Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti 5 straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu: „7) kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai;“. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos, kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai;“. 3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:
„3) saugomų teritorijų sistema ir jos dalys, nekilnojamojo
kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos, kompleksiniai nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos, kurortai ir kurortinės teritorijos;“. 2. Papildyti 21 straipsnį 2 dalį nauju 5 punktu: „5) nustatyti kurortuose ir kurortinėse teritorijose miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus bei reglamentus.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Mindaugas Skritulskas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos pasižymi sveikatinimo paslaugų teikimu Lietuvos ir užsienio piliečiams dėl savo išskirtinių išteklių. Didėjant visuomenės suinteresuotumui rūpintis savo sveikata dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 (koronaviruso) ligos sukeltos epidemiologinės situacijos, kurortai atliks vieną esminių funkcijų užtikrinant visuomenės sveikatos ne tik prevencinę, bet ir reabilitacinę funkcijas. Kurortai ir kurortinės teritorijos svarbūs ne vien dėl šalies įvaizdžio kūrimo, sveikatinimo, tačiau prisideda kurdami BVP, kurio tiesioginis poveikis sudaro 1,8 proc., netiesioginis poveikis sudaro 3,1 proc. Turizmas kurortuose ir kurortinėse teritorijose sudaro 40 proc. visos šalies kontekste, todėl jų priežiūrai, vystymui, plėtrai, rinkodarai reikalingas išskirtinis dėmesys. 30-40 proc. kurortuose besiilsinčiųjų – užsieniečiai. Kurortų ir kurortinių teritorijų turizmas yra prioritetinė turizmo plėtros rūšis. Darni turizmo plėtra, kurio vienas iš atraminių dalių yra kurortų vystymas – vienas iš prioritetų daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių: tai įtvirtinama pagrindiniuose įstatymuose, vyriausybių nutarimuose (parama infrastruktūrai, skatinimas, rinkodara, gydomųjų procedūrų kompensavimas ir kt.), svarbus vaidmuo tenka ir vietos savivaldai (pvz., kurorto statusą turinčių teritorijų plėtros planų derinimas).
Šiuo metu kurortams ir kurortinėms teritorijoms taikomi bendrieji aplinkos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, kas neatliepia jų išskirtinumo. Bendrieji Teritorijų planavimo reikalavimai taikytini visai Lietuvos Respublikos teritorijai. Teritorijų planavimo organizavime nėra numatyta savarankiškumo galimybių savivaldai. Tai atsiliepia ir kurortų bei kurortinių teritorijų priimamų sprendimų autonomijos suvaržyme. Todėl Įstatymų projektais siekiama pašalinti iškylančias problemas kurortams ir kurortinėms teritorijoms, siekiant tvarkyti esamą ar įrengti naują viešąją infrastruktūrą, skirtą viešiesiems rekreaciniams poreikiams kurortuose ir kurortinėse teritorijose esančiuose miškuose. Svarbu paminėti tai, jog kurortuose ir kurortinėse teritorijose išplėtota turizmo paslaugų, pramogų ir sporto įrenginių infrastruktūra didina tiek vietinio, tiek atvykstamojo turizmo populiarumą. Pažymėtina, kad kurortų ir kurortinių teritorijų infrastruktūrai dėl jų architektūros ir rekreacinių išteklių specifikos būtinas lankstesnis teisinis reglamentavimas. Europos valstybių bendroji kryptis kurortų infrastruktūros plėtroje yra kurortų urbanistikos ekologizacija ir humanizacija. Tuo tarpu ne kiekvieno Lietuvos kurorto ir kurortinės teritorijos infrastruktūra vis dar yra draugiška aplinkai ir patogi vartotojui, tad egzistuoja poreikis nuolat ją atnaujinti priimant greitus sprendimus savivaldybės lygmeniu.
Įstatymų projektais siekiama savivaldos savarankiškumo padidinimo vykdant rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą bei rengiant kurortų ir kurortinių teritorijų vystymo planus, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu kurortų ir kurortinių teritorijų veiklos reglamentavimui trūksta savivaldybių institucijų sprendimų autonomijos, pvz., šiuo metu kurortų ar kurortų teritorijose savivaldybės negali įrengti dviračių takų ar poilsiui skirtų suolelių miško žemėje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą papildyti nauju skirsniu, kuris reglamentuotų kurortuose ir kurortinės teritorijose, jų apsaugos zonose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Taip pat siūloma leisti miško žemėje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus bei kitos paskirties inžinerinius statinius siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Taip pat, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi, be kita ko, kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimoir tvarkymo reglamentai.
Vietos savivaldos įstatymo projekto pakeitimu siūloma nustatyti, kad kurortų ir kurortinių teritorijų, įskaitant ir juose esamas saugomas teritorijas, priežiūra, apsauga, tvarkymas ir erdvinio miestovaizdžio formavimas, siekiant nustatyti kurorto savitumo ir (ar) kultūrinės tapatybės vertybes, ir skatinti jas atkurti, formuoti kurortų erdvines struktūras, šiuolaikiškai ir kokybiškai jas interpretuojant, kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatų tvirtinimas, yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai kurortuose ir kurortinėse teritorijose
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Papildomai keisti galiojančius teisės aktus ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti reikės priimti savivaldybės įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Kurortas“, „kurortinė teritorija“
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Mindaugas Skritulskas
TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 5, 15 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-26 Nr. XIVP-1709 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„nauju“. 2. Projekto
keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį 7 punktu ir nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra ir kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis nustato, kad „specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti“. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projektu siūlomą teisinį reguliavimą, nereikėtų atitinkamai tikslinti ir sąvokos „specialusis teritorijų planavimas“ apibrėžties turinio, nes, abejotina, jog šis turinys apima ir kurortų bei kurortinių teritorijų specialųjį teritorijų planavimą. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „miestovaizdis“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta galiojančiuose įstatymuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 159 punktu, „pildyti teisės akto nauju straipsniu, punktu ar jų struktūrinėmis dalimis su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, negalima“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatose brauktini žodžiai „bei reglamentus“, nes šie žodžiai, manytina, yra pertekliniai, be to įneša neaiškumo dėl santykio su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyto specialiojo teritorijų planavimo dokumento pavadinimu. 5. Projekto
straipsnyje jokių įstatymą įgyvendinančių nuostatų nėra nustatoma. 6. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Vyriausybės išvadą reikalinga būtų gauti ir dėl to, kad teikiamas projektas ir su juo susiję Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1708 bei Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1710, manytina, yra susiję su Seime svarstomu Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektu Nr. XIVP-485, dėl kurio 2021 m. birželio 23 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę su prašymu pateikti išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-12-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Monika Juodvalkė, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Rūta Brazdžiūnienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Lietuvos kurortų asociacijos administracijos direktorė Kristina Citvarienė ir Lietuvos kurortų asociacijos teisininkė Inga Volungevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-27 1,32 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio ir 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauju“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-27 1, 2,32 2.
Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį 7 punktu ir nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra ir kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis nustato, kad „specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti“. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projektu siūlomą teisinį reguliavimą, nereikėtų atitinkamai tikslinti ir sąvokos „specialusis teritorijų planavimas“ apibrėžties turinio, nes, abejotina, jog šis turinys apima ir kurortų bei kurortinių teritorijų specialųjį teritorijų planavimą. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „miestovaizdis“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta galiojančiuose įstatymuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 159 punktu, „pildyti teisės akto nauju straipsniu, punktu ar jų struktūrinėmis dalimis su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, negalima“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 4.
Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatose brauktini žodžiai „bei reglamentus“, nes šie žodžiai, manytina, yra pertekliniai, be to įneša neaiškumo dėl santykio su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyto specialiojo teritorijų planavimo dokumento pavadinimu. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“, nes šiame straipsnyje jokių įstatymą įgyvendinančių nuostatų nėra nustatoma. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Vyriausybės išvadą reikalinga būtų gauti ir dėl to, kad teikiamas projektas ir su juo susiję Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1708 bei Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1710, manytina, yra susiję su Seime svarstomu Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektu Nr. XIVP-485, dėl kurio 2021 m. birželio 23 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę su prašymu pateikti išvadą. Pritarti Argumentai:
Vyriausybė 2022-10-12 priėmė nutarimą Nr. 1026, kuriame nurodyta „2. Nepritarti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1709 (toliau – TPĮ projektas) dėl šių priežasčių:“
7Teisingumo ministerija,
2022-06-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-08-16 * Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1709 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1710“ projektu (toliau – Įstatymų projektai). Informuojame, kad savivaldybės Įstatymų projektams pastabų neturėjo, arba nepritarė. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma
„erdvinio miestovaizdžio formavimą, siekiant nustatyti kurorto savitumo ir
(ar) kultūrinės tapatybės vertybes, ir skatinti jas atkurti, formuoti kurortų erdvines struktūras“ funkcija būtų perteklinė, nes įgyvendindamos esamas teritorijų planavimo įstatymo normas, savivaldybės tą jau vykdo. Esamas teritorijų planavimo teisinis reguliavimas savivaldybes įpareigoja (ar suteikia galimybę) nustatyti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, vertingą kraštovaizdį reprezentuojančias apžvalgos vietas, kitus urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių formavimo reikalavimus, todėl nėra poreikio papildyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatant, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose kartu su miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimais turi būti nustatomi ir „kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai“.
Manome, kad šis siūlomas Lietuvos
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-10-121 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
2, 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
[...]
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1709 (toliau – TPĮ projektas) dėl šių priežasčių:
TPĮ 5 straipsnio 4 dalį papildyti 7 punktu ir nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra ir kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai.
Vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 16 dalies nuostatomis, specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti, t. y. šis planavimas sietinas su konkrečia veikla planuojamoje teritorijoje. Galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas nenumato galimybės specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskirti apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentų (taisyklių ir normų rinkinių, reglamentuojančių konkretų sektorių): įvertinus planuojamą teritoriją, specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose pagal konkrečius teritorijų planavimo dokumento uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės, todėl TPĮ projekto
teritorijų planavimo tikslų. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-10-122
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose kartu su miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimais turi būti nustatomi ir „kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai“.
Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, kultūrinis kraštovaizdis (žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis) ir gamtinis kraštovaizdis yra kraštovaizdžio sudėtinės dalys.
Darytina išvada, kad TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti teritorijos naudojimo privalomieji kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai turi būti nustatomi visai savivaldybės teritorijai ir gali būti detalizuojami vietovės lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose, todėl TPĮ projekto 2 straipsnyje pateiktas siūlymas savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose papildomai nurodyti šių reikalavimų nustatymą kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir TPĮ projekto
nauju 5 punktu ir nustatyti, kad vienas specialiojo teritorijų planavimo uždavinių – nustatyti miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus bei reglamentus kurortuose ir kurortinėse teritorijose (t. y. specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimus, kurie nustatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose) dubliuoja galiojantį TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 17 straipsnio 6 dalies 5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir yra pertekliniai. Vadovaujantis TPĮ
parengti kiekvienos savivaldybės teritorijai, vietovės lygmens bendrieji planai rengiami savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nurodytoms prioritetinės plėtros teritorijoms – miestams, jų dalims, miesteliams, jų dalims, kaimų ir viensėdžių teritorijoms arba savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atitinkamoje savivaldybės dalyje rengti savivaldybės dalies bendrąjį planą. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 2.3.
TPĮ projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti TPĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad kurortai ir kurortinės teritorijos yra specialiojo teritorijų planavimo objektai. TPĮ 30 straipsnio
rengiami, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nereglamentuoja planuojamos veiklos ar už konkrečios veiklos reglamentavimą atsakingos institucijos sprendimu būtina konkretizuoti ar detalizuoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Nuo 2014 sausio 1 d. galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas siekia mažinti administracinę naštą ir privalomų rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų kiekį: kurortuose ir kurortinėse teritorijose vykdomos įvairios veiklos (ne tik teikiamos sveikatinimo paslaugos), todėl šios teritorijos planuojamos kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. TPĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi“. Atsižvelgiant į tai, pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą parengtų ir savivaldybės tarybos patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurių rengimo nenumato galiojantis teisinis reguliavimas (pvz., turizmo ir rekreacijos schemų ir planų), sprendiniai (šiuos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus pripažinus savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi) tampa savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, todėl šie sprendiniai gali būti keičiami keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą. Pritarti 4.
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-10-12 * Nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad „teritorijų planavimo organizavime nėra numatyta savarankiškumo galimybių savivaldai“ ir
„Įstatymų projektais siekiama pašalinti iškylančias problemas kurortams ir
kurortinėms teritorijoms, siekiant tvarkyti esamą ar įrengti naują viešąją infrastruktūrą“, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis VSĮ 6 straipsnio 19 punkto nuostatomis, teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Vadovaudamasis galiojančiu teritorijų planavimo teisiniu reguliavimu (TPĮ 14 straipsnio 7 dalis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 20144 m. sausio 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 83, 169, 260 punktai), planavimo organizatorius savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo darbų programoje gali nurodyti papildomus teisės aktais pagrįstus teritorijų planavimo dokumento uždavinius (pvz., nustatyti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus, vertingą kraštovaizdį reprezentuojančias apžvalgos vietas ir iš jų atsiveriančias panoramas, numatyti jų vizualinę apsaugą, tobulinti ir vystyti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, architektūrinę erdvinę kompoziciją, numatyti miško įveisimo ir naudojimo reikalavimus, miškų pritaikymą visuomenės poreikiams, urbanistinių struktūrų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, išsaugoti kraštovaizdžio savitumą, numatyti pėsčiųjų, dviračių takų ryšių sistemą, biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti skirtų sprendimų reikalavimus ir jų įgyvendinimo priemones, nurodyti urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių formavimo reikalavimus, kitus papildomus uždavinius). Pritarti 5.
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 Įvertinus galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad TPĮ projekto 3 straipsnio 1 dalyje pateiktas siūlymas nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai yra kurortai ir kurortinės teritorijos neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, nes TPĮ projekto tikslai pagal galiojantį teisinį reguliavimą pasiekiami rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
departamento pastabas, Vyriausybės priimtą sprendimą nepritarti įstatymo projektui ir Lietuvos savivaldybių asociacijos išreikštą poziciją, kuri sutampa su Vyriausybės argumentu, kad įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas būtų perteklinis, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-1709 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Masiulis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas
aplinkos apsaugos
xivp-1709 2023-03-29
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministrė Monika Juodvalkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-26 1;3 Projekto 1 straipsnio ir 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauju“. Pritarti
2022-05-261 Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį 7 punktu ir nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra ir kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis nustato, kad „specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir
(ar) apsaugos priemonėms nustatyti“.
Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projektu siūlomą teisinį reguliavimą, nereikėtų atitinkamai tikslinti ir sąvokos „specialusis teritorijų planavimas“ apibrėžties turinio, nes, abejotina, jog šis turinys apima ir kurortų bei kurortinių teritorijų specialųjį teritorijų planavimą. Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „miestovaizdis“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta galiojančiuose įstatymuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms. Pritarti
2 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 159 punktu, „pildyti teisės akto nauju straipsniu, punktu ar jų struktūrinėmis dalimis su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, negalima“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti
2 Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatose brauktini žodžiai „bei reglamentus“, nes šie žodžiai, manytina, yra pertekliniai, be to įneša neaiškumo dėl santykio su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyto specialiojo teritorijų planavimo dokumento pavadinimu. Pritarti 5.
2022-05-264 Projekto 4 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“, nes šiame straipsnyje jokių įstatymą įgyvendinančių nuostatų nėra nustatoma. Pritarti
2022-05-26 Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Vyriausybės išvadą reikalinga būtų gauti ir dėl to, kad teikiamas projektas ir su juo susiję Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1708 bei Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1710, manytina, yra susiję su Seime svarstomu Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektu Nr. XIVP-485, dėl kurio 2021 m. birželio 23 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę su prašymu pateikti išvadą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-08-16 Esamas teritorijų planavimo teisinis reguliavimas savivaldybes įpareigoja (ar suteikia galimybę) nustatyti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, vertingą kraštovaizdį reprezentuojančias apžvalgos vietas, kitus urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių formavimo reikalavimus, todėl nėra poreikio papildyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatant, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose kartu su miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimais turi būti nustatomi ir „kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai“.
Manome, kad šis siūlomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas būtų perteklinis. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-10-121 Argumentai: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – TPĮ projektas) 1 straipsniu siūloma TPĮ
teritorijų planavimo dokumentai yra ir kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 16 dalies nuostatomis, specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti, t. y. šis planavimas sietinas su konkrečia veikla planuojamoje teritorijoje.
Galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas nenumato galimybės specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskirti apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentų (taisyklių ir normų rinkinių, reglamentuojančių konkretų sektorių): įvertinus planuojamą teritoriją, specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose pagal konkrečius teritorijų planavimo dokumento uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės, todėl TPĮ projekto
teritorijų planavimo tikslų. Pasiūlymas:
2022-10-122 Argumentai: TPĮ projekto 2 straipsniu siūloma papildyti TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose kartu su miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimais turi būti nustatomi ir „kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai“. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.
Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, kultūrinis kraštovaizdis (žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis) ir gamtinis kraštovaizdis yra kraštovaizdžio sudėtinės dalys. Darytina išvada, kad TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti teritorijos naudojimo privalomieji kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai turi būti nustatomi visai savivaldybės teritorijai ir gali būti detalizuojami vietovės lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose, todėl TPĮ projekto 2 straipsnyje pateiktas siūlymas savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose papildomai nurodyti šių reikalavimų nustatymą kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir TPĮ projekto
nauju 5 punktu ir nustatyti, kad vienas specialiojo teritorijų planavimo uždavinių – nustatyti miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus bei reglamentus kurortuose ir kurortinėse teritorijose (t. y. specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimus, kurie nustatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose) dubliuoja galiojantį TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 17 straipsnio 6 dalies 5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir yra pertekliniai.
Vadovaujantis TPĮ
parengti kiekvienos savivaldybės teritorijai, vietovės lygmens bendrieji planai rengiami savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nurodytoms prioritetinės plėtros teritorijoms – miestams, jų dalims, miesteliams, jų dalims, kaimų ir viensėdžių teritorijoms arba savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atitinkamoje savivaldybės dalyje rengti savivaldybės dalies bendrąjį planą. Pasiūlymas:
1 Argumentai: TPĮ projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti TPĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad kurortai ir kurortinės teritorijos yra specialiojo teritorijų planavimo objektai.
TPĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nereglamentuoja planuojamos veiklos ar už konkrečios veiklos reglamentavimą atsakingos institucijos sprendimu būtina konkretizuoti ar detalizuoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Nuo 2014 sausio 1 d. galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas siekia mažinti administracinę naštą ir privalomų rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų kiekį: kurortuose ir kurortinėse teritorijose vykdomos įvairios veiklos (ne tik teikiamos sveikatinimo paslaugos), todėl šios teritorijos planuojamos kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. TPĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens
specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi“. Atsižvelgiant į tai, pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą parengtų ir savivaldybės tarybos patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurių rengimo nenumato galiojantis teisinis reguliavimas (pvz., turizmo ir rekreacijos schemų ir planų), sprendiniai (šiuos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus pripažinus savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi) tampa savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, todėl šie sprendiniai gali būti keičiami keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą.
Nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad „teritorijų planavimo organizavime nėra numatyta savarankiškumo galimybių savivaldai“ ir „Įstatymų projektais siekiama pašalinti iškylančias problemas kurortams ir kurortinėms teritorijoms, siekiant tvarkyti esamą ar įrengti naują viešąją infrastruktūrą“, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis VSĮ 6 straipsnio 19 punkto nuostatomis, teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Vadovaudamasis galiojančiu teritorijų planavimo teisiniu reguliavimu (TPĮ 14 straipsnio 7 dalis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 20144 m. sausio 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr.
D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 83, 169, 260 punktai), planavimo organizatorius savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo darbų programoje gali nurodyti papildomus teisės aktais pagrįstus teritorijų planavimo dokumento uždavinius (pvz., nustatyti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus, vertingą kraštovaizdį reprezentuojančias apžvalgos vietas ir iš jų atsiveriančias panoramas, numatyti jų vizualinę apsaugą, tobulinti ir vystyti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, architektūrinę erdvinę kompoziciją, numatyti miško įveisimo ir naudojimo reikalavimus, miškų pritaikymą visuomenės poreikiams, urbanistinių struktūrų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, išsaugoti kraštovaizdžio savitumą, numatyti pėsčiųjų, dviračių takų ryšių sistemą, biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti skirtų sprendimų reikalavimus ir jų įgyvendinimo priemones, nurodyti urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių formavimo reikalavimus, kitus papildomus uždavinius). Įvertinus galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad TPĮ projekto 3 straipsnio 1 dalyje pateiktas siūlymas nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai yra kurortai ir kurortinės teritorijos neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, nes TPĮ projekto tikslai pagal galiojantį teisinį reguliavimą pasiekiami rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus. Pasiūlymas:
projektui Nr. XIVP-1709. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Išanalizavus įstatymo projektą ir atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas siūloma Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1709 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė
1Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius
Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Sergėjus Jovaiša, Asta Kubilienė, Audrius Petrošius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti Turizmo politikos skyriaus vedėjo funkcijas Rūta Bankauskaitė, Turizmo politikos skyriaus vyr. specialistė Kristina Bavėjan, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich, grupės patarėja Rūta Brazdžiūnienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė Nijolė Dirginčienė, Lietuvos kurortų asociacijos administracijos direktorė Kristina Citvarienė, teisininkė Inga Volungevičiūtė, Neringos meras Darius Jasaitis, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Lukauskaitė, Trakų r. mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė, Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas (skyriaus vedėjas) Povilas Montvila, Druskininkų savivaldybės vicemeras Linas Urmanavičius, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kirkauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos teisininkė Dovilė Sujetaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-27 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„nauju“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį 7 punktu ir nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra ir kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis nustato, kad „specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti“. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projektu siūlomą teisinį reguliavimą, nereikėtų atitinkamai tikslinti ir sąvokos „specialusis teritorijų planavimas“ apibrėžties turinio, nes, abejotina, jog šis turinys apima ir kurortų bei kurortinių teritorijų specialųjį teritorijų planavimą. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-27 Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „miestovaizdis“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta galiojančiuose įstatymuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 159 punktu, „pildyti teisės akto nauju straipsniu, punktu ar jų struktūrinėmis dalimis su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, negalima“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatose brauktini žodžiai „bei reglamentus“, nes šie žodžiai, manytina, yra pertekliniai, be to įneša neaiškumo dėl santykio su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyto specialiojo teritorijų planavimo dokumento pavadinimu. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“, nes šiame straipsnyje jokių įstatymą įgyvendinančių nuostatų nėra nustatoma. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją,
nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Vyriausybės išvadą reikalinga būtų gauti ir dėl to, kad teikiamas projektas ir su juo susiję Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1708 bei Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1710, manytina, yra susiję su Seime svarstomu Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektu Nr. XIVP-485, dėl kurio 2021 m. birželio 23 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę su prašymu pateikti išvadą. Pritarti Vyriausybė 2022-10-12 nutarimu Nr.
1026, nepritarė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1709. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1709 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų pateiktam projektui neturime. Susipažinta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-08-16 Esamas teritorijų planavimo teisinis reguliavimas savivaldybes įpareigoja (ar suteikia galimybę) nustatyti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, vertingą kraštovaizdį reprezentuojančias apžvalgos vietas, kitus urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių formavimo reikalavimus, todėl nėra poreikio papildyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatant, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose kartu su miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimais turi būti nustatomi ir „kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai“. Manome, kad šis siūlomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas būtų perteklinis. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-10-12, Nr. 1026 2.
1026
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1709 (toliau – TPĮ projektas) dėl šių priežasčių:
projekto 1 straipsniu siūloma TPĮ 5 straipsnio 4 dalį papildyti 7 punktu ir nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra ir kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 16 dalies nuostatomis, specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir
(ar) apsaugos priemonėms nustatyti, t. y. šis planavimas sietinas su konkrečia veikla planuojamoje teritorijoje. Galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas nenumato galimybės specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskirti apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentų (taisyklių ir normų rinkinių, reglamentuojančių konkretų sektorių): įvertinus planuojamą teritoriją, specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose pagal konkrečius teritorijų planavimo dokumento uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės, todėl
nustatytų teritorijų planavimo tikslų. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-10-12, Nr. 1026
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose kartu su miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimais turi būti nustatomi ir „kurortų ir kurortinių teritorijų miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai“.
Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, kultūrinis kraštovaizdis (žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis) ir gamtinis kraštovaizdis yra kraštovaizdžio sudėtinės dalys.
Darytina išvada, kad TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti teritorijos naudojimo privalomieji kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai turi būti nustatomi visai savivaldybės teritorijai ir gali būti detalizuojami vietovės lygmens kompleksiniuose teritorijų planavimo dokumentuose, todėl TPĮ projekto 2 straipsnyje pateiktas siūlymas savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose papildomai nurodyti šių reikalavimų nustatymą kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir TPĮ projekto
nauju 5 punktu ir nustatyti, kad vienas specialiojo teritorijų planavimo uždavinių – nustatyti miestovaizdžio ar kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus bei reglamentus kurortuose ir kurortinėse teritorijose (t. y. specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimus, kurie nustatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose) dubliuoja galiojantį TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 17 straipsnio 6 dalies 5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir yra pertekliniai. Vadovaujantis TPĮ
parengti kiekvienos savivaldybės teritorijai, vietovės lygmens bendrieji planai rengiami savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nurodytoms prioritetinės plėtros teritorijoms – miestams, jų dalims, miesteliams, jų dalims, kaimų ir viensėdžių teritorijoms arba savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atitinkamoje savivaldybės dalyje rengti savivaldybės dalies bendrąjį planą. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2022-10-12, Nr. 1026 2.3.
1026
TPĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad kurortai ir kurortinės teritorijos yra specialiojo teritorijų planavimo objektai. TPĮ 30 straipsnio
rengiami, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nereglamentuoja planuojamos veiklos ar už konkrečios veiklos reglamentavimą atsakingos institucijos sprendimu būtina konkretizuoti ar detalizuoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Nuo 2014 sausio 1 d. galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas siekia mažinti administracinę naštą ir privalomų rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų kiekį: kurortuose ir kurortinėse teritorijose vykdomos įvairios veiklos (ne tik teikiamos sveikatinimo paslaugos), todėl šios teritorijos planuojamos kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. TPĮ 22 straipsnio
vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi“. Atsižvelgiant į tai, pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą parengtų ir savivaldybės tarybos patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurių rengimo nenumato galiojantis teisinis reguliavimas (pvz., turizmo ir rekreacijos schemų ir planų), sprendiniai (šiuos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus pripažinus savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi) tampa savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, todėl šie sprendiniai gali būti keičiami keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą.
Nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad „teritorijų planavimo organizavime nėra numatyta savarankiškumo galimybių savivaldai“ ir
„Įstatymų projektais siekiama pašalinti iškylančias problemas kurortams ir
kurortinėms teritorijoms, siekiant tvarkyti esamą ar įrengti naują viešąją infrastruktūrą“, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis VSĮ 6 straipsnio 19 punkto nuostatomis, teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Vadovaudamasis galiojančiu teritorijų planavimo teisiniu reguliavimu (TPĮ 14 straipsnio 7 dalis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 20144 m. sausio 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr.
D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 83, 169, 260 punktai), planavimo organizatorius savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo darbų programoje gali nurodyti papildomus teisės aktais pagrįstus teritorijų planavimo dokumento uždavinius (pvz., nustatyti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus, vertingą kraštovaizdį reprezentuojančias apžvalgos vietas ir iš jų atsiveriančias panoramas, numatyti jų vizualinę apsaugą, tobulinti ir vystyti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, architektūrinę erdvinę kompoziciją, numatyti miško įveisimo ir naudojimo reikalavimus, miškų pritaikymą visuomenės poreikiams, urbanistinių struktūrų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, išsaugoti kraštovaizdžio savitumą, numatyti pėsčiųjų, dviračių takų ryšių sistemą, biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti skirtų sprendimų reikalavimus ir jų įgyvendinimo priemones, nurodyti urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių formavimo reikalavimus, kitus papildomus uždavinius). Įvertinus galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad TPĮ projekto 3 straipsnio 1 dalyje pateiktas siūlymas nustatyti, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai yra kurortai ir kurortinės teritorijos neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, nes TPĮ projekto tikslai pagal galiojantį teisinį reguliavimą pasiekiami rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-12-07 įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės priimtą sprendimą nepritarti įstatymo projektui ir Lietuvos savivaldybių asociacijos išreikštą poziciją, kuri sutampa su
reguliavimas būtų perteklinis, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-1709 atmesti. Pritarti
2Seimo Aplinkos apsaugos komitetas,
2023-03-30 Išanalizavus įstatymo projektą ir atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas siūloma Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1709 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti iš dalies Įstatymo projektą siūloma atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
departamento pastabas ir Vyriausybės 2022 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1026 teikiamoje išvadoje priimtą sprendimą nepritarti įstatymo projektui, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-1709 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: atmetimui pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Starkevičius, J. Pinskus, V. Fiodorovas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius k Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė