Projekto lyginamasis variantas
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo priedu
Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.“
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 16 dalį. 16. Kompensacija už rezervinę galią – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką apskaičiuota su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti proporcingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje šilumos tiekėjui už daugiabučio namo šilumos punkto, nuosavybės teise priklausančio šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, remonto darbus (įskaitant medžiagas, atsargines dalis ir įrenginius) bei su tuo susijusias administracines sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą. Šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti atskirai nurodytos darbų, medžiagų, atsarginių dalių ir įrenginių kainos, pagrįstos administracinės sąnaudos, šilumos vartotojui privalomos mokėti sumos bei pateikta informacija apie galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams įgyti bendrąją dalinę nuosavybę į šilumos punktą šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema. Nenutrūkstamas aprūpinimas šiluma užtikrinamas šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo tinklo dalių arba pastatant rezervinį šilumos įrenginį. Kai įrengiamas rezervinis šilumos įrenginys, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai laikomi naudojančiais aprūpinimo šiluma sistemą ir rezervinį šilumos įrenginį. Jeigu nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai naudojasi aprūpinimo šiluma sistema tik kaip rezervine, jie privalo mokėti šilumos tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią, šilumos tiekėjui moka dvinarę kainą, kuri apskaičiuojama pagal Tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką ir kuri taikoma rezervinės šilumos galios užtikrinimo paslaugos teikimo sutartyje nustatytai rezervuojamai galiai. Aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrai Sveikatos apsaugos ministras nustato sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šilumos įrenginys, sąrašą.“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai ar tretieji asmenys turi organizuoti ir (ar) atlikti jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto darbus, už kuriuos nėra atsakingas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ir kurie nėra įtraukti į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą.“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.“
3Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 4 dalį. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.
Šis draudimas netaikomas šilumos tiekėjams, kurie pagal Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą yra sudarę su Energetikos ministerija susitarimą dėl energijos sutaupymo ir susitarimo galiojimo laikotarpiu pastate įdiegia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, ir šilumos tiekėjams, aptarnaujantiems mažiau kaip 5 000 prijungtų vartotojų arba per metus realizuojantiems mažiau negu 50 000 MWh šilumos, taip pat tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra fizinis asmuo, kuris gyvena tame pastate. 6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi:
„6. Informacija apie šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą ir atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį šilumos tiekimo sistemose vieną kartą per metus (už praėjusius kalendorinius metus) turi būti viešai skelbiama šilumos tiekėjų interneto svetainėje, taip pat, šilumos vartotojams pageidaujant, papildomai nurodoma vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime).“
Papildyti 28 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) saugų, patikimą ir ekonomišką daugiabučio namo šilumos punkto įrenginių, nuosavybės teise priklausančių šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, darbą.“
1Papildyti 29 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, jeigu ji neatitinka efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kriterijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, ir šilumos ūkio specialiajame plane nėra numatyta iki 2025 m. gruodžio 31 d. jų pasiekti, ir jeigu šilumos vartotojai pastato energinio naudingumo sertifikatu gali pagrįsti, kad numatytas pastato apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrins ne mažiau kaip 20 procentų didesnį šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą. Kai šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra susijęs su šilumos vartotojų įrenginių atjungimu nuo šilumos tiekimo sistemos, šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti galima tik tuo atveju, jeigu šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui kompensuojamos išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl fizinio atjungimo, ir neamortizuota turto dalis (likutinė vertė), reikalinga šilumai ir (ar) karštam vandeniui vartotojui tiekti.“
2Papildyti 29 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta teise gali pasinaudoti pastato savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka priima sprendimą nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, ir nuo šilumos tiekimo sistemos atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius.“
Papildyti Įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
priedas
12018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo priedu
Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.“
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 16 dalį. 16. Kompensacija už rezervinę galią – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką apskaičiuota su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti proporcingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje šilumos tiekėjui už daugiabučio namo šilumos punkto, nuosavybės teise priklausančio šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, remonto darbus (įskaitant medžiagas, atsargines dalis ir įrenginius) bei su tuo susijusias administracines sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą. Šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti atskirai nurodytos darbų, medžiagų, atsarginių dalių ir įrenginių kainos, pagrįstos administracinės sąnaudos, šilumos vartotojui privalomos mokėti sumos bei pateikta informacija apie galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams įgyti bendrąją dalinę nuosavybę į šilumos punktą šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema. Nenutrūkstamas aprūpinimas šiluma užtikrinamas šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo tinklo dalių arba pastatant rezervinį šilumos įrenginį. Kai įrengiamas rezervinis šilumos įrenginys, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai laikomi naudojančiais aprūpinimo šiluma sistemą ir rezervinį šilumos įrenginį. Jeigu nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai naudojasi aprūpinimo šiluma sistema tik kaip rezervine, jie privalo mokėti šilumos tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią, šilumos tiekėjui moka dvinarę kainą, kuri apskaičiuojama pagal Tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką ir kuri taikoma rezervinės šilumos galios užtikrinimo paslaugos teikimo sutartyje nustatytai rezervuojamai galiai. Aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrai Sveikatos apsaugos ministras nustato sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šilumos įrenginys, sąrašą.“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai ar tretieji asmenys turi organizuoti ir (ar) atlikti jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto darbus, už kuriuos nėra atsakingas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ir kurie nėra įtraukti į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą.“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.“
3Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 4 dalį. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.
Šis draudimas netaikomas šilumos tiekėjams, kurie pagal Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą yra sudarę su Energetikos ministerija susitarimą dėl energijos sutaupymo ir susitarimo galiojimo laikotarpiu pastate įdiegia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, ir šilumos tiekėjams, aptarnaujantiems mažiau kaip 5 000 prijungtų vartotojų arba per metus realizuojantiems mažiau negu 50 000 MWh šilumos, taip pat tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra fizinis asmuo, kuris gyvena tame pastate. 6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Papildyti 22 straipsnį 6 dalimi:
„6. Informacija apie šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą ir atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį šilumos tiekimo sistemose vieną kartą per metus (už praėjusius kalendorinius metus) turi būti viešai skelbiama šilumos tiekėjų interneto svetainėje, taip pat, šilumos vartotojams pageidaujant, papildomai nurodoma vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime).“
Papildyti 28 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) saugų, patikimą ir ekonomišką daugiabučio namo šilumos punkto įrenginių, nuosavybės teise priklausančių šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, darbą.“
1Papildyti 29 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, jeigu ji neatitinka efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kriterijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, ir šilumos ūkio specialiajame plane nėra numatyta iki 2025 m. gruodžio 31 d. jų pasiekti, ir jeigu šilumos vartotojai pastato energinio naudingumo sertifikatu gali pagrįsti, kad numatytas pastato apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrins ne mažiau kaip 20 procentų didesnį šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą. Kai šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra susijęs su šilumos vartotojų įrenginių atjungimu nuo šilumos tiekimo sistemos, šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti galima tik tuo atveju, jeigu šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui kompensuojamos išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl fizinio atjungimo, ir neamortizuota turto dalis (likutinė vertė), reikalinga šilumai ir (ar) karštam vandeniui vartotojui tiekti. Daugiabučio namo šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą.“
2Papildyti 29 straipsnį 5 dalimi:
„Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta teise gali pasinaudoti pastato savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, visų savininkų balsų dauguma priėmę sprendimą nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, ir nuo šilumos tiekimo sistemos atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius.“
Papildyti Įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
priedas
12018 m. gruodžio 11 d.
2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir sveikatos apsaugos ministras iki 2022 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO nR. IX-1565 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 STRAIPSNIŲ pakeitimo IR įstatymo papildymo priedu
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Parengti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino šilumos ūkio sektoriaus faktinės situacijos neatitiktis esamam teisiniam reguliavimui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – Teismas) 2021 m. kovo 31 d. sprendimas (administracinė byla Nr. I-5-261/2021) ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) nuostatų įgyvendinimas. Dėl šilumos punktų Parengti Įstatymo projekto pakeitimus paskatino tai, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. priimtais Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimais šilumos punktai buvo pripažinti neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe. Tačiau įstatymo leidėjas, priimdamas šį teisinį reguliavimą, nenustatė įstatymo įgyvendinimo mechanizmo ir nenurodė laikotarpio, per kurį šilumos teikėjas turi perleisti šilumos punkto nuosavybės teisę daugiabučio namo gyventojams. Tokiu būdu Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos ūkyje susiklostė situacija, kad kai kurie šilumos tiekėjai iki šiol neperleido šilumos punktų daugiabučio namo gyventojams. Be to, tuo pačiu Įstatymo pakeitimu buvo nustatyta, kad į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Tuo pačiu klausimu pasisakė Teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendime (administracinė byla Nr.
I-5-261/2021), kuriame buvo pripažinta, kad „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1‑229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 priedo 17 ir 18 lentelėmis esančių pastraipų antri sakiniai (energetikos ministro 2020 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1-129 redakcija) tiek, kiek jais nustatyta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punkto, kuris nuosavybės teise priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant remonto darbams reikalingas medžiagas, atsargines dalis ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros ir (ar) eksploatavimo tarifus, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija).“ Nekeičiant Įstatymo nuostatų, susidarytų situacija, kad tų šilumos punktų įrenginių, kurių neperėmė daugiabučių namų gyventojai ir šie šilumos punkto įrenginiai lieka šilumos tiekėjų nuosavybėje, tačiau jų eksploatavimo sąnaudos, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros ir (ar) eksploatavimo tarifus, ir toliau nebūtų dengiamos. Tinkama šilumos punktų priežiūra yra būtina, kad būtų užtikrintas patikimas, saugus, kokybiškas, higienos normas[¹] atitinkantis šilumos tiekimas daugiabučio namo viduje. Todėl būtina teisiškai reglamentuoti šilumos punktų sąnaudų padengimo klausimą.
Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) konkurencinės veiklos Nuo 2012 m. galiojančio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju būti šilumos tiekėjui, kuris tiekia šilumą tam namui, nors vidaus sistemų priežiūra yra konkurencinė veikla, o pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Šis Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies draudimas, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galioja tik trims didiesiems Lietuvos miestams –Vilniui, Kaunui, Klaipėdai. Tokia draudžiamoji išimtis suponuoja prielaidą, kad didžiuosiuose miestuose neskatinama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) konkurencija, taip pat apribota galimybė šilumos vartotojams pasirinkti atitinkamą kvalifikaciją bei darbo patirtį turinčius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojus (eksploatuotojus). Įvertinant tai, būtina visiems atitinkamą kvalifikaciją turintiems rinkos dalyviams sudaryti konkurencines sąlygas vykyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros veiklą, tuo užtikrinant šilumos vartotojams galimybę pasirinkti kvalifikuotą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) konkurencingomis kainomis. Dėl Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo Parengti Įstatymo 2 straipsnio 16 dalies ir 17 straipsnio pakeitimus, kurie reglamentuoja kompensacijų už rezervinę galią apskaičiavimo taikymą, paskatino ginčai, kylantys tarp šilumos tiekėjų ir sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pagal aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytą sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą yra laikomos nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojais.
Šie vartotojai, naudojantys šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą, pagal Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodikos patvirtinimo“, šilumos tiekėjui turi mokėti su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensaciją, dėl kurios dydžio paskaičiavimo ir kyla ginčų tarp šilumos tiekėjų ir sveikatos priežiūros įstaigų. Siekiant išvengti tolimesnių ginčų, būtina tobulinti esamą teisinį reglamentavimą. Dėl 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) nuostatų įgyvendinimo Siekiama įgyvendinti 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) nuostatas ir jas įtvirtinti nacionalinėje teisėje. Reikalavimas teikti vartotojams informaciją apie energinį naudingumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį centralizuoto šilumos tiekimo sistemose vieną kartą per metus (už praėjusius kalendorinius metus). Informacija turi būti viešai skelbiama šilumos tiekėjų interneto svetainėje arba šilumos vartotojams pageidaujant nurodoma vartotojo sąskaitoje už šilumą ar mokėjimo už šilumą pranešime.
Teisė šilumos vartotojams nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tuo atveju, jeigu ji neatitinka efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kriterijų ir šilumos ūkio specialiajame plane nėra numatyta iki 2025 m. gruodžio 31 d. jų pasiekti ir jeigu šilumos vartotojas energinio naudingumo sertifikatu gali pagrįsti, kad numatytas pastato apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrins ne mažiau kaip 20 procentų didesnį šildymo ir (ar) karšto vandens ruošimo sistemos energinį naudingumą. Kai šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra susijęs su vartotojų šilumos ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginių atjungimu nuo šilumos tiekimo sistemos, minėtą sutartį nutraukti galima tik tuo atveju, jeigu šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui kompensuojamos išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl fizinio atjungimo, ir neamortizuota turto dalis (likutinė vertė), reikalinga šilumai ir (ar) karštam vandeniui vartotojui tiekti. Direktyva nustato, kad teise atsijungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius nutraukiant sutartį pagal nustatytus kriterijus gali pasinaudoti pavieniai klientai, klientų arba šalių, veikiančių klientų vardu, sukurtos bendrosios įmonės. Daugiabučio namo butų savininkai tokia atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos, nutraukiant sutartį, galimybe gali būti pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu atjungiamas visas pastatas, vadovaujantis taikytinu būstų įstatymu.
Įstatymo projekto tikslas – nustatyti konkretų turtinį įpareigojimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie naudojasi šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančiu šilumos punktu, apmokėti (atlyginti) šilumos tiekėjams jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų sąnaudas, sudaryti galimybę visiems šilumos vartotojams vienodas konkurencinėmis sąlygomis pasirinkti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją), pakeisti komplikuotą nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų atsiskaitymų už rezervinę galią šilumos tiekėjams nustatymo teisinį reglamentavimą ir įgyvendinti 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengti paskatino šilumos punktų teisinio reguliavimo kolizija ir Teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas (administracinė byla Nr. I-5-261/2021), kuriuo pripažįstama, kad įstatymuose nenumatyta konkretaus turtinio įpareigojimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti (atlyginti) šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų sąnaudas.
Įstatymo projektą parengti paskatino tai, kad šiuo metu Lietuvos trijuose didžiuosiuose miestuose Įstatymo nuostatomis ribojant galimybę šilumos tiekėjui vykdyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą iškreipiama konkurencinė aplinka pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens priežiūros rinkoje, ribojama šilumos vartotojų pasirinkimo galimybė, diskriminuojami didžiųjų miestų šilumos tiekėjai ir šilumos vartotojai, Įstatymo nuostatomis taikant nevienodas teisinio reguliavimo sąlygas, atsižvelgiant į tai 2021 m. rugsėjo 9 d. įvykusiame tarpinstituciniame pasitarime „Dėl institucijų veiksmų dėl artėjančio šildymo sezono“ (protokolas Nr. LV-393 5 klausimas) buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo pritarta tikslingumui numatyti galimybę šilumos tiekėjams vykdyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) veiklą, taip pagerinant paslaugų kokybę, sumažinant energinius nuostolius bei užtikrinant konkurenciją šilumos punktų paslaugų teikėjų rinkoje. Įstatymo projektą parengti paskatino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios nesutinka su esamu nenutrūkstamo aprūpinimo šilumos vartotojams taikomu kompensacijų už rezervinę galią mokėjimo dydžio nustatymo teisiniu reglamentavimu. Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Įstatymo projektą parengė Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl šilumos punktų.
Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje (šiuo metu 44 dalis) įtvirtinta šilumos punkto sąvoka, apibrėžianti, kad šilumos punktas yra prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Įstatymas taip pat nustato, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise arba gali ją įgyti Įstatyme nustatytais būdais. Tačiau visos šios Įstatymo nuostatos automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams, nes ne visose savivaldybėse gyventojai įsigijo šilumos punktus bendraturčių nuosavybėn. Akcentuotina pagrindinė aplinkybė, kad šiuo metu kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga šilumos punktų nuosavybės situacija: yra savivaldybių, kuriose šilumos punktai priklauso daugiabučių namų butų savininkams, kitose – šilumos tiekėjams, kai kuriose savivaldybėse yra mišri situacija, kai dalį punktų valdo gyventojai, dalį – šilumos tiekėjas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra reglamentuoti teisiniai santykiai, kai viena šalis perduoda kitai šaliai nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o šalis, esanti daikto gavėju, įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jai buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės ir tokie teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip panauda (Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui ar kitam trečiajam asmeniui, o šilumos energija naudojant šilumos punktą tiekiama konkretaus daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, laikytina, kad tarp šilumos tiekėjo, kaip šilumos punkto savininko, ir daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkų susiklosto privatiniai daiktiniai teisiniai santykiai, t. y. panaudos teisiniai santykiai. Minėti teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami pagal Civiliniame kodekse įtvirtintas panaudos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalimi, panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą panaudos davėjui tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pagal Civilinio kodekso 6.636 straipsnį, panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Taigi, pareiga išlaikyti ir saugoti panaudai gautą daiktą yra numatyta to daikto naudotojui – panaudos gavėjui. Atitinkamai su išlaikymu ir saugojimu susijusias išlaidas turi apmokėti panaudos gavėjas. Tais atvejais, kai šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkams kyla pareiga šilumos punktą, kaip panaudai gautą daiktą, išlaikyti ir saugoti bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, įskaitant einamąjį ir kapitalinį remontą. Pažymėtina, kad šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nei į centralizuotai tiekiamos šilumos kainą, nei į pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis priežiūros tarifą šilumos tiekėjui, kai jis yra šilumos punkto savininkas, nėra įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su šilumos punktais. Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) konkurencinės veiklos Nuo 2012 m. galiojančio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju būti šilumos tiekėjui, kuris tiekia šilumą tam namui, nors vidaus sistemų priežiūra yra konkurencinė veikla, o pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Šis Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies draudimas, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galioja tik trims didiesiems Lietuvos miestams –Vilniui, Kaunui, Klaipėdai.
Tokia draudžiamoji išimtis suponuoja prielaidą, kad didžiuosiuose miestuose neskatinama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) konkurencija, taip pat apribota galimybė šilumos vartotojams pasirinkti atitinkamą kvalifikaciją bei darbo patirtį turintį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją). Tai pažymėta ir Valstybės kontrolės 2014 m. gruodžio 18 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-20-2-18 „Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“. Valstybės kontrolė nustatė, kad Įstatyme nuo 2012 m. numatytų šilumos tiekimo ir priežiūros pokyčių nuostatos nėra tinkamai įgyvendinamos ir nepasiekti visi numatyti tikslai, nes ne visi šilumos vartotojai Lietuvoje turi vienodas galimybes pasirinkti šilumos punktų prižiūrėtoją, o tai dirbtinai riboja konkurenciją trijuose didžiuosiuose miestuose bei varžo šilumos vartotojų pasirinkimo laisvę. Manytina, kad minėtos Įstatymo nuostatos, ribojančios Lietuvos didžiųjų miestų šilumos tiekėjams vykdyti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklą, prieštarauja aukščiausios kokybės už žemiausią kainą principui, kuris plačiai naudojamas viešuosiuose pirkimuose, kuriuose paslaugas /prekes siūlo visi be išimties laisvos rinkos dalyviai. Tai lemia, kad šilumos vartotojas, ieškodamas geriausios daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros kokybės už žemiausią kainą, gali rinktis ne iš visų galimų šios paslaugos teikėjų, kadangi galioja šio Įstatymo nuostatomis apribotų šilumos tiekimo įmonių galimybė dalyvauti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų (eksploatuotojų) rinkoje.
Šilumos tiekimo įmonės turi ir gali pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojos veiklos rinkai pasiūlyti atitinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus. Atkreiptinas dėmesys, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) privalo atitikti ne tik Įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, bet ir būti atestuotas energetikos ministro nustatyta tvarka, turėti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą galiojantį atestatą. Būtent didžiųjų miestų šilumos tiekėjai turi didžiausią potencialą kvalifikuotų specialistų ir stipriausias gamybines bazes, todėl, įvertinus masto ekonomiką, gali pasiūlyti aukščiausios kokybės paslaugas mažiausiomis sąnaudomis. Šilumos tiekėjų eliminavimas iš pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) rinkos lemia tai, kad šioje rinkoje veikiančios, priežiūros paslaugas teikiančios įmonės ne visada turi pakankamai atitinkamos kvalifikacijos specialistų, galinčių užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, tačiau taiko aukštas nekonkurencingas paslaugų kainas. Dažniausiai šilumos vartotojai dėl ribotos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) rinkos neturi konkurencinių svertų derybose dėl aukštesnės paslaugų kokybės ir žemesnių kainų.
Todėl manytina, kad Įstatymo 20 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti ribojimai šilumos tiekėjui vykdyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą didžiuosiuose Lietuvos miestuose iškreipia konkurencinę aplinką pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens priežiūros rinkoje, riboja šilumos vartotojų pasirinkimo galimybes, diskriminuoja atskirų miestų šilumos vartotojus, nustatant jiems nevienodas teisinio reguliavimo sąlygas. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, būtų tikslinga atsisakyti Įstatymo nuostatų, ribojančių galimybę šilumos tiekėjui vykdyti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklą ir sudaryti galimybę šilumos vartotojams pasirinkti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) konkurencinėmis sąlygomis. Dėl kompensacijos už rezervinę galią. Šiuo metu kompensacija už rezervinę galią nustatoma pagal Kompensacijų už rezervinę galią apskaičiavimo metodiką, kurią įstatymų leidėjas (Įstatymo 2 straipsnio 16 dalis) pavedė nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ 1.8 papunktį Energetikos ministerija įgaliota tvirtinti Kompensacijų už rezervinę galią apskaičiavimo metodiką. Pagal Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodikos patvirtinimo“ įsakymu (toliau – Metodika), apskaičiuojama su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą.
Su šiuo metu taikomu kompensacijų už rezervinę galią mokėjimo dydžio nustatymo teisiniu reglamentavimu nesutinka tiek sveiktos priežiūros įstaigos, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, motyvuodamos tuo, kad sveikatos priežiūros įstaigų veikla pasižymi specifiškumu ir įstatymuose labai aiškiai yra nustatoma, kokios sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 74 straipsnio nuostata, valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš PSDF, valstybės ar savivaldybių biudžetų, savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kokios sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos iš PSDF gali būti kompensuojamos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime nustatyta, kad „daugelis sveikatos priežiūros paslaugų yra finansuojama iš viešųjų lėšų, kurios gali būti sukaupiamos ir įstatymų leidėjui pasirinkus privalomąjį sveikatos draudimą; valstybė <...> privalo pasirūpinti ir tuo, kad šios lėšos būtų naudojamos atsakingai ir racionaliai; atsižvelgiant į tai, kad dėl didėjančių sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, vis aukštesnių jų kokybės standartų, sudėtingesnių ir brangesnių sveikatos priežiūros technologijų šių paslaugų teikimo išlaidos nuolat auga, o joms apmokėti skirtos viešosios lėšos yra ribotos, <...> kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti“.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau paminėta, sveikatos priežiūros įstaigoms taikoma Metodika, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigų veiklos specifiką (įstaigos tikslas teikti viešąsias paslaugas (tai ne ūkinė-komercinė veikla) ir generuojamas lėšas paslaugoms teikti (absoliuti dauguma sveikatos priežiūros įstaigų generuojamų pajamų yra PSDF biudžeto lėšos), turėtų būti adaptuota ir pritaikyta tik sveikatos priežiūros įstaigoms (o ne bendrai su visų kitų veiklos rūšių įstaigomis).
Siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo nustatant nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų, naudojančių šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą, atsiskaitymo su šilumos tiekėju mechanizmą, manytina, kad būtų tinkamiau ir tikslingiau atsisakyti esamo teisinio reguliavimo, įtvirtinančio kompensaciją už rezervinę galią, o įstatymu nustatyti, kad nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojas, kuris naudojasi aprūpinimo šiluma sistema tik kaip rezervine, už rezervinio šildymo būdo paslaugą šilumos tiekėjui mokėtų dvinarę kainą, kuri būtų apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką ir taikoma rezervinės šilumos galios užtikrinimo paslaugos teikimo sutartyje nustatytai rezervuojamai galiai. Taip pat manytina, kad šiuo metu esamas teisinis reguliavimas, nustatantis, kad sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šilumos įrenginys, sąrašą nustato aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrai yra perteklinis, todėl siūlytina sąrašo sudarymo prerogatyvą palikti tik sveikatos apsaugos ministrui. Dėl 2018 m. gruodžio 11 d.
Dėl 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) nuostatų Šiuo metu galiojančiose Įstatymo nuostatose šilumos tiekėjui nėra reglamentuota pareiga vartotojams teikti informaciją apie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį centralizuoto šilumos tiekimo sistemose vieną kartą per metus (už praėjusius kalendorinius metus) ir nėra nustatyta, kad tokia informacija turi būti viešai skelbiama šilumos tiekėjų interneto svetainėje arba šilumos vartotojams pageidaujant nurodoma vartotojo sąskaitoje (mokėjimo pranešime). Taip pat nenumatyta teisė šilumos vartotojams nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tuo atveju, jeigu centralizuota šilumos tiekimo sistema neatitinka efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kriterijų, kurie nustatyti Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir AB Vilniaus šilumos tinklų pateiktą informaciją, šiuo metu yra apie 100 hidrauliškai atskirų šilumos tiekimo sistemų, neatitinkančių efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos apibrėžimo. Prie tokių šilumos tiekimo sistemų yra prijungti 642 daugiabučiai namai iš daugiau kaip 18 tūkstančių daugiabučių namų, prijungtų prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų (apie 3,5 proc.). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl šilumos punktų.
Įvertinant tai, kad Civiliniame kodekse yra reglamentuoti teisiniai santykiai, kai viena šalis perduoda kitai šaliai nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o šalis, esanti daikto gavėju, įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jai buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės ir tokie teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip panauda (Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad tais atvejais, kai šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui ar kitam trečiajam asmeniui, o šilumos energija naudojant šilumos punktą tiekiama konkretaus daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, laikytina, kad tarp šilumos tiekėjo, kaip šilumos punkto savininko, ir daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkų susiklosto privatiniai daiktiniai teisiniai santykiai, t. y. panaudos teisiniai santykiai. Minėti teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami pagal Civiliniame kodekse įtvirtintas panaudos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalimi, panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą panaudos davėjui tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pagal Civilinio kodekso 6.636 straipsnį, panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projektu papildyti esamą šilumos vartotojų atsiskaitymo su šilumos tiekėju reglamentavimą ir nustatyti, kad šilumos vartotojai apmoka šilumos tiekėjui už daugiabučio namo šilumos punkto įrenginių, nuosavybės teise priklausančių šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, remonto darbus, medžiagas, atsargines dalis ir įrenginius bei administracines sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą. Šį užmokestį šilumos vartotojai apmoka šilumos tiekėjui proporcingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje. Šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, pagrindžianti, kaip šilumos tiekėjas apskaičiavo užmokesčio už konkretaus daugiabučio namo šilumos punkto įrenginių, nuosavybės teise priklausančių šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, patirtas sąnaudas, dydį. Nustatoma, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai ar tretieji asmenys turi organizuoti ir (ar) atlikti jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto darbus, už kuriuos nėra atsakingas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ir kurie nėra įtraukti į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą. Siūloma nustatyti pareigą šilumos tiekėjui užtikrinti saugų, patikimą ir ekonomišką daugiabučio namo šilumos punkto įrenginių, nuosavybės teise priklausančio šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, darbą.
Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) konkurencinės veiklos Įstatymo projektu naikinama perteklinė teisinio reglamentavimo norma, draudžianti trijų didžiųjų Lietuvos miestų šilumos tiekėjams turėti galimybę vykdyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą. Tai sudarys sąlygas šilumos vartotojams turėti galimybę pasirinkti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) ūkio subjektą, tiesiogiai susijusį su aprūpinimo šiluma veikla ir gauti kvalifikuotą paslaugą, užtikrinant saugų, patikimą ir ekonomišką šilumos punkto darbą už konkurencingą kainą. Dėl kompensacijos už rezervinę galią Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnis nustato, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais; nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą, ir vykdo kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma, teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens; veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdama savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo; priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta viena iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijų yra tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustatyti valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas. Pažymėtina, kad šilumos kainose, nustatytose, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, yra įvertintos rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos, kurias patiria šilumos tiekėjas, teikdamas šią paslaugą.
Įvertinant tai, kas išdėstyta, ir siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo vykdant atsiskaitymus tarp šilumos tiekėjų ir nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų, naudojančių šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą, manytina, kad būtų tinkamiau ir tikslingiau atsisakyti esamo teisinio reguliavimo nustatant kompensaciją už rezervinę galią ir nustatyti, kad nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojas, kuris naudojasi aprūpinimo šiluma sistema tik kaip rezervine, už rezervinio šildymo būdo paslaugą šilumos tiekėjui mokėtų dvinarę kainą, kuri būtų apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką, ją taikant rezervinės šilumos galios užtikrinimo paslaugos teikimo sutartyje nustatytai rezervuojamai galiai. Taip pat siūloma, kad sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šilumos įrenginys, sąrašą nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Dėl 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) nuostatų įgyvendinimo Įstatymo projektu siekiama vartotojams teikti informaciją apie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, įtvirtinti teisę šilumos vartotojams nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens įrenginius nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tuo atveju, jeigu centralizuota šilumos tiekimo sistema neatitinka efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kriterijų, kurie nustatyti Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.
Tokiu atveju šilumos vartotojai turi užtikrinti, kad numatytas alternatyvus pastato apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrins ne mažiau kaip 20 proc. didesnį šildymo ir (ar) karšto vandens ruošimo sistemos energinį naudingumą, kuris būtų lyginamas su šilumos tiekėjo sistemos naudingumu (t. y. būtų vertinamas šilumos tiekėjo per metus pagamintos ir patiektos galutiniams vartotojams šilumos kiekio ir metinių energijos sąnaudų šiam šilumos kiekiui pagaminti (kuro, elektros energijos, technologinio vandens, etc.) kiekio, atsižvelgiant į energinę vertę, santykis, išreikštas procentais). Pastato energinio naudingumo sertifikatu būtų grindžiamas šilumos vartotojų pasirinkto alternatyvaus (atsinaujinančios energijos išteklius naudojančio) šilumos ir (ar) karšto vandens gamybos šaltinio (įrenginio) energinis naudingumas, išreikštas procentais, t. y. šilumos gamybos įrenginio efektyvumas, kuris nurodomas šio įrenginio techniniuose dokumentuose.
Kai šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra susijęs su fiziniu šilumos ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginių atjungimu nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, nustatyta, kad tokią sutartį nutraukti galima tik tuo atveju, jeigu šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui kompensuojamos išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl fizinio atjungimo, ir neamortizuota turto dalis (likutinė vertė), reikalinga šilumai ir (ar) karštam vandeniui vartotojui tiekti. Įstatymo projekto pakeitimais siekiama plačiau informuoti vartotojus apie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų energinį naudingumą bei atsinaujinančių energijos išteklių procentinę dalį tokiose sistemose, suteikti vartotojams teisę atsijungti šilumos ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, jeigu jie įsirengs efektyvesnes apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu sistemas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti ne mažesnę kaip 20 procentų didesnę šilumos tiekimo sistemos energinio naudingumo ribą, kuri pasirinkta įvertinus bendrąją praktiką valstybės reguliuojamame energetikos sektoriuje, kuomet ši riba laikoma reikšminga siekiant ginti vartotojų ir viešąjį interesą. Manytina, kad tuo atveju, kai alternatyvus pastato apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrina ne mažesnę kaip 20 procentų didesnį šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą, – tai būtų ženklus sutaupymas šilumos vartotojams. Konsultacijų metu Europos Komisijos atstovai taip pat išreiškė nuomonę, kad taikyti 20 proc. ribą šiame kontekste būtų proporcinga ir racionalu.
Tikimasi, kad tai paskatins ir centralizuotos šilumos tiekėjus didinti šilumos gamybos įrenginių efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame energijos išteklių balanse. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai tiksliau reglamentuos šiuo metu prieštaringai vertinamas Įstatymo nuostatas, sudarys prielaidas išspręsti šilumos ūkio sistemoje esamas problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria šilumos ūkio sektoriaus, tiek su juo susiję ūkio subjektai, šilumos vartotojai bei šilumos ūkio veiklą reguliuojančios institucijos, ir užtikrins šilumos vartotojams nenutrūkstamą šilumos tiekimą pagrįstomis kainomis. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai nustatytų konkretų turtinį įpareigojimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie naudojasi šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančio šilumos punkto įrenginiais, apmokėti (atlyginti) šilumos tiekėjams jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų remonto sąnaudas. Sudarys sąlygas šilumos vartotojams turėti galimybę pasirinkti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) ūkio subjektą, tiesiogiai susijusį su aprūpinimo šiluma veikla, ir gauti kvalifikuotą paslaugą, užtikrinančią saugią, patikimą ir ekonomišką šilumos punkto priežiūrą.
Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas, nustatantis, kad nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai, kurie naudojasi aprūpinimo šiluma sistema tik kaip rezervine, už rezervinio šildymo būdo paslaugą šilumos tiekėjui moka dvinarę kainą, kuri apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką ir kuri taikoma rezervinės šilumos galios užtikrinimo paslaugos teikimo sutartyje nustatytai rezervuojamai galiai, tikėtina, išspręstų aktualią problemą, su kuria dažniausiai susiduria šilumos tiekėjai ir nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai. Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su informacijos apie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos energinį efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį šilumos tiekimo sistemose teikimu, verslo sąlygoms ir plėtrai esminio poveikio neturės. Nustatoma galimybė šilumos vartotojams, įsirengus efektyvesnes apsirūpinimo šiluma sistemas, atsijungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos skatins šilumos tiekėjus efektyvinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį jose, siekiant neprarasti šilumos vartotojų. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti nenumatoma. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu panaikinama sąvoka „kompensacija už rezervinę galią“ ir jos apibrėžtis. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ 1.8 papunktį pripažinti netekusiu galios; Energetikos ministerija turės Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 1-228 „Dėl Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodikos patvirtinimo“ pripažinti netekusiu galios. Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“;
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turės pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr.
O3-761 „Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“; Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turės parengti Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimą; sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šilumos įrenginys, sąrašą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo teiktas išvadoms gauti suinteresuotoms institucijoms ir įmonėms, paskelbtas TAIS. Gautos išvados įvertintos teikiamame Įstatymo projekte. Argumentai dėl išvadų, į kurias Įstatymo projekte nebuvo atsižvelgta, teikiami derinimo pažymoje. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: šilumos ūkis, Taryba, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojas, šilumos tiekėjas, šilumos punktas, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas); „energinis naudingumas“, „centralizuotas šilumos tiekimas“, „atsinaujinantys energijos ištekliai“. 16.
Nėra. [¹] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
2021-12-02 Nr. XIVP-1164 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir joje nustatyti, kad „Šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti viso pastato šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, jeigu ji neatitinka efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kriterijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, ir šilumos ūkio specialiajame plane nėra numatyta iki 2025 m. gruodžio 31 d. jų pasiekti, ir jeigu šilumos vartotojai pastato energinio naudingumo sertifikatu gali pagrįsti, kad numatytas pastato apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrins ne mažiau kaip 20 procentų didesnį šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą.“ Pagal projektu siūlomą įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta teise galima pasinaudoti, jeigu nuo šilumos tiekimo sistemos atjungiami viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginiai. Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalis taip pat yra galima situacija, kai daugiabučio pastato šilumos vartotojai pakeičia viso pastato šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdą, atlikdami pastato remontą Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju nėra jokių reikalavimų pagrįsti, kad numatytas alternatyvus šilumos tiekimo sprendimas užtikrins gerokai didesnį energinį naudingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento.
Taigi galima lengvai apeiti siūlomas naujas 29 straipsnio nuostatas. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka būtų galima atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos pagal projektu siūlomas įstatymo 29 straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytas sąlygas, t.y. ar šiais atvejais nebus reikalingas remontas, o jeigu taip, tai kokia tvarka jis turės būti atliekamas, nes šiuo atveju nėra nuorodos į Statybos įstatymą. 2. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti įstatymo 29 straipsnį
dalyje nustatyta teise gali pasinaudoti pastato savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka priima sprendimą nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, ir nuo šilumos tiekimo sistemos atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius“. Atkreipiame dėmesį, jog šiuo atveju bus taikoma ir Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad jei šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Šiame kontekste manome, kad 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų yra akivaizdžiai per maža dauguma priimti tokiam reikšmingam sprendimui, kuriuo būtų nutraukta šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, ir nuo šilumos tiekimo sistemos atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginiai. Manytina, kad siekiant užtikrinti visų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir interesus, keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyta, jog toks sprendimas gali būti priimamas tik visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. 3. Projekto 10 straipsnį, vadovaujantis teisinio aiškumo principo reikalavimu, siūlome papildyti nuostatomis, nurodančiomis, ar projekto 3 straipsniu siūloma įstatymo 12 straipsnio 5 dalis taikoma tik tiems remonto darbams ir administracinėms sąnaudoms, kurie bus vykdomi ir atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-03-16 Nr. XIVP-1164(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-03-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 1.
Projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir joje nustatyti, kad „Šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, jeigu ji neatitinka efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kriterijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, ir šilumos ūkio specialiajame plane nėra numatyta iki 2025 m. gruodžio 31 d. jų pasiekti, ir jeigu šilumos vartotojai pastato energinio naudingumo sertifikatu gali pagrįsti, kad numatytas pastato apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrins ne mažiau kaip 20 procentų didesnį šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą.“ Pagal projektu siūlomą įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta teise galima pasinaudoti, jeigu nuo šilumos tiekimo sistemos atjungiami viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginiai. Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalis taip pat yra galima situacija, kai daugiabučio pastato šilumos vartotojai pakeičia viso pastato šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdą, atlikdami pastato remontą Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju nėra jokių reikalavimų pagrįsti, kad numatytas alternatyvus šilumos tiekimo sprendimas užtikrins gerokai didesnį energinį naudingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento. Taigi galima lengvai apeiti siūlomas naujas 29 straipsnio nuostatas.
Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka būtų galima atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos pagal projektu siūlomas įstatymo 29 straipsnio 4 ir 5 dalyje nustatytas sąlygas, t.y. ar šiais atvejais nebus reikalingas remontas, o jeigu taip, tai kokia tvarka jis turės būti atliekamas, nes šiuo atveju nėra nuorodos į Statybos įstatymą. Pritarti Ši įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata imperatyviai taikoma visais atvejais atliekant daugiabučio namo inžinerinių sistemų pertvarkymą, t.y. ir įstatymo 29 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais turės būti taikoma Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl teisinio aiškumo papildome 29 str. 4 dalį nuostata, kad „Daugiabučio namo šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
papildyti įstatymo 29 straipsnį 5 dalimi ir joje nustatyti, kad „Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta teise gali pasinaudoti pastato savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie Civilinio kodekso
nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, ir nuo šilumos tiekimo sistemos atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius“.
Atkreipiame dėmesį, jog šiuo atveju bus taikoma ir Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad jei šio straipsnio
nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Šiame kontekste manome, kad 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų yra akivaizdžiai per maža dauguma priimti tokiam reikšmingam sprendimui, kuriuo būtų nutraukta šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, ir nuo šilumos tiekimo sistemos atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginiai. Manytina, kad siekiant užtikrinti visų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir interesus, keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyta, jog toks sprendimas gali būti priimamas tik visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Pritarti Įvertinant tai, kad daugiabučiuose namuose sudėtinga sukviesti ir (ar) surasi visus 100 proc. daugiabučio namo butų savininkus (išvykę, emigravę, nenori dalyvauti sprendimų priėmime) siūlome neapsunkinti teikiamų įstatymo nuostatų taikymo ir palikti sprendimo priėmimo galimybę savininkas priimti sprendimą savininkų balsų dauguma. „5.
„5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta teise gali
pasinaudoti pastato savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, visų savininkų balsų dauguma priėmę sprendimą nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, ir nuo šilumos tiekimo sistemos atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo principo reikalavimu, siūlome papildyti nuostatomis, nurodančiomis, ar projekto 3 straipsniu siūloma įstatymo 12 straipsnio 5 dalis taikoma tik tiems remonto darbams ir administracinėms sąnaudoms, kurie bus vykdomi ir atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 10 straipsnis nustato, kad šis įstatymas įsigalioja 2022 m. birželio 1 d., pažymėtina, kad įstatymo nuostatos negaliojimo į praeitį (lex retro non agit). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Buitinių vartotojų sąjunga, 2021-12-08
Vyriausybė seimui 2020 11 26 yra pateikusi Lietuvos respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą, kuris netrukus bus svarstomas. Ryšium su tuo teikiame jam pastabas, pagrįstas
sąjunga, 2021-12-08 I. Dėl šilumos punktų priežiūros. Projektas šilumos tiekėjams suteikia teisę būti daugiabučių namų Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju. Tuo tarpu LRKT 2016-06-07 nutarime Nr. KT17-N8/2016 bylos Nr.
KT17-N8/2016 bylos Nr. 5/2014
paaiškino: 7.3. Vadinasi, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo), kuris vartotojų interesais turi siekti, kad šilumos energija būtų vartojama ekonomiškai ir racionaliai, ir šilumos tiekėjo bei su juo susijusių asmenų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą, interesai yra iš esmės skirtingi. O rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo pateikti Seimo atstovo Seimo nario Jurgio Razmos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais:
straipsnio 2, 4 dalyse (2012 m. birželio 28 d. redakcija) įtvirtintos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai (eksploatuotojai) veiktų šilumos vartotojų interesais. Išvengti interesų konflikto, kuris neišvengiamai kyla, kai daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka asmenys, nuosavybės, valdymo ar netiesioginiais papildomos naudos santykiais susiję su šilumos tiekėju, galima tik ribojant su šilumos tiekėju tam tikrais ryšiais susijusių asmenų dalyvavimą atliekant pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačius, jog šie asmenys negali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju (eksploatuotoju), siekiama užtikrinti, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) priimami sprendimai būtų objektyvesni, o paslaugų kaina ir kokybė labiau atitiktų daugiabučio namo gyventojų interesus.
Tuo tarpu Vyriausybės aiškinamajame rašte Seimui rašoma priešingai: Nuo 2012 m. galiojančio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju būti šilumos tiekėjui, kuris tiekia šilumą tam namui, nors vidaus sistemų priežiūra yra konkurencinė veikla, o pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Šis Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies draudimas, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galioja tik trims didiesiems Lietuvos miestams –Vilniui, Kaunui, Klaipėdai. draudžiamoji išimtis suponuoja prielaidą, kad didžiuosiuose miestuose neskatinama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) konkurencija, taip pat apribota galimybė šilumos vartotojams pasirinkti atitinkamą kvalifikaciją bei darbo patirtį turinčius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojus (eksploatuotojus). Įvertinant tai, būtina visiems atitinkamą kvalifikaciją turintiems rinkos dalyviams sudaryti konkurencines sąlygas vykyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros veiklą, tuo užtikrinant šilumos vartotojams galimybę pasirinkti kvalifikuotą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) konkurencingomis kainomis.
Įstatymo projektą parengti paskatino tai, kad šiuo metu Lietuvos trijuose didžiuosiuose miestuose Įstatymo nuostatomis ribojant galimybę šilumos tiekėjui vykdyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą iškreipiama konkurencinė aplinka pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens priežiūros rinkoje, ribojama šilumos vartotojų pasirinkimo galimybė, diskriminuojami didžiųjų miestų šilumos tiekėjai ir šilumos vartotojai, Įstatymo nuostatomis taikant nevienodas teisinio reguliavimo sąlygas, atsižvelgiant į tai 2021 m. rugsėjo 9 d. įvykusiame tarpinstituciniame pasitarime „Dėl institucijų veiksmų dėl artėjančio šildymo sezono“ (protokolas Nr. LV-393 5 klausimas) buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo pritarta tikslingumui numatyti galimybę šilumos tiekėjams vykdyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) veiklą, taip pagerinant paslaugų kokybę, sumažinant energinius nuostolius bei užtikrinant konkurenciją šilumos punktų paslaugų teikėjų rinkoje. Tuo tarpu Seimo Teisės departamentas pastabų Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio pakeitimams pastabų nesuprantama kodėl nepareiškė......... Nepritarti Paaiškinimas dėl kečiamo teisinio reguliavimo teikiamas aiškinamajame rašte. 3. Buitinių vartotojų sąjunga, 2021-12-08 II. Dėl šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų nuosavybės. Nors ir LR Konstitucija nustato:
Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Tačiau galiojantis Šilumos ūkio įstatymas nustato: 44.
Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Visų pirma tai šilumos punktas (kuriame beje ruošiamas ir karštas vanduo) yra vientisas, nedalomas įrenginys įrenginys Todėl apie jo atskirus įrenginius iš vis nedera kalbėti. Juo labiau iš to daryti išvadą, kad – šilumos tiekėjo nuosavybėje esantis šilumos punktas yra namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Betgi štai paaiškinamajame rašte rašoma:
Parengti Įstatymo projekto pakeitimus paskatino tai, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. priimtais Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimais šilumos punktai buvo pripažinti neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe. Tuo tarpu Seimo Teisės departamentas savo nuomonės dėl tokio neteisingo Šilumos ūkio įstatymo nuostatos traktavimo ir taikymo nieko neišsakė .... Aplamai nuostata:
Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Yra niekinė, nes Civilinio kodekso 4.82 straipsnis nustato, kad daugiabučio namo savininkas negali perduoti savo bendrosios nuosavybės dalies šilumos punkte. Nepritarti Pastaba nesuprantama, nepateiktas konkretus pasiūlymas. 4. Buitinių vartotojų sąjunga, 2021-12-08 III.
Dėl apmokėjimo už šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūrą. Civilinis kodeksas daugiabučių namų butų ir patalpų savininkams nustato prievolę apmokėti bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidas. Civilinis kodeksas taip pat nustato, kad pastarieji neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šilumos tiekėjo šilumos punktai daugiabučiuose namuose yra centralizuotai tiekiamos šilumos ir decentralizuoto karšto vandens tiekimo sistemų neatskiriamos dalys. O daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus su šilumos ir karšto vandens tiekėjais sieja sutartiniai santykiai. Ir centralizuotai tiekiamų šilumos ir decentralizuotai - karšto vandens kainos turi būti pagrįstos tiekėjų patirtomis sąnaudomis. Į jas turi įeiti ir šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančių daugiabučiuose namuose besirandančių šilumos punktų priežiūros, remonto ir kitos sąnaudos. Tokiu būdu sumoje įstatymo projekto nuostata, kad šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti proporcingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje šilumos tiekėjui už daugiabučio namo šilumos punkto, nuosavybės teise priklausančio šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, remonto darbus ir t.t. yra neteisinga. Tuo tarpu Seimo Teisės departamentas savo nuomonės dėl tokios akivaizdžiai neteisingo Šilumos ūkio įstatymo projekto nuostatos nieko neišsakė .... Nepritarti Paaiškinimas dėl teisinio reguliavimo teikiamas aiškinamajame rašte. 5. Buitinių vartotojų sąjunga, 2021-12-08 IV. Dėl šilumos tiekėjų šilumos punktų daugiabučiuose namuose perėmimo. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka gali įsigyti šilumos tiekėjo šilumos punktus, esančius jų pastatuose.
Dalyje šalies miestų ir rajonų taip ir yra padaryta, tačiau pvz. Vilniuje, iš ~6000 šilumos punktų maždaug pusė jų priklauso šilumos tiekėjui. Savaime suprantama, kad butų žymiai mažiau įvairių problemų, kada visi daugiabučių namų šilumos punktai būtų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektai. Šis procesas pamažu vyksta, pvz. Vilniuje renovuojant daugiabučius namus šilumos tiekėjas nederina renovacijos projekto, jeigu jo šilumos punktas neišsiperkamas (už 0,29 € be PVM). Šį procesą paspartintų šilumos tiekėjų šilumos punktų priežiūros ir kt. sąnaudų įtraukimas į šilumos ir karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens vartotojai turėtų galimybę pasirinkti mažesnę šilumos kainą ir atsisakyti karšto vandens kainos. Nepritarti Rengiant Šilumos ūkio įstatymo projektą buvo svarstoma ir BVS siūloma alternatyva - šilumos punktų sąnaudas įtraukti į šilumos ir karšto vandens kainas, tačiau konsultacijų metu, šios nuostatos buvo atsisakyta dėl skirtingos šilumos punktų būklės ir jų nuosavybės formos, kas komplikuotų šilumos kainų nustatytą ir galimai pažeistų vartotojų teises. 6. Buitinių vartotojų sąjunga, 2021-12-08 Sumoje, vertinat dar ir tai, kad šis įstatymo projektas nebuvo apsvarstytas Šilumos taryboje, kurioje yra ir vartotojų atstovai, kad ministerija aplamai nevykdo teisės aktų stebėsenos, siūlome ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 12, 17, 20,
PROJEKTĄ gražinti tobulinimui dėl neatitikimo Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui. LRKT nutarimui. Nepritarti Šilumos ūkio įstatymo projektas buvo viešai svarstomas ir visi suinteresuoti asmenys tame skaičiuje ir Šilumos tarybos nariai turėjo galimybę pateikti Šilumos ūkio įstatymo projektui savo pastabas ir pasiūlymus. 7.
sąjunga, 2021-12-21 Ši Šilumos ūkio įstatymo nuostata turi būti nedelsiant naikintina ir pakeista tinkama:
vandens sistemos Šilumos punktas – prie šilumos perdavimo tinklo įvado prijungtas pastato įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus ir geriamą vandenį pašildantis iki higienos norma nustatytos karšto vandens temperatūros. Nepritarti Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 44 d. „šilumos punktas“ pakeitimais šilumos punkto nuosavybės reguliavimas buvo nukreiptas į ateitį ir nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią šilumos punktas negalėtų būti perleidžiamas ar įgyjamas ne namo butų ir patalpų savininkų ir turėtų išlikti namo savininkų bendrajai daline nuosavybe. 8. Buitinių vartotojų sąjunga, 2021-12-21 Savaime suprantame kad šilumos ir karšto vandens tiekėjų šilumos punktų priežiūros (eksploatacijos) visos pateiktos sąnaudos turi būti apmokėtos, tačiau tik tiesiogiai jų savininkams
Šilumos ūkio įstatyme. Pritarti Taip ir nustato Šilumos ūkio įstatymo projektas: Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi: „5. Šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti proporcingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje šilumos tiekėjui už daugiabučio namo šilumos punkto, nuosavybės teise priklausančio šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, remonto darbus...“
pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Energetikos ir darnios plėtros komisija,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1. Pasiūlymas: Papildyti 29 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos ir (ar)
karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti viso pastato šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, jeigu ji neatitinka efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kriterijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, ir šilumos ūkio specialiajame plane nėra numatyta iki 2025 m. gruodžio 31 d. jų pasiekti, ir jeigu šilumos vartotojai pastato energinio naudingumo sertifikatu gali pagrįsti, kad numatytas pastato apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrins ne mažiau kaip 20 procentų didesnį šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą. Kai šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra susijęs su šilumos vartotojų įrenginių atjungimu nuo šilumos tiekimo sistemos, šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti galima tik tuo atveju, jeigu šilumos ir
(ar) karšto vandens tiekėjui kompensuojamos išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl fizinio atjungimo, ir neamortizuota turto dalis (likutinė vertė), reikalinga šilumai ir (ar) karštam vandeniui vartotojui tiekti. Daugiabučio namo šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą.“
darnios plėtros komisija,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2. Pasiūlymas: Papildyti 29 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta teise gali pasinaudoti pastato savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, visų savininkų balsų dauguma priėmę sprendimą nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, ir nuo šilumos tiekimo sistemos atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komiteto 2022-03-0910 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto svarstymo procedūros Seime užsitęsė, būtina patikslinti priimto įstatymo įsigaliojimo terminus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo įsigaliojimą ir taikymą nustatantį 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d
Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Gintautas Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka