Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Įstatymo papildymas 56¹straipsniu Papildyti įstatymą 56¹straipsniu:
„56 ¹ straipsnis. Duomenų ir informacijos
tvarkymas banko ir banko klientų teisėtų interesų apsaugos tikslais
informaciją apie asmens galimą bendrininkavimą, rengimąsi padaryti, padarytas ar pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas, susijusias su finansinių paslaugų teikimu, siekiant užvaldyti banko ar kitų asmenų turtą, padaryti turtinę ar neturtinę žalą arba keliant kitokią grėsmę (toliau šiame straipsnyje
teisinę formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Duomenų valdytojas gali tvarkyti duomenų rinkmeną, turėdamas tikslą teikti duomenis ir informaciją teisėtą interesą turintiems bankams, tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pranešęs Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri privalo atlikti išankstinę patikrą. 3.
3Duomenų rinkmenoje tvarkomi šie duomenys ir informacija:
asmens, kuris galimai bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas, vardas, pavardė, asmens kodas, užsienio valstybės piliečio identifikavimo numeris arba gimimo data, gyvenamoji vieta, adresas korespondencijai, telefono ryšio numeris, taip pat informacija apie juridinius asmenis, susijusius su galima nusikalstama veika, kurių valdyme minėtas asmuo dalyvauja, atstovauja interesus kaip įgaliotas asmuo, yra dalyvis ar naudos gavėjas;
asmens, kuris galimai susijęs, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas, pavadinimas, kodas, buveinė, adresas korespondencijai ir telefono ryšio numeriai;
apie banką ir jo padalinį, pastebėjusį galimą nusikalstamą veiką;
nusikalstamos veikos pobūdis ir jos aplinkybių aprašymas;
nusikalstamai veikai naudotos finansinės paslaugos ir finansinės priemonės, tame tarpe sąskaitų, mokėjimo kortelių numeriai, mokėjimo priemonės ir vertybinių popierių pavadinimai;
nusikalstamą veiką naudotos įrangos techniniai identifikavimo duomenys. 4. Bankas gali teikti duomenis ir informaciją apie asmens galimą bendrininkavimą, rengimąsi padaryti, padarytas ar pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas, susijusias su finansinių paslaugų teikimu į duomenų rinkmeną, jei:
1) turi pakankamai tai pagrindžiančių duomenų;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo teikti duomenis ir informaciją į duomenų rinkmeną priėmimo, informuoja asmenį, kuris galimai bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas, bankui jo nurodytais kontaktiniais duomenimis, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis apie jo duomenų ir informacijos teikimą į duomenų rinkmeną ir duomenų subjekto teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Asmens nesutikimas nestabdo duomenų tvarkymo.
Šis reikalavimas netaikomas, jei kontaktiniai duomenys nėra pateikti bankui. 3. 4. 5. Asmuo, kurio duomenis ir informaciją bankas ketina pateikti ar yra pateikęs į duomenų rinkmeną, turi teisę nesutikti dėl duomenų tvarkymo duomenų rinkmenoje Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Duomenys ir informacija tvarkomi duomenų rinkmenoje vadovaujantis duomenų rinkmenos valdytojo patvirtintomis taisyklėmis ir laikantis šių sąlygų:
1) duomenų ir informacijos gavėjai yra tik teisėtą interesą turintys bankai, banko ir banko klientų teisėtų interesų apsaugos tikslais siekiantys įvertinti asmens, kuriam ketina suteikti ar teikia finansines paslaugas, keliamą riziką;
2) draudžiama iš duomenų rinkmenos teikti duomenis kitais negu banko ir banko klientų teisėtų interesų apsaugos tikslais;
3) duomenų rinkmenoje negali būti tvarkomi ypatingi asmens duomenys;
4) duomenų rinkmena negali būti jungiama su asmens duomenimis iš kitų asmens duomenų rinkmenų, kurios buvo sudarytos ir yra tvarkomos kitais tikslais;
5) duomenys ir informacija duomenų rinkmenoje saugomi ne ilgiau kaip 5 metus nuo paskutinio duomenų ar informacijos pateikimo į duomenų rinkmeną. 7. Bankas, pradėdamas dalykinius santykius, suteikdamas finansines paslaugas, keisdamas jų sąlygas ir siekdamas banko ir banko klientų teisėtų interesų apsaugos bei atsižvelgdamas į duomenų rinkmenoje pateiktą informaciją apie asmenį turi teisę atsisakyti suteikti finansines paslaugas ar taikyti joms apribojimus, jei to nedraudžia kiti įstatymai. Bankas informuoja asmenį apie tokio atsisakymo ar ribojimo priežastis. 8. Įgyvendindami šį straipsnį, bankai vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu ir duomenų rinkmenos valdytojo patvirtintomis duomenų rinkmenos tvarkymo taisyklėmis.“
64 straipsnio pakeitimas Papildyti 64 straipsnį 7 dalimi:
„7. Priežiūros institucija nevykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, skirtų užtikrinti asmens duomenų apsaugą, laikymosi priežiūros.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Andrius Palionis Stasys Brundza
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bankas, banko darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino banko paslaptį
sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims, išskyrus šio straipsnio 3–7 dalyse, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, mokėjimo ir kitų finansinių paslaugų teikimą reguliuojančiuose įstatymuose, šio Įstatymo 56¹ straipsnyje ir 58 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 56¹straipsniu Papildyti Įstatymą 56¹straipsniu:
„56¹ straipsnis. Duomenų ir informacijos tvarkymas banko ir banko klientų teisėtų interesų
apsaugos tikslais
informaciją apie vieno ar kelių asmenų galimai rengiamasi padaryti ar padarytą veiką, susijusią su finansinių paslaugų teikimu, siekiant užvaldyti banko ar kitų asmenų turtą, padaryti jiems turtinę ar neturtinę žalą arba keliant kitokią grėsmę bankų sistemai (toliau šiame straipsnyje – neteisėta finansinė veika), teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines rizikos duomenų rinkmenas (toliau – duomenų rinkmena) apie asmenis, kurie galimai rengėsi padaryti ar padarė neteisėtą finansinę veiką ir kuriems bankai ketina suteikti, teikia ar teikė finansines paslaugas. 2. Duomenų rinkmenos valdytojas yra bankų interesams atstovaujantis juridinis asmuo, jo teisinę formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas.
Duomenų valdytojas gali tvarkyti duomenų rinkmeną, turėdamas tikslą teikti duomenis ir informaciją teisėtą interesą turintiems bankams, tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka apie tai pranešęs Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri privalo atlikti išankstinę patikrą. 3. Duomenų rinkmenoje tvarkomi šie duomenys ir informacija:
1) fizinio asmens, kuris galimai rengėsi padaryti ar padarė neteisėtą finansinę veiką, vardas, pavardė, asmens kodas, užsienio valstybės piliečio identifikavimo numeris arba gimimo data, gyvenamoji vieta, adresas korespondencijai, telefono ryšio numeriai, taip pat informacija apie juridinius asmenis, kurių valdyme šis fizinis asmuo dalyvauja, atstovauja jų interesams kaip įgaliotas asmuo, yra jų dalyvis ar naudos gavėjas;
2) juridinio asmens, kuris susijęs dalykiniais, kontrolės ar nuosavybės santykiais su šios dalies 1 punkte nurodytu fiziniu asmeniu, pavadinimas, kodas, buveinė, adresas korespondencijai ir telefono ryšio numeriai;
3) duomenys apie banką ir jo padalinį, pastebėjusį neteisėtą finansinę veiką;
4) neteisėtos finansinės veikos pobūdis ir jos aplinkybių aprašymas;
5) neteisėtai finansinei veikai naudotos finansinės paslaugos ir finansinės priemonės, tarp jų sąskaitų, mokėjimo kortelių numeriai, mokėjimo priemonės ir vertybinių popierių pavadinimas;
6) vykdant neteisėtą finansinę veiką naudotos įrangos techniniai identifikavimo duomenys. 4.
kelių asmenų galimai rengiamasi padaryti ar padarytą neteisėtą finansinę veiką į duomenų rinkmeną, jeigu jis:
1) turi pakankamai tai pagrindžiančių objektyvių duomenų;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo teikti duomenis ir informaciją į duomenų rinkmeną priėmimo raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pagal bankui nurodytus kontaktinius duomenis informuoja asmenį, kuris vienas ar su kitais asmenimis galimai rengėsi padaryti ar padarė neteisėtą finansinę veiką, apie jo duomenų ir informacijos teikimą į duomenų rinkmeną ir apie duomenų subjekto teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu kontaktiniai duomenys bankui nėra nurodyti. 5. Asmuo, kurio duomenis ir informaciją bankas ketina pateikti ar yra pateikęs į duomenų rinkmeną, turi teisę nesutikti dėl duomenų tvarkymo duomenų rinkmenoje Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Asmens nesutikimas nestabdo duomenų tvarkymo. 6. Duomenys ir informacija duomenų rinkmenoje tvarkomi vadovaujantis duomenų rinkmenos valdytojo patvirtintomis taisyklėmis ir laikantis šių sąlygų:
1) duomenų ir informacijos gavėjai yra tik teisėtą interesą turintys bankai, banko ir banko klientų teisėtų interesų apsaugos tikslais siekiantys įvertinti asmens, kuriam jie ketina suteikti ar teikia finansines paslaugas, keliamą riziką;
2) draudžiama iš duomenų rinkmenos teikti duomenis kitais negu banko ir banko klientų teisėtų interesų apsaugos tikslais;
3) duomenų rinkmenoje negali būti tvarkomi ypatingi asmens duomenys;
4) duomenų rinkmena negali būti jungiama su asmens duomenimis iš kitų asmens duomenų rinkmenų, kurios buvo sudarytos ir yra tvarkomos kitais tikslais;
5) duomenys ir informacija duomenų rinkmenoje saugomi ne ilgiau kaip 5 metus nuo paskutinio duomenų ar informacijos pateikimo į duomenų rinkmeną dienos. 7.
7Bankas, pradėdamas dalykinius santykius,
suteikdamas finansines paslaugas, keisdamas jų sąlygas ir siekdamas banko ir banko klientų teisėtų interesų apsaugos bei atsižvelgdamas į duomenų rinkmenoje pateiktą informaciją apie asmenį, turi teisę atsisakyti suteikti finansines paslaugas ar taikyti joms apribojimus, jeigu to nedraudžia kiti įstatymai. Bankas informuoja asmenį apie tokio atsisakymo ar ribojimo priežastis. 8. Įgyvendindami šio straipsnio nuostatas bankai vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir duomenų rinkmenos valdytojo patvirtintomis duomenų rinkmenos tvarkymo taisyklėmis. Šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.“
Papildyti 64 straipsnį 7 dalimi:
„7. Priežiūros institucija nevykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatytų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo reikalavimų laikymosi priežiūros.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Sukčiavimo telefonu, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu gautų lėšų legalizavimo aktyvumo didėjimas daro didelę žalą valstybei ir visuomenei, kelia nepasitikėjimą moderniomis mokėjimo priemonėmis. Didelį nerimą kelia ir sukčiavimo telefonu bei internetu banga, sparčiai besiritanti tarptautiniu ir Lietuvos lygiu. Vienas iš šių laikų dažnų pavyzdžių – duomenų vagystė elektroninėje erdvėje, kai į sąskaitą įsibraunama apgaule išviliojus prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžius. Pasitaiko atvejų, kuomet bankų darbuotojais, teisėsaugos ar kitų institucijų darbuotojais prisistatantys nusikaltėliai iš patiklių žmonių išvilioja prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir apgaulės būdu pasisavina jiems nepriklausančias lėšas. Itin dažni atvejai kai pasitelkiami bendrininkai, kurių banko sąskaitos naudojamos išviliotų pinigų išgryninimui. Projekto tikslai ir uždaviniai – įtvirtinti teisinį reguliavimą, kurio pagrindu bankai tarpusavyje galėtų keistis informacija apie esamų ir siekiančių tapti klientais asmenų galimą bendrininkavimą, rengimąsi padaryti, padarytas ar pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas, susijusias su finansinių paslaugų teikimu, siekiant užvaldyti banko ar kitų asmenų turtą ar padaryti kitokią žalą. Kitose Europos valstybėse veikia tokių veikų nustatymo ir prevencijos sistemos: Olandijoje –finansinių institucijų įspėjimo sistema, Vengrijoje – atmestų prašymų suteikti bankines paslaugas registras, Jungtinėje Karalystėje taip pat – sistema CIFAS.
Pagal šią sistemą, duomenų apsikeitimas vyksta teisėto intereso pagrindu: subjektas iš anksto informuojamas apie tai, kad jam vykdant apgaulės veiksmus, duomenys bus perduodami apgaulės prevencijos agentūrai, kuri kaupia informaciją apie sukčiavimo atvejus. Bankui konstatavus, kad pakanka duomenų, patvirtinančių, kad galimai įvyko nusikalstama veika ir subjektui pagrįstai neginčijant tokio duomenų perdavimo, jo duomenys perduodami agentūrai. Kiti bankai gali naudotis agentūros sukaupta informacija. Tačiau Lietuvoje tokia galimybė nėra numatyta. Taigi papildžius Bankų įstatymą siūlomomis nuostatomis bankams būtų sudaryta galimybė imtis prevencinių priemonių prieš fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusikalstamu būdu daro žalą banko klientams ir patiems bankams, apribojant šių asmenų galimybę daryti naujus nusikaltimus, susijusius su finansinių paslaugų teikimu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pirminiai siūlytojai – Lietuvos bankų asociacija. Šį įstatymo papildymo projektą rengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 dienos sprendimu sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje buvo Lietuvos Respublikos Seimo, Finansų ministerijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos ir kiti atstovai. 3.
projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato teisės bankams teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines rizikos duomenų rinkmenas apie asmenis, ir iš jų gauti duomenis apie esamų ir potencialių klientų galimas nusikalstamas veikas, susijusias su finansinių paslaugų teikimu, siekiant užvaldyti banko ar kitų asmenų turtą ar padaryti kitokią žalą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Šiuo įstatymo papildymo projektu siūloma:
1) apibrėžti atvejus ir tvarką, kaip bankai galės perduoti į jungtinę rizikos duomenų rinkmeną ir iš jos gauti duomenis apie esamų ir potencialių klientų galimas nusikalstamas veikas, susijusias su finansinių paslaugų teikimu;
2) įtvirtinti, kad jungtinės rizikos duomenų rinkmenos valdytoju būtų bankų interesus atstovaujantis juridinis asmuo, kurio teisinę formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, o jo išankstinę patikrą atliktų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija;
3) numatyti jungtinės rizikos duomenų rinkmenos tvarkymui keliamus reikalavimus, įskaitant tvarkomų duomenų apimtis;
4) įtvirtinti asmenų teisę būti informuotiems apie jų duomenų tvarkymą ir galimybę tokius veiksmus ginčyti. Siūlomomis nuostatomis bankams būtų sudaryta galimybė imtis prevencinių priemonių prieš fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusikalstamu būdu daro žalą banko klientams ir patiems bankams, apribojant šių asmenų galimybę daryti naujus nusikaltimus, susijusius su finansinių paslaugų teikimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Šis įstatymo pakeitimas galėtų turėti teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, kadangi bankams būtų sudaryta galimybė imtis prevencinių priemonių prieš fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusikalstamu būdu daro žalą banko klientams ir patiems bankams, apribojant šių asmenų galimybę daryti naujus nusikaltimus, susijusius su finansinių paslaugų teikimu. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus projektus, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projekto įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo įgyvendinimas valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Duomenys“,
„informacija“, „sąskaita“, „sutartis“, „klientas“, „bankas“. Teikia:
Seimo nariai Andrius Palionis Stasys Brundza
2016-04-27 Nr. XIIP-4322 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatose (1, 3 ir 4 dalyse) minimi: asmenys, kurie galimai (čia ir toliau išskirta mūsų) bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas; juridiniai asmenys, susiję su galima nusikalstama veika (ar su ja galimai susiję) arba kurie galimai rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas; galimos nusikalstamos veikos; asmens galimas bendrininkavimas, rengimasis padaryti, padarytos ar pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos. Projektu siūloma nustatyti, kad bankai turi teisę duomenis ir informaciją apie nurodytus asmenis, kurie yra banko klientai ar siekia tokiais būti, ir jų galimai rengiamas padaryti, padarytas ar pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas perduoti jungtinės rizikos duomenų valdytojui. Pažymėtina, kad asmens duomenys būtų perduodami be asmenų sutikimo (pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalį asmeniui būtų pranešama apie jau įvykusį faktą, kad jo duomenys yra perduoti). Projekte nėra siūloma apibrėžti, kas tai yra „galima“ nusikalstama veika, „galimas“ bendradarbiavimas. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad bankas gali teikti nurodytus duomenis ir informaciją, jei turi pakankamai tai pagrindžiančių duomenų. Tačiau neaišku, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis turėtų būti pagrindžiama galima nusikalstama veika, galimas bendradarbiavimas, kas tuos kriterijus nustatytų.
Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 7 dalį asmeniui, atsižvelgiant į duomenų rinkmenoje pateiktą informaciją, įskaitant ir į informaciją apie tokio asmens galimas įvykdyti nusikalstamas veikas, gali būti taikomos ekonominės sankcijos – atsisakoma suteikti finansines paslaugas ar joms taikomi apribojimai. Manytina, kad projekto nuostatos, kiek tai susiję su asmenų, kurie galimai bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas, duomenų perdavimu be asmenų sutikimo (žinios) jungtinės rizikos duomenų valdytojui ir ekonominių sankcijų jiems taikymo, neapibrėžus „galimos“ nusikalstamos veikos ir nenustačius jokių objektyvių tokios veikos nustatymo kriterijų, sudaro prielaidas pažeisti asmenų teises ir teisėtus interesus ir vertintinos kaip neproporcingos siekiamiems prevenciniams tikslams, todėl tobulintinos. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nors prevencinės priemonės savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, tačiau jomis negali būti paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei esmė, taip pat jos turi būti proporcingos siekiamam tikslui, kurio negalima pasiekti kitu būdu (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse minint bendrininkavimo institutą, projekto nuostatos nebūtų taikomos tuo atveju, jeigu nusikalstamas veikas rengtųsi padaryti, padarytų ar pasikėsintų padaryti pavienis vykdytojas, kadangi Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. 3.
dalyse minimas rengimasis padaryti nusikalstamas veikas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. 4. Projekto
minimos nusikalstamos veikos, susijusios su finansinių paslaugų teikimu, siekiant užvaldyti banko ar kitų asmenų turtą, padaryti turtinę ar neturtinę žalą arba keliant kitokią grėsmę. Tačiau nėra aišku, kokios BK specialiojoje dalyje numatytos veikos yra turimos mintyje: BK numatyta nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ir kt. Jeigu projekto rengėjai mintyje turėjo ne BK įvardytas veikas, o kitas pavojingas visuomenei veikas, tai projekte nevartotinas terminas „nusikalstamos veikos“, o pavojingos visuomenei veikos, kurias nustačius, taikomi projekte nurodyti asmens teisių ribojimai, turėtų būti apibrėžtos projekte arba pateikiama nuoroda į kitus teisės aktus. Pavyzdžiui, toliau projekte nurodytame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme yra pateiktos įtartinos piniginės operacijos ar sandorio, neįprastos piniginės operacijos ar sandorio, pinigų plovimo apibrėžtys. Be to, atsižvelgdami į tai, kad banko galimybės atlikti tyrimą yra ribotos, manytume, kad pavojingos visuomenei veikos, kurias gali nustatyti bankas, nagrinėdamas jam pateiktus asmenų prašymus, turėtų būti tiksliai apibrėžtos, jame turėtų būti įvardintos tik tos veikos, kurias bankas pajėgus nustatyti.
Projekte reikėtų atsisakyti, pavyzdžiui, tokių veikų, kaip
„rengimasis padaryti neturtinę žalą“, taip pat tokių terminų, kaip „kitokia
grėsmė“, nes teisinis reguliavimas, kai įstatyme nėra aiškiai įvardintos aplinkybės, kurias nustačius gali būti ribojamos asmenų teisės, sudaro prielaidas pažeisti asmenų teises ir teisėtus interesus ir vertintinos kaip neproporcingos siekiamiems prevenciniams tikslams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekte minimos Jungtinėje Karalystėje veikiančios sistemos CIFAS (Credit Industry Fraud Avoidance System) paskirtis – užkirsti kelią sukčiavimui, t. y. apsiribojama sukčiavimo prevencija, keičiantis duomenimis apie pasitvirtinusius sukčiavimo atvejus (confirmed fraud cases). Be to, šia sistema gali naudotis ne tik bankai, bet ir viešieji bei privatūs juridiniais asmenys. CIFAS teikia patarimus, kaip išvengti sukčiavimo, padeda apsaugoti asmens duomenis fiziniams asmenims (sukčiavimo aukos ar potencialios sukčiavimo aukos, pvz., asmenys, kurių asmens dokumentai pavogti, gali apie tai paskelbti CIFAS, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui, pasinaudojant pavogtais asmens dokumentais). Tačiau CIFAS nesaugo duomenų apie nusikaltimus. Asmens duomenų atskleidimo sukčiavimo prevencijos tikslu taisyklės ir atsakomybė už jų pažeidimą yra įtvirtinta Serious Crime Act[1]. 5. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte minimi juridiniai asmenys, susiję su galima nusikalstama veika. Nėra aišku, kokie juridiniai asmenys bus laikomi susijusiais su dar nebūtinai padaryta nusikalstama veika ir kaip jie turėtų būti susiję, kad būtų laikomis „susijusiais“ šio projekto nuostatų prasme.
Be to, 56¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte netgi nėra numatyta, su kuo juridinis asmuo turėtų būti galimai susijęs. 6. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje minimos nusikalstamos veikos, susijusios su finansinių paslaugų teikimu, nors 56¹ straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta toliau šiame straipsnyje vartotina santrumpa „nusikalstamos veikos“. 7. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad asmens nesutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo nestabdo duomenų tvarkymo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 ir 27 straipsnių nuostatas, siūlytina projektą tikslinti, nustatant, kad rašytinio pranešimo apie nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pateikimas nestabdo duomenų tvarkymo. Be to, manytume, kad, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, ši nuostata turėtų būti perkelta iš vertinamo straipsnio 4 dalies į 5 dalį. 8. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad „duomenų rinkmenoje negali būti tvarkomi ypatingi asmens duomenys“. Atsižvelgdami į siūlomas 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas dėl bankų teisės teikti informaciją apie „padarytas nusikalstamas veikas“ ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas dėl tokios informacijos tvarkymo duomenų rinkmenoje, atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį informacija apie asmens teistumą priskiriama ypatingiems asmens duomenims. Tobulinant projektą, reikėtų suderinti nurodytas nuostatas tarpusavyje. 9.
dalies nuostatos „pradėdamas dalykinius santykius“ turinys savaime nėra aiškus, todėl projektas tikslintinas. 10. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad įgyvendindami šį straipsnį bankai vadovaujasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu. Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto nuostatų ir nurodyto įstatymo, kurio paskirtis
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo normomis turės vadovautis bankai, įgyvendindami projektu teikiamas nuostatas. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar bankai, nustatę, kad padarytos „galimos nusikalstamos veikos“ turi apie tai informuoti teisėsaugos institucijas. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnį bankai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, taigi šis įstatymas neįpareigoja bankų pranešti apie projekte nurodytas kitas
„galimas nusikalstamas veikas“. 11. Neaiškus projektu siūlomų nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 55 straipsnio
nuostatomis dėl informacijos, sudarančios banko paslaptį, jos atskleidimo ir atsakomybės už jos atskleidimą. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kieno lėšomis būtų tvarkomos projekte nurodytos duomenų rinkmenos. 13. Projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė skirtingai išdėstyta projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] A.
Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. antanas.jatkevič[email protected] [1] Prieiga per internetą: https://www.cifas.org.uk/
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-05- Nr. Į 2016-04-20 Nr. S-2016-2677 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos respublikos bankų įstatymo nr. IX-2085 papildymo 56¹ straipsniu ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP‑4322 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo 56¹ straipsniu ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4322. Pažymime, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnio, ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimo tikslais Europos Sąjungoje nuosekliai siekiama užtikrinti ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą pagrindinę teisę į duomenų apsaugą įgyvendinant visų sričių Sąjungos politikos, tarp jų teisėsaugos bei nusikalstamumo prevencijos, sritis. Asmens duomenų tvarkymas turi būti vykdomas laikantis 1995 m. spalio 24 d. Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo reikalavimų. Direktyvoje numatyta, kad asmeninė informacija gali būti tvarkoma tik gavus aiškų atitinkamo asmens sutikimą ir jį iš anksto apie tai informavus. Nustatomi reikalavimai ir ypatingų asmens duomenų (tokių kaip duomenys apie asmens teistumą) tvarkymui. Kai kuriems reikalavimams, nustatytiems asmens duomenų rinkimo, saugojimo srityse, leistina išimtis – kriminalinių nusikaltimų bei reglamentuojamų profesijų etikos pažeidimų prevencija, tyrimas, išaiškinimas ir persekiojimas.
Kadangi Direktyvos 95/46/EB reikalavimai Lietuvoje perkelti į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, siūlytume su juo derinti pateikto projekto nuostatas. Todėl pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktai nuomonei, kad projektu pateikti siūlymai turi būti derinami tiek tarpusavyje, tiek su galiojančiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, įskaitant ir siūlomas naujas sąvokas. Paminėtini nauji asmens duomenų apsaugos sritį Europos Sąjungoje reglamentuojantys aktai (dar netaikomi): 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kuris bus taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. tais atvejais, kai įstaiga arba subjektas rinks asmens duomenis kitais tikslais ir toliau tvarkys tuos asmens duomenis siekdami laikytis teisinės prievolės, kuri jiems taikoma. Pavyzdžiui, nusikalstamų veikų tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais finansų įstaigos saugos tam tikrus savo tvarkomus asmens duomenis ir pateiks tuos asmens duomenis tik kompetentingoms nacionalinėms institucijoms konkrečiais atvejais ir laikydamosi valstybės narės teisės. Tuo atveju, kai įstaiga arba subjektas, tvarkys asmens duomenis kompetentingų institucijų vardu, kurios naudos duomenis nusikalstamų veikų tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui, nuo 2018 m. gegužės 6 d. bus taikomi 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, reikalavimai. Šios direktyvos taikymo srityje, finansų įstaigos turės būti saistomos sutarties ar kito teisės akto ir nuostatų, taikytinų duomenų tvarkytojams pagal šią direktyvą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2016-06-28 Nr. XIIP-4322(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto Nr. XIIP-4322 teigiama, kad projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos nenaudojant Baudžiamojo kodekso sąvokų. Baudžiamojo kodekso 21 straipsnyje reguliuojama viena iš nusikalstamos veikos stadijų – rengimasis padaryti nusikaltimą. Todėl projekto nuostatose (projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 punkte, 4 dalies pirmojoje pastraipoje ir 2 punkte) siūlytina vartoti ne formuluotes „rengiamasi padaryti“ ir „rengėsi padaryti“, o
„ruošiamasi daryti“ ir „ruošėsi daryti“. 2. Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 56¹
straipsnio 1 dalies pradžioje, 4 dalies pirmojoje pastraipoje ir 2 punkte teigiama, kad neteisėta finansinė veika gali būti padaryta vieno ar kelių asmenų (vieno asmens ar su kitais asmenimis). Siūlytina šią nuostatą atspindėti visame 56¹ straipsnyje: 56¹ straipsnio 1 dalies pabaigoje tarp žodžių „kurie“ ir „galimai“ įrašyti žodžius „vieni ar su kitais asmenimis“, o 3 dalies 1 punkte tarp žodžių „kuris“ ir „galimai“ įrašyti žodžius „vienas ar su kitais asmenimis“. 3. Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje, įtvirtinant santrumpą „neteisėta finansinė veika“, teigiama, kad ši santrumpa bus naudojama „toliau šiame straipsnyje“. Toje pačioje dalyje, įtvirtinant santrumpą „duomenų rinkmena“, jau teigiama, kad ši santrumpa bus naudojama tiesiog „toliau“. Siūlytina projekte nustatyti, kad abi minėtos santrumpos bus naudojamos „toliau šiame straipsnyje“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A.
Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2016 m. birželio 1 d. Nr. 280-P-12
pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas ir viceprezidentas A. Budrys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-28 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 56¹ straipsnio nuostatose (1, 3 ir 4 dalyse) minimi: asmenys, kurie galimai (čia ir toliau išskirta mūsų) bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas; juridiniai asmenys, susiję su galima nusikalstama veika (ar su ja galimai susiję) arba kurie galimai rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas; galimos nusikalstamos veikos; asmens galimas bendrininkavimas, rengimasis padaryti, padarytos ar pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos. Projektu siūloma nustatyti, kad bankai turi teisę duomenis ir informaciją apie nurodytus asmenis, kurie yra banko klientai ar siekia tokiais būti, ir jų galimai rengiamas padaryti, padarytas ar pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas perduoti jungtinės rizikos duomenų valdytojui.
Pažymėtina, kad asmens duomenys būtų perduodami be asmenų sutikimo (pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalį asmeniui būtų pranešama apie jau įvykusį faktą, kad jo duomenys yra perduoti). Projekte nėra siūloma apibrėžti, kas tai yra „galima“ nusikalstama veika, „galimas“ bendradarbiavimas. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad bankas gali teikti nurodytus duomenis ir informaciją, jei turi pakankamai tai pagrindžiančių duomenų. Tačiau neaišku, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis turėtų būti pagrindžiama galima nusikalstama veika, galimas bendradarbiavimas, kas tuos kriterijus nustatytų. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 7 dalį asmeniui, atsižvelgiant į duomenų rinkmenoje pateiktą informaciją, įskaitant ir į informaciją apie tokio asmens galimas įvykdyti nusikalstamas veikas, gali būti taikomos ekonominės sankcijos – atsisakoma suteikti finansines paslaugas ar joms taikomi apribojimai. Manytina, kad projekto nuostatos, kiek tai susiję su asmenų, kurie galimai bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas, duomenų perdavimu be asmenų sutikimo (žinios) jungtinės rizikos duomenų valdytojui ir ekonominių sankcijų jiems taikymo, neapibrėžus „galimos“ nusikalstamos veikos ir nenustačius jokių objektyvių tokios veikos nustatymo kriterijų, sudaro prielaidas pažeisti asmenų teises ir teisėtus interesus ir vertintinos kaip neproporcingos siekiamiems prevenciniams tikslams, todėl tobulintinos.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nors prevencinės priemonės savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, tačiau jomis negali būti paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei esmė, taip pat jos turi būti proporcingos siekiamam tikslui, kurio negalima pasiekti kitu būdu (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Pritarti
įstatymo 56¹ straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse minint bendrininkavimo institutą, projekto nuostatos nebūtų taikomos tuo atveju, jeigu nusikalstamas veikas rengtųsi padaryti, padarytų ar pasikėsintų padaryti pavienis vykdytojas, kadangi Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pritarti
straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse minimas rengimasis padaryti nusikalstamas veikas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pritarti
2016-04-28 4.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje minimos nusikalstamos veikos, susijusios su finansinių paslaugų teikimu, siekiant užvaldyti banko ar kitų asmenų turtą, padaryti turtinę ar neturtinę žalą arba keliant kitokią grėsmę. Tačiau nėra aišku, kokios BK specialiojoje dalyje numatytos veikos yra turimos mintyje: BK numatyta nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ir kt. Jeigu projekto rengėjai mintyje turėjo ne BK įvardytas veikas, o kitas pavojingas visuomenei veikas, tai projekte nevartotinas terminas „nusikalstamos veikos“, o pavojingos visuomenei veikos, kurias nustačius, taikomi projekte nurodyti asmens teisių ribojimai, turėtų būti apibrėžtos projekte arba pateikiama nuoroda į kitus teisės aktus. Pavyzdžiui, toliau projekte nurodytame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme yra pateiktos įtartinos piniginės operacijos ar sandorio, neįprastos piniginės operacijos ar sandorio, pinigų plovimo apibrėžtys. Be to, atsižvelgdami į tai, kad banko galimybės atlikti tyrimą yra ribotos, manytume, kad pavojingos visuomenei veikos, kurias gali nustatyti bankas, nagrinėdamas jam pateiktus asmenų prašymus, turėtų būti tiksliai apibrėžtos, jame turėtų būti įvardintos tik tos veikos, kurias bankas pajėgus nustatyti. Projekte reikėtų atsisakyti, pavyzdžiui, tokių veikų, kaip „rengimasis padaryti neturtinę žalą“, taip pat tokių terminų, kaip „kitokia grėsmė“, nes teisinis reguliavimas, kai įstatyme nėra aiškiai įvardintos aplinkybės, kurias nustačius gali būti ribojamos asmenų teisės, sudaro prielaidas pažeisti asmenų teises ir teisėtus interesus ir vertintinos kaip neproporcingos siekiamiems prevenciniams tikslams.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekte minimos Jungtinėje Karalystėje veikiančios sistemos CIFAS (Credit Industry Fraud Avoidance System) paskirtis – užkirsti kelią sukčiavimui, t. y. apsiribojama sukčiavimo prevencija, keičiantis duomenimis apie pasitvirtinusius sukčiavimo atvejus (confirmed fraud cases). Be to, šia sistema gali naudotis ne tik bankai, bet ir viešieji bei privatūs juridiniais asmenys. CIFAS teikia patarimus, kaip išvengti sukčiavimo, padeda apsaugoti asmens duomenis fiziniams asmenims (sukčiavimo aukos ar potencialios sukčiavimo aukos, pvz., asmenys, kurių asmens dokumentai pavogti, gali apie tai paskelbti CIFAS, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui, pasinaudojant pavogtais asmens dokumentais). Tačiau CIFAS nesaugo duomenų apie nusikaltimus. Asmens duomenų atskleidimo sukčiavimo prevencijos tikslu taisyklės ir atsakomybė už jų pažeidimą yra įtvirtinta Serious Crime Act[1]. Pritarti
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte minimi juridiniai asmenys, susiję su galima nusikalstama veika. Nėra aišku, kokie juridiniai asmenys bus laikomi susijusiais su dar nebūtinai padaryta nusikalstama veika ir kaip jie turėtų būti susiję, kad būtų laikomis
„susijusiais“ šio projekto nuostatų prasme. Be to, 56¹ straipsnio
galimai susijęs. Pritarti
2016-04-28 6.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje minimos nusikalstamos veikos, susijusios su finansinių paslaugų teikimu, nors 56¹ straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta toliau šiame straipsnyje vartotina santrumpa „nusikalstamos veikos“. Pritarti
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad asmens nesutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo nestabdo duomenų tvarkymo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 ir 27 straipsnių nuostatas, siūlytina projektą tikslinti, nustatant, kad rašytinio pranešimo apie nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pateikimas nestabdo duomenų tvarkymo. Be to, manytume, kad, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, ši nuostata turėtų būti perkelta iš vertinamo straipsnio 4 dalies į 5 dalį. Pritarti
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad „duomenų rinkmenoje negali būti tvarkomi ypatingi asmens duomenys“. Atsižvelgdami į siūlomas 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas dėl bankų teisės teikti informaciją apie „padarytas nusikalstamas veikas“ ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas dėl tokios informacijos tvarkymo duomenų rinkmenoje, atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį informacija apie asmens teistumą priskiriama ypatingiems asmens duomenims. Tobulinant projektą, reikėtų suderinti nurodytas nuostatas tarpusavyje. Pritarti
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 7 dalies nuostatos „pradėdamas dalykinius santykius“ turinys savaime nėra aiškus, todėl projektas tikslintinas. Pritarti 10.
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad įgyvendindami šį straipsnį bankai vadovaujasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu. Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto nuostatų ir nurodyto įstatymo, kurio paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, santykis. Neaišku, kokiomis konkrečiai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo normomis turės vadovautis bankai, įgyvendindami projektu teikiamas nuostatas. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar bankai, nustatę, kad padarytos „galimos nusikalstamos veikos“ turi apie tai informuoti teisėsaugos institucijas. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnį bankai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, taigi šis įstatymas neįpareigoja bankų pranešti apie projekte nurodytas kitas „galimas nusikalstamas veikas“. Pritarti
santykis su keičiamo įstatymo 55 straipsnio nuostatomis dėl informacijos, sudarančios banko paslaptį, jos atskleidimo ir atsakomybės už jos atskleidimą. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kieno lėšomis būtų tvarkomos projekte nurodytos duomenų rinkmenos. Pritarti
esmė skirtingai išdėstyta projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose. Pritarti 14.
2016-05-17 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo 56¹ straipsniu ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4322. Pažymime, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnio, ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimo tikslais Europos Sąjungoje nuosekliai siekiama užtikrinti ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą pagrindinę teisę į duomenų apsaugą įgyvendinant visų sričių Sąjungos politikos, tarp jų teisėsaugos bei nusikalstamumo prevencijos, sritis. Asmens duomenų tvarkymas turi būti vykdomas laikantis 1995 m. spalio 24 d. Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo reikalavimų. Direktyvoje numatyta, kad asmeninė informacija gali būti tvarkoma tik gavus aiškų atitinkamo asmens sutikimą ir jį iš anksto apie tai informavus. Nustatomi reikalavimai ir ypatingų asmens duomenų (tokių kaip duomenys apie asmens teistumą) tvarkymui. Kai kuriems reikalavimams, nustatytiems asmens duomenų rinkimo, saugojimo srityse, leistina išimtis – kriminalinių nusikaltimų bei reglamentuojamų profesijų etikos pažeidimų prevencija, tyrimas, išaiškinimas ir persekiojimas. Kadangi Direktyvos 95/46/EB reikalavimai Lietuvoje perkelti į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, siūlytume su juo derinti pateikto projekto nuostatas. Todėl pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktai nuomonei, kad projektu pateikti siūlymai turi būti derinami tiek tarpusavyje, tiek su galiojančiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, įskaitant ir siūlomas naujas sąvokas. Paminėtini nauji asmens duomenų apsaugos sritį Europos Sąjungoje reglamentuojantys aktai (dar netaikomi): 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kuris bus taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. tais atvejais, kai įstaiga arba subjektas rinks asmens duomenis kitais tikslais ir toliau tvarkys tuos asmens duomenis siekdami laikytis teisinės prievolės, kuri jiems taikoma. Pavyzdžiui, nusikalstamų veikų tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais finansų įstaigos saugos tam tikrus savo tvarkomus asmens duomenis ir pateiks tuos asmens duomenis tik kompetentingoms nacionalinėms institucijoms konkrečiais atvejais ir laikydamosi valstybės narės teisės. Tuo atveju, kai įstaiga arba subjektas, tvarkys asmens duomenis kompetentingų institucijų vardu, kurios naudos duomenis nusikalstamų veikų tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui, nuo 2018 m. gegužės 6 d. bus taikomi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, reikalavimai. Šios direktyvos taikymo srityje, finansų įstaigos turės būti saistomos sutarties ar kito teisės akto ir nuostatų, taikytinų duomenų tvarkytojams pagal šią direktyvą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo 56¹ straipsniu ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4322 ir siūlyti jį tobulinti pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, nes projektu pateikti siūlymai turi būti derinami tiek tarpusavyje, tiek su galiojančiai ir naujais asmens duomenų apsaugos sritį Europos Sąjungoje reglamentuojančiais aktais, tiek su galiojančiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, įskaitant ir siūlomas naujas sąvokas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 56¹ straipsnio nuostatose (1, 3 ir 4 dalyse) minimi: asmenys, kurie galimai (čia ir toliau išskirta mūsų) bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas; juridiniai asmenys, susiję su galima nusikalstama veika (ar su ja galimai susiję) arba kurie galimai rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas; galimos nusikalstamos veikos; asmens galimas bendrininkavimas, rengimasis padaryti, padarytos ar pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos.
Projektu siūloma nustatyti, kad bankai turi teisę duomenis ir informaciją apie nurodytus asmenis, kurie yra banko klientai ar siekia tokiais būti, ir jų galimai rengiamas padaryti, padarytas ar pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas perduoti jungtinės rizikos duomenų valdytojui. Pažymėtina, kad asmens duomenys būtų perduodami be asmenų sutikimo (pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalį asmeniui būtų pranešama apie jau įvykusį faktą, kad jo duomenys yra perduoti). Projekte nėra siūloma apibrėžti, kas tai yra „galima“ nusikalstama veika, „galimas“ bendradarbiavimas. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad bankas gali teikti nurodytus duomenis ir informaciją, jei turi pakankamai tai pagrindžiančių duomenų. Tačiau neaišku, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis turėtų būti pagrindžiama galima nusikalstama veika, galimas bendradarbiavimas, kas tuos kriterijus nustatytų. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 7 dalį asmeniui, atsižvelgiant į duomenų rinkmenoje pateiktą informaciją, įskaitant ir į informaciją apie tokio asmens galimas įvykdyti nusikalstamas veikas, gali būti taikomos ekonominės sankcijos – atsisakoma suteikti finansines paslaugas ar joms taikomi apribojimai.
Manytina, kad projekto nuostatos, kiek tai susiję su asmenų, kurie galimai bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas, duomenų perdavimu be asmenų sutikimo (žinios) jungtinės rizikos duomenų valdytojui ir ekonominių sankcijų jiems taikymo, neapibrėžus „galimos“ nusikalstamos veikos ir nenustačius jokių objektyvių tokios veikos nustatymo kriterijų, sudaro prielaidas pažeisti asmenų teises ir teisėtus interesus ir vertintinos kaip neproporcingos siekiamiems prevenciniams tikslams, todėl tobulintinos. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nors prevencinės priemonės savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, tačiau jomis negali būti paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei esmė, taip pat jos turi būti proporcingos siekiamam tikslui, kurio negalima pasiekti kitu būdu (2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Pritarti iš dalies Argumentai:
Neteisėtos veikos, apie kurią būtų keičiamasi informacija, apibrėžimas ir kitos nuostatos turėtų būti tikslinamos nenaudojant Baudžiamojo kodekso sąvokų. Tačiau labai detalus kriterijų, kuriais grindžiama galima neteisėta veika, nustatymas gali padaryti sistemą, kuri prisidėtų tiek prie bankų klientų, tiek ir prie visuomenės interesų apsaugos, neveiksmingą, t.y. nebus pasiekti tikslai, kurių siekiama šiuo įstatymo projektu. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bankai turi teisę duomenis, įskaitant asmens duomenis, ir informaciją apie asmens galimą bendrininkavimą, rengimąsi padaryti, padarytas ar pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas vieno ar kelių asmenų galimai rengiamasi padaryti ar padarytą veiką, susijusiasą su finansinių paslaugų teikimu, siekiant užvaldyti banko ar kitų asmenų turtą, padaryti jiems turtinę ar neturtinę žalą arba keliant kitokią grėsmę bankų sistemai (toliau šiame straipsnyje – nusikalstama neteisėta finansinė veika), teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines rizikos duomenų rinkmenas (toliau – duomenų rinkmenos) apie asmenis, kurie galimai bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti rengėsi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas neteisėtą finansinę veiką ir kuriems bankai ketina suteikti, teikia ar teikė finansines paslaugas.“ Pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Duomenų rinkmenoje tvarkomi šie duomenys ir informacija:
1) fizinio asmens, kuris galimai bendrininkavo, rengėsi padaryti ar padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas neteisėtą finansinę veiką veikas, vardas, pavardė, asmens kodas, užsienio valstybės piliečio identifikavimo numeris arba gimimo data, gyvenamoji vieta, adresas korespondencijai, telefono ryšio numeris, taip pat informacija apie juridinius asmenis, susijusius su galima nusikalstama veika, kurių valdyme minėtas asmuo dalyvauja, atstovauja interesus kaip įgaliotas asmuo, yra akcininkas ar naudos gavėjas;
2) juridinio asmens, kuris galimai susijęs dalykiniais, kontrolės ar nuosavybės santykiais su šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu fiziniu asmeniu, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas veikas pavadinimas, identifikacinis numeris, buveinės, adresas korespondencijai ir telefono ryšio numeriai.
3) duomenys apie banką ir jo padalinį, pastebėjusį galimą nusikalstamą neteisėtą finansinę veiką;
4) galimos nusikalstamos neteisėtos finansinės veikos pobūdis ir jos aplinkybių aprašymas;
5) galimai nusikalstamai neteisėtai finansinei veikai naudotos finansinės paslaugos ir finansinės priemonės, tame tarpe sąskaitų, mokėjimo kortelių numeriai mokėjimo priemonės ir vertybinių popierių pavadinimai;
6) vykdant nusikalstamą neteisėtą finansinę veiką naudotos įrangos techniniai identifikavimo duomenys.“ Pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Bankas gali turi teisę teikti duomenis ir informaciją apie asmens galimą bendrininkavimą, rengimąsi padaryti, padarytas ar pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas, susijusias su finansinių paslaugų teikimu vieno ar kelių asmenų galimai rengiamasi padaryti ar padarytą neteisėtą finansinę veiką į duomenų rinkmeną, jeigu:
1) turi pakankamai tai pagrindžiančių objektyvių duomenų;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo teikti duomenis ir informaciją į duomenų rinkmeną priėmimo, informuoja asmenį, kuris vienas ar su kitais asmenimis galimai bendrininkavo, rengėsi padaryti, padarė ar pasikėsino padaryti nusikalstamas rengėsi padaryti ar padarė neteisėtą finansinę veikasą, bankui jo nurodytais kontaktiniais duomenimis, raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis apie jo duomenų ir informacijos teikimą į duomenų rinkmeną ir duomenų subjekto teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Asmens nesutikimas nestabdo duomenų tvarkymo. Šis reikalavimas netaikomas, jei kontaktiniai duomenys nėra pateikti bankui.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272 2.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse minint bendrininkavimo institutą, projekto nuostatos nebūtų taikomos tuo atveju, jeigu nusikalstamas veikas rengtųsi padaryti, padarytų ar pasikėsintų padaryti pavienis vykdytojas, kadangi Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pritarti iš dalies Žiūrėti pastabos Nr. 1 argumentus ir pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse minimas rengimasis padaryti nusikalstamas veikas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pritarti iš dalies Žiūrėti pastabos Nr. 1 argumentus ir pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272
įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje minimos nusikalstamos veikos, susijusios su finansinių paslaugų teikimu, siekiant užvaldyti banko ar kitų asmenų turtą, padaryti turtinę ar neturtinę žalą arba keliant kitokią grėsmę. Tačiau nėra aišku, kokios BK specialiojoje dalyje numatytos veikos yra turimos mintyje: BK numatyta nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ir kt. Jeigu projekto rengėjai mintyje turėjo ne BK įvardytas veikas, o kitas pavojingas visuomenei veikas, tai projekte nevartotinas terminas „nusikalstamos veikos“, o pavojingos visuomenei veikos, kurias nustačius, taikomi projekte nurodyti asmens teisių ribojimai, turėtų būti apibrėžtos projekte arba pateikiama nuoroda į kitus teisės aktus.
Pavyzdžiui, toliau projekte nurodytame Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme yra pateiktos įtartinos piniginės operacijos ar sandorio, neįprastos piniginės operacijos ar sandorio, pinigų plovimo apibrėžtys. Be to, atsižvelgdami į tai, kad banko galimybės atlikti tyrimą yra ribotos, manytume, kad pavojingos visuomenei veikos, kurias gali nustatyti bankas, nagrinėdamas jam pateiktus asmenų prašymus, turėtų būti tiksliai apibrėžtos, jame turėtų būti įvardintos tik tos veikos, kurias bankas pajėgus nustatyti. Projekte reikėtų atsisakyti, pavyzdžiui, tokių veikų, kaip „rengimasis padaryti neturtinę žalą“, taip pat tokių terminų, kaip „kitokia grėsmė“, nes teisinis reguliavimas, kai įstatyme nėra aiškiai įvardintos aplinkybės, kurias nustačius gali būti ribojamos asmenų teisės, sudaro prielaidas pažeisti asmenų teises ir teisėtus interesus ir vertintinos kaip neproporcingos siekiamiems prevenciniams tikslams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad projekte minimos Jungtinėje Karalystėje veikiančios sistemos CIFAS (Credit Industry Fraud Avoidance System) paskirtis – užkirsti kelią sukčiavimui, t. y. apsiribojama sukčiavimo prevencija, keičiantis duomenimis apie pasitvirtinusius sukčiavimo atvejus (confirmed fraud cases). Be to, šia sistema gali naudotis ne tik bankai, bet ir viešieji bei privatūs juridiniais asmenys.
CIFAS teikia patarimus, kaip išvengti sukčiavimo, padeda apsaugoti asmens duomenis fiziniams asmenims (sukčiavimo aukos ar potencialios sukčiavimo aukos, pvz., asmenys, kurių asmens dokumentai pavogti, gali apie tai paskelbti CIFAS, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui, pasinaudojant pavogtais asmens dokumentais). Tačiau CIFAS nesaugo duomenų apie nusikaltimus. Asmens duomenų atskleidimo sukčiavimo prevencijos tikslu taisyklės ir atsakomybė už jų pažeidimą yra įtvirtinta Serious Crime Act[¹]. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte minimi juridiniai asmenys, susiję su galima nusikalstama veika. Nėra aišku, kokie juridiniai asmenys bus laikomi susijusiais su dar nebūtinai padaryta nusikalstama veika ir kaip jie turėtų būti susiję, kad būtų laikomis
„susijusiais“ šio projekto nuostatų prasme. Be to, 56¹ straipsnio
galimai susijęs. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272
keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje minimos nusikalstamos veikos, susijusios su finansinių paslaugų teikimu, nors 56¹ straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta toliau šiame straipsnyje vartotina santrumpa „nusikalstamos veikos“. Pritarti iš dalies Žiūrėti pastabos Nr. 1 argumentus ir pasiūlymą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272
įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad asmens nesutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo nestabdo duomenų tvarkymo.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 ir 27 straipsnių nuostatas, siūlytina projektą tikslinti, nustatant, kad rašytinio pranešimo apie nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pateikimas nestabdo duomenų tvarkymo. Be to, manytume, kad, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, ši nuostata turėtų būti perkelta iš vertinamo straipsnio 4 dalies į 5 dalį. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio duomenis ir informaciją bankas ketina pateikti ar yra pateikęs į duomenų rinkmeną, turi teisę nesutikti dėl duomenų tvarkymo duomenų rinkmenoje Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pranešimo apie nesutikimą formos, t. y., kad šis sutikimas turi būti rašytinis, nėra tikslinga nurodyti Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, kokiu būdu gali būti pateiktas šis rašytinis pranešimas apie nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo – asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Pasiūlymas:
Dėl projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 4 dalies žr. pasiūlymą dėl pastabos Nr. 1. Taip pat pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmuo, kurio duomenis ir informaciją bankas ketina pateikti ar yra pateikęs į duomenų rinkmeną, turi teisę nesutikti dėl duomenų tvarkymo duomenų rinkmenoje Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Asmens nesutikimas nestabdo duomenų tvarkymo.“ 8.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272
įstatymo 56¹ straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad
„duomenų rinkmenoje negali būti tvarkomi ypatingi asmens duomenys“. Atsižvelgdami į siūlomas 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas dėl
bankų teisės teikti informaciją apie „padarytas nusikalstamas veikas“ ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas dėl tokios informacijos tvarkymo duomenų rinkmenoje, atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį informacija apie asmens teistumą priskiriama ypatingiems asmens duomenims. Tobulinant projektą, reikėtų suderinti nurodytas nuostatas tarpusavyje. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad rinkmenoje nebus tvarkomi ypatingi asmens duomenys, tame tarpe ir duomenys apie asmens teistumą. Į rinkmeną bankai teiks duomenis ir informaciją apie pačią asmens veiką, tačiau ne apie asmeniui pradėtus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, skirtas bausmes ar baudas ir pan. Analogiškas reguliavimas galioja ir pinigų plovimo prevencijos atveju, kai renkama informacija apie klientų įtartinas operacijas, bet tai nelaikoma ypatingais duomenimis. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272
įstatymo 56¹ straipsnio 7 dalies nuostatos „pradėdamas dalykinius santykius“ turinys savaime nėra aiškus, todėl projektas tikslintinas. Pritarti iš dalies Žr. argumentus ir pasiūlymą dėl pastabos Nr. 10. Keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 7 dalies sąvoka „dalykiniai santykiai“ suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-272 10.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad įgyvendindami šį straipsnį bankai vadovaujasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu. Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto nuostatų ir nurodyto įstatymo, kurio paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, santykis. Neaišku, kokiomis konkrečiai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo normomis turės vadovautis bankai, įgyvendindami projektu teikiamas nuostatas. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar bankai, nustatę, kad padarytos „galimos nusikalstamos veikos“ turi apie tai informuoti teisėsaugos institucijas. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnį bankai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, taigi šis įstatymas neįpareigoja bankų pranešti apie projekte nurodytas kitas „galimas nusikalstamas veikas“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įgyvendindami projekto nuostatas bankai tiesiogiai nesivadovautų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, tačiau turėtų atsižvelgti į pastarojo įstatymo apibrėžtas ir 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 56¹straipsnyje naudojamas sąvokas, pvz., „dalykiniai santykiai“. Tačiau siūlomas reguliavimas niekaip nekeičia ir nepanaikina bankų pareigų dėl teisėsaugos institucijų informavimo pagal kitų teisės aktų, tame tarpe ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 56¹ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Įgyvendindami šį straipsnį, bankai vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu ir duomenų rinkmenos valdytojo patvirtintomis duomenų rinkmenos tvarkymo taisyklėmis. Sąvokos šiame straipsnyje suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-271
santykis su keičiamo įstatymo 55 straipsnio nuostatomis dėl informacijos, sudarančios banko paslaptį, jos atskleidimo ir atsakomybės už jos atskleidimą. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Žiūrėti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus 7.2 lentelėje. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-27
projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kieno lėšomis būtų tvarkomos projekte nurodytos duomenų rinkmenos. Nepritarti Duomenų rinkmenos tvarkymo sąlygos ir tvarka, tame tarpe ir finansavimo tvarka, bus nustatyta duomenų rinkmenos valdytojo patvirtintose taisyklėse, nurodytose projekto 1 straipsniu keičiamo 56¹ straipsnio 8 dalyje. Duomenų rinkmena bus kuriama ir tvarkoma rinkmenos valdytojo lėšomis. Valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-04-273
skirtingai išdėstyta projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose. Pritarti Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Papildyti įstatymo 64 straipsnį 7 dalimi: „7. Priežiūros institucija nevykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, skirtų užtikrinti asmens duomenų apsaugą, laikymosi priežiūros.“ 14.
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-05-17 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo 56¹ straipsniu ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4322. Pažymime, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnio, ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimo tikslais Europos Sąjungoje nuosekliai siekiama užtikrinti ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą pagrindinę teisę į duomenų apsaugą įgyvendinant visų sričių Sąjungos politikos, tarp jų teisėsaugos bei nusikalstamumo prevencijos, sritis. Asmens duomenų tvarkymas turi būti vykdomas laikantis 1995 m. spalio 24 d. Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo reikalavimų. Direktyvoje numatyta, kad asmeninė informacija gali būti tvarkoma tik gavus aiškų atitinkamo asmens sutikimą ir jį iš anksto apie tai informavus. Nustatomi reikalavimai ir ypatingų asmens duomenų (tokių kaip duomenys apie asmens teistumą) tvarkymui. Kai kuriems reikalavimams, nustatytiems asmens duomenų rinkimo, saugojimo srityse, leistina išimtis – kriminalinių nusikaltimų bei reglamentuojamų profesijų etikos pažeidimų prevencija, tyrimas, išaiškinimas ir persekiojimas. Kadangi Direktyvos 95/46/EB reikalavimai Lietuvoje perkelti į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, siūlytume su juo derinti pateikto projekto nuostatas.
Todėl pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktai nuomonei, kad projektu pateikti siūlymai turi būti derinami tiek tarpusavyje, tiek su galiojančiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, įskaitant ir siūlomas naujas sąvokas. Paminėtini nauji asmens duomenų apsaugos sritį Europos Sąjungoje reglamentuojantys aktai (dar netaikomi):
ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kuris bus taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. tais atvejais, kai įstaiga arba subjektas rinks asmens duomenis kitais tikslais ir toliau tvarkys tuos asmens duomenis siekdami laikytis teisinės prievolės, kuri jiems taikoma. Pavyzdžiui, nusikalstamų veikų tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais finansų įstaigos saugos tam tikrus savo tvarkomus asmens duomenis ir pateiks tuos asmens duomenis tik kompetentingoms nacionalinėms institucijoms konkrečiais atvejais ir laikydamosi valstybės narės teisės. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto nuostatos suderintos su asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pažymėtina, kad Projektas nedaro įtakos ir neužkerta kelio kompetentingoms teisėsaugos institucijoms gauti finansų įstaigų tvarkomų asmens duomenų. Projekte nustatomas reguliavimas taip pat atitinka ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Pasiūlymas: Žiūrėti argumentus ir pasiūlymus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų Nr. 1 ir 8. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2016-06-01 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo 56¹ straipsniu ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4322 ir siūlyti jį tobulinti pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, nes projektu pateikti siūlymai turi būti derinami tiek tarpusavyje, tiek su galiojančiais ir naujais asmens duomenų apsaugos sritį Europos Sąjungoje reglamentuojančiais aktais, tiek su galiojančiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, įskaitant ir siūlomas naujas sąvokas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, ir į Komiteto pasiūlymus, įstatymo projektui Nr. XIIP-4322 bei Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-06-15 I Argumentai: Informacijos pateikimas į duomenų rinkmeną neturėtų būti laikomas keičiamo įstatymo 55 straipsnio nuostatų dėl informacijos, sudarančios banko paslaptį, jos atskleidimo ir atsakomybės už jos atskleidimą pažeidimu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
N Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 1 argumentus. Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bankas, banko darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino banko paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims, išskyrus šio straipsnio 3–7 dalyse, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, mokėjimo ir kitų finansinių paslaugų teikimą reguliuojančiuose įstatymuose, ir šio įstatymo 56¹ straipsnyje ir 58 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.“
atitinkamai 2 ir 3 straipsniais. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Nesteckis, K. Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius [1] Prieiga per internetą: https://www.cifas.org.uk/