189 Įstatymo projektas Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Petras Gražulis XIVP-3349 2023-11-28 Registruotas

Lietuva · XIVP-3349 · 2023-11-28 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2023-11-28
  2. Aiškinamasis raštas · 2023-11-28
  3. Teisės departamento išvada · 2023-11-28

Lyginamasis variantas

2023-11-28 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUSMIŲ

VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIV-1196 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšys Nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Atviro tipo bausmės atlikimo vietos negali būti steigiamos arčiau, nei 3 km nuo ugdymo ir švietimo įstaigų ir įrengiamos tik gavus vietos bendruomenės ir savivaldybės tarybos sutikimą;“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis

Aiškinamasis raštas

2023-11-28 · oficialus registras ↗

Nr. LIETUVOS

RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIV-1196 32

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Kalėjimų tarnyba Kauno rajone Domeikavoje iki šių metų pabaigos planuoja įsteigti nuteistiesiems skirtus pusiaukelės namus ir Kauno apskrities probacijos tarnybos padalinį, kategoriškai atmesdami gyventojų pagrįstai reiškiamus prieštaravimus, tarp kurių svarbiausi – šis dvi įstaigos steigiamos gyvenvietės centre, prie pat švietimo ir ugdymo įstaigų. Pusiaukelės namų ir probacijos padalinys pritrauktų didžiulius kasdienius nusikaltusių asmenų srautus, kurie akivaizdžiai trikdytų gyventojų rimtį, ypač vaikų. Kodėl Kalėjimų tarnyba veržiasi tokias naujas įstaigas būtinai veržiasi statyti gyvenviečių centruose? Ar nėra kitų vietų, juk Lietuva - viena rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose pusiaukelės namų ir probacijos padalinių steigimo vietos neprivalo būti derinamos, nei su savivaldybių tarybomis, nei su vietos bendruomenėmis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu projektu siūloma visais atvejais nustatyti naujai įrengiamų pusiaukelės namų minimalų atstumą nuo ugdymo ir švietimo įstaigų bei privalomą derinimą su savivaldybių tarybomis ir su vietos bendruomenėmis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės

kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas tam neturės įtakos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„pakelės namai, atviro tipo bausmės atlikimo vietos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi

pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis

Teisės departamento išvada

2023-11-28 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO

KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIV-1196 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-06 Nr. XIVP-3349 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 32 straipsnį nuostata, numatančia, kad „Atviro tipo bausmės atlikimo vietos negali būti steigiamos arčiau, nei 5 km nuo ugdymo ir švietimo įstaigų ir įrengiamos tik gavus vietos bendruomenės ir savivaldybės tarybos sutikimą“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. 1.1. BVK 1 straipsnio

1 dalyje įtvirtinta, jog kodeksas nustato

bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus; kodekso paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Projekto 1 straipsniu keičiamo BVK 32 straipsnyje reglamentuotos tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšys (uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietos). BVK nereglamentuoja laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų steigimo, jų reorganizavimo ar pertvarkymo tvarkos. Pažymėtina, kad pagal Bausmių vykdymo sistemos įstatymą bausmių vykdymo sistemos įstaigas, kurioms priskiriamos laisvės atėmimo vietų įstaigos, steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybė teisingumo ministro teikimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad projekto 1 straipsniu siūlomas BVK 32 straipsnio pakeitimas nedera su BVK paskirtimi, jis nėra BVK reguliavimo dalykas. 1.2. Projekto aiškinamajame rašte nėra aiškiai pagrįsta, kodėl siekiama nustatyti reikalavimą tik vienos iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų rūšies - atviro tipo bausmės atlikimo vietų, steigimo tvarką.

Aiškinamajame rašte neišdėstyta išsamesnė informacija kaip tokios įstaigos trikdytų asmenų įprastą gyvenimą, kaip „<...> pritrauktų didžiulius kasdienius nusikaltusių asmenų srautus <...>“. Taip pat nėra aišku ir tai, kokiais kriterijais remiantis siūloma nustatyti, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietos turėtų būti steigiamos ne arčiau nei 5 km atstumu nuo ugdymo ir švietimo įstaigų. 1.3. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatyme nenustatytas toks savivaldos teisę bendruomenės interesais įgyvendinančių institucijų įgaliojimų teisinis reguliavimas, pagal kurį savivaldybės taryba turėtų įgaliojimus duoti sutikimą dėl savivaldybės teritorijoje steigiamų (ar jau esančių) valstybės institucijų padalinių veiklos. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 15 punkte kaip išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija numatytas tik pasiūlymų dėl savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų struktūrinių padalinių veiklos gerinimo teikimas šioms institucijoms, prireikus šių struktūrinių padalinių vadovų išklausymas. 2. Projekto 1 straipsnyje vartojama sąvoka „ugdymo ir švietimo įstaigos“ nėra aiškaus turinio. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktą švietimo įstaigų sąvokos apibrėžtį, švietimo įstaigos yra mokyklos arba švietimo pagalbos įstaigos; pagal, pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio

28 dalį ugdymo

įstaiga yra formaliojo ir (ar) neformaliojo švietimo įstaiga. Todėl aptariama sąvoka tikslintina projekto 1 straipsniu siekiamų reguliuoti teisinių santykių kontekste. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia, tačiau projekto 2 straipsnio pavadinime nurodomas „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“.

Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „ir įgyvendinimas”. Jeigu vis dėlto įgyvendinimui reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tai turėtų būti nurodyta aiškinamojo rašto 11 dalyje ir atitinkamai patikslintas projekto 2 straipsnis, konkrečiai įvardijant, kokia institucija privalo priimti šiuos teisės aktus. 4. Projekto pavadinime brauktina formuluotė „pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1196”, vienintelė 2 straipsnio dalis nenumeruotina. 5. Pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 1 punktą projekto lyginamajame variante turi būti atspindėta projektu siūlomų pakeitimų esmė. Atkreiptinas dėmesys, vertinamo projekto lyginamasis variantas šio reikalavimo neatitinka (pagal projekto 1 straipsnį atviro tipo bausmės atlikimo vietos negali būti steigiamos arčiau, nei 5 km nuo ugdymo ir švietimo įstaigų; lyginamajame variante nurodomi 3 km). 6. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, projekto 2 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d. yra nereali. 7. Atsižvelgus į tai, kad Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E.

Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]