Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO Nr. VIII-371 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi:
„9. Nusišalinimas – privaloma valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmų seka, kurios tikslas yra išvengti interesų konflikto.“ 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Deklaracijos pateikimas 1.
pateikimas
1Valstybės politikai, valstybės pareigūnai,
teisėjai, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai ir jų pavaduotojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojai, einantys institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovai ir jų pavaduotojai, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir jų pavaduotojai, politinių partijų pirmininkai ir jų pavaduotojai, valstybės politikų visuomeniniai konsultantai, padėjėjai, patarėjai, ministerijų kolegijų nariai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, taip pat gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, (išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, bei jų sutuoktinius, sugyventinius ir partnerius) deklaraciją elektroninėmis priemonėmis pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. 1.
valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), privalo deklaruoti privačius interesus elektroninėmis priemonėmis naudodamiesi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Elektroninio deklaravimo informacine sistema (toliau – EDS). 2. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pateikia deklaraciją naudodamiesi EDS per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. 2. 3. Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), pateikia deklaraciją naudodamiesi EDS valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jie pretenduoja dirbti, vadovui ar šio įgaliotam asmeniui iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. 3. 4. Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti asmenys per vieną mėnesį 30 kalendorinių dienų nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos pateikia deklaraciją institucijos (įstaigos, įmonės ar kito subjekto juridinio asmens), kurioje dirba, vadovui ar šio įgaliotam atstovui. 4. 5. Deklaracija gali būti teikiama ne tik institucijos (įstaigos, įmonės ar kito subjekto juridinio asmens), kurioje asmuo dirba, vadovui ar jo įgaliotam atstovui, bet ir kitiems struktūriniams padaliniams kito pavaldaus ar atskaitingo juridinio asmens struktūriniam padaliniui, arba kito juridinio asmens vadovui ar jo įgaliotam atstovui, jeigu tai numato tos institucijos veiklos tvarką nustatantis teisės aktas. 5. 6.
deklaracijų turinčios teisę reikalauti institucijos jas išsireikalauja pačios iš deklaruojančiojo asmens darbovietės arba iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.“
taip:
„3) individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų
pajamų mokesčio įstatyme;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ar organizacijose ir profesinėse sąjungose;“. 3. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Deklaracijos duomenų patvirtinimas,
tikslinimas ir papildymas
išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio privačius interesus pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos. 2. Jeigu paaiškėja atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti patikslinti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po nuo šių aplinkybių paaiškėjimo.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Deklaracijos forma ir saugojimas
1Deklaracijos formą, deklaracijos pildymo,
tikslinimo ir pateikimo taisykles, taip pat deklaracijų saugojimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 2. Deklaracijos saugomos valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose, kurioms jos yra pateiktos.
Už deklaracijų saugojimą yra atsakingi tų institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Pasikeitus deklaracijos formai ir (ar) deklaracijos pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėms, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustato naujos (ar patikslintos) deklaracijos pateikimo terminą, ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų dokumentų pakeitimo įsigaliojimo dienos.“
Papildyti 9 straipsnį 5 punktu:
„5) audito ir kontrolės institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir
(arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, bei jų sutuoktinius, sugyventinius ir partnerius) Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovų ir jų pavaduotojų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.
Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir
(arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, bei jų sutuoktinius, sugyventinius ir partnerius) Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovų ir jų pavaduotojų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Asmens, praradusio deklaruojančio asmens statusą, deklaracijos duomenys skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos svetainėje vienerius metus nuo statuso praradimo dienos.“ 2.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Negali būti viešai skelbiami deklaracijoje nurodyti
asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numeris, ypatingi asmens duomenys, taip pat kiti duomenys, kuriuos skelbti draudžiama pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, neskelbiami kitos sandorio šalies fizinio asmens duomenys, kai sudaromas buitinis sandoris.“
3Papildyti 10 straipsnį 4 dalimi:
„4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,
atsižvelgdama į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, taip pat viešųjų įstaigų, asociacijų ir bendrovių vadovų oficialiai pateiktą informaciją, tvirtina ir skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, kurių privačių interesų duomenys yra vieši, pareigybių sąrašą.“
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje,
draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą susijusius su jo ar jam artimų asmenų privačiais interesais.“
2Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar
priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir (ar) asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, apie esamą interesų konfliktą jo ar jam artimo asmens privatų interesą ir nusišalinti, pareikšti apie nusišalinimą, nuo dalyvavimo jokia forma nedalyvauti tolesnėje procedūroje ir šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patikslinti deklaraciją.
Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, asmeniui pareiškus nusišalinimą, priima jį apie tai informuodama asmenį arba motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti nepriima pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti įpareigoja asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Informacija apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, jos nustatyta tvarka.“
dalį:
„4. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje,
negali dalyvauti kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbe, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.“. 9 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie jis veikia kaip įstatyminiai atstovai atstovas pagal įstatymą. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo pirmojo skirsnio 3 straipsnio 6 punkto reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus, nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas,. o asmenys Asmenys, atleisti už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje.“
dalimi: „3. Asmuo laikomas šiurkščiai pažeidusiu šio įstatymo nuostatas, jeigu:
1) padarytos kelios įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos;
2) įstatymo nuostatos pažeistos, nors asmeniui jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti;
3) įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.“
dalimi: „4. Jei asmuo per vienerius metus, o šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo arba atleidimo už šio įstatymo pažeidimą atveju – per trejus metus nuo tos dienos, kai buvo pripažintas pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, nebuvo dar kartą pripažintas padaręs šio įstatymo pažeidimą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.“
16 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnį:
„16 straipsnis. Prievolė pranešti apie pasiūlymus
Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo pranešti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui apie visus pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam asmeniui sukelti interesų konfliktą.“12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar jam artimi asmenys šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos institucijose, vienerius metus neturi teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje paskutinius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.“
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, neleidžiama
turėti tarnybinių santykių su anksčiau valstybinėje tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalies apribojimai. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, apie tokius tarnybinius santykius privalo nedelsdamas ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo šių tarnybinių santykių atsiradimo dienos raštu informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą.“
straipsnio pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu yra gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą. Apie patikrinimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti, ar atliktų patikrinimų išvadas išvados atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesutinka su pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvada neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai pavesti atlikti pakartotinai patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, veiklos tyrimas tyrimui šio straipsnio
per trejus metus, nustatomas trejų metų terminas, skaičiuojamas terminą skaičiuojant nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo iki pranešimo apie ją gavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose institucijose dienos.“15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Projekto XIIP-3522(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO NR. VIII-371 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Deklaracijos pateikimas 1.
pateikimas
1Valstybės politikai, valstybės pareigūnai,
teisėjai, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai ir jų pavaduotojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojai, einantys institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovai ir jų pavaduotojai, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir jų pavaduotojai, politinių partijų pirmininkai ir jų pavaduotojai, valstybės politikų visuomeniniai konsultantai, padėjėjai, patarėjai, ministerijų kolegijų nariai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, taip pat gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, (išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, bei jų sutuoktinius, sugyventinius ir partnerius) deklaraciją elektroninėmis priemonėmis pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. 1.
dalyse (išskyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos. 2. Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), pateikia deklaraciją valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jie pretenduoja dirbti, vadovui ar šio įgaliotam asmeniui iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. 3. Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti asmenys per vieną mėnesį 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos pateikia deklaraciją institucijos (įstaigos, įmonės ar kito subjekto juridinio asmens), kurioje dirba, vadovui ar šio įgaliotam atstovui, tos institucijos (juridinio asmens) nustatyta tvarka. 4. Deklaracija gali būti teikiama ne tik institucijos (įstaigos, įmonės ar kito subjekto juridinio asmens), kurioje asmuo dirba, vadovui ar jo įgaliotam atstovui, bet ir kitiems struktūriniams padaliniams pavaldaus ar atskaitingo juridinio asmens arba kito juridinio asmens vadovui ar jo įgaliotam atstovui, jeigu tai numato tos institucijos (juridinio asmens) veiklos tvarką nustatantis teisės aktas. 5.
turinčios teisę reikalauti institucijos jas išsireikalauja iš deklaruojančiojo asmens darbovietės arba iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.“
taip: „4) narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ar organizacijose ir profesinėse sąjungose;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Deklaracijos duomenų patvirtinimas,
tikslinimas ir papildymas
išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, apie deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio privačius interesus pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. 2. Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po nuo šių aplinkybių paaiškėjimo. 3. Pasikeitus deklaracijos formai ir (ar) deklaracijos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklėms, deklaruojantis asmuo per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytą terminą privalo pateikti naują ar patikslintą, papildytą deklaraciją.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Deklaracijos forma ir saugojimas
1Deklaracijos formą, deklaracijos pildymo,
tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisykles, taip pat deklaracijų saugojimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 2.
institucijose, įstaigose, kurioms jos yra pateiktos. Už deklaracijų saugojimą yra atsakingi tų institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Pasikeitus deklaracijos formai ir (ar) deklaracijos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklėms, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustato naujos ar patikslintos, papildytos deklaracijos pateikimo terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų dokumentų pakeitimo įsigaliojimo dienos.“
Papildyti 9 straipsnį 5 punktu:
„5) audito ir kontrolės funkcijas atliekančios
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir
(arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, bei jų sutuoktinius, sugyventinius ir partnerius) Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovų ir jų pavaduotojų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje.
Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir
(arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, bei jų sutuoktinius, sugyventinius ir partnerius) Valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, Lietuvos banko darbuotojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus (atliekančių finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovų ir jų pavaduotojų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų, ministerijų kolegijų narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Asmens, kurio deklaracijos duomenys yra vieši, praradusio deklaruojančio asmens statusą, prašymu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija organizuoja deklaracijos viešo skelbimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje nutraukimą.“ 2.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Negali būti viešai skelbiami deklaracijoje nurodyti
asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numeris, ypatingi asmens duomenys, taip pat kiti duomenys, kuriuos skelbti draudžiama pagal įstatymus. Be to, neskelbiami kitos sandorio šalies fizinio asmens duomenys, kai sudaromas buitinis sandoris.“
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar
priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti, pareikšti apie nusišalinimą ir nuo dalyvavimo jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.“
2Papildyti 11 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.
Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.“
laikyti atitinkamai 4, 5, 6 ir 7 dalimis. 4. Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 5 dalį:
„4. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje,
negali dalyvauti kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbe, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie jis veikia kaip įstatyminiai atstovai atstovas pagal įstatymą. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo pirmojo skirsnio 3 straipsnio 6 punkto reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus, nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.
Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas, o asmenys Asmenys, atleisti už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje.“
dalimi: „3. Asmuo laikomas šiurkščiai pažeidusiu šio įstatymo nuostatas, jeigu:
1) šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos, nors asmeniui jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti;
2) šio įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.“
dalimi: „4. Jeigu asmuo per vienerius metus, o šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo arba atleidimo už šio įstatymo pažeidimą atveju – per trejus metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, nebuvo dar kartą pripažintas padaręs šio įstatymo pažeidimą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnį: „16 straipsnis.
Prievolė pranešti apie pasiūlymus Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo pranešti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui apie visus pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam asmeniui sukelti interesų konfliktą.“11 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar jam artimi asmenys šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos institucijose, vienerius metus neturi teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje paskutinius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.“
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, neleidžiama
turėti tarnybinių santykių su anksčiau valstybinėje tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalies apribojimai. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, apie tokius tarnybinius santykius privalo nedelsdamas ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo šių tarnybinių santykių atsiradimo dienos raštu informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą.“
straipsnio pakeitimas
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą tyrimą.
Apie patikrinimo tyrimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti, ar atliktų patikrinimų išvadas atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesutinka su pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvada išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai pavesti atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, veiklos tyrimui tyrimo pradėjimui šio straipsnio 1 dalyje nurodytose institucijose dėl šio įstatymo pažeidimo nustatomas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo.“14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-11
Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO Nr. X-1666 PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹ STRAIPSNIU įstatymo projekto Nr. XIIP-3521 ir jį lydinčių įstatymo projektų derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3521, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo VIII-371 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3522, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3523, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3524, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3525, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 187¹⁶ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3526, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO Nr. VIII-371 PAKEITIMO ĮSTATYMO
2015-10-20 Nr. XIIP-3522 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 dalis) pateikiamas nusišalinimo sąvokos apibrėžimas iš esmės tikslintinas. Apibrėžiant sąvoką turėtų būti paaiškinamas nusišalinimo turinys atskleidžiant kokie tai veiksmai, o ne tik nurodant, kad tai yra neapibrėžtų veiksmų seka. Tuo tarpu nusišalinimo tikslas (išvengti interesų konflikto) nesietinas su sąvokos apibrėžimu, ir turėtų būti reglamentuotas įstatymo normose, aprašančiose nusišalinimo procedūrą. 2. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1-3 dalyse (projekto 2 straipsnis) siūloma nustatyti, kad privačių interesų deklaracijos būtų teikiamos vieninteliu būdu – naudojantis elektroninėmis priemonėmis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Elektroninio deklaravimo informacine sistema (toliau – EDS). Atkreiptinas dėmesys, kad panašius deklaravimo santykius reguliuojančiame Gyventojų turto deklaravimo įstatyme (5 straipsnio 4 dalyje) nurodyta, kad „Deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Gyventojai, pagal šį Įstatymą deklaruojantys turtą, nemokamai aprūpinami deklaracijos blankais ir deklaracijos pildymo taisyklėmis“, t.y. deklaracijos pateikimo technologijos apskritai bei konkreti elektroninės deklaracijos pateikimo platforma (šiuo atveju VMI EDS) nėra reguliuojama įstatymu, be to, akivaizdu, kad turto deklaracijoms netaikomas vienintelis, elektroninis jų pateikimo būdas.
Mūsų nuomone, privačių interesų deklaravimas savo prigimtimi, privalomai juos deklaruoti turinčių asmenų ratu yra panašus į turto deklaravimą, todėl iš esmės kitokios privačių interesų deklaravimo tvarkos nustatymas nebūtų objektyviai pagrįstas. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (projekto 5 straipsnis) nurodoma, kad „Deklaracijos formą, deklaracijos pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles, taip pat deklaracijų saugojimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1-3 dalių nuostatos, tiek, kiek jose įstatymo lygiu nurodomas konkretus vienintelis deklaracijų pateikimo būdas, vertintinos ir pagal santykį su projekto 5 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi. 3. Projekto 2 straipsniu dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnis redaguotinas, nes atskirų jo dalių nuostatos prieštarauja viena kitai, dalis jų yra perteklinės arba nesuprantamos. Straipsnio 1 dalyje pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis nereikia nurodyti asmenų, pretenduojančių dirbti ir dirbančių valstybinėje tarnyboje, nes šis asmenų ratas jau nurodytas 4 straipsnio 1 dalyje. Straipsnio 2 dalyje analogiškai perteklinė yra nuoroda į valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis. Straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatose nenumačius asmenų, kuriems taikomos išimtys, jų nuostatos nedera su 4 dalyje nustatyta deklaravimo tvarka. Straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomas subjektų ratas vienodai apima asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, tačiau jų deklaracijų pateikimo terminas nurodomas skirtingas.
Straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiai nustatyta, kad ši išlyga taikoma tik 4 dalyje nustatytam subjektų ratui (nes 1 dalyje nenumatytas deklaracijos pateikimas vadovui ar jo įgaliotam atstovui). Straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodant „juridinį asmenį“ „įstaigų ar įmonių“ nurodymas tampa perteklinis. Straipsnio 5 dalyje neaišku, kodėl nurodomi tik pavaldžių ar atskaitingų juridinių asmenų struktūriniai padaliniai (deklaracijos negalima teikti tiesiogiai pavaldaus ar atskaitingo juridinio asmens vadovui ar jo įgaliotam asmeniui), o „kito juridinio asmens“ nurodomas tik vadovas (nenumatant struktūrinių padalinių). 4. Neaišku, dėl kokių motyvų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte (projekto 3 straipsnio 1 dalis) siūloma atsisakyti čia vartojamą terminą „individuali veikla“ paaiškinančios nuorodos į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Atsisakius nuorodos į konkrečią, išbaigtą teisės normą gali kilti abejonių ir įvairių interpretacijų, kokia veikla traktuotina kaip individuali ir nurodytina deklaracijoje. 5. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (projekto 4 straipsnis) siūloma nustatyti du skirtingus deklaracijos tikslinimo pagrindus – naujų duomenų atsiradimą ir jau pateiktų duomenų pasikeitimą. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, šioje projekto nuostatoje nustatytas deklaracijos tikslinimo terminas taip pat sietinas su abiem deklaracijos tikslinimo pagrindais. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio
atsiradimu, tai ir terminas šiai prievolei įvykdyti turėtų būti nustatomas nuo šių aplinkybių atsiradimo, o ne nuo paaiškėjimo. 7.
2 dalyje įtvirtinama, kad pasikeitus deklaracijos formai ar jos pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėms, VTEK nustato naujos (patikslintos) deklaracijos pateikimo terminą, tačiau pati prievolė esant šioms aplinkybėms pateikti naują ar patikslintą deklaraciją nėra nustatoma nei galiojančiame įstatyme, nei projekte. 8. Projekto 6 straipsnyje (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punktas) nėra aišku, kokie subjektai turimi omenyje nurodant
„audito ir kontrolės institucijas“, nes tokia sąvoka galiojančiuose įstatymuose
nėra apibrėžta ar vartojama (išskyrus Vietos savivaldos įstatymą, kur apibrėžiama ir vartojama Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos sąvoka). Nepateikus sąvokos apibrėžimo, normos prasmė lieka neaiški, kelia abejonių jos santykis su kitomis normomis - pavyzdžiui keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte kaip turintis įgaliojimus tikrinti deklaracijos duomenis subjektas yra įvardyta valstybinė mokesčių inspekcija, kuri, mūsų nuomone, taip pat savo esme yra kontrolės institucija. 9. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje [J1] (projekto 7 straipsnio 1 dalis) siūloma nustatyti, kad „Asmens, praradusio deklaruojančio asmens statusą, deklaracijos duomenys skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos svetainėje vienerius metus nuo statuso praradimo dienos“. Nelabai aišku, dėl kokių motyvų siūloma valstybinėje tarnyboje dirbantiems ir pretenduojantiems joje dirbti asmenims taikomus reikalavimus (teikti privačių interesų deklaraciją, kuri skelbiama viešai) taikyti valstybinėje tarnyboje jau nebedirbančiam asmeniui. Projekto aiškinamajame rašte siūlomo teisinio reguliavimo motyvai ir tikslai taip pat nepateikti. Siūlytina svarstyti, ar nurodyta projekto nuostata atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. 10. Be to, nėra aišku, kodėl šia projekto nuostata siūloma asmens, praradusio deklaruojančio asmens statusą, deklaracijos duomenis skelbti dar vienerius metus.
Čia siūlomas vienerių metų terminas vertintinas santykyje su projekto 14 straipsnio 2 dalyje (keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje) nurodytu trejų metų terminu tyrimui inicijuoti. 11. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami apribojimai skelbti kai kuriuos deklaracijoje nurodytus duomenis. Kelia abejonių nuostata suteikti galimybę iš esmės neribotam subjektų ratui bet kokios galios teisės aktu riboti bet kokių deklaracijos duomenų viešinimo galimybę. Manytume, kad toks reguliavimas paneigtų pačią privačių interesų duomenų viešumo instituto esmę, neatitiktų keičiamo įstatymo tikslų ir būtų nesuderinamas su viešąjį interesą atitinkančiais viešumo ir skaidrumo reikalavimais. 12. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje (projekto
įvardijant „bendroves“, atsižvelgiant į šios sąvokos turinį bei vartojimą galiojančiuose įstatymuose. 13. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis (projekto 7 straipsnio 3 dalis) tikslintina nurodant ne „nurodytų asmenų, kurių privačių interesų duomenys yra vieši, pareigybių sąrašą“, „o pareigybių, kurias einančių asmenų privačių interesų duomenys yra vieši, sąrašą“. Viešumo reikalavimas kyla ne iš asmens, o iš pareigybės, kurią asmuo užima. 14. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas abejotinas vieno teisėkūros principų
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad terminas „interesų konfliktas“, kurį projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūloma keisti terminus „asmens (jo) ar jam artimo asmens privatus interesas“, vartojamas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 7 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 16 ir 17 straipsniuose, tačiau šių nuostatų projektu keisti nesiūloma, nors to reikalautų vienas teisėkūros principų – aiškumo. 15. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis) nustatoma asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga informuoti institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą. Lieka neaišku, ką turės informuoti asmenys, kurie dirba valstybės tarnyboje, įmonėse, viešosiose įstaigose, asociacijose, kurios nėra institucijos (keičiamo įstatymo
savivaldybės institucija turima omenyje, t.y. koks santykis turi sieti besikreipiantį asmenį ir kolegialią instituciją, nes projektu siūlomas reguliavimas formaliai suteiktų teisę bet kuriam valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniu kreiptis, pavyzdžiui, į Seimą su pareiškimu apie nusišalinimą. 17. Diskutuotina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata „kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, asmeniui pareiškus nusišalinimą, priima jį apie tai informuodama asmenį arba motyvuotu rašytiniu sprendimu nepriima pareikšto nusišalinimo ir įpareigoja asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje“.
Neaišku kokia tvarka kolegiali valstybės institucija, pavyzdžiui Seimas, asmeniui pareiškus nusišalinimą, priims arba motyvuotu rašytiniu sprendimu nepriims pareikšto nusišalinimo. Seimo darbo tvarką, įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo procedūras nustato Seimo statutas, todėl šioje projekto nuostatoje numatytas
„motyvuotas rašytinis sprendimas“ turėtų būti svarstomas ir priimamas Seime
Seimo statuto nustatyta tvarka pagal jame nustatytas įstatymų leidybos procedūras, jokia speciali procedūra galiojančioje Seimo statuto redakcijoje nėra numatyta, o kartu su šiuo projektu atitinkamas Seimo statuto pakeitimo projektas taip pat neteikiamas. Taip pat neaiški nuostatos, kad „informacija apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka“, įgyvendinimo tvarka, kai sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo, priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, nes kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos priimti teisės aktai įsigalioja ir skelbiami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgus į sprendimo svarstymo, priėmimo, paskelbimo procedūras atitinkamoje kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje, projekto nuostatoje numatytas penkių dienų terminas sprendimo pateikimui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti nepakankamas. Be to, neaišku ir tai, kokį teisės aktą, kuriame būtų išdėstytas projekte minimas sprendimas, turėtų priimti Seimas (Vyriausybė ar kt.). 18.
nusišalinimo pateikti siūloma apibrėžti darbo dienomis. Tuo tarpu projekto 13 straipsnyje (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje) nurodytas terminas apibrėžiamas kalendorinėmis dienomis. Siūlytina laikytis vieno keičiamame įstatyme nustatytu terminų apibrėžimo principo ir juos nustatyti arba kalendorinėmis, arba darbo dienomis. Pažymėtina, kad didžioji dalis keičiamame įstatyme nustatytų terminų apibrėžiami kalendorinėmis dienomis. 19. Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies antruoju ir trečiuoju sakiniais nustatoma analogiški apribojimai, asmenims, nešiurkščiai pažeidusiems „pirmojo skirsnio 3 straipsnio 6 punkto reikalavimus“ bei „kitus šio įstatymo reikalavimus“. Šios analogiškos nuostatos dėstytinos viena bendra nuostata nurodant „šio įstatymo reikalavimų“ pažeidimus. Be to, pateikiama nuoroda į įstatymo skirsnį yra perteklinė. 20. Projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktas
„padarytos kelios Įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos“
tikslintinas, nes neaišku, kiek veikų ir per kokį laikotarpį turi būti padaryta, kad galėtų būti konstatuotas šiurkštus įstatymo pažeidimas. Be to, neaišku, ar turimi omenyje tik šio įstatymo pažeidimai. 21. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje (projekto 14 straipsnis) nurodoma, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija <...> turi teisę vertinti, ar atliktų patikrinimų išvados atitinka šio įstatymo nuostatas“. Šioje projekto nuostatoje taip pat nurodoma, kad „Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta, kad <...> atlikto tyrimo išvada neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti <...> patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą“.
Nurodytos nuostatos svarstytinos ir tikslintinos šiais aspektais:
tikslinti, atskleidžiant, ką norima nustatyti, nurodant tyrimo (ar patikrinimų) išvados atitikimą/neatitikimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms: tai, kad atliktas tyrimas (patikrinimai) atitinka materialines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normas; tai, kad tyrimas (patikrinimai) atitinka procesines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normas; tai, kad tyrimas (patikrinimai) atitinka ir materialines, ir procesines minėto įstatymo normas ar kt. Tai svarbu ir dėl to, jog tyrimą (patikrinimus) atliekantys subjektai (valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija) turi žinoti, kaip siekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas atitinkančio rezultato, kurį turėtų derinti su VTEK. Priešingu atveju gali nutikti taip, jog tyrimo išvados nebus suderintos su VTEK (šios komisijos įvertintos kaip atitinkančios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas) dėl teisinio reguliavimo trūkumų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių;
nors akivaizdžiai turimas mintyje tas pat (toks pat dokumentas). Vartojama terminija vienodintina. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad su šiuo projektu susijusiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto (Reg.
Nr.XIIP-3521) nuostatose vartojamas terminas „tyrimo išvada“. 3) nuostata, kad VTEK turi tyrimą atlikusiam subjektui paveda „patikslinti“ tyrimo išvadą vertintina kaip nekonkreti, nepakankama ir galimai ribojanti atitinkamų subjektų bei VTEK teises. Nėra aišku, kokia apimtimi tyrimo išvada gali būti
„tikslinama“, o to nenurodžius, „tikslinimas“ gali būti suprantamas kaip
neesminių trūkumų šalinimas, nereikšmingas papildymas, nesudarantis prielaidų keisti išvadą iš esmės. Palyginimui, teisme nagrinėjant bylas žemenės instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas arba pakeistas, analogiškai siūlytume formuluoti ir projekto nuostatas. 22. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje (keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje) nurodytas trejų metų terminas tyrimui inicijuoti turėtų būti patikslintas termino atskaitos momentu aspektu, nes pateikta formuluotė „nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo iki pranešimo apie ją gavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose institucijose dienos“ pati savaime yra terminas, o ne termino atskaitos momentas. 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 83 punktu ir atsižvelgiant, kad teikiamu projektu keičiama daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių, teisės aktas turėtų būti dėstomas nauja redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] A.Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P.Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected] [J1]Dėl šitos pastabos aš net nežinau. Ex-kandidatų į politikus duomenų viešinimas siejamas su visuomenės teise žinoti, buvusiais interesais ir pan., čia gi taip pat yra tam tikras visuomenės interesas žinoti. Julab prisiminkime, kad tyrimas ir pažeidimo pripažinimas galimas ir asmeniui palikus tarnybą.
Apie ką iš karto minime kitoje pastaboje. Ar nelendame mes čia į tikslingumą?
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO Nr. VIII-371 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-3522)
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Areta Miškinienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skyriaus vedėja; Romas Valentukevičius, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis) pateikiamas nusišalinimo sąvokos apibrėžimas iš esmės tikslintinas. Apibrėžiant sąvoką turėtų būti paaiškinamas nusišalinimo turinys atskleidžiant kokie tai veiksmai, o ne tik nurodant, kad tai yra neapibrėžtų veiksmų seka. Tuo tarpu nusišalinimo tikslas (išvengti interesų konflikto) nesietinas su sąvokos apibrėžimu, ir turėtų būti reglamentuotas įstatymo normose, aprašančiose nusišalinimo procedūrą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)2 2.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1-3 dalyse (projekto 2 straipsnis) siūloma nustatyti, kad privačių interesų deklaracijos būtų teikiamos vieninteliu būdu – naudojantis elektroninėmis priemonėmis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Elektroninio deklaravimo informacine sistema (toliau – EDS). Atkreiptinas dėmesys, kad panašius deklaravimo santykius reguliuojančiame Gyventojų turto deklaravimo įstatyme (5 straipsnio 4 dalyje) nurodyta, kad „Deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Gyventojai, pagal šį Įstatymą deklaruojantys turtą, nemokamai aprūpinami deklaracijos blankais ir deklaracijos pildymo taisyklėmis“, t.y. deklaracijos pateikimo technologijos apskritai bei konkreti elektroninės deklaracijos pateikimo platforma (šiuo atveju VMI EDS) nėra reguliuojama įstatymu, be to, akivaizdu, kad turto deklaracijoms netaikomas vienintelis, elektroninis jų pateikimo būdas. Mūsų nuomone, privačių interesų deklaravimas savo prigimtimi, privalomai juos deklaruoti turinčių asmenų ratu yra panašus į turto deklaravimą, todėl iš esmės kitokios privačių interesų deklaravimo tvarkos nustatymas nebūtų objektyviai pagrįstas. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (projekto 5 straipsnis) nurodoma, kad „Deklaracijos formą, deklaracijos pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles, taip pat deklaracijų saugojimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1-3 dalių nuostatos, tiek, kiek jose įstatymo lygiu nurodomas konkretus vienintelis deklaracijų pateikimo būdas, vertintinos ir pagal santykį su projekto 5 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi. Nepritarti Tai yra numatyta galimybė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)2 3.
Projekto 2 straipsniu dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnis redaguotinas, nes atskirų jo dalių nuostatos prieštarauja viena kitai, dalis jų yra perteklinės arba nesuprantamos. Straipsnio 1 dalyje pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 ir
valstybinėje tarnyboje, nes šis asmenų ratas jau nurodytas 4 straipsnio 1 dalyje. Straipsnio 2 dalyje analogiškai perteklinė yra nuoroda į valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis. Straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatose nenumačius asmenų, kuriems taikomos išimtys, jų nuostatos nedera su 4 dalyje nustatyta deklaravimo tvarka. Straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomas subjektų ratas vienodai apima asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, tačiau jų deklaracijų pateikimo terminas nurodomas skirtingas. Straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiai nustatyta, kad ši išlyga taikoma tik 4 dalyje nustatytam subjektų ratui (nes 1 dalyje nenumatytas deklaracijos pateikimas vadovui ar jo įgaliotam atstovui). Straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodant
„juridinį asmenį“ „įstaigų ar įmonių“ nurodymas tampa perteklinis. Straipsnio
asmenų struktūriniai padaliniai (deklaracijos negalima teikti tiesiogiai pavaldaus ar atskaitingo juridinio asmens vadovui ar jo įgaliotam asmeniui), o „kito juridinio asmens“ nurodomas tik vadovas (nenumatant struktūrinių padalinių). Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)31
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte (projekto 3 straipsnio 1 dalis) siūloma atsisakyti čia vartojamą terminą „individuali veikla“ paaiškinančios nuorodos į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
Atsisakius nuorodos į konkrečią, išbaigtą teisės normą gali kilti abejonių ir įvairių interpretacijų, kokia veikla traktuotina kaip individuali ir nurodytina deklaracijoje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)4
dalyje (projekto 4 straipsnis) siūloma nustatyti du skirtingus deklaracijos tikslinimo pagrindus – naujų duomenų atsiradimą ir jau pateiktų duomenų pasikeitimą. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, šioje projekto nuostatoje nustatytas deklaracijos tikslinimo terminas taip pat sietinas su abiem deklaracijos tikslinimo pagrindais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)4
įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatomos prievolės atsiradimo sąlyga siejama su aplinkybių atsiradimu, tai ir terminas šiai prievolei įvykdyti turėtų būti nustatomas nuo šių aplinkybių atsiradimo, o ne nuo paaiškėjimo. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)5
įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad pasikeitus deklaracijos formai ar jos pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėms, VTEK nustato naujos (patikslintos) deklaracijos pateikimo terminą, tačiau pati prievolė esant šioms aplinkybėms pateikti naują ar patikslintą deklaraciją nėra nustatoma nei galiojančiame įstatyme, nei projekte. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)6 8.
Projekto 6 straipsnyje (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 punktas) nėra aišku, kokie subjektai turimi omenyje nurodant „audito ir kontrolės institucijas“, nes tokia sąvoka galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama (išskyrus Vietos savivaldos įstatymą, kur apibrėžiama ir vartojama Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos sąvoka). Nepateikus sąvokos apibrėžimo, normos prasmė lieka neaiški, kelia abejonių jos santykis su kitomis normomis - pavyzdžiui keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte kaip turintis įgaliojimus tikrinti deklaracijos duomenis subjektas yra įvardyta valstybinė mokesčių inspekcija, kuri, mūsų nuomone, taip pat savo esme yra kontrolės institucija. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)71
straipsnio 1 dalyje (projekto 7 straipsnio 1 dalis) siūloma nustatyti, kad „Asmens, praradusio deklaruojančio asmens statusą, deklaracijos duomenys skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos svetainėje vienerius metus nuo statuso praradimo dienos“. Nelabai aišku, dėl kokių motyvų siūloma valstybinėje tarnyboje dirbantiems ir pretenduojantiems joje dirbti asmenims taikomus reikalavimus (teikti privačių interesų deklaraciją, kuri skelbiama viešai) taikyti valstybinėje tarnyboje jau nebedirbančiam asmeniui. Projekto aiškinamajame rašte siūlomo teisinio reguliavimo motyvai ir tikslai taip pat nepateikti. Siūlytina svarstyti, ar nurodyta projekto nuostata atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)
projekto nuostata siūloma asmens, praradusio deklaruojančio asmens statusą, deklaracijos duomenis skelbti dar vienerius metus. Čia siūlomas vienerių metų terminas vertintinas santykyje su projekto
trejų metų terminu tyrimui inicijuoti.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)7
nurodytus duomenis. Kelia abejonių nuostata suteikti galimybę iš esmės neribotam subjektų ratui bet kokios galios teisės aktu riboti bet kokių deklaracijos duomenų viešinimo galimybę. Manytume, kad toks reguliavimas paneigtų pačią privačių interesų duomenų viešumo instituto esmę, neatitiktų keičiamo įstatymo tikslų ir būtų nesuderinamas su viešąjį interesą atitinkančiais viešumo ir skaidrumo reikalavimais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)73
turimi mintyje įvardijant „bendroves“, atsižvelgiant į šios sąvokos turinį bei vartojimą galiojančiuose įstatymuose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)73
asmenų, kurių privačių interesų duomenys yra vieši, pareigybių sąrašą“, „o pareigybių, kurias einančių asmenų privačių interesų duomenys yra vieši, sąrašą“. Viešumo reikalavimas kyla ne iš asmens, o iš pareigybės, kurią asmuo užima. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)81
dėstomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas abejotinas vieno teisėkūros principų – tikslingumo požiūriu, nes siūloma redakcija savo turiniu yra analogiška galiojančiai.
Analogiško turinio pastaba pareikština projekto 8 straipsnio 2 dalyje dėstomai keičiamo įstatymo
redakcijoje vartojamą terminą „interesų konfliktą“ siūloma keisti identiško turinio terminu „jo ar jam artimo asmens privatų interesą“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad terminas „interesų konfliktas“, kurį projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis siūloma keisti terminus „asmens (jo) ar jam artimo asmens privatus interesas“, vartojamas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 7 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 16 ir 17 straipsniuose, tačiau šių nuostatų projektu keisti nesiūloma, nors to reikalautų vienas teisėkūros principų – aiškumo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)15 Projekto 8 straipsnio 2 dalyje (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis) nustatoma asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga informuoti institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą. Lieka neaišku, ką turės informuoti asmenys, kurie dirba valstybės tarnyboje, įmonėse, viešosiose įstaigose, asociacijose, kurios nėra institucijos (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nepritarti Įstatymo projekto nuostatose institucija suprantama plačiąja prasme. Toks terminas yra vartojamas ir šiuo metu, taikymo problemų nekyla. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)82 16.
Projekto 8 straipsnio 2 dalyje (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis) reikėtų tiksliai apibrėžti, kokia kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija turima omenyje, t.y. koks santykis turi sieti besikreipiantį asmenį ir kolegialią instituciją, nes projektu siūlomas reguliavimas formaliai suteiktų teisę bet kuriam valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniu kreiptis, pavyzdžiui, į Seimą su pareiškimu apie nusišalinimą. Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto patobulintą įstatymo projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata „kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, asmeniui pareiškus nusišalinimą, priima jį apie tai informuodama asmenį arba motyvuotu rašytiniu sprendimu nepriima pareikšto nusišalinimo ir įpareigoja asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje“. Neaišku kokia tvarka kolegiali valstybės institucija, pavyzdžiui Seimas, asmeniui pareiškus nusišalinimą, priims arba motyvuotu rašytiniu sprendimu nepriims pareikšto nusišalinimo. Seimo darbo tvarką, įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo procedūras nustato Seimo statutas, todėl šioje projekto nuostatoje numatytas „motyvuotas rašytinis sprendimas“ turėtų būti svarstomas ir priimamas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka pagal jame nustatytas įstatymų leidybos procedūras, jokia speciali procedūra galiojančioje Seimo statuto redakcijoje nėra numatyta, o kartu su šiuo projektu atitinkamas Seimo statuto pakeitimo projektas taip pat neteikiamas.
Taip pat neaiški nuostatos, kad „informacija apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka“, įgyvendinimo tvarka, kai sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo, priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, nes kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos priimti teisės aktai įsigalioja ir skelbiami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgus į sprendimo svarstymo, priėmimo, paskelbimo procedūras atitinkamoje kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje, projekto nuostatoje numatytas penkių dienų terminas sprendimo pateikimui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti nepakankamas. Be to, neaišku ir tai, kokį teisės aktą, kuriame būtų išdėstytas projekte minimas sprendimas, turėtų priimti Seimas (Vyriausybė ar kt.). Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto patobulintą įstatymo projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)82
(keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje) nurodytą terminą pranešimui apie sprendimą nepriimti nusišalinimo pateikti siūloma apibrėžti darbo dienomis. Tuo tarpu projekto 13 straipsnyje (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje) nurodytas terminas apibrėžiamas kalendorinėmis dienomis. Siūlytina laikytis vieno keičiamame įstatyme nustatytu terminų apibrėžimo principo ir juos nustatyti arba kalendorinėmis, arba darbo dienomis.
Pažymėtina, kad didžioji dalis keičiamame įstatyme nustatytų terminų apibrėžiami kalendorinėmis dienomis. Nepritarti Sprendimas susijęs su darbine veikla, todėl siūloma terminą apibrėžti darbo dienomis Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)101
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies antruoju ir trečiuoju sakiniais nustatoma analogiški apribojimai, asmenims, nešiurkščiai pažeidusiems
„pirmojo skirsnio 3 straipsnio 6 punkto reikalavimus“ bei „kitus šio įstatymo
reikalavimus“. Šios analogiškos nuostatos dėstytinos viena bendra nuostata nurodant „šio įstatymo reikalavimų“ pažeidimus. Be to, pateikiama nuoroda į įstatymo skirsnį yra perteklinė. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)102
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktas „padarytos kelios Įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos“ tikslintinas, nes neaišku, kiek veikų ir per kokį laikotarpį turi būti padaryta, kad galėtų būti konstatuotas šiurkštus įstatymo pažeidimas. Be to, neaišku, ar turimi omenyje tik šio įstatymo pažeidimai. Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto patobulintą įstatymo projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)14
straipsnis) nurodoma, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija <...> turi teisę vertinti, ar atliktų patikrinimų išvados atitinka šio įstatymo nuostatas“. Šioje projekto nuostatoje taip pat nurodoma, kad „Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta, kad <...> atlikto tyrimo išvada neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti <...> patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą“.
Nurodytos nuostatos svarstytinos ir tikslintinos šiais aspektais:
1) siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, projekto nuostatas reikėtų tikslinti, atskleidžiant, ką norima nustatyti, nurodant tyrimo (ar patikrinimų) išvados atitikimą/neatitikimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms: tai, kad atliktas tyrimas (patikrinimai) atitinka materialines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normas; tai, kad tyrimas (patikrinimai) atitinka procesines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normas; tai, kad tyrimas (patikrinimai) atitinka ir materialines, ir procesines minėto įstatymo normas ar kt. Tai svarbu ir dėl to, jog tyrimą (patikrinimus) atliekantys subjektai (valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija) turi žinoti, kaip siekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas atitinkančio rezultato, kurį turėtų derinti su VTEK. Priešingu atveju gali nutikti taip, jog tyrimo išvados nebus suderintos su VTEK (šios komisijos įvertintos kaip atitinkančios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas) dėl teisinio reguliavimo trūkumų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių;
2) vartojami skirtingi terminai
„patikrinimų išvados“ ir „tyrimo išvada“, nors akivaizdžiai turimas mintyje
tas pat (toks pat dokumentas). Vartojama terminija vienodintina. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad su šiuo projektu susijusiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIIP-3521) nuostatose vartojamas terminas „tyrimo išvada“. 3) nuostata, kad VTEK turi tyrimą atlikusiam subjektui paveda „patikslinti“ tyrimo išvadą vertintina kaip nekonkreti, nepakankama ir galimai ribojanti atitinkamų subjektų bei VTEK teises. Nėra aišku, kokia apimtimi tyrimo išvada gali būti „tikslinama“, o to nenurodžius, „tikslinimas“ gali būti suprantamas kaip neesminių trūkumų šalinimas, nereikšmingas papildymas, nesudarantis prielaidų keisti išvadą iš esmės. Palyginimui, teisme nagrinėjant bylas žemenės instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas arba pakeistas, analogiškai siūlytume formuluoti ir projekto nuostatas. Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto patobulintą įstatymo projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)142
(keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje) nurodytas trejų metų terminas tyrimui inicijuoti turėtų būti patikslintas termino atskaitos momentu aspektu, nes pateikta formuluotė „nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo iki pranešimo apie ją gavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytose institucijose dienos“ pati savaime yra terminas, o ne termino atskaitos momentas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 83 punktu ir atsižvelgiant, kad teikiamu projektu keičiama daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių, teisės aktas turėtų būti dėstomas nauja redakcija. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai mažiau nei pusei įstatymo straipsnių. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-09-24) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIIP-3521, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo VIII-371 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3522, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3524, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3525, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259¹straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 187¹⁶ straipsniu įstatymo projektą
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-10-01)2 Atsižvelgdami į reglamentuojamos visuomeninių santykių srities svarbą įgyvendinant valstybinę antikorupcinę politiką, taip pat į Europos Komisijos kovos su korupcija 2014 m. vasario 3 d. ataskaitoje ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (toliau - GRECO) ketvirtojo vertinimo etapo ataskaitoje Lietuvai pateiktas rekomendacijas, Specialiųjų tyrimų tarnybai suteiktą kompetenciją, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl šių teisės aktų projektų:
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3522 (toliau - VPIDVT projektas Nr. XIIP-3522) Dėl VPIDVT projekto Nr.
XIIP-3522 2 straipsnio: Įstatymo 5 straipsnio projektinio varianto 1 dalyje šalia asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, turėtų būti įtraukti ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ir partneriai. Manytina, jog teisiškai logiškas reguliavimas, kad tokių asmenų sutuoktiniai, sugyventiniai ir partneriai deklaracijas teiktų specialia tvarka bei jų deklaracijų duomenys nebūtų vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, Projekto 7 straipsnyje, keičiant Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, šalia asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, reikėtų nurodyti ir jų sutuoktinius, sugyventinius ir partnerius, kaip nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Be to, galiojančio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, o projektinio
sutuoktinius, sugyventinius ir partnerius. Nepritarti VPĮ 3 straipsnio 2 dalis, taip pat 4 straipsnio 1 dalis nustato pareigą valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, taip pat pretenduojantiems į pareigas valstybinėje tarnyboje, deklaruoti privačius interesus. Taigi, asmens, kurio duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kuris vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris turi pareigą deklaruoti savo privačius interesus. Komisijos nuomone, STT pateiktas siūlymas kaip tik gali sukelti priešingą slaptumui reakciją. Pvz., aukščiau nurodyto asmens sutuoktinis yra valstybės politikas ir pagal VPĮ reikalavimus jo privačių interesų deklaracijos duomenys turėtų būti vieši, tačiau įgyvendinus STT pasiūlymą, ši deklaracija nebūtų viešinama.
Tokia situacija, manytina, kaip tik gali sukelti nereikalingas diskusijas ir susidomėjimą visuomenėje, kodėl šio valstybės politiko deklaracija nėra paskelbta. 0 tai, tikėtina, gali paviešinti patį faktą, kad valstybės politiko sutuoktinis yra įslaptintas ar vykdo žvalgybą (nes sektų skundai Komisijai dėl deklaruoti pareigos nevykdymo, šių aplinkybių tyrimai ir tyrimo išvada, atsakanti visuomenei į klausimą, kodėl valstybės politikas viešai nedeklaruodamas visgi nepažeidė VPĮ nuostatų). Komisijos nuomone, tokia valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačių interesų deklaracija galėtų ir turėtų būti viešinama, tačiau nenurodomi jo sutuoktinio, kurio duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kuris vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, neskelbtini duomenys. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-10-01)4 Dėl VPIDVT projekto Nr. XIIP-3522 4 straipsnio: 2.2. STT nuomone, aiškinant lingvistiškai, esamų duomenų ar aplinkybių pasikeitimas lemia deklaracijos patikslinimą, o naujų duomenų ar aplinkybių atsiradimas - papildymą, tad tikslinga būtų palikti šias sąvokas. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-10-01)8 Dėl VPIDVT projekto Nr. XIIP-3522 8 straipsnio:
Interesų konflikto sąvoka aiškiai ir tinkamai apibrėžta dabartinėje Įstatymo redakcijoje ir gali būti vartojama Įstatymo 11 straipsnyje.
Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-10-01) Pagal Projekto aiškinamojo rašto nuostatas, jei asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, kyla interesų konfliktas, tai reiškia, kad asmuo jau nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių vengti interesų konflikto ir tokiu atveju kvalifikuojamas šio įstatymo pažeidimas, kadangi įstatymas netiksliai įvardija - nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi nusišalinti. Todėl svarstytina galimybė Įstatymo 11 straipsnį keisti ir 1 dalyje vietoj žodžių „sukelia interesų konfliktą“ vartoti žodžius
„gali sukelti interesų konfliktą“, 2 dalyje vietoj žodžių „esamą interesų
konfliktą“ įrašyti „galimą interesų konfliktą“, 4 dalyje vietoj žodžių „sukelia interesų konfliktą“ įrašyti žodžius „gali sukelti interesų konfliktą“ Nepritarti Siūloma palikti įstatymo projekte esančią nuostatą Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-10-01)
projektinėje 2 dalyje skliausteliuose įrašant žodį „ar“ gali susiklostyti praktinė situacija, kai apie kilusį interesų konfliktą nebus informuoti arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba asmenys, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Manytina, jog turėtų būti taikomas reguliavimas, kai apie kilusį interesų konfliktą turi būti informuojamas institucijos vadovas ar institucijos vadovo įgaliotas asmuo arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija ir asmenys, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Aukščiau išdėstytos pastabos yra aktualios ir atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIP-3524 kontekstą. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-10-01) VPIDVT projekto Nr.
XIIP~3522 8 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti galiojančio Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas)
dirbančiam asmeniui informavus apie jo arba jam artimo asmens privatų interesą ir pareiškus nusišalinimą, institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, asmeniui pareiškus nusišalinimą, priima jį apie tai informuodama asmenį arba motyvuotu rašytiniu sprendimu nepriima pareikšto nusišalinimo ir įpareigoja asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais požiūriais:
Iš VPIDVT projekto Nr. XIIP-3522 lieka neaišku, kuriais atvejais institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, asmeniui pareiškus nusišalinimą, privalėtų priimti nusišalinimą, o kuriais atvejais būtų galima jo nepriimti ir įpareigoti valstybės tarnautoją toliau dalyvauti sprendimo priėmimo procedūroje. Specialiųjų tyrimų tarnyba sutinka, kad tam tikrais atvejais valstybės tarnautojo galimas interesų konfliktas gali nekelti rizikos priimamo sprendimo objektyvumui, pavyzdžiui, kai valstybės tarnautojas vienasmeniškai nepriima sprendimo, jo dalyvavimas priimant galutinį sprendimą nėra lemiamas (valstybės tarnautojas formaliai tvirtina sprendimą) arba vykdydamas pareigines funkcijas dalyvauja tik rengiant sprendimo projektą ir pan.), todėl tokiais atvejais nėra tikslinga uždrausti valstybės tarnautojui dalyvauti priimant sprendimą. Kadangi VPIDVT projekte Nr. XIIP-3522 tokie atvejai ar jų kriterijai neišaiškinti, siūlome juos šiame projekte atskleisti. Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto patobulintą įstatymo projektą Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-10-01) 4.
Teikiame pastabą ir pasiūlymą dėl galiojančio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 2 straipsnio nuostatų taikymo: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąvoka. Pagal minėtą sąvoką valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis taip pat laikomi „kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgalinimus“. Pagal galiojančio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas tokie asmenys privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami privačių interesų deklaraciją. Nei viename teisės akte nedetalizuojamos „kitų asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus“ sąvokos, todėl lieka neaišku, kokie dar konkretūs asmenys, vykdantys valstybės deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas, priskiriami šiai asmenų grupei ir privalo deklaruoti privačius interesus. Pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-25 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014 notarai ir antstoliai buvo pripažinti valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, tačiau Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas šių kategorijų asmenims iki šiol netaikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme siūlome atskleisti „kitų asmenų, turinčių administracinių įgaliojimų“, kurie pagal įstatymą privalo deklaruoti privačius interesus, sąvoką arba minėtų nuostatų įgyvendinimą susieti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje nustatytų valstybės tarnautojams prilygintų asmenų kriterijaus taikymu.
Nepritarti Komisija, gavusi pranešimą, kiekvienu atveju vertina ar asmuo, kurio veika skundžiama, ir jis nėra priskirtinas konkrečiai VPĮ 2 straipsnio 1 dalyje įvardintai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens kategorijai, turi viešojo administravimo įgaliojimus. Pažymėtina, kad viešojo administravimo sąvoką, principus, procedūras ir kt. reguliuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo [statymas, kurio nuostatomis ir Komisija vadovaujasi nustatydama, ar skundžiamas asmuo turi viešojo administravimo įgaliojimus, t.y. vertina ar asmuo per vykdomų funkcijų ir įgaliojimų aspektą patenka į VPĮ reguliavimo dalyką. Todėl manome, kad šios nuostatos neturėtų būti siejamos su Baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje nustatytu valstybės tarnautojams prilygintų asmenų kriterijumi. Be to, STT nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra priimtos baudžiamosiose bylose, todėl tikėtina, kad notarų ir antstolių pripažinimas valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis yra taikytinas tik baudžiamosios politikos tikslams pasiekti. Atsižvelgus į tai, tikslinga įvertinti galimybę papildyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas aiškiai ir konkrečiai apibrėžiant sąvoką
„Viešojo administravimo įgaliojimai“. 5. Subjektų, turinčių
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetų, komisijų pasiūlymai:
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3522(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
nuomonė:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIP-3522(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas