Projekto lyginamasis variantas
ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose
nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.
Kiti asmenys Viešosios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus objektais gali naudotis sudarę nuomos sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti valdytoju Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys inžinierinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei susietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu – statinių gyvavimo trukmei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams (iki 30 kalendorinių dienų per metus) organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei;
4) ne aukciono būdu – juridiniai asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei;
5) aukciono būdu
Kiti asmenys Viešosios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus objektais gali naudotis sudarę nuomos sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti valdytoju Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys inžinierinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei susietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu – statinių gyvavimo trukmei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams (iki 30 kalendorinių dienų per metus) organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei;
4) ne aukciono būdu – juridiniai asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei;
5) aukciono būdu
2Papildyti 23 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia turto patikėjimo sutartis, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama.“
3Papildyti 23 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. “
atitinkamai 9, 10 ir 11 dalimis. 2 straipsnis. 23¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 23¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23¹ straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės
perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti, naudotis ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė gali būti išnuomota viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka didžiausią nuomos mokestį pasiūliusiam asmeniui. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, šiems asmenims ji gali būti išnuomota ne aukciono būdu ne ūkinei komercinei veiklai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka.
Kiti asmenys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypais (ar jų dalimis) gali naudotis sudarę nuomos sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje) – statinių gyvavimo trukmei;
dalies 1 punkte, valdantys ir (ar) naudojantys statinius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje) – teisėto statinių valdymo ir (ar) naudojimo terminui;
infrastruktūros valdytojo reikmėms tenkinti – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui;
metų terminui. 3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms. 3. 4. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 4. 5.
valstybinės žemės subnuoma draudžiama. 5. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar) jo dalies patikėjimo sutartis, sudaroma pagal šio straipsnio 1 dalį, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama. 6. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir ja disponuoja patikėjimo teise, perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla geležinkelio stotyse geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ 3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal kompetenciją parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo nariai Arvydas Mockus Jurgis Razma
Įstatymo blankas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją
geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, tiek, kiek šis Kodeksas nenustato kitaip, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.“
išdėstyti taip: „6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus, nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelio kelius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis: . Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.
1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). 3. Papildyti 23 straipsnį nauja 7 dalimi: „7.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, raštu iš anksto per viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“
dalimi: „8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomininkas neturi teisės įkeisti nuomos teisės, perduoti jos kaip turtinio įnašo ar kitaip jos suvaržyti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų subnuoma negalima.“
dalimi:
„9. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros
objekto nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.“
dalimi:
„10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininkui,
pagerinusiam išsinuomotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą, už pagerinimą neatlyginama. Kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygos nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyse.“
7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 11, 12 ir 13 dalimis. 2 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23¹ straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
valstybinė žemė pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti, naudotis ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė gali būti išnuomota viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka didžiausią nuomos mokestį pasiūliusiam asmeniui. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, šiems asmenims ji gali būti išnuomota ne aukciono būdu ne ūkinei komercinei veiklai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypus (ar jų dalis), nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
2) ne aukciono būdu – asmenys, nuomojantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį –nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–2 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypus (ar jų dalis), nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
2) ne aukciono būdu – asmenys, nuomojantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį –nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–2 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). 3.
infrastruktūros valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti. Toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatomas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartyje. Šiuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, pranešęs apie tai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininkui raštu prieš 2 mėnesius iki šios sutarties nutraukimo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 4. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 4. 5.
infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas neturi teisės perleisti žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės kitiems asmenims, jo (ar jo dalies) įkeisti ar kitaip suvaržyti, negali juo (ar jo dalimi) laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės subnuoma draudžiama. 5. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar) jo dalies patikėjimo sutartis, sudaroma pagal šio straipsnio 1 dalį, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama. 6. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir ja disponuoja patikėjimo teise, perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla geležinkelio stotyse geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal kompetenciją parengia ir patvirtina priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2015
priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Komiteto išvadų rengėjai: S.Dmitrijev D.Kreivys
Įstatymo blankas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių
infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, tiek, kiek šis Kodeksas nenustato kitaip, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.“
2Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus, nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelio kelius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis: . Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.
1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje) kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenims trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams atlikti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenims, vykdantiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus, – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1–4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“ 3.
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenims trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams atlikti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenims, vykdantiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus, – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1–4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“
3Papildyti 23 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, raštu iš anksto per viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“
4Papildyti 23 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomininkas neturi teisės įkeisti nuomos teisės, perduoti jos kaip turtinio įnašo ar kitaip jos suvaržyti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų subnuoma draužiama.“
5Papildyti 23 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.“
6Papildyti 23 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą, už pagerinimą neatlyginama. Kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygos nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyse.“
dalis laikyti atitinkamai 11, 12 ir 13 dalimis. 2 straipsnis.
Pakeisti 23¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23¹ straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir disponuoti ja turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė gali būti išnuomota viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka didžiausią nuomos mokestį pasiūliusiam asmeniui. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, šiems asmenims ji gali būti išnuomota ne aukciono būdu ne ūkinei komercinei veiklai atlikti teisės aktų nustatyta tvarka.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypus (ar jų dalis), nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai atlikti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
2) ne aukciono būdu – asmenims, nuomojantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – nuomos terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1 ir
metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypus (ar jų dalis), nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai atlikti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
2) ne aukciono būdu – asmenims, nuomojantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – nuomos terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1 ir
metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). 3.
valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti. Toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatomas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartyje. Šiuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, apie tai pranešęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininkui raštu prieš 2 mėnesius iki šios sutarties nutraukimo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 4. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 4. 5.
užimamos valstybinės žemės nuomininkas neturi teisės perleisti žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės kitiems asmenims, jo (ar jo dalies) įkeisti ar kitaip suvaržyti, negali juo (ar jo dalimi) laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės subnuoma draudžiama. 5. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar) jo dalies patikėjimo sutartis, sudaroma pagal šio straipsnio 1 dalį, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama. 6. 7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir ja disponuoja patikėjimo teise, perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla geležinkelio stotyse geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ 3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Įstatymo blankas Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių
infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, tiek, kiek šis Kodeksas nenustato kitaip, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.“
2Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus, nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelio kelius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis: . Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.
1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje) kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenims trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams atlikti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenims, vykdantiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus, – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1–4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“ 3.
Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys proporcingai jų turimai nuosavybei;
2) ne aukciono būdu – valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis, – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;
3) ne aukciono būdu – asmenims trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams atlikti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus);
4) ne aukciono būdu – asmenims, vykdantiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus, – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
5) aukciono būdu – asmenims visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1–4 punktuose, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“
3Papildyti 23 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, raštu iš anksto per viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“
4Papildyti 23 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomininkas neturi teisės įkeisti nuomos teisės, perduoti jos kaip turtinio įnašo ar kitaip jos suvaržyti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų subnuoma draužiama.“
5Papildyti 23 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.“
6Papildyti 23 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą, už pagerinimą neatlyginama. Kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygos nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyse.“
dalis laikyti atitinkamai 11, 12 ir 13 dalimis. 2 straipsnis.
Pakeisti 23¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23¹ straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja
geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir disponuoti ja turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. 2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė gali būti išnuomota viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka didžiausią nuomos mokestį pasiūliusiam asmeniui. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, šiems asmenims ji gali būti išnuomota ne aukciono būdu ne ūkinei komercinei veiklai atlikti teisės aktų nustatyta tvarka.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypus (ar jų dalis), nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai atlikti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
2) ne aukciono būdu – asmenims, nuomojantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – nuomos terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1 ir
metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypus (ar jų dalis), nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai atlikti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
1) ne aukciono būdu – asmenims, nuosavybės teise valdantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
2) ne aukciono būdu – asmenims, nuomojantiems statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – nuomos terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios dalies 1 ir
metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). 3.
valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti. Toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatomas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartyje. Šiuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, apie tai pranešęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininkui raštu prieš 2 mėnesius iki šios sutarties nutraukimo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 4. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 4. 5.
užimamos valstybinės žemės nuomininkas neturi teisės perleisti žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės kitiems asmenims, jo (ar jo dalies) įkeisti ar kitaip suvaržyti, negali juo (ar jo dalimi) laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės subnuoma draudžiama. 5. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas, sudarydamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, įsipareigoja pasibaigus nuomos terminui (jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas nedalyvauja ar nelaimi viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės aukciono) perleisti jam nuosavybės teise priklausančius statinius naujajam viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, arba šiuos statinius nugriauti:
1) pasibaigus nuomos terminui statiniai perleidžiami naujajam viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą turto rinkos vertę;
2) tuo atveju, kai pasibaigus nuomos terminui viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nusprendžia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui nuosavybės teise priklausančius statinius perimti netikslinga, šie statiniai nugriaunami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininko lėšomis, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos žemės nuomininkui patirti nuostoliai dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių nugriovimo neatlyginami. 7.
geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis sudaroma pagal šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, tačiau tik tiems statiniams, kuriuos nuomininkas pastato viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. 5. 8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar) jo dalies patikėjimo sutartis, sudaroma pagal šio straipsnio 1 dalį, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama. 6. 9. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir ja disponuoja patikėjimo teise, perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla geležinkelio stotyse geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ 3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso Nr. IX-2152 (toliau – Geležinkelių transporto kodeksas) 23¹ straipsnio 2 dalyje nustatytos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir disponuoja ja patikėjimo teise, nuomos sąlygos: 1) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė gali būti išnuomota viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka didžiausią nuomos mokestį pasiūliusiam asmeniui; 2) jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, šiems asmenims ji gali būti išnuomota ne aukciono būdu ne ūkinei komercinei veiklai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal šias sąlygas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuoma yra apibota jos naudojimo sąlygomis: pirmuoju atveju – viešiesiems interesams tenkinti, antruoju atveju – ne ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad tokie valstybinės žemės nuomos apribojimai nėra taikomi kitoms valstybinės žemės sklypus valdančioms įmonėms (pvz., valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai), kurios turi teisę žemę išnuomoti įmonėms, vykdančioms veiklą jų valdomame valstybinės žemės sklype, nesiejant šios nuomos su viešaisiais interesais ir ne ūkinės komercinės veiklos vykdymu.
Dėl šios priežasties ne tik kad sukuriamas skirtingas valstybinės žemės, kurią valdo panašaus pobūdžio subjektai nuomos reglamentavimas, bet ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neturi galimybės gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos pridėtinės ekonominės vertės, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos, apribotos minėtomis šios žemės nuomos sąlygomis, poreikis yra nedidelis. Be to, yra atvejų, kai reikalavimas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę nuomoti konkurso būdu visais atvejais, išskyrus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, sukuria pridėtinės vertės neturinčią administracinę naštą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kadangi tokiais atvejais turi būti organizuojamas konkursas, nors atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais užimamo valstybinės žemės nuoma yra suinteresuotas konkretus subjektas (pvz., asmenys, kitais teisėtais pagrindais, nei nuosavybės ar nuomos teise, valdantys ir (ar) naudojantys statinius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje); asmenys, vykdantys veiklą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms tenkinti).
Vienintelis atvejis, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuoma aukciono būdu yra pagrįstas ir tikslingas reikalavimas – tai atvejai, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais užimama valstybine žeme pageidauja naudotis asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą. Panaši situacija yra ir tuomet, kai vertinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos reglamentavimo įgyvendinimas. Geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 6 dalis leidžia viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomą ir nustato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šiuos objektus gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Įgyvendinant šį reikalavimą, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos tvarką nustato Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 525.
šio aprašo 34 punktą numatomi du atvejai, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai gali būti nuomojami ne aukciono būdu (trumpalaikei nuomai ir trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti, taip pat rangovams, kurie yra sudarę rangos sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos), visais kitais atvejais – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai gali būti nuomojami aukciono būdu. Tačiau praktikoje yra atvejų, kai reikalavimas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus nuomoti aukciono būdu sukuria pridėtinės vertės neturinčią administracinę naštą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kadangi organizuojamas aukcionas, nors atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto valstybinės žemės nuoma yra suinteresuotas konkretus subjektas (pvz., asmenys, nuosavybės teise valdantys inžinierinius statinius (įvairius inžinerinius tinklus, pralaidas ir pan.), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei susietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu; valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis).
