Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 53 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Atstovais pagal įstatymą kaip atstovaujančiais gyvūnų gerovės interesus, gali būti asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, kurio steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodyta gyvūnų gerovės apsauga, baudžiamojoje byloje, kuri pradėta pagal šio juridinio asmens skundą ar pranešimą ir kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį.”
2Buvusias 53 straipsnio 3-5 dalis laikyti atitinkamai 4-6 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ieva Pakarklytė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 584 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant numatyti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms gyvūnų gerovės srityje, atstovo teisėmis dalyvauti administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamojoje byloje dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimų, jeigu byla pradėta pagal šios nevyriausybinės organizacijos pateiktą informaciją. Projektų rengimą paskatino kreipimasis iš gyvūnų gerovės srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kuriame nurodoma, kad viena iš šios organizacijos veiklos sričių yra teikti pareiškimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį bei Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį atsakingoms institucijoms, tačiau organizacijai tik retais atvejais suteikiama teisė gauti informaciją apie bylos, kuri pradėta jų pateikto pareiškimo pagrindu, eigą ir rezultatus. Tai riboja nevyriausybinės organizacijos galimybes apskųsti priimtą sprendimą teisės aktų numatyta tvarka ir apsunkina jos galimybę įgyvendinti savo funkciją – gyvūnų gerovės interesų atstovavimą.
Pagrindinis Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti efektyvesnę gyvūnų gerovės apsaugą administracinio nusižengimo ir baudžiamajame procesuose sudarant sąlygas juose dalyvauti gyvūnų gerovės srityje veikiančiai nevyriausybinei organizacijai, informavusiai atsakingą instituciją apie galimą įstatymo pažeidimą. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Ieva Pakarklytė. Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos policijos atstovais, Lietuvos aukščiausiojo teismo atstovais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, Teisingumo ministerijos atstovais bei nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gyvūnų gerovės srityje. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu susipažinti su bylos medžiaga gyvūnų gerovės srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos gali tik tuo atveju, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas pripažįsta šią organizaciją nukentėjusiuoju dėl patirtos neturtinės žalos. Gyvūnų gerovės srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų teigimu, nukentėjusiojo statusas joms yra suteikiamas tik retais atvejais, tad dažniausiai šios organizacijos negali susipažinti su jų pranešimo pagrindu pradėtų bylų medžiaga ir rezultatu, o tai apsunkina jų galimybes skųsti byloje priimtą sprendimą.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymų projektais siūloma, kad gyvūnų gerovės srityje veikianti nevyriausybinė organizacija, pateikusi pranešimą, kurio pagrindu pradėta administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamoji byla dėl galimo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo, būtų laikoma atstovu pagal įstatymą ir turėtų teisę susipažinti su bylos medžiaga bei apskųsti priimtą sprendimą. Šios teisinio reguliavimo nuostatos užtikrintų efektyvesnę gyvūnų teisinę apsaugą ir didesnę atsakingų institucijų sprendimų kontrolę, kadangi sudarytų sąlygas suinteresuotoms šalims susipažinti su institucijų priimtais sprendimais gyvūnų gerovės bylose ir motyvuotai juos apskųsti. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai yra nenumatoma. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Jeigu įstatymas reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos policijos atstovais, Lietuvos aukščiausiojo teismo atstovais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, Teisingumo ministerijos atstovais bei nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gyvūnų gerovės srityje.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „gyvūnų apsauga“, „gyvūnų gerovė“. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
2023-09-21 Nr. XIVP-3078 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 53 straipsnį nauja 3 dalimi nustatant, kad „Atstovais pagal įstatymą kaip atstovaujančiais gyvūnų gerovės interesus, gali būti asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, kurio steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodyta gyvūnų gerovės apsauga, baudžiamojoje byloje, kuri pradėta pagal šio juridinio asmens skundą ar pranešimą ir kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį.“ Projektas diskutuotinas. Pirma, projektu siūloma nustatyti, kad asociacija arba kitas juridinis asmuo, tuo atveju jei byla būtų pradėta pagal šios asociacijos ar viešosios įstaigos skundą, taptų gyvūno atstovu pagal įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas iškreipia atstovavimo instituto esmę, nes sistemiškai vertinant Civilinio kodekso nuostatas, atstovavimo teisiniai santykiai atsiranda tik fizinių ir juridinių asmenų (teisinių santykių subjektų) atveju, o daiktų, gyvūnų ar augalų (teisinių santykių objektų) atveju yra taikomas nuosavybės (ir kitų daiktinių teisių) institutas. Pažymėtina ir tai, kad atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (Civilinio kodekso 2. 132 straipsnio 2 dalis), taigi atstovavimas yra objektyvus teisinis santykis tarp atstovaujamojo ir jo atstovo, tuo tarpu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu asociacija ar viešoji įstaiga taptu gyvūno atstovu pagal įstatymą tik tuo atveju, jei ji inicijuotų bylą, t. y. subjektyviu vienasmeniu sprendimu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, projektu siūlomas reguliavimas vertintinas kaip nederantis su Civiliniame kodekse reglamentuojamu atstovavimo institutu. Antra, pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus gyvūno savininko ir asociacijos ar viešosios įstaigos, kaip gyvūno atstovo pagal įstatymą, teisių ir pareigų santykis. Vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, gyvūno savininku yra laikomas asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Šio įstatymo 20 straipsnyje, yra nustatomos asmenų (inter alia gyvūno savininkų) teisės ir pareigos, 21 straipsnyje numatoma atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu galimi atvejai, kai vienas ir tas pats gyvūnas turės ir savininką, kurio nuosavybės teisės nėra apribotos, ir atstovą pagal įstatymą, kurio teisių ir pareigų turinys projekte nėra atskleistas, todėl galimai kiltų minėtų asmenų teisių ir pareigų kolizija to paties gyvūno atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos, sistemiškai jas derinant su galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Trečia, analizuojant projekto aiškinamąjį raštą galima pastebėti, kad siūlymas BPK 53 straipsnį papildyti nuostata, leidžiančia asociacijai ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kaip atstovais dalyvauti baudžiamajame procese, iš esmės grindžiamas poreikiu aukščiau nurodytiems subjektams įgyti teisę susipažinti su bylos medžiaga bei apskųsti priimtus sprendimus tuo atveju, kai baudžiamasis procesas būtų inicijuojamas asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui pateikus pranešimą ar kitokį dokumentą, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagal BPK 166 straipsnį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba ikiteisminio tyrimo subjektams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pareiga išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas įstatymu yra numatyta prokurorui, nes būtent jis organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą (BPK 164 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalis), būtent prokuroras sprendžia, ar surinktų duomenų visumos pakanka kaltinamajam aktui surašyti, o teisminėje stadijoje prokuroras dalyvauja procese kaip valstybinis kaltintojas ir turi dėti visas pastangas, įrodant kad kaltinamasis, dėl kurio veikos byla nagrinėjama teisme, yra kaltas dėl tos veikos padarymo. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, svarstytina, ar aktualu projekte nurodytiems subjektams leisti dalyvauti baudžiamajame procese, kai prokuroras atlikdamas konstitucinę pareigą gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus ir ar šiuo atveju interesų gynimas nebus dubliuojamas (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis).
Ketvirta, svarbu pažymėti, kad atstovus pagal įstatymą baudžiamajame procese gali turėti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ir nukentėjusysis, jeigu jis yra nepilnametis arba nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, asmuo, kuris dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, taip pat apklausiamas nepilnametis liudytojas. Taigi, atstovavimas baudžiamajame procese būtinas proceso dalyviui, nesugebančiam savarankiškai įgyvendinti visų teisių ir pareigų. Atstovai yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau šis suinteresuotumas yra procesinis – atstovas gina ne savo teises ir interesus, o atstovaujamojo. Šiuo atveju BK 310 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas – gyvūnas, negali būti teisinių santykių subjektas, jis negali dalyvauti baudžiamajame procese, negali turėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jis negali turėti ir įstatyminio atstovo, atsižvelgiant į tai projektu siūlomo teisinio reguliavimo įtvirtinimas prieštarautų teisinei logikai. Penkta, projektą vertinant aiškinamojo rašto kontekste bei atsižvelgiant į projekto tikslą – numatyti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms gyvūnų gerovės srityje, susižinoti apie bylos, pradėtos jų pateikto skundo, pareiškimo ar pranešimo pagrindu, eigą ir apskųsti priimtus sprendimus, pastebėtina, kad šiuo metu BPK įtvirtintos gana plačios ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų apskundimo galimybės.
Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kurio nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui (BPK 168 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis (jeigu skunda atmetamas) skundžiamas aukštesniam teismui (BPK 168 straipsnio 5 dalis). Be kita ko, BPK 168 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnas priėmė nutarimą. Taigi, aiškinamojo rašto teiginiai, kad institucijos, kurių skundo, pareiškimo ar pranešimo pagrindu inicijuotas ikiteisminis tyrimas, negali skųsti priimtų sprendimų, prieštarauja baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo sistemai. Šešta, projektu teikiamas siūlymas stokoja ir sisteminio suderinamumo. BPK 53 straipsnyje aiškiai apibrėžtos atstovavimo pagal įstatymą sąlygos, kurios nedera su projektu siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu, pavyzdžiui nėra aišku, kokiu pagrindu šiuo atveju atstovas pagal įstatymą dalyvautų procese, ar būtų sudaryta galimybė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui atsisakyti leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, kaip tai numato BPK 53 straipsnio nuostatos.
Sisteminio suderinamumo trūkumas atitinkamai kelia problemų ir teisinės logikos kontekste, kadangi nėra aišku, kaip šiuo atveju įgaliotieji atstovai įgyvendintų savo teises ir pareigas įvardintas BPK 54 straipsnyje. 2. Jeigu būti nepritarta aukščiau nurodytoms išvadoms, svarstytina, ar projektu siūloma nuostata neturėtų būti dėstoma atskirame BPK straipsnyje, aiškiai apibrėžiant tokio įstatyminio atstovo dalyvavimo baudžiamajame procese pagrindus, jo teises ir pareigas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad atstovas pagal įstatymą dalyvauja tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, šiuo aspektu tikslinga būtų patikslinti projektą nustatant, kad atstovas pagal įstatymą kaip atstovaujantis gyvūnų gerovės interesus, gali dalyvauti visame baudžiamajame procese. 4. Atsižvelgiant į ta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atitinkamai turėtų būti patikslinta projektu teikiama BPK 53 straipsnio 3 dalies nuostata „skundą ar pranešimą“ nurodant „skundą, pareiškimą ar pranešimą“. 5. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. +370 5 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]