Projekto lyginamasis variantas
energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 StraipsniO pakeitimo įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 28 straipsnį 8 dalimi:
„8. Energetikos darbuotojai, kurie neturi šio straipsnio
šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti, gali būti periodiškai atestuojami atestavimo įstaigoje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Kazys Starkevičius Gintautas Paluckas Andrius Kupčinskas
Projekto Nr. XIVP-3328(2) lyginamasis variantas
energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 StraipsniO pakeitimo įstatymas 2023 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 28 straipsnį 8 dalimi: „8. Energetikos inžinerinių kategorijų darbuotojai, vadovaujantys energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantys, kurie neturi šio straipsnio 3 dalyje nurodyto išsilavinimo, tačiau iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atestuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti, gali būti periodiškai atestuojami atestavimo įstaigoje netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 2 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 StraipsniO pakeitimo ĮSTATYMO projektO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys: 2018 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymas Nr. XIII-1455 numatė aukštesnius kvalifikacinius išsilavinimo reikalavimus energetikos objektus, įrenginius įrengiantiems ir (ar) eksploatuojantiems inžinerinių kategorijų darbuotojams. Šiuo įstatymu numatyta ir pereinamojo laikotarpio nuostata, numatanti, kad asmuo, turintis iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros ir (ar) gamtinių dujų įrenginius, turi teisę vykdyti ir tokių įrenginių įrengimo veiklą iki išduoto atitinkamų energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato galiojimo pabaigos (minėti atestatai išduodami 5 metų terminui, todėl 2023 metų pabaigoje baigsis jų galiojimas). 2020 m. birželio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo NR. IX-884 2, 6, 8, 13¹, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 28¹ ir 28² straipsniais įstatymas Nr. XIII-3138, kuris įstatyminiu lygmeniu įtvirtino energetikos darbuotojų bendruosius atestavimo principus. Šiuo įstatymo nuostatos, susijusios su energetikos darbuotojų atestavimu, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas, nuo 2024 m. sausio 1 d. visi be išimties inžinerinių kategorijų darbuotojai, vadovaujantys energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantys (toliau – inžinerinių kategorijų darbuotojai), siekdami nustatyta tvarka gauti energetikos darbuotojo atestatą, privalės turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą. Lietuvos pramoninkų konfederacijos pateiktais duomenimis, šiuo metu energetikos ir pramonės įmonėse dirba daug patyrusių energetikos inžinerinių kategorijų darbuotojų, kurių išsilavinimas neatitinka minėto įstatyme numatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, tačiau šie darbuotojai per ilgametę profesinę patirtį, kvalifikacijos kėlimo kursus ir mokymus yra įgiję reikiamas kompetencijas ir šiuo metu sėkmingai atlieka savo funkcijas. Energetikos įmonėse yra apie 30 000 atestuotų inžinerinių kategorijų energetikos darbuotojų, iš jų privalomojo aukštojo koleginio arba jam prilyginto išsilavinimo neturi ir neįgijo apie 5 proc., o tai sudaro apie 1 500 darbuotojų. Įsigaliojus naujiems išsilavinimo kvalifikaciniams reikalavimams, šių reikalavimų neatitinkantys inžinerinių kategorijų darbuotojai galės būti atestuojami tik žemos kvalifikacijos darbuotojų kategorijai ir susidarys situacija, kai iš darbo rinkos bus pašalinti patyrę darbuotojai, kurių pakeisti nebus kuo, kadangi jau dabar energetikos techninio-inžinerinio profilio darbuotojų rinkoje labai trūksta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, parengtas Įstatymo projektas, kurio tikslas yra sudaryti sąlygas inžinerinių kategorijų darbuotojams, kurie neturi inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštojo koleginio arba jam prilyginto išsilavinimo, tačiau turi profesinę patirtį, t.y iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti atitinkamiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti, išlikti darbo rinkoje ir toliau vykdyti veiklą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas, Andrius Kupčinskas. Įstatymo projektui pasiūlymus pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir (ar) eksploatuojantys inžinerinių kategorijų darbuotojai