2015-09-21 Nr. XIIP-3490 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. 2. Projekto
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – projektas) 2 straipsnio 10 dalyje pateikiama sąvokos Indėlis apibrėžtis nurodant, jog tai „dėl sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje pagal banko indėlio ar banko sąskaitos sutartį, laikomų lėšų arba dėl laikinų situacijų, kai kredito įstaiga teikia finansines paslaugas, susidariusi kredito įstaigos skola indėlininkui, tačiau neįskaitant tokios kredito įstaigos skolos, kai <...>. Pastebėtina, jog teikiama apibrėžtis yra teisiškai nekorektiška, nes įstatymo projekto tekste sąvoka indėlis vartojama ne tik tais atvejais, kai būtų galima suprasti, jog tai tam tikromis aplinkybėmis susidariusi „skola“. Be to, manytina, jog tokia apibrėžtis neatitinka ir įgyvendinamos 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – direktyva 2014/49/ES) teksto: „‘deposit’ means a credit balance which results from funds left in an account or from temporary situations deriving from normal banking transactions and which a credit institution is required to repay under the legal and contractual conditions applicable, including a fixed-term deposit and a savings deposit, but excluding a credit balance where:[1] <...>“, šios direktyvos tekstas lietuvių kalba: „indėlis– kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, įskaitant terminuotuosius indėlius ir taupomuosius indėlius, tačiau neįskaitant kredito likučio, kai: [2]<...>. Siūlytina apibrėžtį keisti, atsisakant žodžio „skola“ vartojimo. 3. Projekto
nurodyti kokiam subjektui priklausančios „nuosavos lėšos“ nėra indėlių draudimo objektas. Paminėtina, jog įgyvendinamoje direktyvoje 2014/49/ES šios lėšos apibrėžiamos taip: „own funds as defined in point (118) of Article 4(1) of Regulation (EU) No 575/2013[3]“, tekstas lietuvių kalba:
„kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1
dalies 118 punkte[4];“
„buvęs indėlių draudimo sistemos dalyvis“ ir „indėlių draudimo sistemos
dalyvis“. Aptariamoje nuostatoje ir kitur įstatymo tekste derėtų pasirinkti vieną sąvoką iš dviejų ir ją vartoti kai kalbama apie tokio paties teisinio statuso asmenį. 5.
6 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti reikalavimą indėlininkams „per 1 mėnesį nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikti buvusiam indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti šio įstatymo 4 straipsnio
įrodymai, kad į indėlininko sąskaitą buvo įskaitytos tam tikros lėšos, gali būti tik pas indėlių draudimo sistemos dalyvį, pavyzdžiui, kai pavedimas indėlininkui atliktas iš sąskaitos, esančios pas tą patį indėlių draudimo sistemos dalyvį. Galbūt, šiuo atveju norėta kalbėti ne apie pinigų įskaitymo į sąskaitą faktą, o apie piniginių lėšų atsiradimo pagrindą indėlininko sąskaitoje, t.y. jog pinigai indėlininkui pervesti įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Tokiu atveju normos formulavimą derėtų pakeisti, atsisakant reikalavimo įrodyti faktą, kad tam tikros lėšos buvo įskaitytos į tam tikrą sąskaitą, nes įskaitymo faktas indėlių draudimo sistemos dalyviui ir taip turėtų būti akivaizdus. 6. Projekto
mėnesio terminą įrodymams pateikti, kad piniginės lėšos į jo sąskaitą įskaitytos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, toks terminas „gali būti atnaujintas tik teismine tvarka“. Pastebėtina, jog įstatyme nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriems esant, teismas terminą galėtų atnaujinti. Svarstytina galimybė reguliavimą tobulinti. 7. Svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 2 dalis neturėtų būti suderinta su įgyvendinama direktyva 2014/49/ES ta apimtimi, kuria šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog prieš sudarant sutartį dėl indėlio priėmimo, indėlininkams pateikiama būtina informacija. Tuo tikslu naudojama direktyvos I priede pateikta forma.
Svarstytina, ar draudimo įmonės tarybos tvirtinamai informacijos pateikimo formai ir turiniui neturėtų būti nustatytas bent turinio derėjimo su direktyvos 2014/49/ES I priede pateikta forma reikalavimas. 8. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti 1 mėnesio terminą, per kurį kredito įstaiga turi informuoti savo klientus apie tai, kad ji pasitraukė iš indėlių draudimo sistemos arba indėlių draudimas jai buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į projekto 19 straipsnyje išdėstytas indėlių draudimo nutraukimo pasekmes, manytina, kad siūlomas 1 mėnesio terminas yra nepagrįstai ilgas. Abejotina, ar projekto 18 straipsnio 5 dalies nuostata dėl informacijos apie indėlių draudimo nutrūkimą ar nutraukimą paskelbimą nedelsiant draudimo įmonės interneto svetainėje yra pakankama indėlininkų teisių gynimo priemonė, nes ne visi indėlininkai naudojasi internetu, o tie, kurie turi galimybę naudotis internetu, neturi pareigos kasdien tikrinti draudimo įmonės svetainės informaciją. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visame projekto tekste dauguma terminų yra nurodomi skaičiais, siūlytina šioje dalyje esančiame termine „vieną mėnesį“ žodį „vieną“ keisti skaitmeniu. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 8 daliai, 12 straipsnio 5 daliai, 18 straipsnio 4 daliai, 33 straipsnio 5 ir 9 dalims, 39 straipsnio 1 daliai. 9. Projekto 10 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad „Tuo atveju, jei būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansinio stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nurodytą terminą“. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kieno finansinio stabilumo būtų siekiama. 10. Svarstytina, ar atsižvelgiant į teisės technikos taisykles ir projekto 15 straipsnio turinį, kuriame dėstomos įstatymo taikymo nuostatos, šis straipsnis neturėtų būti perkeltas į įstatymo projekto 2 straipsnį, įtvirtinantį nauja redakcija dėstomo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatas. 11.
11Projekto 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei po šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki
bendra suma viršija 0,8 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos, tai draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi priežiūros institucijos išvadą, kad periodinių (ex ante) įmokų mokėjimas keltų pavojų indėlių draudimo sistemos dalyvių likvidumui ar mokumui, gali šio straipsnio 1 dalyje nustatytą Indėlių draudimo fondo mažiausiojo tikslinio lygio pasiekimo terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2028 m. liepos 3 d. Jei šis terminas yra pratęsiamas, tokiam pačiam laikotarpiui pratęsiamas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminas.“ Teikiamos nuostatos kontekste pastebėtina, jog įstatymu nustatomas tam tikras konkretus terminas, tačiau vėliau nurodoma, jog šis terminas gali būti pratęstas poįstatyminiu teisės aktu. Svarstytina, ar įstatymu nustatomas terminas neturėtų būti ir pratęsiamas įstatymu, neperduodant šios teisės įstatymų leidybos galios neturintiems subjektams. 12. Projekto
pagal straipsnio 1 dalį, jei Priežiūros institucija laikinai ar visam laikui atšaukia indėlių draudimo sistemos dalyvio teisę priimti indėlius, tai tokiam indėlių draudimo sistemos dalyviui indėlių draudimas nutrūksta. Aptariamo straipsnio 4 dalis nustato, jog tam tikrai atvejais draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su Priežiūros institucija „indėlių draudimo sistemos dalyvio priimamų indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutraukiamas“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 19 straipsnyje, kuriame nustatomos indėlių draudimo nutraukimo teisines pasekmes, tarp pasekmių neminimas draudimas priimti indėlius.
Svarstytina, ar, siekiant užtikrinti indėlininkų interesus, indėlių draudimo nutraukimas neturėtų būti pagrindas atšaukti teisę priimti indėlius, ypač tais atvejais, kai kitos indėlių draudimo sistemos sąlygos indėlininkams yra blogesnės nei nustatyta teikiamame įstatyme, arba, jei asmuo priimantis indėlius iš viso nedalyvauja jokioje indėlių draudimo sistemoje. 13. Projekto
investuotojams draudimo išmokos nemokamos šios dalies 3 punkte nurodytų asmenų artimiems giminaičiams, veikiantiems šių asmenų vardu. Pastebėtina, kad 3 punkte nurodytų asmenų vardu gali veikti ne tik artimieji giminaičiai, bet ir kiti asmenys, pvz., atstovai pagal įgaliojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinamos 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1997/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų I priede pateikto šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių sąrašo 5 punkte nurodyti
„artimi giminės ir trečiosios šalys, veikiantys investuotojų, nurodytų 4
punkte, sąskaita“. 14. Projekto 25 straipsnio 1 dalis tikslintina atsisakant žodžio „reikėtų“ vartojimo, kadangi toks teisės normos formulavimas neatitinka teisės aktų aiškumo reikalavimo, nes nėra aišku ar teikiama nuostata yra įpareigojanti ir imperatyvi, ar, vis dėl to, nuostata nelaikytina įpareigojančia. Pakeitimas būtinas ir atsižvelgiant į tai, jog po žodžio „reikėtų“, toje pačioje straipsnio dalyje, galimai kalbant ir apie tą informaciją kurią „reikėtų“ pateikti, vartojama imperatyvi nuostata „Šią informaciją įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis privalo pateikti visose vietose <...>“. Taigi atsisakytina neaiškaus ir dviprasmiško teisinio reguliavimo. 15.
principu derėtų nustatyti kokio subjekto nustatyta tvarka turėtų būti atliekami nurodomi veiksmai, arba turėtų būti nurodyta, koks teisės aktas nustato subjektą, nustatantį minėtas tvarkas. 16. Projekto
organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis valdymo organas – draudimo įmonės vadovas.“ Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės įmonės teisinį statusą turinčiu asmeniu, šiuo atveju reikia taikyti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatas, kurios yra imperatyvios ir nenumato galimybės kituose įstatymuose teisinius santykius, susijusius su valstybės įmonėmis, reguliuoti kitaip, nei nustatyta šiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, o konkrečiai – įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog „Įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Įmonės įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba.“, o toks valstybės įmonės valdymo organas kaip taryba nenumatytas, teikiamo įstatymo nuostatos nedera su pacituotu teisiniu reguliavimu. Be to, pastebėtina, jog pagal minėto įstatymo nuostatas valdybos nariams keliami tam tikri reikalavimai ir aptariamas jų teisinis statusas, tuo tarpu siūlomas organas būtų formuojamas jo nariams netaikant jokių reikalavimų, o šio organo teisinis statusas būtų neaiškus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos. 17. Projekto
įmonės tarybą sudaro 5 nariai. Lietuvos Respublikos finansų ministras į draudimo įmonės tarybą skiria 3 narius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas – 2 narius.
Draudimo įmonės tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras. Draudimo įmonės tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų maklerių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą“, o šio straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog „Draudimo įmonės tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijos terminas skaičiuojamas nuo draudimo įmonės tarybos sudėties patvirtinimo dienos, kadencijų skaičius neribojamas. Draudimo įmonės tarybos narį skyrusi institucija gali jį atšaukti ir vietoj jo paskirti kitą narį.“ Sistemiškai vertinant minėtas nuostatas pastebėtina, jog nuostatos stokoja aiškumo dėl jų įgyvendinimo ir taikymo. Pažymėtina, jog neaišku kaip derėtų skaičiuoti tarybos kadenciją, kai pasikeičia vienas tarybos narys. Pastebėtina, jog teikiame reguliavime nenumatytas vieno tarybos nario tvirtinimas, taigi neaišku, ar pagal straipsnio 3 dalį visa taryba turėtų būti tvirtinama kartu su nauju nariu, ar naujas narys turėtų būti tvirtinamas įstatyme nenurodytu būdu atskirai. Jei visa taryba tvirtinama iš naujo su nauju nariu, tai, ar jos kadencija skaičiuojama iš naujo, ar taryba tvirtinama tik likusiam laikotarpiui. Taip pat neaišku, ar naujo tarybos nario kadencija turėtų baigtis kartu su tarybos kadencija, ar jis skiriamas visam keturių metų laikotarpiui. Siūlytina reguliavimą detalizuoti. Taip pat pastebėtina, jog aptariami klausimai iš dalies reguliuojami Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taigi teikiamo įstatymo projekto nuostatas suderinus su šiuo įstatymu, dalis klausimų būtų išspręsta. Aptartina ir tai, jog teikiamas reguliavimas stokoja tarybos narių teisinio statuso apibrėžtumo. Pavyzdžiui, neaišku kodėl teikiamam reguliavime nėra jokių pagrindų pasibaigti tarybos nario kadencijai nesuėjus 4 metų terminui, išskyrus vieną – nario atšaukimą.
Neaišku, kodėl, pavyzdžiui, tarybos nariams nenustatoma teisė atsistatydinti, ar galimybė pasibaigti kadencijai dėl tarybos nario įsiteisėjus tam tikro pobūdžio nuosprendžiui baudžiamojoje byloje ir kt. Be to, ir šiuo atveju teikiamas reguliavimas derintinas su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis. 18. Projekto
keistinas žodžiu „procentui“. 19. Projekto
turi informuoti esamus indėlininkus apie indėlius, kurie, įsigaliojus įstatymui, nebebus draudžiami. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] [1] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32014L0049 [2] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32014L0049 [3] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32014L0049 [4] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32014L0049
komitetas
2015 m. spalio 21 d. Nr. 69
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Agnė Grigaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Egidija Adlienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Edita Bačkieriūtė, Lietuvos banko atstovas Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko atstovas Simonas Krėpšta, Lietuvos banko atstovas Arūnas Raišutis, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyrius Vyriausioji juriskonsultė Vaida Česnulevičiūtė, Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Vento Nuovo PA Stebėsenos ir analizės specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys, Ministro Pirmininko patarėjas Audrius Misevičius, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujoje eilutėje. Pritarti
10
Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – projektas) 2 straipsnio 10 dalyje pateikiama sąvokos Indėlis apibrėžtis nurodant, jog tai „dėl sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje pagal banko indėlio ar banko sąskaitos sutartį, laikomų lėšų arba dėl laikinų situacijų, kai kredito įstaiga teikia finansines paslaugas, susidariusi kredito įstaigos skola indėlininkui, tačiau neįskaitant tokios kredito įstaigos skolos, kai <...>. Pastebėtina, jog teikiama apibrėžtis yra teisiškai nekorektiška, nes įstatymo projekto tekste sąvoka indėlis vartojama ne tik tais atvejais, kai būtų galima suprasti, jog tai tam tikromis aplinkybėmis susidariusi „skola“. Be to, manytina, jog tokia apibrėžtis neatitinka ir įgyvendinamos 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – direktyva 2014/49/ES) teksto:
„‘deposit’ means a credit balance which results from funds left in an account
or from temporary situations deriving from normal banking transactions and which a credit institution is required to repay under the legal and contractual conditions applicable, including a fixed-term deposit and a savings deposit, but excluding a credit balance where:[¹] <...>“, šios direktyvos tekstas lietuvių kalba: „indėlis– kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, įskaitant terminuotuosius indėlius ir taupomuosius indėlius, tačiau neįskaitant kredito likučio, kai: [²]<...>. Siūlytina apibrėžtį keisti, atsisakant žodžio „skola“ vartojimo. Pritarti
22
3Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte,
vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų nurodyti kokiam subjektui priklausančios „nuosavos lėšos“ nėra indėlių draudimo objektas. Paminėtina, jog įgyvendinamoje direktyvoje 2014/49/ES šios lėšos apibrėžiamos taip: „own funds as defined in point (118) of Article 4(1) of Regulation (EU) No 575/2013[³]“, tekstas lietuvių kalba: „kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte[⁴];“ Nepritarti Įstatymo projekto
sąvoką, t. y. „nuosavos lėšos – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte“.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kreditų įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 648/2012 4 straipsnio 1 dalies 118 punktas nustato, kad nuosavos lėšos – 1 lygio kapitalo ir 2 lygio kapitalo suma. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
pačius asmenis vartojamos sąvokos „buvęs indėlių draudimo sistemos dalyvis“ ir „indėlių draudimo sistemos dalyvis“. Aptariamoje nuostatoje ir kitur įstatymo tekste derėtų pasirinkti vieną sąvoką iš dviejų ir ją vartoti kai kalbama apie tokio paties teisinio statuso asmenį. Pritarti
625
reikalavimą indėlininkams „per 1 mėnesį nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikti buvusiam indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti pinigai“. Reikalavimo pagrįstumas kelia abejonių, nes įrodymai, kad į indėlininko sąskaitą buvo įskaitytos tam tikros lėšos, gali būti tik pas indėlių draudimo sistemos dalyvį, pavyzdžiui, kai pavedimas indėlininkui atliktas iš sąskaitos, esančios pas tą patį indėlių draudimo sistemos dalyvį. Galbūt, šiuo atveju norėta kalbėti ne apie pinigų įskaitymo į sąskaitą faktą, o apie piniginių lėšų atsiradimo pagrindą indėlininko sąskaitoje, t.y. jog pinigai indėlininkui pervesti įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Tokiu atveju normos formulavimą derėtų pakeisti, atsisakant reikalavimo įrodyti faktą, kad tam tikros lėšos buvo įskaitytos į tam tikrą sąskaitą, nes įskaitymo faktas indėlių draudimo sistemos dalyviui ir taip turėtų būti akivaizdus. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 4 pasiūlymą. 6.
5
nustatyti, jog indėlininkui praleidus vieno mėnesio terminą įrodymams pateikti, kad piniginės lėšos į jo sąskaitą įskaitytos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, toks terminas „gali būti atnaujintas tik teismine tvarka“. Pastebėtina, jog įstatyme nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriems esant, teismas terminą galėtų atnaujinti. Svarstytina galimybė reguliavimą tobulinti. Pritarti
2
neturėtų būti suderinta su įgyvendinama direktyva 2014/49/ES ta apimtimi, kuria šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog prieš sudarant sutartį dėl indėlio priėmimo, indėlininkams pateikiama būtina informacija. Tuo tikslu naudojama direktyvos I priede pateikta forma. Svarstytina, ar draudimo įmonės tarybos tvirtinamai informacijos pateikimo formai ir turiniui neturėtų būti nustatytas bent turinio derėjimo su direktyvos 2014/49/ES I priede pateikta forma reikalavimas. Pritarti
1875
nustatyti 1 mėnesio terminą, per kurį kredito įstaiga turi informuoti savo klientus apie tai, kad ji pasitraukė iš indėlių draudimo sistemos arba indėlių draudimas jai buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į projekto 19 straipsnyje išdėstytas indėlių draudimo nutraukimo pasekmes, manytina, kad siūlomas 1 mėnesio terminas yra nepagrįstai ilgas.
Abejotina, ar projekto 18 straipsnio 5 dalies nuostata dėl informacijos apie indėlių draudimo nutrūkimą ar nutraukimą paskelbimą nedelsiant draudimo įmonės interneto svetainėje yra pakankama indėlininkų teisių gynimo priemonė, nes ne visi indėlininkai naudojasi internetu, o tie, kurie turi galimybę naudotis internetu, neturi pareigos kasdien tikrinti draudimo įmonės svetainės informaciją. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visame projekto tekste dauguma terminų yra nurodomi skaičiais, siūlytina šioje dalyje esančiame termine „vieną mėnesį“ žodį „vieną“ keisti skaitmeniu. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 8 daliai, 12 straipsnio 5 daliai, 18 straipsnio 4 daliai, 33 straipsnio 5 ir 9 dalims, 39 straipsnio 1 daliai. Pritarti iš dalies Direktyvos 2014/49/ES 16 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei kredito įstaiga pasitraukia arba pašalinama iš IGS, kredito įstaiga per vieną mėnesį apie tokį pasitraukimą arba pašalinimą informuoja savo indėlininkus. Žiūrėti Audito komiteto 7 pasiūlymą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
„Tuo atveju, jei būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansinio
stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nurodytą terminą“. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kieno finansinio stabilumo būtų siekiama. Pritarti
technikos taisykles ir projekto 15 straipsnio turinį, kuriame dėstomos įstatymo taikymo nuostatos, šis straipsnis neturėtų būti perkeltas į įstatymo projekto 2 straipsnį, įtvirtinantį nauja redakcija dėstomo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatas.
Nepritarti Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumai principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas , įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nuosekliai sureglamentuoti Indėlių draudimo fondo tikslinio lygio pasiekimo ir atkūrimo taisyklės, siekiant, kad jos būtų aiškios ir lengvai suprantamos visiems subjektams, kuriems jos aktualios, taip pat šios nuostatos nelaikytinos taikymo nuostatomis, nes jomis nustatomos fondo tikslinio lygio pasiekimo ir atkūrimo taisyklės taikytinos iki ir po to, kai pirmą kartą yra pasiekiamas tikslinis lygis. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nustatyti, kad „Jei po šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2024 m. liepos 3 d. iš Indėlių draudimo fondo išmokėtų indėlių draudimo išmokų bendra suma viršija 0,8 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos, tai draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi priežiūros institucijos išvadą, kad periodinių (ex ante) įmokų mokėjimas keltų pavojų indėlių draudimo sistemos dalyvių likvidumui ar mokumui, gali šio straipsnio 1 dalyje nustatytą Indėlių draudimo fondo mažiausiojo tikslinio lygio pasiekimo terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2028 m. liepos 3 d.
Jei šis terminas yra pratęsiamas, tokiam pačiam laikotarpiui pratęsiamas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminas.“ Teikiamos nuostatos kontekste pastebėtina, jog įstatymu nustatomas tam tikras konkretus terminas, tačiau vėliau nurodoma, jog šis terminas gali būti pratęstas poįstatyminiu teisės aktu. Svarstytina, ar įstatymu nustatomas terminas neturėtų būti ir pratęsiamas įstatymu, neperduodant šios teisės įstatymų leidybos galios neturintiems subjektams. Nepritarti Nuostata, kad terminas, kada turi būti pasiektas mažiausias Indėlių draudimo fondo tikslinis lygis, jeigu iš fondo išmokama reikšminga suma, gali būti pratęsiamas 4 metais, perkeliama Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnio 2 dalies nuostata. Tokios nuostatos tikslas yra išvengti prociklinio periodinių (ex ante) įmokų poveikio indėlių draudimo sistemos dalyvių finansinei būklei. Nepratęsiant termino, įmokų našta dalyviams reikšmingai padidėtų. Įstatyme įtvirtinus imperatyvią normą, kad terminas privalo būti pratęstas, suponuotų mažesnes kredito įstaigų įmokas į fondą, nei jos būtų termino nepratęsus. Tačiau situacija rinkoje gali būti tokia, kad vienos kredito įstaigos žlugimą sektų kitas, taip pat pareikalausiantis didelių fondo lėšų.
Lėšų nepakankant, kredito įstaigos privalėtų mokėti specialiąsias (ex post) įmokas, kurios turėtų prociklinį poveikį dalyvių finansinei būklei. Taigi, tokiu atveju nebūtų pasiektas reguliavimo tikslas jo išvengti. Todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi priežiūros institucijos, kuri vykdo makroprudencinę politiką, išvadą, galėtų, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, spręsti dėl termino pratęsimo. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
draudimo nutraukimo tvarką. Pastebėtina, jog pagal straipsnio 1 dalį, jei Priežiūros institucija laikinai ar visam laikui atšaukia indėlių draudimo sistemos dalyvio teisę priimti indėlius, tai tokiam indėlių draudimo sistemos dalyviui indėlių draudimas nutrūksta. Aptariamo straipsnio 4 dalis nustato, jog tam tikrai atvejais draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su Priežiūros institucija „indėlių draudimo sistemos dalyvio priimamų indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutraukiamas“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 19 straipsnyje, kuriame nustatomos indėlių draudimo nutraukimo teisines pasekmes, tarp pasekmių neminimas draudimas priimti indėlius. Svarstytina, ar, siekiant užtikrinti indėlininkų interesus, indėlių draudimo nutraukimas neturėtų būti pagrindas atšaukti teisę priimti indėlius, ypač tais atvejais, kai kitos indėlių draudimo sistemos sąlygos indėlininkams yra blogesnės nei nustatyta teikiamame įstatyme, arba, jei asmuo priimantis indėlius iš viso nedalyvauja jokioje indėlių draudimo sistemoje. Pritarti
154 13.
Projekto 23 straipsnio 15 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos nemokamos šios dalies 3 punkte nurodytų asmenų artimiems giminaičiams, veikiantiems šių asmenų vardu. Pastebėtina, kad 3 punkte nurodytų asmenų vardu gali veikti ne tik artimieji giminaičiai, bet ir kiti asmenys, pvz., atstovai pagal įgaliojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinamos 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1997/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų I priede pateikto šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių sąrašo 5 punkte nurodyti
„artimi giminės ir trečiosios šalys, veikiantys investuotojų, nurodytų 4
punkte, sąskaita“. Pritarti
1
atsisakant žodžio „reikėtų“ vartojimo, kadangi toks teisės normos formulavimas neatitinka teisės aktų aiškumo reikalavimo, nes nėra aišku ar teikiama nuostata yra įpareigojanti ir imperatyvi, ar, vis dėl to, nuostata nelaikytina įpareigojančia. Pakeitimas būtinas ir atsižvelgiant į tai, jog po žodžio „reikėtų“, toje pačioje straipsnio dalyje, galimai kalbant ir apie tą informaciją kurią „reikėtų“ pateikti, vartojama imperatyvi nuostata „Šią informaciją įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis privalo pateikti visose vietose <...>“. Taigi atsisakytina neaiškaus ir dviprasmiško teisinio reguliavimo. Pritarti
178
punktuose, vadovaujantis teisinio aiškumo principu derėtų nustatyti kokio subjekto nustatyta tvarka turėtų būti atliekami nurodomi veiksmai, arba turėtų būti nurodyta, koks teisės aktas nustato subjektą, nustatantį minėtas tvarkas. Pritarti 16.
1
„Draudimo įmonės organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis valdymo organas – draudimo įmonės vadovas.“ Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės įmonės teisinį statusą turinčiu asmeniu, šiuo atveju reikia taikyti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatas, kurios yra imperatyvios ir nenumato galimybės kituose įstatymuose teisinius santykius, susijusius su valstybės įmonėmis, reguliuoti kitaip, nei nustatyta šiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, o konkrečiai – įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog „Įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Įmonės įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba.“, o toks valstybės įmonės valdymo organas kaip taryba nenumatytas, teikiamo įstatymo nuostatos nedera su pacituotu teisiniu reguliavimu. Be to, pastebėtina, jog pagal minėto įstatymo nuostatas valdybos nariams keliami tam tikri reikalavimai ir aptariamas jų teisinis statusas, tuo tarpu siūlomas organas būtų formuojamas jo nariams netaikant jokių reikalavimų, o šio organo teisinis statusas būtų neaiškus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos. Nepritarti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas yra specialus įstatymas, kurio tokį statusą lemia išskirtinis jo tikslas ir paskirtis – išlaikyti šalies finansinį stabilumą, apsaugoti indėlininkų ir investuotojų interesus.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „draudimo įmonė savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais“. Jeigu yra kolizija tarp specialaus ir bendrojo įstatymo nuostatų, pagal teisės teoriją taikomos specialaus įstatymo, nuostatos. Už šalies finansinį stabilumą atsakinga yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Šioms institucijoms suteiktos kompetencijos stabilumo srityje lemia poreikį joms glaudžiai bendradarbiauti ir kartu bendrai spręsti indėlių ir investicijų draudimo sistemos kertinius klausimus. Direktyva 2014/49/ES įpareigoja priežiūros institucijas bendradarbiauti su indėlių garantijų sistemas administruojančiomis ir prižiūrinčiomis institucijomis. Todėl pasirinkta atitinkama indėlių ir investicijų draudimo sistemą administruojančios įmonės (t. y. valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ valdymo organų struktūra, kur valdyba nesudaroma, tačiau sudaroma taryba, atliekanti šios sistemos sisteminę priežiūrą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
„Draudimo įmonės tarybą sudaro 5 nariai. Lietuvos Respublikos finansų
ministras į draudimo įmonės tarybą skiria 3 narius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas – 2 narius. Draudimo įmonės tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras.
Draudimo įmonės tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų maklerių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą“, o šio straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog „Draudimo įmonės tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijos terminas skaičiuojamas nuo draudimo įmonės tarybos sudėties patvirtinimo dienos, kadencijų skaičius neribojamas. Draudimo įmonės tarybos narį skyrusi institucija gali jį atšaukti ir vietoj jo paskirti kitą narį.“ Sistemiškai vertinant minėtas nuostatas pastebėtina, jog nuostatos stokoja aiškumo dėl jų įgyvendinimo ir taikymo. Pažymėtina, jog neaišku kaip derėtų skaičiuoti tarybos kadenciją, kai pasikeičia vienas tarybos narys. Pastebėtina, jog teikiame reguliavime nenumatytas vieno tarybos nario tvirtinimas, taigi neaišku, ar pagal straipsnio 3 dalį visa taryba turėtų būti tvirtinama kartu su nauju nariu, ar naujas narys turėtų būti tvirtinamas įstatyme nenurodytu būdu atskirai. Jei visa taryba tvirtinama iš naujo su nauju nariu, tai, ar jos kadencija skaičiuojama iš naujo, ar taryba tvirtinama tik likusiam laikotarpiui. Taip pat neaišku, ar naujo tarybos nario kadencija turėtų baigtis kartu su tarybos kadencija, ar jis skiriamas visam keturių metų laikotarpiui. Siūlytina reguliavimą detalizuoti. Taip pat pastebėtina, jog aptariami klausimai iš dalies reguliuojami Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taigi teikiamo įstatymo projekto nuostatas suderinus su šiuo įstatymu, dalis klausimų būtų išspręsta. Aptartina ir tai, jog teikiamas reguliavimas stokoja tarybos narių teisinio statuso apibrėžtumo. Pavyzdžiui, neaišku kodėl teikiamam reguliavime nėra jokių pagrindų pasibaigti tarybos nario kadencijai nesuėjus 4 metų terminui, išskyrus vieną – nario atšaukimą.
Neaišku, kodėl, pavyzdžiui, tarybos nariams nenustatoma teisė atsistatydinti, ar galimybė pasibaigti kadencijai dėl tarybos nario įsiteisėjus tam tikro pobūdžio nuosprendžiui baudžiamojoje byloje ir kt. Be to, ir šiuo atveju teikiamas reguliavimas derintinas su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis. Pritarti
„%“ keistinas žodžiu „procentui“. Pritarti
terminas, per kurį indėlių sistemos dalyviai turi informuoti esamus indėlininkus apie indėlius, kurie, įsigaliojus įstatymui, nebebus draudžiami. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
9 Būsto rūmų pasiūlymai Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo Įstatymo Nr. IX-975 pakeitimo Įstatymo projektui XIIP-3490 Pasiūlymas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798, 25 str. 3 dalies pakeitimui Be kitų uždavinių šiuo Projektu perkeliamos į Lietuvos nacionalinę teisę 2014-04-16 Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2014/49/ES (toliau – Direktyva) nuostatos. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams (DN PS) svarbios yra svarstomo projekto nuostatos, susijusios su DN PS lėšų kaupimu, saugojimu ir šių lėšų apsauga. 1. Jau nuo 2001-07-01 yra įsigaliojusi LR CK 4.82 str. norma apie prievolę daugiabučio namo (DN) patalpų savininkams (PS) kaupti lėšas bendrojo naudojimo objektams (BNO) atnaujinti.
Vėliau šis kaupimas buvo detalizuotas kaip kaupimas DN atnaujinimui (modernizavimui) ir kaupimas namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (arba kaupimas DN atnaujinimui (remontui)). 2. Butų ir kitų patalpų savininkų prievolė reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje. Civiliniame kodekse taip pat nustatyta, kad šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į jas negali būtų nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles (ir atitinkamai pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo prievoles, nes šios lėšos yra PS, ne valdytojo, nuosavybė). Perleidus butą ar kitą patalpą naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. 3. Lėšų kaupimą DN atnaujinimui (modernizavimui) reglamentuoja Valstybės paramos Daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (2014-07-17, Nr. XII-1054). Lėšų statusas analogiškas lėšų, kaupiamų DN atnaujinimui (remontui). 4. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Bendrijų įstatymas), kurio 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkui atskirai. 5. Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Šios Bendrijų įstatymo nuostatos yra taikytinos ir kitų teisinių formų DN BNO valdytojams (JVS dalyviams ir savivaldybės paskirtiems administratoriams). 6. Iš esmės, nurodytos aukščiau Lietuvos teisės normos užtikrina DN PS kaupiamųjų lėšų, esančių Bankuose, apsaugą Bankų bankroto atveju. Tačiau ši apsauga yra perteklinė. Niekada vienas PS nesukaupia lėšų daugiau negu 100.000 €. Dar daugiau, tokios sumos (100.000 €) nesukaupia ir namo PS bendruomenė, kuri galėtų būti laikoma PS kaupiamųjų lėšų sąskaitos indėlininku. Be to, teisiškai nekorektiška laikyti kiekvieną patalpų savininką indėlininku, nes jo teisės disponuoti indėliu yra apribotos: jis nėra tų lėšų savininkas; lėšų savininkas yra to DN PS bendruomenė, nes sukauptos lėšos yra bendroji dalinė to namo PS nuosavybė (LR CK 4.82 str. 4 d.).
patalpą), su jo lėšų dalimi susijusios teisės ir prievolės pereina tos patalpos įgyjėjui. Iš bendrosios dalinės nuosavybės esmės kildinamas ir draudimas nukreipti išieškojimą į atskiro PS lėšų, sukauptų Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, dalį. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančių konkretaus namo sukauptų lėšų savininkas yra kolektyvinis subjektas – visi to namo butų ir kitų patalpų savininkai (tų savininkų bendruomenė). Būtent šis kolektyvinis subjektas (namo butų ir kitų patalpų savininkai (jų bendruomenė)) LR CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka sprendžia apie šių lėšų vienokį ar kitokį panaudojimą. Pavieniai PS, kad ir dėl savo dalies bendroje nuosavybėje, jokio sprendimo priimti negali. Todėl ir indėlininku šio Įstatymo prasme turi būti laikomi ne atskiri butų ir kitų patalpų savininkai, o kolektyvinis subjektas – šių savininkų bendruomenė. 7. Tokia speciali Kaupiamųjų lėšų sąskaita galėtų būti atidaroma DN BNO valdytojui, veikiančiam pagal Bendrijų įstatymą, pagal Jungtinės veiklos sutartį (JVS) ar savivaldybės paskirtam DN BNO administratoriui. Į tokia sąskaitą yra nurodoma Direktyvos 7 str. 2 dalyje: „Valstybės Narės gali nustatyti, kad, siekiant apskaičiuoti 6 str. 1 dalyje numatytą sumą , sąskaitoje, kuria naudotis teisę turi vienas ar keli asmenys, kurie yra verslo partnerystės, asociacijos ar panašaus pobūdžio juridinių asmens teisių neturinčios grupės nariai, indėliai gali būti sumuojami ir laikomi vieno indėlininko indėliu“. Tos juridinių asmens teisių neturinčios grupės nariais gali būti laikomi Bendrijos ar Administratoriaus valdomo namo patalpų savininkai (t.sk. JVS dalyviai ir kiti to namo PS). Tokią sąskaitą atidarytų DN BNO valdytojas (Bendrija, Administratorius, JVS dalyvių įgaliotas asmuo), o indėlininkais būtų atskirų namų patalpų savininkų bendruomenės. Tai galėtų būti ir depozitinė sąskaita, tik pagal LR CK 4.82 str.
požymį – į šą sąskaitą negalima būtų nukreipti išieškojimą ne tik pagal sąskaitos valdytojo prievoles, bet ir pagal atskirų butų ir kitų patalpų savininkų prievoles. 8. Taigi, kaupiamųjų lėšų sąskaitos atveju indėlininku būtų laikomas ne pavienis PS, o to namo PS bendruomenė. Tai yra reikalinga dar ir dėl to, kad priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai toks pavienis PS turintis bankrutuojančiame Banke indėlį artimą draudžiamai sumai (iki 100.000 €), pridėjus kaupiamųjų lėšų sąskaitoje sukauptų jo lėšų dalį, prarastų dalį savo indėlio. Tokiu atveju būtų iškreipiama kaupiamųjų lėšų sąskaitos draudimo samprata. Taip pat priešingu atveju sąskaitos valdytojui gali būti problematiška bet kuriuo metu informuoti Banką (kad šis savo ruožtu galėtų bet kuriuo metu informuoti Indėlių garantijų sistemos administratorių) apie kiekvieno indėlininko susumuotą reikalavimus atitinkančią indėlių sumą“ (Direktyvos 7 str. 6 d.). Palaikyti aktualią ir teisingą informaciją apie kiekvieną indėlininką (jeigu tai būtų konkretus patalpų savininkas), būtų pernelyg didelė administracinė našta DN BNO valdytojui, kas galutiniame rezultate išaugintų PS mokamą administravimo tarifą. 16. Atsižvelgiant į išdėstyta, svarstomą Įstatymo pakeitimo projektą XIIP-3490 siūlome koreguoti pagal žemiau pateikiamus pasiūlymus. Papildyti 2 str. 9 dalį: 9.
9 dalį:
priežiūros rūmai
3 Papildyti 6 str. 3 dalį:
drausti indėlis yra depozitinėje sąskaitoje, tai tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba kiekvienam kolektyviniam subjektui – kiekvienai asmenų grupei, neturinčiai juridinio asmens teisių, kuri pagal šį įstatymą laikytina savarankišku indėlininku, arba kitai organizacijai ar jos padaliniui (jei atitinkamas organizacijos padalinys laikytinas savarankišku indėlininku pagal šį įstatymą), kuriam priklauso depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, pagal jam priklausančią indėlio dalį.
Kiekvienas asmuo, atidarantis kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje bus laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaryta tokia sąskaita, ir kredito įstaigos arba draudimo įmonės reikalavimu per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie tokioje sąskaitoje laikomas kiekvienam asmeniui, ar asmenų grupei, neturinčiai juridinio asmens teisių, kuri pagal šį įstatymą laikytina savarankišku indėlininku, priklausančias lėšas. Duomenų pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir savo interneto svetainėje skelbia draudimo įmonė. Apsispręsti pagrindiniame komitete
priežiūros rūmai
2 Papildyti 7 str. 2 dalį:
2Indėlių draudimo išmokos išmokamos,
išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis, per 20 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Jeigu draudžiamojo įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka (įstatymų nustatytais atvejais) išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos. Apsispręsti pagrindiniame komitete 4.
Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
45 Patikslinti 7 str. 4 dalies 5 p.:
draudimo išmokos išmokėjimas atidedamas, kai:
5) reikalavimus atitinkantis indėlis yra bendroje ar depozitinėje sąskaitoje – iki bus išsiaiškintos konkrečiam asmeniui ar kolektyviniam subjektui bendroje ar depozitinėje sąskaitoje priklausančios sumos, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos;
pagrindiniame komitete
priežiūros rūmai 2015-10-07 Taip pat atsižvelgiant į naują Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo redakciją, turėtų būti patikslinta ir Bendrijų įstatymo 25 str. 3 dalis:
3Bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai,
privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko kolektyvinio subjekto – konkretaus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (tų savininkų bendruomenės)) lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka.
Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos Bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Banko (Kredito įstaigos) bankroto atveju Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios indėlininkams priklausančios lėšos (ar draudimo išmokos) išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidaryta Kaupiamųjų lėšų sąskaita. Apsispręsti pagrindiniame komitete
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3
Draudimo įmonės tarybos Siūlome keisti naujos redakcijos įstatymo 41 str. 3 dalį, pagal kurią Lietuvos banko valdybos pirmininkas skiria du narius į draudimo įmonės tarybą. Lietuvos banko įstatyme įtvirtintos Lietuvos banko funkcijos ir kompetencijos nėra susijusios su draudimo įmonės strateginių tikslų, kurie koncentruojasi į draudimo išmokų mokėjimą ir draudžiamųjų įvykių priežiūrą, siekimu. Be to, didžioji dalis tarybos atliekamų funkcijų yra vienkartinio pobūdžio – tai įvairių taisyklių priėmimas. Jeigu tokiais paskirais atvejais, draudimo įmonės nuomone, ir būtų reikalinga Lietuvos banko pozicija, tai galima susiderinti darbine tvarka, neskiriant nuolatinių atstovų į draudimo įmonės tarybą.
Be to, Lietuvos banko dalyvavimas draudimo įmonės taryboje galimai sudaro sąlygas interpretacijoms apie interesų konfliktą, nes Lietuvos bankas prižiūri rinkos dalyvius, gali inicijuoti prižiūrimų rinkos dalyvių bankroto procesus, o vėliau per draudimo įmonės tarybą gali netiesiogiai veikti kreditorių komitete kaip didžiausio kreditoriaus atstovo - draudimo įmonės - organas. Apibendrindami manome, kad Lietuvos banko dalyvavimas taryboje netikslingas ir nesukuria pridėtinės vertės. Tiems klausimams, kuriems išimtinai svarbi Lietuvos banko pozicija, įstatymo ir taip numatyta draudimo įmonės pareiga konsultuotis. Šią dalį siūlome keisti išbraukiant, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas skiria narius į draudimo įmonės tarybą ir išdėstyti 41 str. 3 dalį taip:
„3. Draudimo įmonės tarybą sudaro 5 nariai., kuriuos skiria Lietuvos
Respublikos finansų ministras į draudimo įmonės tarybą skiria 3 narius, -Lietuvos banko valdybos pirmininkas----2 narius. Draudime įmonės—tarybos—sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras. Draudimo įmonės tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną Lietuvos banko, bankų, finansų maklerių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą. Nepritarti Indėlių ir investicijų draudimo sistemos tikslas ir paskirtis – išlaikyti šalies finansinį stabilumą, apsaugoti indėlininkų ir investuotojų interesus. Už šalies finansinį stabilumą atsakinga yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos bankas, kurioms suteiktos kompetencijos stabilumo srityje lemia poreikį joms glaudžiai bendradarbiauti ir kartu bendrai spręsti indėlių ir investicijų draudimo sistemos kertinius klausimus.
Direktyva 2014/49/ES įpareigoja priežiūros institucijas bendradarbiauti su indėlių garantijų sistemas administruojančiomis ir prižiūrinčiomis institucijomis. Lietuvos banko atstovų dalyvavimas draudimo įmonės taryboje užtikrina glaudų Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bendradarbiavimą, sprendimų ir veiksmų efektyvų koordinavimą, keitimąsi svarbia informacija ir prisideda prie šalies finansinio stabilumo užtikrinimo. 2. Lietuvos bankas
2
draudimo sumos Siūlome keisti naujos redakcijos įstatymo 4 str. 2 dalies 2 punktą, pagal kurį indėlių draudimo suma gali būti didesnė nei 100 000 Eur tik tada, kai mirties atveju indėlininkui pervedami indėliai ar indėliai yra paveldėti. Šią nuostatą siūlome išplėsti įtraukiant ir įvairius kitus atvejus ir taip įstatymą suderinti su įgyvendinamos Direktyvos 2014/49/ES nuostatos (6 str. 2 dalies c punktas) reikalavimu, kad valstybės narės užtikrintų didesnes draudimo sumas už indėlius, atitinkančius nacionalinėje teisėje nustatytus socialinius tikslus ir susijusius su ypatingais indėlininko gyvenimo įvykiais, kaip antai santuoka, skyrybos, išėjimas į pensiją, atleidimas iš darbo, etatų mažinimas, neįgalumas arba mirtis. Pritarti iš dalies Žiūrėti Audito komiteto 3 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3490 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
9 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad indėlininkas – indėlio savininkas fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys arba, jei sąskaita bendra, kiekvienas bendroje sąskaitoje esančio indėlio bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys), arba, jei sąskaita depozitinė, kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys, kuriems priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje ir kurie indėlių draudžiamojo įvykio dieną yra arba gali būti nustatytas, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį negali būti indėlių draudimo objektai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra galima rizika, kad remiantis nuostata, apibrėžiančia ,,kitas organizacijas ar jų padalinius”, atskiras išmokas gali siekti gauti tiek juridinių asmenų filialai ir atstovybės, tiek fiziniai asmenys, vykdantys veiklą neįsteigę juridinio asmens. Tai prieštarautų lig šiol nuosekliai formuotai praktikai, kad vienam indėlininkui (fiziniam ar juridiniams asmeniui) priklauso tik viena išmoka. Be to, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 4 dalis iš dalies bando šią problemą spręsti, t. y. nurodoma, kad filialų indėliai (investicijos) sumuojami su juridinio asmens indėliais (investicijomis), todėl siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Indėlininkas – indėlio savininkas fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys arba, jei sąskaita bendra, kiekvienas bendroje sąskaitoje esančio indėlio bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys), arba, jei sąskaita depozitinė, kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys, kuriems priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje ir kurie indėlių draudžiamojo įvykio dieną yra arba gali būti nustatytas, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį negali būti indėlių draudimo objektai.“
10 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas apibrėžia indėlio sąvoką, kuri lietuvių kalba yra „indėlis– kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, įskaitant terminuotuosius indėlius ir taupomuosius indėlius, tačiau neįskaitant kredito likučio, kai <...>, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Indėlis – pinigų likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje pagal banko indėlio ar banko sąskaitos sutartį, laikomų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių kai kredito įstaiga teikia finansines paslaugas, susidariusi kredito įstaigos skola indėlininkui kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal įstatymą ar sutartį, tačiau neįskaitant tokios kredito įstaigos skolos pinigų likučio, kai:
1) jos egzistavimas gali būti įrodytas tik finansine priemone;
2) jos pagrindinė suma nėra grąžinama nominaliąja verte;
3) jos pagrindinė suma grąžinama nominaliąja verte tik pagal kredito įstaigos ar trečiojo asmens suteiktą specialią garantiją ar susitarimą.“
2 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta nuostata dėl indėlininko ar kitų asmenų mirties atvejų yra nepakankamai tiksli ir aiški, todėl siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama ir išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti pervesti tokie pinigai tokiais pagrindais:
1) už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 300 000 eurų;
2) už indėlininko ar kito asmens mirties atveju indėlininkui pervesti indėliai ar paveldėti indėliai paveldėtas pinigines lėšas pagal testamentą arba pagal įstatymą, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
3) už indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar savo esme analogišką sutartį gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
4) už indėlininko kaip kompensaciją įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas arba savo esme analogiškas išmokas gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
35) įstatymų nustatytais atvejais pervesti indėlininkui kaip išmoka ar kompensacija už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ar žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų.“ Pritarti 4.
Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama ir išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti pervesti tokie pinigai tokiais pagrindais:
1) už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 300 000 eurų;
2) už indėlininko ar kito asmens mirties atveju indėlininkui pervesti indėliai ar paveldėti indėliai paveldėtas pinigines lėšas pagal testamentą arba pagal įstatymą, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
3) už indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar savo esme analogišką sutartį gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
4) už indėlininko kaip kompensaciją įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas arba savo esme analogiškas išmokas gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
35) įstatymų nustatytais atvejais pervesti indėlininkui kaip išmoka ar kompensacija už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ar žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų.“
625 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimą indėlininkams „per 1 mėnesį nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikti buvusiam indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti pinigai“.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, kad turbūt šiuo atveju turėta omeny ne pinigų įskaitymo į sąskaitą faktas, o piniginių lėšų atsiradimo pagrindas indėlininko sąskaitoje, t. y. jog pinigai indėlininkui pervesti įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais bei į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, kad įstatymo projekte reikėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kada indėlininkas praleidęs vieno mėnesio terminą įrodymams pateikti, gali jį teismine tvarka atnaujinti, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymai:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui
apskaičiuojama ir išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti pervesti tokie pinigai tokiais pagrindais: <...>“
įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.
Jei indėlių draudimo išmokos suma vienam indėlininkui fiziniam asmeniui yra didesnė už 100 000 eurų dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, tai dėl indėlių draudimo išmokos sumos, viršijančios 100 000 eurų, išmokėjimo indėlininkas turi per 1 mėnesį nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikti buvusiam indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad pinigai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti pervesti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pinigai pagrindais. Indėlių draudimo sistemos dalyviai, įvykus draudžiamajam įvykiui, turi būti pasirengę priimti tokius indėlininkų prašymus. Indėlių draudimo sistemos dalyvis duomenis indėlių draudimo išmokos, viršijančios
ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų dokumentų, patvirtinančių indėlininko teisę į tokią indėlių draudimo išmoką, gavimo dienos. Indėlininkas, per šiame punkte nurodytą terminą nepateikęs visų šiame punkte nurodytų dokumentų, netenka teisės į didesnę už 100 000 eurų indėlių draudimo išmoką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Jeigu indėlininkas šioje dalyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių nuo jo nepriklausančių priežasčių, Ppraleistas terminas gali būti atnaujinamas tik teismine tvarka.“
8 Argumentai: Siekiant, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatos būtų aiškios, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iš karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančią tinkamų drausti indėlių sumą, pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir kitus duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, kuriuos draudimo įmonės prašymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, išskyrus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytais atvejais, kurie nustato kitokius pateikimo terminus.“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
direktyva 2014/49/ES ta apimtimi, kuria šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog prieš sudarant sutartį dėl indėlio priėmimo, indėlininkams pateikiama būtina informacija ir tuo tikslu naudojama direktyvos I priede pateikta forma, todėl siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 1 priedu, kuriuo būtų patvirtinta direktyvos 2014/49/ES I priede pateikta forma, ir patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį bei 1 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymai:
1Papildyti įstatymo projektą nauju 1 priedu,
kuriuo būtų patvirtinta direktyvos 2014/49/ES I priede pateikta forma. 2. Įstatymo projekto 1 priedą laikyti atitinkamai 2 priedu. 3. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Indėlių draudimo sistemos dalyvis, prieš sudarydamas sutartį dėl indėlio priėmimo, kiekvienam sutartį pasirašančiam klientui privalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir draudimo įmonės tarybos patvirtintos šio įstatymo 1 priede nustatytos formos ir turinio informaciją indėlininkui (toliau – informacija indėlininkui). Klientas turi patvirtinti, kad tokią informaciją indėlininkui gavo. Indėlių draudimo sistemos dalyvis gali priimti indėlį tik gavęs kliento patvirtinimą apie informacijos indėlininkui gavimą.“
įstatymo 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 1 2 priede.“
1876 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
paskelbimą nedelsiant draudimo įmonės interneto svetainėje yra nepakankama indėlininkų teisių gynimo priemonė, nes ne visi indėlininkai naudojasi internetu, o tie, kurie turi galimybę naudotis internetu, neturi pareigos kasdien tikrinti draudimo įmonės svetainės informaciją, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį bei papildyti 18 straipsnį nauja 6 dalimi. Pasiūlymai:
įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei kredito įstaiga pasitraukė iš indėlių draudimo sistemos arba indėlių draudimas jai buvo nutrauktas, ji per vieną
nustatyta tvarka.“
įstatymo 18 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Indėlių draudimo sistemos dalyvis, kuriam nutrūko arba buvo nutrauktas indėlių draudimas, nedelsdamas informaciją apie tai privalo pateikti visose vietose, kuriose jis teikia finansines paslaugas, klientui laisvai prieinamoje vietoje ir savo interneto svetainėje.“
8 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
kieno finansinio stabilumo yra siekiama, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo informuoti
savo indėlininkus apie numatomą reorganizavimą įstatymų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki reorganizavimo pabaigos. Tuo atveju, jei būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansų sistemos finansinio stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nustatytą terminą. Nuo informavimo apie indėlių draudimo sistemos dalyvio reorganizavimą dienos indėlininkai, nepatirdami jokių finansinių nuostolių, turi teisę per 3 mėnesius tinkamus drausti savo indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir bet kokią kitą finansinę naudą, neapsiribodami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta indėlių draudimo suma, tačiau ne didesnius nei buvusius reorganizavimo pabaigos dieną, atsiimti arba perkelti į kitą kredito įstaigą.“ Pritarti 9.
10 Argumentai: Vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos (EBI)
garantijų sistemas apskaičiavimo metodų, siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio
mokėtinos periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2015 m. gegužės 28 d. gaires EBA/GL/2015/10 dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų, apskaičiuoja draudimo įmonė. Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti pateikia:
1) priežiūros institucija – apie indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikingumo vertinimą;
2) indėlių draudimo sistemos dalyviai – apie pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą.“
3 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
nutraukimas turėtų būti pagrindas atšaukti teisę priimti indėlius, siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnį nauja 3 dalimi. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutrauktas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucija nedelsdama atšaukia teisę priimti indėlius.“
154 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
tik įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio administracijos vadovo, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos narių ir kitų asmenų, išvardintų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 3 punktą, asmenų artimiems giminaičiams, veikiantiems šių asmenų vardu, bet ir kitiems asmenims, veikiantiems šių asmenų vardu, pvz., atstovai pagal įgaliojimą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 4 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) šios dalies 3 punkte nurodytų asmenų artimiems giminaičiams ir tretiesiems asmenims, veikiantiems šios dalies 3 punkte šių nurodytų asmenų vardu.“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
straipsnio 1 dalis tikslintina atsisakant žodžio „reikėtų“ vartojimo, kadangi toks teisės normos formulavimas neatitinka teisės aktų aiškumo reikalavimo, nes nėra aišku ar teikiama nuostata yra įpareigojanti ir imperatyvi, ar, vis dėl to, nuostata nelaikytina įpareigojančia, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis esamus ir būsimus investuotojus privalo aiškiai, neklaidinančiai ir lengvai suprantamai informuoti, kokios įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis jis yra, aiškiai ir neklaidinančiai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiems reikalavimams taikomos atitinkamos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taip pat sudaryti sąlygas viešai susipažinti su informacija apie draudimo sumą, draudimo objektą ir atvejus, kai įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami ir kai yra taikomi įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apribojimai. Pateikiant informaciją taip pat reikėtų nurodyti nurodoma aplinkybių ir reikalavimų, kuriems draudimo sistema netaikoma, pavyzdžių. Šią informaciją įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis privalo pateikti visose vietose, kuriose jis teikia finansines paslaugas, klientui laisvai prieinamoje vietoje ir savo interneto svetainėje. Kliento prašymu jam turi būti suteikiama informacija apie draudimo sąlygas, draudimo išmokų išmokėjimo sąlygas ir tvarką.“
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
biudžeto ir finansų komitetas
Narkevičius, Kęstutis Glaveckads, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490
projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje. Pritarti
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490210
redakcijos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – projektas) 2 straipsnio 10 dalyje pateikiama sąvokos Indėlis apibrėžtis nurodant, jog tai „dėl sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje pagal banko indėlio ar banko sąskaitos sutartį, laikomų lėšų arba dėl laikinų situacijų, kai kredito įstaiga teikia finansines paslaugas, susidariusi kredito įstaigos skola indėlininkui, tačiau neįskaitant tokios kredito įstaigos skolos, kai <...>. Pastebėtina, jog teikiama apibrėžtis yra teisiškai nekorektiška, nes įstatymo projekto tekste sąvoka indėlis vartojama ne tik tais atvejais, kai būtų galima suprasti, jog tai tam tikromis aplinkybėmis susidariusi „skola“.
Be to, manytina, jog tokia apibrėžtis neatitinka ir įgyvendinamos 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – direktyva 2014/49/ES) teksto: „‘deposit’ means a credit balance which results from funds left in an account or from temporary situations deriving from normal banking transactions and which a credit institution is required to repay under the legal and contractual conditions applicable, including a fixed-term deposit and a savings deposit, but excluding a credit balance where: <...>“, šios direktyvos tekstas lietuvių kalba:
„indėlis– kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl
laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, įskaitant terminuotuosius indėlius ir taupomuosius indėlius, tačiau neįskaitant kredito likučio, kai: <...>. Siūlytina apibrėžtį keisti, atsisakant žodžio „skola“ vartojimo. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 2 pasiūlymui:
Patikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – projektas) 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Indėlis – pinigų likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje pagal banko indėlio ar banko sąskaitos sutartį, laikomų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių kai kredito įstaiga teikia finansines paslaugas, susidariusi kredito įstaigos skola indėlininkui kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal įstatymą ar sutartį, tačiau neįskaitant tokios kredito įstaigos skolos tokio pinigų likučio, kai:
1) jos egzistavimas gali būti įrodytas tik finansine priemone;
2) jos pagrindinė suma nėra grąžinama nominaliąja verte;
3) jos pagrindinė suma grąžinama nominaliąja verte tik pagal kredito įstaigos ar trečiojo asmens suteiktą specialią garantiją ar susitarimą.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490322
punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų nurodyti kokiam subjektui priklausančios „nuosavos lėšos“ nėra indėlių draudimo objektas. Paminėtina, jog įgyvendinamoje direktyvoje 2014/49/ES šios lėšos apibrėžiamos taip: „own funds as defined in point (118) of Article 4(1) of Regulation (EU) No 575/2013 “, tekstas lietuvių kalba: „kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte ;“ Nepritarti Projekto 2 straipsnio 31 dalyje jau yra apibrėžia nuosavų lėšų sąvoką: „31. Nuosavos lėšos – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte.“ Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kreditų įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 648/2012 4 straipsnio
lygio kapitalo suma.“ 4.
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-349065
kalbant apie tuos pačius asmenis vartojamos sąvokos „buvęs indėlių draudimo sistemos dalyvis“ ir „indėlių draudimo sistemos dalyvis“. Aptariamoje nuostatoje ir kitur įstatymo tekste derėtų pasirinkti vieną sąvoką iš dviejų ir ją vartoti kai kalbama apie tokio paties teisinio statuso asmenį. Pritarti Patikslinti projektą: visame projekto tekste vartoti vienodą sąvoką „indėlių draudimo sistemos dalyvis“. 5. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-349065
siūloma nustatyti reikalavimą indėlininkams „per 1 mėnesį nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikti buvusiam indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti pinigai“. Reikalavimo pagrįstumas kelia abejonių, nes įrodymai, kad į indėlininko sąskaitą buvo įskaitytos tam tikros lėšos, gali būti tik pas indėlių draudimo sistemos dalyvį, pavyzdžiui, kai pavedimas indėlininkui atliktas iš sąskaitos, esančios pas tą patį indėlių draudimo sistemos dalyvį. Galbūt, šiuo atveju norėta kalbėti ne apie pinigų įskaitymo į sąskaitą faktą, o apie piniginių lėšų atsiradimo pagrindą indėlininko sąskaitoje, t.y. jog pinigai indėlininkui pervesti įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.
Tokiu atveju normos formulavimą derėtų pakeisti, atsisakant reikalavimo įrodyti faktą, kad tam tikros lėšos buvo įskaitytos į tam tikrą sąskaitą, nes įskaitymo faktas indėlių draudimo sistemos dalyviui ir taip turėtų būti akivaizdus. Pritarti
4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama ir
išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti tokie pinigai tokiais pagrindais: <...>“;
2Pakeisti projekto 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jei indėlių draudimo išmokos suma vienam indėlininkui fiziniam
asmeniui yra didesnė už 100 000 eurų dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, tai dėl indėlių draudimo išmokos sumos, viršijančios 100 000 eurų, išmokėjimo indėlininkas turi per 1 mėnesį nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikti buvusiam indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad pinigai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pinigai pagrindais. Indėlių draudimo sistemos dalyviai, įvykus draudžiamajam įvykiui, turi būti pasirengę priimti tokius indėlininkų prašymus. Indėlių draudimo sistemos dalyvis duomenis indėlių draudimo išmokos, viršijančios 100 000 eurų, sumos apskaičiavimui ir mokėjimui perduoda draudimo įmonei ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų dokumentų, patvirtinančių indėlininko teisę į tokią indėlių draudimo išmoką, gavimo dienos.
Indėlininkas, per šiame punkte šioje dalyje nurodytą terminą nepateikęs visų šiame punkte šioje dalyje nurodytų dokumentų, netenka teisės į didesnę už 100 000 eurų indėlių draudimo išmoką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik teismine tvarka.“. 6. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
5
siūloma nustatyti, jog indėlininkui praleidus vieno mėnesio terminą įrodymams pateikti, kad piniginės lėšos į jo sąskaitą įskaitytos įstatymo 4 straipsnio
teismine tvarka“. Pastebėtina, jog įstatyme nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriems esant, teismas terminą galėtų atnaujinti. Svarstytina galimybė reguliavimą tobulinti. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 4 pasiūlymui: Pakeisti į projekto 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. <...> Jeigu indėlininkas šioje dalyje nustatytą terminą praleido
dėl svarbių priežasčių, Ppraleistas terminas gali būti atnaujinamas tik teismine tvarka.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490101412464
straipsnio 2 dalis neturėtų būti suderinta su įgyvendinama direktyva 2014/49/ES ta apimtimi, kuria šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog prieš sudarant sutartį dėl indėlio priėmimo, indėlininkams pateikiama būtina informacija. Tuo tikslu naudojama direktyvos I priede pateikta forma.
Svarstytina, ar draudimo įmonės tarybos tvirtinamai informacijos pateikimo formai ir turiniui neturėtų būti nustatytas bent turinio derėjimo su direktyvos 2014/49/ES I priede pateikta forma reikalavimas. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 6 pasiūlymui:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos
teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 1 2 priede.“;
projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Indėlių draudimo sistemos dalyvis, prieš sudarydamas sutartį dėl indėlio priėmimo, kiekvienam sutartį pasirašančiam klientui privalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir draudimo įmonės tarybos patvirtintos šio įstatymo 1 priede nustatytos formos ir turinio informaciją indėlininkui (toliau – informacija indėlininkui). Klientas turi patvirtinti, kad tokią informaciją indėlininkui gavo. Indėlių draudimo sistemos dalyvis gali priimti indėlį tik gavęs kliento patvirtinimą apie informacijos indėlininkui gavimą.“;
teikimo forma) INFORMACIJA INDĖLININKUI (1 priedas)“;
1 priedą laikyti 2 priedu; Be to, papildomai siūloma partikslinti projekto 41 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nustato informacijos teikimo indėlininkams tvarką ir
tvirtina informacijos indėlininkams formą;“. 8. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490101876
siūloma nustatyti 1 mėnesio terminą, per kurį kredito įstaiga turi informuoti savo klientus apie tai, kad ji pasitraukė iš indėlių draudimo sistemos arba indėlių draudimas jai buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į projekto 19 straipsnyje išdėstytas indėlių draudimo nutraukimo pasekmes, manytina, kad siūlomas 1 mėnesio terminas yra nepagrįstai ilgas.
Abejotina, ar projekto 18 straipsnio 5 dalies nuostata dėl informacijos apie indėlių draudimo nutrūkimą ar nutraukimą paskelbimą nedelsiant draudimo įmonės interneto svetainėje yra pakankama indėlininkų teisių gynimo priemonė, nes ne visi indėlininkai naudojasi internetu, o tie, kurie turi galimybę naudotis internetu, neturi pareigos kasdien tikrinti draudimo įmonės svetainės informaciją. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visame projekto tekste dauguma terminų yra nurodomi skaičiais, siūlytina šioje dalyje esančiame termine „vieną mėnesį“ žodį „vieną“ keisti skaitmeniu. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 8 daliai, 12 straipsnio 5 daliai, 18 straipsnio 4 daliai, 33 straipsnio 5 ir 9 dalims, 39 straipsnio 1 daliai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Direktyvos 2014/49/ES 16 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei kredito įstaiga pasitraukia arba pašalinama iš IGS, kredito įstaiga per vieną mėnesį apie tokį pasitraukimą arba pašalinimą informuoja savo indėlininkus. Pasiūlymas: Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 7 pasiūlymui:
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jei kredito įstaiga pasitraukė iš indėlių
draudimo sistemos arba indėlių draudimas jai buvo nutrauktas, ji per vieną
nustatyta tvarka.“;
straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Indėlių draudimo sistemos dalyvis, kuriam nutrūko arba buvo nutrauktas
indėlių draudimas, nedelsdamas informaciją apie tai privalo pateikti visose vietose, kuriose jis teikia finansines paslaugas, klientui laisvai prieinamoje vietoje ir savo interneto svetainėje.“
skaitmenimis. 9.
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490108
nurodoma, kad „Tuo atveju, jei būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansinio stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nurodytą terminą“. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kieno finansinio stabilumo būtų siekiama. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 8 pasiūlymui:
Pakeisti projekto 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo informuoti savo indėlininkus apie
numatomą reorganizavimą įstatymų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki reorganizavimo pabaigos. Tuo atveju, jei būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansų sistemos finansinio stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nustatytą terminą. Nuo informavimo apie indėlių draudimo sistemos dalyvio reorganizavimą dienos indėlininkai, nepatirdami jokių finansinių nuostolių, turi teisę per 3 mėnesius tinkamus drausti savo indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir bet kokią kitą finansinę naudą, neapsiribodami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta indėlių draudimo suma, tačiau ne didesnius nei buvusius reorganizavimo pabaigos dieną, atsiimti arba perkelti į kitą kredito įstaigą.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-349015
teisės technikos taisykles ir projekto 15 straipsnio turinį, kuriame dėstomos įstatymo taikymo nuostatos, šis straipsnis neturėtų būti perkeltas į įstatymo projekto 2 straipsnį, įtvirtinantį nauja redakcija dėstomo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatas.
Nepritarti Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas , projekto 15 straipsnyje nuosekliai suregla- mentuotos Indėlių draudimo fondo tikslinio lygio pasiekimo ir atkūrimo taisyklės, siekiant, kad jos būtų aiškios ir lengvai suprantamos visiems subjektams, kuriems jos aktualios. Taip pat šios nuostatos nelaikytinos taikymo nuostatomis, nes jomis nustatomos fondo tikslinio lygio pasiekimo ir atkūrimo taisyklės taikytinos iki ir po to, kai pirmą kartą yra pasiekiamas tikslinis lygis. 11. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490153
siūloma nustatyti, kad „Jei po šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2024 m. liepos 3 d. iš Indėlių draudimo fondo išmokėtų indėlių draudimo išmokų bendra suma viršija 0,8 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos, tai draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi priežiūros institucijos išvadą, kad periodinių (ex ante) įmokų mokėjimas keltų pavojų indėlių draudimo sistemos dalyvių likvidumui ar mokumui, gali šio straipsnio 1 dalyje nustatytą Indėlių draudimo fondo mažiausiojo tikslinio lygio pasiekimo terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip iki 2028 m. liepos 3 d.
Jei šis terminas yra pratęsiamas, tokiam pačiam laikotarpiui pratęsiamas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminas.“ Teikiamos nuostatos kontekste pastebėtina, jog įstatymu nustatomas tam tikras konkretus terminas, tačiau vėliau nurodoma, jog šis terminas gali būti pratęstas poįstatyminiu teisės aktu. Svarstytina, ar įstatymu nustatomas terminas neturėtų būti ir pratęsiamas įstatymu, neperduodant šios teisės įstatymų leidybos galios neturintiems subjektams. Nepritarti Nuostata, kad terminas, kada turi būti pasiektas mažiausias Indėlių draudimo fondo tikslinis lygis, jeigu iš fondo išmokama reikšminga suma, gali būti pratęsiamas 4 metais, yra perkeliamos Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnio
prociklinio periodinių (ex ante) įmokų poveikio indėlių draudimo sistemos dalyvių finansinei būklei. Nepratęsiant termino, įmokų našta dalyviams reikšmingai padidėtų. Įstatyme įtvirtinus imperatyvią normą, kad terminas privalo būti pratęstas, suponuotų mažesnes kredito įstaigų įmokas į fondą, nei jos būtų termino nepratęsus. Tačiau situacija rinkoje gali būti tokia, vienos kredito įstaigos žlugimą sektų kitas, taip pat pareikalausiantis didelių fondo lėšų.
Lėšų nepakankant, kredito įstaigos privalėtų mokėti specialiąsias (ex post) įmokas, kurios turėtų prociklinį poveikį dalyvių finansinei būklei. Taigi, tokiu atveju nebūtų pasiektas reguliavimo tikslas išvengti (ex ante) įmokų prociklinio poveikio. Todėl projekte siūloma nustatyti, kad draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi priežiūros institucijos, kuri vykdo makroprudencinę politiką, išvadą, galėtų, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, spręsti dėl termino pratęsimo. 12. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
3
reguliuoja indėlių draudimo nutraukimo tvarką. Pastebėtina, jog pagal straipsnio 1 dalį, jei Priežiūros institucija laikinai ar visam laikui atšaukia indėlių draudimo sistemos dalyvio teisę priimti indėlius, tai tokiam indėlių draudimo sistemos dalyviui indėlių draudimas nutrūksta. Aptariamo straipsnio 4 dalis nustato, jog tam tikrai atvejais draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su Priežiūros institucija „indėlių draudimo sistemos dalyvio priimamų indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutraukiamas“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 19 straipsnyje, kuriame nustatomos indėlių draudimo nutraukimo teisines pasekmes, tarp pasekmių neminimas draudimas priimti indėlius. Svarstytina, ar, siekiant užtikrinti indėlininkų interesus, indėlių draudimo nutraukimas neturėtų būti pagrindas atšaukti teisę priimti indėlius, ypač tais atvejais, kai kitos indėlių draudimo sistemos sąlygos indėlininkams yra blogesnės nei nustatyta teikiamame įstatyme, arba, jei asmuo priimantis indėlius iš viso nedalyvauja jokioje indėlių draudimo sistemoje. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 12 pasiūlymui:
Papildyti į projekto 19 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutrauktas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucija nedelsdama atšaukia teisę priimti indėlius.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-349023154
išmokos nemokamos šios dalies 3 punkte nurodytų asmenų artimiems giminaičiams, veikiantiems šių asmenų vardu. Pastebėtina, kad 3 punkte nurodytų asmenų vardu gali veikti ne tik artimieji giminaičiai, bet ir kiti asmenys, pvz., atstovai pagal įgaliojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinamos 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1997/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų I priede pateikto šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių sąrašo 5 punkte nurodyti „artimi giminės ir trečiosios šalys, veikiantys investuotojų, nurodytų 4 punkte, sąskaita“. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 11 pasiūlymui:
Pakeisti į projekto 23 straipsnio 15 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) šios dalies 3 punkte nurodytų asmenų artimiems giminaičiams ir tretiesiems asmenims, veikiantiems šios dalies 3 punkte šių nurodytų asmenų vardu.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490251
tikslintina atsisakant žodžio „reikėtų“ vartojimo, kadangi toks teisės normos formulavimas neatitinka teisės aktų aiškumo reikalavimo, nes nėra aišku ar teikiama nuostata yra įpareigojanti ir imperatyvi, ar, vis dėl to, nuostata nelaikytina įpareigojančia.
Pakeitimas būtinas ir atsižvelgiant į tai, jog po žodžio „reikėtų“, toje pačioje straipsnio dalyje, galimai kalbant ir apie tą informaciją kurią „reikėtų“ pateikti, vartojama imperatyvi nuostata „Šią informaciją įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis privalo pateikti visose vietose <...>“. Taigi atsisakytina neaiškaus ir dviprasmiško teisinio reguliavimo. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 12 pasiūlymui:
Pakeisti projekto 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis esamus ir būsimus investuotojus privalo aiškiai, neklaidinančiai ir lengvai suprantamai informuoti, kokios įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis jis yra, aiškiai ir neklaidinančiai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiems reikalavimams taikomos atitinkamos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taip pat sudaryti sąlygas viešai susipažinti su informacija apie draudimo sumą, draudimo objektą ir atvejus, kai įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami ir kai yra taikomi įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apribojimai. Pateikiant informaciją taip pat reikėtų nurodyti nurodoma aplinkybių ir reikalavimų, kuriems draudimo sistema netaikoma, pavyzdžių. Šią informaciją įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis privalo pateikti visose vietose, kuriose jis teikia finansines paslaugas, klientui laisvai prieinamoje vietoje ir savo interneto svetainėje. Kliento prašymu jam turi būti suteikiama informacija apie draudimo sąlygas, draudimo išmokų išmokėjimo sąlygas ir tvarką.“ 15.
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-349040401178
kokio subjekto nustatyta tvarka turėtų būti atliekami nurodomi veiksmai, arba turėtų būti nurodyta, koks teisės aktas nustato subjektą, nustatantį minėtas tvarkas. Pritarti
taip: „7) draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka skolintis draudimo įmonės ir administruojamų fondų įsipareigojimams vykdyti;
8) draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka suteikti paskolas kitoms valstybių narių indėlių draudimo sistemoms;“. 2. Išbraukti projekto 41 straipsnio 2 dalies 6 punktą:
„6) nustato draudimo įmonės skolinimosi ir paskolų kitoms
valstybių narių indėlių draudimo sistemoms suteikimo tvarką;“
dalies 7, 8, ir 9 punktus laikyti atitinkamai 6, 7 ir 8 punktais. 4. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija jos draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka gali leisti draudimo įmonei Indėlių draudimo fondo lėšas paskolinti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai, jeigu yra pagrindo manyti, kad Indėlių draudimo fondo lėšų neprireiks indėlių draudimo išmokoms mokėti arba Indėlių draudimo fonde bus pakankamai lėšų indėlių draudimo išmokoms mokėti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai suteikus paskolą. Indėlių draudimo sistemos lėšos gali būti paskolintos tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:
<...>“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490411 16.
Projekto 41 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog „Draudimo įmonės organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis valdymo organas – draudimo įmonės vadovas.“ Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės įmonės teisinį statusą turinčiu asmeniu, šiuo atveju reikia taikyti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatas, kurios yra imperatyvios ir nenumato galimybės kituose įstatymuose teisinius santykius, susijusius su valstybės įmonėmis, reguliuoti kitaip, nei nustatyta šiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, o konkrečiai – įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog „Įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Įmonės įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba.“, o toks valstybės įmonės valdymo organas kaip taryba nenumatytas, teikiamo įstatymo nuostatos nedera su pacituotu teisiniu reguliavimu. Be to, pastebėtina, jog pagal minėto įstatymo nuostatas valdybos nariams keliami tam tikri reikalavimai ir aptariamas jų teisinis statusas, tuo tarpu siūlomas organas būtų formuojamas jo nariams netaikant jokių reikalavimų, o šio organo teisinis statusas būtų neaiškus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos.
Audito komitetas savo 2015 m. spalio 21 d. išvadoje Nr. 69 pasiūlymui nepritarė. 2. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas yra specialus įstatymas, kurio tokį statusą lemia išskirtinis jo tikslas ir paskirtis – išlaikyti šalies finansinį stabilumą, apsaugoti indėlininkų ir investuotojų interesus.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „draudimo įmonė savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais“. Jeigu yra kolizija tarp specialaus ir bendrojo įstatymo nuostatų, pagal teisės teoriją taikomos specialaus įstatymo, nuostatos. Už šalies finansinį stabilumą atsakinga yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Šioms institucijoms suteiktos kompetencijos stabilumo srityje lemia poreikį joms glaudžiai bendradarbiauti ir kartu bendrai spręsti indėlių ir investicijų draudimo sistemos kertinius klausimus. Direktyva 2014/49/ES įpareigoja priežiūros institucijas bendradarbiauti su indėlių garantijų sistemas administruojančiomis ir prižiūrinčiomis institucijomis. Todėl pasirinkta atitinkama indėlių ir investicijų draudimo sistemą administruojančios įmonės (t. y. valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ valdymo organų struktūra, kur valdyba nesudaroma, tačiau sudaroma taryba, atliekanti šios sistemos sisteminę priežiūrą. Lietuvos banko atstovų dalyvavimas draudimo įmonės taryboje užtikrina glaudų Lietuvos banko ir Finansų ministerijos bendradarbiavimą, sprendimų ir veiksmų efektyvų koordinavimą, keitimąsi svarbia informacija ir prisideda prie šalies finansinio stabilumo užtikrinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad draudimo įmonė tinkamai vykdo jai įstatymu priskirtas funkcijas, sėkmingai susidorojo su pastaraisiais metais jai kilusiais iššūkiais išmokėti draudimo išmokas 7 bankrutavusių kredito įstaigų indėlininkams, projekte numatoma iš esmės nekeisti dabartinės VĮ IID valdymo struktūros – siūloma palikti galioti nuostatas, kad VĮ IID organai yra savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Finansų ministerija), taryba ir vienasmenis valdymo organas – vadovas. 17. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490412413
nustatoma, jog „Draudimo įmonės tarybą sudaro 5 nariai. Lietuvos Respublikos finansų ministras į draudimo įmonės tarybą skiria 3 narius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas – 2 narius. Draudimo įmonės tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras. Draudimo įmonės tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų maklerių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą“, o šio straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog „Draudimo įmonės tarybos narių kadencija –
sudėties patvirtinimo dienos, kadencijų skaičius neribojamas. Draudimo įmonės tarybos narį skyrusi institucija gali jį atšaukti ir vietoj jo paskirti kitą narį.“ Sistemiškai vertinant minėtas nuostatas pastebėtina, jog nuostatos stokoja aiškumo dėl jų įgyvendinimo ir taikymo. Pažymėtina, jog neaišku kaip derėtų skaičiuoti tarybos kadenciją, kai pasikeičia vienas tarybos narys.
Pastebėtina, jog teikiame reguliavime nenumatytas vieno tarybos nario tvirtinimas, taigi neaišku, ar pagal straipsnio 3 dalį visa taryba turėtų būti tvirtinama kartu su nauju nariu, ar naujas narys turėtų būti tvirtinamas įstatyme nenurodytu būdu atskirai. Jei visa taryba tvirtinama iš naujo su nauju nariu, tai, ar jos kadencija skaičiuojama iš naujo, ar taryba tvirtinama tik likusiam laikotarpiui. Taip pat neaišku, ar naujo tarybos nario kadencija turėtų baigtis kartu su tarybos kadencija, ar jis skiriamas visam keturių metų laikotarpiui. Siūlytina reguliavimą detalizuoti. Taip pat pastebėtina, jog aptariami klausimai iš dalies reguliuojami Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taigi teikiamo įstatymo projekto nuostatas suderinus su šiuo įstatymu, dalis klausimų būtų išspręsta. Aptartina ir tai, jog teikiamas reguliavimas stokoja tarybos narių teisinio statuso apibrėžtumo. Pavyzdžiui, neaišku kodėl teikiamam reguliavime nėra jokių pagrindų pasibaigti tarybos nario kadencijai nesuėjus 4 metų terminui, išskyrus vieną – nario atšaukimą. Neaišku, kodėl, pavyzdžiui, tarybos nariams nenustatoma teisė atsistatydinti, ar galimybė pasibaigti kadencijai dėl tarybos nario įsiteisėjus tam tikro pobūdžio nuosprendžiui baudžiamojoje byloje ir kt. Be to, ir šiuo atveju teikiamas reguliavimas derintinas su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis. Pritarti
straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Draudimo įmonės tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijos terminas skaičiuojamas nuo draudimo įmonės tarybos sudėties patvirtinimo dienos, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario kadencijos terminas skaičiuojamas nuo jo patvirtinimo dienos. Draudimo įmonės tarybos narį skyrusi institucija gali jį atšaukti nepasibaigus jo kadencijai ir vietoj jo paskirti kitą narį.
Tarybos narys gali atsistatydinti įteikęs prašymą jį skyrusiai institucijai. Sprendimas dėl tarybos nario atsistatydinimo priimamas ir paskiriamas kitas atstovas į draudimo įmonės tarybą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo atsistatydinti įteikimo dienos.“;
išdėstyti taip:
„13. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų
patvirtintų valstybės įmonės
“Indėlių ir investicijų draudimas” tarybos narių kadencijos terminas
skaičiuojamas nuo jų paskyrimo patvirtinimo dienos.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-349028
dalyje esantis simbolis „%“ keistinas žodžiu „procentui“. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies redakcija: ,,1. Pertvarkymo fonde ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. turi būti sukaupta suma, lygi daliai, kurią šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turėtų sumokėti, jei reikėtų sukaupti sumą, lygią 1 % procentui visų įstaigų – bankų, Centrinės kredito unijos ir finansų maklerio įmonių, kurioms taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas (toliau šiame straipsnyje – įstaigos), licencijuotų Lietuvos Respublikoje, pagrindinių apdraustųjų indėlių, o įmokas mokėtų visos Lietuvos Respublikos licencijuotos įstaigos ir trečiosiose valstybėse licencijuotų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai (toliau – Pertvarkymo fondo tikslinis lygis).“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada XIIP-3490221211 19.
Įstatymo projekto 2 straipsnio
informuoti esamus indėlininkus apie indėlius, kurie, įsigaliojus įstatymui, nebebus draudžiami. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Indėlių draudimo sistemos dalyviai esamus indėlininkus privalo per 6
mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo
apie indėlius, kurie, įsigaliojus šiam įstatymui, nebebus draudžiami.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai,
9 Būsto rūmų pasiūlymai Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo Įstatymo Nr. IX-975 pakeitimo Įstatymo projektui XIIP-3490 Pasiūlymas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798, 25 str. 3 dalies pakeitimui Be kitų uždavinių šiuo Projektu perkeliamos į Lietuvos nacionalinę teisę 2014-04-16 Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2014/49/ES (toliau – Direktyva) nuostatos. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams (DN PS) svarbios yra svarstomo projekto nuostatos, susijusios su DN PS lėšų kaupimu, saugojimu ir šių lėšų apsauga. 1. Jau nuo 2001-07-01 yra įsigaliojusi LR CK 4.82 str. norma apie prievolę daugiabučio namo (DN) patalpų savininkams (PS) kaupti lėšas bendrojo naudojimo objektams (BNO) atnaujinti.
Vėliau šis kaupimas buvo detalizuotas kaip kaupimas DN atnaujinimui (modernizavimui) ir kaupimas namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (arba kaupimas DN atnaujinimui (remontui)). 2. Butų ir kitų patalpų savininkų prievolė reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje. Civiliniame kodekse taip pat nustatyta, kad šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į jas negali būtų nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles (ir atitinkamai pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo prievoles, nes šios lėšos yra PS, ne valdytojo, nuosavybė). Perleidus butą ar kitą patalpą naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. 3. Lėšų kaupimą DN atnaujinimui (modernizavimui) reglamentuoja Valstybės paramos Daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (2014-07-17, Nr. XII-1054). Lėšų statusas analogiškas lėšų, kaupiamų DN atnaujinimui (remontui). 4. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Bendrijų įstatymas), kurio 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkui atskirai. 5. Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Šios Bendrijų įstatymo nuostatos yra taikytinos ir kitų teisinių formų DN BNO valdytojams (JVS dalyviams ir savivaldybės paskirtiems administratoriams). 6. Iš esmės, nurodytos aukščiau Lietuvos teisės normos užtikrina DN PS kaupiamųjų lėšų, esančių Bankuose, apsaugą Bankų bankroto atveju. Tačiau ši apsauga yra perteklinė. Niekada vienas PS nesukaupia lėšų daugiau negu 100.000 €. Dar daugiau, tokios sumos (100.000 €) nesukaupia ir namo PS bendruomenė, kuri galėtų būti laikoma PS kaupiamųjų lėšų sąskaitos indėlininku. Be to, teisiškai nekorektiška laikyti kiekvieną patalpų savininką indėlininku, nes jo teisės disponuoti indėliu yra apribotos: jis nėra tų lėšų savininkas; lėšų savininkas yra to DN PS bendruomenė, nes sukauptos lėšos yra bendroji dalinė to namo PS nuosavybė (LR CK 4.82 str. 4 d.).
jeigu laikui bėgant vienas-kitas PS perleidžia butą (ar kitą patalpą), su jo lėšų dalimi susijusios teisės ir prievolės pereina tos patalpos įgijėjui. Iš bendrosios dalinės nuosavybės esmės kildinamas ir draudimas nukreipti išieškojimą į atskiro PS lėšų, sukauptų Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, dalį. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančių konkretaus namo sukauptų lėšų savininkas yra kolektyvinis subjektas – visi to namo butų ir kitų patalpų savininkai (tų savininkų bendruomenė). Būtent šis kolektyvinis subjektas (namo butų ir kitų patalpų savininkai (jų bendruomenė)) LR CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka sprendžia apie šių lėšų vienokį ar kitokį panaudojimą. Pavieniai PS, kad ir dėl savo dalies bendroje nuosavybėje, jokio sprendimo priimti negali. Todėl ir indėlininku šio Įstatymo prasme turi būti laikomi ne atskiri butų ir kitų patalpų savininkai, o kolektyvinis subjektas – šių savininkų bendruomenė. 7. Tokia speciali Kaupiamųjų lėšų sąskaita galėtų būti atidaroma DN BNO valdytojui, veikiančiam pagal Bendrijų įstatymą, pagal Jungtinės veiklos sutartį (JVS) ar savivaldybės paskirtam DN BNO administratoriui. Į tokia sąskaitą yra nurodoma Direktyvos 7 str. 2 dalyje: „Valstybės Narės gali nustatyti, kad, siekiant apskaičiuoti 6 str. 1 dalyje numatytą sumą , sąskaitoje, kuria naudotis teisę turi vienas ar keli asmenys, kurie yra verslo partnerystės, asociacijos ar panašaus pobūdžio juridinių asmens teisių neturinčios grupės nariai, indėliai gali būti sumuojami ir laikomi vieno indėlininko indėliu“. Tos juridinių asmens teisių neturinčios grupės nariais gali būti laikomi Bendrijos ar Administratoriaus valdomo namo patalpų savininkai (t.sk. JVS dalyviai ir kiti to namo PS). Tokią sąskaitą atidarytų DN BNO valdytojas (Bendrija, Administratorius, JVS dalyvių įgaliotas asmuo), o indėlininkais būtų atskirų namų patalpų savininkų bendruomenės. Tai galėtų būti ir depozitinė sąskaita, tik pagal LR CK 4.82 str.
požymį – į šą sąskaitą negalima būtų nukreipti išieškojimą ne tik pagal sąskaitos valdytojo prievoles, bet ir pagal atskirų butų ir kitų patalpų savininkų prievoles. 8. Taigi, kaupiamųjų lėšų sąskaitos atveju indėlininku būtų laikomas ne pavienis PS, o to namo PS bendruomenė. Tai yra reikalinga dar ir dėl to, kad priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai toks pavienis PS turintis bankrutuojančiame Banke indėlį artimą draudžiamai sumai (iki 100.000 €), pridėjus kaupiamųjų lėšų sąskaitoje sukauptų jo lėšų dalį, prarastų dalį savo indėlio. Tokiu atveju būtų iškreipiama kaupiamųjų lėšų sąskaitos draudimo samprata. Taip pat priešingu atveju sąskaitos valdytojui gali būti problematiška bet kuriuo metu informuoti Banką (kad šis savo ruožtu galėtų bet kuriuo metu informuoti Indėlių garantijų sistemos administratorių) apie kiekvieno indėlininko susumuotą reikalavimus atitinkančią indėlių sumą“ (Direktyvos 7 str. 6 d.). Palaikyti aktualią ir teisingą informaciją apie kiekvieną indėlininką (jeigu tai būtų konkretus patalpų savininkas), būtų pernelyg didelė administracinė našta DN BNO valdytojui, kas galutiniame rezultate išaugintų PS mokamą administravimo tarifą. 16. Atsižvelgiant į išdėstyta, svarstomą Įstatymo pakeitimo projektą XIIP-3490 siūlome koreguoti pagal žemiau pateikiamus pasiūlymus. Papildyti 2 str. 9 dalį: 9.
9 dalį:
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo 2015 m. spalio 7 d. išvadoje Nr. 102-P-38 analogiško turinio pasiūlymui nepritarė dėl šių argumentų: Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo
(pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. Todėl neaišku kokios kiltų praktinės problemos, jei kredito įstaigos bankroto atveju reikėtų pateikti iš esmės jau turimus duomenis apie kiekvieno buto savininko šioje sąskaitoje sukauptas lėšas.
Būsto valdymo ir priežiūros rūmų rašto
indėlininkais – nepagrįsti: tai, kad kaupiamosiose sąskaitose esančios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, aiškiai įtvirtinta tiek Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje, tiek daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, taigi, būtent butų savininkai yra tie asmenys, kurie turi absoliučią teisę (nepaisant įstatymuose nustatytų jos įgyvendinimo ribojimų) į kaupiamojoje sąskaitoje esančias sumas ir todėl, atsižvelgiant į Direktyvos 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, turėtų būti laikomi indėlininkais. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad ne kiekvienas buto savininkas, o visi konkretaus daugiabučio namo savininkai laikytini vienu indėlininku teoriškai žymiai sumažintų indėlių draudimo apsaugą, nes 100 000 eurų indėlių apsaugos riba būtų taikoma ne kiekvienam savininkui, bet bendrai visiems namo savininkams. Nors Būsto valdymo ir priežiūros rūmų rašto 6 punkte nurodoma, kad šiuo metu visi vieno konkretaus daugiabučio namo savininkai kaupiamojoje sąskaitoje nesukaupia bendros didesnės kaip 100 000 eurų sumos, tačiau daugiabučių atnaujinimo procesas dar tik įsibėgėja ir ateityje šiam tikslui gali būti sukauptos ir ženkliai didesnės sumos. Pabrėžtina, kad visuomenės santykių reguliavimas turi būti orientuotas į ateitį. 2. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai,
3 Papildyti 6 str. 3 dalį: 3.
3 dalį:
drausti indėlis yra depozitinėje sąskaitoje, tai tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba kiekvienam kolektyviniam subjektui – kiekvienai asmenų grupei, neturinčiai juridinio asmens teisių, kuri pagal šį įstatymą laikytina savarankišku indėlininku, arba kitai organizacijai ar jos padaliniui (jei atitinkamas organizacijos padalinys laikytinas savarankišku indėlininku pagal šį įstatymą), kuriam priklauso depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, pagal jam priklausančią indėlio dalį. Kiekvienas asmuo, atidarantis kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje bus laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaryta tokia sąskaita, ir kredito įstaigos arba draudimo įmonės reikalavimu per 5 darbo dienas pateikti duomenis apie tokioje sąskaitoje laikomas kiekvienam asmeniui, ar asmenų grupei, neturinčiai juridinio asmens teisių, kuri pagal šį įstatymą laikytina savarankišku indėlininku, priklausančias lėšas. Duomenų pateikimo draudimo įmonei formą, turinį ir tvarką nustato ir savo interneto svetainėje skelbia draudimo įmonė. Nepritarti Žiūrėti argumentus dėl Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų 1 pasiūlymo. 3. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai,
721 Papildyti 7 str. 2 dalį:
2Indėlių draudimo išmokos išmokamos,
išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis, per 20 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Jeigu draudžiamojo įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka (įstatymų nustatytais atvejais) išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos.
Pritarti iš dalies Argumentai:
netikslinga keisti 7 str. 2 d. 2. Siūlomą nuostatą tikslinga perkelti į 7 str. 1 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015 m. spalio 7 d. išvadoje Nr. 102-P-38 analogiško turinio nuostatai pritarė. Kadangi pagal kai kuriuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų vardu atidarytose (depozitinėse) sąskaitose lėšos, priklausančios kitiems asmenims turi būti laikomos šiose sąskaitose iki konkrečia data ar tam tikru įvykiu apibrėžto termino arba visą laiką (pavyzdžiui, užstatai, bendrijos vardu atidarytoje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje laikomos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, surinktos ir (arba) naudojamos pastato (pastatų ar jo (jų) bendro naudojimo objektams atnaujinti), siūloma numatyti, kad tokiais atvejais, kai draudžiamojo įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos indėlininkams priklausančios lėšos. Pažymėtina, kad, nepaisant minėtų nuostatų, indėlininku šio įstatymo nuostatų taikymo tikslu bus laikomas ne depozitinės sąskaitos savininkas, kuriam pervedama indėlininkui priklausanti drausimo išmoka, bet asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Indėlininkas įgyja teisę į indėlių draudimo išmoką nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos.
Jeigu draudžiamojo įvykio dieną indėlininkui priklausančios lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos indėlininkams priklausančios lėšos. <…>”
priežiūros rūmai,
45 Patikslinti 7 str. 4 dalies 5 p.:
draudimo išmokos išmokėjimas atidedamas, kai:
5) reikalavimus atitinkantis indėlis yra bendroje ar depozitinėje sąskaitoje – iki bus išsiaiškintos konkrečiam asmeniui ar kolektyviniam subjektui bendroje ar depozitinėje sąskaitoje priklausančios sumos, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos; Nepritarti. Žiūrėti argumentus dėl Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų 1 pasiūlymo. 5. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, 2015-10-07 Taip pat atsižvelgiant į naują Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo redakciją, turėtų būti patikslinta ir Bendrijų įstatymo 25 str. 3 dalis:
3Bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai,
privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko kolektyvinio subjekto – konkretaus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (tų savininkų bendruomenės)) lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos Bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Banko (Kredito įstaigos) bankroto atveju Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios indėlininkams priklausančios lėšos (ar draudimo išmokos) išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidaryta Kaupiamųjų lėšų sąskaita. Nepritarti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies keisti nėra būtina, kadangi pagal projekto
sąskaitoje laikomos „kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos“.
Atsižvelgiant į tai, bendrijos administruojama kaupiamųjų lėšų sąskaita būtų laikytina depozitine sąskaita, o indėlininku būtų laikomas kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
bankas, 2015-09-23 raštas Nr. S 2015/(22.9-2202)-12-4271
Siūlome keisti naujos redakcijos įstatymo 41 str. 3 dalį, pagal kurią Lietuvos banko valdybos pirmininkas skiria du narius į draudimo įmonės tarybą. Lietuvos banko įstatyme įtvirtintos Lietuvos banko funkcijos ir kompetencijos nėra susijusios su draudimo įmonės strateginių tikslų, kurie koncentruojasi į draudimo išmokų mokėjimą ir draudžiamųjų įvykių priežiūrą, siekimu. Be to, didžioji dalis tarybos atliekamų funkcijų yra vienkartinio pobūdžio – tai įvairių taisyklių priėmimas. Jeigu tokiais paskirais atvejais, draudimo įmonės nuomone, ir būtų reikalinga Lietuvos banko pozicija, tai galima susiderinti darbine tvarka, neskiriant nuolatinių atstovų į draudimo įmonės tarybą. Be to, Lietuvos banko dalyvavimas draudimo įmonės taryboje galimai sudaro sąlygas interpretacijoms apie interesų konfliktą, nes Lietuvos bankas prižiūri rinkos dalyvius, gali inicijuoti prižiūrimų rinkos dalyvių bankroto procesus, o vėliau per draudimo įmonės tarybą gali netiesiogiai veikti kreditorių komitete kaip didžiausio kreditoriaus atstovo – draudimo įmonės – organas.
Apibendrindami manome, kad Lietuvos banko dalyvavimas taryboje netikslingas ir nesukuria pridėtinės vertės. Tiems klausimams, kuriems išimtinai svarbi Lietuvos banko pozicija, įstatymo ir taip numatyta draudimo įmonės pareiga konsultuotis. Šią dalį siūlome keisti išbraukiant, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas skiria narius į draudimo įmonės tarybą ir išdėstyti 41 str. 3 dalį taip:
„3. Draudimo įmonės tarybą sudaro 5 nariai., kuriuos
skiria Lietuvos Respublikos finansų ministras į draudimo įmonės tarybą skiria 3 narius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas – 2 narius. Draudimo įmonės tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras. Draudimo įmonės tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną Lietuvos banko, bankų, finansų maklerių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą. Nepritarti Seimo Audito komitetas 2015 m. spalio 21 d. išvadoje Nr. 69 nepritarė šiam pasiūlymui. Indėlių ir investicijų draudimo sistemos tikslas ir paskirtis – išlaikyti šalies finansinį stabilumą, apsaugoti indėlininkų ir investuotojų interesus. Už šalies finansinį stabilumą atsakinga yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos bankas, kurioms suteiktos kompetencijos stabilumo srityje lemia poreikį joms glaudžiai bendradarbiauti ir kartu bendrai spręsti indėlių ir investicijų draudimo sistemos kertinius klausimus. Direktyva 2014/49/ES įpareigoja priežiūros institucijas bendradarbiauti su indėlių garantijų sistemas administruojančiomis ir prižiūrinčiomis institucijomis.
Lietuvos banko atstovų dalyvavimas draudimo įmonės taryboje užtikrina glaudų Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bendradarbiavimą, sprendimų ir veiksmų efektyvų koordinavimą, keitimąsi svarbia informacija ir prisideda prie šalies finansinio stabilumo užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo įmonė tinkamai vykdo jai įstatymu priskirtas funkcijas, sėkmingai susidorojo su pastaraisiais metais jai kilusiais iššūkiais išmokėti draudimo išmokas 7 bankrutavusių kredito įstaigų indėlininkams, projekte siūloma iš esmės nekeisti dabartinės VĮ IID valdymo struktūros ir tarybos sudarymo tvarkos. 2. Lietuvos bankas, 2015-09-23 raštas Nr. S 2015/(22.9-2202)-12-4271
indėlių draudimo sumos Siūlome keisti naujos redakcijos įstatymo 4 str. 2 dalies 2 punktą, pagal kurį indėlių draudimo suma gali būti didesnė nei 100 000 Eur tik tada, kai mirties atveju indėlininkui pervedami indėliai ar indėliai yra paveldėti. Šią nuostatą siūlome išplėsti įtraukiant ir įvairius kitus atvejus ir taip įstatymą suderinti su įgyvendinamos Direktyvos 2014/49/ES nuostatos (6 str. 2 dalies c punktas) reikalavimu, kad valstybės narės užtikrintų didesnes draudimo sumas už indėlius, atitinkančius nacionalinėje teisėje nustatytus socialinius tikslus ir susijusius su ypatingais indėlininko gyvenimo įvykiais, kaip antai santuoka, skyrybos, išėjimas į pensiją, atleidimas iš darbo, etatų mažinimas, neįgalumas arba mirtis. Pritarti iš dalies Argumentai:
1Nepritarti siūlymui išplėsti nuostatą.
Finansų ministerija, rengdama naujos redakcijos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektą raštu konsultavosi su daugeliu suinteresuotų institucijų ir įstaigų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos notarų rūmais, VĮ Registro centru), kokiais atvejais ir kokią sumą pinigų, įskaitytų į indėlininko sąskaitą, būtų svarbu papildomai laikinai apsaugoti. Pagal gautą informaciją, išmokamų išmokų ir kompensacijų, mokamų socialiniais tikslais, suma vienam asmeniui yra nereikšminga, palyginti su 100 000 eurų. Projekte tikslinga nustatyti tik tokius atvejus, kada į sąskaitą pervedamos reikšmingos, palyginti su
neviršija 100 000 eurų sumos. 100 000 eurų riba yra pakankama indėlių ir kitokio pobūdžio sumoms apsaugoti. 2. Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymui – patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį aiškiau apibrėžiant indėlininko ar kitų asmenų mirties atvejus. 3. Siekiant pirmiau paminėto tikslo ir teisinio aiškumo siūlytina papildomai patikslinti Seimo Audito komiteto siūlomą projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją įrašant žodžius „mirties atveju“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama ir išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti tokie pinigai tokiais pagrindais:
1) už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 300 000 eurų;
2) už indėlininko ar kito asmens mirties atveju indėlininkui pervesti indėliai ar paveldėti indėliai paveldėtas pinigines lėšas pagal testamentą arba pagal įstatymą, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
3) už indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar savo esme analogišką sutartį mirties atveju gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
4) už indėlininko kaip kompensaciją įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas arba savo esme analogiškas išmokas gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
kompensacija už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ar žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Audito komitetas,
9 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad indėlininkas – indėlio savininkas fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys arba, jei sąskaita bendra, kiekvienas bendroje sąskaitoje esančio indėlio bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys), arba, jei sąskaita depozitinė, kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys, kuriems priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje ir kurie indėlių draudžiamojo įvykio dieną yra arba gali būti nustatytas, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį negali būti indėlių draudimo objektai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra galima rizika, kad remiantis nuostata, apibrėžiančia ,,kitas organizacijas ar jų padalinius”, atskiras išmokas gali siekti gauti tiek juridinių asmenų filialai ir atstovybės, tiek fiziniai asmenys, vykdantys veiklą neįsteigę juridinio asmens. Tai prieštarautų lig šiol nuosekliai formuotai praktikai, kad vienam indėlininkui (fiziniam ar juridiniams asmeniui) priklauso tik viena išmoka. Be to, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 4 dalis iš dalies bando šią problemą spręsti, t. y. nurodoma, kad filialų indėliai (investicijos) sumuojami su juridinio asmens indėliais (investicijomis), todėl siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Indėlininkas – indėlio savininkas fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys arba, jei sąskaita bendra, kiekvienas bendroje sąskaitoje esančio indėlio bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys), arba, jei sąskaita depozitinė, kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys, kuriems priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje ir kurie indėlių draudžiamojo įvykio dieną yra arba gali būti nustatytas, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį negali būti indėlių draudimo objektai.“ Pritarti Atsižvelgiant į pasiūlymą ir jį pagrindžiančius argumentus visame projekto tekste brauktinas žodžių junginys „ar jos padalinys“:
1Pakeisti projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Depozitinė sąskaita – įstatymuose nustatytais
atvejais fizinio arba juridinio asmens, arba kitos organizacijos ar jos padalinio vardu kredito įstaigoje atidaryta sąskaita, kurioje laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos.“;
2Pakeisti projekto 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Investuotojas – fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar
jos padalinys, perdavęs įsipareigojimų investuotojui draudimo sistemos dalyviui pinigus arba finansines priemones, norėdamasi pasinaudoti įsipareigojimų investuotojui draudimo sistemos dalyvio teikiamomis investicinėmis paslaugomis, arba, jei investicija bendra, kiekvienas įsipareigojimų investuotojui draudimo sistemos dalyviui perduotų pinigų arba finansinių priemonių bendraturtis (fizinis ar juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jos padalinys).“;
3Pakeisti projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jei tinkamas drausti indėlis yra depozitinėje sąskaitoje, tai tinkamas drausti indėlis padalijamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba kitai organizacijai ar jos padaliniui (jei atitinkamas organizacijos padalinys laikytinas savarankišku indėlininku pagal šį įstatymą), kuriam priklauso depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, pagal jam priklausančią indėlio dalį.“. 2. Audito komitetas,
10 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas apibrėžia indėlio sąvoką, kuri lietuvių kalba yra „indėlis– kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, įskaitant terminuotuosius indėlius ir taupomuosius indėlius, tačiau neįskaitant kredito likučio, kai <...>, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Indėlis – pinigų likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje pagal banko indėlio ar banko sąskaitos sutartį, laikomų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių kai kredito įstaiga teikia finansines paslaugas, susidariusi kredito įstaigos skola indėlininkui kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal įstatymą ar sutartį, tačiau neįskaitant tokios kredito įstaigos skolos pinigų likučio, kai:
1) jos egzistavimas gali būti įrodytas tik finansine priemone;
2) jos pagrindinė suma nėra grąžinama nominaliąja verte;
3) jos pagrindinė suma grąžinama nominaliąja verte tik pagal kredito įstaigos ar trečiojo asmens suteiktą specialią garantiją ar susitarimą.“ Pritarti 3.
Audito komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta nuostata dėl indėlininko ar kitų asmenų mirties atvejų yra nepakankamai tiksli ir aiški, todėl siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama ir išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti pervesti tokie pinigai tokiais pagrindais:
1) už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 300 000 eurų;
2) už indėlininko ar kito asmens mirties atveju indėlininkui pervesti indėliai ar paveldėti indėliai paveldėtas pinigines lėšas pagal testamentą arba pagal įstatymą, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
3) už indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar savo esme analogišką sutartį gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
4) už indėlininko kaip kompensaciją įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas arba savo esme analogiškas išmokas gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
35) įstatymų nustatytais atvejais pervesti indėlininkui kaip išmoka ar kompensacija už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ar žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų.“ Pritarti Projekto 4 straipsnio 2 dalies redakciją išdėstyti taip ( su atitinkama korekcija dėl pirmiau pateikto Lietuvos banko atitinkamo pasiūlymo): „2.
Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama ir išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti pervesti tokie pinigai tokiais pagrindais:
1) už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 300 000 eurų;
2) už indėlininko ar kito asmens mirties atveju indėlininkui pervesti indėliai ar paveldėti indėliai paveldėtas pinigines lėšas pagal testamentą arba pagal įstatymą, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
3) už indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar savo esme analogišką sutartį gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
4) už indėlininko kaip kompensaciją įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas arba savo esme analogiškas išmokas gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
35) įstatymų nustatytais atvejais pervesti indėlininkui kaip išmoka ar kompensacija už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ar žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų.“ Pritarti Projekto 4 straipsnio 2 dalies redakciją išdėstyti taip ( su atitinkama korekcija dėl pirmiau pateikto Lietuvos banko atitinkamo pasiūlymo):
„2. Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama
ir išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti tokie pinigai tokiais pagrindais:
1) už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 300 000 eurų;
2) už indėlininko ar kito asmens mirties atveju indėlininkui pervesti indėliai ar paveldėti indėliai paveldėtas pinigines lėšas pagal testamentą arba pagal įstatymą, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
3) už indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar savo esme analogišką sutartį mirties atveju gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
4) už indėlininko kaip kompensaciją įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas arba savo esme analogiškas išmokas gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
kompensacija už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ar žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų.“.
Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama ir išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti tokie pinigai tokiais pagrindais:
1) už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 300 000 eurų;
2) už indėlininko ar kito asmens mirties atveju indėlininkui pervesti indėliai ar paveldėti indėliai paveldėtas pinigines lėšas pagal testamentą arba pagal įstatymą, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
3) už indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar savo esme analogišką sutartį mirties atveju gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
4) už indėlininko kaip kompensaciją įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas arba savo esme analogiškas išmokas gautas pinigines lėšas, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų;
kompensacija už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą ar žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų, tačiau ši suma negali būti didesnė kaip 200 000 eurų.“. 4. Audito komitetas,
625 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio
draudžiamojo įvykio dienos pateikti buvusiam indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti pinigai“.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, kad turbūt šiuo atveju turėta omeny ne pinigų įskaitymo į sąskaitą faktas, o piniginių lėšų atsiradimo pagrindas indėlininko sąskaitoje, t. y. jog pinigai indėlininkui pervesti įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais bei į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, kad įstatymo projekte reikėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kada indėlininkas praleidęs vieno mėnesio terminą įrodymams pateikti, gali jį teismine tvarka atnaujinti, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymai:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui
apskaičiuojama ir išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti pervesti tokie pinigai tokiais pagrindais: <...>“
įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.
Jei indėlių draudimo išmokos suma vienam indėlininkui fiziniam asmeniui yra didesnė už 100 000 eurų dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, tai dėl indėlių draudimo išmokos sumos, viršijančios 100 000 eurų, išmokėjimo indėlininkas turi per 1 mėnesį nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikti buvusiam indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad pinigai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti pervesti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pinigai pagrindais. Indėlių draudimo sistemos dalyviai, įvykus draudžiamajam įvykiui, turi būti pasirengę priimti tokius indėlininkų prašymus. Indėlių draudimo sistemos dalyvis duomenis indėlių draudimo išmokos, viršijančios
ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų dokumentų, patvirtinančių indėlininko teisę į tokią indėlių draudimo išmoką, gavimo dienos. Indėlininkas, per šiame punkte nurodytą terminą nepateikęs visų šiame punkte nurodytų dokumentų, netenka teisės į didesnę už 100 000 eurų indėlių draudimo išmoką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Jeigu indėlininkas šioje dalyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių nuo jo nepriklausančių priežasčių, Ppraleistas terminas gali būti atnaujinamas tik teismine tvarka.“
išdėstyti taip:
„2. Indėlių draudimo suma indėlininkui fiziniam asmeniui apskaičiuojama ir
išmokama šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka didesnė negu 1 dalyje nurodyta suma, kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos įskaityti tokie pinigai tokiais pagrindais: <...>“
2Projekto 6 straipsnio 5 dalies redakciją išdėstyti taip:
5.
Jei indėlių draudimo išmokos suma vienam indėlininkui fiziniam asmeniui yra didesnė už 100 000 eurų dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, tai dėl indėlių draudimo išmokos sumos, viršijančios 100 000 eurų, išmokėjimo indėlininkas turi per 1 mėnesį nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos pateikti buvusiam indėlių draudimo sistemos dalyviui prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad pinigai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos buvo įskaityti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais pinigai pagrindais. Indėlių draudimo sistemos dalyviai, įvykus draudžiamajam įvykiui, turi būti pasirengę priimti tokius indėlininkų prašymus. Indėlių draudimo sistemos dalyvis duomenis indėlių draudimo išmokos, viršijančios 100 000 eurų, sumos apskaičiavimui ir mokėjimui perduoda draudimo įmonei ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų dokumentų, patvirtinančių indėlininko teisę į tokią indėlių draudimo išmoką, gavimo dienos. Indėlininkas, per šiame punkte nurodytą terminą nepateikęs visų šiame punkte nurodytų dokumentų, netenka teisės į didesnę už 100 000 eurų indėlių draudimo išmoką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Jeigu indėlininkas šioje dalyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, Ppraleistas terminas gali būti atnaujinamas tik teismine tvarka.“
5Audito komitetas,
8 Argumentai: Siekiant, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatos būtų aiškios, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iš karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančią tinkamų drausti indėlių sumą, pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir kitus duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, kuriuos draudimo įmonės prašymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, išskyrus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytais atvejais, kurie nustato kitokius pateikimo terminus.“ Pritarti Projekto 6 straipsnio 8 dalies redakciją išdėstyti taip:
„8. Indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo įdiegti priemones, leidžiančias iš
karto identifikuoti kiekvienam indėlininkui priklausančią tinkamų drausti indėlių sumą, pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą ir kitus duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms apskaičiuoti, kuriuos draudimo įmonės prašymu indėlių draudimo sistemos dalyviai privalo pateikti draudimo įmonei nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3 ir 5 dalyse, nustatytais atvejais, nustatančiose kitokius duomenų pateikimo terminus.“ 6.
Audito komitetas,
4126 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
direktyva 2014/49/ES ta apimtimi, kuria šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje nustatoma, jog prieš sudarant sutartį dėl indėlio priėmimo, indėlininkams pateikiama būtina informacija ir tuo tikslu naudojama direktyvos I priede pateikta forma, todėl siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 1 priedu, kuriuo būtų patvirtinta direktyvos 2014/49/ES I priede pateikta forma, ir patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį bei 1 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymai:
įstatymo projektą nauju 1 priedu, kuriuo būtų patvirtinta direktyvos 2014/49/ES I priede pateikta forma. 2. Įstatymo projekto 1 priedą laikyti atitinkamai 2 priedu. 3. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Indėlių draudimo sistemos dalyvis, prieš sudarydamas sutartį dėl
indėlio priėmimo, kiekvienam sutartį pasirašančiam klientui privalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir draudimo įmonės tarybos patvirtintos šio įstatymo 1 priede nustatytos formos ir turinio informaciją indėlininkui (toliau – informacija indėlininkui).
Klientas turi patvirtinti, kad tokią informaciją indėlininkui gavo. Indėlių draudimo sistemos dalyvis gali priimti indėlį tik gavęs kliento patvirtinimą apie informacijos indėlininkui gavimą.“
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 1 2 priede.“ Pritarti Pritarti pasiūlymui ir papildomai siūlytina patikslinti projekto 41 straipsnio 6 dalies 4 punktą jį išdėstant taip:
„4) nustato informacijos teikimo indėlininkams tvarką ir
tvirtina informacijos indėlininkams formą;“. 7. Audito komitetas,
1876 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
paskelbimą nedelsiant draudimo įmonės interneto svetainėje yra nepakankama indėlininkų teisių gynimo priemonė, nes ne visi indėlininkai naudojasi internetu, o tie, kurie turi galimybę naudotis internetu, neturi pareigos kasdien tikrinti draudimo įmonės svetainės informaciją, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį bei papildyti 18 straipsnį nauja 6 dalimi. Pasiūlymai:
įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei kredito įstaiga pasitraukė iš indėlių draudimo sistemos arba indėlių draudimas jai buvo nutrauktas, ji per vieną
nustatyta tvarka.“ 2.
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Indėlių draudimo sistemos dalyvis, kuriam
nutrūko arba buvo nutrauktas indėlių draudimas, nedelsdamas informaciją apie tai privalo pateikti visose vietose, kuriose jis teikia finansines paslaugas, klientui laisvai prieinamoje vietoje ir savo interneto svetainėje.“
8Audito komitetas,
8 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
kieno finansinio stabilumo yra siekiama, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo informuoti
savo indėlininkus apie numatomą reorganizavimą įstatymų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki reorganizavimo pabaigos. Tuo atveju, jei būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansų sistemos finansinio stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nustatytą terminą.
Nuo informavimo apie indėlių draudimo sistemos dalyvio reorganizavimą dienos indėlininkai, nepatirdami jokių finansinių nuostolių, turi teisę per 3 mėnesius tinkamus drausti savo indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir bet kokią kitą finansinę naudą, neapsiribodami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta indėlių draudimo suma, tačiau ne didesnius nei buvusius reorganizavimo pabaigos dieną, atsiimti arba perkelti į kitą kredito įstaigą.“ Pritarti Be to, išbraukti žodį „finansinio“ kaip perteklinį:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo informuoti savo indėlininkus apie numatomą reorganizavimą įstatymų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki reorganizavimo pabaigos. Tuo atveju, jei būtina išsaugoti komercinę paslaptį arba siekiama finansų sistemos finansinio stabilumo, priežiūros institucija turi teisę sutrumpinti šioje dalyje nustatytą terminą. Nuo informavimo apie indėlių draudimo sistemos dalyvio reorganizavimą dienos indėlininkai, nepatirdami jokių finansinių nuostolių, turi teisę per 3 mėnesius tinkamus drausti savo indėlius, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir bet kokią kitą finansinę naudą, neapsiribodami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta indėlių draudimo suma, tačiau ne didesnius nei buvusius reorganizavimo pabaigos dieną, atsiimti arba perkelti į kitą kredito įstaigą.“
9Audito komitetas,
10 Argumentai: Vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos (EBI)
garantijų sistemas apskaičiavimo metodų, siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 10 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio
mokėtinos periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2015 m. gegužės 28 d. gaires EBA/GL/2015/10 dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų, apskaičiuoja draudimo įmonė. Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti pateikia:
1) priežiūros institucija – apie indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos rizikingumo vertinimą;
2) indėlių draudimo sistemos dalyviai – apie pagrindinių apdraustųjų indėlių sumą.“ Pritarti Papildomai tikslintini įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis ir 4 dalies 4 punktas. Pasiūlymai:
keičiamo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų ir specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumas nustatomas atsižvelgiant į konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio vykdomo verslo modelį, jo turto kokybę, teisės aktuose įtvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos riziką ribojančius normatyvus ir kitus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos riziką apibūdinančius kriterijus.
Indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos įvertinimo metodus ir tvarką, atsižvelgdama į Europos Bankininkystės Institucijos (EBI) 2015 m. gegužės 28 d. gaires EBA/GL/2015/10 dėl įnašų į indėlių garantijų sistemas apskaičiavimo metodų (toliau – Europos Bankininkystės Institucijos gairės EBA/GL/2015/10) nustatytas gaires, bendradarbiaudama su draudimo įmone, nustato ir tvirtina priežiūros institucija. Apie patvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos įvertinimo metodus priežiūros institucija informuoja Europos Bankininkystės Instituciją.“
keičiamo 12 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) esamą verslo ciklo stadiją ir galimą prociklinį periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų poveikį indėlių draudimo sistemos dalyvių finansinei būklei, atsižvelgiant į Europos Bankininkystės Institucijos nustatytas gaires EBA/GL/2015/10.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) indėlių
draudimo įmokos dydį, atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos gaires EBA/GL/2015/10, apskaičiuoja draudimo įmonė. Draudimo įmonei informaciją, reikalingą indėlių draudimo įmokoms apskaičiuoti pateikia <...>.“ 10.
Audito komitetas,
3 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
nutraukimas turėtų būti pagrindas atšaukti teisę priimti indėlius, siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnį nauja 3 dalimi. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Indėlių draudimo sistemos dalyviui, kuriam
indėlių draudimas (papildomas indėlių draudimas) nutrauktas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucija nedelsdama atšaukia teisę priimti indėlius.“
11Audito komitetas,
154 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
tik įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvio administracijos vadovo, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos narių ir kitų asmenų, išvardintų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 3 punktą, asmenų artimiems giminaičiams, veikiantiems šių asmenų vardu, bet ir kitiems asmenims, veikiantiems šių asmenų vardu, pvz., atstovai pagal įgaliojimą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 4 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) šios dalies 3 punkte nurodytų asmenų artimiems giminaičiams ir tretiesiems asmenims, veikiantiems šios dalies 3 punkte šių nurodytų asmenų vardu.“ Pritarti 12.
Audito komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
straipsnio 1 dalis tikslintina atsisakant žodžio „reikėtų“ vartojimo, kadangi toks teisės normos formulavimas neatitinka teisės aktų aiškumo reikalavimo, nes nėra aišku ar teikiama nuostata yra įpareigojanti ir imperatyvi, ar, vis dėl to, nuostata nelaikytina įpareigojančia, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos
dalyvis esamus ir būsimus investuotojus privalo aiškiai, neklaidinančiai ir lengvai suprantamai informuoti, kokios įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis jis yra, aiškiai ir neklaidinančiai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiems reikalavimams taikomos atitinkamos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taip pat sudaryti sąlygas viešai susipažinti su informacija apie draudimo sumą, draudimo objektą ir atvejus, kai įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami ir kai yra taikomi įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų apribojimai. Pateikiant informaciją taip pat reikėtų nurodyti nurodoma aplinkybių ir reikalavimų, kuriems draudimo sistema netaikoma, pavyzdžių. Šią informaciją įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis privalo pateikti visose vietose, kuriose jis teikia finansines paslaugas, klientui laisvai prieinamoje vietoje ir savo interneto svetainėje.
Kliento prašymu jam turi būti suteikiama informacija apie draudimo sąlygas, draudimo išmokų išmokėjimo sąlygas ir tvarką.“
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir toliau teikiamiems komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai:
1) Atsižvelgiant į Lietuvos banko pateiktą pasiūlymą dėl Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3489 3 straipsnio nuostatų, susijusių su įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimu, tikslinimo, siūlytina taip pat patikslinti įstatymo projekto XIIP-3490 3 straipsnį išbraukiant žodžius „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas” taryba, vadovas ir Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“;
2) Atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių konkrečią nebeaktualią įstatymo įsigaliojimo datą išbraukiant visą šios dalies tekstą – 1. Šis Įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2015 m. spalio 1 d. – ir atitinkamai patikslinti šio straipsnio dalių numeraciją. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA:
Komiteto teikiamas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkas Petras
1 priedas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo
(Informacijos indėlininkui teikimo forma)
Pagrindinė informacija apie indėlio apsaugą (Įrašyti kredito įstaigos pavadinimą) laikomi indėliai yra draudžiami: valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ Apsaugos riba: iki
laikomus indėlius¹ Jei turite daugiau indėlių toje pačioje kredito įstaigoje: visi jūsų indėliai, laikomi toje pačioje kredito įstaigoje, sumuojami ir bendrai sumai taikoma 100 000 eurų apsaugos riba¹ Jei turite bendrą sąskaitą su kitu (-ais) asmeniu (-imis):
eurų riba atskirai taikoma kiekvienam indėlininkui² Indėlių draudimo išmokos išmokėjimo terminas, jei kredito įstaiga nevykdo įsipareigojimų:20 darbo dienų³ (patikslinti įsigaliojus kitam terminui) Indėlių draudimo išmokos išmokėjimo valiuta: eurai Kontaktiniai duomenys: (Įrašyti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ adresą, telefoną, faksą, e. paštą) Daugiau informacijos: www.iidraudimas.lt Indėlininko patvirtinimas, kad gavo informaciją:
Pastabos: ¹. Jeigu indėlis negrąžinamas dėl to, kad kredito įstaiga nepajėgi įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, indėlininkams valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmoka indėlių draudimo išmokas. Didžiausia indėlių, laikomų vienoje kredito įstaigoje, draudimo išmokos suma vienam indėlininkui yra 100 000 eurų. Nustatant indėlių draudimo išmokos dydį, visi toje pačioje kredito įstaigoje laikomi indėliai yra susumuojami. Pavyzdžiui, jeigu indėlininkas turi taupomąją sąskaitą, kurioje yra 90 000 eurų, ir einamąją sąskaitą, kurioje yra 20 000 eurų, jam bus išmokama tik 100 000 eurų draudimo išmoka.
Tam tikrais atvejais (kai į indėlininko sąskaitą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki indėlių draudžiamojo įvykio dienos pervesti pinigai už parduotą indėlininkui nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį būstą; indėlininko paveldėti pinigai pagal testamentą arba pagal įstatymą; indėlininko kaip naudos gavėjo pagal gyvybės draudimo sutartį ar savo esme analogišką sutartį mirties atveju gauti pinigai; indėlininko kaip kompensaciją įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens žūties atliekant darbo ar tarnybines pareigas arba savo esme analogiškas išmokas gauti pinigai; išmokos ar kompensacijos už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą) indėliai apsaugomi didesne nei 100 000 eurų suma. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje adresu: www.iidraudimas.lt. ² Jei turite bendrą sąskaitą su kitu (-ais) asmeniu (-imis), 100 000 eurų apsaugos riba atskirai taikoma kiekvienam indėlio bendraturčiui. ³ Draudimo išmokų išmokėjimas. Atsakinga už indėlių draudimo sistemą yra valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (įrašyti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ adresą, telefoną, faksą, el. pašto adresą), interneto svetainė: www.iidraudimas.lt. Ji grąžins jūsų indėlius (iki 100 000 eurų) ne vėliau kaip per:
Jei iki 2023 m. gruodžio 31 d. indėlių draudimo išmokos neišmokamos per 7 darbo dienas nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, nuo 2016 m. gegužės 16 d. indėlininko prašymu jam per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išmokama minimaliosios mėnesinės algos dydžio, bet ne didesnė negu indėlininko turimų tinkamų drausti indėlių suma, indėlių draudimo išmokos dalis (avansinė indėlių draudimo išmoka). Jeigu per šiuos terminus draudimo išmoka jums nebuvo išmokėta, turėtumėte susisiekti su valstybės įmone „Indėlių ir investicijų draudimas“. Daugiau informacijos galima rasti www.iidraudimas.lt. Kita svarbi informacija. Iš principo visi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje
„Indėlių ir investicijų draudimas“. Tam tikriems
indėliams taikomos išimtys nurodytos valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ interneto svetainėje www.iidraudimas.lt. Paprašyta jūsų kredito įstaiga taip pat informuos jus, ar tam tikri produktai yra apdrausti. Jei indėliai apdrausti, kredito įstaiga tai patvirtina ir sąskaitos išraše.