Projekto lyginamasis variantas
2015
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai
tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus banką ir mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus bankus ir mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad bankas ar mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus bankų ar mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Daukšys
Projekto lyginamasis variantas
2016
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai
tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus banką ir mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus bankus ir mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad bankas ar mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus bankų ar mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
dėl lietuvos respublikos KONKURENCIJOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų turtas siekė virš 24 mlrd.eurų. AB “Swedbank” dalis sudarė 26 procentus, AB SEB banko - 28 procentus, AB DNB banko – 16 procentų, užsienio bankų filialų - 21 procentą. Šie duomenys rodo, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencinės sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Kęstutis Daukšys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu bankams taikoma nuostata, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo užimama rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma taikyti bankams antimonopolines priemones tokias pat kaip ir mažmeninės prekybos įmonėms, t.y. taikyti 30 ir 55 procentų rinkos užėmimo ribas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „bankas“, „užsienio bankas“, „ rinka“, „komercinis bankas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narys Kęstutis Daukšys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-07- Nr. Į 2015-06-10 Nr. XIIP-3217 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS konkurencijos įstatymo NR. VIII-1099
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-3217 pažymime, kad laisvos konkurencijos principas yra Europos Sąjungos ekonominės tvarkos šerdis, todėl daug Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų tiesiogiai ar netiesiogiai yra skirtos laisvos konkurencijos sąlygoms kurti ir palaikyti. Europos Sąjunga sukuria sistemą, kuri užtikrina, kad konkurencija bendrojoje rinkoje nebus pažeidžiama, o tokia užduotis pirmiausia yra realizuojama Sutarties nuostatomis, kuriomis reguliuojama privačių įmonių veiklą ar siekiama pašalinti valstybinių institucijų daromas kliūtis laisvai prekybai. Nacionaliniame lygmenyje valstybės narės yra laisvos priimti ES teisės nuostatoms neprieštaraujančius teisės aktus, todėl teoriškai Lietuvos Respublika gali nacionaliniu įstatymu nustatyti, kokį procentinį rinkos dydį įmonė turi užimti, kad būtų laikoma užimančia dominuojančią padėtį rinkoje, nors Europos Sąjungos teisės aktuose bei daugelio valstybių narių teisėje konkretus rinkos dalies dydis, kurį pasiekusi įmonė laikoma užimančia dominuojančią padėtį, nėra nustatytas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo požiūrį į įmonės dominavimą rinkoje išreiškė byloje 322/81 Michelin prieš Komisiją: „Tai reiškia esamą įmonės ekonominę galią, kuri, suteikdama galimybę tai įmonei veikti plačiu mastu nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų bei vartotojų, trukdo atitinkamoje rinkoje palaikyti veiksmingą konkurenciją“.
Tačiau pastebėtina, kad net jei valstybė nustato konkretų rinkos dalies dydį, tai yra tik prezumpcija, kad tokią rinkos dalį užimanti įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje. Byloje 85/76 Hoffman La Roche & Co. AG prieš Komisiją Teisingumo Teismas nurodė, kad didelė dalis rinkos yra dominuojančios padėties įrodymas, bet ne jos lemiamas veiksnys: „Nors rinkos dalių svarba atskirose rinkose gali būti skirtinga, galima pagrįstai teigti, jog labai didelės dalys rinkoje, išskyrus tam tikras išskirtines aplinkybes, yra dominuojančios padėties egzistavimo įrodymas. Įmonė turinti labai didelę rinkos dalį ir išlaikanti ją tam tikrą laiką dėl savo gamybos apimties ir tiekimo masto, kai nėra kitų įmonių, turinčių daug mažesnes rinkos dalis ir galinčių greitai patenkinti tų įmonių, kurios norėtų nutraukti ryšius su didžiausią rinkos dalį turinčia įmone, poreikius, tos dalies dėka turi galią ir tampa neišvengiamu prekybiniu partneriu. Labai didelė rinkos dalis tai įmonei ilgą laiką užtikrina veiksmų laisvę, kuri yra išimtinis dominuojančios padėties požymis“. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas reikalauja, kad būtų ištirti ir kiti veiksniai. Nors ir nėra labai didelės rinkos dalies griežto apibrėžimo, bet praktikoje (pvz., 27/76 United Brands prieš Komisiją byloje) kaip dominuojančios būdavo pripažįstamos mažiau nei 50 proc. rinkos turinčios įmonės, nors kita vertus, Hoffman La Roche & Co. AG prieš Komisiją byloje Teisingumo Teismas nepripažino, kad ši įmonė, užimdama 41 proc. rinkos, dominavo vieno vitamino rinkoje.
Analogiškai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Kita vertus, atsižvelgiant į kitus vertinimo kriterijus tokia prezumpcija gali būti paneigta. Taigi, ir pagal Europos Sąjungos, ir pagal nacionalinę teisę rinkos dalis tėra vienas iš kriterijų vertinant, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį rinkoje. Todėl vienintelis dalykas, kuris bus pasiektas priėmus siunčiamu projektu siūlomus pakeitimus, tai įrodinėjimo dėl dominuojančios padėties rinkoje užėmimo naštos perkėlimas bankui, kai tik jo užimančios rinkos dalis pasiektų
kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastaba, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, kodėl šiuo atžvilgiu reikia išskirti bankus iš kitų subjektų. Kyla klausimas, ar buvo atlikta kokia analizė ar tyrimas, pagal kurių rezultatus būtų galima pagrįstai spręsti, kad bankams galima taikyti mažesnį procentą sprendžiant, ar jis užima dominuojančią padėtį rinkoje. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad informacija apie Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų turtą rodo, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencinės sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Tačiau tokio teiginio pagrįstumas kelia abejonių.
Todėl keltinas klausimas, ar pritarus siūlomam reguliavimui ir sumažinus atitinkamą procentinį dydį bankams būtų išlaikytas proporcingumo principas, kuris reikalauja, kad pasirinka priemonė būtų tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams, t.y. priemonė nebūtų griežtesnė, nei būtina tikslui pasiekti ir kuo mažiau ribotų asmenų teises. Jei nėra pagrįstų tyrimų, leidžiančių teigti, kad šiame ūkio sektoriuje egzistuoja specifinės problemos, kurias išspręstų būtent tokios, kaip teikiamu projektu siūlomos, prezumpcijos nustatymas, gali kilti abejonių, ar tokia reguliavimo priemonė yra tinkama pasiekti iškeltus tikslus ir dėl to, ar ji atitinka proporcingumo principą. Šiuo atžvilgiu svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teisėkūroje vadovaujamasi proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas aiškinamajame rašte nėra paremtas aiškiais, logiškais ir pagrįstais motyvais abejotina, ar jis gali būti laikomas atitinkančiu minėtose Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-06-16 Nr. XIIP-3217 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
neįrodoma priešingai, bankas užima dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Tokiu būdu siūloma bankus išskirti iš kitų ūkio subjektų, kaip tai yra padaryta su mažmenine prekyba besiverčiančiais ūkio subjektais. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, kodėl reikia išskirti bankus iš kitų ūkio subjektų. Bankų, kaip ir kitų ūkio subjektų, dominuojanti padėtis savaime nėra neteisėtas dalykas, o įstatyme įtvirtinta dominuojančios padėties prezumpcija gali būti paneigta, taikant keičiamame straipsnyje nustatytus dominuojančią padėtį nulemiančius kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių dominuojančios padėties prezumpcija įstatymuose nėra įtvirtinta, o ten, kur ji įtvirtinta, ji nėra diferencijuojama pagal atskiras ūkio šakas. Abejotina, ar pritarus projektui būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte keliami tikslai – sudaryti tvarias konkurencines sąlygas numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Pagal galiojančius įstatymus Konkurencijos taryba gali pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir tais atvejais, kai ūkio subjektas, įskaitant ir bankus, neužima tiek procentų rinkos, kiek nurodyta keičiamame įstatyme. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytus principus, konkrečiai
Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios valstybes nares įpareigoja konsultuotis su Europos Centriniu Banku dėl visų teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencija, svarstytina galimybė dėl teikiamo projekto nuostatų konsultuotis su Europos Centriniu Banku. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
dalyvavo: klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-161 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priešingai, bankas užima dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Tokiu būdu siūloma bankus išskirti iš kitų ūkio subjektų, kaip tai yra padaryta su mažmenine prekyba besiverčiančiais ūkio subjektais. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, kodėl reikia išskirti bankus iš kitų ūkio subjektų. Bankų, kaip ir kitų ūkio subjektų, dominuojanti padėtis savaime nėra neteisėtas dalykas, o įstatyme įtvirtinta dominuojančios padėties prezumpcija gali būti paneigta, taikant keičiamame straipsnyje nustatytus dominuojančią padėtį nulemiančius kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių dominuojančios padėties prezumpcija įstatymuose nėra įtvirtinta, o ten, kur ji įtvirtinta, ji nėra diferencijuojama pagal atskiras ūkio šakas. Abejotina, ar pritarus projektui būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte keliami tikslai – sudaryti tvarias konkurencines sąlygas numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams.
Pagal galiojančius įstatymus Konkurencijos taryba gali pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir tais atvejais, kai ūkio subjektas, įskaitant ir bankus, neužima tiek procentų rinkos, kiek nurodyta keičiamame įstatyme. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytus principus, konkrečiai – proporcingumo ir efektyvumo. Pritarti. Juridinės technikos pastabų nėra pateikta. 1
į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 127 straipsnio 4 dalies ir
institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios valstybes nares įpareigoja konsultuotis su Europos Centriniu Banku dėl visų teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencija, svarstytina galimybė dėl teikiamo projekto nuostatų konsultuotis su Europos Centriniu Banku. Nepritarti. Pareiga konsultuotis su Europos Centriniu Banku dėl įstatymo projekto nuostatų nekyla, nes, vadovaujantis 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisės akto projekto nuostatos nedaro esminės įtakos finansų institucijų ir rinkų stabilumui, taigi, įstatymo projekto nuostatos nepriklauso ECB kompetencijai. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-08-041 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XP-3217 pažymime, kad laisvos konkurencijos principas yra Europos Sąjungos ekonominės tvarkos šerdis, todėl daug Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų tiesiogiai ar netiesiogiai yra skirtos laisvos konkurencijos sąlygoms kurti ir palaikyti. Europos Sąjunga sukuria sistemą, kuri užtikrina, kad konkurencija bendrojoje rinkoje nebus pažeidžiama, o tokia užduotis pirmiausia yra realizuojama Sutarties nuostatomis, kuriomis reguliuojama privačių įmonių veiklą ar siekiama pašalinti valstybinių institucijų daromas kliūtis laisvai prekybai. Nacionaliniame lygmenyje valstybės narės yra laisvos priimti ES teisės nuostatoms neprieštaraujančius teisės aktus, todėl teoriškai Lietuvos Respublika gali nacionaliniu įstatymu nustatyti, kokį procentinį rinkos dydį įmonė turi užimti, kad būtų laikoma užimančia dominuojančią padėtį rinkoje, nors Europos Sąjungos teisės aktuose bei daugelio valstybių narių teisėje konkretus rinkos dalies dydis, kurį pasiekusi įmonė laikoma užimančia dominuojančią padėtį, nėra nustatytas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo požiūrį į įmonės dominavimą rinkoje išreiškė byloje 322/81 Michelin prieš Komisiją: „Tai reiškia esamą įmonės ekonominę galią, kuri, suteikdama galimybę tai įmonei veikti plačiu mastu nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų bei vartotojų, trukdo atitinkamoje rinkoje palaikyti veiksmingą konkurenciją“. Tačiau pastebėtina, kad net jei valstybė nustato konkretų rinkos dalies dydį, tai yra tik prezumpcija, kad tokią rinkos dalį užimanti įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje. Byloje 85/76 Hoffman La Roche & Co. AG prieš Komisiją Teisingumo Teismas nurodė, kad didelė dalis rinkos yra dominuojančios padėties įrodymas, bet ne jos lemiamas veiksnys: „Nors rinkos dalių svarba atskirose rinkose gali būti skirtinga, galima pagrįstai teigti, jog labai didelės dalys rinkoje, išskyrus tam tikras išskirtines aplinkybes, yra dominuojančios padėties egzistavimo įrodymas.
Įmonė turinti labai didelę rinkos dalį ir išlaikanti ją tam tikrą laiką dėl savo gamybos apimties ir tiekimo masto, kai nėra kitų įmonių, turinčių daug mažesnes rinkos dalis ir galinčių greitai patenkinti tų įmonių, kurios norėtų nutraukti ryšius su didžiausią rinkos dalį turinčia įmone, poreikius, tos dalies dėka turi galią ir tampa neišvengiamu prekybiniu partneriu. Labai didelė rinkos dalis tai įmonei ilgą laiką užtikrina veiksmų laisvę, kuri yra išimtinis dominuojančios padėties požymis“. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas reikalauja, kad būtų ištirti ir kiti veiksniai. Nors ir nėra labai didelės rinkos dalies griežto apibrėžimo, bet praktikoje (pvz., 27/76 United Brands prieš Komisiją byloje) kaip dominuojančios būdavo pripažįstamos mažiau nei 50 proc. rinkos turinčios įmonės, nors kita vertus, Hoffman La Roche & Co. AG prieš Komisiją byloje Teisingumo Teismas nepripažino, kad ši įmonė, užimdama 41 proc. rinkos, dominavo vieno vitamino rinkoje. Analogiškai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Kita vertus, atsižvelgiant į kitus vertinimo kriterijus tokia prezumpcija gali būti paneigta. Taigi, ir pagal Europos Sąjungos, ir pagal nacionalinę teisę rinkos dalis tėra vienas iš kriterijų vertinant, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį rinkoje.
Todėl vienintelis dalykas, kuris bus pasiektas priėmus siunčiamu projektu siūlomus pakeitimus, tai įrodinėjimo dėl dominuojančios padėties rinkoje užėmimo naštos perkėlimas bankui, kai tik jo užimančios rinkos dalis pasiektų 30 proc. Šiuo atžvilgiu pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastaba, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, kodėl šiuo atžvilgiu reikia išskirti bankus iš kitų subjektų. Kyla klausimas, ar buvo atlikta kokia analizė ar tyrimas, pagal kurių rezultatus būtų galima pagrįstai spręsti, kad bankams galima taikyti mažesnį procentą sprendžiant, ar jis užima dominuojančią padėtį rinkoje. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad informacija apie Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų turtą rodo, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencinės sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Tačiau tokio teiginio pagrįstumas kelia abejonių. Todėl keltinas klausimas, ar pritarus siūlomam reguliavimui ir sumažinus atitinkamą procentinį dydį bankams būtų išlaikytas proporcingumo principas, kuris reikalauja, kad pasirinka priemonė būtų tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams, t.y. priemonė nebūtų griežtesnė, nei būtina tikslui pasiekti ir kuo mažiau ribotų asmenų teises. Jei nėra pagrįstų tyrimų, leidžiančių teigti, kad šiame ūkio sektoriuje egzistuoja specifinės problemos, kurias išspręstų būtent tokios, kaip teikiamu projektu siūlomos, prezumpcijos nustatymas, gali kilti abejonių, ar tokia reguliavimo priemonė yra tinkama pasiekti iškeltus tikslus ir dėl to, ar ji atitinka proporcingumo principą.
Šiuo atžvilgiu svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teisėkūroje vadovaujamasi proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas reikalauja teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas aiškinamajame rašte nėra paremtas aiškiais, logiškais ir pagrįstais motyvais abejotina, ar jis gali būti laikomas atitinkančiu minėtose Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-07-031 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjęs Konkurencijos įstatymo Nr. VI11-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Projektą) teikia pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma įteisinti tokį reguliavimą, kad bankas būtų laikomas užimančiu dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų.
Taip pat, jei neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus bankų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentus ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Dėl aiškinamajame rašte pateiktų argumentų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų kontroliuojamo turto dalys pasiskirsto nuo 16 iki 28 procentų rinkos. Teigiama, kad tokie duomenys rodo, kad būtina kovoti prieš numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimančius didžiuosius komercinius bankus. Dominuojančios padėties prezumpcija Konkurencijos įstatyme numatyta tam, kad peržengus tam tikrą rinkos koncentracijos ribą, ūkio subjektai būtų vertinami dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Tai reiškia, kad vien tai, jog atskiras subjektas užima dominuojančią padėtį, dar nereiškia, kad yra pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas. Didesnės nei bendrosios 40 procentų, ar tuo labiau siūlomos 30 procentų rinkos kontroliavimas, pats savaime nėra pažeidimas. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejai numatyti Konkurencijos įstatymo 7 str., tai yra tada, kai atliekami įvairūs veiksmai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Tokia nuostata suponuoja, kad įstatymų leidėjas, numatydamas skirtingas dominuojančios padėties prezumpcijos ribas, turi aiškiai ir argumentuotai nurodyti priežastis, kodėl, jo manymu, piktnaudžiavimai rinkos dalimi gali pasireikšti kontroliuojant mažesnę rinkos dalį, nei nustatyta bendrojoje dominuojančios padėties prezumpcijoje. Projekto rengėjai tam nepateikia jokių argumentų. Dėl to galima manyti, kad toks specialus bankų sektoriaus reguliavimas neturi jokio pagrindo.
Be to, kaip nurodo Projekto autoriai, pati bankų rinka tarp žaidėjų pasiskirsčiusi apylygiai. Tai reiškia, kad piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi praktiškai nėra galimybių ir mažesnė dominavimo prezumpcija neturi prasmės. Reikia atkreipti dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencinės sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Tačiau patys Projekto rengėjai nurodo, kad skirtingi bankai kontroliuoja nuo 16 iki 28 procentų rinkos. Dėl šios priežasties žodžiai "monopolinė padėtis" vartojami nesiremiant ekonomine logika. Rinkos koncentracijos pasiskirstymas tarp skirtingų subjektų rodo, kad šioje rinkoje nėra nei monopolisto, nei banko užimančio dominuojančią padėtį. Dėl dominavimo prezumpcijos nustatymo Reikia atkreipti dėmesį, kad nėra objektyvių duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai apskaičiuoti bankų užimamą rinkos padėtį. Bankų rinkos koncentracija skaičiuojama ne tik pagal projekto rengėjų nurodytą bankų turtą, tačiau kartu ir pagal paskolų bei indelių portfelius. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad dėl skirtingų paslaugų bankai konkuruoja su kitų rinkų žaidėjais. Pavyzdžiui bankų sektorius nėra izoliuotas. Teikdami įvairias paslaugas bankai konkuruoja su kitų sektorių žaidėjais. Tai jaučiama kredito, lizingų, draudimo, pensijų kaupimo ir kt. rinkose. Dėl šios priežasties bus itin sunku tiksliai apsibrėžti rinką ir tuo pačiu įvertinti rinkos koncentraciją. Atkreipiame dėmesį, kad toks išskirtinis bankų teisinis pažeis ūkio subjektų teisinių lūkesčių ir teisinio tikrumo principą. Tam, kad galėtų planuoti savo veiklą verslui reikalinga pastovi ekonomine aplinka, kurioje teisinis reguliavimas yra stabilus. Nepagrįstai diferencijuojamas ir neproporcingai griežtinamas reguliavimas apsunkins bankų veiklą.
Bankų sektorius yra pakankamai dinamiška ūkinė veikla. Tai reiškia, kad užsienio kapitalo bankams nebūtų didelių sunkumų tiesiog perkelti savo įmonių veiklą į kitas šalis. Nors tai ir sukeltų tam tikrų trumpalaikių teisinių ir finansinių padarinių bankams, tačiau ilgalaikę žalą patirtų valstybė, kuri surinktų mažiau mokesčių. Taip pat reikia pastebėti, kad kitose ES šalyse dominavimo prezumpcija arba apskritai nenumatoma arba daugeliu atveju yra bent 40 procentų rinkos koncentracijos vienam rinkos žaidėjui. Specialios dominavimo ribos prezumpcijos bankų sektoriui kitose šalyse apskritai nėra. Dėl lygiateisiškumo ir proporcingumo principų Projektu siekiama sugriežtinti specifinių verslo subjektų - bankų veiklą, siekiant apsaugoti tiekėjus nuo nesąžiningų bankų veiksmų. Toks įstatymo sugriežtinimas vienai ūkinei veiklai kelia abejonių dėl įstatymo pagrįstumo. Atskiros ir dar griežtesnės dominavimo prezumpcijos taikymas bankų sektoriui nepagrįstai išskiria šią ūkio šaką iš kitų, o įmonės užsiimančios mažmenine prekyba yra diskriminuojamos, palyginti su kitomis ūkio šakomis. Toks išskirtinis reguliavimas turi būti argumentuotas. Tuo tarpu Projekto rengėjai nepateikia jokių reikšmingų argumentų, kodėl turėtų būti taikomas išskirtinis teisinis reguliavimas. Dėl šios priežasties reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 str. įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato principus, kuriais vadovaujamasi siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
Visiems naujiems teisės aktams galioja tikslingumo reikalavimas, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tada, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitokiomis priemonėmis, ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę naštą ir nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Projektas neatitinka nė vieno iš šių reikalavimų. Net neįmanoma vertinti, ar šiuo įstatymu bus pasiekti numatyti tikslai vien todėl, kad jie apskritai nėra numatyti. Projekto tikslų neapibrėžtumas kartu suponuoja ir tai, kad siūlomas reguliavimas yra neproporcingai griežtas, nes nėra aišku, ko tuo siekiama. Išvados Dėl nurodytų priežasčių LLRI siūlo nepritarti Projektui. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2015-07-081
(1) 2015 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Daukšys pateikė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas). Projekte siūloma pakeisti Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį papildant, kad, jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad bankas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus bankų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
(2) Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iš komercinių bankų ir užsienio filialų turto Lietuvoje „Swedbank", AB užima 26 proc., AB SEB bankas - 28 proc., AB DNB bankas - 16 proc., užsienio bankų filialais ~ 21 proc. Seimo nario teigimu, šie duomenys rodo, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencijos sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams.
(3) Aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kodėl šiuo metu galiojanti 40 proc. ir 70 proc. dominuojančios padėties prezumpcija nėra pakankama ir kuo bankai išsiskiria, kad jų veiklai yra reikalingas specifinis reguliavimas. Taip pat nėra nurodoma, kaip dominuojančios padėties prezumpcijos sumažinimas prisidėtų prie tvarios konkurencijos sąlygų, kai pats ūkio subjektų dominavimas nėra draudžiamas. Konkurencijos tarybos nuomone, toks reguliavimas galimai turėtų poveikį bankų veiklai ir padidintų administracinę naštą bankams - bankai turėtų įrodyti, jog turėdami atitinkamai 30 proc. ir 55 proc. jie, vis dėlto, nedominuoja. Be to, aiškinamajame rašte nėra aiškiai nurodyti Projektu siekiami tikslai, nėra įvertintas tokio reguliavimo būtinumas bei proporcingumas siekiamiems tikslams. 1. Dėl ūkio subjektų dominavimo
(4) Dominuojanti padėtis suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją.
Atitinkamos rinkos dalis savaime nėra pagrindas pripažinti ūkio subjektą (-us) dominuojančiu (-ais). Tam, kad ūkio subjektą (-us) būtų pagrindas pripažinti dominuojančiu (-ais), reikia įvertinti, ar ūkio subjektas (-ai) turi galimybę veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darydamas (-i) poveikį kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje. Be rinkos dalies skaičiavimo, nustatant dominuojančią padėtį, atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip: dominuojančios (-ių) įmonės (-ių) ir jos konkurentų padėtis rinkoje, įėjimo į rinką ir plėtimosi joje galimybės bei kompensuojamoji pirkėjų galia. Iš esmės analogiška dominuojančios padėties samprata įtvirtinta ir Europos Komisijos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taikant Europos Sąjungos konkurencijos teisę konkrečiose bylose dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Europos Komisija nurodo, jog, remiantis esama praktika, dominuojančios padėties buvimas mažai tikėtinas, jei įmonės rinkos dalis yra mažesnė nei 40 proc.
(5) Taigi, ūkio subjekto (-ų) užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo įrodymas. Nepaisant Konkurencijos įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, Konkurencijos taryba, siekdama nustatyti ūkio subjekto (-ų) dominuojančią padėtį, turėtų įvertinti ir kirus veiksnius, kurie galėtų trukdyti ūkio subjektui (-ams) veikti pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų arba įgalintų ūkio subjektą (-us) daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje.
Be to, net ir nustačius bankams mažesnę dominavimo prezumpciją Konkurencijos taryba bei Lietuvos teismai, nagrinėdami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylas ir siekdami Lietuvos konkurencijos teisės suderinimo su Europos Sąjungos teise bei vieningo Europos Sąjungos konkurencijos teisės taikymo, privalėtų vadovautis Europos Sąjungos institucijų praktika, vertindama bankų dominuojančią padėtį. Tokią pareigą numato Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis bei 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo. 2. Dėl Projektu siekiamų tikslų
(6) Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama sudaryti tvarios konkurencijos sąlygas numanomai monopolinę padėtį užimantiems didiesiems Lietuvos komerciniams bankams. Vis dėlto, Projektu siūlomos numatyti atitinkamos rinkos dalys, kurias nustačius būtų galima preziumuoti, jog bankai užima dominuojančią padėtį bet kuriuo atveju savaime nebūtų pagrindas pripažinti bankus dominuojančiais ir taikyti jiems Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus. Kaip ir pagal dabar galiojančią Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, bankų dominavimui pripažinti reikėtų nustatyti, kad jie turi galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką ar gali veikti rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų bei vartotojų. Esant tokiai situacijai nėra aišku, kaip Projekte siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie aiškinamajame rašte deklaruojamo tikslo - sudaryti tvarios konkurencijos sąlygas - įgyvendinimo.
Bankai, net ir turėdami 30 proc. ar 55 proc. atitinkamos rinkos, galėtų įrodyti, jog jie nedominuoja.
(7) Be to, Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama, kodėl nėra pakankamas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir dėl kokių reikšmingų priežasčių ar aplinkybių bankų atžvilgiu turėtų būti taikomos specialios nuostatos. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad naujas reguliavimas, turintis poveikį ūkinei veiktai, turi atitikti konstitucinius principus: ūkinės veiklos laisvę riboti galima tik įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
(8) Projekto aiškinamajame rašte nurodyti motyvai neleidžia įvertinti nei siūlomo teisinto reguliavimo reikalingumo ar pagrįstumo, nei kaip jis prisidėtų siekiant deklaruojamų tvarios konkurencijos sąlygų, nei siūlomų priemonių proporcingumo. Dėl to ir aiškinamajame rašte daroma išvada, jog priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma, kelia pagrįstų abejonių. (9) Konkurencijos tarybos nuomone, kiek tai susiję su Konkurencijos tarybos kompetencija, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas įvertinti bankų veiksmams, jeigu jie piktnaudžiautų turima dominuojančia padėtimi. Tuo tarpu siūlomas reglamentavimas padidintų bankams tenkančią administravimo naštą ir turėtų poveikį jų ūkinei veiklai, tačiau nėra aišku, kaip jis prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos sąlygų. Juolab, kad ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog: „Įstatymo Įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos neturės“.
Todėl visų pirma turi būti aiškiai identifikuota tam tikro specialaus reglamentavimo būtinybė, išskiriant konkrečią problemą, kurios neišsprendžia galiojantis teisinis reguliavimas. Be to, nėra galima įvertinti, ar toks reguliavimas, turintis poveiki ūkinei veiklai, atitinka
(7) pastraipoje nurodytus konstitucinius principus. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-06-01 nutarimas Nr. 540 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3217 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
bankams, kaip ir mažmeninę prekybą vykdantiems ūkio subjektams, nustatyti mažesnę rinkos dalies, kurią užimant būtų preziumuojama dominuojanti padėtis, ribą (30 procentų ir 55 procentus kelių veikiančių bankų atžvilgiu). Pats Įstatymo projekto tikslas – tvari konkurencija – nepagrįstas, nes neatskleidžiama, kokią problemą siekiama spręsti. Be to, nepagrįstai bankininkystės sektorius išskiriamas iš kitų sektorių, nes teisinio reguliavimo išimtys turi būti tik objektyviai būtinos ir pagrįstos. Kadangi Įstatymo projektas stokoja tinkamo pagrindimo, nebus užtikrintas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principų tinkamas įgyvendinimas. 2.
Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 7 straipsnio nuostatų; šio straipsnio nuostatas pažeidžia konkretūs veiksmai, atliekami užimant dominuojančią padėtį, tai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi), o kaip visuotinai pripažinta konkurencijos teisėje ir nurodyta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) paaiškinimuose dėl dominuojančios padėties nustatymo, patvirtintuose Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ (toliau – Paaiškinimai), ūkio subjekto užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo kriterijus. Konkurencijos teisės požiūriu reikia vertinti ir kitus veiksnius, tokius kaip rinkos dalių pasiskirstymas ir stabilumas, tikėtini rinkos struktūros pokyčiai, taip pat įėjimo į rinką kliūtys ir kita. Bendram dominavimui nustatyti papildomai reikia įrodyti, kad ūkio subjektai elgiasi lygiagrečiai, vengia tarpusavio konkurencijos (Paaiškinimų 29–31 punktai). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos taryba vertins ir kitus veiksnius, kurie galėtų trukdyti ūkio subjektui veikti pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų tuo atveju, jeigu jo turima atitinkamos rinkos dalis yra didelė, arba leistų ūkio subjektui, turinčiam palyginti nedidelę rinkos dalį, vis dėlto daryti vienpusę lemiamą įtaką. Dėl šių priežasčių Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos rinkos dalys – tik dominavimo prezumpcija. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas savaime neprisidėtų prie konkurencijos tarp bankų didinimo, o šiuo metu Konkurencijos įstatyme nustatytos dominuojančios padėties teisinio reguliavimo priemonės yra pakankamos ir tinkamos. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-06-16 Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą XIIP-3217, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3217“ patvirtintą išvadą. Pritarti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir joje pateiktus argumentus, taip pat į Konkurencijos tarybos nuomonę, kitų asmenų pateiktas pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: priedų nėra. Komiteto išvadų rengėjai:
D.Kreivys
IR FINANSŲ komitetas
DĖL
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-161 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priešingai, bankas užima dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Tokiu būdu siūloma bankus išskirti iš kitų ūkio subjektų, kaip tai yra padaryta su mažmenine prekyba besiverčiančiais ūkio subjektais. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, kodėl reikia išskirti bankus iš kitų ūkio subjektų. Bankų, kaip ir kitų ūkio subjektų, dominuojanti padėtis savaime nėra neteisėtas dalykas, o įstatyme įtvirtinta dominuojančios padėties prezumpcija gali būti paneigta, taikant keičiamame straipsnyje nustatytus dominuojančią padėtį nulemiančius kriterijus.
Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių dominuojančios padėties prezumpcija įstatymuose nėra įtvirtinta, o ten, kur ji įtvirtinta, ji nėra diferencijuojama pagal atskiras ūkio šakas. Abejotina, ar pritarus projektui būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte keliami tikslai – sudaryti tvarias konkurencines sąlygas numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Pagal galiojančius įstatymus Konkurencijos taryba gali pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir tais atvejais, kai ūkio subjektas, įskaitant ir bankus, neužima tiek procentų rinkos, kiek nurodyta keičiamame įstatyme. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytus principus, konkrečiai – proporcingumo ir efektyvumo. Pritarti
į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 127 straipsnio 4 dalies ir
institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios valstybes nares įpareigoja konsultuotis su Europos Centriniu Banku dėl visų teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencija, svarstytina galimybė dėl teikiamo projekto nuostatų konsultuotis su Europos Centriniu Banku. Nepritarti Pareiga konsultuotis su Europos Centriniu Banku dėl įstatymo projekto nuostatų nekyla, nes, vadovaujantis 1998 m. birželio 29 d.
Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisės akto projekto nuostatos nedaro esminės įtakos finansų institucijų ir rinkų stabilumui, taigi, įstatymo projekto nuostatos nepriklauso ECB kompetencijai. 3. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-08-041 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-3217 pažymime, kad laisvos konkurencijos principas yra Europos Sąjungos ekonominės tvarkos šerdis, todėl daug Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų tiesiogiai ar netiesiogiai yra skirtos laisvos konkurencijos sąlygoms kurti ir palaikyti. Europos Sąjunga sukuria sistemą, kuri užtikrina, kad konkurencija bendrojoje rinkoje nebus pažeidžiama, o tokia užduotis pirmiausia yra realizuojama Sutarties nuostatomis, kuriomis reguliuojama privačių įmonių veiklą ar siekiama pašalinti valstybinių institucijų daromas kliūtis laisvai prekybai. Nacionaliniame lygmenyje valstybės narės yra laisvos priimti ES teisės nuostatoms neprieštaraujančius teisės aktus, todėl teoriškai Lietuvos Respublika gali nacionaliniu įstatymu nustatyti, kokį procentinį rinkos dydį įmonė turi užimti, kad būtų laikoma užimančia dominuojančią padėtį rinkoje, nors Europos Sąjungos teisės aktuose bei daugelio valstybių narių teisėje konkretus rinkos dalies dydis, kurį pasiekusi įmonė laikoma užimančia dominuojančią padėtį, nėra nustatytas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo požiūrį į įmonės dominavimą rinkoje išreiškė byloje 322/81 Michelin prieš Komisiją: „Tai reiškia esamą įmonės ekonominę galią, kuri, suteikdama galimybę tai įmonei veikti plačiu mastu nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų bei vartotojų, trukdo atitinkamoje rinkoje palaikyti veiksmingą konkurenciją“. Tačiau pastebėtina, kad net jei valstybė nustato konkretų rinkos dalies dydį, tai yra tik prezumpcija, kad tokią rinkos dalį užimanti įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje. Byloje 85/76 Hoffman La Roche & Co. AG prieš Komisiją Teisingumo Teismas nurodė, kad didelė dalis rinkos yra dominuojančios padėties įrodymas, bet ne jos lemiamas veiksnys: „Nors rinkos dalių svarba atskirose rinkose gali būti skirtinga, galima pagrįstai teigti, jog labai didelės dalys rinkoje, išskyrus tam tikras išskirtines aplinkybes, yra dominuojančios padėties egzistavimo įrodymas. Įmonė turinti labai didelę rinkos dalį ir išlaikanti ją tam tikrą laiką dėl savo gamybos apimties ir tiekimo masto, kai nėra kitų įmonių, turinčių daug mažesnes rinkos dalis ir galinčių greitai patenkinti tų įmonių, kurios norėtų nutraukti ryšius su didžiausią rinkos dalį turinčia įmone, poreikius, tos dalies dėka turi galią ir tampa neišvengiamu prekybiniu partneriu. Labai didelė rinkos dalis tai įmonei ilgą laiką užtikrina veiksmų laisvę, kuri yra išimtinis dominuojančios padėties požymis“. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas reikalauja, kad būtų ištirti ir kiti veiksniai.
Nors ir nėra labai didelės rinkos dalies griežto apibrėžimo, bet praktikoje (pvz., 27/76 United Brands prieš Komisiją byloje) kaip dominuojančios būdavo pripažįstamos mažiau nei 50 proc. rinkos turinčios įmonės, nors kita vertus, Hoffman La Roche & Co. AG prieš Komisiją byloje Teisingumo Teismas nepripažino, kad ši įmonė, užimdama 41 proc. rinkos, dominavo vieno vitamino rinkoje. Analogiškai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Kita vertus, atsižvelgiant į kitus vertinimo kriterijus tokia prezumpcija gali būti paneigta. Taigi, ir pagal Europos Sąjungos, ir pagal nacionalinę teisę rinkos dalis tėra vienas iš kriterijų vertinant, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį rinkoje. Todėl vienintelis dalykas, kuris bus pasiektas priėmus siunčiamu projektu siūlomus pakeitimus, tai įrodinėjimo dėl dominuojančios padėties rinkoje užėmimo naštos perkėlimas bankui, kai tik jo užimančios rinkos dalis pasiektų 30 proc. Šiuo atžvilgiu pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastaba, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, kodėl šiuo atžvilgiu reikia išskirti bankus iš kitų subjektų. Kyla klausimas, ar buvo atlikta kokia analizė ar tyrimas, pagal kurių rezultatus būtų galima pagrįstai spręsti, kad bankams galima taikyti mažesnį procentą sprendžiant, ar jis užima dominuojančią padėtį rinkoje.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad informacija apie Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų turtą rodo, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencinės sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Tačiau tokio teiginio pagrįstumas kelia abejonių. Todėl keltinas klausimas, ar pritarus siūlomam reguliavimui ir sumažinus atitinkamą procentinį dydį bankams būtų išlaikytas proporcingumo principas, kuris reikalauja, kad pasirinka priemonė būtų tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams, t.y. priemonė nebūtų griežtesnė, nei būtina tikslui pasiekti ir kuo mažiau ribotų asmenų teises. Jei nėra pagrįstų tyrimų, leidžiančių teigti, kad šiame ūkio sektoriuje egzistuoja specifinės problemos, kurias išspręstų būtent tokios, kaip teikiamu projektu siūlomos, prezumpcijos nustatymas, gali kilti abejonių, ar tokia reguliavimo priemonė yra tinkama pasiekti iškeltus tikslus ir dėl to, ar ji atitinka proporcingumo principą. Šiuo atžvilgiu svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teisėkūroje vadovaujamasi proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas reikalauja teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus aiškus ir nedviprasmiškas.
Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas aiškinamajame rašte nėra paremtas aiškiais, logiškais ir pagrįstais motyvais abejotina, ar jis gali būti laikomas atitinkančiu minėtose Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-07-031 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjęs Konkurencijos įstatymo Nr. VI11-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Projektą) teikia pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma įteisinti tokį reguliavimą, kad bankas būtų laikomas užimančiu dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Taip pat, jei neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus bankų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentus ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Dėl aiškinamajame rašte pateiktų argumentų Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų kontroliuojamo turto dalys pasiskirsto nuo 16 iki 28 procentų rinkos. Teigiama, kad tokie duomenys rodo, kad būtina kovoti prieš numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimančius didžiuosius komercinius bankus. Dominuojančios padėties prezumpcija Konkurencijos įstatyme numatyta tam, kad peržengus tam tikrą rinkos koncentracijos ribą, ūkio subjektai būtų vertinami dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
Tai reiškia, kad vien tai, jog atskiras subjektas užima dominuojančią padėtį, dar nereiškia, kad yra pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas. Didesnės nei bendrosios 40 procentų, ar tuo labiau siūlomos 30 procentų rinkos kontroliavimas, pats savaime nėra pažeidimas. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejai numatyti Konkurencijos įstatymo 7 str., tai yra tada, kai atliekami įvairūs veiksmai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Tokia nuostata suponuoja, kad įstatymų leidėjas, numatydamas skirtingas dominuojančios padėties prezumpcijos ribas, turi aiškiai ir argumentuotai nurodyti priežastis, kodėl, jo manymu, piktnaudžiavimai rinkos dalimi gali pasireikšti kontroliuojant mažesnę rinkos dalį, nei nustatyta bendrojoje dominuojančios padėties prezumpcijoje. Projekto rengėjai tam nepateikia jokių argumentų. Dėl to galima manyti, kad toks specialus bankų sektoriaus reguliavimas neturi jokio pagrindo. Be to, kaip nurodo Projekto autoriai, pati bankų rinka tarp žaidėjų pasiskirsčiusi apylygiai. Tai reiškia, kad piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi praktiškai nėra galimybių ir mažesnė dominavimo prezumpcija neturi prasmės. Reikia atkreipti dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencinės sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Tačiau patys Projekto rengėjai nurodo, kad skirtingi bankai kontroliuoja nuo 16 iki 28 procentų rinkos. Dėl šios priežasties žodžiai "monopolinė padėtis" vartojami nesiremiant ekonomine logika.
Rinkos koncentracijos pasiskirstymas tarp skirtingų subjektų rodo, kad šioje rinkoje nėra nei monopolisto, nei banko užimančio dominuojančią padėtį. Dėl dominavimo prezumpcijos nustatymo Reikia atkreipti dėmesį, kad nėra objektyvių duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai apskaičiuoti bankų užimamą rinkos padėtį. Bankų rinkos koncentracija skaičiuojama ne tik pagal projekto rengėjų nurodytą bankų turtą, tačiau kartu ir pagal paskolų bei indelių portfelius. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad dėl skirtingų paslaugų bankai konkuruoja su kitų rinkų žaidėjais. Pavyzdžiui bankų sektorius nėra izoliuotas. Teikdami įvairias paslaugas bankai konkuruoja su kitų sektorių žaidėjais. Tai jaučiama kredito, lizingų, draudimo, pensijų kaupimo ir kt. rinkose. Dėl šios priežasties bus itin sunku tiksliai apsibrėžti rinką ir tuo pačiu įvertinti rinkos koncentraciją. Atkreipiame dėmesį, kad toks išskirtinis bankų teisinis pažeis ūkio subjektų teisinių lūkesčių ir teisinio tikrumo principą. Tam, kad galėtų planuoti savo veiklą verslui reikalinga pastovi ekonomine aplinka, kurioje teisinis reguliavimas yra stabilus. Nepagrįstai diferencijuojamas ir neproporcingai griežtinamas reguliavimas apsunkins bankų veiklą. Bankų sektorius yra pakankamai dinamiška ūkinė veikla. Tai reiškia, kad užsienio kapitalo bankams nebūtų didelių sunkumų tiesiog perkelti savo įmonių veiklą į kitas šalis. Nors tai ir sukeltų tam tikrų trumpalaikių teisinių ir finansinių padarinių bankams, tačiau ilgalaikę žalą patirtų valstybė, kuri surinktų mažiau mokesčių. Taip pat reikia pastebėti, kad kitose ES šalyse dominavimo prezumpcija arba apskritai nenumatoma arba daugeliu atveju yra bent 40 procentų rinkos koncentracijos vienam rinkos žaidėjui. Specialios dominavimo ribos prezumpcijos bankų sektoriui kitose šalyse apskritai nėra.
Dėl lygiateisiškumo ir proporcingumo principų Projektu siekiama sugriežtinti specifinių verslo subjektų - bankų veiklą, siekiant apsaugoti tiekėjus nuo nesąžiningų bankų veiksmų. Toks įstatymo sugriežtinimas vienai ūkinei veiklai kelia abejonių dėl įstatymo pagrįstumo. Atskiros ir dar griežtesnės dominavimo prezumpcijos taikymas bankų sektoriui nepagrįstai išskiria šią ūkio šaką iš kitų, o įmonės užsiimančios mažmenine prekyba yra diskriminuojamos, palyginti su kitomis ūkio šakomis. Toks išskirtinis reguliavimas turi būti argumentuotas. Tuo tarpu Projekto rengėjai nepateikia jokių reikšmingų argumentų, kodėl turėtų būti taikomas išskirtinis teisinis reguliavimas. Dėl šios priežasties reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 str. įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato principus, kuriais vadovaujamasi siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Visiems naujiems teisės aktams galioja tikslingumo reikalavimas, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tada, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitokiomis priemonėmis, ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę naštą ir nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Projektas neatitinka nė vieno iš šių reikalavimų. Net neįmanoma vertinti, ar šiuo įstatymu bus pasiekti numatyti tikslai vien todėl, kad jie apskritai nėra numatyti. Projekto tikslų neapibrėžtumas kartu suponuoja ir tai, kad siūlomas reguliavimas yra neproporcingai griežtas, nes nėra aišku, ko tuo siekiama. Išvados
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2015-07-081
(1) 2015 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Daukšys pateikė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas). Projekte siūloma pakeisti Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį papildant, kad, jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad bankas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus bankų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
(2) Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iš komercinių bankų ir užsienio filialų turto Lietuvoje „Swedbank", AB užima 26 proc., AB SEB bankas - 28 proc., AB DNB bankas - 16 proc., užsienio bankų filialais ~ 21 proc. Seimo nario teigimu, šie duomenys rodo, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencijos sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams.
(3) Aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kodėl šiuo metu galiojanti 40 proc. ir 70 proc. dominuojančios padėties prezumpcija nėra pakankama ir kuo bankai išsiskiria, kad jų veiklai yra reikalingas specifinis reguliavimas. Taip pat nėra nurodoma, kaip dominuojančios padėties prezumpcijos sumažinimas prisidėtų prie tvarios konkurencijos sąlygų, kai pats ūkio subjektų dominavimas nėra draudžiamas.
Konkurencijos tarybos nuomone, toks reguliavimas galimai turėtų poveikį bankų veiklai ir padidintų administracinę naštą bankams - bankai turėtų įrodyti, jog turėdami atitinkamai 30 proc. ir 55 proc. jie, vis dėlto, nedominuoja. Be to, aiškinamajame rašte nėra aiškiai nurodyti Projektu siekiami tikslai, nėra įvertintas tokio reguliavimo būtinumas bei proporcingumas siekiamiems tikslams. 1. Dėl ūkio subjektų dominavimo
(4) Dominuojanti padėtis suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Atitinkamos rinkos dalis savaime nėra pagrindas pripažinti ūkio subjektą (-us) dominuojančiu (-ais). Tam, kad ūkio subjektą (-us) būtų pagrindas pripažinti dominuojančiu (-ais), reikia įvertinti, ar ūkio subjektas (-ai) turi galimybę veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darydamas (-i) poveikį kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje. Be rinkos dalies skaičiavimo, nustatant dominuojančią padėtį, atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip: dominuojančios (-ių) įmonės (-ių) ir jos konkurentų padėtis rinkoje, įėjimo į rinką ir plėtimosi joje galimybės bei kompensuojamoji pirkėjų galia. Iš esmės analogiška dominuojančios padėties samprata įtvirtinta ir Europos Komisijos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taikant Europos Sąjungos konkurencijos teisę konkrečiose bylose dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
Europos Komisija nurodo, jog, remiantis esama praktika, dominuojančios padėties buvimas mažai tikėtinas, jei įmonės rinkos dalis yra mažesnė nei 40 proc.
(5) Taigi, ūkio subjekto (-ų) užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo įrodymas. Nepaisant Konkurencijos įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, Konkurencijos taryba, siekdama nustatyti ūkio subjekto (-ų) dominuojančią padėtį, turėtų įvertinti ir kirus veiksnius, kurie galėtų trukdyti ūkio subjektui (-ams) veikti pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų arba įgalintų ūkio subjektą (-us) daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje. Be to, net ir nustačius bankams mažesnę dominavimo prezumpciją Konkurencijos taryba bei Lietuvos teismai, nagrinėdami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylas ir siekdami Lietuvos konkurencijos teisės suderinimo su Europos Sąjungos teise bei vieningo Europos Sąjungos konkurencijos teisės taikymo, privalėtų vadovautis Europos Sąjungos institucijų praktika, vertindama bankų dominuojančią padėtį. Tokią pareigą numato Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis bei 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo. 2. Dėl Projektu siekiamų tikslų
(6) Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama sudaryti tvarios konkurencijos sąlygas numanomai monopolinę padėtį užimantiems didiesiems Lietuvos komerciniams bankams. Vis dėlto, Projektu siūlomos numatyti atitinkamos rinkos dalys, kurias nustačius būtų galima preziumuoti, jog bankai užima dominuojančią padėtį bet kuriuo atveju savaime nebūtų pagrindas pripažinti bankus dominuojančiais ir taikyti jiems Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus.
Kaip ir pagal dabar galiojančią Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, bankų dominavimui pripažinti reikėtų nustatyti, kad jie turi galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką ar gali veikti rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų bei vartotojų. Esant tokiai situacijai nėra aišku, kaip Projekte siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie aiškinamajame rašte deklaruojamo tikslo - sudaryti tvarios konkurencijos sąlygas - įgyvendinimo. Bankai, net ir turėdami 30 proc. ar 55 proc. atitinkamos rinkos, galėtų įrodyti, jog jie nedominuoja.
(7) Be to, Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama, kodėl nėra pakankamas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir dėl kokių reikšmingų priežasčių ar aplinkybių bankų atžvilgiu turėtų būti taikomos specialios nuostatos. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad naujas reguliavimas, turintis poveikį ūkinei veiktai, turi atitikti konstitucinius principus: ūkinės veiklos laisvę riboti galima tik įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
(8) Projekto aiškinamajame rašte nurodyti motyvai neleidžia įvertinti nei siūlomo teisinto reguliavimo reikalingumo ar pagrįstumo, nei kaip jis prisidėtų siekiant deklaruojamų tvarios konkurencijos sąlygų, nei siūlomų priemonių proporcingumo.
Dėl to ir aiškinamajame rašte daroma išvada, jog priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma, kelia pagrįstų abejonių.
(9) Konkurencijos tarybos nuomone, kiek tai susiję su Konkurencijos tarybos kompetencija, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas įvertinti bankų veiksmams, jeigu jie piktnaudžiautų turima dominuojančia padėtimi. Tuo tarpu siūlomas reglamentavimas padidintų bankams tenkančią administravimo naštą ir turėtų poveikį jų ūkinei veiklai, tačiau nėra aišku, kaip jis prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos sąlygų. Juolab, kad ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog: „Įstatymo Įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos neturės“. Todėl visų pirma turi būti aiškiai identifikuota tam tikro specialaus reglamentavimo būtinybė, išskiriant konkrečią problemą, kurios neišsprendžia galiojantis teisinis reguliavimas. Be to, nėra galima įvertinti, ar toks reguliavimas, turintis poveiki ūkinei veiklai, atitinka
(7) pastraipoje nurodytus konstitucinius principus. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
nutarimas Nr. 540 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3217 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
siūloma bankams, kaip ir mažmeninę prekybą vykdantiems ūkio subjektams, nustatyti mažesnę rinkos dalies, kurią užimant būtų preziumuojama dominuojanti padėtis, ribą (30 procentų ir 55 procentus kelių veikiančių bankų atžvilgiu). Pats Įstatymo projekto tikslas – tvari konkurencija – nepagrįstas, nes neatskleidžiama, kokią problemą siekiama spręsti. Be to, nepagrįstai bankininkystės sektorius išskiriamas iš kitų sektorių, nes teisinio reguliavimo išimtys turi būti tik objektyviai būtinos ir pagrįstos. Kadangi Įstatymo projektas stokoja tinkamo pagrindimo, nebus užtikrintas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principų tinkamas įgyvendinimas. 2. Užimti dominuojančią padėtį savaime nedraudžiama (tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 7 straipsnio nuostatų; šio straipsnio nuostatas pažeidžia konkretūs veiksmai, atliekami užimant dominuojančią padėtį, tai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi), o kaip visuotinai pripažinta konkurencijos teisėje ir nurodyta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) paaiškinimuose dėl dominuojančios padėties nustatymo, patvirtintuose Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.
dominuojančios padėties nustatymo“ (toliau – Paaiškinimai), ūkio subjekto užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo kriterijus. Konkurencijos teisės požiūriu reikia vertinti ir kitus veiksnius, tokius kaip rinkos dalių pasiskirstymas ir stabilumas, tikėtini rinkos struktūros pokyčiai, taip pat įėjimo į rinką kliūtys ir kita. Bendram dominavimui nustatyti papildomai reikia įrodyti, kad ūkio subjektai elgiasi lygiagrečiai, vengia tarpusavio konkurencijos (Paaiškinimų 29–31 punktai). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos taryba vertins ir kitus veiksnius, kurie galėtų trukdyti ūkio subjektui veikti pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų tuo atveju, jeigu jo turima atitinkamos rinkos dalis yra didelė, arba leistų ūkio subjektui, turinčiam palyginti nedidelę rinkos dalį, vis dėlto daryti vienpusę lemiamą įtaką. Dėl šių priežasčių Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos rinkos dalys – tik dominavimo prezumpcija. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas savaime neprisidėtų prie konkurencijos tarp bankų didinimo, o šiuo metu
priemonės yra pakankamos ir tinkamos. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą XIIP-3217, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3217“ patvirtintą išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: už - 8; prieš - 0; susilaikė - 5. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos atstovas K.Šukvietis, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas,
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-161 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priešingai, bankas užima dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Tokiu būdu siūloma bankus išskirti iš kitų ūkio subjektų, kaip tai yra padaryta su mažmenine prekyba besiverčiančiais ūkio subjektais. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, kodėl reikia išskirti bankus iš kitų ūkio subjektų. Bankų, kaip ir kitų ūkio subjektų, dominuojanti padėtis savaime nėra neteisėtas dalykas, o įstatyme įtvirtinta dominuojančios padėties prezumpcija gali būti paneigta, taikant keičiamame straipsnyje nustatytus dominuojančią padėtį nulemiančius kriterijus.
Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių dominuojančios padėties prezumpcija įstatymuose nėra įtvirtinta, o ten, kur ji įtvirtinta, ji nėra diferencijuojama pagal atskiras ūkio šakas. Abejotina, ar pritarus projektui būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte keliami tikslai – sudaryti tvarias konkurencines sąlygas numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Pagal galiojančius įstatymus Konkurencijos taryba gali pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir tais atvejais, kai ūkio subjektas, įskaitant ir bankus, neužima tiek procentų rinkos, kiek nurodyta keičiamame įstatyme. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytus principus, konkrečiai – proporcingumo ir efektyvumo. Pritarti. Juridinės technikos pastabų nėra pateikta. 1
į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 127 straipsnio 4 dalies ir
institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios valstybes nares įpareigoja konsultuotis su Europos Centriniu Banku dėl visų teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencija, svarstytina galimybė dėl teikiamo projekto nuostatų konsultuotis su Europos Centriniu Banku. Nepritarti. Pareiga konsultuotis su Europos Centriniu Banku dėl įstatymo projekto nuostatų nekyla, nes, vadovaujantis 1998 m. birželio 29 d.
Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisės akto projekto nuostatos nedaro esminės įtakos finansų institucijų ir rinkų stabilumui, taigi, įstatymo projekto nuostatos nepriklauso ECB kompetencijai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-07-031 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjęs Konkurencijos įstatymo Nr. VI11-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Projektą) teikia pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma įteisinti tokį reguliavimą, kad bankas būtų laikomas užimančiu dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Taip pat, jei neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus bankų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentus ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Dėl aiškinamajame rašte pateiktų argumentų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų kontroliuojamo turto dalys pasiskirsto nuo 16 iki 28 procentų rinkos. Teigiama, kad tokie duomenys rodo, kad būtina kovoti prieš numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimančius didžiuosius komercinius bankus. Dominuojančios padėties prezumpcija Konkurencijos įstatyme numatyta tam, kad peržengus tam tikrą rinkos koncentracijos ribą, ūkio subjektai būtų vertinami dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Tai reiškia, kad vien tai, jog atskiras subjektas užima dominuojančią padėtį, dar nereiškia, kad yra pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas.
Didesnės nei bendrosios 40 procentų, ar tuo labiau siūlomos 30 procentų rinkos kontroliavimas, pats savaime nėra pažeidimas. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejai numatyti Konkurencijos įstatymo 7 str., tai yra tada, kai atliekami įvairūs veiksmai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Tokia nuostata suponuoja, kad įstatymų leidėjas, numatydamas skirtingas dominuojančios padėties prezumpcijos ribas, turi aiškiai ir argumentuotai nurodyti priežastis, kodėl, jo manymu, piktnaudžiavimai rinkos dalimi gali pasireikšti kontroliuojant mažesnę rinkos dalį, nei nustatyta bendrojoje dominuojančios padėties prezumpcijoje. Projekto rengėjai tam nepateikia jokių argumentų. Dėl to galima manyti, kad toks specialus bankų sektoriaus reguliavimas neturi jokio pagrindo. Be to, kaip nurodo Projekto autoriai, pati bankų rinka tarp žaidėjų pasiskirsčiusi apylygiai. Tai reiškia, kad piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi praktiškai nėra galimybių ir mažesnė dominavimo prezumpcija neturi prasmės. Reikia atkreipti dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencinės sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Tačiau patys Projekto rengėjai nurodo, kad skirtingi bankai kontroliuoja nuo 16 iki 28 procentų rinkos. Dėl šios priežasties žodžiai „monopolinė padėtis“ vartojami nesiremiant ekonomine logika. Rinkos koncentracijos pasiskirstymas tarp skirtingų subjektų rodo, kad šioje rinkoje nėra nei monopolisto, nei banko užimančio dominuojančią padėtį. Dėl dominavimo prezumpcijos nustatymo Reikia atkreipti dėmesį, kad nėra objektyvių duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai apskaičiuoti bankų užimamą rinkos padėtį.
Bankų rinkos koncentracija skaičiuojama ne tik pagal projekto rengėjų nurodytą bankų turtą, tačiau kartu ir pagal paskolų bei indelių portfelius. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad dėl skirtingų paslaugų bankai konkuruoja su kitų rinkų žaidėjais. Pavyzdžiui bankų sektorius nėra izoliuotas. Teikdami įvairias paslaugas bankai konkuruoja su kitų sektorių žaidėjais. Tai jaučiama kredito, lizingų, draudimo, pensijų kaupimo ir kt. rinkose. Dėl šios priežasties bus itin sunku tiksliai apsibrėžti rinką ir tuo pačiu įvertinti rinkos koncentraciją. Atkreipiame dėmesį, kad toks išskirtinis bankų teisinis pažeis ūkio subjektų teisinių lūkesčių ir teisinio tikrumo principą. Tam, kad galėtų planuoti savo veiklą verslui reikalinga pastovi ekonomine aplinka, kurioje teisinis reguliavimas yra stabilus. Nepagrįstai diferencijuojamas ir neproporcingai griežtinamas reguliavimas apsunkins bankų veiklą. Bankų sektorius yra pakankamai dinamiška ūkinė veikla. Tai reiškia, kad užsienio kapitalo bankams nebūtų didelių sunkumų tiesiog perkelti savo įmonių veiklą į kitas šalis. Nors tai ir sukeltų tam tikrų trumpalaikių teisinių ir finansinių padarinių bankams, tačiau ilgalaikę žalą patirtų valstybė, kuri surinktų mažiau mokesčių. Taip pat reikia pastebėti, kad kitose ES šalyse dominavimo prezumpcija arba apskritai nenumatoma arba daugeliu atveju yra bent 40 procentų rinkos koncentracijos vienam rinkos žaidėjui. Specialios dominavimo ribos prezumpcijos bankų sektoriui kitose šalyse apskritai nėra. Dėl lygiateisiškumo ir proporcingumo principų Projektu siekiama sugriežtinti specifinių verslo subjektų – bankų veiklą, siekiant apsaugoti tiekėjus nuo nesąžiningų bankų veiksmų. Toks įstatymo sugriežtinimas vienai ūkinei veiklai kelia abejonių dėl įstatymo pagrįstumo.
Atskiros ir dar griežtesnės dominavimo prezumpcijos taikymas bankų sektoriui nepagrįstai išskiria šią ūkio šaką iš kitų, o įmonės užsiimančios mažmenine prekyba yra diskriminuojamos, palyginti su kitomis ūkio šakomis. Toks išskirtinis reguliavimas turi būti argumentuotas. Tuo tarpu Projekto rengėjai nepateikia jokių reikšmingų argumentų, kodėl turėtų būti taikomas išskirtinis teisinis reguliavimas. Dėl šios priežasties reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 str. įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato principus, kuriais vadovaujamasi siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Visiems naujiems teisės aktams galioja tikslingumo reikalavimas, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tada, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitokiomis priemonėmis, ir proporcingumo principas, reiškiantis, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę naštą ir nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Projektas neatitinka nė vieno iš šių reikalavimų. Net neįmanoma vertinti, ar šiuo įstatymu bus pasiekti numatyti tikslai vien todėl, kad jie apskritai nėra numatyti. Projekto tikslų neapibrėžtumas kartu suponuoja ir tai, kad siūlomas reguliavimas yra neproporcingai griežtas, nes nėra aišku, ko tuo siekiama. Išvados Dėl nurodytų priežasčių LLRI siūlo nepritarti Projektui. Nepritarti. Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2015-07-081
(1) 2015 m. birželio 10 d.
Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Daukšys pateikė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas). Projekte siūloma pakeisti Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį papildant, kad, jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad bankas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus bankų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
(2) Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iš komercinių bankų ir užsienio filialų turto Lietuvoje „Swedbank“, AB užima 26 proc., AB SEB bankas – 28 proc., AB DNB bankas – 16 proc., užsienio bankų filialais ~ 21 proc. Seimo nario teigimu, šie duomenys rodo, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencijos sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams.
(3) Aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kodėl šiuo metu galiojanti 40 proc. ir 70 proc. dominuojančios padėties prezumpcija nėra pakankama ir kuo bankai išsiskiria, kad jų veiklai yra reikalingas specifinis reguliavimas. Taip pat nėra nurodoma, kaip dominuojančios padėties prezumpcijos sumažinimas prisidėtų prie tvarios konkurencijos sąlygų, kai pats ūkio subjektų dominavimas nėra draudžiamas. Konkurencijos tarybos nuomone, toks reguliavimas galimai turėtų poveikį bankų veiklai ir padidintų administracinę naštą bankams – bankai turėtų įrodyti, jog turėdami atitinkamai 30 proc. ir 55 proc. jie, vis dėlto, nedominuoja.
Be to, aiškinamajame rašte nėra aiškiai nurodyti Projektu siekiami tikslai, nėra įvertintas tokio reguliavimo būtinumas bei proporcingumas siekiamiems tikslams. 1. Dėl ūkio subjektų dominavimo
(4) Dominuojanti padėtis suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Atitinkamos rinkos dalis savaime nėra pagrindas pripažinti ūkio subjektą (-us) dominuojančiu (-ais). Tam, kad ūkio subjektą (-us) būtų pagrindas pripažinti dominuojančiu (-ais), reikia įvertinti, ar ūkio subjektas (-ai) turi galimybę veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darydamas (-i) poveikį kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje. Be rinkos dalies skaičiavimo, nustatant dominuojančią padėtį, atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip: dominuojančios (-ių) įmonės (-ių) ir jos konkurentų padėtis rinkoje, įėjimo į rinką ir plėtimosi joje galimybės bei kompensuojamoji pirkėjų galia. Iš esmės analogiška dominuojančios padėties samprata įtvirtinta ir Europos Komisijos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taikant Europos Sąjungos konkurencijos teisę konkrečiose bylose dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Europos Komisija nurodo, jog, remiantis esama praktika, dominuojančios padėties buvimas mažai tikėtinas, jei įmonės rinkos dalis yra mažesnė nei 40 proc.
(5) Taigi, ūkio subjekto (-ų) užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo įrodymas.
Nepaisant Konkurencijos įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, Konkurencijos taryba, siekdama nustatyti ūkio subjekto (-ų) dominuojančią padėtį, turėtų įvertinti ir kirus veiksnius, kurie galėtų trukdyti ūkio subjektui (-ams) veikti pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų arba įgalintų ūkio subjektą (-us) daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje. Be to, net ir nustačius bankams mažesnę dominavimo prezumpciją Konkurencijos taryba bei Lietuvos teismai, nagrinėdami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylas ir siekdami Lietuvos konkurencijos teisės suderinimo su Europos Sąjungos teise bei vieningo Europos Sąjungos konkurencijos teisės taikymo, privalėtų vadovautis Europos Sąjungos institucijų praktika, vertindama bankų dominuojančią padėtį. Tokią pareigą numato Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis bei 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo. 2. Dėl Projektu siekiamų tikslų
(6) Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama sudaryti tvarios konkurencijos sąlygas numanomai monopolinę padėtį užimantiems didiesiems Lietuvos komerciniams bankams. Vis dėlto, Projektu siūlomos numatyti atitinkamos rinkos dalys, kurias nustačius būtų galima preziumuoti, jog bankai užima dominuojančią padėtį bet kuriuo atveju savaime nebūtų pagrindas pripažinti bankus dominuojančiais ir taikyti jiems Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus.
Kaip ir pagal dabar galiojančią Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, bankų dominavimui pripažinti reikėtų nustatyti, kad jie turi galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką ar gali veikti rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų bei vartotojų. Esant tokiai situacijai nėra aišku, kaip Projekte siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie aiškinamajame rašte deklaruojamo tikslo – sudaryti tvarios konkurencijos sąlygas – įgyvendinimo. Bankai, net ir turėdami 30 proc. ar 55 proc. atitinkamos rinkos, galėtų įrodyti, jog jie nedominuoja.
(7) Be to, Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama, kodėl nėra pakankamas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir dėl kokių reikšmingų priežasčių ar aplinkybių bankų atžvilgiu turėtų būti taikomos specialios nuostatos. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad naujas reguliavimas, turintis poveikį ūkinei veiktai, turi atitikti konstitucinius principus: ūkinės veiklos laisvę riboti galima tik įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
(8) Projekto aiškinamajame rašte nurodyti motyvai neleidžia įvertinti nei siūlomo teisinto reguliavimo reikalingumo ar pagrįstumo, nei kaip jis prisidėtų siekiant deklaruojamų tvarios konkurencijos sąlygų, nei siūlomų priemonių proporcingumo.
Dėl to ir aiškinamajame rašte daroma išvada, jog priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma, kelia pagrįstų abejonių. (9) Konkurencijos tarybos nuomone, kiek tai susiję su Konkurencijos tarybos kompetencija, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas įvertinti bankų veiksmams, jeigu jie piktnaudžiautų turima dominuojančia padėtimi. Tuo tarpu siūlomas reglamentavimas padidintų bankams tenkančią administravimo naštą ir turėtų poveikį jų ūkinei veiklai, tačiau nėra aišku, kaip jis prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos sąlygų. Juolab, kad ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog: „Įstatymo Įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos neturės“. Todėl visų pirma turi būti aiškiai identifikuota tam tikro specialaus reglamentavimo būtinybė, išskiriant konkrečią problemą, kurios neišsprendžia galiojantis teisinis reguliavimas. Be to, nėra galima įvertinti, ar toks reguliavimas, turintis poveiki ūkinei veiklai, atitinka
(7) pastraipoje nurodytus konstitucinius principus. Nepritarti. Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 2.
Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-08-04 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-3217 pažymime, kad laisvos konkurencijos principas yra Europos Sąjungos ekonominės tvarkos šerdis, todėl daug Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų tiesiogiai ar netiesiogiai yra skirtos laisvos konkurencijos sąlygoms kurti ir palaikyti. Europos Sąjunga sukuria sistemą, kuri užtikrina, kad konkurencija bendrojoje rinkoje nebus pažeidžiama, o tokia užduotis pirmiausia yra realizuojama Sutarties nuostatomis, kuriomis reguliuojama privačių įmonių veiklą ar siekiama pašalinti valstybinių institucijų daromas kliūtis laisvai prekybai. Nacionaliniame lygmenyje valstybės narės yra laisvos priimti ES teisės nuostatoms neprieštaraujančius teisės aktus, todėl teoriškai Lietuvos Respublika gali nacionaliniu įstatymu nustatyti, kokį procentinį rinkos dydį įmonė turi užimti, kad būtų laikoma užimančia dominuojančią padėtį rinkoje, nors Europos Sąjungos teisės aktuose bei daugelio valstybių narių teisėje konkretus rinkos dalies dydis, kurį pasiekusi įmonė laikoma užimančia dominuojančią padėtį, nėra nustatytas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo požiūrį į įmonės dominavimą rinkoje išreiškė byloje 322/81 Michelin prieš Komisiją: „Tai reiškia esamą įmonės ekonominę galią, kuri, suteikdama galimybę tai įmonei veikti plačiu mastu nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų bei vartotojų, trukdo atitinkamoje rinkoje palaikyti veiksmingą konkurenciją“. Tačiau pastebėtina, kad net jei valstybė nustato konkretų rinkos dalies dydį, tai yra tik prezumpcija, kad tokią rinkos dalį užimanti įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje. Byloje 85/76 Hoffman La Roche & Co.
AG prieš Komisiją Teisingumo Teismas nurodė, kad didelė dalis rinkos yra dominuojančios padėties įrodymas, bet ne jos lemiamas veiksnys: „Nors rinkos dalių svarba atskirose rinkose gali būti skirtinga, galima pagrįstai teigti, jog labai didelės dalys rinkoje, išskyrus tam tikras išskirtines aplinkybes, yra dominuojančios padėties egzistavimo įrodymas. Įmonė turinti labai didelę rinkos dalį ir išlaikanti ją tam tikrą laiką dėl savo gamybos apimties ir tiekimo masto, kai nėra kitų įmonių, turinčių daug mažesnes rinkos dalis ir galinčių greitai patenkinti tų įmonių, kurios norėtų nutraukti ryšius su didžiausią rinkos dalį turinčia įmone, poreikius, tos dalies dėka turi galią ir tampa neišvengiamu prekybiniu partneriu. Labai didelė rinkos dalis tai įmonei ilgą laiką užtikrina veiksmų laisvę, kuri yra išimtinis dominuojančios padėties požymis“. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas reikalauja, kad būtų ištirti ir kiti veiksniai. Nors ir nėra labai didelės rinkos dalies griežto apibrėžimo, bet praktikoje (pvz., 27/76 United Brands prieš Komisiją byloje) kaip dominuojančios būdavo pripažįstamos mažiau nei 50 proc. rinkos turinčios įmonės, nors kita vertus, Hoffman La Roche & Co. AG prieš Komisiją byloje Teisingumo Teismas nepripažino, kad ši įmonė, užimdama 41 proc. rinkos, dominavo vieno vitamino rinkoje. Analogiškai Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Kita vertus, atsižvelgiant į kitus vertinimo kriterijus tokia prezumpcija gali būti paneigta. Taigi, ir pagal Europos Sąjungos, ir pagal nacionalinę teisę rinkos dalis tėra vienas iš kriterijų vertinant, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį rinkoje.
Todėl vienintelis dalykas, kuris bus pasiektas priėmus siunčiamu projektu siūlomus pakeitimus, tai įrodinėjimo dėl dominuojančios padėties rinkoje užėmimo naštos perkėlimas bankui, kai tik jo užimančios rinkos dalis pasiektų 30 proc. Šiuo atžvilgiu pažymime, kad sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastaba, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiami argumentai, kodėl šiuo atžvilgiu reikia išskirti bankus iš kitų subjektų. Kyla klausimas, ar buvo atlikta kokia analizė ar tyrimas, pagal kurių rezultatus būtų galima pagrįstai spręsti, kad bankams galima taikyti mažesnį procentą sprendžiant, ar jis užima dominuojančią padėtį rinkoje. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad informacija apie Lietuvoje veikiančių komercinių ir užsienio bankų filialų turtą rodo, kad būtina imtis priemonių ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos tvarios konkurencinės sąlygos numanomai monopolinę padėtį Lietuvoje užimantiems didiesiems komerciniams bankams. Tačiau tokio teiginio pagrįstumas kelia abejonių. Todėl keltinas klausimas, ar pritarus siūlomam reguliavimui ir sumažinus atitinkamą procentinį dydį bankams būtų išlaikytas proporcingumo principas, kuris reikalauja, kad pasirinka priemonė būtų tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams, t.y. priemonė nebūtų griežtesnė, nei būtina tikslui pasiekti ir kuo mažiau ribotų asmenų teises. Jei nėra pagrįstų tyrimų, leidžiančių teigti, kad šiame ūkio sektoriuje egzistuoja specifinės problemos, kurias išspręstų būtent tokios, kaip teikiamu projektu siūlomos, prezumpcijos nustatymas, gali kilti abejonių, ar tokia reguliavimo priemonė yra tinkama pasiekti iškeltus tikslus ir dėl to, ar ji atitinka proporcingumo principą.
Šiuo atžvilgiu svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teisėkūroje vadovaujamasi proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas reikalauja teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas aiškinamajame rašte nėra paremtas aiškiais, logiškais ir pagrįstais motyvais abejotina, ar jis gali būti laikomas atitinkančiu minėtose Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-06-01 Nutarimas Nr. 540 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3217 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
siūloma bankams, kaip ir mažmeninę prekybą vykdantiems ūkio subjektams, nustatyti mažesnę rinkos dalies, kurią užimant būtų preziumuojama dominuojanti padėtis, ribą (30 procentų ir 55 procentus kelių veikiančių bankų atžvilgiu). Pats Įstatymo projekto tikslas – tvari konkurencija – nepagrįstas, nes neatskleidžiama, kokią problemą siekiama spręsti. Be to, nepagrįstai bankininkystės sektorius išskiriamas iš kitų sektorių, nes teisinio reguliavimo išimtys turi būti tik objektyviai būtinos ir pagrįstos. Kadangi Įstatymo projektas stokoja tinkamo pagrindimo, nebus užtikrintas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principų tinkamas įgyvendinimas. 2. Užimti dominuojančią padėtį savaime nedraudžiama (tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 7 straipsnio nuostatų; šio straipsnio nuostatas pažeidžia konkretūs veiksmai, atliekami užimant dominuojančią padėtį, tai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi), o kaip visuotinai pripažinta konkurencijos teisėje ir nurodyta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) paaiškinimuose dėl dominuojančios padėties nustatymo, patvirtintuose Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ (toliau – Paaiškinimai), ūkio subjekto užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo kriterijus. Konkurencijos teisės požiūriu reikia vertinti ir kitus veiksnius, tokius kaip rinkos dalių pasiskirstymas ir stabilumas, tikėtini rinkos struktūros pokyčiai, taip pat įėjimo į rinką kliūtys ir kita.
Bendram dominavimui nustatyti papildomai reikia įrodyti, kad ūkio subjektai elgiasi lygiagrečiai, vengia tarpusavio konkurencijos (Paaiškinimų 29–31 punktai). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos taryba vertins ir kitus veiksnius, kurie galėtų trukdyti ūkio subjektui veikti pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų tuo atveju, jeigu jo turima atitinkamos rinkos dalis yra didelė, arba leistų ūkio subjektui, turinčiam palyginti nedidelę rinkos dalį, vis dėlto daryti vienpusę lemiamą įtaką. Dėl šių priežasčių Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos rinkos dalys – tik dominavimo prezumpcija. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas savaime neprisidėtų prie konkurencijos tarp bankų didinimo, o šiuo metu Konkurencijos įstatyme nustatytos dominuojančios padėties teisinio reguliavimo priemonės yra pakankamos ir tinkamos. Nepritarti. Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2016-06-16 Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą XIIP-3217, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3217“ patvirtintą išvadą. Nepritarti. Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
„susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: B.Vėsaitė. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis