Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyrių. XV SKYRIUS
Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. 3.230 straipsnis. Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos
turto teisinį režimą, jeigu sugyventiniai šį turtą bendrai įgijo ir bendrai naudoja. 2. Sugyventinių bendrai naudojamu turtu pripažįstama:
1) bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
2) vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
3) bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su bendram gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis daiktas sugyventinių bendrai naudojamas;
4) baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja. 3. Šio skyriaus normos netaikomos turtui, kurį sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas, vasarnamis ir pan.). 3.231 straipsnis. Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas 1.
Jeigu šio kodekso 3.230 straipsnyje nurodyti nekilnojamieji daiktai ar teisės į jį įregistruoti vieno sugyventinio vardu, abu sugyventiniai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui įrašyti reikiamą įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu sugyventiniai bendrai naudoja. Tokiame prašyme esančių sugyventinių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. 2. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos. 3.232 straipsnis. Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo. 3.233 straipsnis. Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai
neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti jų bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu sugyventinis negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito sugyventinio prašymu gali duoti teismas. 3. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidus šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas taisykles, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal sutikimo nedavusio sugyventinio ieškinį, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas.
Pareikšti ieškinį pripažinti sandorį negaliojančiu sugyventinis turi teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sandorį. 3.234 straipsnis. Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka
turtą šio kodekso 3.232 straipsnyje nurodytais atvejais, teismas nustato sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą. Kai nustatomas sugyventinių bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atimamos sutuoktinių bendros skolos, kurias sugyventiniai turėjo pasibaigus jų bendram gyvenimui. 2. Likęs bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atskaičiavus sugyventinių bendras skolas, padalijamas tarp jų lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio numatytas išimtis. 3. Nuo lygių dalių principo teismas turi teisę nukrypti, jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį. 4. Gyvenamasis namas ar butas gali būti paliktas sugyventiniui, kuriam, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, jo nepilnamečių vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, jis yra reikalingesnis. Tokiu atveju šio sugyventinio kito turto dalis mažinama. Jeigu gyvenamojo namo ar buto vertė viršijo sugyventinio, kuriam jie priteisti, dalį, jis turi išmokėti kitam sugyventiniui kompensaciją pinigais. 5.
teise vienam sugyventiniui prieš prasidedant jų bendram gyvenimui, gali būti paliktas uzufrukto teise kitam, jeigu šis sugyventinis turi bendrų nepilnamečių vaikų arba dėl savo sveikatos, amžiaus ar dėl kitokių svarbių aplinkybių neturi savo gyvenamosios patalpos. 6. Kitas turtas, nenumatytas šio kodekso 3.230 straipsnyje, kuris buvo įgytas ar prižiūrimas panaudojant abiejų sugyventinių lėšas, dalijamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles. 3.235 straipsnis. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa
1Teismas, atsižvelgdamas į bendro gyvenimo trukmę,
sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių amžių, sveikatą, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė. 2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti sugyventinį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, išmokėti kitam sugyventiniui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Jurgita Sejonienė Vytautas Mitalas Eugenijus Gentvilas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Emanuelis Zingeris Laima Liucija Andrikienė
Projekto XIVP-1695(2) lyginamasis variantas
Papildyti 1.1 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Šio kodekso nuostatos civilinės sąjungos teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek civilinę sąjungą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta kitaip.“
Pripažinti netekusiu galios 2.18 straipsnio 9 punktą. “9) partnerystę.“
Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 3.32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito
sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti tuos veiksmus gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka šeimos interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą. Teismas, nustatęs, kad sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai.
Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei Kai leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties, kuria teismo duotas leidimas pakeistas ar panaikintas, įsiteisėjimo dienos šią nutartį pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui viešam registrui.“
dalies XV skyriaus pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios trečiosios knygos VI dalies XV skyrių. XV SKYRIUS
Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. 3.230 straipsnis. Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos
turto teisinį režimą, jeigu sugyventiniai šį turtą bendrai įgijo ir bendrai naudoja. 2. Sugyventinių bendrai naudojamu turtu pripažįstama:
1) bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
2) vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
3) bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su bendram gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis daiktas sugyventinių bendrai naudojamas;
4) baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja. 3. Šio skyriaus normos netaikomos turtui, kurį sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas, vasarnamis ir pan.). 3.231 straipsnis. Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas 1.
Jeigu šio kodekso 3.230 straipsnyje nurodyti nekilnojamieji daiktai ar teisės į jį įregistruoti vieno sugyventinio vardu, abu sugyventiniai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui įrašyti reikiamą įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu sugyventiniai bendrai naudoja. Tokiame prašyme esančių sugyventinių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. 2. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos. 3.232 straipsnis. Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo. 3.233 straipsnis. Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai
neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti jų bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu sugyventinis negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito sugyventinio prašymu gali duoti teismas. 3. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidus šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas taisykles, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal sutikimo nedavusio sugyventinio ieškinį, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas.
Pareikšti ieškinį pripažinti sandorį negaliojančiu sugyventinis turi teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sandorį. 3.234 straipsnis. Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka
turtą šio kodekso 3.232 straipsnyje nurodytais atvejais, teismas nustato sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą. Kai nustatomas sugyventinių bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atimamos sutuoktinių bendros skolos, kurias sugyventiniai turėjo pasibaigus jų bendram gyvenimui. 2. Likęs bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atskaičiavus sugyventinių bendras skolas, padalijamas tarp jų lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio numatytas išimtis. 3. Nuo lygių dalių principo teismas turi teisę nukrypti, jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį. 4. Gyvenamasis namas ar butas gali būti paliktas sugyventiniui, kuriam, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, jo nepilnamečių vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, jis yra reikalingesnis. Tokiu atveju šio sugyventinio kito turto dalis mažinama. Jeigu gyvenamojo namo ar buto vertė viršijo sugyventinio, kuriam jie priteisti, dalį, jis turi išmokėti kitam sugyventiniui kompensaciją pinigais. 5.
teise vienam sugyventiniui prieš prasidedant jų bendram gyvenimui, gali būti paliktas uzufrukto teise kitam, jeigu šis sugyventinis turi bendrų nepilnamečių vaikų arba dėl savo sveikatos, amžiaus ar dėl kitokių svarbių aplinkybių neturi savo gyvenamosios patalpos. 6. Kitas turtas, nenumatytas šio kodekso 3.230 straipsnyje, kuris buvo įgytas ar prižiūrimas panaudojant abiejų sugyventinių lėšas, dalijamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles. 3.235 straipsnis. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa
1Teismas, atsižvelgdamas į bendro gyvenimo trukmę,
sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių amžių, sveikatą, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė. 2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti sugyventinį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, išmokėti kitam sugyventiniui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis. 6 straipsnis. 5.4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, partnerio, su kuriuo palikėjas buvo sudaręs civilinę sąjungą, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).“
Pakeisti 5.7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5.7 straipsnis. Sutuoktinio ir civilinę sąjungą sudariusio partnerio paveldėjimo teisės praradimas 1.
Pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo:
1) palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką;
2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separaciją) arba gyvenimas skyrium buvo patvirtintas notarine tvarka;
3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. 2. Pergyvenęs palikėją civilinę sąjungą sudaręs partneris netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo buvo pagrindas civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia. Ši dalis netaikoma civilinę sąjungą sudariusiam partneriui, nekaltam dėl civilinės partnerystės pripažinimo negaliojančia. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 2 dalyje numatytus pagrindus nutraukti ar pripažinti negaliojančia santuoką, pripažinti negaliojančia civilinę sąjungą nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.“
Pakeisti 5.13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5.13 straipsnis. Sutuoktinių ir civilinę sąjungą
sudariusių partnerių paveldėjimo teisė Palikėją pergyvenęs sutuoktinis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio ar civilinę sąjungą sudariusio partnerio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis, ar civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Jeigu sutuoktinis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi visą palikimą.”
Pakeisti 5.20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, civilinę sąjungą sudaręs partneris, palikėjo tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.“
Pakeisti 5.35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui ir bendrajam civilinę sąjungą sudariusių partnerių testamentui.“11 straipsnis. 5.40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5.40 straipsnis. Palikimo valdymas ir jo trukmė
Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka palikimą, nepaskirdamas jokių kitų įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą, įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali būti nustatyta tokio valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį (suėjimas įpėdiniui tam tikro amžiaus, įpėdinio mirtis, santuoka, sudaryta civilinė sąjunga ir pan.). Toks terminas negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos.“
V knygos V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti penktosios knygos V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
TESTAMENTAS, BENDRASIS CIVILINĘ SĄJUNGĄ SUDARIUSIŲ PARTNERIŲ TESTAMENTAS“. 13 straipsnis. Kodekso papildymas 5.49¹ straipsniu Papildyti Kodekso penktosios knygos V skyrių 5.49¹ straipsniu:
„5.49¹straipsnis. Bendrasis civilinę sąjungą sudariusių asmenų testamentas
Šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos bendrajam civilinę sąjungą sudariusių partnerių testamentui.“
Pakeisti 6.67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.67 straipsnis.
Nesąžiningumo prezumpcija Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:
1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, ar kitais artimaisiais giminaičiais ar civilinę sąjungą sudariusiu partneriu;
2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), kitas artimasis giminaitis ar kiti artimieji giminaičiai ar civilinę sąjungą sudaręs partneris, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), ar kitas artimasis giminaitis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris;
4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);
5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;
6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai, ar kiti artimieji giminaičiai ar civilinę sąjungą sudaręs partneris arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, ar artimaisiais giminaičiais arba civilinę sąjungą sudariusiu partneriu turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.);
8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.“
Nesąžiningumo prezumpcija Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:
1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, ar kitais artimaisiais giminaičiais ar civilinę sąjungą sudariusiu partneriu;
2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), kitas artimasis giminaitis ar kiti artimieji giminaičiai ar civilinę sąjungą sudaręs partneris, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), ar kitas artimasis giminaitis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris;
4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);
5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;
6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai, ar kiti artimieji giminaičiai ar civilinę sąjungą sudaręs partneris arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, ar artimaisiais giminaičiais arba civilinę sąjungą sudariusiu partneriu turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.);
8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.“
1.
Pakeisti 6.578 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl
savo, savo šeimos, bei buvusių šeimos narių, partnerio, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga, interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Jeigu gyvenamojoje patalpoje liko nepilnametis, neturintis tėvų arba negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jo vardu gali sudaryti įstatymų įgaliotas asmuo.“
2Papildyti 6.578 straipsnį 6 dalimi:
„6. Nuomininko partneris, su kuriuo sudaryta civilinė
sąjunga, ir jo nepilnamečiai vaikai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas ir jo šeimos nariai.“
1Pakeisti 6.588 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys
sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai.“2. Pakeisti 6.588 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai)
ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.“
3Pakeisti 6.588 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.“
1Pakeisti 6.590 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„6.590 straipsnis. Šeimos narių ir civilinę sąjunga sudariusio
partnerio teisė apsigyventi nuomojamoje patalpoje“
2Pakeisti 6.590 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, partnerį, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus šio sutikimo nereikia. Įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šioje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojo leidimu. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui, partneriui, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga (sugyventiniui) ir nepilnamečiams jų vaikams. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos šeimos narių ir civilinę sąjungą sudariusių partnerių apgyvendinimo sąlygos.“
Pakeisti 6.744 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu pilnametis pacientas negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento sutuoktiniui ar civilinę sąjungą sudariusiam partneriui sugyventiniui (partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar civilinę sąjungą sudariusio partnerio sugyventinio (partnerio) nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui (motinai) arba vienam iš pilnamečių vaikų, arba vienam iš pilnamečių brolių (seserų), arba vienam iš pilnamečių vaikaičių, arba vienam iš senelių, išskyrus atvejus, kai šie atsisako.
Į pilnamečio paciento, kuris negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus, artimuosius dėl sutikimo, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kreipiamasi tokiu eiliškumu: į sutuoktinį, partnerį, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga sugyventinį (partnerį), tėvus (įtėvius), pilnamečius vaikus, pilnamečius brolius (seseris), pilnamečius vaikaičius, senelius. Gavus šioje dalyje nustatyta pirmumo tvarka vieno iš šių asmenų sutikimą, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kitų asmenų sutikimas nereikalingas.“
Pakeisti 6.895¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6.895¹ straipsnis. Neatšaukiamo terminuoto
indėlio sutarties nutraukimas Indėlininkas, kuris yra vartotojas, ypatingomis aplinkybėmis (darbo netekimas, sunki liga, indėlininko, jo sutuoktinio, vaiko, ar kito artimojo giminaičio arba partnerio, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga, mirtis, kitos sutartyje numatytos svarbios aplinkybės), o kitais atvejais – banko ar kitos kredito įstaigos sutikimu turi teisę prieš terminą nutraukti neatšaukiamo terminuoto indėlio sutartį arba atsiimti dalį indėlio. Visais šiais atvejais bankas ar kita kredito įstaiga privalo išmokėti visą indėlį arba jo dalį pagal indėlininko pareikalavimą, indėlininkui nepatiriant papildomų su sutarties nutraukimu susijusių išlaidų.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SĄJUNGOS įstatymo,
paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektas (toliau – ir LR CSĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – ir LR CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – ir LR CKCSĮĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ir LR GRĮ projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengti, siekiant sureguliuoti ir teisiškai apsaugoti bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtinius ir neturtinius teisinius bendro gyvenimo – civilinės sąjungos – santykius. 2000 m. liepos 18 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau – LR CKCSĮĮ), buvo patvirtintas LR CK, kuris įsigaliojo nuo
įsigaliojimo terminus. LR CKCSĮĮ 28 straipsnis nustato, jog LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
Tuo tarpu LR CKCSĮĮ 50 straipsnio 1 punkto (f) papunktis nustato pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą. Akcentuotina, jog LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje numatytos teisės normos, reguliuojančios bendrai gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos (partnerių), teisinius santykius, nuo 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo LR CK, iki šiol yra neįsigaliojusius ir neveikiančios, nes nebuvo priimtas būtinas partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. Nepaisant to, kad šiuo metu nėra įtvirtintas ir galiojantis partnerių santykius reglamentuojantis teisinis reguliavimas, faktiniai partnerių santykiai gyvenimiškai egzistuoja, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir žemiau pateikiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, šie santykiai privalo būti teisiškai sureguliuoti. 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame nutarime, be kita ko, buvo išaiškinta, kad pagal Konstituciją, inter alia, jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė turi pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeiminiai santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį) ir kt.). Aptariamame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat akcentavo, jog „pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinį teisinės valstybės principą, Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, vykdydamas savo konstitucinius įgaliojimus ir teisės aktais reguliuodamas šeimos santykius, privalo paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių reikalavimų, inter alia, asmenų lygiateisiškumo, pagarbos žmogaus orumui, privačiam gyvenimui.“
d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr. KT3-N1/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Nutarime Konstitucinis Teismas akcentavo, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Kita vertus, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į objektyvius ir konstituciškai pagrįstus kriterijus, gali būti nustatytas diferencijuotas valstybės globos ir paramos šeimai teisinis reguliavimas. Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota teisinė doktrina suponuoja, jog bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtiniai ir neturtiniai teisiniai santykiai privalo būti teisiškai sureguliuoti ir apsaugoti, nepažeidžiant lygiateisiškumo bei diskriminacijos draudimo principų. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2020 metais parengta apžvalga „Tos pačios lyties ir skirtingų lyčių asmenų partnerystės ir santuokos teisiniai institutai Europos Sąjungos valstybėse narėse”[1], Įstatymų projektų rengimo metu net 20 Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktais reguliuojami registruotos partnerystės santykiai (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija).
Todėl, atsižvelgiant tiek į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, tiek į Europos Sąjungos valstybių narių praktiką partnerystės ar analogiško instituto teisinio reguliavimo klausimais, Įstatymų projektais, tarp kurių taip pat yra ir naujas Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektas, siekiama teisiškai sureguliuoti ir užtikrinti santuokos nesudariusių, bendrą gyvenimą kuriančių asmenų – partnerių – teisių ir teisėtų interesų apsaugą, reglamentuoti šių asmenų tarpusavio pareigas. Priėmus Įstatymų projektus, būtų pripažintas netekusiu galios šiuo metu faktiškai neveikiantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius ir priimtas naujas įstatymas – LR CSĮ, kuriuo būtų iš naujo visapusiškai sureguliuoti civilinės partnerytės teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad „partnerystės“ sąvoka LR CK yra vartojama ir iš jungtinės veiklos kylantiems išimtinai turtiniams pobūdžio santykiams apibūdinti, siekiant atskirti ir teisiškai reglamentuoti dviejų asmenų (partnerių) kuriamus tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius tarpusavio santykius, pagrįstus monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais, siūloma naudoti „civilinės sąjungos“ sąvoką.
Įstatymų projektais siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis. Toks teisinis reguliavimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, kylančias partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, o taip pat partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, naudojimas ir disponavimas partneriams priklausančiu bendru turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties, susižinojimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kita). Šio konstituciškai būtino reguliavimo įtvirtinimas sudarys sąlygas apibrėžti civilinėje sąjungoje esančių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, tokiu būdu apsaugant jų teisėtus lūkesčius ir interesus, reglamentuojant šių asmenų tarpusavio pareigas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų parengimą inicijavo ir Įstatymų projektus parengė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijoms priklausantys Seimo nariai. 3.
projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiai dienai LR CK įtvirtinto 3.229 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. LR CKCSĮĮ 28 straipsnis nustato, jog LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Tuo tarpu LR CKCSĮĮ 50 straipsnio 1 punkto (f) papunktis nustato pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą. Akcentuotina, kad LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje įtvirtintos teisinės normos per 20 metų nuo LR CK priėmimo ir įsigaliojimo taip ir neįsigaliojo, kadangi nebuvo priimtas būtinas partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas, kaip tai įtvirtinta LR CKCSĮĮ 28 straipsnyje. Be kita ko, neįsigaliojusiomis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normomis reguliuojama tik dalis partnerių turtinius teisinius santykius sudarančių aspektų (pavyzdžiui, bendrai naudojamo turto teisinis režimas, bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas, teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai, teisės naudotis bendra gyvenamąja patalpa įgyvendinimas ir kt.), tačiau nereguliuojami kiti svarbūs bendro gyvenimo klausimai, pradedant partnerių santykiais su trečiaisiais asmenimis, partnerių tarpusavio išlaikymu, paveldėjimo vienam iš partnerių mirus bei partnerių neturtinius teisinius santykius sudarančiais klausimais (pavyzdžiui, partnerių tarpusavio įsipareigojimas vienas kitam ir kt.).
Akcentuotina, jog LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normomis apskritai nėra sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių tos pačios lyties asmenų santykiai, taigi, nėra įtvirtinta šių asmenų teisių ir teisėtų interesų teisinė apsauga, nereglamentuojamos šių asmenų tarpusavio pareigos. Atitinkamai Įstatymų projektais taip pat siekiama sureguliuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių tos pačios lyties porų teises ir pareigas. Taigi, Įstatymų projektais siekiama pripažinti netekusiu galios LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrių kaip neišsamiai sureguliuojantį partnerystės institutą ir priimti atskirąjį civilinės sąjungos teisinius santykius reglamentuojantį LR CSĮ, kuriuo visapusiškai būtų sureglamentuoti partnerių turtiniai ir neturtiniai teisiniai santykiai, šių asmenų tarpusavio pareigos. Atsižvelgiant į pasirinktą teisinio reguliavimo modelį, siūloma atsisakyti LR CKCSĮĮ 28 straipsnyje nurodomo LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus įsigaliojimo termino (pripažįstant šį LR CKCSĮĮ straipsnį netekusiu galios) bei 50 straipsnio 1 punkto f) papunktyje įtvirtinto pasiūlymo termino Vyriausybei parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą (pripažįstant šį papunktį netekusiu galios).
Tuo tarpu šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo redakcijoje nėra reglamentuota, kad gyventojų registre yra tvarkomi partnerių duomenys, tokie kaip partnerių asmens kodai, abiejų partnerių pasirašyto ir notarine tvarka patvirtinto bendro pareiškimo dėl civilinės sąjungos ir notarine tvarka arba teismo patvirtinto bendro abiejų partnerių ar teismo partvirtinto vieno iš partnerių vienašalio pareiškimo dėl civilinės sąjungos pabaigos duomenys, teismo pavadinimas ir teismo sprendimo, kuriuo LR CSĮ nustatyta tvarka įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo data, duomenų įrašymo data. Taip pat šiame įstatyme nėra numatyta galimybė teikti informaciją apie asmenų, siekiančių tapti partneriais, giminystės ar svainystės ryšius konsuliniams pareigūnams (kai to reikia), siekiant nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų įregistruoti civilinę sąjungą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Dėl LR CSĮ projekto. LR CSĮ projekto 3 straipsniu siūloma civilinės sąjungos sampratą apibrėžti tokiu būdu: „Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo partneriai siekia sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius”. Taigi, vadovaujantis LR CSĮ projekto 3 straipsniu, būtų įtvirtintas registruotos lyčiai neutralios civilinės sąjungos modelis, o teisinės civilinės sąjungos pasekmės atsirastų nuo civilinės sąjungos įregistravimo momento.
LR CSĮ projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad civilinė sąjunga sukelia teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinė sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras. Toks LR CSĮ projektu siūlomas registruotos civilinės sąjungos modelis padės užtikrinti partnerių tarpusavio asmeninių santykių aiškumą, jų išviešinimą ir suvokimą apie įgyjamas teises ir prisiimamas pareigas. To paties LR CSĮ projekto 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, jog civilinė sąjunga gali būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai. LR CSĮ projekto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl faktinės civilinės sąjungos juridinio fakto nustatymo yra nagrinėjamos mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448 straipsnius. Pažymėtina, kad LR CSĮ projekto 8 straipsnio 2 dalimi siekiama apsaugoti faktinėje civilinėje sąjungoje esančių asmenų santykius bei sudaryti galimybę faktiniams partneriams ginti savo teises, kildinamas iš faktinės civilinės sąjungos. Pagal LR CSĮ 8 straipsnio 1 dalį nustatoma, jog civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenimis gali būti panaudotas tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo.
Faktinės civilinės sąjungos įregistravimas ir šio fakto išviešinimas padės partneriams išvengti galimų teisinių ginčų su trečiaisiais asmenimis. LR CSĮ projekto 4 straipsnyje nustatytos civilinės sąjungos įregistravimo sąlygos, t. y. asmenys turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami LR CSĮ projekto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis. Taigi galiotų draudimas civilinę sąjungą įregistruoti artimiesiems giminaičiams. Pradėdami civilinę sąjungą, partneriai taip pat turės būti veiksnūs. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negalės įregistruoti civilinės sąjungos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas tokio sutikimo neduotų, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą įregistruoti civilinę sąjungą galėtų duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negalėtų įregistruoti civilinės sąjungos. Partneriai, atitinkantys aukščiau nurodytas sąlygas, turi teisę pasirašyti ir notarine tvarka patvirtinti bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras. Siekiant pabrėžti partnerių kuriamų tarpusavio asmeninių santykių pobūdį, LR CSĮ projekto 6 straipsniu siūloma įtvirtinti asmenines neturtines partnerių teises ir pareigas: pareigą būti vienas kitam lojaliu ir gerbti vienas kitą, taip pat remti vienas kitą moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno partnerio galimybes prisidėti prie bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo. Minėtos pareigos yra tiek teisinės, tiek moralinės.
Šios neturtinės partnerių pareigos yra tarpusavyje susijusios. Už šių pareigų nevykdymą nėra numatyta sankcijų, tuo labiau, negalima priversti partnerių vykdyti šias pareigas, tačiau nurodytų asmeninių neturtinių partnerių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas gali būti pagrindas civilinės sąjungos teisinių santykių pabaigai. Pažymėtina, kad civilinės sąjungos teisinių santykių reguliavimas kartu būtų grindžiamas LR CSĮ projekto 2 straipsnyje įtvirtintais teisiniais principais, tokiais kaip civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių lygiateisiškumo bei kitais šioje dalyje nurodytais principais. Be to, partneriams taip pat galiotų LR CSĮ projekto 4 straipsnio 1 ir 3 dalyje įtvirtintas draudimas pažeisti monogamijos principą. Pagal LR CSĮ projekto nuostatas, duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymas Lietuvos Respublikos gyventojų registre sukeltų, be kita ko, šias pagrindines teisines pasekmes: a) partneriams būtų suteikta galimybė savo susitarimu nustatyti kitokį nei siūlomo LR CSĮ projekto 13 straipsnyje numatytą partnerių turto teisinį režimą (žr. LR CSĮ projekto 13 straipsnio 2 dalį); b) partnerių turto teisinis režimas, atitinkantis LR CSĮ projekte įtvirtintas sąlygas, galėtų būti priskiriamas prie bendro partnerių turto, nurodomos asmeninės nuosavybės teise valdomo turto kategorijos (žr. LR CSĮ projekto 15-17 straipsnius); c) partneriams būtų suteikiama kito partnerio atstovavimo ir veikimo kito partnerio vardu teisė (žr. LR CSĮ projekto 7 straipsnį); d) palikėją pergyvenęs partneris galėtų paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); kartu nustatoma, jog partneriams būtų taikomos analogiškos LR CK penktoje knygoje „Paveldėjimo teisė” įtvirtintos ir sutuoktiniams taikomos normos (žr. LR CSĮ projekto 20 straipsnį).
Plačiau aptartinas partnerio (-ių) turto teisinis režimas. LR CSĮ projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad turtas, civilinės sąjungos laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Šis režimas būtų netaikomas asmeninei partnerių nuosavybei, kurios sąrašas įtvirtintas LR CSĮ projekto 17 straipsnyje. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į LR CSĮ projekto 15 straipsnio nuostatas, kuriose numatytas partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga. Nustatant tokį turtą mutatis mutandis būtų taikomos galiojančios LR CK 3.84 straipsnio nuostatos, o remiantis panašiais principais, kurie įtvirtinti LR CK 3.84 straipsnio 4 dalyje, turtas įgytų partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo civilinės sąjungos įregistravimo Lietuvos Respublikos gyventojų registre dienos, tačiau šį faktą prieš trečiuosius asmenis galėtų panaudoti tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas. Kartu pastebėtina, kad LR CSĮ projekto 13 straipsnio 2 dalyje civilinėje sąjungoje esantiems partneriams suteikta galimybė sudaryti sutartį, kurioje jie nustatytų savo turtines teises ir pareigas civilinės sąjungos metu, taip pat civilinei sąjungai pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turėtų būti patvirtinti notarine tvarka ir įregistruoti vedybų sutarčių registre. Šiai sutarčiai taip pat mutatis mutandis būtų taikomos kitos galiojančio LR CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatos. LR CSĮ projekte taip pat numatytos nuostatos, skirtos partnerių turto teisiniam režimui, taip pat tokio turto padalijimui ir buvusio partnerio ar (ir) bendro nepilnamečio vaiko išlaikymui reguliuoti (žr. LR CSĮ projekto 12, 14 ir 18 straipsnius).
LR CSĮ projekto 14 straipsnio 7 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad partnerių, kaip bendraturčių, tarpusavio santykiuose netaikomas LR CK 4.79 straipsnis, t. y. vienam partneriui parduodant jam priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kitam partneriui nėra taikoma pirmumo teisė pirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Šia sąlyga siekiama aiškiai atskirti bendraturčių tarpusavio teisinius santykius nuo partnerių tarpusavio teisinių santykių – partneriai pagal LR CSĮ 14 straipsnį bendrąja daline nuosavybe naudojasi, valdo ir disponuoja tik esant bendram partnerių sutarimui. LR CSĮ projektu taip pat įtvirtinama, kad partnerių atstovavimui pagal įstatymą sveikatos priežiūros srityje mutatis mutandis taikomas LR CK 6.744 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, negalinčiam būti laikomam sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, vykdomos paciento sutuoktiniui ar partneriui, jeigu paciento įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar partnerio nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui arba vaikui, išskyrus atvejus, kai šie atsisako (žr. LR CSĮ projekto 22 straipsnį). LR CSĮ projektu kartu įtvirtinama, kad civilinėje sąjungoje esantiems partneriams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 – 6.590 straipsniai, pagal kuriuos partneriams būtų taikomos nuomininko šeimos nariams būdingos teisės ir pareigos (žr. LR CSĮ projekto 21 straipsnį). Įvertinus tarp partnerių susiklostančių turtinių santykių pobūdį ir poreikį užtikrinti palikėją pergyvenusio partnerio turtines teises ir interesus, LR CSĮ projekto 20 straipsnyje siūloma numatyti galimybę palikėją pergyvenusiam partneriui paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais.
Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama, jog partneriams būtų taikomos analogiškos LR CK penktoje knygoje
„Paveldėjimo teisė” įtvirtintos ir šiuo metu sutuoktiniams taikomos normos (žr. LR CSĮ projekto 20 straipsnio 2 dalį). Siekiant civilinės sąjungos
teisinių santykių apibrėžtumo, LR CSĮ projekte siūloma įtraukti LR CSĮ 9 straipsnį, kuriame numatyti civilinės sąjungos pabaigos pagrindai, taip pat jos pripažinimo negaliojančia sąlygos ir tvarka. LR CSĮ projekte numatyta, jog civilinė sąjunga pasibaigia: 1) kai partneriai nutraukia įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutarimu; 2) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą; 3) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu. Projektu nustatoma, kad civilinę sąjungą bendru – notaro patvirtintu – sutarimu nutraukti galima tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, civilinę sąjungą galima nutraukti bendru susitarimu tik tuo atveju, jeigu partnerių bendras susitarimas dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių yra patvirtintas teismo sprendimu. Partneriai turi pateikti savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl civilinės sąjungos nutraukimo ir bendrą susitarimą dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių.
Aptariamu projektu taip pat nustatoma, kad įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą arba, jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimu patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą. Duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikia notaras arba, jeigu civilinė sąjunga buvo nutraukta teismo sprendimu, teismas. LR CSĮ 9 straipsnio 7 dalyje taip pat įtvirtinta, kad civilinė sąjunga gali būti pripažinta negaliojančia ir tokią diskreciją turi tik teismas. LR CSĮ
sąjungos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės.
Siekiant išvengti kitų galiojančių teisės aktų, kuriuose vartojamos tokios sąvokos ir formuluotės kaip, pavyzdžiui, „asmuo, įregistravęs partnerystę įstatymų nustatyta tvarka“,
„asmuo, su kuriuo registruota partnerystė“, „asmuo, su kuriuo sudaryta
registruotos partnerystės sutartis“, „partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“, „partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka)“, „partnerystės ryšiais susijęs asmuo“, „sugyventinis“,
„sugyventinis (partneris)“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka
įregistravęs partnerystę“, „sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“, „sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“, keitimo, LR CSĮ projektu siūloma numatyti bendrą nuostatą, pagal kurią kituose teisės aktuose vartojamos minėtos sąvokos taip pat atstoja LR CSĮ naudojamą sąvoką „partneris“ ir yra taikomos registruotoje civilinėje sąjungoje esantiems asmenimis. Pažymėtina, kad Įstatymų projektais nesiekiama reguliuoti ir spręsti įvaikinimo bei su vaikų kilmės nustatymu susijusių teisinių klausimų, todėl įvaikinimo bei vaikų kilmės nustatymo teisinio reguliavimo kontekste ir toliau išlieka šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Dėl LR GRĮ projekto. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus Įstatymų projektų pakeitimus, įskaitant siūlomą priimti naują LR CSĮ įstatymą, kartu teikiamas LR GRĮ projektas, atitinkamai šiame įstatyme papildant galiojančias teisines nuostatas dėl gyventojų registro tvarkomų partnerių asmens duomenų sąrašo bei partnerių asmens duomenų teikėjų sąrašo. Siekiant suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir, prireikus, kitoms kompetentingoms institucijoms pakankamai laiko pasirengti tinkamam šių Įstatymų projektų įgyvendinimui, Įstatymų projektų įsigaliojimą siūloma nukelti į 2023 m. sausio 1 d. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, įskaitant naująjį LR CSĮ, būtų pašalinta jau 20 metų egzistuojanti teisės spraga dėl teisinio reguliavimo, reglamentuojančio partnerių teisinius santykius, nebuvimo. Kartu būtų įgyvendinta ir užtikrinta iš LR Konstitucijos kylanti valstybės pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų apsaugotos ir ginamos bendrus tarpusavio asmeninius santykius kuriančių asmenų teisės ir teisėti interesai, reglamentuojamos šių asmenų tarpusavio pareigos. Aptariamų Įstatymų projektų priėmimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas (pavyzdžiui, klausimus, susijusius su disponavimu bendru turtu, tarpusavio išlaikymu, paveldėjimu po vieno iš partnerių mirties, susižinojimu sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.), kylančias tiek partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, tiek partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o kartu sudarys sąlygas partnerių poroms pilnavertiškai funkcionuoti, stiprinant šių asmenų tarpusavio teisinius santykius bei ginant jų teises ir teisėtus interesus. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Išviešinus bendrus tarpusavio asmeninius santykius kuriančių, tačiau nesusituokusių porų santykius Lietuvos Respublikos gyventojų registre, bus sudaromos prielaidos išvengti galimų korupcijos atvejų, bus užtikrinama efektyvi viešų ir privačių interesų derinimo kontrolė. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, gerės Lietuvos investicinis klimatas, Lietuva tarptautinių partnerių ir investuotojų bus matoma kaip demokratiška, vakarietiška, žmogaus teises gerbianti Europos Sąjungos valstybė. 8.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriuose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose įstatymuose bei įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra įtvirtinta nuostatų, kuriose minima „partnerystė“ ar jos „įregistravimas“, nustatomos „partnerių“ ar „sugyventinių“ teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, apibrėžtumo ir nuoseklumo, tokie teisės aktai turėtų būti aiškinami ir taikomi vadovaujantis, be kita ko, siūlomame naujame LR CSĮ įtvirtinta partnerių ir civilinės sąjungos samprata. Prireikus, po Įstatymų projektų priėmimo, teisės aktai, kuriuose referuojama į minėtas „partnerystės“,
„partnerio“, „sugyventinių“ sąvokas, turėtų būti atitinkamai patikslinti. Akcentuotina,
kad būtinybės keisti visus susijusius galiojančius teisės aktus nėra, kadangi LR CSĮ projekte numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamos susijusios sąvokos, pavyzdžiui, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, taip pat atitinka LR CSĮ projekte įtvirtintą sąvoką „partneris“. Pažymėtina, kad galiojančiuose teisės aktuose tam tikros teisės ir pareigos nustatytos tik sutuoktiniams, partneriams atitinkamų teisių ir pareigų nenumatant. Įvertinus ilgas ir itin sudėtingas
teisinio reguliavimo, tiek konkretaus jos modelio pasirinkimo, manytina, kad šiame etape kitų galiojančių teisės aktų peržiūra ir atitinkamų projektų parengimas lemtų neefektyvų ir neekonomišką tam būtinų laiko ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą. Kitų teisės aktų peržiūra būtų tikslinga ir būtina tik apsisprendus priimti Įstatymų projektus ir atitinkamai įtvirtinti registruotos civilinės sąjungos teisinį reguliavimą. 10.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Teikiami Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Siūlomų Įstatymų projektų kontekste ypač aktualus 2013 m. lapkričio 7 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Vallianatos ir kt. prieš Graikiją (2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Vallianatos ir kt. prieš Graikiją, peticijų Nr. 29381/09, 32684/09). Iš faktinių bylos aplinkybių aišku, kad bylos nagrinėjamo metu Graikijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo iš esmės identiškas šiuo metu LR CK įtvirtintam (tačiau neįsigaliojusiam) teisiniam reguliavimui – teisė į civilinę partnerystę ir šeiminių teisinių santykių apsaugą partnerystės teisiniu institutu buvo suteikiama tik skirtingos lyties asmenims, nesudarant tokios pačios galimybės tos pačios lyties asmenims. EŽTT, nagrinėdamas šią bylą, išaiškino, jog EŽTT savo jurisprudencijoje šeimos sąvoką aiškina plačiai, o Konvencijos 8 straipsnyje sąvoka „šeima“ neapsiriboja tik santuokos pagrindu sukurtais santykiais, bet gali apimti ir de facto šeiminius ryšius, jei asmenys gyvena kartu nesudarę santuokos (žr. Vallianatos ir kt. prieš Graikiją, 77 punktas).
Nurodytina, kad šioje EŽTT byloje buvo priimtas sprendimas, jog Konvencijos 8 straipsniu turi būti saugomas ir tos pačios lyties asmenų „šeimos gyvenimas“, kuris tos pačios lyties asmenų, gyvenančių sudarius stabilią de facto partnerystę, santykius apima lygiai taip pat kaip skirtingų lyčių asmenų santykius (Vallianatos ir kt. prieš Graikiją, peticijų Nr. 29381/09, 32684/09, 73 punktas; 2010 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Schalk ir Kopf prieš Austriją, peticijos Nr. 30141/04, 94 punktas). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog teisė į šeimos gyvenimo gerbimą suponuoja ne tik valstybių pareigą susilaikyti nuo neteisėto kišimosi į asmens šeimos gyvenimą, bet ir pozityvius įsipareigojimus, būtinus veiksmingai šios asmens teisės apsaugai užtikrinti (1979 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Marckx prieš Belgiją, peticijos Nr. 6833/74, 31 punktas). Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektais taip pat siūloma įtvirtinti registruotos civilinės sąjungos instituto modelį, kuris būtų skirtas tarp santuokos nesudariusių vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų faktiškai susiklosčiusių asmeninių santykių teisiniam sureguliavimui. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas, iki siūlomo šių Įstatymų projektų įsigaliojimo reikės pakeisti:
Respublikos gyventojų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495;
sutarčių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, buvo atsižvelgta į Teisės instituto 2016 metais atlikto tyrimo „Partnerystės instituto reglamentavimas Europos valstybėse“ parengtą ataskaitą, kurioje išsamiai aprašyta Švedijos, Ispanijos ir kitų Europos šalių praktika analogiško teisinio reguliavimo srityje. Taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2020 metais parengtą apžvalgą „Tos pačios lyties ir skirtingų lyčių asmenų partnerystės ir santuokos teisiniai institutai Europos Sąjungos valstybėse narėse”. Analizuojant civilinės sąjungos teisinio reguliavimo galimybę, buvo kreiptas dėmesys ir į viešas diskusijas civilinės sąjungos teisinių santykių reguliavimo tema. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „civilinė sąjunga“, „partneriai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi pagrindimai ir paaiškinimai neteikiami. Teikia Jurgita Sejonienė Vytautas Mitalas Eugenijus Gentvilas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Emanuelis Zingeris Laima Liucija Andrikienė [1] Apžvalgos tekstą galima rasti čia: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=29181.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO
2022-05-23 Nr. XIVP-1695 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2023-08-30 Nr. XIVP-1695(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu keičiamuose Civilinio kodekso (toliau
prasme ir netiksli gramatiškai. Pastebėtina, kad pavyzdžiui žodžių junginiai „palikėją pergyvenęs sutuoktinis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris“, „palikėjo civilinę sąjungą sudaręs partneris“ (projekto 8 ir 9 straipsniu keičiamo CK 5.13 ir 5.20 straipsnio 1 dalis) stokoja teisinio aiškumo, nes nėra aišku su kokiu kitu asmeniu palikėjas, palikėjo partneris galėtų būti sudaręs civilinę sąjungą. O jei palikėjo partneris buvo sudaręs civilinę sąjungą tik su palikėju, tuomet kyla klausimas, kodėl jis projekto nuostatose nėra įvardijamas tiesiog kaip „civilinės sąjungos partneris“, pavyzdžiui „palikėją pergyvenęs sutuoktinis ar civilinės sąjungos partneris“. Pastebėtina ir tai, kad projektu keičiamuose CK 6.578 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 6.590 straipsnyje, 6.744 straipsnyje, 6.895¹ straipsnyje tam pačiam civilinės sąjungos partneriui apibrėžti naudojama ir kita formuluotė – „partneris, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, projekto nuostatos sistemiškai tikslintinos, nuosekliai vartojant „civilinės sąjungos partnerio“ sąvoką. 2. Tikslintinas projekto 20 straipsnis, nustatant tokią įstatymo įsigaliojimo datą, kuri užtikrintų, kad būtų tinkamai pasiruošta įstatymo įgyvendinimui. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
2022-06-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė ir patarėja Milda Masteikienė, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovai Vytautas Budnikas ir prof. Saulius Arlauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1695 atitiktį Europos
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1695 ir komiteto išvadoms;
7Balsavimo rezultatai: už - 5, prieš - 1, susilaikė – 1. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas
Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
DĖL lietuvos respublikos civilinIO KODEKSO
GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO xivp-1695
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Linas Šlusnys pavaduojantis Dainių Kreivį, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo nariai Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo narės Jurgitos Sejonienės patarėja Simona Virbickienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, patarėja Asta Gedzevičiūtė, Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrevičė, vyresnioji patarėja Jolianta Pažus, Lietuvos vyskupų konferencijos patarėjas teisės klausimais dr. Zigmas Garalevičius, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, teisininkė Sima Sakalauskaitė, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Dekonkovskienė 2-4.
Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
Respublikos teisingumo ministerija 2022-08-161 Pastebėtina, kad dauguma Sąjungos projekto nuostatų nukreipia į Civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Taigi, nors tam tikros Civiliniame kodekse nustatytos taisyklės galėtų būti taikomos Sąjungos projektu naujai sukuriamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar Sąjungos projektu galėtų būti numatomos šiuo metu galiojančių Civilinio kodekso nuostatų taikymo išimtys. Siekiant visiško teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai papildyti Civilinį kodeksą nuostata, kurios pagrindu Sąjungos projektu galėtų būti numatomos Civilinio kodekso taikymo išimtys. Pritarti Projektas papildytas 1 straipsniu:
Papildyti 1.1 straipsnį 3¹ dalimi:. „3¹.
„3¹. Šio kodekso nuostatos civilinės sąjungos teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek civilinę sąjungą reglamentuojančiu įstatymu nenustatyta kitaip.“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Pastaba pateikta išvadoje dėl projekto XIVP-1694:
aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisės aktuose keičiantis sąvokoms (partnerystė – civilinė sąjunga) „būtinybės keisti visus susijusius galiojančius teisės aktus nėra, kadangi LR CSĮ projekte numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamos susijusios sąvokos, pavyzdžiui, „sugyventinis“,
„sugyventinis (partneris)“, taip pat atitinka LR CSĮ projekte įtvirtintą
sąvoką „partneris““. Taigi minėtos sąvokos būtų keičiamos palaipsniui, keičiant konkretų teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 24 straipsnis, reglamentuojantis siūlomo įstatymo taikymą, nustato tik sąvokų ir formuluočių, apimančių „partnerį“ atitiktį civilinės sąjungos partneriui. Tuo tarpu kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos „partnerystė“ į sąvoką
„civilinė sąjunga“ keisti nesiūloma. Pastebėtina, kad projekto taikymo
nuostatos yra teisinis pagrindas „partnerystės“ sąvokos keitimui į „civilinės sąjungos“ sąvoką, todėl projekto 24 straipsnio nuostatas būtina pildyti. Pastebėtina ir tai, kad kartu su projektu teikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, reg. Nr. XIVP-1695, kuriuo yra keičiamas CK, todėl manytina, kad minėtu projektu turėtų būti keičiami ir atitinkami CK straipsniai, pakeičiant „partnerystės“ sąvoką į „civilinės sąjungos sąvoką“.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai kuriuose įstatymuose lygiagrečiai vartojamos sugyventinio ir partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, sąvokos, pvz., Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas artimus asmenis apibrėžia kaip „deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.“ Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kartu su analizuojamu projektu turėtų būti pateikti ir svarstomi tokių įstatymų pakeitimo projektai. Atsižvelgti Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1695 patobulintas, siūlant keisti Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 6.588, 6.590, 6.744 straipsnius (taip pat 6.67, 6.578 ir 6.895¹straipsnius). 2 straipsnis. 2.18 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 2.18 straipsnio 9 punktą. “9) partnerystę.“
Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 6.67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.67 straipsnis.
Nesąžiningumo prezumpcija Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:
1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, ar kitais artimaisiais giminaičiais ar civilinę sąjungą sudariusiu partneriu;
2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), kitas artimasis giminaitis ar kiti artimieji giminaičiai ar civilinę sąjungą sudaręs partneris, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), ar kitas artimasis giminaitis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris;
4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);
5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;
6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai, ar kiti artimieji giminaičiai ar civilinę sąjungą sudaręs partneris arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, ar artimaisiais giminaičiais arba civilinę sąjungą sudariusiu partneriu turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.);
8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.“
Nesąžiningumo prezumpcija Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:
1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, ar kitais artimaisiais giminaičiais ar civilinę sąjungą sudariusiu partneriu;
2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), kitas artimasis giminaitis ar kiti artimieji giminaičiai ar civilinę sąjungą sudaręs partneris, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina), ar kitas artimasis giminaitis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris;
4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);
5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;
6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai, ar kiti artimieji giminaičiai ar civilinę sąjungą sudaręs partneris arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);
7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais, ar artimaisiais giminaičiais arba civilinę sąjungą sudariusiu partneriu turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.);
8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.“15 straipsnis. 6.578 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti 6.578 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir
dėl savo, savo šeimos, bei buvusių šeimos narių, partnerio, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga, interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Jeigu gyvenamojoje patalpoje liko nepilnametis, neturintis tėvų arba negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jo vardu gali sudaryti įstatymų įgaliotas asmuo.“
2Papildyti 6.578 straipsnį 6 dalimi:
„6. Nuomininko partneris, su kuriuo sudaryta civilinė
sąjunga, ir jo nepilnamečiai vaikai turi tokias pat teises ir pareigas atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas ir jo šeimos nariai.„
1Pakeisti 6.588 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys
sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai.“
6.588 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai)
ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.“
3Pakeisti 6.588 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.“
1Pakeisti 6.590 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„6.590 straipsnis. Šeimos narių ir civilinę sąjunga sudariusio partnerio teisė apsigyventi nuomojamoje patalpoje“
2Pakeisti 6.590 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, partnerį, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus šio sutikimo nereikia. Įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šioje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojo leidimu. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui, partneriui, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga (sugyventiniui) ir nepilnamečiams jų vaikams. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos šeimos narių ir civilinę sąjungą sudariusių partnerių apgyvendinimo sąlygos.“
Pakeisti 6.744 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu pilnametis pacientas negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento sutuoktiniui ar civilinę sąjungą sudariusiam partneriui sugyventiniui (partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar civilinę sąjungą sudariusio partnerio sugyventinio (partnerio) nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui (motinai) arba vienam iš pilnamečių vaikų, arba vienam iš pilnamečių brolių (seserų), arba vienam iš pilnamečių vaikaičių, arba vienam iš senelių, išskyrus atvejus, kai šie atsisako.
Į pilnamečio paciento, kuris negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus, artimuosius dėl sutikimo, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kreipiamasi tokiu eiliškumu: į sutuoktinį, partnerį, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga sugyventinį (partnerį), tėvus (įtėvius), pilnamečius vaikus, pilnamečius brolius (seseris), pilnamečius vaikaičius, senelius. Gavus šioje dalyje nustatyta pirmumo tvarka vieno iš šių asmenų sutikimą, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kitų asmenų sutikimas nereikalingas.“
pakeitimas Pakeisti 6.895¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6.895¹ straipsnis. Neatšaukiamo terminuoto
indėlio sutarties nutraukimas Indėlininkas, kuris yra vartotojas, ypatingomis aplinkybėmis (darbo netekimas, sunki liga, indėlininko, jo sutuoktinio, vaiko, ar kito artimojo giminaičio arba partnerio, su kuriuo sudaryta civilinė sąjunga mirtis, kitos sutartyje numatytos svarbios aplinkybės), o kitais atvejais – banko ar kitos kredito įstaigos sutikimu turi teisę prieš terminą nutraukti neatšaukiamo terminuoto indėlio sutartį arba atsiimti dalį indėlio. Visais šiais atvejais bankas ar kita kredito įstaiga privalo išmokėti visą indėlį arba jo dalį pagal indėlininko pareikalavimą, indėlininkui nepatiriant papildomų su sutarties nutraukimu susijusių išlaidų.“ 4.
Lietuvos notarų rūmai
Lietuvos notarų rūmai siūlo įstatymo projektą tobulinti, pavyzdžiui, aiškiau apibrėžiant civilinės sąjungos sudarymo, išviešinimo, nutraukimo tvarką, aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojant partnerių turtinius santykius bei asmeninio pobūdžio neturtines teises ir pareigas:
<...>
Notarų rūmai tokio registro netvarko, kadangi teismo nutartį yra tikslinga pateikti tiesiogiai notarui, kuris atliks/tvirtins atitinkamą notarinį veiksmą; Pritarti Komiteto organizuotų klausymų metu, atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pateiktą pastabą, iškeltas poreikis koreguoti ir Civilinio kodekso 3.32 straipsnio 2 d. Projektas papildytas 4 straipsniu:
Pakeisti 3.32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas,
tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka šeimos interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą.
Teismas, nustatęs, kad sutuoktinis veikia priešingai šeimos ar nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei Kai leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties, kuria teismo duotas leidimas pakeistas ar panaikintas, įsiteisėjimo dienos šią nutartį pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui viešam registrui.“
notarų rūmai 2022-08-01 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 Pastaba pateikta projektui XIVP-1694 Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso penktoje knygoje įtvirtintos sutuoktiniams taikomos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, nėra suprantama, kodėl įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje, analogiškai Civilinio kodekso 5.13 straipsniui, yra aptariama partnerio paveldėjimo teisė. Be to, neaišku, ar partneriams pagal siūlomą reglamentavimą būtų taikytinas Civilinio kodekso
gali tik sutuoktiniai, institutas. Vadovaujantis teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principais, siūlytina apsvarstyti partnerių paveldėjimo teisę ir jos įgyvendinimą numatyti Civilinio kodekso penktoje knygoje, reglamentuojančioje paveldėjimo teisę. Pritarti Civilinės sąjungos įstatymo projektas patobulintas, atsisakant paveldėjimo nuostatų reglamentavimo Civilinės sąjungos įstatyme, nes konkrečios civilinę sąjungą sudariusių partnerių paveldėjimo teises reglamentuojančios nuostatos turi būti įtvirtintos Civiliniame kodekse.
Todėl Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas XIVP-1695 patobulintas, siūlant keisti Civilinio kodekso 5.4, 5.7, 5.13, 5.20, 5.35, 5.40, 5.49¹ straipsnius ir kodekso Penktosios knygos V skyriaus pavadinimą. 6 straipsnis. 5.4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, partnerio, su kuriuo palikėjas buvo sudaręs civilinę sąjungą, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).“
Pakeisti 5.7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5.7 straipsnis. Sutuoktinio ir civilinę sajungą sudariusio partnerio
paveldėjimo teisės praradimas
paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo:
1) palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką;
2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija) arba gyvenimas skyrium buvo patvirtintas notarine tvarka;
3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. 2.
netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo buvo pagrindas civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia, jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia. Ši dalis netaikoma civilinę sąjungą sudariusiam partneriui, nekaltam dėl civilinės partnerystės pripažinimo negaliojančia. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 2 dalyje numatytus pagrindus nutraukti ar pripažinti negaliojančia santuoką, pripažinti negaliojančia civilinę sąjungą nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.“
Pakeisti 5.13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5.13 straipsnis. Sutuoktinių ir civilinę
sąjungą sudariusių partnerių paveldėjimo teisė Palikėją pergyvenęs sutuoktinis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio ar civilinę sąjungą sudariusio partnerio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis, ar civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis ar civilinę sąjungą sudaręs partneris paveldi visą palikimą.”
Pakeisti 5.20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, civilinę sąjungą sudaręs partneris, palikėjo tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.“
Pakeisti 5.35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą
pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui ir bendrajam civilinę sąjungą sudariusių partnerių testamentui.“11 straipsnis. 5.40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5.40 straipsnis. Palikimo valdymas ir jo trukmė
Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka palikimą, nepaskirdamas jokių kitų įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą, įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali būti nustatyta tokio valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį (suėjimas įpėdiniui tam tikro amžiaus, įpėdinio mirtis, santuoka, sudaryta civilinė sąjunga ir pan.). Toks terminas negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos.“
Pakeisti penktosios knygos V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
TESTAMENTAS, BENDRASIS CIVILINĘ SĄJUNGĄ SUDARIUSIŲ PARTNERIŲ TESTAMENTAS“. 13 straipsnis. Kodekso papildymas 5.49¹ straipsniu Papildyti Kodekso penktosios knygos V skyrių 5.49¹ straipsniu:
„5.49¹straipsnis. Bendrasis civilinę sąjungą sudariusių asmenų testamentas
Šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos bendrajam civilinę sąjungą sudariusių partnerių testamentui.“ 6.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-06-15 * Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektu Nr. XIVP-1694 (toliau – CSĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIVP-1695 (toliau
Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIVP-1697 (toliau kartu vadinami Įstatymų projektais), teikia šias pastabas. Pažymėtina, jog šios pastabos teikiamos lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribose vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, suteikiančiomis teisę lygių galimybių kontrolieriui teikti išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų. Tarnyba, atsižvelgdama į būtinybę sureguliuoti faktiškai egzistuojančius kartu gyvenančių asmenų, kuriančių tarpusavio pagarba, pasitikėjimu, artimais šeiminiais ryšiais, lojalumu pagrįstus santykius, Įstatymų projektams iš esmės pritaria. Tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų teisinių santykių pripažinimas yra svarbus, siekiant užtikrinti ir apsaugą nuo diskriminacijos skirtingose gyvenimo srityse.
Vis dėlto, Tarnybos manymu, Įstatymų projektais tik iš dalies keičiama iki šiol Lietuvoje vis dar egzistuojanti situacija, kai kartu gyvenančios ir bendrą gyvenimą bei buitį kuriančios ir negalinčios savo santykių įteisinti poros patiria savo teisių suvaržymus įvairiose gyvenimo srityse tiek turtiniuose, tiek asmeniniuose neturtiniuose santykiuose. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2010 m. balandžio 29 d. priėmė rezoliuciją Nr. 1728 (2010)
„Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“, kurioje
valstybės narės yra raginamos užtikrinti teisinį tos pačios lyties porų partnerystės pripažinimą, jei partnerystė yra galima ir tarp skirtingų lyčių asmenų. Šioje rezoliucijoje, be kita ko, raginama įtvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad asmens tos pačios lyties partneriui užsieniečiui bus sudarytos tokios pat galimybės gyventi šalyje, kokios būtų sudarytos, jei partneris užsienietis būtų kitos lyties. Paminėtina ir tai, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2010)5 rekomendavo valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų patvirtintos ir veiksmingai įgyvendintos teisinės ir kitos priemonės, skirtos kovai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taip pat užtikrinti pagarbą lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų žmogaus teisėms, skatinti visuomenės toleranciją jiems. Šioje rekomendacijoje taip pat pažymėta, kad valstybės narės, kurių teisės aktais nėra reguliuojami tos pačios lyties asmenų partnerystės teisiniai santykiai, yra raginamos apsvarstyti galimybę reguliuoti tokius santykius nediskriminuojant nei tos pačios lyties, nei skirtingų lyčių porų ir suteikti teisines ar kitas priemones socialinėms praktinėms problemoms, su kuriomis jie susiduria gyvendami, spręsti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, jog porų (tiek tos pačios lyties, tiek skirtingos lyties), gyvenančių kartu, tačiau nesudarančių santuokos, bendras gyvenimas patenka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio, t. y. asmenų teisės į šeimos ir privatų gyvenimą reguliavimo bei apsaugos sritį. 2020 m. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“, pabrėžiama, kad „Komisija sieks, kad ES būtų užtikrinamas šeiminių santykių tarpusavio pripažinimas“ ir pasiryžta „išnagrinėti galimas priemones tos pačios lyties asmenų partnerystės tarpusavio pripažinimui valstybėse narėse stiprinti“. Strategijoje taip pat pabrėžiama, kad „ES laisvo judėjimo teisės aktuose, visų pirma Laisvo judėjimo direktyvoje, pripažįstama visų ES piliečių ir jų šeimos narių, įskaitant registruotus partnerius ir vaivorykštės šeimas, teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje“. Šis principas turėtų galioti ir diskriminacijos draudimui dėl pilietybės, įskaitant sutuoktinius ir partnerius.
Europos Sąjungoje 13 valstybių narių teisė sudaryti santuoką garantuojama tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenims (Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija),
skirtingos lyties ir/ar tos pačios lyties poroms (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Pranzūcija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija).
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio
šeimos santykiams kurti, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalį, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi; iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja valstybės pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.).
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio
šeimos santykiams kurti, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalį, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi; iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja valstybės pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.). Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, jog kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu.
Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Tarnybos nuomone, asmenų, tos pačios ar skirtingos lyties asmenų, nesudarančių santuokos, bei įteisinančių santykius, sudarant civilinę sąjungą, santykiai, turėtų būti reguliuojami CK trečiosios knygos nuostatomis, nepripažįstant negaliojančiu trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus, o priešingai, įtvirtinant šio skyriaus turinį bei reglamentuojant civilinėje sąjungoje gyvenančių asmenų turtinius bei asmeninius neturtinius santykius. Tokiu būdu civilinės sąjungos santykių reglamentavimas labiausiai atitiktų šių santykių esmę bei turinį, suteiktų daugiau aiškumo tiek asmenims, kuriantiems civilinę sąjungą, tiek ir tretiesiems asmenims, valstybinėms institucijoms, teismams, kai partneriai naudosis turtinėmis teisėmis, atstovaus vienas kitą, bus sprendžiama atsakomybė pagal partnerių prievoles, nutraukiami partnerių santykiai ir kt. Tarnybai suprantama, kad siekiama atskirti civilinę sąjungą sudarančių asmenų santykius nuo kitų šeiminių santykių, tačiau akcentuotina, kad tokiam atskyrimui nėra jokių priežasčių. Pabrėžtina, kad nei skirtingos lyties, nei tos pačios lyties šeiminių santykių reglamentavimas, niekaip nepakeistų to, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija santuokai, kaip vienai iš šeimos kūrimo formų, skiriama ypatinga vieta.
Nepritarti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teikia bendro pobūdžio pasiūlymą civilinės sąjungos, santykius reguliuoti Civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatomis, tačiau šis siūlymas iš esmės nedera su Projekto iniciatorių siekiu bei siūlomu civilinės sąjungos instituto modeliu. Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 pateikimo Seimo posėdyje metu Seimo narė J. Sejonienė akcentavo, kad „įstatymo projektas neturi jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka. Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Todėl lydimuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso knygoje „Šeimos teisė“, taip pat civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure, juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą. Tai yra nebūtų taikomos tradicinės santuokos įregistravimo procedūros, nebūtų galimybės įgyti partnerio pavardės, nebūtų jokios galimybės įsivaikinti partnerio vaikų iš ankstesnių santykių arba svetimų vaikų. Civilinė sąjunga sukurtų partnerių bendrosios dalinės nuosavybės turtinį režimą, kitaip tariant, preziumuojama, kad partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau, įvykus ginčui dėl turto, kiekvienas iš partnerių turės įrodyti savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Tuo tarpu santuokos atveju sukuriamas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, vadinasi, po santuokos sudarymo sukurtas ar įgytas turtas yra bendras ir jis ginčo atveju dalinamas sutuoktiniams pusiau.<...>„ (2022 m. gegužės 26 d. Seimo rytinio posėdžio stenograma). 7.
grupė 2022-06-07 * Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1695 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
taryba 2022-08-08 Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 2.23¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1717; Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1695; Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1696 Teisėjų taryba pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1695 ir komiteto išvadoms. Pritarti Komitetas projektą patobulino. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1695(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Irena Haase, Agnė
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis
variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė