Projekto lyginamasis variantas
akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 5 dalį. 5. Uosto kapitonas – asmuo, atliekantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka. 3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 7 dalį. 7. Laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. 4. Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto uosto
naudojimo, taisykles ir Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto uosto laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo susisiekimo ministerija, ministras. nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams uoste esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ir jų padaliniams.“
Pakeisti 12¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Uosto kapitonas neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu nesumokėtos tam laivui paskaičiuotos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, nepadengė išlaidų, kurias Uosto direkcija patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Sumokėjus uosto rinkliavas, baudas ir padengus uostą valdančios įmonės išlaidas arba pateikus prievolių įvykdymo užtikrinimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, uosto kapitonas leidžia laivui išplaukti iš uosto.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹ straipsnis. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio
suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo tikslas – patvirtinti, kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos sistema atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. 2. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos reikalavimus įgyvendina ir tikrina atsakingos institucijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas funkcijas ir tvarką.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 6 straipsnis.
Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 5 dalį. 5. Uosto kapitonas – asmuo, atliekantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka. 3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 7 dalį. 7. Laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. 4. Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto uosto
naudojimo, taisykles ir Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto uosto laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo susisiekimo ministerija, ministras. nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams uoste esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ir jų padaliniams.“
Pakeisti 12¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Uosto kapitonas neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu nesumokėtos tam laivui paskaičiuotos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, nepadengė išlaidų, kurias Uosto direkcija patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Sumokėjus uosto rinkliavas, baudas ir padengus uostą valdančios įmonės išlaidas arba pateikus prievolių įvykdymo užtikrinimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, uosto kapitonas leidžia laivui išplaukti iš uosto.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹ straipsnis. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio
suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo tikslas – patvirtinti, kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos sistema atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. 2. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos reikalavimus įgyvendina ir tikrina atsakingos institucijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas funkcijas ir tvarką.“
dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2.
įstatymo įsigaliojimo, priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma
Projekto lyginamasis variantas
akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 5 dalį. 5. Uosto kapitonas – asmuo, atliekantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka. 3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 7 dalį. 7. Laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. 4. Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto uosto
naudojimo, taisykles ir Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto uosto laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo susisiekimo ministerija, ministras. nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams uoste esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ir jų padaliniams.“
Pakeisti 12¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Uosto kapitonas neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivybos bendrovė nesumokėjo tam laivui apskaičiuotų uosto rinkliavų ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, kurias Uosto direkcija patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Kai laivybos bendrovė sumoka uosto rinkliavas, baudas ir padengia uostą valdančios įmonės išlaidas arba pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, uosto kapitonas leidžia laivui išplaukti iš uosto.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:
„31¹ straipsnis. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio
suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo tikslas – patvirtinti, kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos sistema atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. 2. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos reikalavimus įgyvendina ir tikrina atsakingos institucijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas funkcijas ir tvarką.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 2, 8 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹
uždaviniai Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 8 ir 12¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant efektyviau užtikrinti uosto kapitono funkcijų vykdymą, uosto mokesčių surinkimą ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (toliau – uoste) esančių įrenginių (terminalų) apsaugos organizavimą ir kontrolę, taip pat, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siekiama suderinti keičiamų sąvokų apibrėžtis su Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 8, 32, 75 ir 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu statymo projekte ir Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 2, 4, 6, 10 ir
vienodą teisinių santykių reguliavimą. Priėmus Įstatymo projektą esminės susijusių įstatymų sąvokos būtų keičiamos sistemiškai ir būtų išvengiama problemų dėl nevienodo minėtų įstatymų nuostatų taikymo, būtų užtikrinamas teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą ir uostų veiklą, vientisumas ir sistemiškumas. Uosto teritorijoje siekiama užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų, kurie nėra sudarę sutarties su valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl veiklos uoste, veiklos reglamentavimą. Siekiama suvienodinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo reikalavimus dėl kai kurių uosto kapitono veiksmų. 2.
ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyrius (vedėjas Juozas Darulis, tel. 239 3980, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – šio skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Kungys (tel. 239 3930, el. p. [email protected]). 3. Projekto siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 28 straipsnyje reglamentuotas uosto įrenginių apsaugos vertinimas. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 12¹ straipsnis nustato uosto kapitono įgaliojimus, o šio įstatymo 8 straipsnis – naudojimosi uostu tvarką. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą Pripažįstamos netekusiomis galios „uosto“, „uosto kapitono“ ir „laivo“ sąvokos ir įtvirtinama nuostata, kad šios ir kitos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme. Tokiu būdu Įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projekte nustatomas vienodas uosto kapitono kompetencijos srities reguliavimas, vienodai apibrėžiamas laivas ir uostas. Atsižvelgiant į tai, kad uosto įrenginių apsaugos vertinimas pagal teisinių santykių prigimtį nepatenka į Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo reguliavimo apimtį, minėtomis nuostatomis siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą.
Pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį uosto naudotojas – su valstybės įmone Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens, kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis komercine ir ūkine veikla, filialas, tačiau uosto teritorijoje turi būti reglamentuojama fizinių ir juridinių asmenų, kurie nėra sudarę minimos sutarties, veikla. Siūlome, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo reikalavimai būtų taikomi uoste esantiems ir veiklą vykdantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projekte projekte pagal prigimtį yra reglamentuota laivų apsauga, tačiau išbraukiamos nuostatos dėl uostuose esančių terminalų apsaugos reglamentavimo, todėl Įstatymo projektas papildomas straipsniu, kuris numato uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo tikslus, nustato uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos reikalavimų įgyvendinimo ir tikrinimo tvarką, atsakingas institucijas ir jų funkcijas. Įsigaliojus teikiamam Įstatymo projektui, būtų suderintos Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose vartojamos jūrų laivybos srities sąvokų apibrėžtys, užtikrinamas teisės aktų vientisumas ir sistemiškumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma.
Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus įstatymo projektą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, nereikės keisti galiojančių teisės aktų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų. Įstatymo projektu tikslinamos sąvokos yra aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimantieji Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, numatoma, kad dėl jo įgyvendinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
dėl uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos reikalavimų įgyvendinimo ir tikrinimo tvarkos ir funkcijų patvirtinimo. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingos lėšos Teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. Nenumatoma, kad priėmus Įstatymo projektą bus galima sutaupyti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įtraukiant šį projektą į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Saugi laivyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2014-09-01 Nr. XIIP-815(2) Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekto 5 straipsnis nustato, kad įstatymo projektas įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., o susijęs įstatymo projektas Nr. XIP-2151(3)
„Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymas“ įsigaliotų 2015
m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar šių teisės aktų įsigaliojimo data neturėtų būti suderinta. Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, Jadvyga Andriuškevičiūtė pavaduojanti Teisės departamento direktorių D. Zebleckis I. Jarukaitienė
DĖL
2014-10-09 Nr. XIIP-815(4) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis I. Jarukaitienė
komitetas
d. Vilnius
klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-09-015 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekto 5 straipsnis nustato, kad įstatymo projektas įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., o susijęs įstatymo projektas Nr. XIP-2151(3) „Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymas“ įsigaliotų 2015 m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar šių teisės aktų įsigaliojimo data neturėtų būti suderinta. Pritarti. Šis įstatymas turi įsigalioti 2015 m. gegužės 1 d., kaip ir kiti susiję įstatymai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai:
A.Mockus J.Razma
komitetas
nariai: R.Žemaitaitis, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Šimašius. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Smetonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai J.Darulis ir A.Kungys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-09-015 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekto 5 straipsnis nustato, kad įstatymo projektas įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., o susijęs įstatymo projektas Nr. XIP-2151(3) „Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymas“ įsigaliotų 2015 m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar šių teisės aktų įsigaliojimo data neturėtų būti suderinta. Pritarti. Šis įstatymas turi įsigalioti 2015 m. gegužės 1 d., kaip ir kiti susiję įstatymai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis