Civilinio kodekso 2 Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais
asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, arba sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti jį priėmęs neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas savo iniciatyva per šioje dalyje nurodytą terminą iki šioje dalyje nurodyto dvejų metų termino pabaigos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Julius Sabatauskas Seimo narys Stasys Šedbaras
Civilinio kodekso 2 Projekto XIIP-3707(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais
asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, arba dėl teismo sprendimo, sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti jį priėmęs teismas savo iniciatyva per šioje dalyje nurodytą terminą peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-05 Nr. S-2015-6740 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3707 ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3708 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3707 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3708, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2015-11-05 Nr. XIIP-3707 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma nustatyti, jog tais atvejais, kai per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo tam tikri asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas savo iniciatyva. Šiame kontekste pastebėtina, jog duomenys apie neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų gyvenamąją vietą per laikotarpį nuo bylos išnagrinėjimo gali būti pasikeitę. Teisės aktai nenustato teismams pareigos nuolat tikrinti, ar neveiksnūs ir ribotai veiksnūs asmenys nepakeitė gyvenamosios vietos, taigi manytina, jog teismai neturės galimybės sužinoti, ar tokių asmenų gyvenamoji vieta pasikeitė ir teismai nedisponuos informacija apie tai, kad tam tikras neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo gyvena ar negyvena tam tikro teismo veiklos teritorijoje. Pastebėtina ir tai, jog ir asmenys neturi pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taigi susiklostys situacija, kai teismai negalės deramai įvykdyti imperatyvios įstatymo nuostatos. Svarstytina galimybė nustatyti, jog tais atvejais, kai tam tikri asmenys nesikreipia į teismus per nustatytą terminą, sprendimus savo iniciatyva turėtų peržiūrėti bylas nagrinėję teismai. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti, jog paaiškėjus, kad asmuo gyvena ne sprendimą peržiūrinčio teismo veiklos teritorijoje, bylą perduoti kitam teismui pagal įstatymo projekte nustatomą teismingumo taisyklę.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5)
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO
2015-11-25 Nr. XIIP-3707(2) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
TEISĖTVARKOS komitetas
Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Varanauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Vaiva Martinkienė, VŠĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos direktorius Konstantinas Daškevičius, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Girškevič, vyriausioji specialistė Milda Grajauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-05) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projektu siūloma nustatyti, jog tais atvejais, kai per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo tam tikri asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas savo iniciatyva.
Šiame kontekste pastebėtina, jog duomenys apie neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų gyvenamąją vietą per laikotarpį nuo bylos išnagrinėjimo gali būti pasikeitę. Teisės aktai nenustato teismams pareigos nuolat tikrinti, ar neveiksnūs ir ribotai veiksnūs asmenys nepakeitė gyvenamosios vietos, taigi manytina, jog teismai neturės galimybės sužinoti, ar tokių asmenų gyvenamoji vieta pasikeitė ir teismai nedisponuos informacija apie tai, kad tam tikras neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo gyvena ar negyvena tam tikro teismo veiklos teritorijoje. Pastebėtina ir tai, jog ir asmenys neturi pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taigi susiklostys situacija, kai teismai negalės deramai įvykdyti imperatyvios įstatymo nuostatos. Svarstytina galimybė nustatyti, jog tais atvejais, kai tam tikri asmenys nesikreipia į teismus per nustatytą terminą, sprendimus savo iniciatyva turėtų peržiūrėti bylas nagrinėję teismai. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti, jog paaiškėjus, kad asmuo gyvena ne sprendimą peržiūrinčio teismo veiklos teritorijoje, bylą perduoti kitam teismui pagal įstatymo projekte nustatomą teismingumo taisyklę. Atsižvelgti Pastaba nebeaktuali, nes pritarta Seimo nario St. Šedbaro siūlymui, keičiančiam reguliavimą dėl kurio pateikta pastaba. 2.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-11-17) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3707 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3708, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Stasys Šedbaras (2015-11-10)1 Argumentai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3707 siūloma nustatyti, kad „jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas savo iniciatyva iki šioje dalyje nurodyto dvejų metų termino pabaigos“.
Vadinasi, jei būtų priimtas siūlomas pakeitimas, teismams išliktų pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti jų veiklos teritorijoje gyvenančius iki įstatymo įsigaliojimo neveiksniais pripažintus asmenis, jų globėjus, aktualią jų gyvenamąją vietą ir kitus jų duomenis, reikalingus bylai vesti, nustatyti kitus suinteresuotus asmenis (pvz., artimus giminaičius), kurie turi dalyvauti tokiose bylose, aktualias jų gyvenamąsias vietas ir kitus jų duomenis, reikalingus bylai vesti, parengti peržiūros bylą inicijuojantį procesinį dokumentą, nustatyti prioritetus ar kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti atrenkami pirmiausiai peržiūrėtini sprendimai pripažinti asmenį neveiksniu, surinkti reikiamus įrodymus, reikalingus tiek bylos pradžiai, tiek jos nagrinėjimui ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
pareiga pačiam inicijuoti procesą dėl anksčiau priimto sprendimo peržiūrėjimo, be kita ko, reiškianti teismo pareigą ir pačiam identifikuoti byloje dalyvaujančius asmenis, išsiaiškinti jų duomenis bei patraukti dalyvauti juos procese, surinkti bylos pradžiai reikalingus duomenis ir įrodymus, yra nesuderinama su teismo vykdomų funkcijų prigimti ir esme, prieštarauja teismo kaip nešališko arbitro paskirčiai, principui, kad teismas, nesant šalies ar kito suinteresuoto asmens iniciatyvos, neperžiūri savo priimto sprendimo.
Minėtos pareigos įtvirtinimas gali būti vertinamas kaip teismo pareigos atstovauti, teikti tiesioginę pagalbą neveiksniems asmenims nustatymą, nors teismas (teisėjas) procese neturėtų veikti kaip tam tikro asmens atstovas. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnį socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu
(šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Viena iš bendrųjų socialinių paslaugų rūšių yra tarpininkavimas ir atstovavimas (Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93, 5.3 p.). Teismo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, peržiūros inicijavimas tam tikra prasme gali būti laikomas socialine paslauga, nes tokiu būdu neveiksniam asmeniui yra padedama pasirūpinti savo gyvenimu, dalyvavimu visuomeniniame gyvenime.
Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas yra savarankiška savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p.). Kiekvienos savivaldybės administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas, administruojantis socialinių paslaugų organizavimą ir bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybės kontrolę (Socialinių paslaugų įstatymo 13 str. 8 d.). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, neveiksnaus asmens bylos peržiūros inicijavimo pareiga yra kur kas labiau artimesnė savo pobūdžiu ir prigimti savivaldybės funkcijoms, kurios pagal įstatymus turi užtikrinti ir (ar) teikti socialines paslaugas, taip pat turėtų disponuoti duomenimis apie neveiksnius asmenis. Siūlome nustatyti, kad po vienerių metų nuo įstatymo įsigaliojimo, dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo priimto teismo sprendimo asmenį pripažinti neveiksniu peržiūrėjimo turėtų kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija arba jos įgaliota įstaiga. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, sprendimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas savo iniciatyva iki šioje dalyje nurodyto dviejų metų termino pabaigos teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga“. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai:
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr.XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Vytautas Gapšys. PRIDEDAMA: įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas