Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 4 straipsnio 4 dalį naujais 8, 9, 10 ir 11 punktais ir išdėstyti taip:
„8) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;
9) Šaulių žvaigždė;
10) Šaulių žvaigždės medalis;
11) Dariaus ir Girėno medalis.“
pakeitimas Papildyti 7 straipsnio 1 dalį naujais 28, 29, 30, 31 punktais ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„28) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;
29) Šaulių žvaigždė;
30) Šaulių žvaigždės medalis;
31) Dariaus ir Girėno medalis.“
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį naujais 4 ir 5 punktais ir juos išdėstyti taip: „4) krašto apsaugos ministras – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu asmenis, įrašytus šio įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose;
5) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu asmenis, įrašytus šio įstatymo 41¹straipsnio 1 dalies 2 punkte.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės apdovanojimus iškilmingai įteikia
Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šaulių žvaigždę, Šaulių žvaigždės medalį bei Dariaus ir Girėno medalį iškilmingai įteikia Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo ar jo įgaliota institucija.“
19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 36, 39,40 ir 41 punktus ir išdėstyti taip: „36) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras);
37) Lietuvos nepriklausomybės medalis (nebeapdovanojama);
38) Sausio 13-osios atminimo medalis;
39) Šaulių žvaigždė (apdovanoja krašto apsaugos ministras);
40) Šaulių žvaigždės medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras);
41) Dariaus ir Girėno medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras).“
Papildyti įstatymo III skyrių naujais aštuntuoju,, devintuoju, dešimtuoju bei vienuoliktuoju skirsniais ir šiuos skirsnius išdėstyti taip:
kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu
1Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanojami:
dalyvavusius kautynėse su priešais, ir ištarnavę kariuomenėje ne mažiau kaip vienus metus, o partizanų būriuose – 6 mėnesius: mobilizuojami asmenys ir šaukiamieji naujokai - iki jiems nustatyto mobilizacijų ar šaukimų termino, karo kapelionai ir dvasinių seminarijų auklėtiniai, buvę svetimų kariuomenių karininkai, karo valdininkai ir puskarininkiai, asmenys buvę laisvi nuo mobilizacijų ir šaukimų, asmenys, atvykę iš priešų okupuotų Lietuvos sričių iki pirmojo jų nuolatinių gyvenamųjų vietų išvadavimo iš okupantų.
Mobilizacijų ir šaukimų, kiti priėmimo į tarnybą terminai, okupuotos Lietuvos teritorijos ir jų išvadavimo laikas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos teisės aktuose;
nustatyta tvarka pripažinti kariais savanoriais;
darbuotojai, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariai savanoriai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus darbuotojai, priimti į tarnybą po 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir ištarnavę ne mažiau kaip 6 mėnesius;
išbuvę šios sąjungos nariais ne mažiau kaip 1 metus, gynę bei saugoję valstybinės reikšmės objektus laikotarpyje nuo 1991 m. sausio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims nustatytas tarnybos laikas neribojamas, jei jo neištarnavo dėl svarbių, ne nuo jų priklausančių aplinkybių. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu neapdovanojami, jei jie buvo pabėgę, pasišalinę iš tarnybos vietos arba vadovybės nušalinti nuo pareigų. 4.
medaliu, vadinami Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais. 5. Apdovanojus po mirties, medalis ir apdovanojimo dokumentai gali būti įteikti Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams. 41²straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį sudaro:
1) medalis – žalvarinis, 36 mm skersmens. Priekinėje medalio pusėje – dviejų sukryžiuotų rankose laikomų kardų, kurių vienas perkirstas, atvaizdas; tolumoje – Gedimino pilis, nuo kurios įstrižai medalio vaizduojama perkirsta grandinė. Kitoje pusėje – ąžuolo (kairėje) ir lauro (dešinėje) šakelės ir įrašas „LIETUVOS SAVANORIUI“;
2) kaspinėlis – žalio muaro, 32 mm pločio, su trimis raudonomis juostelėmis kraštuose ir viduryje. DEVINTASIS SKIRSNIS
garbės ženklas pagerbti šauliams ir kitiems asmenims, padariusiems Šaulių sąjungai arba Lietuvai naudingų darbų. 2. Šaulių žvaigžde apdovanojami:
1) šauliai, kurie, eidami atsakingas Šaulių sąjungoje pareigas, pasižymėjo organizaciniais darbais arba, būdami paprastais šauliais, pasižymėjo ypatingu uolumu, sąžiningumu ir ištvermingumu;
2) Šaulių sąjungai arba Lietuvai nusipelnę asmenys. 3. Šaulių žvaigžde gali būti apdovanojami ir užsienio valstybių šauliai bei asmenys, parodę Lietuvos šaulių sąjungai ypatingo palankumo. 4. Šaulių žvaigžde apdovanojama kartą per metus - Šaulių sąjungos šventės dieną. Išimtiniais atvejais galima apdovanoti ir kitu laiku. 5. Asmenys, apdovanoti Šaulių žvaigžde, turi teisę ją nešioti tiek dėvėdami uniformą, tiek civilinius rūbus. 6. Šulių žvaigždė gali būti atimta teismo sprendimu už su šaulio garbe nesuderinamus nusižengimus. 7.
šaulių paradus, šventes ir kitus viešus pasirodymus pagerbiami specialiu ceremonialu, nustatytu Šaulių sąjungos centro vadovybės ir patvirtintu Krašto apsaugos ministro. 41⁴ straipsnis. Šaulių žvaigždės struktūra Šaulių žvaigždę sudaro:
emblema, kryžmai sudėti šautuvas ir senovės lietuvių trimitas. Žvaigždė - balto metalo. Trikampių viršus žaliai emaliuotas. Vytis sidabrinis apskritame, raudonai emaliuotame dugne. Viršutinio trikampio vidury - šaulių skydas. Trikampio spindulių ir dugno apskritimo kraštai ornamentuoti. Žvaigždės skersmuo – 44 mm. Kitoje žvaigždės pusėje įrašas "Už nuopelnus", Šaulių sąjungos inicialai bei Šaulių sąjungos ir Šaulių žvaigždės įsteigimo metai "1919-1930". 2) kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose ir raudona viduryje. DEŠIMTASIS SKIRSNIS
41⁵ straipsnis. Apdovanojimas Šaulių žvaigždės medaliu Šaulių žvaigždės medalis yra garbės ženklas pagerbti pasižymėjusiems šauliams ir kitiems Šaulių sąjungai nusipelniusiems asmenims. 41⁶Šaulių žvaigždės medalis Šaulių žvaigždės medalį sudaro:
1) medalis - bronzinis. Priekinėje medalio pusėje yra: ąžuolo lapų vainike šaulių ženklas su sukryžiuotais šautuvu ir trimitu; viršuje - Šaulių žvaigždė, o apačioje - pelėda ant knygos. Kitoje medalio pusėje yra: viršuje - skaičiai "1919-1939", apačioje - laurų vainike sodyba; viduryje - saulės spindulių fone įrašas "Dirbk ir budėk Lietuvos garbei". 2) kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose. VIENUOLIKTASIS
ir Stasio Girėno 1933 metais atliktam skrydžiui per Atlantą įamžinti ir skiriamas pagerbti asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvos aviacijai. 2.
Respublikos ir kitų valstybių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės. 41⁸ straipsnis. Dariaus ir Girėno medalis Dariaus ir Girėno medalį sudaro:
1) medalis - bronzinis, apskritas. Priekinės medalio pusės krašte yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm aukščio briauna. Medalyje yra reljefinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno galvų atvaizdas ir aplink įrašas „Darius ir Girėnas“. Kitos medalio pusės krašte yra tokia pat kaip ir priekinėje pusėje briauna. Per centrą, Dariaus ir Girėno maršrutus žyminčių kontinentų silueto fone, įrašas „1933 07 15- 17. Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“. 2) medalio kaspinas žydras su dviem žaliomis juostelėmis.”7 straipsnis. 42 ir 43 straipsnių pakeitimas Išbraukti 42, 43 straipsnius ir 44, 45 straipsnius laikyti 42, 43 straipsniais:
„42 straipsnis. Apdovanojimo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir
Šaulių žvaigždės medaliu tvarka Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras. 43 straipsnis. Apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu tvarka Dariaus ir Girėno medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1d. 2. Pasiūlyti Respublikos Prezidentui iki 2016 m. birželio 30 d. patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Juozas Olekas Vytautas Saulis Gediminas Kirkilas Algimantas Dumbrava Valentinas Stundys Arimantas Dumčius
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 4 straipsnio 4 dalį naujais 8, 9, 10 ir 11 punktais ir išdėstyti taip:
„8) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;
9) Šaulių žvaigždė;
10) Šaulių žvaigždės medalis;
11) Dariaus ir Girėno medalis.“
pakeitimas Papildyti 7 straipsnio 1 dalį naujais 28, 29, 30, 31 punktais ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„28) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;
29) Šaulių žvaigždė;
30) Šaulių žvaigždės medalis;
31) Dariaus ir Girėno medalis.“
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį naujais 4 ir 5 punktais ir juos išdėstyti taip: „4) krašto apsaugos ministras – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu asmenis, nurodytus šio įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose;
5) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu asmenis, nurodytus šio įstatymo 41¹straipsnio 1 dalies 2 punkte.“
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 36, 39,40 ir 41 punktus ir išdėstyti taip: „36) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras);
37) Lietuvos nepriklausomybės medalis (nebeapdovanojama);
38) Sausio 13-osios atminimo medalis;
39) Šaulių žvaigždė (apdovanoja krašto apsaugos ministras);
40) Šaulių žvaigždės medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras);
41) Dariaus ir Girėno medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras).“
Įstatymo III skyriaus pakeitimas Papildyti įstatymo III skyrių naujais aštuntuoju, devintuoju ir dešimtuoju skirsniais ir šiuos skirsnius išdėstyti taip:
kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu
reikšmingų nuopelnų Lietuvos valstybei, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas:
dalyvavusius kovose su priešais, ir ištarnavę kariuomenėje ne mažiau kaip vienus metus, o partizanų būriuose – 6 mėnesius: mobilizuojami asmenys ir šauktiniai
Mobilizacijų ir šaukimų, kiti priėmimo į tarnybą terminai, okupuotos Lietuvos teritorijos ir jų išvadavimo laikas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos teisės aktuose;
tvarka pripažinti kariais savanoriais;
darbuotojai, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariai savanoriai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus darbuotojai, priimti į tarnybą po 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir ištarnavę ne mažiau kaip 6 mėnesius;
išbuvę šios sąjungos nariais ne mažiau kaip 1 metus, gynę bei saugoję valstybinės reikšmės objektus laikotarpyje nuo 1991 m. sausio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims nustatytas tarnybos laikas netaikomas, jei jo neištarnavo dėl svarbių, ne nuo jų priklausančių aplinkybių. 3.
kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu neapdovanojami, jei jie buvo pabėgę, pasišalinę iš tarnybos vietos arba vadovybės nušalinti nuo pareigų. 4. Asmenys, apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, vadinami Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais. 41²straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį sudaro:
1) medalis – žalvarinis, 36 mm skersmens. Priekinėje medalio pusėje – dviejų sukryžiuotų rankose laikomų kardų, kurių vienas perkirstas, atvaizdas; tolumoje – Gedimino pilis, nuo kurios įstrižai medalio vaizduojama perkirsta grandinė. Kitoje pusėje – ąžuolo (kairėje) ir lauro (dešinėje) šakelės ir įrašas „LIETUVOS SAVANORIUI“;
2) kaspinėlis – žalio muaro, 32 mm pločio, su trimis raudonomis juostelėmis kraštuose ir viduryje. DEVINTASIS
1Šaulių žvaigždė yra garbės ženklas pagerbti šauliams Lietuvos Respublikos piliečiams,
asmenims be pilietybės ir užsieniečiams, ypatingai nusipelniusiems Lietuvos valstybei ir Lietuvos šaulių sąjungai. 2. Šaulių žvaigžde apdovanojami:
1) šauliai, kurie, eidami atsakingas Lietuvos šaulių sąjungoje pareigas, pasižymėjo organizaciniais darbais arba, būdami paprastais šauliais, pasižymėjo ypatingu uolumu, sąžiningumu ir ištvermingumu;
2) Lietuvos šaulių sąjungai ir Lietuvai nusipelnę asmenys. 3. Asmenys, apdovanoti Šaulių žvaigžde, turi teisę ją nešioti tiek dėvėdami uniformą, tiek civilinius rūbus. 41⁴ straipsnis. Šaulių žvaigždės struktūra Šaulių žvaigždę sudaro:
1) žvaigždė - trys trikampiai, sujungti valstybiniu Vyčiu, apsuptu spinduliais su šaulių emblema, kryžmai sudėti šautuvas ir senovės lietuvių trimitas. Žvaigždė - balto metalo. Trikampių viršus žaliai emaliuotas. Vytis sidabrinis apskritame, raudonai emaliuotame dugne. Viršutinio trikampio vidury - šaulių skydas.
Trikampio spindulių ir dugno apskritimo kraštai ornamentuoti. Žvaigždės skersmuo – 44 mm. Kitoje žvaigždės pusėje įrašas "Už nuopelnus", Šaulių sąjungos inicialai bei Šaulių sąjungos ir Šaulių žvaigždės įsteigimo metai "1919-1930". 2) kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose ir raudona viduryje. 41⁵Šaulių žvaigždės medalis Šaulių žvaigždės medalį sudaro:
1) medalis - bronzinis. Priekinėje medalio pusėje yra: ąžuolo lapų vainike šaulių ženklas su sukryžiuotais šautuvu ir trimitu; viršuje - Šaulių žvaigždė, o apačioje - pelėda ant knygos. Kitoje medalio pusėje yra: viršuje - skaičiai "1919-1939", apačioje - laurų vainike sodyba; viduryje - saulės spindulių fone įrašas "Dirbk ir budėk Lietuvos garbei". 2) kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose. 41⁶ straipsnis. Apdovanojimas Šaulių žvaigždės medaliu Šaulių žvaigždės medalis yra garbės ženklas pagerbti pasižymėjusiems šauliams Lietuvos respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsieniečiams, nusipelniusiems Lietuvos valstybei ir Lietuvos šaulių sąjungai. DEŠIMTASIS
41⁷straipsnis. Apdovanojimas Dariaus ir Girėno medaliu Dariaus ir Girėno medalis įsteigtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 metais atliktam skrydžiui per Atlantą įamžinti ir skiriamas pagerbti ypač nusipelniusiems Lietuvos valstybei ir Lietuvos aviacijai. 41⁸ straipsnis. Dariaus ir Girėno medalis Dariaus ir Girėno medalį sudaro:
1) medalis - bronzinis, apskritas. Priekinės medalio pusės krašte yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm aukščio briauna. Medalyje yra reljefinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno galvų atvaizdas ir aplink įrašas „Darius ir Girėnas“. Kitos medalio pusės krašte yra tokia pat kaip ir priekinėje pusėje briauna. Per centrą, Dariaus ir Girėno maršrutus žyminčių kontinentų silueto fone, įrašas „1933 07 15-17. Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“. 2) medalio kaspinas žydras su dviem žaliomis juostelėmis.”
42 ir 43 straipsnių pakeitimas 42 ir 43 straipsnius pripažinti netekusiais galios. „42 straipsnis. Apdovanojimo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu tvarka Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras. 43 straipsnis. Apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu tvarka Dariaus ir Girėno medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras.“ 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1d. 2. Pasiūlyti Respublikos Prezidentui iki 2016 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Juozas Olekas Vytautas Saulis Gediminas Kirkilas Algimantas Dumbrava Valentinas Stundys Arimantas Dumčius
Projekto lyginamasis variantas
4,
1Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 8 punktu:
„8) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių
medalis;“. 2. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 9 punktu:
„9) Šaulių žvaigždė;“. 3. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 10 punktu:
„10) Šaulių žvaigždės medalis;“. 4. Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 11 punktu:
„11) Dariaus ir Girėno medalis.“
pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 28 punktu:
„28) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių
medalis;“. 2. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 29 punktu:
„29) Šaulių žvaigždė;“. 3. Papildyti 7 straipsnio
1 dalį 30 punktu:
„30) Šaulių žvaigždės medalis;“. 4. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 31 punktu:
„31) Dariaus ir Girėno medalis.“
1Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) krašto apsaugos ministras – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu asmenis, nurodytus šio įstatymo 41¹ straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose;“. 2. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 45 punktu: „5) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu asmenis, nurodytus šio įstatymo 41¹straipsnio 1 dalies 2 punkte.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 36 punktą ir jį išdėstyti taip:
„36) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras);“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: „39) Šaulių žvaigždė (apdovanoja krašto apsaugos ministras);“. 3. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 40 punktą ir jį išdėstyti taip:
„40) Šaulių žvaigždės medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras);“. 4.
4Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 41 punktą ir jį išdėstyti taip:
„41) Dariaus ir Girėno medalis (apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras).“.“
pakeitimas
skirsniu:
kūrėjų savanorių medaliu
reikšmingų nuopelnų Lietuvos valstybei, kuriems pasiekti buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas:
dalyvavusius kovose su priešais, ir ištarnavę kariuomenėje ne mažiau kaip vienus metus, o partizanų būriuose – 6 mėnesius: mobilizuojami asmenys ir šauktiniai – iki jiems nustatyto mobilizacijų ar šaukimų termino, karo kapelionai ir dvasinių seminarijų auklėtiniai, buvę svetimų kariuomenių karininkai, karo valdininkai ir puskarininkiai, asmenys, buvę laisvi nuo mobilizacijų ir šaukimų, asmenys, atvykę iš priešų okupuotų Lietuvos sričių iki pirmojo jų nuolatinių gyvenamųjų vietų išvadavimo iš okupantų.
Mobilizacijų ir šaukimų, kiti priėmimo į tarnybą terminai, okupuotos Lietuvos teritorijos ir jų išvadavimo laikas reglamentuojami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos teisės aktuose;
(rezistencijos) 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, Įstatymo nustatyta tvarka pripažinti kariais savanoriais;
3) Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės etatiniai darbuotojai, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariai savanoriai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriaus darbuotojai, priimti į tarnybą nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir ištarnavę ne mažiau kaip 6 mėnesius;
išbuvę šios sąjungos nariais ne mažiau kaip vienus metus, gynę ir saugoję svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilius objektus laikotarpiu nuo 1991 m. sausio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims nustatytas tarnybos laikas netaikomas, jeigu jo neištarnavo dėl svarbių, ne nuo jų priklausančių aplinkybių. 3.
straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu neapdovanojami, jeigu jie buvo pabėgę, pasišalinę iš tarnybos vietos arba buvo vado nušalinti nuo pareigų. 4. Asmenys, apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, vadinami Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais. 41²straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį sudaro:
1) medalis – žalvarinis, 36 mm skersmens. Priekinėje medalio pusėje – dviejų sukryžiuotų rankose laikomų kardų, kurių vienas perkirstas, atvaizdas; tolumoje – Gedimino pilis, nuo kurios įstrižai medalio vaizduojama perkirsta grandinė. Kitoje pusėje – ąžuolo (kairėje) ir lauro (dešinėje) šakelės ir įrašas „LIETUVOS SAVANORIUI“;
2) kaspinėlis – žalio muaro, 32 mm pločio, su trimis raudonomis juostelėmis kraštuose ir viduryje.“
skirsniu:
piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsieniečiams, ypač nusipelniusiems Lietuvos valstybei ir Lietuvos šaulių sąjungai. 2. Šaulių žvaigžde apdovanojami Lietuvos šaulių sąjungos nariai, pasižymėję organizaciniais darbais, ypatingu uolumu, sąžiningumu ir ištvermingumu. 3. Asmenys, apdovanoti Šaulių žvaigžde, turi teisę ją nešioti tiek dėvėdami uniformą, tiek civilius drabužius. 41⁴ straipsnis. Šaulių žvaigždės struktūra Šaulių žvaigždę sudaro:
1) žvaigždė – trys trikampiai, sujungti valstybiniu Vyčiu, apsuptu spinduliais su šaulių emblema, kryžmai sudėti šautuvas ir senovės lietuvių trimitas. Žvaigždė – balto metalo. Trikampių viršus žaliai emaliuotas. Vytis sidabrinis apskritame, raudonai emaliuotame dugne. Viršutinio trikampio vidury – šaulių skydas. Trikampio spindulių ir dugno apskritimo kraštai ornamentuoti. Žvaigždės skersmuo – 44 mm.
Žvaigždės skersmuo – 44 mm. Kitoje žvaigždės pusėje įrašas „Už nuopelnus“, Šaulių sąjungos inicialai ir Šaulių sąjungos ir Šaulių žvaigždės įsteigimo metai „1919–1930“;
2) kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose ir raudona viduryje. 41⁵ straipsnis. Apdovanojimas Šaulių žvaigždės medaliu Šaulių žvaigždės medalis yra skiriamas pasižymėjusiems Lietuvos šaulių sąjungos nariams Lietuvos Respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsieniečiams, nusipelniusiems Lietuvos valstybei ir Lietuvos šaulių sąjungai. 41⁶straipsnis. Šaulių žvaigždės medalis Šaulių žvaigždės medalį sudaro:
1) medalis – bronzinis. Priekinėje medalio pusėje yra: ąžuolo lapų vainike šaulių ženklas su sukryžiuotais šautuvu ir trimitu; viršuje – Šaulių žvaigždė, o apačioje – pelėda ant knygos. Kitoje medalio pusėje yra: viršuje – skaičiai „1919-1939“, apačioje – laurų vainike sodyba; viduryje – saulės spindulių fone įrašas „Dirbk ir budėk Lietuvos garbei“;
2) kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose.“
Įstatymo III skyrių dešimtuoju skirsniu:
41⁷straipsnis. Apdovanojimas Dariaus ir Girėno medaliu Dariaus ir Girėno medalis įsteigtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 metais atliktam skrydžiui per Atlantą įamžinti ir skiriamas asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvos valstybei ir Lietuvos aviacijai. 41⁸ straipsnis. Dariaus ir Girėno medalis Dariaus ir Girėno medalį sudaro:
1) medalis – bronzinis, apskritas. Priekinės medalio pusės krašte yra 1,5 mm pločio ir 0,5 mm aukščio briauna. Medalyje yra reljefinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno galvų atvaizdas ir aplink įrašas „Darius ir Girėnas“. Kitos medalio pusės krašte yra tokia pat kaip ir priekinėje pusėje briauna. Per centrą, Dariaus ir Girėno maršrutus žyminčių kontinentų silueto fone, įrašas „1933 07 15–17. Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“;
2) medalio kaspinas žydras su dviem žaliomis juostelėmis.“
straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 42 ir 43 straipsnius. „42 straipsnis. Apdovanojimo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu tvarka Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras. 43 straipsnis. Apdovanojimo Dariaus ir Girėno medaliu tvarka Dariaus ir Girėno medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Respublikos Prezidentas iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
19, 42 ir 43 straipsnių PAKEITIMO ir papildymo, įstatymo III skyriaus papildymo aštuntuoju, devintuoju, dešimtuoju bei vienuoliktuoju skirsniais ĮSTATYMO
Projekto iniciatorius – Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Projektą rengti paskatino Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių statuso atkūrimo iniciatyvinės grupės narių ir kitų asmenų prašymai atstatyti asmenų, skirtingu metu gavusių tų pačių pavadinimų apdovanojimus, vienodą traktavimą, taip pat Kariuomenės kūrėjų savanorių medalio valstybinį statusą ir garbingą Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio vardą. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra aktualus gausiam ratui nepriklausomybės gynėjų, kurie akivaizdaus pavojaus ir okupacinių struktūrų smurto sąlygomis savanoriais stojo į krašto apsaugos sistemos struktūras nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., kai žlugo komunistinių jėgų pučas. Ne mažiau jis aktualus ir 1918–1920 metais įstojusiųjų į tarnybą karių – savanorių artimiesiems, taip pat ginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviams ir jų artimiesiems. 1930 m. gruodžio 20 d. paskelbtu Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu kaip valstybės apdovanojimai įtvirtinti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis ir Šaulių žvaigždė.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis buvo skirtas visiems 1918-1920 metais įstojusiems į tarnybą ir pasižymėjusiems kariams – savanoriams, juo apdovanoti asmenys pagal įstatymo
nepriklausomybės praradimo (1938 m. vasario 1 d. duomenimis) medaliu apdovanoti
str. Šaulių žvaigždė – tai garbės ženklas pagerbti šauliams ir šiaip asmenims, padariusiems Šaulių sąjungai arba Lietuvai naudingų darbų. 1939 m. liepos 17 d. paskelbtas šio įstatymo pakeitimas, kuriuo valstybės apdovanojimų sąrašas papildytas Šaulių Žvaigždės medaliu (266¹ str.) – garbės ženklu, skirtu pagerbti pasižymėjusius šaulius ir kitus Šaulių sąjungai nusipelniusius asmenis. Šaulių žvaigždė ir Šaulių žvaigždės medalis po 1940 m. buvo teikiami ir Lietuvos išeivijoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu atkuriant Lietuvos valstybės apdovanojimus, buvo atkurti (t. y. sugrąžinti, o ne naujai įsteigti) nė kiek nepakeisti nuo 1930, 1939 m. įstatymu įtvirtinti valstybiniai apdovanojimai, tarp kurių buvo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (nustatyta, kad „medaliu apdovanojami asmenys, pasižymėję 1918-1920 metais kuriant Lietuvos kariuomenę bei po 1990 metų kovo 11 dienos kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą“), Šaulių žvaigždė, Šaulių žvaigždės medalis. Taip pat 1993 m. liepos 1 d. įstatymas papildytas įrašius naują Lietuvos valstybės apdovanojimą – Dariaus ir Girėno medalį, kuris skiriamas pagerbti asmenis, ypač nusipelniusius Lietuvos aviacijai.
Pagal 1990 m. gegužės 2 d. priimtą ir vėliau pakeistą Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai laikomas Lietuvos valstybės savigyna, ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai skelbiami Lietuvos kariais savanoriais ir pripažįstami jų kariniai laipsniai ir apdovanojimai. Pagal 1997 m. sausio 23 d. priimtą Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą nustačius ginkluoto pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių pripažinimo kariais savanoriais tvarką, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu imta apdovanoti ir šiuos karius savanorius. Seimui 2002 m. birželio
skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ 42 str. nustatyta, kad „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras“, o 43 str. nustatyta, kad „Dariaus ir Girėno medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras“, šie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvę Lietuvos valstybės apdovanojimai išbraukti iš valstybinių apdovanojimų (kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas) sąrašo, nepaisant nuopelnų, už kuriuos jais yra apdovanojama, reikšmės Lietuvai. Teisės aktuose nebeliko nuostatos apie garbingo Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statuso pripažinimą apdovanotiems Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Nuo 2003 m. iki 2015 m. vasario mėn. pradžios šiuo medaliu apdovanoti 948 asmenys (šaltinis – Asmenų, apdovanotų medaliu sąrašas.
KAM interneto svetainė / Kariuomenė / Apie kariuomenę / Apdovanojimai / Asmenys, apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu). Taigi skirtingai įvertinti Lietuvos kariai, kurie iki 2002 m. buvo apdovanoti minėtu valstybiniu apdovanojimu bei gavo Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statusą, ir tie kariai (tarp jų 1920 metų savanoris Jonas Lukoševičius (apdovanotas 2011-03-18), partizanas Antanas Kraujelis (2010-03-18), pasienietis Gintaras Žagunis (2005-11-30), Tarptautinėje misijoje žuvęs Lietuvos kariuomenės karys Normundas Valteris (2007-07-04), karys savanoris Artūras Sakalauskas (2007-10-29)), kurie po 2003 m. apdovanoti žinybiniu medaliu, nesuteikiančiu teisės vadintis Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu. Šiuo metu galiojančio Valstybės apdovanojimų įstatymo nuostatomis – 42, 43 straipsniais – galimai pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 straipsnis), nes be jokio objektyvaus pagrindo asmenys, už tapačius nuopelnus Lietuvos valstybei gavę tokio paties pavadinimo apdovanojimus, yra traktuojami skirtingai, jų statusas ir apdovanojimo reikšmė skiriasi.
Tokiu teisiniu reguliavimu sukuriama neaiški ir dviprasmiška situacija, galimai paneigiama Respublikos Prezidento teisė skirti valstybinius apdovanojimus (Konstitucijos 84 straipsnio
sampratos (atskleistos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimuose), pagal kurią už nuopelnus Lietuvai (t. y. išskirtinius darbus, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas ir kurie Lietuvos valstybei, visuomenei ar tam tikroms šalies gyvenimo sritims davė ypatingą naudą) apdovanojama būtent valstybiniais apdovanojimais, taip pat pažeidžiamas istorinių valstybės tradicijų ir vertybių tęstinumas, kurio buvo siekta įstatymu 1991 m. atkuriant visus Lietuvos valstybės apdovanojimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikoje nuo 1930 m. galiojusiame įstatyme. 2.
uždaviniai Projektu siekiama:
1) atkurti (grąžinti) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliui, Šaulių žvaigždei, Šaulių žvaigždės medaliui, Dariaus ir Girėno medaliui iki 2002 m. pabaigos galiojusį valstybinių apdovanojimų teisinį statusą (bet ne naujai juos įsteigti, nes tokiu atveju jau įteikti žinybiniai apdovanojimai nebūtų prilyginti valstybiniams ir nebūtų pasiekti šio projekto tikslai);
2) atkurti nuopelnų, už kuriuos apdovanojama Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde, Šaulių žvaigždės medaliu, Dariaus ir Girėno medaliu, pripažinimą nuopelnais Lietuvai; užtikrinti valstybės pagarbą šiais apdovanojimais apdovanotiems asmenims;
3) atstatyti, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanoti asmenys būtų laikomi Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais, ir nutraukti Nepriklausomybės gynėjų
4) sustabdyti karių ir kitų asmenų, apdovanotų ir apdovanojamų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde, Šaulių žvaigždės medaliu, Dariaus ir Girėno medaliu, skirtingą vertinimą, panaikinti teisinio reguliavimo dviprasmiškumą ir šių asmenų nelygiateisiškumą;
5) atkurti ir užtikrinti istorinį valstybės tradicijų ir vertybių tęstinumą;
6) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šaulių žvaigždę, Šaulių žvaigždės medalį, Dariaus ir Girėno medalį, kuriais apdovanojo krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras, prilyginti valstybės apdovanojimams ir sulyginti jais apdovanotų asmenų teises. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Seimo 2002 m. birželio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo IV skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ 42 str. nustatyta, kad „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras“, o 43 str. nustatyta, kad „Dariaus ir Girėno medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras“, taigi iki tol buvę Lietuvos valstybės apdovanojimai išbraukti iš valstybinių apdovanojimų (kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas) sąrašo. Teisės aktuose nebeliko ir nuostatos apie garbingo Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statuso pripažinimą apdovanotiems Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Yra daug asmenų, gavusių to paties pavadinimo – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šaulių žvaigždės, Šaulių žvaigždės medalio, Dariaus ir Girėno medalio – apdovanojimus, tačiau traktuojamų skirtingai tik todėl, kad jie apdovanoti skirtingu metu – iki 2002 m. pabaigos ir vėliau. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projekte siūloma pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 4, 7, 11, 16, 19, 42 ir 43 straipsnius, įstatymo III skyrių papildyti aštuntuoju, devintuoju, dešimtuoju bei vienuoliktuoju skirsniais.
Pagal naujas įstatymo nuostatas:
1) atkuriamas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šaulių žvaigždės, Šaulių žvaigždės medalio, Dariaus ir Girėno medalio iki 2002 m. pabaigos galiojęs valstybinių apdovanojimų teisinis statusas; šie apdovanojimai grąžinami į valstybinių apdovanojimų, kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas, sąrašą;
2) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė, Šaulių žvaigždės medalis, Dariaus ir Girėno medalis, kuriais iki šio įstatymo įsigaliojimo apdovanojo krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras, prilyginami valstybės apdovanojimams ir sulyginamos jais apdovanotų asmenų teisės;
3) asmenys, apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, vadinami Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Kitų įstatymų rengti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymų projektų parengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Iki šiol gaminamų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šaulių žvaigždės, Šaulių žvaigždės medalio, Dariaus ir Girėno medalio medalio išvaizda nesikeičia. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto rengėjai. Įstatymo projekto autorius – Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Projektą rengiant dalyvavo Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas. 15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė, Šaulių žvaigždės medalis, Dariaus ir Girėno medalis.“ Teikia:
Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Juozas Olekas Vytautas Saulis Gediminas Kirkilas Algimantas Dumbrava Valentinas Stundys Arimantas Dumčius
PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU, DEVINTUOJU IR DEŠIMTUOJU SKIRSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
Projekto iniciatorius – Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Projektą rengti paskatino Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių statuso atkūrimo iniciatyvinės grupės narių ir kitų asmenų prašymai atstatyti asmenų, skirtingu metu gavusių tų pačių pavadinimų apdovanojimus, vienodą traktavimą, taip pat Kariuomenės kūrėjų savanorių medalio valstybinį statusą ir garbingą Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio vardą. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra aktualus gausiam ratui nepriklausomybės gynėjų, kurie akivaizdaus pavojaus ir okupacinių struktūrų smurto sąlygomis savanoriais stojo į krašto apsaugos sistemos struktūras nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., kai žlugo komunistinių jėgų pučas. Ne mažiau jis aktualus ir 1918–1920 metais įstojusiųjų į tarnybą karių – savanorių artimiesiems, taip pat ginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviams ir jų artimiesiems. 1930 m. gruodžio 20 d. paskelbtu Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu kaip valstybės apdovanojimai įtvirtinti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis ir Šaulių žvaigždė. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis buvo skirtas visiems 1918-1920 metais įstojusiems į tarnybą ir pasižymėjusiems kariams – savanoriams, juo apdovanoti asmenys pagal įstatymo
nepriklausomybės praradimo (1938 m. vasario 1 d. duomenimis) medaliu apdovanoti 9995 asmenys („Karo archyvas“, XIV)).
Pagal įstatymo 266 str. Šaulių žvaigždė – tai garbės ženklas pagerbti šauliams ir šiaip asmenims, padariusiems Lietuvos šaulių sąjungai ir Lietuvai naudingų darbų. 1939 m. liepos 17 d. paskelbtas šio įstatymo pakeitimas, kuriuo valstybės apdovanojimų sąrašas papildytas Šaulių Žvaigždės medaliu (266¹ str.) – garbės ženklu, skirtu pagerbti pasižymėjusius šaulius ir kitus Lietuvos šaulių sąjungai ir Lietuvai nusipelniusius asmenis. Šaulių žvaigždė ir Šaulių žvaigždės medalis po 1940 m. buvo teikiami ir Lietuvos išeivijoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu atkuriant Lietuvos valstybės apdovanojimus, buvo atkurti (t. y. sugrąžinti, o ne naujai įsteigti) nė kiek nepakeisti nuo 1930, 1939 m. įstatymu įtvirtinti valstybiniai apdovanojimai, tarp kurių buvo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (nustatyta, kad „medaliu apdovanojami asmenys, pasižymėję 1918-1920 metais kuriant Lietuvos kariuomenę bei po 1990 metų kovo 11 dienos kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą“), Šaulių žvaigždė, Šaulių žvaigždės medalis. Taip pat 1993 m. liepos 1 d. įstatymas papildytas įrašius naują Lietuvos valstybės apdovanojimą – Dariaus ir Girėno medalį, kuris skiriamas pagerbti asmenis, ypač nusipelniusius Lietuvos aviacijai.
Pagal 1990 m. gegužės 2 d. priimtą ir vėliau pakeistą Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai laikomas Lietuvos valstybės savigyna, ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai skelbiami Lietuvos kariais savanoriais ir pripažįstami jų kariniai laipsniai ir apdovanojimai. Pagal 1997 m. sausio 23 d. priimtą Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą nustačius ginkluoto pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių pripažinimo kariais savanoriais tvarką, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu imta apdovanoti ir šiuos karius savanorius. Seimui 2002 m. birželio
skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ 42 str. nustatyta, kad „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras“, o 43 str. nustatyta, kad „Dariaus ir Girėno medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras“, šie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvę Lietuvos valstybės apdovanojimai išbraukti iš valstybinių apdovanojimų (kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas) sąrašo, nepaisant nuopelnų, už kuriuos jais yra apdovanojama, reikšmės Lietuvai. Teisės aktuose nebeliko nuostatos apie garbingo Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statuso pripažinimą apdovanotiems Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Nuo 2003 m. iki 2015 m. vasario mėn. pradžios šiuo medaliu apdovanoti 948 asmenys (šaltinis – Asmenų, apdovanotų medaliu sąrašas.
KAM interneto svetainė / Kariuomenė / Apie kariuomenę / Apdovanojimai / Asmenys, apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu). Taigi skirtingai įvertinti Lietuvos kariai, kurie iki 2002 m. buvo apdovanoti minėtu valstybiniu apdovanojimu bei gavo Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statusą, ir tie kariai (tarp jų 1920 metų savanoris Jonas Lukoševičius (apdovanotas 2011-03-18), partizanas Antanas Kraujelis (2010-03-18), pasienietis Gintaras Žagunis (2005-11-30), Tarptautinėje misijoje žuvęs Lietuvos kariuomenės karys Normundas Valteris (2007-07-04), karys savanoris Artūras Sakalauskas (2007-10-29)), kurie po 2003 m. apdovanoti žinybiniu medaliu, nesuteikiančiu teisės vadintis Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu. Niekas neneigė to, kad šių apdovanojimų, iki 2003 m. pagal įstatymą pripažintų valstybės apdovanojimais paskirtis buvo siejama su nuopelnais Lietuvos valstybei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu
Lietuvos valstybės apdovanojimus, buvo užtikrintas istorinių valstybės tradicijų bei vertybių tęstinumas ir atkurtas jais apdovanojamų asmenų nuopelnų pripažinimas. Šiuo metu galiojančio Valstybės apdovanojimų įstatymo nuostatomis – 42, 43 straipsniais – galimai pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 straipsnis), nes be jokio objektyvaus pagrindo asmenys, už tapačius nuopelnus Lietuvos valstybei gavę tokio paties pavadinimo apdovanojimus, yra traktuojami skirtingai, jų statusas ir apdovanojimo reikšmė skiriasi.
Tokiu teisiniu reguliavimu sukuriama neaiški ir dviprasmiška situacija, galimai paneigiama Respublikos Prezidento teisė skirti valstybinius apdovanojimus (Konstitucijos 84 straipsnio 22 punktas) ir nepaisoma konstitucinės valstybinių apdovanojimų sampratos (atskleistos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimuose), pagal kurią už nuopelnus Lietuvai (t. y. išskirtinius darbus, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas ir kurie Lietuvos valstybei, visuomenei ar tam tikroms šalies gyvenimo sritims davė ypatingą naudą) apdovanojama būtent valstybiniais apdovanojimais, taip pat pažeidžiamas istorinių valstybės tradicijų ir vertybių tęstinumas, kurio buvo siekta įstatymu 1991 m. atkuriant visus Lietuvos valstybės apdovanojimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikoje nuo 1930 m. galiojusiame įstatyme. 2.
uždaviniai Projektu siekiama:
1) atkurti (grąžinti) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliui, Šaulių žvaigždei, Šaulių žvaigždės medaliui, Dariaus ir Girėno medaliui iki 2002 m. pabaigos galiojusį valstybinių apdovanojimų teisinį statusą (bet ne naujai juos įsteigti, nes tokiu atveju jau įteikti žinybiniai apdovanojimai nebūtų prilyginti valstybiniams ir nebūtų pasiekti šio projekto tikslai);
2) atkurti nuopelnų, už kuriuos apdovanojama Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde, Šaulių žvaigždės medaliu, Dariaus ir Girėno medaliu, pripažinimą nuopelnais Lietuvai; užtikrinti valstybės pagarbą šiais apdovanojimais apdovanotiems asmenims;
3) atstatyti, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu apdovanoti asmenys būtų laikomi Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais, ir nutraukti Nepriklausomybės gynėjų
4) sustabdyti karių ir kitų asmenų, apdovanotų ir apdovanojamų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde, Šaulių žvaigždės medaliu, Dariaus ir Girėno medaliu, skirtingą vertinimą, panaikinti teisinio reguliavimo dviprasmiškumą ir šių asmenų nelygiateisiškumą;
5) atkurti ir užtikrinti istorinį valstybės tradicijų ir vertybių tęstinumą;
6) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šaulių žvaigždę, Šaulių žvaigždės medalį, Dariaus ir Girėno medalį, kuriais apdovanojo krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras, prilyginti valstybės apdovanojimams ir sulyginti jais apdovanotų asmenų teises. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Seimo 2002 m. birželio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo IV skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ 42 str. nustatyta, kad „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras“, o 43 str. nustatyta, kad „Dariaus ir Girėno medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras“, taigi iki tol buvę Lietuvos valstybės apdovanojimai išbraukti iš valstybinių apdovanojimų (kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas) sąrašo. Teisės aktuose nebeliko ir nuostatos apie garbingo Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statuso pripažinimą apdovanotiems Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Yra daug asmenų, gavusių to paties pavadinimo – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šaulių žvaigždės, Šaulių žvaigždės medalio, Dariaus ir Girėno medalio – apdovanojimus, tačiau traktuojamų skirtingai tik todėl, kad jie apdovanoti skirtingu metu – iki 2002 m. pabaigos ir vėliau. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projekte siūloma pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 4, 7, 11, 16, 19, 42 ir 43 straipsnius, įstatymo III skyrių papildyti aštuntuoju, devintuoju, dešimtuoju bei vienuoliktuoju skirsniais.
Pagal naujas įstatymo nuostatas:
1) atkuriamas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šaulių žvaigždės, Šaulių žvaigždės medalio, Dariaus ir Girėno medalio iki 2002 m. pabaigos galiojęs valstybinių apdovanojimų teisinis statusas; šie apdovanojimai grąžinami į valstybinių apdovanojimų, kuriais apdovanoja Respublikos Prezidentas, sąrašą;
2) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė, Šaulių žvaigždės medalis, Dariaus ir Girėno medalis, kuriais iki šio įstatymo įsigaliojimo apdovanojo krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras, prilyginami valstybės apdovanojimams ir sulyginamos jais apdovanotų asmenų teisės;
3) asmenys, apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, vadinami Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Kitų įstatymų rengti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymų projektų parengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Iki šiol gaminamų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šaulių žvaigždės, Šaulių žvaigždės medalio, Dariaus ir Girėno medalio medalio išvaizda nesikeičia. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto rengėjai. Įstatymo projekto autorius – Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Projektą rengiant dalyvavo Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas. 15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė, Šaulių žvaigždės medalis, Dariaus ir Girėno medalis.“ Teikia:
Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Juozas Olekas Vytautas Saulis Gediminas Kirkilas Algimantas Dumbrava Valentinas Stundys Arimantas Dumčius
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-29 Nr. XIIP-686(4) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo nr. IX‑957 4, 7, 11, 16, 19, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo aštuntuoju, devintuoju, dešimtuoju ir vienuoliktuoju skirsniais įstatymo projekto nr. XIIP-686(4) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 4, 7, 11, 16, 19, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo aštuntuoju, devintuoju, dešimtuoju ir vienuoliktuoju skirsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-686(4) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2016-05-05 Nr. XIIP-686(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Vertinamo projekto nuostatomis siūloma grąžinti į valstybės apdovanojimų sistemą prieš 13 metų 4 šio statuso netekusius apdovanojimus: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šiaulių žvaigždę, Šiaulių žvaigždės medalį ir Dariaus ir Girėno medalį. Keistųsi ir apdovanojimo jais tvarka – juos skirtų ne krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras, o dekretu Respublikos Prezidentas (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Toks siūlymas yra diskutuotinas. Vertinat teikiamą projektą, atkreipiame dėmesį Valstybės apdovanojimų įstatymo legislatyvinę istoriją, lėmusią valstybės apdovanojimų teisinio reguliavimo pokyčius. 2003 m. sausio 16 d. įsigaliojusį Valstybės apdovanojimų įstatymą inicijavo Respublikos Prezidentas (Respublikos Prezidento 2001 m. gruodžio 19 d. dekretas Nr. 1609 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“. Respublikos Prezidento Seimui pateikto Valstybės apdovanojimų įstatymo projekto (Reg. Nr. IXP-1300) aiškinamajame rašte buvo nurodyti šio naujojo įstatymo svarbesnieji principai: „1. Norint padidinti valstybės apdovanojimų vertę, pakelti jų autoritetą, būtina mažinti apdovanojimų skaičių. <...> „Įstatymo projekte <...> siūloma atsisakyti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Sausio 13-osios atminimo, Dariaus ir Girėno medalių, kadangi atkurtai Lietuvai nusipelnę asmenys, verti šių apdovanojimų, juos jau yra gavę.
Šiais apdovanojimais toliau siūloma nebeapdovanoti, išskyrus apdovanojimą Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu (apdovanojimus Šaulių žvaigžde bei Šaulių žvaigždės medaliu, turinčius labai aiškų žinybinį pobūdį, tikslinga perduoti Krašto apsaugos ministerijai)<...>“. Siekdamas šių tikslų Seimas 2003 m. sausio 16 d. įsigaliojusiu Valstybės apdovanojimų įstatymu, be kita ko, panaikino 4 apdovanojimų valstybės apdovanojimo statusą: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šiaulių žvaigždės, Šiaulių žvaigždės medalio ir Dariaus ir Girėno medalio. Skirti šiuos apdovanojimus pavesta: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šiaulių žvaigždę ir Šiaulių žvaigždės medalį – krašto apsaugos ministrui, o Dariaus ir Girėno medalį – krašto apsaugos ministrui ir susisiekimo ministrui (šiuo metu galiojančio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 36, 39, 40 ir 41 punktai, 42 ir 43 straipsniai). Pažymėtina, kad pastarieji šiuos apdovanojimus teikia 13 metų. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo įstatymu įsteigtas ir ketvirtas, paprastesnis ir universalesnis penkių laipsnių ordinas “Už nuopelnus Lietuvai”, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Jais gali būti apdovanojami įstatyme nurodyti asmenys už 35 straipsnio 1 dalyje ir 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuopelnus. Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, yra pakankamas apdovanoti asmenis už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, taip pat garsinančius Lietuvos vardą karybos ir kitų sričių darbais. 1.
straipsnyje nesama apdovanojimo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu pagrindo, įtvirtinančio Lietuvos valstybei reikšmingą veiklą, už kurią toks apdovanojimas būtų skiriamas. Pakaktų, kad asmenys turėjo tam tikrą statusą ir atliko su juo susijusias pareigas bei atitiko siūlomus įtvirtinti reikalavimus (41¹straipsnis). Projekto 41³straipsnio 1 dalyje, 41⁵ straipsnyje ir 41⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apdovanojimų paskirtis yra siejama ne su nuopelnais Lietuvos valstybei, o pagerbti „šauliams ir kitiems asmenims, padariusiems Šiaulių Sąjungai arba Lietuvai naudingų darbų“ (41³straipsnio 1 dalis) ir kurie ėjo „<...> atsakingas Šaulių sąjungoje pareigas <...>, pasižymėjo organizaciniais darbais, <...> ypatingu uolumu, sąžiningumu ir ištvermingumu (41³straipsnio 2 dalies 1 punktas), o „užsienio valstybių šauliai“ turėtų būti „parodę Lietuvos šaulių sąjungai ypatingo palankumo“(41³straipsnio 3 dalis); Šaulių žvaigždė būtų skiriama „pasižymėjusiems šauliams ir kitiems Šaulių sąjungai nusipelniusiems asmenims“ (41⁵ straipsnis), Dariaus ir Girėno medalis – „Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 1933 metais atliktam skrydžiui per Atlantą įamžinti ir skiriamas pagerbti asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvos aviacijai“ (41⁷ straipsnio 1 dalis). Tokie valstybės apdovanojimo skyrimo pagrindai gali neatitikti Konstitucijos dėl valstybės apdovanojimų konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimai):
Steigdamas valstybinius apdovanojimus (nustatydamas jų sistemą), Seimas turi plačią diskreciją, tačiau jis privalo paisyti konstitucinės valstybinių apdovanojimų sampratos, suponuojančios, kad valstybiniais apdovanojimais gali būti apdovanojama būtent už nuopelnus ir kad tie nuopelnai turi būti nuopelnai Lietuvai (Lietuvos valstybei, visuomenei, tam tikroms šalies gyvenimo sritims);
Respublikos Prezidento nuožiūros ir valios;
Respublikos Prezidentas turi paisyti Konstitucijos 82 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingam. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies formuluotėje „Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo ar jo įgaliota institucija“ nuostata „ar jo įgaliota institucija“ yra klaidinanti, nes institucija fiziškai apdovanojimo neįteikia.
Respublikos Prezidento pavedimu tai atlieka jo įgaliotas konkretus asmuo (pvz. užsienio valstybės piliečiui – toje valstybėje esantis Lietuvos Respublikos ambasadorius). Pažymime, kad jeigu projekte siūlomi apdovanojimai (Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė, Šaulių žvaigždės medalis ir Dariaus ir Girėno medalis) taptų valstybės apdovanojimais – pagal galiojančio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį juos iškilmingai įteiks pats Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgus į tai, aptariamoje projekto nuostatoje nereikia kartoti įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje jau įtvirtintos kompetencijos dėl apdovanojimų įteikimo ir juolab įtvirtinti nuostatą dėl „įgaliotos institucijos“. 3. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 41¹straipsnio formuluotėse nuostatas „kautynėse su priešais“, „šaukiamieji naujokai“,
„ginkluoto pasipriešinimo“, „vadovybės“ siūlytina keisti į šiuo metu
galiojančiuose įstatymuose vartojamas sąvokas „kovose“, „karinėse operacijose“,
„šauktiniai“, „ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)“, „vado“; šio
straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotėje, apibrėžiant priėmimo į tarnybą, laiką žodis „po“ neapims asmenų, kurie į tarnybą buvo priimti būtent „1990 m. kovo 11 d.“; šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata „saugoję valstybinės reikšmės objektus“ neturi teisinio apibrėžtumo; šio straipsnio 2 dalies formuluotė turi būti išdėstyta kaip išimtis iš šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir
apdovanojimo dokumentų įteikimo yra brauktina, nes šiuo metu galiojančio įstatymo 16 straipsnyje ši tvarka jau nustatyta. 4.
straipsnio 1 dalyje įvardinti subjektai „šauliams ir kitiems asmenims“,
„asmenims“, „asmenys“ neatitinka Įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtam apdovanojamųjų asmenų ratui
vartojamas pavadinimas „Šaulių sąjunga“ neatitinka oficialaus šios sąjungos pavadinimo „Lietuvos šaulių sąjunga“, įtvirtinto Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme. 6. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 41³straipsnio
apdovanojama kartą per metus – Šaulių sąjungos šventės dieną. Išimtiniais atvejais galima apdovanoti ir kitu laiku“. Atsižvelgus į tai, kad Šiaulių žvaigždei siūloma suteikti valstybės apdovanojimo statusą, aptariama projekto nuostata neatitinka Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų „Valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais Respublikos Prezidentas apdovanoja Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga. Ypatingais atvejais gali būti apdovanojama ir kitu laiku“. Aptariamos projekto ir įstatymo nuostatos turi tarpusavyje derėti. 7. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 41³straipsnio
šventė neturi šventės (Darbo kodekso 162 straipsnis) ar atmintinos dienos statuso (Atmintinų dienų įstatymas). Šiuo metu galiojančio Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo preambulėje nurodyta, kad „Lietuvos šaulių sąjunga tęsia
nuostatos taikymo požiūriu, apdovanojant asmenis, būtų neaiški apdovanojimo data. 8.
atimta teismo sprendimu už su šaulio garbe nesuderinamus nusižengimus. Tokia nuostata neatitinka Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės apdovanojimų atėmimo ir netekimo pagrindo „Jeigu apdovanotųjų veika žemina apdovanotojo vardą, Respublikos Prezidentas gali išbraukti šiuos asmenis iš ordinų kavalierių ar medaliais, kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo“ bei suvaržo Respublikos Prezidento įgaliojimus spręsti ar jo apdovanotas asmuo dėl savo padarytų nusižengimų yra vertas turėti valstybės apdovanojimą. Aptariamos projekto ir įstatymo nuostatos turi tarpusavyje derėti. Be to, iš aptariamų projekto nuostatų nėra aišku, kas gali inicijuoti kreipimąsi į teismą siekiant panaikinti apdovanojimą Šaulių žvaigžde. 9. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 41³straipsnio
Šaulių sąjungos centro vadovybės ir patvirtintu Krašto apsaugos ministro“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Šaulių sąjunga turi savo statutą (Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymo 4 straipsnis). Šiuo statutu reglamentuojamas šaulių skatinimas ir apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą, kitų asmenų, nusipelniusių šiai sąjungai, apdovanojimas, taigi gali būti nustatomas ir apdovanotojų pagerbimas, pagerbimo tvarkos ir progų nustatymas. Taigi, tokių ceremonijų organizavimas ir vykdymas yra Lietuvos Šaulių sąjungos vidaus reikalas ir turi būti reglamentuojamas jos statute, o ne šiame įstatyme. Be to, iš aptariamoje nuostatoje „centro vadovybė“ yra klaidinanti, neatitinkanti nei vienos iš Lietuvos Šaulių sąjungos įstatymo 24 straipsnyje, apibrėžiančiame šios sąjungos centrines institucijas, vartojamų sąvokų. 10.
dalis, kuria siūloma įtvirtinti nuostatą, kad „Dariaus ir Girėno medaliu apdovanojami Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės“ yra brauktina, nes Įstatymo 3 straipsnyje jau yra nustatytas apdovanojamų asmenų ratas – Valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai skiriami Lietuvos valstybei nusipelniusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsieniečiams pagerbti. 11. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis: projekto pavadinime jungtukas „ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis; koreguotini tikėtini projekto priėmimo metai; atsižvelgiantį į Įstatymo struktūrą ir siekiant loginio nuoseklumo bei aiškumo, siūlytina devintąjį ir dešimtąjį skirsnius sujungti (atitinkamai turėtų būti koreguojamas ir projekto pavadinimas); projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio formuluotėse žodis „įrašytus“ keistinas – „nurodytus“; projekto
eilutės; projekto
netekusias galios ir nepernumeruojami „44, 45“ straipsniai; projekto
nes Respublikos Prezidentas kaip ir visi kiti teisėkūros subjektai “priima“ teisės aktus, o ne juos “tvirtina”; projektas redaguotinas lietuvių kalbos požiūriu. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2016-05-30 Nr. XIIP-686(5) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybės apdovanojimų sistemą prieš 13 metų 4 šio statuso netekusius apdovanojimus: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šiaulių žvaigždę, Šiaulių žvaigždės medalį ir Dariaus ir Girėno medalį. Keistųsi ir apdovanojimo jais tvarka – juos skirtų ne krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras, o dekretu Respublikos Prezidentas (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Toks siūlymas yra diskutuotinas. Vertinat teikiamą projektą, atkreipiame dėmesį Valstybės apdovanojimų įstatymo legislatyvinę istoriją, lėmusią valstybės apdovanojimų teisinio reguliavimo pokyčius. 2003 m. sausio 16 d. įsigaliojusį Valstybės apdovanojimų įstatymą inicijavo Respublikos Prezidentas (Respublikos Prezidento 2001 m. gruodžio 19 d. dekretas Nr. 1609 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“. Respublikos Prezidento Seimui pateikto Valstybės apdovanojimų įstatymo projekto (Reg. Nr. IXP-1300) aiškinamajame rašte buvo nurodyti šio naujojo įstatymo svarbesnieji principai: „1. Norint padidinti valstybės apdovanojimų vertę, pakelti jų autoritetą, būtina mažinti apdovanojimų skaičių. <...> „Įstatymo projekte <...> siūloma atsisakyti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Sausio 13-osios atminimo, Dariaus ir Girėno medalių, kadangi atkurtai Lietuvai nusipelnę asmenys, verti šių apdovanojimų, juos jau yra gavę.
Šiais apdovanojimais toliau siūloma nebeapdovanoti, išskyrus apdovanojimą Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu (apdovanojimus Šaulių žvaigžde bei Šaulių žvaigždės medaliu, turinčius labai aiškų žinybinį pobūdį, tikslinga perduoti Krašto apsaugos ministerijai)<...>“. Siekdamas šių tikslų Seimas 2003 m. sausio 16 d. įsigaliojusiu Valstybės apdovanojimų įstatymu, be kita ko, panaikino
savanorių medalio, Šiaulių žvaigždės, Šiaulių žvaigždės medalio ir Dariaus ir Girėno medalio. Skirti šiuos apdovanojimus pavesta: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šiaulių žvaigždę ir Šiaulių žvaigždės medalį – krašto apsaugos ministrui, o Dariaus ir Girėno medalį – krašto apsaugos ministrui ir susisiekimo ministrui (šiuo metu galiojančio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 36, 39, 40 ir 41 punktai, 42 ir 43 straipsniai). Pažymėtina, kad pastarieji šiuos apdovanojimus teikia 13 metų. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo įstatymu įsteigtas ir ketvirtas, paprastesnis ir universalesnis penkių laipsnių ordinas “Už nuopelnus Lietuvai”, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Jais gali būti apdovanojami įstatyme nurodyti asmenys už 35 straipsnio 1 dalyje ir 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuopelnus. Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, yra pakankamas apdovanoti asmenis už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, taip pat garsinančius Lietuvos vardą karybos, Lietuvos aviacijos ir kitų sričių darbais. 2.
„po“ neapims asmenų, kurie į tarnybą buvo priimti būtent „1990 m. kovo 11
d.“; šio straipsnio 4 punkto nuostata „saugoję valstybinius reikšmės objektus“ gali susiaurinti jos taikymą, nes ji neapimtų „svarbių valstybinių, ūkio ir kitų civilių objektų saugojimo“; šio straipsnio 2 dalies formuluotė turi būti išdėstyta kaip išimtis iš šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytų terminų; 3 dalyje vartojamą sąvoką „vadovybės“ siūlytina išbraukti arba ją pakeisti į šiuo metu galiojančiuose įstatymuose vartojamą sąvoką „ vado“. 3. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 41³straipsnio 1 dalies, 46⁶ straipsnio ir 41⁷ straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinant apdovanojimo pagrindus, žodžiai „yra garbės ženklas pagerbti“, „pagerbti“ yra pertekliniai ir brauktini, nes asmens apdovanojimas savo esme ir yra asmens veiklos pripažinimas ir pagerbimas; šiuose straipsniuose siūlomi įtvirtinti apdovanojimo pagrindai dėstytini laikantis šiuo metu galiojančio įstatymo 26, 27 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio nuostatų pvz., taip: „Šaulių žvaigžde apdovanojami nusipelnę Lietuvos valstybei asmenys, pasižymėję“, „Šaulių žvaigždės medalis skiriamas nusipelniusiems Lietuvos valstybei <...>“ ar pan. ir kartu apibūdinant jų nuopelnų Lietuvos valstybei turinį. 4. Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 41³ir 46⁶ straipsnių formuluotėse žodis „šauliams“, „šauliai“, (kuris naudojamas apibūdinant apdovanojamąjį asmenį) tikslintinas, nes jis neatspindi asmens priklausimo ar jo ryšio su „Lietuvos šaulių sąjunga“. 5.
sąjungoje pareigas, pasižymėjo organizaciniais darbais, arba būdami paprastais šauliais“ <...>, neturėtų būti siejama su Lietuvos šaulių sąjungoje asmens turėtomis pareigomis (asmens statusu) ar jų nebuvimu, bet su asmens savybėmis: sumaniu vadovavimu, uolumu, sąžiningumu, ištvermingumu, pasiaukojamu darbu ar Lietuvai reikšminga veikla. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio 2 dalis dėstytina neskaidant jos į punktus ir jos formuluotėje atsisakant nuostatų „eidami atsakingas pareigas <...> pasižymėjo <...> arba būdami paprastais šauliais“, juolab, kad šio straipsnio 2 dalies 2 punktas yra perteklinis ir brauktinas, nes jame nurodyti asmenys sutampa su nurodytais 1 dalyje. Be to, straipsnio 3 dalies formuluotėje žodžiai „civilinius rūbus“ keistini žodžiais „civilius drabužius“. 6. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis:
keičiami 36, 39, 40 ir 41 punktai;
Kabišaitis O. Buišienė, (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2016-10-03 Nr. XIIP-686(6) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybės apdovanojimų sistemą prieš 13 metų 4 šio statuso netekusius apdovanojimus: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šaulių žvaigždę, Šaulių žvaigždės medalį ir Dariaus ir Girėno medalį. Keistųsi ir apdovanojimo jais tvarka – juos skirtų ne krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras, o dekretu Respublikos Prezidentas (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Toks siūlymas yra diskutuotinas. Vertinat teikiamą projektą, atkreipiame dėmesį Valstybės apdovanojimų įstatymo legislatyvinę istoriją, lėmusią valstybės apdovanojimų teisinio reguliavimo pokyčius. 2003 m. sausio 16 d. įsigaliojusį Valstybės apdovanojimų įstatymą inicijavo Respublikos Prezidentas (Respublikos Prezidento 2001 m. gruodžio 19 d. dekretas Nr. 1609 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“. Respublikos Prezidento Seimui pateikto Valstybės apdovanojimų įstatymo projekto (Reg. Nr. IXP-1300) aiškinamajame rašte buvo nurodyti šio naujojo įstatymo svarbesnieji principai: „1. Norint padidinti valstybės apdovanojimų vertę, pakelti jų autoritetą, būtina mažinti apdovanojimų skaičių. <...> „Įstatymo projekte <...> siūloma atsisakyti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Sausio 13-osios atminimo, Dariaus ir Girėno medalių, kadangi atkurtai Lietuvai nusipelnę asmenys, verti šių apdovanojimų, juos jau yra gavę.
Šiais apdovanojimais toliau siūloma nebeapdovanoti, išskyrus apdovanojimą Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu (apdovanojimus Šaulių žvaigžde bei Šaulių žvaigždės medaliu, turinčius labai aiškų žinybinį pobūdį, tikslinga perduoti Krašto apsaugos ministerijai)<...>“. Siekdamas šių tikslų Seimas 2003 m. sausio 16 d. įsigaliojusiu Valstybės apdovanojimų įstatymu, be kita ko, panaikino
savanorių medalio, Šaulių žvaigždės, Šaulių žvaigždės medalio ir Dariaus ir Girėno medalio. Skirti šiuos apdovanojimus pavesta: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šaulių žvaigždę ir Šaulių žvaigždės medalį – krašto apsaugos ministrui, o Dariaus ir Girėno medalį – krašto apsaugos ministrui ir susisiekimo ministrui (šiuo metu galiojančio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 36, 39, 40 ir 41 punktai, 42 ir 43 straipsniai). Pažymėtina, kad pastarieji šiuos apdovanojimus teikia 13 metų. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo įstatymu įsteigtas ir ketvirtas, paprastesnis ir universalesnis penkių laipsnių ordinas “Už nuopelnus Lietuvai”, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Jais gali būti apdovanojami įstatyme nurodyti asmenys už 35 straipsnio 1 dalyje ir 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuopelnus. Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, yra pakankamas apdovanoti asmenis už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, taip pat garsinančius Lietuvos vardą karybos, Lietuvos aviacijos ir kitų sričių darbais. 2. Tikslintinos projekto 8 straipsnio nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo laiko.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
Nr. XIIP-686(5)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Raimundas Paliukas – komiteto pirmininkas, komiteto nariai: Rima
Baškienė, Šarūnas Birutis, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; komiteto biuras: Kęstutis Kaminskas – komiteto biuro vedėjas, patarėjos: Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos: Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė; kviestieji asmenys: Saulius Pečeliūnas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-05-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apdovanojimų sistemą prieš 13 metų 4 šio statuso netekusius apdovanojimus: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šiaulių žvaigždę, Šiaulių žvaigždės medalį ir Dariaus ir Girėno medalį. Keistųsi ir apdovanojimo jais tvarka – juos skirtų ne krašto apsaugos ministras ir susisiekimo ministras, o dekretu Respublikos Prezidentas (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Toks siūlymas yra diskutuotinas. Vertinat teikiamą projektą, atkreipiame dėmesį Valstybės apdovanojimų įstatymo legislatyvinę istoriją, lėmusią valstybės apdovanojimų teisinio reguliavimo pokyčius.
apdovanojimų įstatymą inicijavo Respublikos Prezidentas (Respublikos Prezidento 2001 m. gruodžio 19 d. dekretas Nr. 1609 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“. Respublikos Prezidento Seimui pateikto Valstybės apdovanojimų įstatymo projekto (Reg. Nr. IXP-1300) aiškinamajame rašte buvo nurodyti šio naujojo įstatymo svarbesnieji principai: „1. Norint padidinti valstybės apdovanojimų vertę, pakelti jų autoritetą, būtina mažinti apdovanojimų skaičių. <...> „Įstatymo projekte <...> siūloma atsisakyti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos nepriklausomybės, Sausio 13-osios atminimo, Dariaus ir Girėno medalių, kadangi atkurtai Lietuvai nusipelnę asmenys, verti šių apdovanojimų, juos jau yra gavę. Šiais apdovanojimais toliau siūloma nebeapdovanoti, išskyrus apdovanojimą Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu (apdovanojimus Šaulių žvaigžde bei Šaulių žvaigždės medaliu, turinčius labai aiškų žinybinį pobūdį, tikslinga perduoti Krašto apsaugos ministerijai)<...>“. Siekdamas šių tikslų Seimas 2003 m. sausio 16 d. įsigaliojusiu Valstybės apdovanojimų įstatymu, be kita ko, panaikino 4 apdovanojimų valstybės apdovanojimo statusą: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio, Šiaulių žvaigždės, Šiaulių žvaigždės medalio ir Dariaus ir Girėno medalio. Skirti šiuos apdovanojimus pavesta:
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį, Šiaulių žvaigždę ir Šiaulių žvaigždės medalį – krašto apsaugos ministrui, o Dariaus ir Girėno medalį – krašto apsaugos ministrui ir susisiekimo ministrui (šiuo metu galiojančio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 36, 39, 40 ir 41 punktai, 42 ir 43 straipsniai).
Pažymėtina, kad pastarieji šiuos apdovanojimus teikia 13 metų. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo įstatymu įsteigtas ir ketvirtas, paprastesnis ir universalesnis penkių laipsnių ordinas “Už nuopelnus Lietuvai”, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Jais gali būti apdovanojami įstatyme nurodyti asmenys už 35 straipsnio 1 dalyje ir 37 straipsnio
reguliavimas, mūsų nuomone, yra pakankamas apdovanoti asmenis už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, taip pat garsinančius Lietuvos vardą karybos,
dalies 3 punkto formuluotėje, apibrėžiant priėmimo į tarnybą, laiką žodis
„po“ neapims asmenų, kurie į tarnybą buvo priimti būtent „1990 m. kovo 11
d.“; šio straipsnio 4 punkto nuostata „saugoję valstybinius reikšmės objektus“ gali susiaurinti jos taikymą, nes ji neapimtų „svarbių valstybinių, ūkio ir kitų civilių objektų saugojimo“; šio straipsnio 2 dalies formuluotė turi būti išdėstyta kaip išimtis iš šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytų terminų; 3 dalyje vartojamą sąvoką „vadovybės“ siūlytina išbraukti arba ją pakeisti į šiuo metu galiojančiuose įstatymuose vartojamą sąvoką „ vado“. Pritarti
2016-05-30 3.
Projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 41³ straipsnio 1 dalies, 46⁶straipsnio ir 41⁷ straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinant apdovanojimo pagrindus, žodžiai „yra garbės ženklas pagerbti“, „pagerbti“ yra pertekliniai ir brauktini, nes asmens apdovanojimas savo esme ir yra asmens veiklos pripažinimas ir pagerbimas; šiuose straipsniuose siūlomi įtvirtinti apdovanojimo pagrindai dėstytini laikantis šiuo metu galiojančio įstatymo 26, 27 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio nuostatų pvz., taip: „Šaulių žvaigžde apdovanojami nusipelnę Lietuvos valstybei asmenys, pasižymėję“, „Šaulių žvaigždės medalis skiriamas nusipelniusiems Lietuvos valstybei <...>“ ar pan. ir kartu apibūdinant jų nuopelnų Lietuvos valstybei turinį. Pritarti
straipsnių formuluotėse žodis „šauliams“, „šauliai“, (kuris naudojamas apibūdinant apdovanojamąjį asmenį) tikslintinas, nes jis neatspindi asmens priklausymo ar jo ryšio su „Lietuvos šaulių sąjunga“. Pritarti
dalies nuostata dėl apdovanojamųjų asmenų „kurie eidami atsakingas Šaulių sąjungoje pareigas, pasižymėjo organizaciniais darbais, arba būdami paprastais šauliais“ <...>, neturėtų būti siejama su Lietuvos šaulių sąjungoje asmens turėtomis pareigomis (asmens statusu) ar jų nebuvimu, bet su asmens savybėmis: sumaniu vadovavimu, uolumu, sąžiningumu, ištvermingumu, pasiaukojamu darbu ar Lietuvai reikšminga veikla. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio 2 dalis dėstytina neskaidant jos į punktus ir jos formuluotėje atsisakant nuostatų „eidami atsakingas pareigas <...> pasižymėjo <...> arba būdami paprastais šauliais“, juolab, kad šio straipsnio 2 dalies 2 punktas yra perteklinis ir brauktinas, nes jame nurodyti asmenys sutampa su nurodytais 1 dalyje.
Be to, straipsnio 3 dalies formuluotėje žodžiai „civilinius rūbus“ keistini žodžiais „civilius drabužius“. Pritarti
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis:
Įstatymo 19 straipsnyje dėstytini tik šio straipsnio keičiami 36, 39, 40 ir 41 punktai;
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 6.1. Sprendimas: Pritarti patobulintam įstatymo projektui „Dėl Valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 4, 7, 11, 19, 42 ir
dešimtuoju skirsniais“ Nr. XIIP-686(6) ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Juozapaitis. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas