Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO Nr. I-54937 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Vilnius 1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Našlių pensijos bazinis dydis- 21 27 eurai. Našlių pensijos bazinis dydis indeksuojamas šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Vienišais asmenimis yra laikomi vieniši asmenys ir našliai. Nepaisant to, kad išmokos dydis yra vienodas, išmokų, skirtų abiem šioms pažeidžiamoms grupėms, tvarka dėl skirtingos asignavimų tvarkos yra reglamentuojama dviejose įstatymuose, todėl siekiant, kad išmoka vienišiems žmonėms būtų adekvatesnė socialinei ir ekonominei realybei, būtina koreguoti du teisės aktus. Vieniši asmenys, kurių teisinė padėtis yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatyme, yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių valstybėje. Šiai visuomenės grupei yra priskiriami našliai ir daugiau nei pusę darbingumo netekę asmenys. Šiuo metu dėl savo socialinės padėties vienišo asmens išmoką gauna 230 tūkst. piliečių. Našlio išmoka yra reglamentuota Socialinio draudimo ir pensijų įstatyme. Šiai piliečių grupei, kuri susiduria su tokiais pat iššūkiais kaip Vienišo asmens išmokos įstatyme apibrėžti vieniši asmenys, šiuo metu yra priskiriama apie 201 tūkst. žmonių. Šiuo metu įstatymuose numatyta, kad vienišiems asmenims mokama 32 Eur, o našliams 21 Eur fiksuota suma. Pritaikius indeksaciją, galutinė išmoka tiek vieniems, tiek kitiems siekia vos 38,23 Eur. Akivaizdu, kad nustatytas galutinis išmokos dydis yra gerokai per mažas. Tokia suma nereikšminga nei šių asmenų finansinei padėčiai, nei atskirties, pajamų nelygybės ir skurdo mažinimui apskritai. Taikomas indeksavimas niekaip neamortizuoja ekonominės naštos ir iššūkių, nes net taikant didžiulę procentinę indeksaciją, efektas nėra reikšmingas, jeigu ji taikoma mažam fiksuotam dydžiui.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad infliacijos lygis yra skaičiuojamas apibendrinant kainas, tačiau šiai grupei aktualiausių, būtinųjų prekių (pavyzdžiui, maisto produktų) kainos per pastaruosius metus didėjo dešimtimis procentų, o kai kuriais atvejais ir keliskart. Atsižvelgiant į tai, projektais siūloma nustatyti didesnį fiksuotos išmokos dydį, kuris turėtų žymesnį poveikį antros pagal pažeidžiamumą grupės asmenų pajamoms ir finansinei padėčiai. Ši priemonė leistų reikšmingiau prisidėti prie šios grupės ekonominio pažeidžiamumo ir skurdo rizikos mažinimo. Projektais siūloma pakeisti įstatymų nuostatas, kad vienišų asmenų (įskaitant našlius) išmokos suma siektų 50,4 Eur. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Lietuvos
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Vienišo asmens išmokų įstatymo redakcijoje numatyta fiksuota 32 Eur išmoka, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta fiksuota 21 eur. našlių pensija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Priėmus šį teisės akto pakeitimą, vieniši asmenys gautų šiek tiek didesnes išmokas, kurios turėtų teigiamą poveikį atskirties ir skurdo rizikos mažinimui. Turint omenyje, kad šioje grupėje esantys asmenys išmokas panaudoja būtiniausioms reikmėms, manytina, kad jos grįžtų ir skatintų šalies ekonomiką. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?
Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Manytina, kad šio įstatymo įgyvendinimui gali prireikti apie 5,1 mln. Eur. Tam galėtų būti panaudotos viršplaninės biudžeto pajamos. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Vieniši asmenys“ , „Vienišo asmens išmoka“ , „Vienišo asmens išmokos dydis“,“ našlių/našlės pensija“
ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas
2024-03-19 Nr. XIVP-3550 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 37 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad „Našlių pensijos bazinis dydis - 27 eurai. Našlių pensijos bazinis dydis indeksuojamas šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka“. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Šiuo metu įstatymuose numatyta, kad vienišiems asmenims mokama
išmoka tiek vieniems, tiek kitiems siekia vos 38,23 Eur. <...> Atsižvelgiant į tai, projektais siūloma nustatyti didesnį fiksuotos išmokos dydį, kuris turėtų žymesnį poveikį antros pagal pažeidžiamumą grupės asmenų pajamoms ir finansinei padėčiai. <...> Projektais siūloma pakeisti įstatymų nuostatas, kad vienišų asmenų (įskaitant našlius) išmokos suma siektų 50,4 Eur.“ Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siūlomo teisinio reguliavimo tikslas nebus pasiektas, nes įstatymo projekto nuostatos teisės požiūriu suformuluotos netinkamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymas (priimtas 2016 m. birželio 29 d., Nr. XII-2512), kuriuo našlių pensijos bazinis dydis buvo nustatytas
bazinis dydis buvo kasmet indeksuojamas ir nuo 2024 m. sausio 1 d. šis dydis yra 38,23 euro.
Įvertinus tai darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu nustačius našlių pensijos bazinį dydį – 27 eurus, našlių pensijos bazinis dydis, tuo pačiu ir našlių pensija, būtų sumažinti. Iš įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto turinio neaišku, kokiu būdu našlių pensijos bazinis dydis 2025 m. sausio
pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimuose suformuluotą doktriną, pensijų mažinimas galimas tik valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei finansinei padėčiai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą; sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. 2. Iš projekte teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, ar siūlomas nustatyti našlių pensijos bazinis dydis (27 eurai) 2025 metais turėtų būti indeksuotas vadovaujantis keičiamo įstatymo 8 straipsnio normomis. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas išbraukiant jame žodžius „ir įgyvendinimas“, nes šiame straipsnyje nėra reguliuojamos įstatymo įgyvendinimo nuostatos. 4. Vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimais, prieš projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Socialinio draudimo pensijų įstatymo 37 straipsnio 2 dalies tekstą reikėtų įrašyti skaičių „2“.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]