privalo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą, išskyrus Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatytą išsilavinimo reikalavimą, turėti minimalią darbo patirtį energetikos veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekto siūloma papildyti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 28 straipsnį nauja 8 dalimi, numatančia, kad energetikos darbuotojai, kurie neturi inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštojo koleginio arba jam prilyginto išsilavinimo, tačiau iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams vadovauti ir (ar) juos vykdyti, gali būti toliau periodiškai atestuojami atestavimo įstaigoje. Vadovaujantis Energetikos darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220, nuostatomis tokie energetikos darbuotojai būtų laikomi atestuojamais pakartotinai. Tokiu būdu bus sudarytos galimybės profesinę patirtį turintiems energetikos darbuotojams išlikti darbo rinkoje, o tuo pačiu energetikos ir pramonės įmonės nuo 2024 m. sausio 1 d. nesusidurs su energetikos darbuotojų trūkumo ir galimomis energetikos įrenginių eksploatavimo problemomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektu numatytas teisinis reguliavimas turėtų pagerinti verslo sąlygas energetikos ir pramonės įmonėms, eksploatuojančioms energetikos įrenginius, užkertant kelią dar didesniam kvalifikuotų energetikos darbuotojų trūkumui ir galimoms energetikos įrenginių eksploatavimo problemoms. 8.
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektus reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Energetikos ministerija. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia Seimo nariai Kazys Starkevičius Gintautas Paluckas Andrius Kupčinskas
2023-11-30 Nr. XIVP-3328 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 28 straipsnį 8 dalimi ir joje nustatyti, kad „energetikos darbuotojai, kurie neturi šio straipsnio 3 dalyje nurodyto išsilavinimo, tačiau iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti, gali būti periodiškai atestuojami atestavimo įstaigoje“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte tarp projekto rengimą paskatinusių priežasčių nurodoma tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja energetikos darbuotojų bendrieji atestavimo principai ir šio projekto „<...> tikslas yra sudaryti sąlygas inžinerinių kategorijų darbuotojams, kurie neturi inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypties grupės aukštojo koleginio arba jam prilyginto išsilavinimo, tačiau turi profesinę patirtį, t. y. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti atitinkamiems darbams ir
(ar) funkcijoms atlikti, išlikti darbo rinkoje ir toliau vykdyti veiklą“. Pažymėtina, jog projektu teikiamomis nuostatomis projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas negali būti pasiektas. Pagal Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 13¹, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 28¹ ir 28² straipsniais įstatymo Nr.
nuostatas, įsigaliosiančias 2024 m. sausio 1 d., energetikos darbuotojo atestavimu laikomas tikrinimas, ar energetikos darbuotojas atitinka jam nustatytus bendruosius (išsilavinimo ir darbo patirties) ir specialiuosius (energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos veiklą, reikalavimus) kvalifikacinius reikalavimus ir energetikos darbuotojo pažymėjimo išdavimas. Taigi projektu siūloma nuostata, kuria nustatoma, kad darbuotojai, neturintys reikalaujamo išsilavinimo, gali būti periodiškai atestuojami, kai tokio atestavimo metu pagal kitas keičiamo įstatymo nuostatas yra tikrinamas atitikimas bendriesiems (išsilavinimo) reikalavimams ir kai nėra keičiamas pats reikalavimas dėl išsilavinimo, nesudaro galimybių energetikos darbuotojams, neturintiems reikalaujamo išsilavinimo, būti atestuotiems. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas nustatant atvejus, kai taikomi kitokie išsilavinimo reikalavimai, negu nustatyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje. Antra, svarstytina, kaip teikiamas siūlymas sistemiškai dera su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio
eksploatavimo veiklos atestatai išduodami asmenims, jeigu energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir eksploatuojantys inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojai, kurie įrengs ir eksploatuos energetikos įrenginius, turi keičiamo įstatymo 28 straipsnyje apibrėžtą kvalifikaciją. Primintina, jog kvalifikacija be kita ko apibrėžiama ir išsilavinimu, kuris nustatytas keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje ir kurio projektu nesiūloma keisti.
Be to, kaip jau buvo minėta, 2024 m. sausio 1 d. įsigalios keičiamo įstatymo 2 straipsnio papildymas 6³ dalimi apibrėžiančia, kas laikoma energetikos darbuotojų atestacija – tikrinimas, ar energetikos darbuotojas atitinka jam nustatytus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimo dėl išsilavinimo. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad projektu siūloma formuluotė yra ydinga kaip sistemiškai nederanti su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Trečia, pažymėtina, jog aiškinamajame rašte nenurodomos priežastys, dėl kurių energetikos darbuotojai reikalaujamo išsilavinimo neįgijo ir kodėl siūlomą nuostatą siūloma nustatyti neribotam terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalaujamam išsilavinimui įgyti reikalingas pakankamai ilgas terminas, todėl nustačius šį reikalavimą jo įgyvendinimas jau dirbantiems darbuotojams gali būti atidėtas. Šiame kontekste pastebėtina, jog reikalavimai dėl išsilavinimo inžinerinių kategorijų darbuotojams buvo nustatyti 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame apraše nustatyti skirtingi išsilavinimo reikalavimai atitinkamus įrenginius statantiems ir juos eksploatuojantiems darbuotojams (šio aprašo 17 ir 18 punktai) bei numatyta išimtis dėl kitokių sąlygų taikymo darbuotojams, kurių išsilavinimas neatitinka nustatytų reikalavimų (šio aprašo 42¹punktas). Atsižvelgus į minėtame apraše nustatytus skirtingus išsilavinimo reikalavimus įrenginius statantiems ir juos eksploatuojantiems darbuotojams, jiems nustatant išsilavinimo reikalavimus Energetikos įstatymo Nr.
IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-1455 šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad „asmuo, turintis iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros ir (ar) gamtinių dujų įrenginius, turi teisę vykdyti ir tokių įrenginių įrengimo veiklą iki išduoto atitinkamų energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato galiojimo pabaigos, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą“. Atsižvelgus į nurodytus išsilavinimo reikalavimo teisinio reguliavimo pokyčius, ir į tai, kad skirtingas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis tuos pačius teisinius santykius, gali būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu yra objektyvios priežastys pateisinančios tokią diferenciaciją, projektas turėtų būti atitinkamai papildytas – nustatant terminą, iki kurio taikoma išimtis dėl reikalaujamo išsilavinimo. Ketvirta, atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatomi reikalavimai ne visiems energetikos darbuotojams, o tik inžinerinių kategorijų darbuotojams, vadovaujantiems energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantiems, projekte vartojama sąvoka „energetikos darbuotojai“ keistina formuluote
„inžinerinių kategorijų darbuotojai, vadovaujantys energetikos objektų,
įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantys“. Penkta, projekte vartojama formuluotė „iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti“ tobulintina. Kaip jau buvo minėta, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo Nr.
XIII-1455 8 straipsnio 2 dalies nuostatą „asmuo, turintis iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros ir (ar) gamtinių dujų įrenginius, turi teisę vykdyti ir tokių įrenginių įrengimo veiklą iki išduoto atitinkamų energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato galiojimo pabaigos, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą“ sąlygojo tai, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyti skirtingi išsilavinimo reikalavimai įrenginius eksploatuojantiems ir įrengiantiems darbuotojams. Iš siūlomos formuluotės neaišku, kaip tiems darbuotojams, kurie buvo atestuoti vykdyti tik eksploatavimo darbus, tačiau pagal Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1455 8 straipsnio 2 dalį turėjo teisę vykdyti ir įrenginių įrengimo veiklą, taip pat turėtų būti taikoma projektu teikiama nuostata – ar jie galėtų būti atestuojami tik dėl įrenginių eksploatavimo, ar ir dėl įrenginių įrengimo. Šešta, atsižvelgus į tai, kad teisinis reguliavimas, keičiamame įstatyme nustatantis išsilavinimo reikalavimą, įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., projekte siūlomas terminas „iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti“ tikslintinas į terminą „iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atestuoti“. 2. Pažymėtina, jog pagal Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 13¹, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 28¹ ir 28² straipsniais įstatymo Nr. XIII-3138 12 straipsnio 2 dalį 2024 m. sausio 1 d. įsigalios šio įstatymo 9 straipsnis, kuriuo keičiamo įstatymo 28 straipsnis dėstomas nauja redakcija.
Tuo atveju, jeigu projektas būtų priimtas ir įsigaliotų iki 2023 m. gruodžio 31 d., 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 28 straipsnio redakcijai projektu teikiamų siūlymų nebebūtų keičiamo įstatymo 28 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 3. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 15 punkte nustatytą Energetikos ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
2023-12-18 Nr. XIVP-3328(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2023-12-13
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Inga Žilienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-301 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 28 straipsnį 8 dalimi ir joje nustatyti, kad „energetikos darbuotojai, kurie neturi šio straipsnio 3 dalyje nurodyto išsilavinimo, tačiau iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti, gali būti periodiškai atestuojami atestavimo įstaigoje“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, projekto aiškinamajame rašte tarp projekto rengimą paskatinusių priežasčių nurodoma tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja energetikos darbuotojų bendrieji atestavimo principai ir šio projekto
„<...> tikslas yra sudaryti sąlygas inžinerinių kategorijų
darbuotojams, kurie neturi inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypties grupės aukštojo koleginio arba jam prilyginto išsilavinimo, tačiau turi profesinę patirtį, t. y. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti atitinkamiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti, išlikti darbo rinkoje ir toliau vykdyti veiklą“. Pažymėtina, jog projektu teikiamomis nuostatomis projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas negali būti pasiektas. Pagal Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 13¹, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 28¹ ir 28² straipsniais įstatymo Nr. XIII-3138 nuostatas, įsigaliosiančias 2024 m. sausio 1 d., energetikos darbuotojo atestavimu laikomas tikrinimas, ar energetikos darbuotojas atitinka jam nustatytus bendruosius (išsilavinimo ir darbo patirties) ir specialiuosius (energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos veiklą, reikalavimus) kvalifikacinius reikalavimus ir energetikos darbuotojo pažymėjimo išdavimas. Taigi projektu siūloma nuostata, kuria nustatoma, kad darbuotojai, neturintys reikalaujamo išsilavinimo, gali būti periodiškai atestuojami, kai tokio atestavimo metu pagal kitas keičiamo įstatymo nuostatas yra tikrinamas atitikimas bendriesiems (išsilavinimo) reikalavimams ir kai nėra keičiamas pats reikalavimas dėl išsilavinimo, nesudaro galimybių energetikos darbuotojams, neturintiems reikalaujamo išsilavinimo, būti atestuotiems. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas nustatant atvejus, kai taikomi kitokie išsilavinimo reikalavimai, negu nustatyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje.
Antra, svarstytina, kaip teikiamas siūlymas sistemiškai dera su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punkte be kita ko nustatyta, kad energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai išduodami asmenims, jeigu energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir eksploatuojantys inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojai, kurie įrengs ir eksploatuos energetikos įrenginius, turi keičiamo įstatymo 28 straipsnyje apibrėžtą kvalifikaciją. Primintina, jog kvalifikacija be kita ko apibrėžiama ir išsilavinimu, kuris nustatytas keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje ir kurio projektu nesiūloma keisti. Be to, kaip jau buvo minėta, 2024 m. sausio
apibrėžiančia, kas laikoma energetikos darbuotojų atestacija – tikrinimas, ar energetikos darbuotojas atitinka jam nustatytus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimo dėl išsilavinimo. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad projektu siūloma formuluotė yra ydinga kaip sistemiškai nederanti su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Trečia, pažymėtina, jog aiškinamajame rašte nenurodomos priežastys, dėl kurių energetikos darbuotojai reikalaujamo išsilavinimo neįgijo ir kodėl siūlomą nuostatą siūloma nustatyti neribotam terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalaujamam išsilavinimui įgyti reikalingas pakankamai ilgas terminas, todėl nustačius šį reikalavimą jo įgyvendinimas jau dirbantiems darbuotojams gali būti atidėtas.
Šiame kontekste pastebėtina, jog reikalavimai dėl išsilavinimo inžinerinių kategorijų darbuotojams buvo nustatyti 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame apraše nustatyti skirtingi išsilavinimo reikalavimai atitinkamus įrenginius statantiems ir juos eksploatuojantiems darbuotojams (šio aprašo 17 ir 18 punktai) bei numatyta išimtis dėl kitokių sąlygų taikymo darbuotojams, kurių išsilavinimas neatitinka nustatytų reikalavimų (šio aprašo 42¹punktas). Atsižvelgus į minėtame apraše nustatytus skirtingus išsilavinimo reikalavimus įrenginius statantiems ir juos eksploatuojantiems darbuotojams, jiems nustatant išsilavinimo reikalavimus Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-1455 šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad „asmuo, turintis iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros ir (ar) gamtinių dujų įrenginius, turi teisę vykdyti ir tokių įrenginių įrengimo veiklą iki išduoto atitinkamų energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato galiojimo pabaigos, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą“.
Atsižvelgus į nurodytus išsilavinimo reikalavimo teisinio reguliavimo pokyčius, ir į tai, kad skirtingas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis tuos pačius teisinius santykius, gali būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu yra objektyvios priežastys pateisinančios tokią diferenciaciją, projektas turėtų būti atitinkamai papildytas – nustatant terminą, iki kurio taikoma išimtis dėl reikalaujamo išsilavinimo. Ketvirta, atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatomi reikalavimai ne visiems energetikos darbuotojams, o tik inžinerinių kategorijų darbuotojams, vadovaujantiems energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantiems, projekte vartojama sąvoka „energetikos darbuotojai“ keistina formuluote
„inžinerinių kategorijų darbuotojai, vadovaujantys energetikos objektų,
įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantys“. Penkta, projekte vartojama formuluotė „iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti“ tobulintina. Kaip jau buvo minėta, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo Nr.
XIII-1455 8 straipsnio 2 dalies nuostatą „asmuo, turintis iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros ir (ar) gamtinių dujų įrenginius, turi teisę vykdyti ir tokių įrenginių įrengimo veiklą iki išduoto atitinkamų energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato galiojimo pabaigos, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą“ sąlygojo tai, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyti skirtingi išsilavinimo reikalavimai įrenginius eksploatuojantiems ir įrengiantiems darbuotojams. Iš siūlomos formuluotės neaišku, kaip tiems darbuotojams, kurie buvo atestuoti vykdyti tik eksploatavimo darbus, tačiau pagal Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1455 8 straipsnio 2 dalį turėjo teisę vykdyti ir įrenginių įrengimo veiklą, taip pat turėtų būti taikoma projektu teikiama nuostata – ar jie galėtų būti atestuojami tik dėl įrenginių eksploatavimo, ar ir dėl įrenginių įrengimo. Šešta, atsižvelgus į tai, kad teisinis reguliavimas, keičiamame įstatyme nustatantis išsilavinimo reikalavimą, įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., projekte siūlomas terminas „iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atestuoti“ tikslintinas į terminą „iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo atestuoti“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 8 dalimi:
kategorijų darbuotojai, vadovaujantys energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantys, kurie neturi šio straipsnio 3 dalyje nurodyto išsilavinimo, tačiau iki 2019 m. sausio 1 d.
šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems darbams ir (ar) funkcijoms atlikti, gali būti periodiškai atestuojami atestavimo įstaigoje netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2Pažymėtina,
jog pagal Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 13¹, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 28¹ ir 28² straipsniais įstatymo Nr. XIII-3138 12 straipsnio 2 dalį 2024 m. sausio 1 d. įsigalios šio įstatymo 9 straipsnis, kuriuo keičiamo įstatymo 28 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Tuo atveju, jeigu projektas būtų priimtas ir įsigaliotų iki 2023 m. gruodžio 31 d., 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 28 straipsnio redakcijai projektu teikiamų siūlymų nebebūtų keičiamo įstatymo 28 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 2 d.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 15 punkte nustatytą Energetikos ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti iš dalies Projektas darbo tvarka suderintas su Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovais. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: 5.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2023-12-11 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3328 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIVP-3328(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į Seimo statuto
svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Skritulskas, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: . PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė