Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Ribojamosios priemonės – Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. 2. Subjektas, kuriam taikomos sankcijos, – valstybė ar jos dalis, teritorija (specialaus statuso zona), fizinis arba juridinis asmuo, bet kokia kita organizacija arba fizinių ar juridinių asmenų grupė ir (ar) organizacijų grupė, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos arba Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytos ribojamosios priemonės. 3. Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų teikimas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos ar Lietuvos Respublikosšio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų siūlymu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir teikia pasiūlymus Europos Sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatyti, keisti ar atšaukti tarptautines sankcijas.“
Papildyti Įstatymą II¹skyriumi:
1Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus ir pasiekti šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus, Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatomos ribojamosios priemonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos įstatymu, kurį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Vyriausybė pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą, suderintą su šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija (toliau – įstatymas dėl ribojamųjų priemonių nustatymo). 3. Įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo laikotarpis (pradžia ir pabaiga), ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir, jei reikia, kitos nuostatos. 4.
4Jei įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatomi kriterijai, apibrėžiantys subjektus, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatytais kriterijais, nustato konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) ar juridinių asmenų grupes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės. 6² straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių privalomumui, poveikiui sandoriams ir prievolėms, laikinojo administratoriaus paskyrimui, ekonominių išteklių realizavimui, įgyvendinimui, įgyvendinimo koordinavimui, užtikrinimui ir atsakomybei mutatis mutandis taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos.“
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą;“
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tikslais turi teisę keistis informacija apie subjektą, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
1Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2.
2Jeigu įtariama, kad padarytas šio įstatymo pažeidimas turi administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurių darbuotojams nėra suteikta teisė vykdyti administracinių nusižengimų teiseną arba pradėti ikiteisminį tyrimą, visą turimą informaciją, susijusią su galimai padarytu administraciniu nusižengimu ar nusikalstama veika, nedelsdamos perduoda institucijai, kurios pareigūnams yra suteikta teisė vykdyti administracinių nusižengimų teiseną arba pradėti ikiteisminį tyrimą, ir apie tai informuoja Užsienio reikalų ministeriją. 2. Tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos. 3. Juridiniai asmenys už tarptautinių sankcijų pažeidimus atsako pagal šį įstatymą, jei juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridiniams asmenims baudžiamosios atsakomybės. 14 straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos
1Juridinių asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus tiria šio įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos, jei jos atlieka ūkio subjektų veiklos priežiūrą, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – poveikio priemones taikančios institucijos). 2.
2Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurios neatlieka ūkio subjektų veiklos priežiūros, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, išskyrus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu pažeidimu, nedelsdamos perduoda tirti poveikio priemones taikančiai institucijai pagal veiklos sritį. 3. Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas turi administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurių darbuotojams nėra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teisenos arba ikiteisminio tyrimo, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu administraciniu nusižengimu ar nusikalstama veika, nedelsdamos perduoda institucijai pagal veiklos sritį, kurios pareigūnams ar valstybės tarnautojams yra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną arba ikiteisminį tyrimą. 4. Lietuvos bankas, pagal kompetenciją atlikdamas šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytą funkciją ir nustatęs pažeidimų, prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams taiko finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatytas poveikio priemones ir (arba) duoda privalomus nurodymus Lietuvos banko įstatymo ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, tvarka. 15 straipsnis. Poveikio priemonės
1.
1Poveikio priemones taikančios institucijos už tarptautinių sankcijų pažeidimus juridiniam asmeniui skiria šias poveikio priemones:
1) baudą nuo 50 iki 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, bet ne mažesnę nei 10 000 eurų;
2) baudą nuo 10 000 iki 50 000 eurų, kai tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos;
3) kai juridinis asmuo tarptautines sankcijas pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už tarptautinių sankcijų pažeidimą paskyrimo arba kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė nei 100 000 eurų – baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažesnę nei 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, ir ne mažesnę nei 20 000 eurų. 2. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta poveikio priemone gali būti skiriamas prekių arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. 3. Skirdamos konkrečią baudą, jos dydį poveikio priemones taikančios institucijos nustato vadovaudamosi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta poveikio priemonių taikymo tvarka. 16 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo tvarka
1Prieš spręsdama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, poveikio priemones taikanti institucija juridiniam asmeniui (toliau – asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė), nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti. Šis terminas skaičiuojamas nuo pasiūlymo pateikti paaiškinimus išsiuntimo registruotąja pašto siunta arba pateikimo elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikimo pasirašytinai dienos. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą paaiškinimų pateikimo terminą poveikio priemones taikančiai institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo. 2.
2Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę susipažinti su poveikio priemones taikančios institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jei poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. 3. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įforminamas protokolu ir turi būti motyvuotas bei grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turėjo galimybę susipažinti, išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, tarptautinių sankcijų pažeidimo aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai ir kiti įrodymai ir jų vertinimas. 4. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. 5. Informacija apie tarptautinių sankcijų pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama institucijai, kurios pareigūnams yra suteikta teisė vykdyti ikiteisminį tyrimą. Šie pareigūnai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Gavus ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas sustabdomas.
Jei ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama poveikio priemones taikančiai institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą, stabdomas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės taikymo svarstymą, pratęsiamas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Jei baudžiamasis procesas pasibaigia ir juridinis asmuo nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas tęsiamas. 6. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, išsiunčiamas registruotąja pašto siunta arba pateikiamas elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikiamas jam pasirašytinai. 7. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau kaip dveji metai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 8. Poveikio priemones taikančios institucijos poveikio priemones juridiniam asmeniui skiria vadovaudamosi teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamos į:
1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą;
2) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą;
3) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;
4) kaltę (kaltės formą ir rūšį). 9.
9Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) juridinis asmuo pripažino padaręs tarptautinių sankcijų pažeidimą ir bendradarbiavo su šį pažeidimą tiriančia poveikio priemones taikančia institucija šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas poveikio priemones taikančiai institucijai tirti pažeidimą, teikė prašomą informaciją, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);
2) juridinis asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą;
3) pažeidimas padarytas esant kitų svarbių aplinkybių, kurias poveikio priemones taikanti institucija pripažįsta lengvinančiomis atsakomybę. 10. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) juridinis asmuo vengia bendradarbiauti su poveikio priemones taikančia institucija ir teikti jai su pažeidimu susijusią informaciją ar paaiškinimus, kliudo atlikti patikrą;
2) juridinis asmuo slepia padarytą pažeidimą;
3) juridinis asmuo tęsia pažeidimą, nors poveikio priemones taikanti institucija įspėjo dėl galimo pažeidimo ar veiklos trūkumų;
4) dėl juridinio asmens tyčinių veiksmų ar neveikimo pajamos, gautos iš ūkinės veiklos, pažeidžiančios šį įstatymą, viršija 500 bazinių socialinių išmokų, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės;
5) juridinis asmuo, vykdydamas ūkinę veiklą, pateikė klaidingą informaciją, naudojo suklastotus ar teisinės galios neturinčius dokumentus, siekdamas išvengti pagal šį įstatymą taikomų draudimų ir tarptautinių sankcijų. 11.
11Konkretų juridiniam asmeniui skirtinos baudos dydį poveikio priemones taikanti institucija apskaičiuoja ir pagrįstai nustato atsižvelgdama į šias baudų skyrimo taisykles:
1) skiriamos konkrečios baudos dydį nustato nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas sudedant šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus baudos mažiausią ir didžiausią baudos dydžius ir gautą rezultatą padalijant pusiau;
2) skirdama konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio;
3) nustačiusi, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, skiria baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio;
4) nustačiusi, kad yra kelios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, skiria baudą, viršijančią skirtinos baudos vidurkį. 17 straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos teisė netaikyti poveikio priemonių Jei poveikio priemones taikanti institucija, nustačiusi, kad pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės neskiriamos, o asmeniui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, asmeniui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. 18 straipsnis. Paskirtos baudos sumokėjimas ir išieškojimas 1.
Juridinis asmuo poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, o jei sprendimas skirti baudą buvo apskųstas, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas nebuvo visiškai patenkintas, įsiteisėjimo dienos. 2. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu poveikio priemones taikanti institucija, priėmusi sprendimą skirti baudą, yra mokesčių administratorius, baudos išieškojimui mutatis mutandis taikoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių priverstinio išieškojimo tvarka. 19 straipsnis. Sprendimų apskundimas Asmuo, nesutinkantis su poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu, turi teisę jį apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_97faa0f9b0644548b96232b662d7cc5e_end
Projektas Nr. XIVP-2493(2) lyginamasis variantas
TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮSTATYMO NR. XIV-1020 1, 2, 5, 11, 12 STRAIPSNIŲIR V SKYRIAUS PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO II¹ SKYRIUMI IR PRIEDU
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Ribojamosios priemonės – Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. 2. Subjektas, kuriam taikomos sankcijos – valstybė ar jos dalis, teritorija (specialaus statuso zona), fizinis arba juridinis asmuo, bet kokia kita organizacija arba fizinių ar juridinių asmenų grupė ir (ar) organizacijų grupė, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos arba Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytos ribojamosios priemonės. 3. Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų teikimas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos ar Respublikosšio įstatymo 11 straipsnyje nurodytų kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų siūlymu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir teikia pasiūlymus Europos Sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatyti, keisti ar atšaukti tarptautines sankcijas.“
Papildyti Įstatymą II¹ skyriumi:
1Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus ir pasiekti šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus, Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatomos ribojamosios priemonės, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos įstatymu, kurį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Vyriausybė pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą, suderintą su šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija (toliau – įstatymas dėl ribojamųjų priemonių nustatymo). 3. Įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir, jei reikia, kitos nuostatos. 4.
4Jeigu įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatomi kriterijai, apibrėžiantys subjektus, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatytais kriterijais, nustato konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) ar juridinių asmenų grupes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės. 6² straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių privalomumui, poveikiui sandoriams ir prievolėms, laikinojo administratoriaus paskyrimui, ekonominių išteklių realizavimui, įgyvendinimui, įgyvendinimo koordinavimui, užtikrinimui ir atsakomybei mutatis mutandis taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos.“
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą;“. 6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tikslais turi teisę keistis informacija apie subjektą, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
1Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2.
2Jeigu įtariama, kad padarytas šio įstatymo pažeidimas turi administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurių darbuotojams nėra suteikta teisė vykdyti administracinių nusižengimų teiseną arba pradėti ikiteisminį tyrimą, visą turimą informaciją, susijusią su galimai padarytu administraciniu nusižengimu ar nusikalstama veika, nedelsdamos perduoda institucijai, kurios pareigūnams yra suteikta teisė vykdyti administracinių nusižengimų teiseną arba pradėti ikiteisminį tyrimą, ir apie tai informuoja Užsienio reikalų ministeriją. 2. Tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos. 3. Juridiniai asmenys už tarptautinių sankcijų pažeidimus atsako pagal šį įstatymą, jeigu juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridiniams asmenims baudžiamosios atsakomybės. 14 straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos
1Juridinių asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus tiria šio įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos, jeigu jos atlieka ūkio subjektų veiklos priežiūrą, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – poveikio priemones taikančios institucijos). 2.
2Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurios neatlieka ūkio subjektų veiklos priežiūros, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, išskyrus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu tarptautinių sankcijų pažeidimu, nedelsdamos perduoda tirti poveikio priemones taikančiai institucijai pagal veiklos sritį. 3. Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas turi administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurių darbuotojams nėra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teisenos arba ikiteisminio tyrimo, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu administraciniu nusižengimu ar nusikalstama veika, nedelsdamos perduoda institucijai pagal veiklos sritį, kurios pareigūnams ar valstybės tarnautojams yra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną arba ikiteisminį tyrimą. 4. Lietuvos bankas, pagal kompetenciją atlikdamas šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytą funkciją ir nustatęs, kad prižiūrimi finansų rinkos dalyviai pažeidžia šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams taiko finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatytas poveikio priemones ir (arba) duoda privalomus nurodymus Lietuvos banko įstatymo ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Poveikio priemonės
1.
1Poveikio priemones taikančios institucijos už tarptautinių sankcijų pažeidimus juridiniam asmeniui skiria šias poveikio priemones:
1) baudą nuo 50 iki 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, bet ne mažesnę negu 10 000 eurų;
2) baudą nuo 10 000 iki 50 000 eurų, kai tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos;
3) kai juridinis asmuo tarptautines sankcijas pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už tarptautinių sankcijų pažeidimą paskyrimo arba kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė negu 100 000 eurų – baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažesnę negu 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, ir ne mažesnę negu 20 000 eurų. 2. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta poveikio priemone gali būti skiriamas prekių arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. 3. Skirdamos konkrečią baudą, jos dydį poveikio priemones taikančios institucijos nustato vadovaudamosi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta poveikio priemonių taikymo tvarka. 16 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo tvarka
1Prieš spręsdama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, poveikio priemones taikanti institucija juridiniam asmeniui (toliau – asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė), nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti. Šis terminas skaičiuojamas nuo pasiūlymo pateikti paaiškinimus išsiuntimo registruotąja pašto siunta arba pateikimo elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikimo pasirašytinai dienos. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą paaiškinimų pateikimo terminą poveikio priemones taikančiai institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo. 2.
2Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę susipažinti su poveikio priemones taikančios institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jeigu poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. 3. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įforminamas protokolu ir turi būti motyvuotas bei grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turėjo galimybę susipažinti, išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, tarptautinių sankcijų pažeidimo aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai ir kiti įrodymai ir jų vertinimas. 4. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. 5. Informacija apie tarptautinių sankcijų pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama institucijai, kurios pareigūnams yra suteikta teisė vykdyti ikiteisminį tyrimą. Šie pareigūnai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Gavus ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas sustabdomas.
Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama poveikio priemones taikančiai institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą, stabdomas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės taikymo svarstymą, pratęsiamas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Jeigu baudžiamasis procesas pasibaigia ir juridinis asmuo nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas tęsiamas. 6. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, išsiunčiamas registruotąja pašto siunta arba pateikiamas elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikiamas jam pasirašytinai. 7. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 8. Poveikio priemones taikančios institucijos poveikio priemones juridiniam asmeniui skiria vadovaudamosi teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamos į:
1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą;
2) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą;
3) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;
4) kaltę (kaltės formą ir rūšį). 9.
9Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) juridinis asmuo pripažino padaręs tarptautinių sankcijų pažeidimą ir bendradarbiavo su šį pažeidimą tiriančia poveikio priemones taikančia institucija šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas poveikio priemones taikančiai institucijai tirti pažeidimą, teikė prašomą informaciją, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);
2) juridinis asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą;
3) pažeidimas padarytas esant kitų svarbių aplinkybių, kurias poveikio priemones taikanti institucija pripažįsta lengvinančiomis atsakomybę. 10. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) juridinis asmuo vengia bendradarbiauti su poveikio priemones taikančia institucija ir teikti jai su pažeidimu susijusią informaciją ar paaiškinimus, kliudo atlikti patikrą;
2) juridinis asmuo slepia padarytą pažeidimą;
3) juridinis asmuo tęsia pažeidimą, nors poveikio priemones taikanti institucija įspėjo dėl galimo pažeidimo ar veiklos trūkumų;
4) dėl juridinio asmens tyčinių veiksmų ar neveikimo pajamos, gautos iš ūkinės veiklos, pažeidžiančios šį įstatymą, viršija 500 bazinių socialinių išmokų, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės;
5) juridinis asmuo, vykdydamas ūkinę veiklą, pateikė klaidingą informaciją, naudojo suklastotus ar teisinės galios neturinčius dokumentus, siekdamas išvengti pagal šį įstatymą taikomų draudimų ir tarptautinių sankcijų;
6) juridinis asmuo tarptautines sankcijas pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už tarptautinių sankcijų pažeidimą paskyrimo, ir prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė negu 100 000 eurų. 11.
11Konkretų juridiniam asmeniui skirtinos baudos dydį poveikio priemones taikanti institucija apskaičiuoja ir pagrįstai nustato atsižvelgdama į šias baudų skyrimo taisykles:
1) skiriamos konkrečios baudos dydį nustato pagal jos vidurkį, kuris apskaičiuojamas sudedant šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus mažiausią ir didžiausią baudos dydžius ir gautą rezultatą padalijant pusiau;
2) skirdama konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio;
3) nustačiusi, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, skiria baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio;
4) nustačiusi, kad yra kelios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, skiria baudą, viršijančią skirtinos baudos vidurkį. 17 straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos teisė netaikyti poveikio priemonių Jeigu poveikio priemones taikanti institucija, nustačiusi, kad pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės neskiriamos, o asmeniui pareiškiama žodinė pastaba. Kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, asmeniui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas terminas iki 2 darbo dienų pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą protingam terminui. Jeigu asmuo per nustatytą terminą nepašalina mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. 18 straipsnis. Paskirtos baudos sumokėjimas ir išieškojimas 1.
Juridinis asmuo poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo skirti baudą priėmimo dienos, o jeigu sprendimas skirti baudą buvo apskųstas, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas buvo atmestas ar patenkintas iš dalies, įsiteisėjimo dienos. 2. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu poveikio priemones taikanti institucija, priėmusi sprendimą skirti baudą, yra mokesčių administratorius, baudos išieškojimui mutatis mutandis taikoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių priverstinio išieškojimo tvarka. 19 straipsnis. Sprendimų apskundimas Asmuo, nesutinkantis su poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu, turi teisę jį apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo priedas
12001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2017/2061. 2. 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, kuriuo nustatomos tam tikros specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su ISIL („Da'esh“) ir Al-Qaida organizacijomis su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentu (ES) 2016/363. 3. 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 314/2004 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 17 d. tarybos reglamentu (ES) 2022/225. 4. 2005 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1183/2005 nustatantis tam tikras konkrečias ribojančias priemones asmenims, kurie savo veiksmais pažeidžia ginklų embargą Kongo Demokratinei Respublikai su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/2373 . 5. 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/877. 6. 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1284/2009 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Gvinėjoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 24 d Tarybos reglamentu (ES) 2022/2042. 7. 2011 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 3 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/149. 8. 2011 m. balandžio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 517/2013. 9. 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentu (ES) 2016/2137. 10. 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr.
961/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2017/964. 11. 2012 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Bisau Gvinėjoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. liepos 28 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1329. 12. 2013 m. gegužės 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 401/2013 dėl ribojamųjų priemonių, taikomų atsižvelgiant į padėtį Mianmare/Birmoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 194/2008 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 21 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/238. 13. 2014 m. kovo 5 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/138. 14. 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/2475. 15. 2014 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 4 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1848. 16. 2014 m. liepos 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 747/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 131/2004 ir (EB) Nr. 1184/2005. 17. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentu (ES) 2023/250. 18.
182015 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/735 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 748/2014 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. rugpjūčio 10 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/1116. 19. 2015 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1755 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1777. 20. 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 204/2011 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (ES) 2021/1005. 21. 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1686 kuriuo nustatomos papildomos ribojamosios priemonės, taikomos ISIL („Da'esh“) ir „Al-Qaida“ bei su jomis susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (ES) 2016/1686. 22. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1509 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/285. 23. 2017 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1770 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Malyje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2021/2201. 24. 2017 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/2063 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1889. 25. 2018 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių. 26. 2019 m. gegužės 17 d.
2019 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/796 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su kibernetiniais išpuoliais, keliančiais grėsmę Sąjungai arba jos valstybėms narėms. 27. 2019 m. spalio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1716 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1934. 28. 2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1890 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į neturint leidimo Turkijos vykdomą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje. 29. 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių. 30. 2021 m. liepos 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1275 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libane. 31. 2022 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/263 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų reaguojant į Rusijos Federacijos sprendimą neteisėtai pripažinti, okupuoti ar aneksuoti tam tikras vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos teritorijas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1903. “. 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮSTATYMO NR. XIV-1020 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 123¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 515, 589 STRAIPSNIų ir priedo PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. XIV-1020 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 515, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti įvertinus poreikį siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei, papildyti reguliavimą Lietuvoje sudarant galimybę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyti ribojamąsias priemones, kad Lietuva taip pat turėtų galimybę taikyti papildomą užsienio politikos priemonę siekdama paveikti užsienio valstybių režimus. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas. Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, narystės Europos ir transatlantinėje sąjungose priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavę, kad nacionalinis saugumas yra valstybės ir jos piliečių suvereniteto, laisvos raidos pagrindas ir aukščiausias valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Lietuvos Respublikoje įstatymų leidėjui yra suteikiama teisė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad būtų užtikrintas valstybės ir visuomenės saugumas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į Lietuvos Respublikos geopolitinę padėtį, būtina saugoti Lietuvos Respublikos teisėtus interesus bei visuomenės saugumo interesus ir tam tikslui ne tik taikyti ir įgyvendinti Europos Sąjungos bendrosios saugumo ir užsienio politikos nustatytas ribojamąsias priemones bei tarptautines sankcijas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, bet ir turėti galimybę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyti papildomų ribojamųjų priemonių. Šiuo metu Įstatyme nėra nustatyta atsakomybės juridiniams asmenims už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Įvertinus sankcijų išvengimo atvejus ir tai, kad griežtesnės poveikio priemonės galėtų sumažinti tokių atvejų skaičių, tikslinga Įstatyme nustatyti veiksmingą baudų skyrimo juridiniams asmenims už šio įstatymo ir tarptautinių sankcijų pažeidimus mechanizmą, užtikrinantį, kad baudos būtų ne tik proporcingos padarytam pažeidimui, bet ir paveikios ir atgrasančios.
Reglamentavimą Lietuvoje papildant nuostatomis, įgalinančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyti ribojamąsias priemones, taip pat turi būti patikslinti Lietuvos Respublikos baudžiamasis ir Administracinių nusižengimų kodeksai, numatant bausmes ne tik už tarptautinių, bet ir už Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Taip pat Administracinių nusižengimų kodeksas tikslinamas įtraukiant galimybę taikyti prekių, kurios yra tarptautinių sankcijų pažeidimo dalyku, konfiskavimą bei numatyti administracinę atsakomybę už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą. Kompetentingos valstybės institucijos, įskaitant Lietuvos Respublikos muitinę, atlikdamos joms pavestas funkcijas, siekia užtikrinti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų laikymąsi. Po Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. Europos Sąjungai priėmus daugiau ribojamųjų priemonių Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai, fiziniai ir juridiniai asmenys vis tiek mėgina išvengti taikomų ribojimų. Už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimus, jei nebuvo padaryta didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, šiuo metu nustatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnyje – bauda nuo 200 iki 6 000 eurų.
ANK 515 straipsnyje nustatyta bauda neatgraso įmonių pakartotinai daryti pažeidimą – nustačius tarptautinių sankcijų pažeidimą, susijusį su prekių importu, eksportu ar tranzitu, šiuo metu prekės nėra sulaikomos ir konfiskuojamos, o grąžinamos asmeniui, kas sudaro galimybes asmenims pakartotinai mėginti pažeisti tarptautines sankcijas. Be to, daug užsienio šalių eksportuotojų pasirenka deklaruoti sankcionuojamas prekes ne savo šalyje, o Lietuvoje, tokiu būdu laikoma, kad jie ir jų šalis nepažeidžia tarptautinių sankcijų, bet sankcionuojamas prekes mėginama eksportuoti iš Lietuvos. Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, per 2022 metų kovą–lapkritį už ANK 515 straipsnyje nustatyto nusižengimo padarymą Lietuvoje surašytas 671 protokolas. Nuo kovo mėnesio už šį pažeidimą surašomų protokolų skaičius nuosekliai didėja: kovą – 4, balandį – 19, gegužę – 14, birželį – 65, liepą – 93, rugpjūtį – 110, rugsėjį – 136, spalį – 140, lapkritį – 90 protokolų. ANK nustatyta atsakomybė nepakankama asmenims atgrasyti nuo Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidinėjimo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 8 straipsnyje ir 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 9 straipsnyje nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms už šių reglamentų pažeidimus nustatyti sankcijas, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės (vadovė Renata Jasilionytė, tel. 8 706 52521) patarėja Agnė Sakalauskaitė, tel. 8 706 52811, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvoje nėra teisinio pagrindo nustatyti ribojamąsias priemones Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pagal galiojantį Įstatymą, Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamos Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų nustatytos sankcijos. Įstatymo V skyriuje, reglamentuojančiame atsakomybę už Įstatymo pažeidimus, nustatoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys už įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pačiame Tarptautinių sankcijų įstatyme nėra reglamentuojama atsakomybė už jo pažeidimus, taigi šiuo metu už tarptautinių sankcijų pažeidimus gali kilti tik administracinė (Administracinių nusižengimų kodekso 515 str.) arba baudžiamoji (Baudžiamojo kodekso 123¹ str.) atsakomybė. Šiuo metu ANK 515 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 6 000 eurų. Administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas – už šį administracinį nusižengimą nenumatyta. Taip pat nenumatyta administracinė teisinė atsakomybė už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įtraukiama sąvoka „ribojamosios priemonės“, nurodant, kad tai yra Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. Tikslinamas Įstatymo 5 straipsnis numatant, kad pasiūlymus dėl tarptautinių sankcijų gali teikti ne tik Įstatymo 11 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos, bet visos Lietuvos Respublikos institucijos.
Tikslinamas Įstatymo 6 straipsnis, kad naudojama formuluotė atitiktų Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą sąvoką „subjektas, kuriam taikomos sankcijos“. Įstatymas papildomas II¹ skyriumi, reglamentuojančiu ribojamųjų priemonių nustatymą Lietuvos Respublikos teisės aktais ir įgyvendinimą. Numatoma, kad ribojamosios priemonės nustatomos ir atšaukiamos atskiru įstatymu, kuriame taip pat apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, jų peržiūra, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir, jei reikia, kitos nuostatos. 6² straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos ribojamosios priemonės įgyvendinamos mutatis mutandis pagal kitas šio įstatymo nuostatas. Tikslinamas 11 straipsnis, nurodant, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra kompetentinga institucija pagal jai priskirtą veiklos sritį užtikrinant ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą – šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos komisija kaip kompetentinga institucija įvardinama tik poįstatyminiame akte. Tikslinamas V skyrius, kuriame reglamentuojama atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus. 13 straipsnyje nurodoma, kad juridiniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako pagal šį įstatymą, jei juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės.
14 straipsnyje nurodytos poveikio priemones pagal Įstatymą taikančios institucijos: Įstatymo 11 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos, jei jos yra įtrauktos į Vyriausybės patvirtintą Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų sąrašą, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Įstatymas papildomas 15 straipsniu, kuriame detalizuojamos konkrečios poveikio priemonės, kurias pagal Įstatymą gali skirti nurodytos priežiūros institucijos. Naujas 16 straipsnis nurodo poveikio priemonių taikymo tvarką, 17 straipsnis – kada poveikio priemonės gali būti netaikomos. Baudų sumokėjimo ir išieškojimo tvarka reglamentuojama 18 straipsnyje. Papildytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnis ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnis nustatant, kad bausmė gali būti skiriama ne tik už tarptautinių, bet ir už Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas pirmą kartą užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 6 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 6 000 eurų, pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 2 000 iki 6 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 4 000 iki 6 000 eurų.
Taigi, administracinė atsakomybė asmenims, pirmą kartą padariusiems atitinkamą administracinį nusižengimą, nesikeičia, tačiau naujai numatoma, kad už tokį nusižengimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims yra (gali būti) skiriama nuo 600 iki 6 000 eurų dydžio bauda (baudos vidurkis, nesant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, šiuo atveju lygus 3 300 eurų). Pakartotinai padaryto administracinio nusižengimo padarymo atveju asmenys yra (gali būti) baudžiami bauda, kurios vidurkis, nesant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, lygus 4 000 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skirtinos baudos vidurkis bus lygus netgi 5 000 eurų. Pažymėtina, kad nesiūloma keisti galimos minimalios baudos (200 eurų) pirmą kartą šį pažeidimą padariusiam asmeniui, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kai Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas pažeidžia fiziniai asmenys, gabendami nedidelius prekių kiekius asmeniniams poreikiams. Tokiais atvejais griežtesnės baudos taikymas šiems asmenims galėtų prieštarauti teisingumo ir proporcingumo principams. Taip pat siūloma Administracinių nusižengimų kodekse nustatyti, kad tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai pažeidusiam Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas asmeniui gali būti skiriamas turto konfiskavimas.
Tokia administracinio poveikio priemonė veiktų kaip efektyvi atgrasomoji priemonė bandyti pažeisti tarptautines sankcijas, nes atsirastų rizika ne tik gauti baudą, bet ir prarasti importuojamas, eksportuojamas ar tranzitu gabenamas prekes ar šio administracinio nusižengimo padarymo priemonę (transporto priemonę). Be to, siūloma sudaryti galimybę konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (prekes), nes tarptautinėje prekių tiekimo grandinėje dalyvauja ne tik prekių savininkas, bet ir kiti asmenys (prekių vežėjas, ekspeditorius, atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantys asmenys), kurie prisideda prie tarptautinių sankcijų pažeidimo. Laukiami siūlomų pakeitimų teigiami rezultatai – priėmus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą, bus sudarytos teisinės prielaidos tarptautinių sankcijų pažeidėjams skirti proporcingas, adekvačias administracines baudas, taip pat taikyti kitas efektyvaus poveikio priemones (turto konfiskavimą), kas turės ir prevencinį poveikį asmenims. Atsižvelgiant į priskirtas kompetencijas, taip pat tikslinamas ANK 589 straipsnis patikslinant institucijas (įrašant Lietuvos radijo ir televizijos komisiją bei išbraukiant Lietuvos banką), kurios turi teisę atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti protokolus pagal ANK 515 straipsnį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamo poveikio priėmus Įstatymus nenumatoma. 6.
Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Siūlomo naujo teisinio reglamentavimo įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų Įstatymo 11 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, (Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai), jei didesnė poveikio priemonių taikymo apimtis pareikalautų papildomų išteklių. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: tarptautinės sankcijos, tarptautinių sankcijų įgyvendinimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. part_c3f842f829044d5ea397651d36879a11_end
2023-03-09 Nr. XIVP-2493 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsnyje dėstomoje Tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 6¹ straipsnio 3 dalyje tam tikros nuostatos yra išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. 2. Projekto 7 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo
asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus tiria šio įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos, jei jos atlieka ūkio subjektų veiklos priežiūrą, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – poveikio priemones taikančios institucijos).“ Neaišku, kodėl yra pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kompetencija koordinuoti, prižiūrėti ir užtikrinti finansinių sankcijų įgyvendinimą, jeigu analizuojamoje projekto nuostatoje ši tarnyba įvardijama kaip savarankiška juridinių asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus tirianti institucija. Svarstytina, ar nuoroda į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį nėra perteklinė. 3.
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūlytina po žodžių „visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu“ įrašyti žodžius „tarptautinių sankcijų“, kadangi kitose projekto 7 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatose nuosekliai vartojama formuluotė „padaryti tarptautiniai sankcijų pažeidimai“. 4. Projekto 7 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „tvarka“ įrašytinas žodis „nustatyta“. 5. Projekto 7 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra numatoma, kad Lietuvos bankas, nustatęs pažeidimus, prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams gali taikyti poveikio priemones ir
(arba) duoti privalomus nurodymus. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku kokie nustatomi pažeidimai turimi omenyje, ar padaryti tarptautinių sankcijų pažeidimai, ar bet kurie kiti padaryti pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad 7 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo V skyrius reglamentuoja atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis tikslintina. 6. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
už skirtingus teisės pažeidimus: už pakartotinį tarptautinių sankcijų pažeidimą ir už tarptautinių sankcijų pažeidimą, kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė nei
pažeidimą, kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė nei 100 000 eurų, atsakomybė nebūtų griežtinama.
Svarstytina, ar nebūtų tikslinga nustatyti, kad pakartotinis tarptautinių sankcijų pažeidimas, kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė nei 100 000 eurų, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nepritarus šiam siūlymui, svarstytina, ar pakartotinumas neturėtų būti siejamas su skirtos poveikio priemonės įvykdymo momentu, o ne poveikio priemonės paskyrimu. Siejant pakartotinumą su poveikio priemonės paskyrimu, susidarytų tokia situacija, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimus paskyrus poveikio priemonę ir juridiniam asmeniui jos neįvykdžius praėjus metams nuo poveikio priemonės paskyrimo, nustačius naujus pažeidimus, būtų laikoma, kad juridinis asmuo tarptautinį sankcijų pažeidimus padarė pirmą kartą, kas suponuotų lengvesnę juridinio asmens atsakomybę. 7. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
perteklinis žodis „baudos“. 8. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Svarstytina, ar siekiant aiškumo neturėtų būti apibrėžtas bent minimalus laikotarpis, kuriam gali būti pratęsiamas terminas pažeidimui pašalinti. Taip pat siūlytina Projekto
sakinyje po žodžių „Jeigu asmuo“ įrašyti žodžius „per nustatytą terminą“. 9.
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Juridinis asmuo poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, o jei sprendimas skirti baudą buvo apskųstas, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas nebuvo visiškai patenkintas, įsiteisėjimo dienos.“ Pastebėtina, kad įsiteisėja teismo sprendimas, o kompetentingos institucijos sprendimas įsigalioja. Iš projekto redakcijos nėra aišku, kieno sprendimas analizuojamoje straipsnio dalyje iki kablelio turimas omenyje. Jeigu turimas omenyje poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas, tai vietoje žodžio „įsiteisėjimo“ įrašytinas žodis
„įsigaliojimo“ arba „priėmimo“, o antrajame sakinyje vietoje žodžių „nebuvo
visiškai patenkintas“ įrašytini žodžiai „buvo atmestas ar patenkintas iš dalies“. Jeigu turimas omenyje teismo sprendimas, tai nuostata turėtų būti pradedama žodžiais „Jei sprendimas skirti baudą buvo apskųstas“, tačiau tokiu atveju būtų neaišku, per kiek laiko turi būti sumokėta bauda, jeigu poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas nebuvo apskųstas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2023-03-22 Nr. XIVP-2493(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime reikia ištaisyti klaidą: vietoje įstatymo numerio „Nr. XIV-1020“ įrašytinas „Nr. IX-2160“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p.[email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p.[email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p.[email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Justas Gaidys, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas, Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.
Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) Sankcijų grupės vadovė Renata Jasilionytė, URM Sankcijų grupės patarėja Agnė Sakalauskaitė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – EIMIN) Ekonomikos plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, EIMIN Strateginių prekių politikos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Vaigauskienė, Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba, Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotoja Lucija Voišnis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Teisės sk. vyresnis patarėjas Aivaras Danusas, Generalinės prokuratūros generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė, Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus patarėjas Petras Grigalis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-094 (6¹)
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsnyje dėstomoje Tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 6¹ straipsnio 3 dalyje tam tikros nuostatos yra išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-097
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Juridinių asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus tiria šio įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos, jei jos atlieka ūkio subjektų veiklos priežiūrą, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – poveikio priemones taikančios institucijos).“ Neaišku, kodėl yra pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kompetencija koordinuoti, prižiūrėti ir užtikrinti finansinių sankcijų įgyvendinimą, jeigu analizuojamoje projekto nuostatoje ši tarnyba įvardijama kaip savarankiška juridinių asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus tirianti institucija. Svarstytina, ar nuoroda į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį nėra perteklinė. Nepritarti Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 31 str. 2 d. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas vykdo ūkio subjekto veiklos priežiūrą, jeigu atlieka ūkio subjekto veiklos patikrinimus.
Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai šią priežiūrą vykdo vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintu Gairių dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų atlikimo aprašu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 1.2 papunkčiu patvirtintas Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų sąrašas, kuriame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie VRM) nėra. Atsižvelgiant į tai, Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostata, išskirianti FNTT prie VRM iš kitų kompetentingų institucijų atliekančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą, nėra perteklinė. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-097
aiškumo, projekto 7 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūlytina po žodžių „visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu“ įrašyti žodžius „tarptautinių sankcijų“, kadangi kitose projekto 7 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatose nuosekliai vartojama formuluotė „padaryti tarptautiniai sankcijų pažeidimai“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-097
Projekto 7 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje prieš žodį
„tvarka“ įrašytinas žodis „nustatyta“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-097
dėstomoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra numatoma, kad Lietuvos bankas, nustatęs pažeidimus, prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams gali taikyti poveikio priemones ir (arba) duoti privalomus nurodymus.
Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku kokie nustatomi pažeidimai turimi omenyje, ar padaryti tarptautinių sankcijų pažeidimai, ar bet kurie kiti padaryti pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad 7 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo V skyrius reglamentuoja atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis tikslintina. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos bankas, pagal kompetenciją atlikdamas šio įstatymo 11
straipsnio 7 dalyje nurodytą funkciją ir nustatęs, kad prižiūrimi finansų rinkos dalyviai pažeidžia šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus pažeidimų, prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams taiko finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatytas poveikio priemones ir
(arba) duoda privalomus nurodymus Lietuvos banko įstatymo ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatyta tvarka“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-097
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti tokią pačią poveikio priemonę už skirtingus teisės pažeidimus: už pakartotinį tarptautinių sankcijų pažeidimą ir už tarptautinių sankcijų pažeidimą, kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė nei 100 000 eurų.
Taigi manytina, kad už pakartotinį tarptautinių sankcijų pažeidimą, kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė nei
nustatyti, kad pakartotinis tarptautinių sankcijų pažeidimas, kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė nei 100 000 eurų, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nepritarus šiam siūlymui, svarstytina, ar pakartotinumas neturėtų būti siejamas su skirtos poveikio priemonės įvykdymo momentu, o ne poveikio priemonės paskyrimu. Siejant pakartotinumą su poveikio priemonės paskyrimu, susidarytų tokia situacija, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimus paskyrus poveikio priemonę ir juridiniam asmeniui jos neįvykdžius praėjus metams nuo poveikio priemonės paskyrimo, nustačius naujus pažeidimus, būtų laikoma, kad juridinis asmuo tarptautinį sankcijų pažeidimus padarė pirmą kartą, kas suponuotų lengvesnę juridinio asmens atsakomybę. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalį nauju punktu:
„6) juridinis asmuo tarptautines sankcijas pažeidžia pakartotinai per
vienus metus nuo poveikio priemonės už tarptautinių sankcijų pažeidimą paskyrimo, ir prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė negu 100 000 eurų.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-097
Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 1 punkte prieš žodį „mažiausią“ išbrauktinas perteklinis žodis „baudos“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-097
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Svarstytina, ar siekiant aiškumo neturėtų būti apibrėžtas bent minimalus laikotarpis, kuriam gali būti pratęsiamas terminas pažeidimui pašalinti. Taip pat siūlytina Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių
„Jeigu asmuo“ įrašyti žodžius „per nustatytą terminą“. Pritarti
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jei poveikio priemones taikanti institucija, nustačiusi, kad
pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės neskiriamos, o asmeniui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, asmeniui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas iki 2 darbo dienų pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą protingam terminui. Jeigu asmuo per nustatytą terminą nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas.“ 9.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-097
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Juridinis asmuo poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, o jei sprendimas skirti baudą buvo apskųstas, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas nebuvo visiškai patenkintas, įsiteisėjimo dienos.“ Pastebėtina, kad įsiteisėja teismo sprendimas, o kompetentingos institucijos sprendimas įsigalioja. Iš projekto redakcijos nėra aišku, kieno sprendimas analizuojamoje straipsnio dalyje iki kablelio turimas omenyje. Jeigu turimas omenyje poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas, tai vietoje žodžio „įsiteisėjimo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“ arba
„priėmimo“, o antrajame sakinyje vietoje žodžių „nebuvo visiškai patenkintas“
įrašytini žodžiai „buvo atmestas ar patenkintas iš dalies“. Jeigu turimas omenyje teismo sprendimas, tai nuostata turėtų būti pradedama žodžiais „Jei sprendimas skirti baudą buvo apskųstas“, tačiau tokiu atveju būtų neaišku, per kiek laiko turi būti sumokėta bauda, jeigu poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas nebuvo apskųstas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto išvadai. 7.2 Komiteto pasiūlymai: nėra. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro patarėjas Justas Gaidys