Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 247 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 247 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip penkiolika kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų.“
2Pakeisti 247 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip septyni kubiniai metrai pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Simonas Gentvilas Irena Haase Vilius Semeška
Projekto Nr. XIVP-2858(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 247 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 247 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 247 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip penkiolika kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų.“
2Pakeisti 247 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip septyni kubiniai metrai pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Siekiant užkirsti kelią itin grubiems aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimams, dėl kurių dideliu mastu niokojama aplinka bei kyla rezonansinis visuomenės pasipiktinimas, inicijuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimai Nr. XIVP-2661 ir Nr. XIVP-2502. Vykstant klausymams Lietuvos Respublikos Teisės ir teisėtvarkos komitete dėl BK projekto XIVP-2502(2) (XIVP-2502 sujungtam su XIVP-2661), siekiant sukurti subalansuotą teisinės atsakomybės sistemą, prieita prie išvados dėl tikslingumo inicijuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimus. AAĮ ir ANK pakeitimai būtini, siekiant atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje, peržiūrėti baudas. AAĮ ir ANK pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad administracinė atsakomybė būtų taikoma tuo atveju, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Jeigu būtų išmesti didesni negu nurodyti AAĮ ir ANK kiekiai, tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Šie pakeitimai leistų užkardyti galimas neteisėtas veikas, o sankcijos būtų atgrasančios ir efektyvios. Stebima tendencija, kad asmenys vis dar išmeta didelius atliekų kiekius į aplinką, tokiu būdu, siekdami išvengti atliekų tvarkymo kaštų; taip pat plačiai taikomos schemos, nelegalūs verslai, kai asmenys siekdami komercinės naudos, gavę atlygį, atliekas ne tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų sutvarko, o tiesiog išmeta aplinkoje.
Išmetant atliekas aplinkoje kyla ypač didelis visuomenės nepasitenkinimas, mažinama ekosisteminių paslaugų vertė, kuriama našta valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams jas tvarkant, todėl būtina imtis teisinių priemonių ir kovoti su šiuo reiškiniu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą inicijavo Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Irena Haase, Vilius Semeška. Projektą parengė Aplinkos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Už atliekų išmetimą aplinkoje galima administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė, tačiau atlikus normų analizę, darytina išvada, kad reglamentavimas yra nepakankamas ir egzistuoja teisinių spragų. ANK 247 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už atliekų išmetimą aplinkoje.
Priklausomai nuo atliekų rūšies ir aplinkoje išmesto atliekų kiekio, bei teritorijos, kurioje atliekos išmestos, numatytos sankcijos: įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir pati griežčiau atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu
begalybės, t. y. nuo kelių nedidelių priekabų iki neteisėto sąvartyno supylimo). Valstybės galima taikyti maksimali sankcija – tik šeši tūkstančiai eurų. Disproporcija dar labiau išryškėja administracinės ir baudžiamosios atsakomybės palyginimo kontekste. Juridinių asmenų administracinė atsakomybė už atliekų išmetimą (pašalinimą) jūroje įtvirtinta AAĮ 72 ir 73 straipsniuose, o bendra norma, nustatanti atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje – 90 ir 91 straipsniuose.
Nors AAĮ pateikiamas platesnis diferencijavimas pagal išmetamą aplinkoje atliekų kiekį ir didesnės baudos, tačiau dėl ekonominės naudos, gaunamos atliekas ne tinkamai sutvarkius, o tiesiog išmetus aplinkoje (miške, naudingųjų iškasenų karjere ir pan.) yra ypač pelningas „verslas“ ir dėl to ši veika yra patraukli. Civilinė atsakomybė taikoma greta administracinės ir baudžiamosios atsakomybės ir tik tuo atveju, kai veika padaroma žala aplinkai, todėl plačiau neanalizuojama. Europos Komisija, įvertinusi 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę taikymą nustatė, kad sėkmingai išaiškintų nusikalstamų veikų aplinkai skaičius per 10 metų buvo nedidelis, o sankcijos buvo per mažos, kad būtų atgrasančios. Europos Komisija nurodo, kad nusikalstamos veiklos aplinkai yra pelningos (pvz., metinės pajamos iš neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos Europos Sąjungoje svyruoja tarp 4-15 milijardų eurų per metus), kaip ir neteisėta prekyba narkotikais, tačiau sankcijos už nusikalstamas veikas aplinkai yra daug mažesnės ir (ar) už jas rečiau patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, kas lemia šios veiklos patrauklumą . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVIII skyriuje, kuriame kriminalizuojamos baudžiamosios veikos aplinkai ir žmogaus sveikatai, yra tik vienas straipsnis – 270² kuriame įtvirtinama atsakomybė už neteisėtą atliekų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Šios normos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamoji atsakomybė įtvirtinama už patį faktą – atliekų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Baudžiamasis įstatymas kriminalizuoja vieną iš atliekų veiklų, tačiau neįtvirtina teisinės atsakomybės už atliekų išmetimą aplinkoje.
Tam tikrais atvejais, kai atliekų išmetimas aplinkoje gali sukelti didelės žalos aplinkai grėsmę, ar didelę žalą aplinkai, galima atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnį. Žalos aplinkai institutas įtvirtintas AAĮ. Žala aplinkai suprantama, kaip neigiamas aplinkos ar jos komponentų, funkcijų pokytis. AAĮ ir BK normų analizės pagrindu darytina išvada, kad už veikas, kai neteisėtai aplinkoje išmetamos atliekos, jeigu tai nesukėlė didelės žalos aplinkai ar grėsmę aplinkai, baudžiamoji atsakomybė neįtvirtinta. Svarbu pažymėti, kad atliekų išmetimas aplinkoje de facto ir de jure nesuponuoja didelės žalos aplinkai kilimo. Tačiau dažnu atveju yra ekonominio pobūdžio nusikalstama veika, kuri mažina aplinkos ir jos elementų ekosisteminių paslaugų vertę, sukuria valstybei ir savivaldybėms naštą tvarkant atliekas, sukelia didelį visuomenės nepasitenkinimą, blogina valstybės įvaizdį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į aplinkybę, kad už atliekų, kad ir labai didelių kiekių, išmetimą aplinkoje realiai taikytina tik administracinė atsakomybė ir šios veikos ekonominį „patrauklumą“, tikslinga griežtinti atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje ir įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę. Administracinė atsakomybė neatlieka prevencinės funkcijos, akivaizdžiai yra nepakankama. Siekiant atriboti administracinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje ir sistemiškai papildyti siūlomas Baudžiamojo kodekso pataisas, patikslintinos Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos. Siūloma nustatyti, kad administracinė atsakomybė už atliekų išmetimą aplinkoje būtų taikoma, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Viršijus šią ribą – kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Siekiant subalansuoti AAĮ, ANK ir BK normas, siūloma ne tik siaurinti administracinės atsakomybės taikymą už atliekų išmetimą aplinkoje, tačiau ir peržiūrėti administracines baudas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pažeidimai atliekų srityje ypač glaudžiai susiję su siekiu gauti ekonominės naudos. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus iškreipiama sąžininga konkurencija. Užtikrinus efektyvią teisinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje, ūkio subjektams (verslui), kurie laikosi įstatymų reikalavimų, būtų sudarytos konkurencingos ir sąžiningos veikimo sąlygos. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant sistemiškai suderinti teisinės atsakomybės už atliekų išmetimą aplinkoje normas, AAĮ ir ANK projektai turi būti priimti kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projektu. Jeigu AAĮ ir ANK projektai būtų priimti atskirai nuo Baudžiamojo kodekso pakeitimo, susiklostytų situacija, kad išmetus į aplinką ar jūrą 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų ir 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų, neliktų teisės normų, įtvirtinančių administracinę atsakomybę už šias veikas. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektais neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Atliekos“, „nepavojingosios atliekos“, „pavojingosios atliekos“, „jūra“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai:
Simonas Gentvilas Irena Haase Vilius Semeška
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ
2023-06-07 Nr. XIVP-2858 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ
2023-11-07 Nr. XIVP-2858(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2858 2023-09-27
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
Sąjungos teisės grupė 2023-06-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2858 atitiktį
L. Zdanavičienė 2N Seimas 2023-07-11 priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 271¹, 277¹ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 270⁴ straipsniu įstatymą Nr. XIV-2152, nustatydamas šio įstatymo įsigaliojimo datą 2024 m. sausio 1 d.
ANK pakeitimo projektą galima laikyti lydimuoju minėto priimto įstatymo, nes juo siekiama atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti 2 straipsniu ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2024 m. sausio 1 d. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2 N Argumentai: Seimas 2023-07-11 priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 271¹, 277¹ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 270⁴ straipsniu įstatymą Nr. XIV-2152, nustatydamas šio įstatymo įsigaliojimo datą 2024 m. sausio 1 d. ANK pakeitimo projektą galima laikyti lydimuoju minėto priimto įstatymo, nes juo siekiama atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti 2 straipsniu ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2024 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Projektą papildyti 2 straipsniu: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.”
8Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė