Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
19 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turto, valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, naudojamo sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis. Sprendimą dėl administracinės bei sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kartu su juo perduodamo kito šioje dalyje nurodyto valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė, kuri nustato šioje dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo centralizuotai valdyti, centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui kartu su administracinės bei sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu gali būti perduodamas kitos paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas valdymo ir naudojimo tikslams ir šį turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti. Centralizuotai valdyti perduoto administracinės bei sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; 2.
Pakeisti 19 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) valstybės institucijų ir įstaigų aprūpinimas jų valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kitos paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valdymo ir naudojimo tikslams ir turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti, taip pat, valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose, valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, aprūpinimas sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtu, reikalingu sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties ir/ar sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais ir įgyvendinant centralizuotai valdomo administracinės paskirties ir/ar sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus;
19 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) centralizuotai valdomo administracinės paskirties, taip pat sveikatos
priežiūros ir gydymo paskirties turto, reikalingo valstybės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti valstybės nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimas.“
19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, taip pat sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka bent vieną iš šių požymių:
1) yra fiziškai ar funkciškai (technologiškai) nusidėvėjęs;
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pripažįstamas avariniu;
3) neatitinka nekilnojamajam turtui teisės aktuose keliamų reikalavimų arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvų;
4) neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodiklių;
5) neatitinka kitų pagrįstų valstybės institucijų ar įstaigų poreikių atliekant valstybines funkcijas. 6) sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytas sąlygas.“
19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, reikalingas valstybės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kuriose, valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, gali būti atnaujinamas šiais būdais: rekonstruojant, remontuojant, perduodant kitą, poreikius atitinkantį, administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, pritaikant nenaudojamą kitos paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą administracinei paskirčiai, išsinuomojant arba įsigyjant (perkant, statant) administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą.“
taip: „7. Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, taip pat, sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto, reikalingo sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų (toliau – atnaujinimo projektas) įgyvendinimo tvarką.“
taip: „8. Atnaujinimo projekte turi būti:
sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto, atnaujinimo ir jo finansavimo būdai, atlikta šio turto atnaujinimo kaštų ir naudos analizė, nurodytas pasirinktas turto atnaujinimo būdas (būdai).
2) nustatytas centralizuotai valdomo administracinės paskirties, sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo terminas;
3) nurodyti finansavimo šaltiniai, kurie bus naudojami ir užtikrins atnaujinimo projekto įgyvendinimą, prievolių įvykdymą ir kitų faktinių su atnaujinimo projektu susijusių išlaidų padengimą;
4) nurodytas atnaujinimo projektui finansuoti reikalingas parduodamas šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytas turtas ir jo pardavimo terminai;
5) nurodytos kitos, su atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusios, sąlygos.“
straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Įgyvendinant atnaujinimo projektus, kuriuose numatyta įsigyti (perkant, statant) naują administracinės paskirties, sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamąjį turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę sudaryti:
1) viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis;
2) administracinės paskirties, sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo išsimokėtinai sutartis.“
išdėstyti taip: „14.
Naują administracinės paskirties ir/ar sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamąjį turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įgyja valstybės nuosavybėn ir valdo jį patikėjimo teise, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip, o šio turto naudotojai
1Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešame aukcione parduodamo valstybės ar savivaldybės
nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto (jeigu įstatymų nustatyta tvarka žemė neparduodama), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pradinė kaina viešame aukcione turi būti nustatoma pagal vertę, nustatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) pradinė kaina didinama viešo aukciono organizatoriaus patirtų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidų verte.
Viešo aukciono sąlygas dėl didesnės negu 3 000 000 eurų vertės parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (išskyrus valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, parduodamus atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties ir/ar sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, ir nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo tvirtina Privatizavimo komisija.“
21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešame aukcione parduodami į Vyriausybės arba
savivaldybės tarybos patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtrauktas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai. Valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas, parduodami atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties ir/ar sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, taip pat nekilnojamasis turtas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, parduodami viešojo aukciono būdu, tačiau į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą neįtraukiami. Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2.
institucija, finansų ministras ar jo įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu valstybės priskirtoms funkcijoms atlikti nenaudojamo nekilnojamojo turto, kurį viešosios įstaigos, įskaitant valstybės sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, valdo nuosavybės teise, pardavimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo (toliau tekste – ir CVVT, Valstybės turto valdytojo įstatymas) 4 straipsnio 7 dalies 1 punktas[1], įsigaliosiantis 2023 m. rugsėjo 1 d. Pagal minėtą reguliavimą CVVT valdytojas parduoda viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančius, tačiau valstybės priskirtoms funkcijoms atlikti nenaudojamus statinius, patalpas ar jų dalis kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti. Tokia pareiga CVVT valdytojui pagal įstatymą kyla iš sutarties su tokia viešąja įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, ir jeigu yra nuspręsta perleisti viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, ir jeigu kiti teisės aktai tokio konkretaus turto pardavimo nedraudžia. Ši nuostata valstybės sveikatos priežiūros viešosios įstaigoms dažniausiai negali būti taikoma, nes jos beveik visą nekilnojamąjį turtą valdo ne nuosavybės, o patikėjimo teise.
Kitas įstatymas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau tekste – ir Disponavimo įstatymas) nuo 2019 m. spalio 1 d. numato pareigą CVVT valdytojui aprūpinti valstybės institucijas ir įstaigas jų valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu (žr.19 str.). Pagal šį įstatymą tai atliekama inter alia įgyvendinant administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus. Tačiau nei vienas iš pirma nurodytų įstatymų, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau tekste – ir SPĮ) nenumato galimybės dalyvauti turto atnaujinimo projekte valstybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigai, kai jai atliekant valstybines funkcijas jos patikėjimo teise valdomo valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalies (statinių, patalpų) būklė kartu su jiems eksploatuoti valstybės priskirtu žemės sklypu šios įstaigos poreikių nebeatitinka, bet jie vis dar yra naudojami teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės sveikatos priežiūros įstaigų patikėjimo teise valdoma dalis statinių nebeatitinka šios įstaigos poreikių joms vykdant valstybines funkcijas (yra neefektyvus jų panaudojimas, brangus išlaikymas, jų rekonstrukcija tam tikrais atvejais neįmanoma), todėl tikslinga būtų numatyti įstatymu galimybę tokius statinius atnaujinti tais būdais, kurie numatyti Disponavimo įstatymo 19 str. 6 d. įgyvendinant administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus.
Įvertinant valstybės sveikatos priežiūros įstaigų specifiką, kaip antai būtinumą teikti paslaugas nepertraukiamai, dažniausiai tinkamas atnaujinimo būdas būtų naujo statinio, atitinkančio įstaigos poreikius jai atliekant valstybines funkcijas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, įsigijimas jį statant, o perkėlus į jį sveikatos priežiūros dalį teikiamos veiklos, parduodamas senasis pastatas. Įgyvendinant Konstitucijos 128 straipsnį, pagal kurį valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo būtina įtvirtinti įstatymu ir siekiant užtikrinti, kad valstybės turtą sveikatos priežiūros įstaigos valdytų racionaliai ir prireikus, jis galėtų būti atnaujinamas efektyviausiai tinkamu būdu (įsigyjant naują, statant naują, rekonstruojant), o nebegalimą pagal poreikį naudoti nekilnojamąjį turtą parduoti, yra keičiami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, CVVT valdytojo įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Paminėtina, kad naudojant aptartą modelį, praktikoje yra sėkmingai įgyvendintų atnaujinimo projektų iki kol Disponavimo įstatymas nebuvo pakeistas. Siekiant užtikrinti, kad valstybės nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas būtų valdomas racionaliai ir jo perleidimas būtų skaidrus, teikiamais projektais siūloma pavesti atnaujinimo projektą priklausomai nuo vertės dydžio tvirtinti Turto valdytojo valdybai arba Vyriausybei kaip šiuo metu numatyta Disponavimo įstatymo 19 str. 9 d. dėl administracinės paskirties nekilnojamojo turto, o tą nekilnojamąjį turto objektą, kurį numatoma atnaujinti, perduoti patikėjimo teise valstybės turto valdytojui. Naują nekilnojamąjį turtą, kaip numatyta Disponavimo įstatyme, CVVT valdytojas įgyja valstybės nuosavybėn. Priėmus teikiamą Disponavimo įstatymo pakeitimą, ši nuostata būtų taikoma ir naujai pastatytam ar kitaip įgytam sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamajam turtui.
rengėjai Įstatymo projektų iniciatorius ir rengėjas– Seimo narys Jurgis Razma. Rengimo metu vyko konsultacijos su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai SPĮ įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų sprendimų tik dėl valstybės ar savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priėmimo tvarka, ir nėra numatyta kas ir kokioms sąlygoms esant gali priimti sprendimą atnaujinti nekilnojamąjį turtą, kai viešajai įstaigai atliekant valstybės funkcijas jos valdomas valstybės nekilnojamasis turtas (statiniai, patalpos) nebeatitinka šios įstaigos poreikių. Todėl SPĮ įstatymo 36 str. yra pildomas nauja 10 dalimi. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas numato, kad įstaigų valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka bent vieną iš įstatyme įvardytų požymių, inter alia, kai jis neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodiklių; neatitinka kitų pagrįstų valstybės institucijų ar įstaigų poreikių atliekant valstybines funkcijas. Šis įstatymas šiuo metu nenumato teisės Valstybės turto valdytojui aprūpinti valstybės viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas jų valstybinėms funkcijoms (sveikatos priežiūros paslaugoms) teikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamuoju turtu įgyvendinant šios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus.
Todėl sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamasis turtas valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, negali būti atnaujinamas. Tokių funkcijų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nenumato ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio pakeitimo projektu yra siūloma papildyti šį straipsnį nauja 10 dalimi, pagal kurią valstybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos galėtų atnaujinti jų valdomą patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jei atitinka šiame ir Disponavimo įstatyme nustatytas sąlygas. SPĮ įstatyme numatytos papildomos sąlygos nekilnojamojo turto atnaujinimui. Tai leidžiama tik tokiai valstybės viešajai įstaigai, kur valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime; įstaiga atlieka valstybines funkcijas (teikia sveikatos priežiūros paslaugas); jos patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto dalis (statiniai, patalpos) šios įstaigos poreikių nebeatitinka; dalininkas (dalininkai) yra priėmę sprendimą šiuos statinius, patalpas atnaujinti. Jei pastatą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas planuotų parduoti privalu numatyti statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas yra pildomas nuostatomis, kurios analogiškai jau reglamentuoja valstybės institucijų naudojamo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą. Pagal teikiamą Projektą tokios nuostatos reglamentuos ir valstybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą jų valstybinėms funkcijoms (sveikatos priežiūros paslaugoms) teikti reikalingu ir jų oreikius atitinkančiu sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamuoju turtu įgyvendinant šios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus. Yra padaroma viena išlyga dėl sąlygų, kurioms esant valstybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas gali būti teikiamas tvirtinti –būtina atitikti ne tik vieną iš sąlygų nurodytų Disponavimo įstatyme, bet ir atitikti, kaip minėta, papildomas sąlygas, numatytas SPĮ 36 str. 10 d. Koreguojamas ir Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas papildant turto valdytojo funkcijas nustatoma, kad gali būti atnaujinamas ne tik institucijų naudojamas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, bet ir sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamasis turtas valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, ir kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, (žr. keičiamo įstatymo 4 str. ir 6 str. ). Priėmus teikiamus projektus bus sudaromos prielaidos kokybiškiau teikti sveikatos priežiūros paslaugas racionaliai naudojant valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus išteklius. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai,
galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Atvirkščiai, nustatytu atnaujinimo būdu valstybės turtas bus naudojamas racionaliai, centralizuotai valdomo turto valdytojas užtikrins turto atnaujinimą, procedūrų skaidrumą,. Kartu bus sudarytos prielaidos gerinti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamo poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atskiro poveikio verslui ar jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įgyvendinant priimtus įstatymus Vyriausybei ir Finansų ministerijai bus reikalinga patikslinti jau galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimą. Galiojančių teisės aktų pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Teikiami projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įgyvendinant įstatymą Vyriausybei ir Finansų ministerijai bus reikalinga patikslinti jau galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų įstatymų įgyvendinimui neplanuojama. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis viešoji sveikatos priežiūros įstaiga; nekilnojamojo turto atnaujinimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Seimo narys Jurgis Razma [1] „1) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančių, tačiau valstybės priskirtoms funkcijoms atlikti nenaudojamų statinių, patalpų ar jų dalių pardavimo kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti, kai nuspręsta perleisti viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis;“
2023-08-28 Nr. XIVP-3024 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklų yra sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turto, valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, naudojamo sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis. Taigi, vertinamojoje projekto nuostatoje yra atskirai nurodomas tiek sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, tiek valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, turtas, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis atskirai nurodomas valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, turtas, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti.
Svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nepakaktų nurodyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo viena iš veiklos rūšių yra būtent valstybei nuosavybės teise priklausančio sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turto, naudojamo sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, valdymas ir priežiūra. Tokiu būdu pastaroji nuostata apimtų ir atitinkamų viešųjų įstaigų valdomą tokios pačios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą. Kitu atveju, siekiant aiškumo, projekte reikėtų atskleisti sąvokos „valstybės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga“ turinį arba pateikti nuorodą į kitą įstatymą, kuriame šios sąvokos turinys būtų atskleistas. 2. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalį siūloma papildyti 6 punktu, nustatant, kad „sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytas sąlygas“. Pažymėtina, kad pagal projekto
nustatyti teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, galėtų būti atnaujinamas esant bent vienai iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1-5 punktuose nustatytų sąlygų.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „Yra padaroma viena išlyga dėl sąlygų, kurioms esant valstybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas gali būti teikiamas tvirtinti –būtina atitikti ne tik vieną iš sąlygų nurodytų Disponavimo įstatyme, bet ir atitikti, kaip minėta, papildomas sąlygas, numatytas SPĮ 36 str. 10 d.“. Taigi, pagal projekto aiškinamajame rašto nuostatas sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, galėtų būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu tokio turto atnaujinimas atitiktų tiek Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės turto atnaujinimo sąlygas, tiek tokio turto atnaujinimo sąlygas, nustatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1-6 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti galėtų būti atnaujinamas, jeigu atitiktų bent vieną iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1-5 punktuose nustatytų požymių (sąlygų). Taigi, projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostata tokiu atveju galėtų būti netaikoma, jeigu tokio turto atnaujinimas atitiktų bent vieną iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1-5 nustatytų požymių (sąlygų).
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 6 punktas neturėtų būti išdėstytas atskiroje keičiamo įstatymo 19 straipsnio struktūrinėje dalyje kaip papildoma sąlyga valstybei nuosavybės teise priklausančiam sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtui, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, atnaujinti. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reguliuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo (sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nuomą, jo atnaujinimą) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktų bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
2023-11-29
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-08-281
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklų yra sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turto, valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, naudojamo sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis.
Taigi, vertinamojoje projekto nuostatoje yra atskirai nurodomas tiek sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, tiek valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, turtas, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis atskirai nurodomas valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, turtas, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti. Svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nepakaktų nurodyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo viena iš veiklos rūšių yra būtent valstybei nuosavybės teise priklausančio sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turto, naudojamo sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, valdymas ir priežiūra. Tokiu būdu pastaroji nuostata apimtų ir atitinkamų viešųjų įstaigų valdomą tokios pačios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą.
Kitu atveju, siekiant aiškumo, projekte reikėtų atskleisti sąvokos „valstybės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga“ turinį arba pateikti nuorodą į kitą įstatymą, kuriame šios sąvokos turinys būtų atskleistas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-08-281
priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytas sąlygas“. Pažymėtina, kad pagal projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, galėtų būti atnaujinamas esant bent vienai iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1-5 punktuose nustatytų sąlygų. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „Yra padaroma viena išlyga dėl sąlygų, kurioms esant valstybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas gali būti teikiamas tvirtinti –būtina atitikti ne tik vieną iš sąlygų nurodytų Disponavimo įstatyme, bet ir atitikti, kaip minėta, papildomas sąlygas, numatytas SPĮ 36 str. 10 d.“.
aiškinamajame rašto nuostatas sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, galėtų būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu tokio turto atnaujinimas atitiktų tiek Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės turto atnaujinimo sąlygas, tiek tokio turto atnaujinimo sąlygas, nustatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1-6 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti galėtų būti atnaujinamas, jeigu atitiktų bent vieną iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1-5 punktuose nustatytų požymių (sąlygų). Taigi, projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostata tokiu atveju galėtų būti netaikoma, jeigu tokio turto atnaujinimas atitiktų bent vieną iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1-5 nustatytų požymių (sąlygų). Atsižvelgiant į tai, bei siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 6 punktas neturėtų būti išdėstytas atskiroje keičiamo įstatymo 19 straipsnio struktūrinėje dalyje kaip papildoma sąlyga valstybei nuosavybės teise priklausančiam sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtui, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, atnaujinti. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-08-28 * 3.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Argumentai:
nutarimas Nr. 875 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3023, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII- 729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP- 3024 ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII- 791 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP- 3025“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo (sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nuomą, jo atnaujinimą) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktų bei 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Argumentai:
„Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3023, XIVP-3024 ir XIVP-3025“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ministerija, 2023-09-12 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3024 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-10-131
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3024 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3024) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3023 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3023) teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 1.1. Projektu Nr. XIVP-3024 siūlomos nuostatos gali būti interpretuojamos dviprasmiškai (kad atnaujinamas gali būti ne tik nekilnojamasis, bet ir kitas turtas), o siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka Projekto Nr. XIVP-3024 aiškinamojo rašto turinio. Projekto Nr. XIVP-3024 1 straipsnio 4 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto įstatymas) 19 straipsnio 5 dalį ir nustatyti (siūlomos nuostatos išskirtos paryškintu šriftu), kad: „5.
Centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, taip pat sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti, gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka bent vieną iš šių požymių:
1) yra fiziškai ar funkciškai (technologiškai) nusidėvėjęs;
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pripažįstamas avariniu;
3) neatitinka nekilnojamajam turtui teisės aktuose keliamų reikalavimų arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvų;
4) neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodiklių;
5) neatitinka kitų pagrįstų valstybės institucijų ar įstaigų poreikių atliekant valstybines funkcijas. 6) sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, kuris naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytas sąlygas.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu Nr. XIVP-3024 siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
straipsnio 5 dalies nuostatų kontekstas susijęs su centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimu. Tuo tarpu Projektu Nr.
Tuo tarpu Projektu Nr. XIVP-3024 siūlomos nuostatos gali būti interpretuojamos, kad atnaujinamas gali būti ne tik nekilnojamas turtas, bet taip pat ir kitas (ne tik nekilnojamasis) sveikatos priežiūros reikmėms ir medicinos pagalbai teikti naudojamas turtas. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad Projekto Nr. XIVP-3024 aiškinamajame rašte nurodyti teisinio reglamentavimo pokyčių tikslai siejami tik su sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimu, todėl įgyvendinant šiuos tikslus ir siekiant teisinio aiškumo siūlytume minėtas Projekto Nr. XIVP-3024 nuostatas tikslinti. Pritarti
3Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-10-131
siekiant atnaujinti sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamąjį turtą būtina, kad turtas ne tik atitiktų vieną iš Turto įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1 – 5 punktuose nurodytų sąlygų, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 36 straipsnio 10 dalyje nustatytas (papildomas) sąlygas. Tačiau pagal Projektu Nr. XIVP-3024 siūlomą teisinį reglamentavimą sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turto (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą 2.1.1 pastabą - ne tik nekilnojamojo, bet ir galimai kito) atnaujinamas galėtų būti vykdomas, jeigu atitiktų tik kurią nors vieną iš Įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1 – 6 punktuose nurodytų sąlygų. Taigi, manytume, šiuo atveju taip pat kyla abejonių dėl Projektu Nr. XIVP-3024 siūlomų nuostatų atitikties Projekto aiškinamajam raštui.
<...>
pasiūlymų neturime. Pritarti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2023-10-13 * Atlikus Projekto Nr. XIVP-3023 ir Nr. XIVP-3024 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad juo siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
XIVP-3024 siūlomos nuostatos gali būti interpretuojamos dviprasmiškai ir žymiai plačiau negu nustato galiojantis Įstatymas (pavyzdžiui: kad atnaujinamas gali būti ne tik sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties nekilnojamasis turtas, bet ir kitas turtas);
rašto turinio;
atnaujinamas viešosios įstaigos dalininkų sprendimo pagrindu, stokoja pagrįstumo ir teisinio aiškumo;
5Sveikatos apsaugos ministerija,
2023-11-27 *
<...>
priežiūros įstaigos, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, perdavusios sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą, turės mokėti šio turto nuomos mokestį, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS įstaigos) teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis, kurios yra pagrindinis LNSS įstaigų pajamų šaltinis. Šiuo metu, kaip teisingai pastebėta Audito komiteto rašte, esamos LNSS įstaigų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto nusidėvėjimo, remonto sąnaudos dengiamos tik iš dalies.
Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, LNSS įstaigos turėtų dar papildomai dengti nekilnojamojo turto nuomos išlaidas ir tai turėtų daryti iš ribotų pajamų, gaunamų iš PSDF.
pritarta, sveikatos priežiūros sistemai reikėtų papildomų lėšų. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas darytų įtaką tik mažai daliai, t. y. 17 LNSS viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė, todėl papildomų PSDF lėšų skyrimo tik šioms konkrečioms valstybės įsteigtoms viešosioms gydymo įstaigoms, būdo nėra, nes su visomis LNSS įstaigomis už tas pačias suteiktas PSDF lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas atsiskaitoma tomis pačiomis bazinėmis kainomis. Didžioji dalis gydymo įstaigų (pvz., įsteigtų savivaldybių) papildomų sąnaudų, susijusių su nekilnojamojo turto nuoma, nepatirtų. LNSS įstaigos, gaudamos tą patį apmokėjimą už suteiktas PSDF lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdamos skirtingas sąnaudas atsidurtų nevienodose finansinėse situacijose: valstybės įsteigtos viešosios gydymo įstaigos būtų blogesnėje finansinėje situacijoje nei kitos, pvz., įsteigtos savivaldybių, viešosios gydymo įstaigos. Pažymėtina, kad siūlomi Projektai turėtų būti iki galo nuoseklūs, t. y. jie turėtų apimti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurių savininkas /dalininkas yra valstybė (valstybės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime), bet ir tas, kurių savininkai yra savivaldybės.
Svarbu paminėti, kad siūlomo nekilnojamojo turto valdymo modelio diegimas iš esmės pakeistų dabartinį su šiuo turtu susijusių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų kompensavimą, kai šios įskaičiuojamos į paslaugų įkainius, apmokamus iš PSDF, nes didintų sveikatos priežiūros sistemos išlaidas.
(iii) Ministerija, vadovaudamasi Audito komiteto rašte pateiktomis, nuo 2024 m. sausio 1 d. prognozuojamomis Valstybės įmonės Turto banko valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos kainomis už kv. m per mėnesį, atliko valstybei nuosavybės teise priklausančio gydymo paskirties nekilnojamojo turto, perduoto valdyti patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartis 17 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurias tiesiogiai paveiktų siūlomas teisinis reguliavimas, skaičiavimus (skaičiavimų lentelė pridedama). Vadovaujantis atliktais skaičiavimais, pirmiau minėtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos per mėnesį patirtų 2,7 mln. Eur išlaidų už gydymo paskirties nekilnojamojo turto nuomą (per metus – 32,5 mln. Eur). Kai kurioms viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms siūlomas teisinis reguliavimas turės papildomos neigiamos įtakos, nes jų finansinė situacija 2022 m. buvo neigiama, pvz., vertinant gydymo įstaigų iš PSDF gaunamas lėšas, 2022 m. finansinis rezultatas buvo neigiamas: pvz., viešojoje įstaigoje Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“ (-659 tūkst. Eur), viešojoje įstaigoje Nacionaliniame vėžio institute (-213 tūkst. Eur), viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje (-205 tūkst.
Eur), viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (-749 tūkst. Eur) (įstaiga reorganizuota 2023-01-01). Vertinant visus lėšų šaltinius, 2022 m. neigiamą finansinį rezultatą turėjo viešoji įstaiga „Vilniaus gimdymo namai“ (-135 tūkst. Eur). Vadovaujantis 2022 m. ASPĮ finansinių rezultatų duomenimis, iš 34 įstaigų 7 turėjo neigiamą rezultatą (lentelė pridedama). Tai rodo, kad dalis įstaigų būtų tiesiog nepajėgios mokėti papildomą nuomos mokestį. Pažymėtina ir tai, kad LNSS įstaigų finansinis rezultatas kiekvienais metais kinta ir priklauso tiek nuo suteiktų paslaugų apimties, tiek nuo patiriamų sąnaudų gydymo procesui ir įstaigos veiklai užtikrinti. Dėl šios priežasties manytina, kad dėl nuomos mokesčio LNSS įstaigų skaičius su neigiamu rezultatu didėtų ir tai keltų grėsmę ASPĮ veiklos stabilumui bei tvarumui bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ministerijos atlikti skaičiavimai apima tik gydymo paskirties nekilnojamąjį turtą, naudojamą 17 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurias tiesiogiai paveiktų siūlomas teisinis reguliavimas, veikloje. Kitų paskirčių nekilnojamasis turtas, kuris, pritarus siūlomam reguliavimui, tikėtina, kartu su gydymo paskirties nekilnojamuoju turtu taip pat būtų perduodamas valdyti centralizuotai, vertinamas nebuvo.
Taip pat pažymėtina, kad Valstybės įmonės Turto banko pateikiamas prognozuojamas nuomos mokestis už administracinių patalpų nuomą 2024 m. gydymo paskirties nekilnojamojo turto atžvilgiu yra tik teorinis, jo dydis gali kisti ir yra ypatingai sunkiai prognozuojamas.
priežiūros viešųjų įstaigų patikėjimo teise valdomo gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo perdavimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, Ministerijos nuomone, darytų neigiamą įtaką teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų šiose įstaigose kokybei, apimčiai, paslaugų suteikimo laiko, sprendimų priėmimo greičio atžvilgiu, nes PSDF lėšos yra skiriamos kokybiškai, saugiai ir prieinamai sveikatos priežiūrai užtikrinti, todėl ribotų PSDF lėšų naudojimas turi būti nukreiptas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, o ne papildomoms, šiuo atveju nekilnojamojo turto nuomos, išlaidoms apmokėti. Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigos patirtų didesnes išlaidas nuomos mokesčiui dengti, infrastruktūrai išlaikyti, todėl atitinkamai sumažėtų skiriamos lėšos, susijusios su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, t. y. sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio, kvalifikacijos tobulinimo, kokybiškų medicinos priemonių, įrangos, vaistų įsigijimo, administravimo ir kitos susijusios išlaidos. Nepaisant to, kad Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad turto valdymo centralizavimas sudarytų sąlygas gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, nėra tiesioginio ryšio tarp centralizuotai valdomo turto ir paslaugų kokybės gerinimo.
Priešingai, patikėjimo teise tiesiogiai valdomas turtas sudaro sąlygas sveikatos priežiūros įstaigai operatyviau reaguoti ir lanksčiau priimti sprendimus dėl paslaugoms teikti reikalingo turto, pvz., reaguoti į paslaugų poreikių pasikeitimus, t. y., padidinti plotus, reikalingus didžiausią paklausą turinčioms paslaugos teikti, ir (ar) išorės veiksnius, kaip pvz., pandemiją, ir poreikį perskirstyti tiek pacientų srautus, tiek perorganizuoti paslaugų teikimą patalpose.
įstaigos, taip pat tos įstaigos, kurių dalininkė yra Ministerija, įgyvendindamos įvairių sričių projektus, finansuojamus Valstybės investicijų programos (VIP), valstybės biudžeto (VB), Turto banko (TB), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, tarptautinės finansinės paramos (TFP) ir kt. lėšomis, atnaujina /stato pastatus. 2014 – 2020 m. ES ir VB lėšomis finansuota 19 projektų, kuriuose vykdyta statyba, rekonstrukcija ar remontas. Šiuos projektus vykdė ir tebevykdo 11 įstaigų (su partneriais): Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė, viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė, viešoji įstaiga Respublikinė Klaipėdos ligoninė, viešoji įstaiga Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, viešoji įstaiga Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė, viešoji įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė.
Šiuo metu įgyvendinami projektai, kuriuose vykdoma statyba, rekonstravimas ar remontas:
1VIP lėšomis:
1.1. viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose; 1.2. viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje; 1.3. viešojoje įstaigoje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. 2. TB lėšomis – viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Pažymėtina, kad 2012-2017 m. įgyvendintos Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“ programoje dalyvavo 24 LNSS įstaigos, kuriose atnaujinant pastatus bei padidinant energetinį efektyvumą, ženkliai padidėjo sutaupytos energijos kiekis (sutaupyta 16,69 GWh/metus (+138%) bei iki 102,46 kWh/m2 per metus (+127%) sumažėjo šilumos suvartojimas, o tai sudarė sąlygas įstaigoms sutaupyti nuo 20 iki 40 proc. šildymui bei energijai tenkančių išlaidų.
Taip pat informuojame, kad siekiant įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatytus viešųjų pastatų atnaujinimo tikslus ir įsipareigojimus pagal Energijos efektyvumo direktyvą, per 2021–2030 m. laikotarpį centrinės valdžios viešųjų pastatų valdytojai privalo atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti apie 510 tūkst. kv. m. centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto. Ministerija įpareigota atnaujinti ar perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant parduoti, nugriauti ar atnaujinti 52 020 kv. m., todėl Ministerijai pavaldžios LNSS įstaigos, siedamos didinti centrinės valdžios viešųjų pastatų energijos efektyvumą, pagal galimybes dalyvauja paskelbtuose kvietimuose teikti paraiškas centrinės valdžios institucijų viešiesiems pastatams atnaujinti. Taigi, viešųjų gydymo įstaigų turtas yra atnaujinamas tiek pačių gydymo įstaigų, tiek jų steigėjų lėšomis, pvz., vertinant visus gydymo įstaigų, kurias Projektai paliestų, lėšų šaltinius nekilnojamojo turto paprastajam remontui per 2022 m. buvo išleista 13 mln. Eur. Tai reiškia, kad šiuo metu gydymo įstaigų nekilnojamojo turto remonto sąnaudos yra beveik 3 kartus mažesnės negu joms tektų mokėti mokesčių centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.
Projektų aiškinamajame rašte argumentuojama, kad Projektais siekiama sudaryti galimybes valstybės įsteigtoms viešosioms gydymo įstaigoms perduoti nenaudojamą, netinkamą naudoti turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (pvz., „Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės sveikatos priežiūros įstaigų patikėjimo teise valdoma dalis statinių nebeatitinka šios įstaigos poreikių joms vykdant valstybines funkcijas (yra neefektyvus jų panaudojimas, brangus išlaikymas, jų rekonstrukcija tam tikrais atvejais neįmanoma), todėl tikslinga būtų numatyti įstatymu galimybę tokius statinius atnaujinti tais būdais“). Tačiau pačiais Projektais tokio reguliavimo, kaip nurodoma aiškinamajame rašte dėl perduotino nekilnojamojo turto („netinkamas“, „nenaudojamas“) nėra, todėl priimti įstatymai įpareigotų perduoti visą turimą nekilnojamąjį turtą. Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad būtų sudarytos sąlygos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui atnaujinti valstybės įsteigtų viešųjų gydymo įstaigų nekilnojamąjį turtą, tačiau nenumatyta saugiklių, kad mokami papildomi mokesčiai būtų naudojami išimtinai tik viešųjų gydymo įstaigų nekilnojamajam turtui atnaujinti. Tokiu atveju iš viešųjų gydymo įstaigų surinktos papildomos lėšos galėtų būti naudojamos ir kitų institucijų bei įstaigų nekilnojamo turto atnaujinimams. Svarbu paminėti, kad papildomų lėšų skyrimas Projektams įgyvendinti 2024 m. PSDF biudžeto projekte nenumatytas. Ministerija atkreipia dėmesį, kad dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų kartu yra ir rezidentūros bazės, ir medicinos studijų proceso dalys, todėl, jeigu būtų pritarta Projektams, nuomos mokestį tektų mokėti tik LNSS įstaigoms, neįtraukiant universitetų.
Todėl, Ministerijos nuomone, Projektai turi būti derinami ir su universitetais, kurie yra ASPĮ dalininkai, ruošiantys medicinos studentus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 43 str. 1 p. yra numatyta tik tai, jog LNSS įstaigų, kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-11-15 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-1109 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4, 1.5 ir 1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3023, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3024 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-3024) ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3025 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymų projektų tikslas – sudaryti galimybes atnaujinti valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime (toliau – valstybės sveikatos priežiūros įstaigos), patikėjimo teise valdomą sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą tais būdais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje ir yra taikomi atnaujinant centralizuotai valdomą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą. Tačiau Įstatymo projektu Nr. XIVP-3024 siūloma įteisinti valstybės sveikatos priežiūros įstaigų valdomo sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros centralizavimą, kuris apimtų ne tik šio nekilnojamojo turto atnaujinimą, bet ir visas kitas šio turto valdymo ir priežiūros veiklas. Valstybės sveikatos priežiūros įstaigos, perdavusios sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti centralizuotai, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą, turės mokėti šio turto nuomos mokestį, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagrindinis valstybės sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšos. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS įstaigos) teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas PSDF lėšomis.
PSDF lėšos skiriamos kokybiškai, saugiai ir prieinamai sveikatos priežiūrai užtikrinti, todėl ribotų PSDF lėšų naudojimas turi būti nukreiptas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, o ne papildomoms, šiuo atveju nekilnojamojo turto nuomos, išlaidoms apmokėti. Nors pagal Įstatymo projektą Nr. XIVP-3024 centralizuotai valdyti siūloma perduoti tik valstybės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kuriose valstybė turi pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, nuomos išlaidos gali turėti poveikį LNSS įstaigų sveikatos priežiūros paslaugų bazinei kainai ir šių įstaigų lygiateisiškumui, t. y. būtų skirtingas teisinis reguliavimas priklausomai nuo LNSS įstaigos pavaldumo. Įstatymų projektai parengti neatlikus valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros centralizavimo finansinio ir įtakos PSDF išlaidoms vertinimo, todėl tai sudaro pagrindą teigti, kad Įstatymų projektuose siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisėkūros efektyvumo principo, kuris reiškia, kad rengiant Įstatymų projektus turėjo būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisės akte turėtų būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-11-15 * 2.
Dalinis, neapimantis sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų ir kitų sveikatos priežiūros srityje veikiančių valstybės įstaigų, valstybės sveikatos priežiūros įstaigų valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymo centralizavimas neatitinka Vyriausybės strateginių tikslų efektyvaus valdymo priemonėmis optimizuoti švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, kultūros, teisingumo ir vidaus reikalų srityse naudojamo valstybės nekilnojamojo turto apimtis ir jo išlaikymo sąnaudas, minėtose srityse įgyvendinant centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Kiekvienoje iš minėtų sričių turėtų būti įgyvendinamas tik tos srities, joje veikiančių subjektų specifiką įvertinantis valstybės nekilnojamojo valdymo centralizavimo modelis, kuris sudarytų sąlygas mažiausiais kaštais įgyvendinti centralizuotą tokio turto valdymą. Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, kurio laikantis teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetas priėmė sprendimą siūlyti grąžinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3023 iniciatoriams tobulinti, siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti ir lydintįjį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3024 iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius.
Skardžius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja (ES) Eglė Jonevičienė) [1] Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„<...> padaroma viena išlyga dėl sąlygų, kurioms esant valstybės
viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų nekilnojamojo turto atnaujinimo projektas gali būti teikiamas tvirtinti –būtina atitikti ne tik vieną iš sąlygų nurodytų Disponavimo įstatyme, bet ir atitikti, kaip minėta, papildomas sąlygas, numatytas SPĮ 36 str. 10 d.“.