Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
ĮSTATYMo projektas 2023 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 15 procentų, o taip pat naftos degalų vartojimą Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažinti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė negu tokio kuro dalis transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo 2020 metais, bet ne didesnė kaip 7 procentai transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo, o siektina biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, numatytų šio įstatymo 6 straipsnio 14 punkte nurodytame energetikos ministro tvirtinamame sąraše, dalis sudarytų ne mažiau kaip 3,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;“
1Šis įstatymas įsigalioja 2024 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki
srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Lietuvos Respublikos ATSINAUJINANČIŲ
ĮSTATYMO NR. XI-1375 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto IR
projekto AIŠKINAMASIS RAŠTAS
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau
finansuoti ir demokratiniams judėjimams savo šalyse malšinti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: LR Seimo narys Kasparas Adomaitis, Simonas Gentvilas, Aistė Gedvilienė ir Lukas Savickas.
Projekto iniciatoriai- Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Nei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatyme, nei kituose Lietuvos įstatymuose nėra tiesiogiai kiekybiškai išreikštas tikslas iki konkretaus lygio, per konkretų terminą sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvos transporto sektoriuje.
Naftos degalų vartojimą mažinimo tikslai Lietuvoje šiuo metu yra siekiami nustatant gretutinius tikslus: · siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų; · tarp pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamų ir perregistruojamų naujų ir (ar) naudotų elektromobilių iki 2030 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių pirkimų sandorių, N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 procentų; · finansinėmis paramos priemonėmis skatinti įsigyti elektromobilius ir (ar) įrengiant arba atnaujinant jiems įkrauti reikalingą infrastruktūrą iki tol, kol M1 ir N1 klasės elektromobiliai sudarys ne mažiau kaip 10 procentų visų lengvųjų automobilių skaičiaus; · iki 2030 metų Lietuvos Respublikoje turi būti įrengta 60 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 000 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų; ·
išteklių turi sudaryti ne mažiau, nei 16,8 procento bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės; · siekiama, kad suminė biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 5,2 procento 2030 metais; · savivaldybių tarybos nustato ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgdamos į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas, valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose; · ir kt.
Naftos degalų vartojimą mažinimo tikslai Lietuvoje šiuo metu yra siekiami nustatant gretutinius tikslus: · siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų; · tarp pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamų ir perregistruojamų naujų ir (ar) naudotų elektromobilių iki 2030 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių pirkimų sandorių, N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 procentų; · finansinėmis paramos priemonėmis skatinti įsigyti elektromobilius ir (ar) įrengiant arba atnaujinant jiems įkrauti reikalingą infrastruktūrą iki tol, kol M1 ir N1 klasės elektromobiliai sudarys ne mažiau kaip 10 procentų visų lengvųjų automobilių skaičiaus; · iki 2030 metų Lietuvos Respublikoje turi būti įrengta 60 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 000 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų; ·
išteklių turi sudaryti ne mažiau, nei 16,8 procento bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės; · siekiama, kad suminė biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 5,2 procento 2030 metais; · savivaldybių tarybos nustato ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos zonas miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgdamos į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas, valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose; · ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net įgyvendinus visus aukščiau išvardintus tikslus, kurie jau yra įrašyti į įstatymą, naftos degalų vartojimas Lietuvoje gali ir nesumažėti arba sumažėti smarkiai mažesne apimtimi nei siekiama.
Pavyzdžiui – smarkiai augant bendram degalų vartojimui, naftos degalų vartojimas auga, netgi jei populiarėja elektromobiliai bei į degalus daugiau maišoma biodegalų. Netiesiogiai naftos degalų vartojimo mažinimo tikslus šiuo metu apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio
darbotvarkė, kuriame 27 straipsnyje yra iškeltas tikslas transporto sektoriuje iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 14 proc., palyginti su 2005 m. Tačiau ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje nėra numatytas konkretus naftos degalų vartojimo mažinimo tikslas transporto sektoriui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų pakeitimo projekte yra siūloma apibrėžti aiškų tikslą: naftos degalų vartojimą Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažinti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Taip pat įstatymu būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įvertinus tai, kad naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje nuo 2005 metų iki 2021 metų išaugo daugiau nei 45%, naftos degalų vartojimo sumažinimas 41% nuo 2021 metų iki 2030 metų leistų pasiekti naftos degalų vartojimo 2030 metais sumažėjimą 14 % , lyginant su vartojimu 2005 metais.
Naftos degalų vartojimo sumažinimas 41%, palyginus su 2021 metų vartojimo lygiu, iki 2030 metų leistų pasiekti tikslą, numatytą transporto sektoriui Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje. Lietuvos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengus ir patvirtinus naftos degalų vartojimą Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, priemonių planą, šis planas papildytų nacionalinėse plėtros programose ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas priemones mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus transporto sektoriuje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus Įstatymą, būtų aiškiau suformuluotas nacionalinis tikslas – mažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje, kas leistų aiškiau formuluoti tolimesnes priemones šiam tikslui pasiekti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų pakeitimo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų pakeitimo projektas leis sparčiau kurti pridėtinę ekonominę vertę Valstybės nacionalinėje ekonomikoje, dekarbonizuojant transporto sektorių ir mažinant iškastinio kuro importą. 8.
planavimo dokumentams: Įstatymų pakeitimo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, o tik juos papildo ir patikslina. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų pakeitimo projektą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio
iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano. Kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų pakeitimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų pakeitimo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki
srities veiksmų plano. 13.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų pakeitimo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, Lietuvos transporto inovacijos asociacijos, Lietuvos alternatyvių degalų ir infrastruktūros asociacijos, Lietuvos biodegalų asociacijos, kitų transporto elektrifikavimo, viešojo transporto, pervežimo įmonių vadovų bei specialistų pasiūlymus. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis:
Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
2023-07-03 Nr. XIVP-2938 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nustatant papildomą keičiamo įstatymo uždavinį, jog naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais turėtų sumažėti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo septintajame skirsnyje „Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje plėtra“ nustatomos priemonės be kita ko ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintam keičiamo įstatymo uždaviniui pasiekti. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslai Lietuvoje šiuo metu yra siekiami nustatant gretutinius tikslus“, vienu iš jų „siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų“. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad „net įgyvendinus visus aukščiau išvardintus tikslus, kurie jau yra įrašyti į įstatymą, naftos degalų vartojimas Lietuvoje gali ir nesumažėti arba sumažėti smarkiai mažesne apimtimi nei siekiama.“ Tačiau projektu nesiūloma keičiamame įstatyme nustatyti jokių papildomų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas projektu naujai nustatyto keičiamo įstatymo uždavinio įgyvendinimas. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir prognozių, ar taikant galiojančiame įstatyme nustatytus įpareigojimus ir skatinimo priemones būtų galima pasiekti projektu siūlomo papildomo tikslo.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas atitinka teisėkūros efektyvumo principą ir ar jo nuostatos gali būti įgyvendintos vien tik Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus projekto 2 straipsnyje nurodytą priemonių planą. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir kartu su projektu teikiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2939) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, jog minėta abiejuose projektuose kartojama nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina atitinkamą priemonių planą, turi būti nustatoma tik vieną kartą, projektai derintini tarpusavyje. 3. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 4 straipsnį, kuriame įvardintos atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių keičiamo įstatymo nustatyta tvarka reguliuojančios ir kontroliuojančios institucijos ir į kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytą šių institucijų kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1
straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
EKONOMIKOS komitetas
2024-07-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro patarėjai: Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projektu siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nustatant papildomą keičiamo įstatymo uždavinį, jog naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais turėtų sumažėti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo septintajame skirsnyje „Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje plėtra“ nustatomos priemonės be kita ko ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintam keičiamo įstatymo uždaviniui pasiekti.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslai Lietuvoje šiuo metu yra siekiami nustatant gretutinius tikslus“, vienu iš jų „siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų“. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad „net įgyvendinus visus aukščiau išvardintus tikslus, kurie jau yra įrašyti į įstatymą, naftos degalų vartojimas Lietuvoje gali ir nesumažėti arba sumažėti smarkiai mažesne apimtimi nei siekiama.“ Tačiau projektu nesiūloma keičiamame įstatyme nustatyti jokių papildomų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas projektu naujai nustatyto keičiamo įstatymo uždavinio įgyvendinimas. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir prognozių, ar taikant galiojančiame įstatyme nustatytus įpareigojimus ir skatinimo priemones būtų galima pasiekti projektu siūlomo papildomo tikslo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas atitinka teisėkūros efektyvumo principą ir ar jo nuostatos gali būti įgyvendintos vien tik Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus projekto 2 straipsnyje nurodytą priemonių planą. Nepritarti Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslo nustatymas įstatyminiame lygmenyje savaime yra signalas rinkos dalyviams, užtikrinantis valstybės kryptis ilgajam laikotarpiui. Įstatymu nustatomas tikslas gali būti įgyvendinamas nuosekliai užtikrinant kituose strateginiuose dokumentuose numatytas priemones. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu
srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir kartu su projektu teikiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2939) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, jog minėta abiejuose projektuose kartojama nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina atitinkamą priemonių planą, turi būti nustatoma tik vieną kartą, projektai derintini tarpusavyje. Pritarti Siūlytina naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme (projektu Nr. XIVP-2939), kaip siūloma Vyriausybės Nutarime Nr. 509, ir nenustatyti pareigos patvirtinti atskirą priemonių planą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03 Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 4 straipsnį, kuriame įvardintos atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių keičiamo įstatymo nustatyta tvarka reguliuojančios ir kontroliuojančios institucijos ir į kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytą šių institucijų kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (2024-06-19 Nutarimas Nr. 509). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti 5.
Sąjungos teisės grupė 2023-07-11 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2938 atitiktį
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2024-07-02 Nr. G-2024-5910 Dėl naftos degalų vartojimo Lietuvoje tikslo patvirtinimo įstatymu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, būdama verslo pilietinės iniciatyvos „41% mažiau naftos“, prie kurios šiuo metu prisijungę daugiau apie 250 verslo įmonių ir organizacijų, viena iš iniciatorių, susipažinusi su Vyriausybės teikiama išvada Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatymo projektas) ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2938, pritaria Vyriausybės išvadai ir kviečia Aplinkos apsaugos komiteto narius Vyriausybės išvadą palaikyti, pritariant Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimui, numatančiam Lietuvos įsipareigojimo iki 2030 metų 39% sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje įtvirtinimą įstatyme. Pastebime, kad Įstatymo projektas buvo užregistruotas prieš daugiau, nei metus, todėl įvertinus, kad naftos degalų vartojimas per tą laiką ne mažėja, o toliau auga (VMI duomenimis dyzelino vartojimas per 2024 metų sausį – gegužę, lyginant su dyzelino vartojimu per
vartojimą 41% sumažinti įmanoma tik iki 2031 metų (atitinkamai iki 2030 metų - 39%).
Tuo pačiu norime pabrėžti, kad laikas išlieka labai svarbiu faktoriumi, todėl kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto narius nedelsiant palaikyti įstatymo projektą, kad būtų įmanoma dar vasarą, neatidedant iki rudens, įstatymą priimti. Duodant signalą rinkai, kad Valstybė rimtai įsipareigojusi mažinti naftos degalų vartojimą transporte jau dabar. Verslas yra pasiruošęs investuoti į infrastruktūrą, reikalingą transporto sektoriuje, jį dekarbonizuojant, tačiau šių investicijų rizikingumas labai priklauso nuo politinės valios Valstybėje. Įstatymo priėmimas šį rizikingumą gerokai sumažintų, kas reikštų, kad tai pritrauktų didesnes investicijas į reikalingą infrastruktūrą, dekarbonizuojant transportą. O politikų blaškymasis, sprendimų atidėliojimas, tą rizikingumą didina, kas savo ruoštu brangina kapitalo kainą, mažina investicijas ir lėtina naftos degalų vartojimo mažinimą. Jei mes jau dabar pradėtume mažinti naftos degalų vartojimą, tai reikštų ir mažesnes biudžeto išlaidas, perkant CO² kreditus, įgyvendinant įsipareigojimus mažinti ŠESD išmetimus sektoriuose, nepatenkančiuose į ATL prekybos sektoriuje, kaip tai numatyta ES Pastangų pasidalinimo reglamente. Kiekviena darbo diena, per kurią nemažėja naftos degalų vartojimas, reiškia papildomai apie 1 milijoną eurų išlaidų CO² kvotų pirkimui iš ES šalių, kurios savo įsipareigojimus ES įgyvendins ir viršys. Kviečiame atsižvelgti į laiko svarbą, priimant šį įstatymo pakeitimo projektą. Pritarti Naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą siūloma nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme (projektu Nr.
XIVP-2939), kaip numatyta Vyriausybės Nutarime Nr. 509. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybės. 2024 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 509 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV- S-1187 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2938 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūloma tą patį tikslą įtvirtinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įtvirtinus tikslą viename įstatyme, tokio paties tikslo įtvirtinimas kitame įstatyme neatitiktų teisėkūros tikslingumo principo, todėl siūloma naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme, kuris tiesiogiai reglamentuoja transporto sektoriaus dekarbonizacijos tikslus ir priemones.
Pritarti Siūlytina naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme (projektu Nr. XIVP-2939), kaip numatyta Vyriausybės Nutarime Nr. 509. Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektą Nr. XIVP-2938 siūloma atmesti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2024 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 509 Įstatymų projektais siekiama papildyti Alternatyviųjų degalų įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintus tikslus ir uždavinius, nustatant, kad iki 2030 m. būtų siekiama sumažinti naftos degalų suvartojimą Lietuvos transporto sektoriuje ne mažiau kaip 41 procentu, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m. Šiuo metu yra atliekamas Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (toliau – NEKS) veiksmų plano projekte įtvirtintų priemonių poveikio kuro ir energijos balansui vertinimas, kurį atlieka viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra ir Aplinkos apsaugos agentūra. Preliminariu vertinimu, visa apimtimi įgyvendinus NEKS veiksmų plano projekte įtvirtintas priemones, 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte galėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 procentais, todėl siūloma Įstatymo projektu Nr.
išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto
sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad iki
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vyriausybės Nutarimą Nr. 509, projektą Nr. XIVP-2938 siūloma atmesti. Tačiau Ekonomikos komitetas pritaria ne Vyriausybės Nutarimu Nr. 509, bet Aplinkos apsaugos komiteto patobulintai Alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr. XIVP-2939 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotei. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2024 m. birželio 19 d. Nutarimas Nr. 509 Įstatymų projektais taip pat siūloma įpareigoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją patvirtinti naftos degalų suvartojimo mažinimo priemonių planą kaip NEKS veiksmų plano dalį. Atsižvelgiant į tai, kad NEKS veiksmų plane jau yra įtvirtintos priemonės, prisidedančios prie naftos degalų suvartojimo mažėjimo, siūloma atsisakyti Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio
energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies. Pritarti Projektą Nr. XIVP-2938 siūloma atmesti. Naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą siūloma nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme (projektu Nr. XIVP-2939), kaip numatyta Vyriausybės Nutarime Nr.
509, ir nenustatyti pareigos patvirtinti atskirą priemonių planą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2024-07-12 Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui atmesti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2938, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): projektą Nr. XIVP-2938 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausybės Nutarimą Nr. 509 ir Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas, Ieva Pakarklytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
Papildomos komisijos išvada
Aplinkos apsaugos komitetas
nariai: Kasparas Adomaitis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Tvarios energetikos politikos grupės vyr.patarėjas Aurimas Salapėta, Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Ateities susisiekimo grupės patarėjas Laurynas Buzys, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyr. patarėja Judita Liukaitytė –Kukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nustatant papildomą keičiamo įstatymo uždavinį, jog naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais turėtų sumažėti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo septintajame skirsnyje „Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje plėtra“ nustatomos priemonės be kita ko ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintam keičiamo įstatymo uždaviniui pasiekti.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslai Lietuvoje šiuo metu yra siekiami nustatant gretutinius tikslus“, vienu iš jų „siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų“. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad „net įgyvendinus visus aukščiau išvardintus tikslus, kurie jau yra įrašyti į įstatymą, naftos degalų vartojimas Lietuvoje gali ir nesumažėti arba sumažėti smarkiai mažesne apimtimi nei siekiama.“ Tačiau projektu nesiūloma keičiamame įstatyme nustatyti jokių papildomų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas projektu naujai nustatyto keičiamo įstatymo uždavinio įgyvendinimas. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir prognozių, ar taikant galiojančiame įstatyme nustatytus įpareigojimus ir skatinimo priemones būtų galima pasiekti projektu siūlomo papildomo tikslo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas atitinka teisėkūros efektyvumo principą ir ar jo nuostatos gali būti įgyvendintos vien tik Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus projekto 2 straipsnyje nurodytą priemonių planą. Nepritarti Komiteto argumentai:
Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslo nustatymas įstatyminiame lygmenyje savaime yra signalas rinkos dalyviams užtikrinantis valstybės kryptis ilgajam laikotarpiui. Įstatymu nustatomas tikslas gali būti įgyvendinamas nuosekliai užtikrinant kituose strateginiuose dokumentuose numatytas priemones. Projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į LRV išvadą
Teisės departamentas, 2023-07-03 2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir kartu su projektu teikiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2939) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, jog minėta abiejuose projektuose kartojama nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina atitinkamą priemonių planą, turi būti nustatoma tik vieną kartą, projektai derintini tarpusavyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlytina tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme, kaip siūloma Vyriausybės išvadoje ir nenustatyti pareigos patvirtinti atskirą priemonių planą. Projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į
įstatymo 4 straipsnį, kuriame įvardintos atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių keičiamo įstatymo nustatyta tvarka reguliuojančios ir kontroliuojančios institucijos ir į kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytą šių institucijų kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.
Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-11 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2938 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-06-19 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV- S-1187 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2938 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais siūloma tą patį tikslą įtvirtinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įtvirtinus tikslą viename įstatyme, tokio paties tikslo įtvirtinimas kitame įstatyme neatitiktų teisėkūros tikslingumo principo, todėl siūloma naftos degalų vartojimo sumažinimo tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme, kuris tiesiogiai reglamentuoja transporto sektoriaus dekarbonizacijos tikslus ir priemones. 1. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
papildyti Alternatyviųjų degalų įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintus tikslus ir uždavinius, nustatant, kad iki
transporto sektoriuje ne mažiau kaip 41 procentu, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m. Šiuo metu yra atliekamas Nacionaliniame energetikos ir klimato srities (toliau – NEKS) veiksmų plano projekte įtvirtintų priemonių poveikio kuro ir energijos balansui vertinimas, kurį atlieka viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra ir Aplinkos apsaugos agentūra. Preliminariu vertinimu, visa apimtimi įgyvendinus NEKS veiksmų plano projekte įtvirtintas priemones, 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte galėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 procentais, todėl siūloma Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamą Alternatyviųjų degalų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais, palyginti su naftos degalų suvartojimu
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: žr. AAK pasiūlymą projektui Nr. XIVP-2939
pat siūloma įpareigoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją patvirtinti naftos degalų suvartojimo mažinimo priemonių planą kaip NEKS veiksmų plano dalį. Atsižvelgiant į tai, kad NEKS veiksmų plane jau yra įtvirtintos priemonės, prisidedančios prie naftos degalų suvartojimo mažėjimo, siūloma atsisakyti Įstatymo projektu Nr. 1 keičiamo Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo projektu Nr. 2 keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2938, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė