Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1562 23
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Skundai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.”. 2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu reikalavimu dėl galimo paciento teisių pažeidimo fakto nustatymo ir tuo padarytos žalos sveikatai atlyginimo privalo raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės ir padaryta žala jo sveikatai. Nagrinėjami tie reikalavimai, kuriuose yra nurodytas paciento vardas, pavardė, faktinė gyvenamoji vieta, duomenys ryšiui palaikyti, sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai reikalavimas paduodamas, pavadinimas, asmens, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, pareigos, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas), jo įvykdymo data, reikalavimo esmė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, prašomos atlyginti žalos dydis, pridedamų dokumentų sąrašas, reikalavimo surašymo vieta ir data.
Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi reikalavimą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti reikalavimą pateikusiam asmeniui apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos. Pareiškėjai, negavę per nustatytą terminą priimto sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės ir padaryta žala sveikatai, sprendimo ar nepatenkinti sveikatos priežiūros įstaigos sprendimu, privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami pateikiami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pareiškimai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu.
Pareiškėjas kartu su pareiškimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir šioje dalyje nurodytą sveikatos priežiūros įstaigos sprendimą. Kai toks pareiškimas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pareiškėjui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus asmens tapatybę ir atstovavimą liudijantis dokumentas. Prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus. Neįskaitomi ir (arba) šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys pareiškimai grąžinami pareiškėjui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Sveikatos priežiūros įstaigos ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija reikalavimus (pareiškimus) nagrinėja neatlygintinai.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą pareiškimą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo dienos.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 3 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu išimtiniais atvejais gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 1 mėnesiams mėnesiui.“
1 d. 2.
keičiamos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata dėl privalomo kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą su reikalavimu dėl galimo paciento teisių pažeidimo fakto nustatymo ir tuo padarytos žalos sveikatai atlyginimo netaikoma, jei pareiškimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai buvo pateiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – siekti glaudesnio paciento ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sprendžiant ginčus, mažinti poreikį naudotis brangiomis teisinėmis paslaugomis ir sudaryti palankesnes sąlygas šiuos klausimus spręsti pasitelkiant įstaigų civilinę atsakomybę draudžiančias draudimo bendroves. Įstatymo projekto uždavinys – įpareigoti pacientus ar kitus asmenis, turinčius teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norinčius gauti jos atlyginimą (toliau – pareiškėjai), prieš kreipiantis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija), pirmiausiai dėl žalos atlyginimo su skundu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, buvo padaryta žala. Įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228, 171 punkte įtvirtintą priemonę – „Įpareigoti pacientus kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl žalos sveikatai atlyginimo (iki kreipimosi į pacientų skundus dėl žalos atlyginimo nagrinėjančią valstybės instituciją), taip siekti glaudesnio paciento ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sprendžiant ginčus, mažinti poreikį naudotis brangiomis teisinėmis paslaugomis ir sudaryti palankesnes sąlygas šiuos klausimus spręsti pasitelkiant įstaigų civilinę atsakomybę draudžiančias draudimo bendroves“.
Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nenumatytas privalomas pacientų kreipimasis dėl pacientų teisių pažeidimo ir žalos sveikatai atlyginimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos pacientų teisės ir kilo žala. Dėl tokios pareigos nebuvimo dažnai susidaro situacija, kad Komisija, gavusi pareiškėjų pareiškimą, pradeda savo darbą ne nuo ginčo nagrinėjimo, o nuo faktinių aplinkybių aiškinimosi, t. y. ar yra kilęs ginčas tarp šalių, ar ne. Komisija kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, prašydama pateikti nuomonę, o šiai pateikus sprendžia, yra ginčas ar ne. Nustačiusi, kad ginčas yra, Komisija kviečia šalis į posėdį ir neretai pasitaiko situacija, kai Komisijos posėdžio metu šalys pirmą kartą viena kitai aiškiai išsako pretenzijas, užduoda rūpimus klausimus ir pradeda dialogą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas Komisijai yra pavedęs nagrinėti „ginčus“, manytina, kad Komisijai nagrinėti turi būti pateiktas ne tik pareiškimas, bet pridedama ir informacija apie įstaigos poziciją pareiškėjų reikalavimų atžvilgiu, t.y. Komisijai nagrinėti turi būti pateikiamas ginčas. Ši aplinkybė svarbi dar ir dėl to, kad įstatymų leidėjas Komisijos darbui yra nustatęs itin trumpus terminus: Komisijos sprendimas turi būti priimtas per 2 mėnesius (galimas pratęsimas vieną kartą dar dviem mėnesiams), maksimalus terminas – 4 mėnesiai nuo pareiškimo gavimo dienos.
Kadangi Komisijos sprendimui priimti beveik visais atvejais yra būtinos gydytojų specialistų išvados, šis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytas 4 mėnesių terminas yra per trumpas. Įstatymo projekto rengimo priežastys, kurios vertintinos kompleksiškai:
1) nepakankamas pareiškėjų ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas sprendžiant klausimus dėl pacientų teisių pažeidimo fakto nustatymo ir žalos atlyginimo;
2) nepasinaudojama galimybe išsiaiškinti situaciją ir išspręsti ginčus, kilusius tarp pareiškėjų ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio personalo, su įstaigos administracija sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. nesikreipiant į išorines ginčų nagrinėjimo institucijas. Komisijos praktikoje labai dažnai pasitaikanti situacija, kai, kilus nesusipratimui tarp sveikatos priežiūros paslaugą teikusių specialisto (gydančio gydytojo) ir paciento ar jo artimųjų, pacientas atsisako tos sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų (nebaigia gydymo, kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą dėl paslaugų tęstinumo ir pan.) ir kreipiasi su pretenzijomis į Komisiją. Tuo tarpu sveikatos priežiūros įstaigos, dėl kurių paslaugų teikiamos pretenzijos, dėstydamos savo poziciją Komisijai nurodo, kad apie galimai netinkamą gydymą sužinojo tik iš Komisijos bei nurodo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamas pacientų pareigas, t.y. pareigas bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, suteikti sveikatos priežiūros specialistams visą įmanomą informaciją apie sveikatą, kurių, nereikšdami pretenzijų tiesiogiai gydymo įstaigai, nevykdė pacientai.
Tokiais atvejais šalys pirmą kartą pradeda dialogą (ne visada teisiniais klausimais) ikiteisminės institucijos, t.y. Komisijos, akivaizdoje, o taikaus ginčo sprendimo galimybę ima vertinti tik po Komisijos posėdžio. 2) nepakankamai aktyviai įtraukiamos įstaigų civilinę atsakomybę draudžiančios draudimo bendrovės sprendžiant tarp pareiškėjų ir sveikatos priežiūros įstaigos kilusius ginčus. Kadangi pareiškėjams nėra teisės aktais reglamentuotos pareigos su reikalavimu dėl žalos sveikatai atlyginimo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, o sveikatos priežiūros įstaigoms nėra pareigos šią pretenziją išnagrinėti, Komisijos posėdžių metu įstaigos informuoja, kad apie Komisijoje gautą pareiškėjų pretenziją yra pranešta draudimo bendrovei ir taip pat nurodo, kad draudimo bendrovės teigia, kad kadangi yra kreiptasi į Komisiją, neverta atvejo nagrinėti ir spręsti dėl žalos atlyginimo, o reikia laukti Komisijos išvados: padaryta žala ar ne. Atsižvelgiant į tai, draudimo bendrovės išvengia savo pareigos savo jėgomis, t.y. pasitelkiant savo ekspertus, įvertinti, ar atvejis draudiminis, ar ne. 3) naudojimasis brangiomis teisinėmis paslaugomis sprendžiant ginčus kitose institucijose (ikiteisminėse ir teisminėse), esant galimybei to išvengti, jei ginčas būtų išspręstas sveikatos priežiūros įstaigoje.
Pavyzdžiui, pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus duomenis Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2013 metais, sudarius taikos sutartis, be nagrinėjimo Komisijoje ir be teisminių ginčų, su draudimo bendrovių pagalba buvo atlyginta 50 145 Lt dydžio turtinė ir neturtinė žala, kai tuo pačiu periodu, t.y. 2013 metais, Komisija buvo priėmusi sprendimus įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigas (tiek valstybės ir savivaldybių, tiek privačias) atlyginti pareiškėjams 241 000 litų dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos sprendimai, priešingai nei šalių sudarytos taikos sutartys, nėra galutiniai. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą pacientams kreipiantis į Komisiją, ypač kreipiantis ne asmeniškai, o per tarpininkus (paštu, per pasiuntinį ir pan.), įrodyti savo asmens tapatybę. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad būtina apsaugoti paciento medicininę paslaptį sudarančius konfidencialius duomenis ir įsitikinti, kad reikalavimą reiškia tikrai tam teisę turintis asmuo, nes pareiškėjų dalyvavimas Komisijos posėdžiuose nėra privalomas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, kur reglamentuojama pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo tvarka. Įstatymo projektu taip pat siūloma nuostata, kad tais atvejais, kai skundai ir pareiškimai pateikiami pacientų skundus nagrinėjančiom institucijom ir Komisijai elektroniniu paštu, jie turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nenumatytas privalomas pareiškėjų kreipimasis dėl žalos sveikatai atlyginimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, tokia žala kilo. Taip pat Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nenumatytas reikalavimas pareiškėjams kreipiantis į Komisiją kartu su pareiškimu pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar patvirtintą jo kopiją ir sveikatos priežiūros įstaigos atsakymą dėl pareiškėjų skundo. Šiuo metu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nėra nuostatos, kad tais atvejais, kai skundai ir pareiškimai pateikiami pacientų skundus nagrinėjančiom institucijom ir Komisijai elektroniniu paštu, jie turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pareiškėjams privaloma reikalavimą dėl teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos sveikatai dydžio nustatymo pirmiausiai pateikti sveikatos priežiūros įstaigai. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi pareiškėjų skundą, privalės jį išnagrinėti ir raštu pranešti apie priimtą sprendimą per nustatytą terminą – 20 darbo dienų. Gavę sveikatos priežiūros įstaigos atsakymą, nepatenkinti juo pareiškėjai, siekdami žalos atlyginimo privalės kreiptis į ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituciją – Komisiją. Tokia tvarka paskatins pareiškėjų ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą, sprendžiant ginčus pačioje pradinėje stadijoje, t. y. ten, kur ginčas kilo.
Tikėtina, kad sumažės poreikis pareiškėjams naudotis papildomomis teisinėmis paslaugomis sprendžiant ginčus ikiteisminio tyrimo ginčų nagrinėjimo institucijose ir teismuose. Be to, ginčų ir žalos atlyginimo klausimų nagrinėjimas sveikatos priežiūros įstaigose paskatins jas dažniau pasitelkti sveikatos priežiūros įstaigų civilinę atsakomybę draudžiančias draudimo bendroves. Tikėtina, kad dėl to sumažės pareiškimų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai skaičius ir sutrumpės jų nagrinėjimo Komisijoje terminai. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti reikalavimą pacientams kreipiantis į Komisiją įrodyti savo asmens tapatybę, t. y. pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o kreipiantis ne asmeniškai (per tarpininkus) – paštu, per pasiuntinį ir pan. – notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtintą pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Įstatymo projektu siūloma nuostata, kad tais atvejais, kai skundai ir pareiškimai pateikiami pacientų skundus nagrinėjančiom institucijom ir Komisijai elektroniniu paštu, jie turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.
Priimtas įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymui įgyvendinti kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įgyvendinamųjų teisės aktų projektų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projektui įgyvendinti neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymo projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
Reikšminiai žodžiai: Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-02-26 Nr. XIIP – 2768 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(9 sakinys) siūloma nustatyti, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir šioje dalyje nurodytą sveikatos priežiūros įstaigos sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog toje pačioje dalyje (4 sakinys) siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai pareiškėjas privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, yra, kai negaunamas per nustatytą terminą priimtas sveikatos priežiūros įstaigos sprendimas. Atsižvelgus į teisės aktų turiniui keliamą teisinio aiškumo reikalavimą, minėtos nuostatos derintinos tarpusavyje. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (11 sakinys) siūloma nustatyti, kad prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas asmens tapatybę ir atstovavimą liudijantis dokumentas. Teikiamas siūlymas tikslintinas dėl asmens tapatybės dokumento nustatant tokius pačius reikalavimus, kaip ir tuo atveju, kai pareiškimą teikia pats pareiškėjas – asmens tapatybės dokumentas pateikiamas teikiant pareiškimą, o kai pareiškimas siunčiamas paštu – pridedama tinkamai patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė E. Mušinskis
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-02-26)21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje (9 sakinys) siūloma nustatyti, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir šioje dalyje nurodytą sveikatos priežiūros įstaigos sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog toje pačioje dalyje (4 sakinys) siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai pareiškėjas privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, yra, kai negaunamas per nustatytą terminą priimtas sveikatos priežiūros įstaigos sprendimas. Atsižvelgus į teisės aktų turiniui keliamą teisinio aiškumo reikalavimą, minėtos nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-02-26)21 2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (11 sakinys) siūloma nustatyti, kad prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas asmens tapatybę ir atstovavimą liudijantis dokumentas. Teikiamas siūlymas tikslintinas dėl asmens tapatybės dokumento nustatant tokius pačius reikalavimus, kaip ir tuo atveju, kai pareiškimą teikia pats pareiškėjas – asmens tapatybės dokumentas pateikiamas teikiant pareiškimą, o kai pareiškimas siunčiamas paštu – pridedama tinkamai patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (2015-04-21) Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos posėdyje, kuris vyko š.m. balandžio 15 d., svarstytas Jūsų atsiųstas [statymo projektas. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga pritaria siūlomam projektui. Pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2768 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-06-10)21 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamą įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su reikalavimu dėl galimo paciento teisių pažeidimo fakto nustatymo ir tuo padarytos žalos sveikatai atlyginimo privalo kreiptis raštu į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės ir padaryta žala jo sveikatai. Nagrinėjami tie reikalavimai, kuriuose yra nurodytas paciento vardas, pavardė, faktinė gyvenamoji vieta, duomenys ryšiui palaikyti, sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai reikalavimas paduodamas, pavadinimas, asmens, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, pareigos, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas), jo įvykdymo data, reikalavimo esmė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, prašomos atlyginti žalos dydis, pridedamų dokumentų sąrašas, reikalavimo surašymo vieta ir data. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi reikalavimą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti reikalavimą pateikusiam asmeniui apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos. Pareiškėjai, negavę per nustatytą terminą priimto sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės ir padaryta žala sveikatai, sprendimo ar nepatenkinti sveikatos priežiūros įstaigos sprendimu, privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai pateikiami raštu.
Pareiškime turi būti nurodyta komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pareiškimai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Pareiškėjas kartu su pareiškimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir šioje dalyje nurodytą sveikatos priežiūros įstaigos sprendimą. arba, jeigu sprendimas per nustatytą laiką nebuvo gautas, reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai dėl galimo paciento teisių pažeidimo fakto nustatymo ir tuo padarytos žalos sveikatai atlyginimo kopiją. Kai toks pareiškimas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pareiškėjui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas atstovo asmens tapatybę ir atstovavimą liudijantis dokumentas. ir notaro ar pareiškėjui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Neįskaitomi ir (arba) šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys pareiškimai grąžinami pareiškėjui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Sveikatos priežiūros įstaigos ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija reikalavimus (pareiškimus) nagrinėja neatlygintinai.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vincė Vaidevutė Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Danguolė Milkevičiūtė, Zdislavas Skvarciany ir Eimantas Minkevičius, Sveikatos apsaugos ministerija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-26 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (9 sakinys) siūloma nustatyti, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir šioje dalyje nurodytą sveikatos priežiūros įstaigos sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog toje pačioje dalyje (4 sakinys) siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai pareiškėjas privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, yra, kai negaunamas per nustatytą terminą priimtas sveikatos priežiūros įstaigos sprendimas. Atsižvelgus į teisės aktų turiniui keliamą teisinio aiškumo reikalavimą, minėtos nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
2015-02-26 2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (11 sakinys) siūloma nustatyti, kad prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas asmens tapatybę ir atstovavimą liudijantis dokumentas. Teikiamas siūlymas tikslintinas dėl asmens tapatybės dokumento nustatant tokius pačius reikalavimus, kaip ir tuo atveju, kai pareiškimą teikia pats pareiškėjas – asmens tapatybės dokumentas pateikiamas teikiant pareiškimą, o kai pareiškimas siunčiamas paštu – pridedama tinkamai patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2015-04-21 Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos posėdyje, kuris vyko š.m. balandžio 15 d., svarstytas Jūsų atsiųstas [statymo projektas. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga pritaria siūlomam projektui. Pastabų ir pasiūlymų neturime.. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai: Pritarti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2768 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2768, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pastabas ir IVPK pasiūlymus:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. IVPK 2015-05-061 Argumentai: Siūlome naudoti jau informacinės visuomenės paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose priimtas bendresnes ir tikslesnes sąvokas.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straispnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Skundai, pateikti elektroninėmis priemonėmis elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.”. Pritarti
2015-05-052 Pasiūlymas: Pakeisti atitinkamai 2straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2. 2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. ..... Pareiškimai, pateikti elektroninėmis
priemonėmis elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. .......“
pranešėjai: A. Nakas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
Sveikatos reikalų komitetas
2019-06-12
pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto nariai K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministro patarėja V. Srogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai L. Labanauskas, dr. D. Brogienė, J. Šlitė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai D. Steponkus, J. Kutkauskienė, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pirmininkas V. Janušonis, Profesinių sąjungų organizacijos „Lietuvos medikų forumas“ atstovai V. Pečeliūnas, L. Griškevičius, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovai M. Trumpickaitė, A. Pečkauskas, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas M. Gedminas, Lietuvos draudikų asociacijos atstovai A. Romanovskis, I. Naraškevičiūtė-Kubilė, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas L. Paškevičius, Lietuvos pacientų forumo pirmininkė I. Drėgvienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė, Elektrėnų ligoninės direktorius E. Niparavičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja E. Gibavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-26 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (9 sakinys) siūloma nustatyti, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir šioje dalyje nurodytą sveikatos priežiūros įstaigos sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog toje pačioje dalyje (4 sakinys) siūloma nustatyti, kad vienas iš atvejų, kai pareiškėjas privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, yra, kai negaunamas per nustatytą terminą priimtas sveikatos priežiūros įstaigos sprendimas. Atsižvelgus į teisės aktų turiniui keliamą teisinio aiškumo reikalavimą, minėtos nuostatos derintinos tarpusavyje. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (11 sakinys) siūloma nustatyti, kad prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas asmens tapatybę ir atstovavimą liudijantis dokumentas. Teikiamas siūlymas tikslintinas dėl asmens tapatybės dokumento nustatant tokius pačius reikalavimus, kaip ir tuo atveju, kai pareiškimą teikia pats pareiškėjas – asmens tapatybės dokumentas pateikiamas teikiant pareiškimą, o kai pareiškimas siunčiamas paštu – pridedama tinkamai patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija. Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2015-05-06 Pritarti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2768 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2768, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pastabas ir IVPK pasiūlymus:
Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 2. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2015-05-061 Argumentai: Siūlome naudoti jau informacinės visuomenės paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose priimtas bendresnes ir tikslesnes sąvokas. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas
ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Skundai, pateikti elektroninėmis priemonėmis elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.“ Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 3. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2015-05-062 Pasiūlymas: Pakeisti atitinkamai 2straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2. 2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. .....
Pareiškimai, pateikti elektroninėmis priemonėmis elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. .......“ Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 4. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-06-10 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2768 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 5. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamą įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su reikalavimu dėl galimo paciento teisių pažeidimo fakto nustatymo ir tuo padarytos žalos sveikatai atlyginimo privalo kreiptis raštu į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės ir padaryta žala jo sveikatai. Nagrinėjami tie reikalavimai, kuriuose yra nurodytas paciento vardas, pavardė, faktinė gyvenamoji vieta, duomenys ryšiui palaikyti, sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai reikalavimas paduodamas, pavadinimas, asmens, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, pareigos, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas), jo įvykdymo data, reikalavimo esmė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, prašomos atlyginti žalos dydis, pridedamų dokumentų sąrašas, reikalavimo surašymo vieta ir data.
Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi reikalavimą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti reikalavimą pateikusiam asmeniui apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos. Pareiškėjai, negavę per nustatytą terminą priimto sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės ir padaryta žala sveikatai, sprendimo ar nepatenkinti sveikatos priežiūros įstaigos sprendimu, privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai pateikiami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pareiškimai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu.
Pareiškėjas kartu su pareiškimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir šioje dalyje nurodytą sveikatos priežiūros įstaigos sprendimą. arba, jeigu sprendimas per nustatytą laiką nebuvo gautas, reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai dėl galimo paciento teisių pažeidimo fakto nustatymo ir tuo padarytos žalos sveikatai atlyginimo kopiją. Kai toks pareiškimas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pareiškėjui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas atstovo asmens tapatybę ir atstovavimą liudijantis dokumentas.ir notaro ar pareiškėjui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Neįskaitomi ir (arba) šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys pareiškimai grąžinami pareiškėjui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Sveikatos priežiūros įstaigos ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija reikalavimus (pareiškimus) nagrinėja neatlygintinai.“ Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): įstatymo projektą Nr. XIIP-2768 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos reikalų komitetui svarstyti buvo pateikti keli alternatyvūs projektai, ir komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų projektą – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3038. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas. 10.
Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Vesta Valainytė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė