ir išlaikomas Tautinių mažumų departamento (TMD) statusas, tai išsamiai nurodyta ir Projekto aiškinamajame rašte, tačiau, siekiant ateityje išvengti įstatymų keitimo, jei būtų keičiamas TMD pavadinimas, Projekte siūloma vietoj TMD nurodyti Vyriausybės įgaliotą instituciją, atsakingą už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą (sutrumpintai – Įgaliotoji institucija). Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota: už-5, prieš-1, susilaikė-nėra. 2.10 Seimo narė Beata
2 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Vyriausybė ar įgaliotoji institucija, Tautinių mažumų departamentas, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. gruodžio
Argumentai, kaip ir dėl siūlymo 13 straipsnio 1 daliai. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota: už-5, prieš-1, susilaikė-nėra. 3.1 Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-091 Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 (toliau – Konvencija). Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą“. 1990 m.
Rekomendacijos nurodo religiją kaip tautinės mažumos savitumo dalį, todėl tikslinga prie tautinės mažumos ir susijusių sąvokų apibrėžimo įtraukti ir religinį aspektą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį, ir kalbinį ir religinį identitetą.“ Nepritarti Tautinei mažumai priklausantis asmuo gali turėti ir kitokį religinį identitetą nei atitinkamos tautinės mažumos dauguma. Tokiu atveju kiltų klausimų dėl galimai diskriminacinių nuostatų tokio asmens atžvilgiu. Teisės į religijos išpažinimą klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos religinių bendrijų ir bendruomenių įstatyme. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu. 3.2 Seimo nariai Rita Tamašunienė,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus ir tarptautiniuose dokumentuose vartojamą tautinių mažumų apibrėžimą siūlome išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tautinė mažuma – grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdingaos lietuvių tautinė tapatybė, dalis ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę kitokios nei lietuvių tapatybės savybės - kultūra, kalba, papročiai, religija arba bent viena iš jų, ir kurias siekia išsaugoti.“ Nepritarti Pagal teikiamą pasiūlymą pakanka bent vienos savybės, kad piliečių grupė būtų laikoma tautine mažuma. Tai suponuotų, kad, pvz., grupė Lietuvos Respublikos piliečių, besilaikanti kokio nors papročio galėtų būti laikoma tautine mažuma. Manytina, kad tai neatitiktų įstatymo projekto tikslo ir nepagrįstai išplėstų tautinės mažumos sąvokos turinį. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu. 3.3 Seimo nariai Rita Tamašunienė,
5 Argumentai: Kadangi įstatymo projekte yra daugiau sąvokų apibrėžtų kitose teisės aktuose siūlome plėsti nurodomų įstatymų sąrašą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.“ Pritarti iš dalies Siūlytina neįtraukti Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo į 2 straipsnio 5 dalyje įvardijamų įstatymų grupę, kadangi Projekte nevartojamos šio įstatymo sąvokos. Žr. 4 Komiteto siūlymą.
siūlymą. Dėl sprendimo „pritarti iš dalies“ balsuota bendru sutarimu. 3.4 Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09 Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo 1 punkte. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam ir kalbiniam, religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;“ Nepritarti Žr. argumentus dėl pasiūlymų 1 str. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu. 3.5 Seimo nariai Rita Tamašunienė,
3 Argumentai: 1999-06-22 Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo, 11 straipsnio 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis tikslinga sąžiningai įvertinti naujus teisinius reguliavimas bei jų atitikimą tarptautinių sutarčių nuostatoms.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus arba
priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikimo tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas;“ Pritarti Pritarta bendru sutarimu. 3.6 Seimo nariai Rita Tamašunienė,
4 Argumentai: Pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį šalys įsipareigojo „Nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš Šalių bendrąją integracijos politiką, Šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. spalio 13 d. nutarimu
„Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero
kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ ratifikavo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Sutarties 15 straipsnyje 2 punkte nustatyta, kad šalys taip pat „susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią“. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.“ Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir šio Projekto nuostatų visuma visapusiai apsaugo tautinėms mažumoms priklausančius asmenis nuo asimiliacijos ar priemonių, kuriomis siekiama asimiliuoti asmenis, taikymo. Projekto 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos principai, kad šie asmenys galėtų puoselėti savo kultūrą, papročius, tradicijas, taip pat kad nebūtų diskriminuojami. Sprendimui „Nepritarti“ balsuota: už-5, prieš-1, susilaikė-nėra. 3.7 Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-095 2-8 N Argumentai:
Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnyje 2 punkte įtvirtinta, kad pasirašančios šalys „nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose-teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma, (...) o taip pat, vadovaujamosios tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje 5 įtvirtinta:
„Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms
mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą jau galiojantį teisinį reglamentavimą, kyla būtinybė išsamiai reglamentuoti administracinius- teritorinius vienetus, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, reglamentuoti tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime bendraujant su tose teritorijose veikiančiomis administracinės valdžios institucijomis bei tose administracinėse vienetuose reglamentuoti galimybę gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos užrašyti tautinės mažumos kalba. Taip pat svarbi tautinio identiteto dalis – galimybė užrašyti originalų asmens vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose. Šiuo metu tokia galimybė yra suteikiama iš dalies, nes originalų vardą ir pavardę gali užrašyti tik asmenys, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų. 5 straipsnio papildymas 8 dalimi sudarytų prielaidas ateityje lenkų tautinei mažumai pilnai, o ne selektyviai naudotis nustatyta teise ir galimybe užrašyti vardus ir pavardes taip, kaip Lenkijos lietuviai. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) sudaryta Darbo grupė tautinių mažumų įstatymo projektui rengti (toliau – Darbo grupė) savo rašte Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai 2020 metais dėl teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto pritarė nuostatai, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose vardą ir pavardę užrašyti tautinės mažumos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Darbo grupė pažymėjo, kad
„Teisės savo pavardę ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba nuostatomis
sprendžiama problema, kad šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas asmeniui neleidžia atsisakyti įrašo apie tautybę, t.y., nėra galimybės iš registro ištrinti šio įrašo. Taip pat įstatymas nenumato galimybės pakeisti tautybės. Gimus vaikui galima pasirinkti tautybę tik iš abiejų tėvų pusės. Šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas numato tautybės įrodinėjimą civilinės būklės akto įrašais.“ Pasiūlymas:
Papildyti 5 straipsnį 2, 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip :
„2. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis
pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba. 3. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 4.
visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas greta valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba. 6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 7. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba. 8. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pargeidaujant, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti kita nei lotyniška abėcėle rašomi lotynų kalbos rašmenimis.“ Nepritarti TM komentaras:
Nepritarti Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. ŠMK nuomone, pasiūlymas neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. Be to, siūlomos nuostatos nepakankamai aiškios, nepagrįstas šių nuostatų praktinis pritaikymas, neatskleistas poreikis (kokiam skaičiui asmenų ir savivaldybių tai būtų aktualu).
Dėl siūlomos Projekto 5 straipsnio
įstatymas jau reguliuoja vardo, pavardės rašymą, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Sprendimui „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu. 3.8 Seimo nariai Rita Tamašunienė,
2 Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, t. y. Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant sprendimus ar keičiant esantį teisinį reguliavimą susijusį su tautinių mažumų teise vartoti tautinės mažumos kalbą tikslinga įvertinti naujus teisinio reguliavimo atitiktį tarptautinių sutarčių nuostatoms.
Pabrėžtina įrašas, kad tautinių mažumų kalbos vartojimas viešoje erdvėje turi neprieštarauti įstatymams, reglamentuojantiems valstybinės kalbos vartojimą yra perteklinis, nes prievolė laikytis įstatymų, tarp jų – teisės aktų reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, akivaizdžiai kyla iš kitų norminių aktų ir teisės principų. Pagrindiniu įstatymu nustatančiu valstybinės kalbos vartojimą yra laikomas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytas įstatymas. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį, ją laikyti 5 straipsnio 9 dalimi ir išdėstyti taip: „9. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.“ Pritarti iš dalies Siūlytina Projekto 5 straipsnio
konvenciją, tačiau nepritarti žodžių „reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą“ išbraukimui. Žr. 5 Komiteto pasiūlymą. Dėl sprendimo „Pritarti iš dalies“ balsuota bendru sutarimu. 3.9 Seimo nariai Rita Tamašunienė,
2 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnį šalys įsipareigojo užtikrinti galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir imtis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga.
Atsižvelgiant į atskirų savivaldybių veiksmus, svarbu pabrėžti, kad siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir standartų, būtina įvertinti tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, reikalingų gyvenvietėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos jų teisėms užtikrinti ir savitumui apsaugoti, be to stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, kas gali turėti asimiliacijos apraiškų. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis gali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių. Įsigaliojus tokiam teisiniam reglamentavimui valstybinės švietimo įstaigos, kuriose ugdymo procesas vyksta baltarusių ir rusų kalba galėtų būti likviduotos, kas galėtų sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių. Pabrėžtina, kad šiuo metu rusų ir baltarusių tautinių mažumų jaunosios kartos atstovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir dalyvauja ugdymo procese Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo įstaigose, o šių įstaigų kontrolę, atitikimą valstybinėms švietimo įstaigoms keliamiems reikalavimams vykdo atsakingos savivaldybių ir valstybinės institucijos. Naujai rengiamas teisinis reguliavimas negali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių ir pabloginti kuriai nors tautinei mažumai priklausančių asmenų ar asmenų grupės teisių. Šiuo atveju siaurinama, bloginamos sąlygos į teisę į švietimą gimtąja kalba. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybinėse ir savivaldybėsių bendrojo ugdymo mokyklose, įvertinus tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į ŠMSM pateiktą statistiką, liudijančią, kad nepakankamas dėmesys valstybinės lietuvių kalbos mokymuisi tautinių mažumų mokyklose galimai lemia šių mokinių diskriminacinę padėtį siekiant studijuoti ar įsidarbinti Lietuvoje. Projekto 6 str. 2 dalies nuostata nesiekiama apimti visų valstybių, bet kalbama tik apie Europos Sąjungos valstybes. Išbraukus šį aspektą, nuostatos taikymas būtų per platus. Gimtosios kalbos ir lietuvių kalbos mokymosi santykį ir ypatumus išsamiai reguliuoja Švietimo įstatymas. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu. 3.10 Seimo nariai Rita Tamašunienė,
4 Argumentai: Tautinių mažumų atstovų teisę steigti švietimo įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 42 straipsnio 4 dalis -
„Mokyklos steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę
mokyklos steigimo sandorį.“. Siekiant viename įstatyme kuo išsamiau nustatyti tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių teises, laisves ir pareigas, tikslinga Įstatymo skyrių reglamentuojantį tautinių mažumų švietimą papildyti nuostatą apie švietimo įstaigų steigimą. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.“ Pritarti Dėl sprendimo „Pritarti“ balsuota bendru sutarimu. 3.11 Seimo nariai Rita Tamašunienė,
4 Argumentai: Konvencijos 16 straipsnis nustato: „Šalys nesiima tokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų teises bei laisves, išplaukiančias iš šios pagrindų Konvencijos principų.“. Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekso 2.2 straipsnio VII pastraipa pabrėžia, kad „Rinkimų apygardų ribos turėtų būti keičiamos nešališkai, nepažeidžiant tautinių mažumų teisių ir nesukeliant žalos tautinėms mažumoms, atsižvelgiant į komiteto, kurio nariai būtų nepriklausomi, nuomonę. Siūloma, kad į tokio komiteto sudėtį įeitų geografas, sociologas ir subalansuotas partijų deleguotų asmenų skaičius, bei, tautinių mažumų atstovai.“ Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos Patariamasis komitetas nurodo, kad: „kiekybinės ribos turi būti laikomos orientacinėmis ir naudojamos lanksčiai, nes tautinių mažumų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už ribų nustatymą.
Pagrindų konvencija <...> Ji yra ypatingai svarbi šiandien, kai būtina įveikti skubias visuomenines problemas, kurios kenkia stabilumui, demokratiniam saugumui ir taikai. <...>kad būtų įveiktas dabartinis susiskaldymas stiprinant tuos principus, kuriais buvo sukurta Europos Taryba, įskaitant veiksmingą mažumų teisių apsaugą.“ Atkreiptinas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro parengtą Lundo rekomendaciją Dėl tautinių mažumų veiksmingo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime II dalies B skyriaus 9 ir 10 p., kur nurodoma, kad: „Rinkimų sistema turi sudaryti sąlygas tautinių mažumų atstovams būti išrinktais rinkimuose ir atstovauti tautinių mažumų interesus visuose valdžios lygiuose. Visų lygių valdžios institucijos turi gerbti ir užtikrinti visų žmonių teises, įskaitant ir tautinių mažumų teises. Kai mažumos yra susitelkusios teretoriškai, vienmandatės rinkimų apygardos gali užtikrinti pakankamą atstovavimą mažumoms. Mažesnės atstovavimo teisėkūros institucijoje skaitinės ribos gali padidinti tautinių mažumų dalyvavimą valdyme. Geografinės rinkimų apygardų ribos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisingam tautinių mažumų atstovavimui. Todėl svarbu užtikrinti, kad tautinių mažumų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai būtų įtraukiami VRK darbo grupę, kuri sudaroma svarstant rinkimų apygardų, apylinkių ribų pokyčius ir kitus esminius pokyčius rinkimų sistemoje, kurie gali turėti įtakos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisei rinkti ir turėti savo atstovus visuose valdžios lygiuose.
Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų ir vykdymo valstybės institucija Vyriausioji rinkimų komisija, keisdama rinkimų apygardų, rinkimų apylinkių ribas sudaro darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus ir užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu bei vadovaujasi principu, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už kiekybinių rinkimų apygardų, apylinkių ribų nustatymą.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos neaiškios, o rinkimų klausimus reglamentuoja Rinkimų kodeksas. Be to, Komitetas siūlo pritarti
atitinkamai ją patobulinti. Žr. Komiteto pasiūlymą. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu. 3.12 Seimo nariai Rita Tamašunienė,
1 Argumentai: Tikėtina, kad Įstatymo projekte minima Tautinių mažumų taryba bus formuojama panašiai kaip šiuo metu veikianti Tautinių bendrijų taryba prie Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų departamento.
Kadangi Tautinių mažumų tarybos nariai deleguojami tam tikram laikotarpiui, būtina numatyti Tarybos narį delegavusios organizacijos teisę atšaukti/pakeisti savo deleguotą atstovą. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę
spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių mažumų taryba. Ši taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą (toliau – įgaliotoji institucija), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir atstovaujanti tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. Tautinių mažumų tarybą sudaro tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atstovai. Tautinių mažumų tarybos atstovais gali būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, kurių individualiai arba kartu su kitais asmenimis vykdoma veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui. Tautinių mažumų tarybos narį delegavusi organizacija turi teisę jį pakeisti arba atšaukti. Tautinių mažumų tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina įgaliotosios institucijos direktorius. Įgaliotosios institucijos direktorius, tvirtindamas Tautinių mažumų tarybos sudėtį, turi užtikrinti proporcingą tautinių mažumų atstovavimą Tautinių mažumų taryboje.” Pritarti Dėl sprendimo „Pritarti“ balsuota bendru sutarimu. 6.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2024-07-12 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3917 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 2) pritarti komiteto išvadoms. Pritarti Balsuota bendru sutarimu. 2. Švietimo ir mokslo komitetas 2024-09-18 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3917 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui išbraukti Projekto 7 straipsnį. Projekto 7 straipsnio tikslas – skatinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų dalyvavimą valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, todėl Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata užtikrintų, kad atitinkami švietimo klausimai bus įvertinti ir tautinių mažumų švietimo aspektu. Švietimo įstatymas kitų įstatymų atžvilgiu neturi viršenybės (1 straipsnis). Atitinkamai Švietimo įstatymo 62 straipsnio tikslas yra ne išvardinti baigtinį valstybės švietimo institucijų funkcijų sąrašą, bet nurodyti valstybės švietimo institucijas, kurios skatintų visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 7 straipsnis, kaip specialioji nuostata, susijusi su tautinių mažumų klausimų reguliavimu, taikytina sistemiškai su Švietimo įstatymu, ir siekiant teisėkūros efektyvumo, manytina, kad Švietimo įstatymo pakeitimai dėl Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų inicijuotini atsiradus poreikiui atlikti ir kitus Švietimo įstatymo pakeitimus. Dėl sprendimo „Pritarti iš dalies“ balsuota bendru sutarimu. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1.
Seimo statuto 150 straipsnį: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2024-09-251 Argumentai: Komitetui iš dalies pritarus Seimo narių Dalios Asanavičiūtės, Jurgio Razmos ir k.t. siūlymui dėl
identitetui siūloma patikslinti 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą.“. Pritarti2
3 Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo įstatymo projekto 1 straipsniui. Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tautinė tapatybė
4 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomas patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tautinės mažumos kalba – kita nei valstybinė lietuvių kalba, tautinei mažumai priklausančių asmenų vartojama kaip gimtoji.“
5 Argumentai: Pakeitimas suformuluotas Komitetui iš dalies pritarus Seimo narės Ritos Tamašunienės ir Česlav Olševski pasiūlymui. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.“
2 Argumentai: Iš dalies atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.“
2024-09-25 5N Argumentai: Atsižvelgta į Seimo narių siūlymą dėl istorinių tautinių mažumų kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, teisių išskyrimo įstatyme. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Istorinės tautinės mažumos, jų teisės ir valstybės įsipareigojimai
yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, laikomos istorinėmis tautinėmis mažumomis. 2. Istorinės tautinės mažumos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos rūpinasi istorinių tautinių mažumų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu. Ši funkcija finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.“. Atitinkamai 5-15 straipsnius laikyti 6-16 straipsniais. Pritarti 7.
2024-09-25
2 Argumentai: Siekiama Projekto nuostatų suderinamumo su Švietimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 (buvo 6 straipsnis) straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose kurių nuostatuose
(įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbaos mokymas, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“
2024-09-25
3 Argumentai: Užtikrinant Projekto 7 straipsnio (buvo 6 straipsnis) 2 ir 3 dalių suderinamumą su Švietimo įstatymu, bei pateikti atitinkami ŠMSM siūlymai, taip pat pasiūlymus teikusių asmenų pastabos dėl nepakankamai aiškių kriterijų Įstatymo projekte, reglamentuojant švietimo klausimus. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus ir Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalbomis kalboms, numatytomis numatytoms Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, mokyti.“
2024-09-25
22 Argumentai: Teisės departamento pastaba dėl Įstatymo projekte nustatytų Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų dubliavimosi su Lietuvos švietimo taryba ir Projekte numatomomis Tautinių mažumų tarybos funkcijomis.
Todėl siūloma Projekte numatyti bendrojo pobūdžio funkciją, užtikrinančią įstatymu įtvirtintą teisę Bendrojo ugdymo tarybai teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms ir įstaigoms tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymo klausimais. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 (buvo 7 straipsnis)straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių
institucijoms ir įstaigoms dėl turinio ir (ar) planų sudarymo ir atnaujinimo, švietimo teikėjų tinklo pertvarkos ir optimizavimo įgyvendinimo, bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pertvarkymo ar likvidavimo arba dėl jų struktūros pertvarkos, kai tai klausimų, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“
2024-09-259
Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad pritarta Seimo narių siūlymui 1 straipsniui ir 2 straipsnio 3 daliai papildyti straipsnius žodžiu „tradicijas (-jų)“, atitinkamai keistinas ir 9 straipsnis (buvo 8 straipsnis) Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 9 straipsnis. Teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą
tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal planavimo dokumentuose patvirtintas priemones iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka finansuoja kultūros projektus tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę skatinti, kultūrai, tradicijoms, papročiams, kalbai ar tarpkultūriniam bendradarbiavimui puoselėti ir plėtoti. Pritarti 11.
2024-09-25
4 Argumentai: Teisės departamento pastaba dėl poreikio patikslinti 11 straipsnio (buvo 10 straipsnis) 4 dalį. Pasiūlymas: Projekto 11 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija užtikrina, kad sudaro rinkimų apygardos apygardas būtų sudaromos ar keičiamos tik esant vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu.“. Pritarti
Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad pritarta Seimo narių siūlymui 1 straipsniui ir 2 straipsnio 3 daliai papildyti straipsnius žodžiu „tradicijas (-jų)“, atitinkamai keistina ir 14 straipsnio (buvo 13 straipsnis) 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
veiklos planavimo dokumentus, numato priemones, kurios skatintų tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę, puoselėti ir plėtoti tautinių mažumų kultūrą, tradicijas, papročius, kalbą ar tarpkultūrinį bendradarbiavimą. Pritarti
paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Andrius Navickas, Tomas Bičiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Eglė Lukšienė, [email protected] [1] Išvadų projekto rengėjų patikslinimas [2] Išvadų projekto rengėjų patikslinimas [3] Pasiūlymas atitinka įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį.