Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymas
Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 35¹ punktu: „35¹) derina nepriklausomų tiekėjų su buitiniais vartotojais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas;“. 2 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nepriklausomų tiekėjų ir vartotojų tarpusavio
santykiai grindžiami šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis. Buitinis vartotojas paprastos rašytinės formos įgaliojimu gali įgalioti kitą fizinį asmenį jo vardu su nepriklausomu tiekėju sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Su buitiniais vartotojais sudaromos elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartys privalo atitikti energetikos ministro patvirtintame Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų apraše nustatytas sąlygas. Nepriklausomo tiekėjo su buitiniu vartotoju sudaromos elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartys sudaromos pagal Tarybos suderintas elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas. Nepriklausomas tiekėjas neprivalo sudaryti su vartotoju sutarties ar tiekti elektros energiją vartotojui ar jo objektams, jeigu vartotojas nesutinka su tiekėjo nurodytomis nepriklausomo elektros energijos tiekimo sąlygomis. Nepriklausomo tiekėjo atsisakymas sudaryti sutartį gali būti skundžiamas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2Papildyti 46 straipsnį 10, 11, 12 ir 13 dalimis:
„10.
Nepriklausomas tiekėjas parengia ir teikia Tarybai derinti buitiniams vartotojams siūlomų sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos tiekimo sutarčių standartines sąlygas. Taryba, derindama nepriklausomų tiekėjų pateiktas derinti buitiniams vartotojams siūlomų sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos tiekimo sutarčių standartines sąlygas, vertina šių sąlygų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. Šioje dalyje nurodytų nepriklausomo tiekėjo siūlomų sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinės sąlygos ir (ar) jų pakeitimai, nesuderinti su Taryba, negali būti taikomi. 11. Taryba, derindama nepriklausomų tiekėjų buitiniams vartotojams siūlomų sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojantiems teisės aktams, nustačiusi, kad nepriklausomo tiekėjo siūlomų sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinės sąlygos ir
(ar) jų pakeitimai neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pareikalauja nepriklausomo tiekėjo pakeisti siūlomas nustatyti standartines sąlygas. Tarybai pareikalavus, nepriklausomas tiekėjas per Tarybos nustatytą, ne ilgesnį kaip 15 darbo dienų, terminą privalo pakeisti šioje dalyje nurodytas standartines sąlygas. 12.
12Taryba, gavusi informacijos ar duomenų,
kad nepriklausomo tiekėjo su vartotojais, išskyrus buitinius vartotojus, sudarytose elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse nustatytos sąlygos dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turi teisę vertinti šių sutarčių sąlygų dalyje dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Taryba, įvertinusi šioje dalyje nurodytas sutartis ir nustačiusi, kad sutarčių sąlygos dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, įpareigoja nepriklausomą tiekėją netaikyti tokių sutarčių sąlygų vykdant sudarytas sutartis, sudarant naujas sutartis ir pakeisti visų sudarytų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygas. Šioje dalyje nurodytu atveju šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos. 13.
nepriklausomo tiekėjo su vidutinėmis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir didesnių įmonių sudaromose terminuotose elektros energijos pirkimo–pardavimo fiksuotos kainos sutartyse arba terminuotose elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo fiksuotos kainos sutartyse numatomi sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos, kai vidutinės įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir didesnės įmonės nutraukia tokias sutartis nepasibaigus fiksuotos kainos terminui, sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos turi būti numatyti sutartyje, aiškiai pranešami prieš sudarant sutartį, neviršijantys tiesioginių ekonominių nuostolių, patiriamų dėl sutarties nevykdymo ir (ar) jos nutraukimo nepasibaigus fiksuotos kainos terminui. Įrodinėjimo našta dėl tiesioginių ekonominių nuostolių įrodinėjimo tenka nepriklausomam tiekėjui.“
energijos tiekėjai per 30 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) derinti nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su buitiniais elektros energijos vartotojais (toliau – buitinis vartotojas) sudaromų, įskaitant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas. Taryba per 2 mėnesius nuo jai teisės aktų nuostatas atitinkančių standartinių sąlygų pateikimo dienos priima sprendimą dėl nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su buitiniais vartotojais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų derinimo. 2.
tiekėjai per 30 kalendorinių dienų nuo Tarybos sprendimo derinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su buitiniais vartotojais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja buitinius vartotojus apie Tarybos suderintų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su buitiniais vartotojais elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų taikymą. Šioje dalyje nurodytu atveju netaikomos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Kazys Starkevičius Dainius Kreivys Justinas Urbanavičius
Nr. VIII-1881 9 IR 46 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostatų taikymo problemų, susijusių su kai kurių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų (toliau – nepriklausomi tiekėjai) taikomais mokesčiais ir netesybomis vartotojams, nusprendusiems pasinaudoti EEĮ 47 straipsnio suteikiama teise buitiniams vartotojams, taip pat labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Taip pat Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo taikant EEĮ nuostatas, susijusias su nepriklausomų tiekėjų taikomais mokesčiais ir netesybomis vidutinėms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir didesnėms įmonėms, nusprendusioms vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Parlamentinės kontrolės metu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) konstatavo, kad nagrinėdama ginčus, kylančius tarp vartotojų ir energetikos įmonių, vertina, ar energetikos įmonė tinkamai laikosi sutarties sąlygų, tokių, kokios jos numatytos sutartyje, tačiau nevertina šių sutarčių atitikties galiojantiems teisės aktams. Siekiant, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo metu būtų tinkamai ginamas viešasis interesas ir vartotojų teisės, siūlomos naujos (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
VIII – 1881 9 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas)) teisinio reguliavimo nuostatos, kurios išplėstų Tarybos įgaliojimus: 1) derinant nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su buitiniais vartotojais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas ir šių sąlygų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; 2) vertinant vartotojų, išskyrus buitinius vartotojus, su nepriklausomu tiekėju sudarytų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių arba pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;
3) įpareigojant nepriklausomą elektros energijos tiekėją vykdant sudarytas ir sudarant naujas sutartis netaikyti sutarčių sąlygų, kurios neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir pakeisti elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sutarčių sąlygas, jei būtų nustatyta, kad vartotojų, išskyrus buitinius vartotojus, su nepriklausomu tiekėju sudarytų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygos dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
VIII – 1881 9 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas)) teisinio reguliavimo nuostatos, kurios išplėstų Tarybos įgaliojimus: 1) derinant nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su buitiniais vartotojais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas ir šių sąlygų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; 2) vertinant vartotojų, išskyrus buitinius vartotojus, su nepriklausomu tiekėju sudarytų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių arba pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;
3) įpareigojant nepriklausomą elektros energijos tiekėją vykdant sudarytas ir sudarant naujas sutartis netaikyti sutarčių sąlygų, kurios neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir pakeisti elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sutarčių sąlygas, jei būtų nustatyta, kad vartotojų, išskyrus buitinius vartotojus, su nepriklausomu tiekėju sudarytų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygos dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir didesnių įmonių su nepriklausomu tiekėju sudaromų terminuotų fiksuotos kainos sutarčių nutraukimo prieš fiksuotos kainos terminą atvejais nepriklausomi tiekėjai taikytų tik tiesioginius ekonominius nuostolius, patiriamus dėl sutarties nevykdymo ir (ar) pirmalaikio jos nutraukimo, siūloma įtvirtinti reguliavimą, kad tokių vartotojų su nepriklausomais tiekėjais sudaromose sutartyse būtų nurodyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos, o vartotojai būtų aiškiai apie tai informuojami prieš sutarties sudarymą.
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai Kazys Starkevičius, Dainius Kreivys ir Justinas Urbanavičius. Rengiant įstatymo projektą buvo konsultuojamasi su Energetikos ministerijos ir Tarybos atstovais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai EEĮ 9 straipsnyje Tarybai nustatyta pareiga derinti kai kurių sutarčių standartines sąlygas. Pagal EEĮ 9 straipsnio 3 dalies 21 punktą, Taryba derina perdavimo sistemos operatoriaus parengtas elektros energijos perdavimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas ir skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas. EEĮ 9 straipsnio 3 dalies 45 punkte Tarybai nustatyta pareiga tvirtinti perdavimo sistemos operatoriaus parengtas balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, atitinkančias šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2017/2195 nustatytus reikalavimus.
EEĮ nenustatyta, kad nepriklausomi tiekėjai turi parengti ir su Taryba suderinti buitiniams vartotojams siūlomų sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas. Tarybai taip pat nenustatyta pareiga derinti nepriklausomų tiekėjų pateiktas standartines sutarčių sąlygas, vertinant šių sąlygų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojantiems teisės aktams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama EEĮ projekto 1 straipsnis – siūloma Tarybai numatyti pareigą derinti nepriklausomų tiekėjų su buitiniais vartotojais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas (toliau – standartinės sąlygos). Tarybai iš anksto suderinus standartines sąlygas ateityje bus išvengta atvejų, kai nepriklausomi teikėjai siūlo buitiniams vartotojams sudaryti sutartis, kurių nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, EEĮ ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, kuriuose nustatyti reikalavimai dėl elektros energijos tiekimo. EEĮ projekto 2 straipsnyje– atsižvelgiant į EEĮ projekto siūlomas nuostatas, siekiant teisinio aiškumo siūloma EEĮ 46 straipsnį papildyti 10 ir 11 dalimis, nustatančiomis, kad nepriklausomo tiekėjo su buitiniu vartotoju sudaromos elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartys turės būti sudaromos pagal Tarybos suderintas standartines sąlygas.
Taryba, derindama standartines sąlygas, vertins sąlygų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojantiems teisės aktams, o nustačiusi, kad nepriklausomo tiekėjo siūlomų sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinės sąlygos ir (ar) jų pakeitimai neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, įpareigos nepriklausomą tiekėją pakeisti siūlomas nustatyti standartines sąlygas. Siekiant kuo sklandesnio standartinių sąlygų derinimo siūloma nustatyti, kad Taryba, nustačius, kad nepriklausomų tiekėjų parengtos standartinių sąlygų nuostatos neatitinka teisės aktų reikalavimų, turės pareigą pareikalauti, kad nepriklausomas tiekėjas patikslintų šias standartines sąlygas bei nustatyti terminą, per kurį turi būti įvykdytas šis reikalavimas – ne ilgesnis kaip 15 darbo dienų. Atsižvelgiant į EEĮ projekto siūlomas nuostatas, siekiant teisinio aiškumo siūloma EEĮ 46 straipsnį papildyti 12 dalimi, reglamentuojančia, kad Taryba vertins nepriklausomo tiekėjo su vartotojais, išskyrus buitinius vartotojus, sudarytų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygų dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.
Taryba, nustačiusi, kad minėtų sutarčių nuostatos dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir
(ar) netesybų neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turės teisę įpareigoti nepriklausomą tiekėją netaikyti elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sutarčių sąlygų dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų vykdant sudarytas sutartis, sudarant naujas sutartis ir pakeisti visų sudarytų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančioje EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir, vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista, t. y., kad į nepriklausomo tiekėjo bet kokį sutarties nuostatų pakeitimą, vartotojas turi išreikšti valią, jos neišreiškus, sutartis laikoma pakeista.
Atsižvelgiant į tai, kad EEĮ projekto 2 straipsnyje siūlomos nuostatos, įpareigojančios nepriklausomą tiekėją pakeisti sutartis pagal Tarybos įpareigojimą, užtikrintų vartotojų, išskyrus buitinių, teisių apsaugą siūloma nustatyti, kad tokiu atveju, nebūtina vartotojui išreikšti savo valią, todėl neturėtų būti taikomos EEĮ 51 straipsnio
teisinio aiškumo siūloma EEĮ 46 straipsnį papildyti 13 dalimi, užtikrinančia, kad nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su vidutinėmis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir didesnėmis įmonėmis sudaromose terminuotose fiksuotos kainos sutartyse nustatomi sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos būtų numatyti sutartyje, aiškiai pranešami prieš sudarant sutartį, neviršijantys nepriklausomo tiekėjo nuostolių, patiriamų dėl sutarties nevykdymo ir (ar) pirmalaikio jos nutraukimo. EEĮ projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti EEĮ projekto taikymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad su buitiniais vartotojais jau sudarytos sutartys galimai gali neatitikti elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, siūloma nustatyti nepriklausomiems tiekėjams pareigą per 30 kalendorinių dienų po EEĮ projekto įsigaliojimo pateikti Tarybai parengtas taikomų sutarčių, įskaitant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas ir Tarybai jas suderinti per 2 mėnesius.
Nepriklausomas tiekėjas turės pareigą taikyti tik šias suderintas sutarčių standartines sąlygas ir apie suderintas su Taryba šių sutarčių standartines sąlygas nepriklausomi tiekėjai turės per 30 kalendorinių dienų informuoto savo buitinius vartotojus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir didesnių įmonių su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais sudaromose terminuotose fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse nustatomi sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos turės būti numatyti sutartyje, aiškiai pranešami prieš sudarant sutartį, neviršijantys nepriklausomo tiekėjo tiesioginių ekonominių nuostolių, patiriamų dėl sutarties nevykdymo ir (ar) pirmalaikio jos nutraukimo, todėl įmonės, prognozuodamos savo sąnaudas, susijusias su elektros energijos įsigijimu, galės sklandžiau vykdyti savo veiklą.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui nereikia keisti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Manytina, kad Įstatymo projekto įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas“,
„elektros energijos sutarčių standartinės sąlygos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 9 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-06-18 Nr. XIVP-3904 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai Projekto 2 straipsnio
straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „Taryba, gavusi informacijos ar duomenų, kad nepriklausomo tiekėjo su vartotojais, išskyrus buitinius vartotojus, sudarytose elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse nustatytos sąlygos dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turi teisę vertinti šių sutarčių sąlygų dalyje dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų atitiktį elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Taryba, įvertinusi šioje dalyje nurodytas sutartis ir nustačiusi, kad sutarčių sąlygos dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, įpareigoja nepriklausomą tiekėją netaikyti tokių sutarčių sąlygų vykdant sudarytas sutartis, sudarant naujas sutartis ir pakeisti visų sudarytų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sąlygas. <...>“.
Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir aiškumo principų, kaip sudedamųjų teisinės valstybės principo dalių bei sutarčių sudarymo laisvės principo klausimais manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės ir Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės principui. Pažymėtina, kad projektu sukuriamas toks teisinis reguliavimas, kuriuo Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) suteikiama teisė vertinti ne buitinių vartotojų, ne standartines sudarytų sutarčių sąlygas, o po tokio vertinimo Taryba turėtų teisę nepriklausomus tiekėjus įpareigoti netaikyti tam tikrų sutarčių sąlygų vykdant jau sudarytas sutartis ir sudarant naujas sutartis bei įpareigoti pakeisti teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sutarčių sąlygas. Toks teisinis reguliavimas sudaro sąlygas suvaržyti ūkio subjektų veiklą įsiterpiant į jų sutartinius santykius. Kita vertus, patys teisės aktų reikalavimai, dėl kurių būtų atliekamas sutarčių vertinimas, įstatyme nėra apibrėžti (nurodomos tik sritys – „dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų neatitinka elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“), todėl toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis ir konstitucinių teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo reikalavimų.
Pažymėtina, jog nei projekte, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose nėra nustatyta reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ir (ar) netesybų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose nepriklausomo tiekėjo su vartotojais, išskyrus buitinius vartotojus. Nei projekto, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose nėra reglamentuojama, kas ir kur tokius reikalavimus galėtų nustatyti. Šiame kontekste pažymėtina, jog tik keičiamo įstatymo 47 straipsnio
sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog projekte nenustačius, kad naujai siūlomas teisinis reguliavimas bus taikomas tik sutartims, sudarytoms įsigaliojus įstatymui, laikytina, kad projekto nuostatos nedera ir su konstituciniu teisinio saugumo principu, reikalaujančiu užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vieni iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas bei teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio saugumo principas reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Pažymėtini du šio principo aspektai. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai. Žemesnio lygmens teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teisės aktams, ir joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai. Teisės norminiai aktai turi būti nustatyta tvarka paskelbiami, ir su jais turi turėti galimybę susipažinti visi teisinių santykių subjektai. Antra, šis principas apima ir keletą reikalavimų, susijusių su teisinio reguliavimo galiojimu. Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų ir normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, visų pirma Seimas, kuris pagal Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktą leidžia įstatymus.
Ypač svarbu, kad šio principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Kiek tai susiję su sutarčių sudarymo laisvės principu, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad
„<...> sutarčių sudarymo laisvė – tai sukonkretinta išraiška tokių
Konstitucijoje įtvirtintų vertybių kaip asmens laisvė (21 straipsnis), nuosavybės neliečiamumas (23 straipsnis), asmens ūkinės veiklos laisvė (46 straipsnis). Taigi sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija. Sutarties sudarymo laisvė – tai visų pirma laisvas jos šalių valios reiškimas siekiant sudaryti sutartį. Tai yra teisė savarankiškai, kartu su kontrahentu spręsti sutarties turinio klausimus nepažeidžiant atitinkamų imperatyvių įstatymo reikalavimų, nevaržant kitų asmenų teisių ir laisvių“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Konstitucinė asmens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius (Konstitucinio Teismo
nuostatomis.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati: ji suponuoja inter alia asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (užsiėmimą), sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė yra neatsiejama ir nuo reikalavimo paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suponuoja ir galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį, netrukdyti, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujus ūkio subjektus ar likviduoti esančius; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. balandžio 9 d. nutarimai). Tačiau nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. Pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 12 dalis tiek, kiek joje nėra reglamentuojama naujai siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo taikymo apimtis laiko atžvilgiu, nėra nustatyta, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus dėl sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčio ir (ar) netesybų vertins Taryba, o Tarybai yra suteikiami įgaliojimai vertinti ir uždrausti ne buitinių vartotojų ne standartinės sutarties nuostatų vykdymą, prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 35¹punkte siūloma nustatyti, kad Taryba derina nepriklausomų tiekėjų su buitiniais vartotojais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartines sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 7 straipsnio
su Tarnyba, tvirtina Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Tarybai iš anksto suderinus standartines sąlygas ateityje bus išvengta atvejų, kai nepriklausomi teikėjai siūlo buitiniams vartotojams sudaryti sutartis, kurių nuostatos neatitinka Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, kuriose nustatyti reikalavimai dėl elektros energijos tiekimo.
Svarstytina, ar teikiamas siūlymas nėra perteklinis, atsižvelgus į tai, kad buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinės sąlygos nustatomos pagal Energetikos ministerijos patvirtintame apraše nustatytus reikalavimus. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad „šioje dalyje nurodytų nepriklausomo tiekėjo siūlomų sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinės sąlygos ir (ar) jų pakeitimai, nesuderinti su Taryba, negali būti taikomi“. Teikiamas siūlymas svarstytinas, kadangi iš siūlomos formuluotės nėra aiškus jo turinys. Neaišku, ką konkrečiai reiškia „negali būti taikomi“ – ar tai reiškia draudimą sudaryti sutartis nesuderinus standartinių sąlygų su Taryba, ar tai reiškia, kad sudarius sutartis (ar jas pakeitus) nesuderinus standartinių sąlygų su Taryba tokios sutartys (ar jų pakeitimai) negalėtų būti taikomos. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kaip toks „negalėjimas taikyti“ būtų įgyvendinamas praktikoje, t. y. kokios sąlygos būtų taikomos vietoje sąlygų, kurios „negali būti taikomos“, kas ir kokia tvarka „trūkstamas“ sąlygas nustatytų. Taip pat svarstytina ir tai, ar paaiškėjus, kad su Taryba nesuderintos standartinės sąlygos vis tik atitinka teisės aktų reikalavimus, jos ir toliau „negalėtų būti taikomos“. Projektas tobulintinas pašalinant šiuos neaiškumus. 4.
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu nepriklausomo tiekėjo su vidutinėmis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir didesnių įmonių sudaromose terminuotose elektros energijos pirkimo–pardavimo fiksuotos kainos sutartyse arba terminuotose elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo fiksuotos kainos sutartyse numatomi sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos, kai vidutinės įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir didesnės įmonės nutraukia tokias sutartis nepasibaigus fiksuotos kainos terminui, sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos turi būti numatyti sutartyje, aiškiai pranešami prieš sudarant sutartį, neviršijantys tiesioginių ekonominių nuostolių, patiriamų dėl sutarties nevykdymo ir (ar) jos nutraukimo nepasibaigus fiksuotos kainos terminui. Įrodinėjimo našta dėl tiesioginių ekonominių nuostolių įrodinėjimo tenka nepriklausomam tiekėjui“. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 46 straipsnio 12 ir 13 dalių santykis nėra iki galo aiškus.
Nors abejose dalyse kalbama apie elektros energijos pirkimo–pardavimo arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse numatomas sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 46 straipsnio 12 dalyje kalbama apie sutartyse nustatytų minėtų sąlygų atitikimą elektros energijos tiekimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, kai šios sutartys sudaromos nepriklausomo tiekėjo su vartotojais, išskyrus buitinius vartotojus, tuo tarpu 13 dalyje – apie terminuotas fiksuotos kainos sutartis, kuriose be kita ko sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos turi būti numatyti sutartyje bei turi neviršyti tiesioginių ekonominių nuostolių, patiriamų dėl sutarties nevykdymo ir (ar) nutraukimo prieš terminą, ir tokios sutartys sudaromos nepriklausomo tiekėjo su vidutinėmis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir didesnėmis įmonėmis, kas pagal tokią formuluotę iš esmės apima visas įmones, išskyrus mažas ir labai mažas įmones, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Antra, iš projekto nuostatų nėra aiškus formuluotės „tiesioginiai ekonominiai nuostoliai“ turinys, todėl siekiant teisinio aiškumo projektas tobulintinas. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Taryba per 2 mėnesius nuo jai teisės aktų nuostatas atitinkančių standartinių sąlygų pateikimo dienos priima sprendimą dėl nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su buitiniais vartotojais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų derinimo.“ Pažymėtina, jog Taryba nebūtinai priims sprendimą, jog atitinkamų sutarčių standartinės sąlygos atitinka teisės aktų nuostatas.
Atsižvelgus į tai, projektas pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis ir atvejį, kai sutarčių standartinės sąlygos Tarybos nebūtų suderintos. 6. Atsižvelgus į Vyriausybės, Energetikos ministerijos ir Tarybos kompetenciją, nustatytą Energetikos ir keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta oficiali Vyriausybės ir Tarybos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]