Lyginamasis variantas
2016
pakeitimas
8 straipsnio 11 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
yra valstybės biudžeto asignavimai. tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 16 dalyje nustatytų lėšų nepakanka. Energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. 2. Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 11 dalies 16 punktą: 16.
Komisijos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Komisijos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas: 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį;
3) energetikos įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Komisija pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Petras Gražulis
ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Šiuo metu vykdanti energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų ir iš Komisijos kontroliuojamų institucijų gautų pajamų, todėl Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra suinteresuota, jog jos kontroliuojamos institucijos gautų didesnes apyvartas vartotojų sąskaita. Projekto pirminiai siūlytojai ir rengėjai – Grupė Seimo narių
Įstatymo projekto tikslas numatyti, jog Valstybinė kainų ir energetikos komisija taptų finansiškai nepriklausoma nuo jos kontroliuojamų institucijų. Siūloma numatyti, jog Komisija būtų finansuojama tik iš valstybės biudžeto lėšų. Panaikinti galimybę gauti finansavimą iš Komisijos kontroliuojamų institucijų. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai ir kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo metu vykdanti energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų ir iš Komisijos kontroliuojamų institucijų gautų pajamų, todėl Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra suinteresuota, jog jos kontroliuojamos institucijos gautų didesnes apyvartas vartotojų sąskaita.
Šiuo metu Komisijos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas: 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų; 2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį; 3) energetikos įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; 4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis.
Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą; 5) Komisija pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka; 6) Komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. Siūloma numatyti, jog Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto lėšų. Siūloma panaikinti galimybę gauti finansavimą iš Komisijos kontroliuojamų institucijų ir panaikinti finansines sąsajas su jos kontroliuojamomis institucijomis. 4. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, neigiamų pasekmių ir neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 6. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, įstatymo įgyvendinimas neturės jokios įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 7. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus. Įstatymų įgyvendinamųjų aktų parengimas, šių aktų metmenys Nereikės. 8.
projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 10. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų reikės, tačiau šis dydis yra mažas. 11. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 12. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
2016-02-01 Nr. XIIP-3988 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje nurodoma,
kad šia dalimi yra keičiamas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 15 punktas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalis 15 numeriu pažymėto punkto neturi. Iš projekto 1 straipsnyje pateikto pakeitimo turinio seka, kad juo yra siūloma keisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 15 dalį. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičių ir žodžių ,,11 dalies 15 punktą“ įrašytini skaičius ir žodis ,,15 dalį“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 15 dalies išbraukti nuostatą, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje nurodytų pajamų šaltinių. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos kitų metų pajamas sudaro 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklos pajamų. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalį siūloma pripažinti netekusia galios. Taigi, priėmus įstatymą, Komisijos veikla būtų finansuojama vien tik iš valstybės biudžeto asignavimų. Atsisakius Komisijos veiklos finansavimo iš energetikos įmonių vykdomų energijos perdavimo ir skirstymo veiklų, jos finansavimą reikėtų atitinkamai didinti iš valstybės biudžeto lėšų.
Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad siūlomos pripažinti netekusiomis galios nuostatos įtvirtintos įstatyme siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo, kaip to reikalauja 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB, ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, ir „realiai suteikti nacionalinei reguliavimo institucijai adekvačius finansinius ir žmogiškuosius išteklius pareigoms vykdyti“, taip pat atsižvelgiant į 2007 m. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje Nr. VA-P2-20-23-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktą rekomendaciją – „atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atliekamų funkcijų svarbą visuomenei, inicijuoti sprendimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos reglamentavimo specialiu įstatymu tikslingumo, užtikrinant institucijos nepriklausomumą ir keičiant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo sistemą, numatant papildomus finansavimo šaltinius“ (Ekonomikos komiteto 2011 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolas Nr.108- P-50). 3. Tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė, nes keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalis 16 numeriu pažymėto punkto neturi. Atsižvelgus į tai, projekto
punktą“ įrašytini skaičius ir žodis ,,16 dalį“. 4. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kiek konkrečiai Komisijai turėtų būti papildomai skirta valstybės biudžeto asignavimų.
Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Be to, Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 5. Projekte nesiūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datos, todėl priimtas įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus Komisijos finansavimo modelį Komisijai turės būti skirti papildomi valstybės biudžeto asignavimai, o to negalima padaryti, nepakeitus Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo, projektas taisytinas, nustatant vėlesnę jo įsigaliojimo datą. Kitu atveju dėl lėšų stokos būtų sutrikdytas Komisijos darbas ir galėtų kilti neigiamų teisinių pasekmių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-01- Nr. Į 2016-01-27 Nr. S-2016-473 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję
energetikos įstatymo IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3988 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Manome, kad Projektu siūlomas energetikos reguliavimo institucijos biudžeto formavimo mechanizmas atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Remiantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 35 straipsnio 5 dalies a punktu ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, 39 straipsnio 5 dalies a punktu, siekiant apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės privalo užtikrinti, kad šiai institucijai būtų skiriami atskiri metiniai biudžeto asignavimai. Tačiau šių direktyvų nuostatos nenustato konkrečių reguliavimo institucijos biudžeto formavimo būdų, todėl jos turėtų būti įgyvendinamos pagal nacionaliniame biudžeto įstatyme ir nacionalinėse taisyklėse apibrėžtą sistemą[1]. Atsižvelgiant į tai, įstatymo leidėjas gali nustatyti reguliavimo institucijos finansavimo mechanizmą, kaip kad siūloma Projekte, pagal kurį priežiūros institucijos biudžetas būtų formuojamas tik iš valstybės biudžeto asignavimų.
Šios nuomonės taip pat laikomės atsižvelgdami į tai, kaip minėtas nuostatas interpretuoja Europos Komisija 2015 m. sausio 15 d. paskelbtame Europos Komisijos tarnybų darbo dokumente dėl Direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB nuostatų, susijusių su priežiūros įstaiga, aiškinimo. Šio dokumento 2.2.3 poskyryje nurodoma, kad esamas reglamentavimas leidžia formuoti reguliavimo institucijos biudžetą tik iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau privalu užtikrinti, kad tai būtų atskiri metiniai biudžeto asignavimai. Toliau teikiame bendrojo pobūdžio pastabas ir pasiūlymus:
Norėtume išreikšti abejonę dėl Projekto aiškinamajame rašte pateiktų teiginių, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra suinteresuota, jog jos kontroliuojamos institucijos gautų didesnes apyvartas vartotojų sąskaita, todėl panaikinus galimybę gauti finansavimą iš reguliavimo institucijos kontroliuojamų rinkos subjektų esą ji taptų labiau nepriklausoma. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (toliau ‑ įstatymas) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra valstybinė institucija, kuri nesiekia pelno, o tik vykdo jai pavestas funkcijas. Be to, įstatyme yra nustatyta, kad reguliavimo institucija iš privačių subjektų gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka ir gali naudoti tik jos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. Taigi, visais atvejais reguliavimo institucijos pajamos yra valstybės biudžeto pajamos. Nesutinkame su Projekto aiškinamajame rašte nurodytu teiginiu, kad „priimtam įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų reikės, tačiau šis dydis yra mažas“.
Analizuojant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansinių ataskaitų[2] rodiklius matyti, kad pirma, priežiūros institucijos veiklos sąnaudos nėra mažos (pavyzdžiui, per 2014 m. ataskaitinį laikotarpį jos sudarę apie 9 mln. litų); antra, nuo 2013 metų priežiūros institucijos didžiąją pajamų dalį sudaro būtent reguliuojamų rinkos subjektų įmokos (pavyzdžiui, per 2014 m. ataskaitinį laikotarpį pajamos iš reguliuojamų rinkos subjektų sudarė apie 9,95 mln. litų, o iš valstybės biudžeto apie 50 tūkst. litų). Taigi, Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai pareikalaus reikšmingų papildomų biudžeto išlaidų. Atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūlomam įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą siūlytume vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 145 straipsnio 1 dalimi ir prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Galiausiai, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu siūlomos keisti nuostatos įstatymo Nr. IX-884 redakcijoje yra išdėstytos 8 straipsnio 15 ir 16 dalyse, o ne 8 straipsnio 11 dalies
Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Direktyvos 2009/72/EB 34 ir Direktyvos 2009/73/EB 30 konstatuojamosiose dalyse taip pat nurodoma, kad nacionaliniam teisės aktų leidėjui, tvirtinant reguliavimo institucijos biudžetą, nesudaroma kliūtis biudžetiniam savarankiškumui [2] Jos yra viešai skelbiamos institucijos internetiniame tinklalapyje adresu: www.regula.lt;
Ekonomikos komitetas
2016-09-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-02-03 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 15 punktas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalis 15 numeriu pažymėto punkto neturi.
Iš projekto 1 straipsnyje pateikto pakeitimo turinio seka, kad juo yra siūloma keisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 15 dalį. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičių ir žodžių
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalimi siūloma iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 15 dalies išbraukti nuostatą, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje nurodytų pajamų šaltinių. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos kitų metų pajamas sudaro 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklos pajamų. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalį siūloma pripažinti netekusia galios. Taigi, priėmus įstatymą, Komisijos veikla būtų finansuojama vien tik iš valstybės biudžeto asignavimų. Atsisakius Komisijos veiklos finansavimo iš energetikos įmonių vykdomų energijos perdavimo ir skirstymo veiklų, jos finansavimą reikėtų atitinkamai didinti iš valstybės biudžeto lėšų. Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad siūlomos pripažinti netekusiomis galios nuostatos įtvirtintos įstatyme siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo, kaip to reikalauja 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB, ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, ir
„realiai suteikti nacionalinei reguliavimo institucijai adekvačius
finansinius ir žmogiškuosius išteklius pareigoms vykdyti“, taip pat atsižvelgiant į 2007 m. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje Nr. VA-P2-20-23-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktą rekomendaciją –
„atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
atliekamų funkcijų svarbą visuomenei, inicijuoti sprendimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos reglamentavimo specialiu įstatymu tikslingumo, užtikrinant institucijos nepriklausomumą ir keičiant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo sistemą, numatant papildomus finansavimo šaltinius“ (Ekonomikos komiteto 2011 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolas Nr.108- P-50). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė, nes keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalis 16 numeriu pažymėto punkto neturi. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičių ir žodžių ,,11 dalies 16 punktą“ įrašytini skaičius ir žodis ,,16 dalį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kiek konkrečiai Komisijai turėtų būti papildomai skirta valstybės biudžeto asignavimų.
Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Be to, Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
nesiūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datos, todėl priimtas įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus Komisijos finansavimo modelį Komisijai turės būti skirti papildomi valstybės biudžeto asignavimai, o to negalima padaryti, nepakeitus Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, projektas taisytinas, nustatant vėlesnę jo įsigaliojimo datą. Kitu atveju dėl lėšų stokos būtų sutrikdytas Komisijos darbas ir galėtų kilti neigiamų teisinių pasekmių. Pritarti
Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-02-01 Išnagrinėję
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3988 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
Manome, kad Projektu siūlomas energetikos reguliavimo institucijos biudžeto formavimo mechanizmas atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Remiantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 35 straipsnio 5 dalies a punktu ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, 39 straipsnio 5 dalies a punktu, siekiant apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės privalo užtikrinti, kad šiai institucijai būtų skiriami atskiri metiniai biudžeto asignavimai. Tačiau šių direktyvų nuostatos nenustato konkrečių reguliavimo institucijos biudžeto formavimo būdų, todėl jos turėtų būti įgyvendinamos pagal nacionaliniame biudžeto įstatyme ir nacionalinėse taisyklėse apibrėžtą sistemą[1]. Atsižvelgiant į tai, įstatymo leidėjas gali nustatyti reguliavimo institucijos finansavimo mechanizmą, kaip kad siūloma Projekte, pagal kurį priežiūros institucijos biudžetas būtų formuojamas tik iš valstybės biudžeto asignavimų. Šios nuomonės taip pat laikomės atsižvelgdami į tai, kaip minėtas nuostatas interpretuoja Europos Komisija 2015 m. sausio 15 d. paskelbtame Europos Komisijos tarnybų darbo dokumente dėl Direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB nuostatų, susijusių su priežiūros įstaiga, aiškinimo. Šio dokumento 2.2.3 poskyryje nurodoma, kad esamas reglamentavimas leidžia formuoti reguliavimo institucijos biudžetą tik iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau privalu užtikrinti, kad tai būtų atskiri metiniai biudžeto asignavimai.
Toliau teikiame bendrojo pobūdžio pastabas ir pasiūlymus: Norėtume išreikšti abejonę dėl Projekto aiškinamajame rašte pateiktų teiginių, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra suinteresuota, jog jos kontroliuojamos institucijos gautų didesnes apyvartas vartotojų sąskaita, todėl panaikinus galimybę gauti finansavimą iš reguliavimo institucijos kontroliuojamų rinkos subjektų esą ji taptų labiau nepriklausoma. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (toliau ‑ įstatymas) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra valstybinė institucija, kuri nesiekia pelno, o tik vykdo jai pavestas funkcijas. Be to, įstatyme yra nustatyta, kad reguliavimo institucija iš privačių subjektų gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka ir gali naudoti tik jos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. Taigi, visais atvejais reguliavimo institucijos pajamos yra valstybės biudžeto pajamos. Nesutinkame su Projekto aiškinamajame rašte nurodytu teiginiu, kad „priimtam įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų reikės, tačiau šis dydis yra mažas“. Analizuojant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansinių ataskaitų[2] rodiklius matyti, kad pirma, priežiūros institucijos veiklos sąnaudos nėra mažos (pavyzdžiui, per 2014 m. ataskaitinį laikotarpį jos sudarę apie 9 mln. litų); antra, nuo 2013 metų priežiūros institucijos didžiąją pajamų dalį sudaro būtent reguliuojamų rinkos subjektų įmokos (pavyzdžiui, per 2014 m. ataskaitinį laikotarpį pajamos iš reguliuojamų rinkos subjektų sudarė apie 9,95 mln. litų, o iš valstybės biudžeto apie 50 tūkst. litų).
Taigi, Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai pareikalaus reikšmingų papildomų biudžeto išlaidų. Atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūlomam įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą siūlytume vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 145 straipsnio 1 dalimi ir prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Galiausiai, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu siūlomos keisti nuostatos įstatymo Nr. IX-884 redakcijoje yra išdėstytos 8 straipsnio 15 ir 16 dalyse, o ne 8 straipsnio 11 dalies
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-20 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3988 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projekte siūlomam reguliavimui įgyvendinti biudžeto lėšų reikės, tačiau nedaug. Bet jeigu Įstatymo projekto nuostatos būtų priimtos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) veikla būtų finansuojama tik iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų. Kadangi Komisijos atliekamoms funkcijoms finansuoti 2016 metais numatyta surinkti 3 231 tūkst. eurų pajamų iš reguliuojamų ūkio subjektų, atsisakius šiuo metu taikomo Komisijos finansavimo iš reguliuojamų ūkio subjektų modelio, atitinkama finansinė našta tektų valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kiek lėšų Komisijos funkcijų atlikimui užtikrinti skirta ankstesniais metais (2012 metais – 1,5 mln. eurų,
2,9 mln. eurų), šioms reikmėms iš valstybės biudžeto reikėtų skirti ne mažiau kaip 3 mln. eurų, kurie šiuo metu gaunami iš reguliuojamų ūkio subjektų įmokų. Taigi prisiimti reikšmingų įsipareigojimų, kuriems vykdyti prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų, netikslinga. 2. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Komisija finansuojama tik iš valstybės biudžeto lėšų, taigi atsisakyti šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 15 ir 16 dalyse įtvirtino reguliavimo, pagal kurį Komisijos veikla gali būti finansuojama iš rinkos dalyvių mokamų įmokų. Minėtas reguliavimas atsirado 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo nuostatomis inter alia įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), ir 2009 m. liepos 13 d.
55), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), nustatyti reikalavimai, kad valstybės narės privalo garantuoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalis nustato, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus. Ji yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens; priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudoja savarankiškai įgyvendindama paskirtą biudžetą ir disponuoja savo funkcijoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. Reguliavimo institucijų nepriklausomumas yra funkcinis (institucijos nepriklausomumas nuo reguliuojamų ūkio subjektų) ir politinis (institucijos nepriklausomumas nuo viešojo administravimo subjektų). Jeigu funkcinis nepriklausomumas gali būti užtikrintas įsteigiant atskirą valstybės instituciją, tai politiniam nepriklausomumui užtikrinti būtina spręsti klausimą dėl institucijos nepriklausomo finansavimo. Vienas iš būdų apsaugoti instituciją nuo bandymų kištis į priežiūros institucijos veiklą per biudžeto formavimą yra finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų modelio taikymas. Taigi Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas silpninti Komisijos nepriklausomumą. Būtina paminėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr.
prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavesta atlikti išsamią ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų analizę ir įvertinti, ar tikslinga nustatyti atitinkamą reglamentavimą. Atlikus minėtą analizę, Ūkio ministerijos parengtoje numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymoje konstatuota, kad Komisijos finansavimas iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų yra pagrįstai pateisinamas būtinybe užtikrinti Komisijos politinį nepriklausomumą nuo bandymų per biudžeto formavimą daryti įtaką Komisijos priimamiems sprendimams ir Komisijos sprendimų reikšmingu ekonominiu poveikiu. Reikėtų pažymėti, kad apsvarsčiusi argumentuotas galimas veiklos finansavimo alternatyvas Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė siūlymui palikti galiojantį ūkio subjektų veiklos reguliavimą ir priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo reglamentavimą. 3. Kad būtina užtikrinti papildomus Komisijos veiklos finansavimo šaltinius, nurodyta ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2007 m. gruodžio 22 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P2-20-23-17
„Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla“, kurioje,
atsižvelgiant į Komisijos atliekamų funkcijų svarbą visuomenei, rekomenduota inicijuoti sprendimą, užtikrinantį Komisijos nepriklausomumą ir numatantį papildomus jos finansavimo šaltinius (2007 metais Komisija finansuota iš valstybės biudžeto ir ūkio subjektų įmokos nerinktos). 4.
modelio taikymas, užtikrinantis institucijos politinį nepriklausomumą, leidžia Komisijai tinkamai atlikti nacionalinei reguliavimo institucijai pavestas funkcijas. Kadangi įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus uždavinių daugėja (pavyzdžiui, didmeninės prekybos priežiūrai pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1) būtinos didelės investicijos informacinėms sistemoms sukurti, o elektros ir dujų tinklų kodeksams vykdyti reikia papildomų žmogiškųjų išteklių ir panašiai), Komisija turi gebėti nuolat prisitaikyti prie sparčiai kintančio teisinio reglamentavimo ir turėti pakankamai išteklių sklandžiai ir efektyviai priežiūrai atlikti. Be to, Europos energetikos reguliuotojų taryba ne kartą yra minėjusi, kad Komisija galėtų aktyviau dalyvauti regioninio bendradarbiavimo ir darbo grupių veikloje, todėl jai būtinas pakankamas finansavimas atstovų komandiruotėms ir dalyvavimui Europos Sąjungos lygmens organizacijos veikloje. 5. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato kompleksiškai pertvarkyti infrastruktūrų reguliavimo ir rinkos priežiūros funkcijas, siekdama, kad būtų įsteigtas daugiasektorinis reguliuotojas, sujungus kelias valstybės institucijas, vykdančias energetikos ir ryšių sektorių priežiūrą ir kontrolę. Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Seimui bus pateiktas Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektas (TAIS Nr. 15-7608(8) ir su juo susiję įstatymų projektai (tarp jų ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 4, 8, 15, 16, 19¹, 22, 26, 31, 32, 34, 34¹, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas), siekiant įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją – Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybą, sujungus Komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, taip pat reguliuoti steigiamos naujos institucijos finansavimo mechanizmą pagal pajamų balansavimo principą. Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šios tarybos pajamos iš reguliuojamų sektorių, nustatytos ir naudojamos laikantis reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų. 6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Komisija suinteresuota, jog jos kontroliuojamos institucijos gautų didesnes apyvartas vartotojų sąskaita. Toks teiginys ne tik nemotyvuotas, bet ir neatitinka esamos padėties. Pagal šiuo metu Energetikos įstatymo
pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir jas tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Lėšos iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos gaunamos, išlaidos tiesiogiai apmokamos ir lėšos pervedamos vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“.
Komisijos pajamos, gautos iš ūkio subjektų įmokų ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalies 6 punktas), tai yra institucijos gautų lėšų naudojimo paskirtis sistemiškai susieta su įstatymuose nustatytomis Komisijos funkcijomis. Lėšų naudojimas griežtai reglamentuotas: Komisijai reikalingos prekės ir paslaugos įsigyjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, darbo užmokestis formuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais reikalavimais, ribojančiais bet kokio piktnaudžiavimo surinktomis lėšomis galimybę. Be to, Komisijai, kaip ir kiekvienai biudžetinei įstaigai, taikomi griežti finansinės atskaitomybės ir kontrolės reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas). Komisija kiekvieną ketvirtį Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teikia lėšų panaudojimo ataskaitas (Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ir 32 straipsnis). Lėšų panaudojimo ataskaitos ir metinės Komisijos veiklos ataskaitos, kuriose taip pat pateikiamas Komisijos finansavimas ir lėšų panaudojimas, yra viešos ir skelbiamos Komisijos interneto svetainėje (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 13 dalis, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 33 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
2016-09-21 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarime Nr. 766 pateiktus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadas, pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3988 atmesti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą (2016-07-20 nutarimas Nr. 766), Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7.2. Pasiūlymai:-
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė, Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė [1] Direktyvos 2009/72/EB 34 ir Direktyvos 2009/73/EB 30 konstatuojamosiose dalyse taip pat nurodoma, kad nacionaliniam teisės aktų leidėjui, tvirtinant reguliavimo institucijos biudžetą, nesudaroma kliūtis biudžetiniam savarankiškumui [2] Jos yra viešai skelbiamos institucijos internetiniame tinklalapyje adresu: www.regula.lt;
Biudžeto ir finansų komitetas
2016-09-21
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-01 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodoma, kad šia dalimi yra keičiamas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 15 punktas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalis 15 numeriu pažymėto punkto neturi. Iš projekto 1 straipsnyje pateikto pakeitimo turinio seka, kad juo yra siūloma keisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 15 dalį. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičių ir žodžių ,,11 dalies 15 punktą“ įrašytini skaičius ir žodis ,,15 dalį“. Nesvarstyti. Siūloma pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-02-01 2.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 15 dalies išbraukti nuostatą, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje nurodytų pajamų šaltinių. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos kitų metų pajamas sudaro 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklos pajamų. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 16 dalį siūloma pripažinti netekusia galios. Taigi, priėmus įstatymą, Komisijos veikla būtų finansuojama vien tik iš valstybės biudžeto asignavimų. Atsisakius Komisijos veiklos finansavimo iš energetikos įmonių vykdomų energijos perdavimo ir skirstymo veiklų, jos finansavimą reikėtų atitinkamai didinti iš valstybės biudžeto lėšų. Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad siūlomos pripažinti netekusiomis galios nuostatos įtvirtintos įstatyme siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo, kaip to reikalauja 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB, ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, ir „realiai suteikti nacionalinei reguliavimo institucijai adekvačius finansinius ir žmogiškuosius išteklius pareigoms vykdyti“, taip pat atsižvelgiant į 2007 m. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje Nr.
VA-P2-20-23-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktą rekomendaciją –
„atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
atliekamų funkcijų svarbą visuomenei, inicijuoti sprendimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos reglamentavimo specialiu įstatymu tikslingumo, užtikrinant institucijos nepriklausomumą ir keičiant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo sistemą, numatant papildomus finansavimo šaltinius“ (Ekonomikos komiteto 2011 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolas Nr.108- P-50). Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalis 16 numeriu pažymėto punkto neturi. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičių ir žodžių ,,11 dalies 16 punktą“ įrašytini skaičius ir žodis ,,16 dalį“. Nesvarstyti. Siūloma pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Komisijai turėtų būti papildomai skirta valstybės biudžeto asignavimų. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Be to, Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-07-20 d. nutarimas Nr. 766. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priimtas įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus Komisijos finansavimo modelį Komisijai turės būti skirti papildomi valstybės biudžeto asignavimai, o to negalima padaryti, nepakeitus Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, projektas taisytinas, nustatant vėlesnę jo įsigaliojimo datą. Kitu atveju dėl lėšų stokos būtų sutrikdytas Komisijos darbas ir galėtų kilti neigiamų teisinių pasekmių. Nesvarstyti. Siūloma pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 6. Europos teisės departamentas prie TM 2016-02-01 Išnagrinėję 2016 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3988 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Manome, kad Projektu siūlomas energetikos reguliavimo institucijos biudžeto formavimo mechanizmas atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Remiantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 35 straipsnio 5 dalies a punktu ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, 39 straipsnio 5 dalies a punktu, siekiant apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės privalo užtikrinti, kad šiai institucijai būtų skiriami atskiri metiniai biudžeto asignavimai.
Tačiau šių direktyvų nuostatos nenustato konkrečių reguliavimo institucijos biudžeto formavimo būdų, todėl jos turėtų būti įgyvendinamos pagal nacionaliniame biudžeto įstatyme ir nacionalinėse taisyklėse apibrėžtą sistemą[¹]. Atsižvelgiant į tai, įstatymo leidėjas gali nustatyti reguliavimo institucijos finansavimo mechanizmą, kaip kad siūloma Projekte, pagal kurį priežiūros institucijos biudžetas būtų formuojamas tik iš valstybės biudžeto asignavimų. Šios nuomonės taip pat laikomės atsižvelgdami į tai, kaip minėtas nuostatas interpretuoja Europos Komisija
dėl Direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB nuostatų, susijusių su priežiūros įstaiga, aiškinimo. Šio dokumento 2.2.3 poskyryje nurodoma, kad esamas reglamentavimas leidžia formuoti reguliavimo institucijos biudžetą tik iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau privalu užtikrinti, kad tai būtų atskiri metiniai biudžeto asignavimai. Toliau teikiame bendrojo pobūdžio pastabas ir pasiūlymus:
Norėtume išreikšti abejonę dėl Projekto aiškinamajame rašte pateiktų teiginių, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra suinteresuota, jog jos kontroliuojamos institucijos gautų didesnes apyvartas vartotojų sąskaita, todėl panaikinus galimybę gauti finansavimą iš reguliavimo institucijos kontroliuojamų rinkos subjektų esą ji taptų labiau nepriklausoma. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (toliau ‑ įstatymas) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra valstybinė institucija, kuri nesiekia pelno, o tik vykdo jai pavestas funkcijas.
Be to, įstatyme yra nustatyta, kad reguliavimo institucija iš privačių subjektų gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka ir gali naudoti tik jos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. Taigi, visais atvejais reguliavimo institucijos pajamos yra valstybės biudžeto pajamos. Nesutinkame su Projekto aiškinamajame rašte nurodytu teiginiu, kad „priimtam įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų reikės, tačiau šis dydis yra mažas“. Analizuojant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansinių ataskaitų[²] rodiklius matyti, kad pirma, priežiūros institucijos veiklos sąnaudos nėra mažos (pavyzdžiui, per 2014 m. ataskaitinį laikotarpį jos sudarę apie 9 mln. litų); antra, nuo 2013 metų priežiūros institucijos didžiąją pajamų dalį sudaro būtent reguliuojamų rinkos subjektų įmokos (pavyzdžiui, per 2014 m. ataskaitinį laikotarpį pajamos iš reguliuojamų rinkos subjektų sudarė apie 9,95 mln. litų, o iš valstybės biudžeto apie 50 tūkst. litų). Taigi, Projektu siūlomi įstatymo pakeitimai pareikalaus reikšmingų papildomų biudžeto išlaidų. Atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūlomam įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą siūlytume vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto
išvados. Galiausiai, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu siūlomos keisti nuostatos įstatymo Nr. IX-884 redakcijoje yra išdėstytos 8 straipsnio 15 ir 16 dalyse, o ne 8 straipsnio 11 dalies 15 ir 16 punktuose. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-20 d. nutarimas Nr. 766 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3988 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Įstatymo projekte siūlomam reguliavimui įgyvendinti biudžeto lėšų reikės, tačiau nedaug. Bet jeigu Įstatymo projekto nuostatos būtų priimtos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) veikla būtų finansuojama tik iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų. Kadangi Komisijos atliekamoms funkcijoms finansuoti 2016 metais numatyta surinkti 3 231 tūkst. eurų pajamų iš reguliuojamų ūkio subjektų, atsisakius šiuo metu taikomo Komisijos finansavimo iš reguliuojamų ūkio subjektų modelio, atitinkama finansinė našta tektų valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kiek lėšų Komisijos funkcijų atlikimui užtikrinti skirta ankstesniais metais (2012 metais – 1,5 mln. eurų,
2,9 mln. eurų), šioms reikmėms iš valstybės biudžeto reikėtų skirti ne mažiau kaip 3 mln. eurų, kurie šiuo metu gaunami iš reguliuojamų ūkio subjektų įmokų. Taigi prisiimti reikšmingų įsipareigojimų, kuriems vykdyti prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų, netikslinga. 2.
2Įstatymo projekte siūloma nustatyti,
kad Komisija finansuojama tik iš valstybės biudžeto lėšų, taigi atsisakyti šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 15 ir 16 dalyse įtvirtino reguliavimo, pagal kurį Komisijos veikla gali būti finansuojama iš rinkos dalyvių mokamų įmokų. Minėtas reguliavimas atsirado 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo nuostatomis inter alia įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), nustatyti reikalavimai, kad valstybės narės privalo garantuoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalis nustato, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus. Ji yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens; priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudoja savarankiškai įgyvendindama paskirtą biudžetą ir disponuoja savo funkcijoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais. Reguliavimo institucijų nepriklausomumas yra funkcinis (institucijos nepriklausomumas nuo reguliuojamų ūkio subjektų) ir politinis (institucijos nepriklausomumas nuo viešojo administravimo subjektų).
Jeigu funkcinis nepriklausomumas gali būti užtikrintas įsteigiant atskirą valstybės instituciją, tai politiniam nepriklausomumui užtikrinti būtina spręsti klausimą dėl institucijos nepriklausomo finansavimo. Vienas iš būdų apsaugoti instituciją nuo bandymų kištis į priežiūros institucijos veiklą per biudžeto formavimą yra finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų modelio taikymas. Taigi Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas silpninti Komisijos nepriklausomumą. Būtina paminėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 474 „Dėl 2015 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavesta atlikti išsamią ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų analizę ir įvertinti, ar tikslinga nustatyti atitinkamą reglamentavimą. Atlikus minėtą analizę, Ūkio ministerijos parengtoje numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymoje konstatuota, kad Komisijos finansavimas iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų yra pagrįstai pateisinamas būtinybe užtikrinti Komisijos politinį nepriklausomumą nuo bandymų per biudžeto formavimą daryti įtaką Komisijos priimamiems sprendimams ir Komisijos sprendimų reikšmingu ekonominiu poveikiu.
Reikėtų pažymėti, kad apsvarsčiusi argumentuotas galimas veiklos finansavimo alternatyvas Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė siūlymui palikti galiojantį ūkio subjektų veiklos reguliavimą ir priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo reglamentavimą. 3. Kad būtina užtikrinti papildomus Komisijos veiklos finansavimo šaltinius, nurodyta ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2007 m. gruodžio 22 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P2-20-23-17 „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla“, kurioje, atsižvelgiant į Komisijos atliekamų funkcijų svarbą visuomenei, rekomenduota inicijuoti sprendimą, užtikrinantį Komisijos nepriklausomumą ir numatantį papildomus jos finansavimo šaltinius (2007 metais Komisija finansuota iš valstybės biudžeto ir ūkio subjektų įmokos nerinktos). 4. Svarbu pažymėti ir tai, kad finansavimo iš rinkos modelio taikymas, užtikrinantis institucijos politinį nepriklausomumą, leidžia Komisijai tinkamai atlikti nacionalinei reguliavimo institucijai pavestas funkcijas. Kadangi įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus uždavinių daugėja (pavyzdžiui, didmeninės prekybos priežiūrai pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p.
dujų tinklų kodeksams vykdyti reikia papildomų žmogiškųjų išteklių ir panašiai), Komisija turi gebėti nuolat prisitaikyti prie sparčiai kintančio teisinio reglamentavimo ir turėti pakankamai išteklių sklandžiai ir efektyviai priežiūrai atlikti. Be to, Europos energetikos reguliuotojų taryba ne kartą yra minėjusi, kad Komisija galėtų aktyviau dalyvauti regioninio bendradarbiavimo ir darbo grupių veikloje, todėl jai būtinas pakankamas finansavimas atstovų komandiruotėms ir dalyvavimui Europos Sąjungos lygmens organizacijos veikloje. 5. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato kompleksiškai pertvarkyti infrastruktūrų reguliavimo ir rinkos priežiūros funkcijas, siekdama, kad būtų įsteigtas daugiasektorinis reguliuotojas, sujungus kelias valstybės institucijas, vykdančias energetikos ir ryšių sektorių priežiūrą ir kontrolę. Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Seimui bus pateiktas Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projektas (TAIS Nr. 15-7608(8) ir su juo susiję įstatymų projektai (tarp jų ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 4, 8, 15, 16, 19¹, 22, 26, 31, 32, 34, 34¹, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas), siekiant įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją – Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybą, sujungus Komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, taip pat reguliuoti steigiamos naujos institucijos finansavimo mechanizmą pagal pajamų balansavimo principą.
Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šios tarybos pajamos iš reguliuojamų sektorių, nustatytos ir naudojamos laikantis reguliuojamų sektorių įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų. 6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Komisija suinteresuota, jog jos kontroliuojamos institucijos gautų didesnes apyvartas vartotojų sąskaita. Toks teiginys ne tik nemotyvuotas, bet ir neatitinka esamos padėties. Pagal šiuo metu Energetikos įstatymo
pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir jas tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Lėšos iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos gaunamos, išlaidos tiesiogiai apmokamos ir lėšos pervedamos vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro
išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“.
Komisijos pajamos, gautos iš ūkio subjektų įmokų ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalies
susieta su įstatymuose nustatytomis Komisijos funkcijomis. Lėšų naudojimas griežtai reglamentuotas: Komisijai reikalingos prekės ir paslaugos įsigyjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, darbo užmokestis formuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais reikalavimais, ribojančiais bet kokio piktnaudžiavimo surinktomis lėšomis galimybę. Be to, Komisijai, kaip ir kiekvienai biudžetinei įstaigai, taikomi griežti finansinės atskaitomybės ir kontrolės reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas). Komisija kiekvieną ketvirtį Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teikia lėšų panaudojimo ataskaitas (Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ir 32 straipsnis). Lėšų panaudojimo ataskaitos ir metinės Komisijos veiklos ataskaitos, kuriose taip pat pateikiamas Komisijos finansavimas ir lėšų panaudojimas, yra viešos ir skelbiamos Komisijos interneto svetainėje (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 13 dalis, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 33 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pritarti. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarime Nr. 766 pateiktus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadas, pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3988 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –0, susilaikė –4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius Biuro vedėja Alina Brazdilienė