Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 31 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Jei bendrovėje, kurioje vidutinis metinis
darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, valdyba nesudaroma, bent vienas stebėtojų tarybos narys renkamas iš darbuotojų atstovų bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.“
1Papildyti 33 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Bendrovėje, kurios vidutinis metinis darbuotojų
skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, bent vienas valdybos narys renkamas iš darbuotojų atstovų bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Jei bendrovės įstatai nenustato iš darbuotojų atstovų renkamo valdybos ar stebėtojų tarybos nario rinkimų tvarkos, taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta darbuotojų atstovų rinkimų į kolegialius bendrovių valdymo organus tvarka.“
2026 m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su darbuotojų atstovų rinkimų į kolegialius bendrovių valdymo organus tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis Vaida Giratytė-Juškevičienė
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas siekiant įtraukti darbuotojus į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių kolegialius valdymo organus (valdybas, o jų nesudarant – stebėtojų tarybas). Darbuotojų atstovų įtraukimas į valdymo organus gan plačiai paplitęs Europos Sąjungos šalyse ir yra taikomas, pvz., Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitur. Įtraukiant darbuotojus būtų geriau užtikrinamas darbuotojų interesų atstovavimas, darbuotojai galėtų aktyviau išreikšti pozicijas dėl bendrovės valdymo ir kontrolės. Tarp projekto rengimą paskatinusių priežasčių yra vis pasitaikančios situacijos kai didelėse bendrovėse paneigiami bendrovės darbuotojų interesai, pvz., teisė į „mamadienius“. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Gapšys. 3. Dabartinis teisinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Akcinių bendrovių įstatyme nėra numatytos prievolės į bendrovės kolegialius valdymo organus įtraukti bendrovės darbuotojų atstovus. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte numatoma, kad bendrovių, kurios turi daugiau nei 500 darbuotojų ir kuriose formuojamos valdybos (jei valdybos nėra, bet sudaroma stebėtojų taryba, tada nuostatos taikomos jai) darbuotojai galėtų turėti atstovą valdyboje. Nors pačiame įstatymo projekte nėra nustatoma detalesnė atstovų parinkimo tvarka, o ES šalyse taikoma įvairi praktika, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavedama priimti poįstatyminius aktus, kuriuose procesas būtų detalizuojamas, jei jis nebūtų aptartas bendrovės įstatuose.
Didesnis darbuotojų įsitraukimas į valdymą padėtų užtikrinti darbuotojų interesus, laukiama, kad stiprėtų dialogas tarp įmonės vadovybės ir darbuotojų. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Bendrovėms gali reikėti pakeisti savo įstatus bei nusistatyti vidinius procesus dėl bendrovės darbuotojų atrinkimo į valdybas. Kadangi projektas liečia tik įmones, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų, atsirandanti administracinė našta nepalies mažų bendrovių. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Reikės priimti poįstatyminius teisės aktus nurodytus 12 punkte. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei ES dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisės aktams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. liepos 1 d. turės priimti šio įstatymo projekto 2 straipsnio nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su darbuotojų atstovų rinkimų į kolegialius bendrovių valdymo organus tvarka
pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Biudžeto lėšų neprireiks. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Akcinė bendrovė“, „uždaroji akcinė bendrovė“,
„valdyba“, „stebėtojų taryba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Pridedama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus analitinė apžvalga 24/44 „Darbuotojų atstovų įtraukimas į akcinių bendrovių valdybas Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Vokietijoje“. Seimo nariai Andrius Mazuronis Vaida Giraitytė-Juškevičienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 31, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2024-05-28 Nr. XIVP-3806 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, teikiamo projekto tikslas - įtraukti darbuotojus į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių kolegialius valdymo organus – valdybas, o jų nesudarant – stebėtojų tarybas. Projekto 2 straipsniu keičiamo Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
siūloma nustatyti, kad „bendrovėje, kurios vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, bent vienas valdybos narys renkamas iš darbuotojų atstovų bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Jei bendrovės įstatai nenustato iš darbuotojų atstovų renkamo valdybos ar stebėtojų tarybos nario rinkimų tvarkos, taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta darbuotojų atstovų rinkimų į kolegialius bendrovių valdymo organus tvarka“. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso (toliau – DK) 210 straipsnyje, reglamentuojančiame darbuotojų atstovų dalyvavimą juridinio asmens valdyme, yra įtvirtinta, kad šio kodekso, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių.
Taigi galiojantis teisinis reguliavimas numato darbuotojų atstovų dalyvavimą viešųjų juridinių asmenų valdyme, o DK 210 straipsnyje yra pateikiamas baigtinis įstatymų sąrašas, kurių nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narių. Pažymėtina ir tai, kad minėtas darbuotojų atstovų dalyvavimo juridinių asmenų valdyme teisės įgyvendinimas yra detaliai reglamentuotas DK 211 straipsnyje, nustatant darbuotojų atstovų teisės skirti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narius įgyvendinimo sąlygas bei tvarką. Taip pat, detalius reikalavimus darbuotojų atstovams ir jų skaičių nustato minėti Biudžetinių įstaigų įstatymas, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas bei Viešųjų įstaigų įstatymas. Taigi visi pagrindiniai reikalavimai darbuotojų atstovams ir jų skyrimo į valdymo organus procedūra yra nustatyti įstatymo, o ne poįstatyminiu lygmeniu.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, darbuotojų atstovų teisė skirti dalį bendrovių valdymo ir priežiūros organų narių bei tokios teisės įgyvendinimo tvarka turėtų būti nustatyta ne Vyriausybė ar jos įgaliota institucijos priimtame poįstatyminiame teisės akte, o darbuotojų atstovavimo kolegialiuose akcinių bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių priežiūros ir valdymo organuose sąlygos ir tvarka, reikalavimai darbuotojų atstovams atitinkamai turėtų būti nustatyti DK III skyriaus ketvirtojo skirsnio
„Dalyvavimas juridinio asmens valdyme“ 210-212 straipsniuose bei projektu
keičiamame įstatyme. Antra, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais vadovaujantis keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3¹dalyje pareiga bendrovių valdybose (stebėtojų tarybose) turėti darbuotojų atstovų nustatoma tik bendrovėms, kurių „vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500“. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikiama jokių tokį bendrovės darbuotojų dydį pagrindžiančių argumentų. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos diskutuotinos asmenų (bendrovių) lygiateisiškumo aspektu. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, ši pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3¹ daliai. Trečia, nėra aiškus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3¹dalyje vartojamos sąvokos „darbuotojų skaičius pagal sąrašą“ turinys. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas (bendrovės organas) minėtą darbuotojų sąrašą sudaro ir kurie darbuotojai į jį patenka. Jei projektu siekiama nustatyti, kad bendrovės darbuotojų skaičius paskutinę finansinių metų dieną turi viršyti 500, tai taip projekte ir reikėtų nurodyti.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, ši pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3¹ daliai. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar keičiamame įstatyme siūlomas įtvirtinti naujas teisinis reguliavimas dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkančių bendrovių priežiūros ir valdymo organų veikloje, įsigaliojus įstatymui, būtų taikomas renkant naujus bendrovių priežiūros ir valdymo organus, t. y. pasibaigus tokių organų kadencijai, ar darbuotojų atstovais turėtų būti papildyti bendrovių priežiūros ir valdymo organai tokių organų kadencijoms dar nesibaigus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį įstatymo taikymo neaiškumą. 2. Projektas tikslintinas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, reikalavimus:
nenumeruotina. 2.2. Tuo atveju, jeigu atsižvelgiant į šios išvados pirmoje pastaboje pateiktus argumentus projekto 3 straipsnis nebūtų papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, projekto 3 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir taikymas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]