Įvertinus pateiktą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos reglamentavimą, tikslinga pakeisti Geležinkelių transporto kodeksą ir jame įtvirtinti ekonomiškai naudingesnes, užtikrinančias efektyvesnį valstybės turto valdymą šios nuomos sąlygas, t.y.:
Įtvirtinus ekonomiškai naudingesnes, užtikrinančias efektyvesnį valstybės turto valdymą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygas, Geležinkelių transporto kodekse tikslinga nustatyti šios nuomos terminus. Taip pat tikslinga numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis prieš terminą, jei šis valstybės turtas reikalingas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms, o šio nutraukimo tvarką pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Šioje pastraipoje nurodytų nuostatų įtvirtinimas tikslingas siekiant apsaugoti valstybės, kaip šio nuomojamo turto savininkės, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir asmenų, suinteresuotų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma, teisėtus interesus. Be to, pažymėtina, kad šiuo metu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos atvejai ir sąlygos reglamentuojami skirtingą juridinę galią turinčiuose teisės aktuose (Geležinkelių transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose). Siekiant teisinio aiškumo tikslina esmines panašaus pobūdžio visuomeninius santykius (viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos atvejus ir sąlygas) reglamentuojančias nuostatas įtvirtinti viename teisės akte – įstatyme (Geležinkelių transporto kodekse), o Lietuvos Respublikos nutarimuose reglamentuoti tik šių nuostatų įgyvendinimą užtikrinančias procedūras.
Siūlomas reglamentavimas:
Be to siūlomas reglamentavimas sukurtų ekonominę naudą ir kitiems asmenims, dėl objektyvių priežasčių suinteresuotiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma (šie asmenys turėtų didesnes galimybes išsinuomoti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus), bei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui (sukuriamos papildomos galimybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ekonomiškiau valdyti jam patikėtą valstybės turtą).
Taip pat tokiu reglamentavimu būtų sutaupytas tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, tiek suinteresuotų asmenų laikas ir lėšos atitinkamai organizuojant aukcionus ir juose dalyvaujant, kadangi yra atvejų, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos aukciono organizavimas yra netikslingas, kadangi jame dalyvautų tik konkretus tokia nuoma suinteresuotas asmuo. Įvertintas aukščiau išdėstytas priežastis parengtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas).
Įstatymo projekto tikslas – sukurti ekonomiškai naudingesnes viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygas, užtikrinančias efektyvesnį šio turto valdymą ir atitinkančias valstybės, kaip šio nuomojamo turto savininkės, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir asmenų, suinteresuotų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma, teisėtus interesus. Įstatymo projekto uždavinys – Geležinkelių transporto kodekse įtvirtinti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos atvejų ir sąlygų (nuomos būdus, terminus, nuomos sutarties sutraukimo sąlygas) reglamentavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir rengė Seimo nariai Jurgis Razma ir Arvydas Mockus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekto aptarti teisiniai santykiai Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomą šiuo metu reglamentuoja:
Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 6 dalis.
Šios nuostatos esmė: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo nutarimu tvirtinamas Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos tvarkos aprašas nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos tvarką ir sąlygas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas organizuojant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomą, asmenų, siekiančių išsinuomoti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus, teises ir pareigas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomą šiuo metu reglamentuoja:
Šių nuostatų esmė: viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė gali būti išnuomota viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka didžiausią nuomos mokestį pasiūliusiam asmeniui; jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, šiems asmenims ji gali būti išnuomota ne aukciono būdu ne ūkinei komercinei veiklai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka; lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės subnuoma draudžiama; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui.
Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 846 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo nutarimu tvirtinamas Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu tvarkos aprašas nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės, kurią pagal patikėjimo sutartis valdo, naudoja ir kuria disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nuomos tvarką aukciono būdu.
naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Šiuo nutarimu vadovaujamasi įgyvendinant Geležinkelių transporto kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies nuostatas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti:
infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypais (ar jų dalimis) gali naudotis sudarę nuomos sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
infrastruktūros valdytojo reikmėms tenkinti – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui;
metų terminui.
2) kiti asmenys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais gali naudotis sudarę nuomos sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
2) kiti asmenys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais gali naudotis sudarę nuomos sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:
viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų patikėtinis gali keistis, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti šias nuostatas:
geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia viešosios geležinkelių infrastruktūros turto patikėjimo sutartis, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama;
geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar) jo dalies patikėjimo sutartis ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama;
2) gali atsirasti poreikis išnuomotus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypus ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms (dažniausiai atitinkančioms valstybės reikmes), tikslinga Įstatymo projekte numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis, jeigu išnuomoto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ir (ar) žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms.
Be to, įvertinus tai, kad:
viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų patikėtinis gali keistis, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti šias nuostatas:
geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia viešosios geležinkelių infrastruktūros turto patikėjimo sutartis, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama;
geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar) jo dalies patikėjimo sutartis ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama;
2) gali atsirasti poreikis išnuomotus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypus ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms (dažniausiai atitinkančioms valstybės reikmes), tikslinga Įstatymo projekte numatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis, jeigu išnuomoto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ir (ar) žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms. Pritarus Įstatymo projektui, laukiamą šių teigiamų rezultatų:
infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma, turės didesnes galimybes šį turtą išsinuomoti;
lėšų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, ir šias lėšas panaudos viešosios geležinkelių infrastruktūros, priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui, atitinkamai mažės valstybės lėšų šiems tikslams įgyvendinti poreikis;
žemę ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus mažės administracinė našta tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, tiek šia nuoma suinteresuotiems asmenims, kadangi bus daugiau atvejų, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus bus galima išsinuomoti ne aukciono būdu;
geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygų reglamentavimas, užtikrinantis efektyvesnį šio turto valdymą ir atitinkantis valstybės, kaip šio nuomojamo turto savininkės, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir asmenų, suinteresuotų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma, teisėtus interesus.
Pritarus Įstatymo projektui, laukiamą šių teigiamų rezultatų:
infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma, turės didesnes galimybes šį turtą išsinuomoti;
lėšų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, ir šias lėšas panaudos viešosios geležinkelių infrastruktūros, priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui, atitinkamai mažės valstybės lėšų šiems tikslams įgyvendinti poreikis;
žemę ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus mažės administracinė našta tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, tiek šia nuoma suinteresuotiems asmenims, kadangi bus daugiau atvejų, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus bus galima išsinuomoti ne aukciono būdu;
geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygų reglamentavimas, užtikrinantis efektyvesnį šio turto valdymą ir atitinkantis valstybės, kaip šio nuomojamo turto savininkės, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir asmenų, suinteresuotų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma, teisėtus interesus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių pritarus Įstatymo projektui nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pritarus įstatymo projektui, jame numatytų nuostatų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi asmenys, kurie suinteresuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma, kurie yra verslo subjektai, turės didesnes galimybes šį turtą išsinuomoti ir taip susikurti ekonomiškai naudingesnes sąlygas jų vykdomai veiklai vykdyti ir (ar) ją plėsti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Pritarus Įstatymo projektui, reikės pakeisti:
užimamos valstybinės žemės nuomos viešiesiems interesams tenkinti aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“;
nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti:
nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“,
„viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais užimama valstybinė žemė“,
„viešoji geležinkelių infrastruktūra“, „viešosios geležinkelių infrastruktūros
objektai“, „nuoma“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Jurgis Razma Arvydas Mockus
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-01- Nr. Į 2014-12-04 Nr. XIIP-2598 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2598 (toliau – Projektas):
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui teiktų išvadų 1 punktui dėl geležinkelių infrastruktūros objektų, kuriais būtų ir geležinkelių keliai, nuomos; 2 punktui, kad Projektu turėtų būti įtvirtintos ir kitos esminės viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos sąlygos ir 4 punktui, kad nauji ir nenumatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pagrindai nutraukti sutartis negali būti nustatomi poįstatyminiais teisės aktais. 2. Projektu keičiamame įstatymo 23 straipsnio 6 dalies
geležinkelio infrastruktūros objektai gali būti nuomojami ne aukciono būdu asmenims, kurie nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei susisietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu, tų statinių gyvavimo trukmei. Atitinkamai Projektu keičiamame 23¹straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat yra nustatoma, kad geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esantys statiniai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu asmenims, kurie tuos statinius valdo nuosavybes teise – tų statinių gyvavimo trukmei.
Pažymime, kad tokiomis nuostatomis būtų sudaromos sąlygos nuomininkams iš esmės neribotą laiko tarpą būti išsinuomojus geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius statinius, jei tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių. Taigi išnuomojant geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius statinius, kartu su statiniais būtų perduodama naudoti ir riboto prieinamumo viešoji gėrybė – žemė. Be to, tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, tiek ir valstybinė žemė būtų išnuomojama ne aukciono būdu. Todėl asmuo, nuosavybės teise valdantis valstybinėje žemėje esantį statinį, įgytų išskirtinį pranašumą kitų asmenų atžvilgiu, o kitiems asmenims dėl praktiškai neribotos sutarčių trukmės ir riboto prieinamumo prie infrastruktūros būtų užkirstas kelias įsisteigti ir vykdyti ūkinę veiklą. Įvertinus visa tai manytina, kad tokia Projektu siūloma nuostata sukuriamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės apribojimas. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad negalima imtis tokių priemonių, kurios, nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali Sąjungos asmenims sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų (žr. pavyzdžiui, 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimas Komisija prieš Graikijos Respubliką, byla C‑140/03, ECLI:EU:C:2005:242, 27 punktas). Galiausiai pažymėtina, kad tokių priemonių taikymas turėtų būti pagrįstas būtinais visuotinės svarbos interesais ir turėtų būti proporcingas siekiamam tikslui.
Pastebime, kad Projekto aiškinamajame rašte tokios priežastys nebuvo pateiktos. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklausantys ne geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir esantys geležinkelių infrastruktūros objektuose bei geležinkelių infrastruktūros užimama valstybinė žemė, kurioje yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, turi būti nuomojami aukciono būdu laikantis skaidrios, viešos ir nediskriminacinės procedūros užtikrinant, kad visiems asmenims bus garantuotas įsisteigimo laisvės įgyvendinimas. 3. Projektu keičiamoje įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje ir keičiamoje įstatymo 23¹straipsnio 3 dalyje suteikiama teisė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nutraukti sudarytas nuomos sutartis prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto arba išnuomoto žemės sklypo reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Manome, kad tokių nuostatų įtvirtinimas sudarytų sąlygas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui piktnaudžiauti nutraukiant nuomos sutartis prieš terminą. Pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, sužinojęs, kad nuomotojo vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pelninga, galėtų dėl įvairių priežasčių būti suinteresuotas anksčiau termino nutraukti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Projektu turėtų būti įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nutraukti sudarytas nuomos sutartis prieš terminą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-12-10 Nr. XIIP-2598 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau-kodekso) 23 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti atvejus ir sąlygas, kurioms esant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais galėtų naudotis kiti asmenys, sudarę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju nuomos sutartis. Be to, nurodoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuos nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Kodekso
geležinkelio infrastruktūros objektams. Pagal projektu siūlomas nuostatas geležinkelio keliai galėtų būti išnuomojami įvairiems asmenims tiek aukciono, tiek ne aukciono būdu. Pažymėtina, kad iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų seka, kad viešojo naudojimo geležinkeliai nuosavybės teise priklauso valstybei, bet įstatymų numatytais atvejais ir teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms savivaldybėms ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms.
Taigi, pagal pastarojo įstatymo nuostatas viešojo naudojimo geležinkeliai, kurie yra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis, galėtų būti išnuomojami tik griežtai apibrėžtam subjektų ratui. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo
nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas viešąją geležinkelių infrastruktūrą įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų. Tuo tarpu projekto 1 straipsniu kodekso 23 straipsnyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuos nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos. Todėl minėtąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostata.
Kartu svarstytina, ar projektu praplėtus atvejų, kuriems esant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami, ratą, bei nuomininkams turint galimybę subnuomoti išsinuomotus infrastruktūros objektus, tokių objektų valdytojas – akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ galėtų užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. Tokia valdytojo pareiga nustatyta kodekso 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 2. Projekto 1 straipsniu kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas gali būti išnuomojamas inžinerinių statinių gyvavimo trukmei ne aukciono būdu asmenims, nuosavybės teise valdantiems tokius inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei su tokiu objektu susietus. Tiek vertinamojoje projekto nuostatoje, tiek kituose kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktuose projektu siūloma nustatyti vienintelę viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos sąlygą – nuomos terminą. Konstitucinis Teismas 2005m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad kodekse turėtų būti įtvirtintos ir kitos esminės viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos sąlygos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu siūlomas kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies, kuriose reglamentuojama viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuoma, nuostatas. Be to, vertinamoji projekto nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama.
Nėra aišku, ar infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami iki tol, kol asmenims nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai sunyks fiziškai, ar iki tol, kol pasibaigs ekonomiškai pagrįstas tokių statinių naudojimo terminas. Atsižvelgus į išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, ją suderinus su Statybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis statinių naudojimo trukmę. Ši pastaba taip pat taikytina ir projekto 2 straipsniu siūlomoms kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriam inžinerinio statinio savininkui būtų nuomojamas viešosios infrastruktūros objektas (jo dalis) tuo atveju, jeigu su infrastruktūros objektu būtų susieti keli inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklausantys skirtingiems savininkams. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. 3. Projekto 1 straipsniu kodekso 23 straipsnio 6 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu trumpalaikiams renginiams (iki
aišku, ar infrastruktūros objektai galėtų būti nuomojami trumpalaikiams renginiams, kurių trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, ar nepriklausomai nuo trumpalaikio renginio trukmės bendras objekto nuomos terminas per kalendorinius metus negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Projekto nuostatos tobulintinos pašalinant šį neaiškumą. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi kodekso 23 straipsnio
valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia turto patikėjimo sutartis, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą terminuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį jos valdytojas galėtų nutraukti bet kada, jos terminui nepasibaigus. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso
numatytas. Be to, sutarčių nutraukimo tvarka yra nustatyta Civiliniame kodekse ir įstatymuose, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Kartu atkreipiame dėmesį, kad dėl sutarties nutraukimo, kurio nuomininkai negali planuoti, pastarieji gali patirti nuostolių. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Žemės įstatymo
mechanizmas tais atvejais, kuomet jų nuomojama žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams ir valstybinės žemės nuomos sutartys nutraukiamos prieš terminą. Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme taip pat neturėtų būti nustatytas nuostolių atlyginimo mechanizmas bei tokių sutarčių nutraukimo tvarka. Taip pat, manytina, kad minėtas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas turėtų būti nustatytas nuomos sutartyje. Be to, pažymėtina, kad paprastai nuomojamo daikto savininko pasikeitimas neturi įtakos nuomos sutarties galiojimui ir ji lieka galioti naujam savininkui.
Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės institucijos (nuomotojo) pereina kitai (Civilinio kodekso 6.494 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgus į tai, projekto nuostata, pagal kurią nuomos sutartys būtų laikomos pasibaigusiomis, kai pasibaigia su tokio turto nuomininku sudaryta turto patikėjimo sutartis, vertintinos atsižvelgiant į aukščiau minėtas Civilinio kodekso nuostatas. Vertinant šią projekto nuostatą svarbu paminėti ir tai, kad net ir pasibaigus nuomojamo turto patikėjimo sutarčiai bei turtą perdavus kitam patikėtiniui, tokio turto funkcinė paskirtis nesikeistų. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma turto nuomos sutartis laikyti pasibaigusiomis. 5. Projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Susisiekimo ministerija formuoja geležinkelių transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 6. Projekto 3 straipsnyje atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai yra priimami, o ne tvirtinami, vietoj žodžio ,,patvirtina“ įrašytinas žodis ,,priima“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas D.Zebleckis
2016-03-22 Nr. XIIP-2598(4) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Geležinkelių transporto kodekso (toliau-kodekso) 23¹ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas, sudarydamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, įsipareigoja pasibaigus nuomos terminui (jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas nedalyvauja ar nelaimi viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės aukciono) perleisti jam nuosavybės teise priklausančius statinius naujajam viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, arba šiuos statinius nugriauti“. Šios dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog „tuo atveju, kai pasibaigus nuomos terminui viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nusprendžia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui nuosavybės teise priklausančius statinius perimti netikslinga, šie statiniai nugriaunami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininko lėšomis, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos žemės nuomininkui patirti nuostoliai dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių nugriovimo neatlyginami.“ Pasiūlymų turinys diskutuotinas.
Pirma, teikiamų nuostatų turinys vertintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisės apsaugą bei į Konstitucinio Teismo formuojamą teisės doktriną, susijusią su nuosavybės teisės apsauga. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“ Konstitucinis Teismas plėtodamas nuosavybės teisės doktriną yra pastebėjęs, jog „Šių Konstitucijos normų funkcija nevienareikšmė. Svarbiausia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų normų paskirtis – užtikrinti asmens subjektinių nuosavybės teisių į jo turimą turtą apsaugą. Kalbant apie konstitucinę nuosavybės neliečiamumo garantiją pažymėtina, kad teisinėje kalboje
„neliečiamumas“ paprastai suprantamas kaip nepažeidžiama, neatimama žmogaus
teisė. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu tai, kad pačioje Konstitucijoje yra nustatyti apsauginio pobūdžio reikalavimai, kurių privalu laikytis, kai atsiranda būtinybė privačią nuosavybę paimti visuomenės poreikiams. Konstitucijos 23 straipsnio trečiojoje dalyje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas kaip kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo“ (1998-06-18 nutarimas).
Be to, Konstitucinis teismas yra nurodęs, jog „<...> priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę. Įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus už ją atlyginama. Institucija, ketinanti priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo, ir savininkas, iš kurio ketinama paimti nuosavybę, turi siekti susitarimo dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę ir dėl to, kokia tvarka bus atlyginama už šią nuosavybę. Kilęs ginčas, ar nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, ar už ją teisingai atlyginama, turi būti sprendžiamas teisme. Kol nebus pasiektas susitarimas dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę arba kol ginčo neišspręs teismas, nuosavybė iš savininko negali būti paimama.“ (2003-03-04 nutarimas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes manytina, jog teikiamas pasiūlymas, kurio turinys sudaro galimybę geležinkelio transporto infrastruktūros valdytojui paimti ir sunaikinti kitų asmenų nuosavybės teisės objektus, neatlyginant jų vertės, paneigia konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą ir galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.
Antra, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte nėra nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu tik po šio įstatymo pakeitimo sudarytoms sutartims, ir vertinant tai, kad galiojančios sutartys bus vykdomos jau įsigaliojus siūlomiems įstatymo pakeitimams, teigtina, jog įstatymo projekte derėtų aiškiai nustatyti, kaip įstatymo nuostatos bus taikomos galiojančioms sutartims. 2. Projekto 2 straipsniu kodekso 23¹ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar) jo dalies patikėjimo sutartis, sudaroma pagal šio straipsnio
Pažymėtina, kad paprastai nuomojamo daikto savininko pasikeitimas neturi įtakos nuomos sutarties galiojimui ir ji lieka galioti naujam savininkui. Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės institucijos (nuomotojo) pereina kitai (Civilinio kodekso 6.494 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgus į tai, projekto nuostata, pagal kurią nuomos sutartys būtų laikomos pasibaigusiomis, kai pasibaigia su tokio turto nuomininku sudaryta turto patikėjimo sutartis, vertintinos atsižvelgiant į aukščiau minėtas Civilinio kodekso nuostatas. Vertinant šią projekto nuostatą svarbu paminėti ir tai, kad net ir pasibaigus nuomojamo turto patikėjimo sutarčiai bei turtą perdavus kitam patikėtiniui, tokio turto funkcinė paskirtis nesikeistų.
Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma turto nuomos sutartis laikyti pasibaigusiomis. Taip pat pažymėtina, jog siekiant aptariamą nuostatą įtraukti į teikiamo įstatymo projekto turinį, aptariama nuostata galėtų ir turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai nuomos sutartys būtų sudarytos po teikiamo įstatymo projekto priėmimo ir įsigaliojimo, be to, įstatymo projekte, tokiu atveju, turėtų būti nustatyta, jog aptariama nuomos sutarties nutraukimo sąlyga turėtų būti įtraukiama į sudaromas nuomos sutartis, kad nuomininkai aiškiai žinotų apie galimybę, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą šiuo pagrindu. 3. Projekto 1 ir 2 straipsniuose pateiktuose projektu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje bei 23¹ straipsnyje siūloma praplėsti atvejų, kuriems esant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami, ratą. Pagal projektu siūlomas keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1-3 punktų nuostatas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami ne tik asmenims, kurie nuosavybės teise jau valdo statinius, esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamame valstybinės žemės sklype, asmenims, vykdantiems viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus, valstybės institucijoms, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose yra privaloma pagal įstatymus, bet aukciono būdu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami bet kuriems kitiems asmenims.
Iš projekto nuostatų seka, kad pastarieji viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus galėtų nuomotis bet kuriai veiklai, kuri gelėtų būti nesusijusi su viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo veiklos tikslais, vykdyti. Kyla abejonių, ar parplėtus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos atvejų ratą, tokių objektų valdytojas – akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ galėtų užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. Tokia valdytojo pareiga nustatyta keičiamo kodekso
nereikėtų aiškiai įvardinti, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti minėti objektai aukciono būdu galėtų būti išnuomojami. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 5 punkte siūloma nustatyti, kad minėtuose punktuose siūlomais nustatyti atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai gali būti išnuomojami ne ilgesniam kaip 20 metų terminui. Projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti išnuomojami ne ilgesniam kaip 20 metų terminui.
Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio
turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą). Projektu keičiamame kodekse siūloma nustatyti dvigubai ilgesnį viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos terminą. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti išimtį iš galiojančio teisinio reguliavimo ir įtvirtinti tokį pakankamai ilgą nuomos terminą. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Svarstytina, ar maksimalus nuomos terminas neturėtų būti atitinkamai sumažintas. 5. Projekto 1 straipsniu kodekso 23 straipsnio
objektai ne aukciono būdu gali būti išnuomojami trumpalaikiams renginiams ir trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams atlikti – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė – iki
infrastruktūros objektai aukščiau nurodytiems tikslams galėtų būti išnuomojami iki 30 dienų per kalendorinius metus, ar vienerių metų terminas būtų skaičiuojamas nuo kurios nors kitos datos. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 6.
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi projektu siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros mokestis būtų apskaičiuojamas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Manytina, kad valstybės turto nuomos mokesčio dydis yra viena iš esminių valstybės turto nuomos sąlygų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame kodekse neturėtų būti įtvirtinti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos kainos nustatymo kriterijai. Tokiu atveju pagal kodekse įtvirtintus kriterijus konkretus nuomos mokesčio dydis galėtų būti apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo ( ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad sutarčių nutraukimo tvarka yra nustatyta Civiliniame kodekse, įstatymuose, taip pat nustatoma ir pačiose sutartyse, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, nuomos sutarties nutraukimo tvarką projektu siūloma reglamentuoti ir pačioje keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 3 dalyje. Lieka neaišku, ką konkrečiai Vyriausybė turėtų nustatyti jos tvirtinamoje tvarkoje.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ nereikėtų atsisakyti. 8. Su projektu nepateiktas projekto lyginamasis variantas. Seimo statuto
punktas nustato, jog „Įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projekto iniciatoriai prie projekto prideda: 1) teikiamo įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto pakeitimų projekto lyginamąjį variantą, kuriame atspindėta projektu siūlomų pakeitimų esmė, išskyrus atvejus, kai projektu teikiama įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto nauja redakcija.“
kurios Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, jau yra praėjusi, siūlytina nustatyti kitą datą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktus priima ne ministerija, bet ministras, vietoj žodžio ,,ministerija“ įrašytinas žodis ,,ministras“. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 ir 2 straipsniuose pateiktose siūlomose keičiamo kodekso 23 ir 23¹straipsnių nuostatose minimi tik teisės aktai, kuriuos turėtų priimti Vyriausybė. Teisės aktai, kuriuos turėtų priimti Susisiekimo ministras, nėra nurodomi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar iš projekto 3 straipsnio pavadinimo ir turinio nereikėtų išbraukti žodžius ,,Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija“. 10. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto
nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
KAIMO REIKALŲ komitetas
Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Albinas Ežerskis - ŽŪM viceministras, Aušra Kalantaitė – ŽŪM , Andrejus Gaidamavičius - EP nario Bronio Ropės padėjėjas, Albertas Šimėnas, Sigitas Kubilis, Lina Jasinskienė - AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai, Andrius Šniuolis - Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-12-10)1 Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
(toliau - kodekso) 23 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti atvejus ir sąlygas, kurioms esant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais galėtų naudotis kiti asmenys, sudarę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju nuomos sutartis. Be to, nurodoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuos nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos.
Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Kodekso 14 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad geležinkelio keliai yra priskiriami viešosios geležinkelio infrastruktūros objektams. Pagal projektu siūlomas nuostatas geležinkelio keliai galėtų būti išnuomojami įvairiems asmenims tiek aukciono, tiek ne aukciono būdu. Pažymėtina, kad iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų seka, kad viešojo naudojimo geležinkeliai nuosavybės teise priklauso valstybei, bet įstatymų numatytais atvejais ir teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms, šio straipsnio 2 dalies
nurodytoms įmonėms. Taigi, pagal pastarojo įstatymo nuostatas viešojo naudojimo geležinkeliai, kurie yra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis, galėtų būti išnuomojami tik griežtai apibrėžtam subjektų ratui. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad kodekso 23 straipsnio
viešąją geležinkelių infrastruktūrą įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų.
Tuo tarpu projekto 1 straipsniu kodekso 23 straipsnyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuos nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos. Todėl minėtąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostata. Kartu svarstytina, ar projektu praplėtus atvejų, kuriems esant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami, ratą, bei nuomininkams turint galimybę subnuomoti išsinuomotus infrastruktūros objektus, tokių objektų valdytojas – akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ galėtų užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. Tokia valdytojo pareiga nustatyta kodekso 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-12-10)1
dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas gali būti išnuomojamas inžinerinių statinių gyvavimo trukmei ne aukciono būdu asmenims, nuosavybės teise valdantiems tokius inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei su tokiu objektu susietus. Tiek vertinamojoje projekto nuostatoje, tiek kituose kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktuose projektu siūloma nustatyti vienintelę viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos sąlygą – nuomos terminą.
Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad kodekse turėtų būti įtvirtintos ir kitos esminės viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos sąlygos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu siūlomas kodekso 231 straipsnio 2 dalies, kuriose reglamentuojama viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuoma, nuostatas. Be to, vertinamoji projekto nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami iki tol, kol asmenims nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai sunyks fiziškai, ar iki tol, kol pasibaigs ekonomiškai pagrįstas tokių statinių naudojimo terminas. Atsižvelgus į išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, ją suderinus su Statybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis statinių naudojimo trukmę. Ši pastaba taip pat taikytina ir projekto 2 straipsniu siūlomoms kodekso 231 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriam inžinerinio statinio savininkui būtų nuomojamas viešosios infrastruktūros objektas (jo dalis) tuo atveju, jeigu su infrastruktūros objektu būtų susieti keli inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklausantys skirtingiems savininkams. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 3.
1
dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu trumpalaikiams renginiams (iki 30 kalendorinių dienų per metus) organizuoti. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, ar infrastruktūros objektai galėtų būti nuomojami trumpalaikiams renginiams, kurių trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, ar nepriklausomai nuo trumpalaikio renginio trukmės bendras objekto nuomos terminas per kalendorinius metus negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Projekto nuostatos tobulintinos pašalinant šį neaiškumą. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-12-10)12
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia turto patikėjimo sutartis, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą terminuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį jos valdytojas galėtų nutraukti bet kada, jos terminui nepasibaigus. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas nėra numatytas. Be to, sutarčių nutraukimo tvarka yra nustatyta Civiliniame kodekse ir įstatymuose, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Kartu atkreipiame dėmesį, kad dėl sutarties nutraukimo, kurio nuomininkai negali planuoti, pastarieji gali patirti nuostolių.
Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje yra nustatytas nuostolių atlyginimo žemės nuomininkams mechanizmas tais atvejais, kuomet jų nuomojama žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams ir valstybinės žemės nuomos sutartys nutraukiamos prieš terminą. Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme taip pat neturėtų būti nustatytas nuostolių atlyginimo mechanizmas bei tokių sutarčių nutraukimo tvarka. Taip pat, manytina, kad minėtas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas turėtų būti nustatytas nuomos sutartyje. Be to, pažymėtina, kad paprastai nuomojamo daikto savininko pasikeitimas neturi įtakos nuomos sutarties galiojimui ir ji lieka galioti naujam savininkui. Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės institucijos (nuomotojo) pereina kitai (Civilinio kodekso 6.494 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgus į tai, projekto nuostata, pagal kurią nuomos sutartys būtų laikomos pasibaigusiomis, kai pasibaigia su tokio turto nuomininku sudaryta turto patikėjimo sutartis, vertintinos atsižvelgiant į aukščiau minėtas Civilinio kodekso nuostatas. Vertinant šią projekto nuostatą svarbu paminėti ir tai, kad net ir pasibaigus nuomojamo turto patikėjimo sutarčiai bei turtą perdavus kitam patikėtiniui, tokio turto funkcinė paskirtis nesikeistų. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma turto nuomos sutartis laikyti pasibaigusiomis. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-12-10)
valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Susisiekimo ministerija formuoja geležinkelių transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. Vyriausybės išvada gauta (2015-08-12 nutarimas Nr. 837). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-12-10)3
tai, kad teisės aktai yra priimami, o ne tvirtinami, vietoj žodžio ,,patvirtina“ įrašytinas žodis ,,priima“. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-01-08)1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2598 (toliau – Projektas):
pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui teiktų išvadų 1 punktui dėl geležinkelių infrastruktūros objektų, kuriais būtų ir geležinkelių keliai, nuomos; 2 punktui, kad Projektu turėtų būti įtvirtintos ir kitos esminės viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos sąlygos ir 4 punktui, kad nauji ir nenumatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pagrindai nutraukti sutartis negali būti nustatomi poįstatyminiais teisės aktais. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 8. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-01-08)1 2.
Projektu keičiamame įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausantys viešosios geležinkelio infrastruktūros objektai gali būti nuomojami ne aukciono būdu asmenims, kurie nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei susisietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu, tų statinių gyvavimo trukmei. Atitinkamai Projektu keičiamame 23¹straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat yra nustatoma, kad geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esantys statiniai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu asmenims, kurie tuos statinius valdo nuosavybes teise – tų statinių gyvavimo trukmei. Pažymime, kad tokiomis nuostatomis būtų sudaromos sąlygos nuomininkams iš esmės neribotą laiko tarpą būti išsinuomojus geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius statinius, jei tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių. Taigi išnuomojant geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius statinius, kartu su statiniais būtų perduodama naudoti ir riboto prieinamumo viešoji gėrybė – žemė. Be to, tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, tiek ir valstybinė žemė būtų išnuomojama ne aukciono būdu. Todėl asmuo, nuosavybės teise valdantis valstybinėje žemėje esantį statinį, įgytų išskirtinį pranašumą kitų asmenų atžvilgiu, o kitiems asmenims dėl praktiškai neribotos sutarčių trukmės ir riboto prieinamumo prie infrastruktūros būtų užkirstas kelias įsisteigti ir vykdyti ūkinę veiklą. Įvertinus visa tai manytina, kad tokia Projektu siūloma nuostata sukuriamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės apribojimas.
Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad negalima imtis tokių priemonių, kurios, nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali Sąjungos asmenims sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų (žr. pavyzdžiui, 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimas Komisija prieš Graikijos Respubliką, byla C‑140/03, ECLI:EU:C:2005:242, 27 punktas). Galiausiai pažymėtina, kad tokių priemonių taikymas turėtų būti pagrįstas būtinais visuotinės svarbos interesais ir turėtų būti proporcingas siekiamam tikslui. Pastebime, kad Projekto aiškinamajame rašte tokios priežastys nebuvo pateiktos. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklausantys ne geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir esantys geležinkelių infrastruktūros objektuose bei geležinkelių infrastruktūros užimama valstybinė žemė, kurioje yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, turi būti nuomojami aukciono būdu laikantis skaidrios, viešos ir nediskriminacinės procedūros užtikrinant, kad visiems asmenims bus garantuotas įsisteigimo laisvės įgyvendinimas. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 9. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-01-08)1
keičiamoje įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje ir keičiamoje įstatymo 23¹straipsnio
nutraukti sudarytas nuomos sutartis prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto arba išnuomoto žemės sklypo reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Manome, kad tokių nuostatų įtvirtinimas sudarytų sąlygas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui piktnaudžiauti nutraukiant nuomos sutartis prieš terminą.
Pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, sužinojęs, kad nuomotojo vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pelninga, galėtų dėl įvairių priežasčių būti suinteresuotas anksčiau termino nutraukti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Projektu turėtų būti įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nutraukti sudarytas nuomos sutartis prieš terminą. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 10. STT (2015-03-04, raštas Nr. g-2015-1859)1 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015-01-13 prašymą Nr. S-2015-127, atlikome Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIP-2598 (toliau - projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad projekte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nustatytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Projektu siekiama nustatyti pagrindinius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės (toliau - valstybinė žemė) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų (toliau - objektai) nuomos atvejus ir sąlygas (nuomos būdus, terminus, nuomos sutarties nutraukimo sąlygas), užtikrinančias efektyvesnį šio turto valdymą. Išanalizavus projekto parengimo priežastį, nustatyta, kad projektu siekiama panaikinti valstybinės žemės nuomos apribojimus, susijusius su viešųjų interesų tenkinimu ir ne ūkinės komercinės veiklos vykdymu, ir įtvirtinti valstybinės žemės ir objektų nuomos ne aukciono būdu atvejus, kai atsiranda jų nuomos poreikis.
Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau - Teisės departamentas) ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Europos teisės departamentas) išvadose pateiktoms pastaboms, kadangi manome, kad šios nuostatos gali sudaryti sąlygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti, t. y.:
departamento 2015-01-08 išvados Nr. XIIP-2598 2 punkte nurodyta, kad projekto
dalies 1 punkte nustatytas neaiškus teisinis reguliavimas dėl neaiškių objektų ir valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu terminų. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir norėdami išvengti sąlygų antikorupciniu požiūriu ydingai interpretuoti nuostatas, siūlome tikslinti šias projekto nuostatas. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 11. STT (2015-03-04, raštas Nr. g-2015-1859)1
pastabas, projekto 1 straipsniu papildytoje 23 straipsnio 7 dalyje nustatoma tik viena objektų ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga, o ne kelios sąlygos, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte.
Siekdami, kad būtų panaikintos galimybės piktnaudžiauti ir išvengta antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai įstatyminių nuostatų ir jų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei ir kai vienai sutarties šaliai nepagrįstai suteikiamas perdėtas pranašumas, kuris gali būti naudojamas kaip priemonė daryti įtaką kitai sutarties šaliai, siekiant su sutarties objektu tiesiogiai nesusijusių tikslų, siūlome pagrindines konkrečias objektų ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas nustatyti projekte. (P.S. Paryškinta KRK Pritarti. 12. STT (2015-03-04, raštas Nr. g-2015-1859) Kitų pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2598 (toliau
Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, viešojo naudojimo geležinkeliai galėtų būti išnuomojami tik griežtai apibrėžtam subjektų ratui. Todėl Įstatymo projekto nuostatas būtina suderinti su Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 2. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)11
keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte tikslinga nurodyti, kad ši nuostata taikytina ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 3. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)11
įstatymo 2 straipsnio 70 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos trukmę reikėtų susieti su ekonomiškai pagrįsta inžinerinių statinių naudojimo trukme ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 231 straipsnio 2
1
keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma numatyti galimybę ne aukciono būdu sudarius nuomos sutartį naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais asmenims, kurie nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų ir susietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu. Ši nuostata nelemia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai bus naudojami inžineriniams statiniams eksploatuoti, todėl tokiais atvejais šiuos objektus išnuomoti ne aukciono būdu siūloma nepagrįstai. Ši pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 2 punktui. Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nepagrįstai išplečiamas subjektų ratas – įtraukiami asmenys, nuosavybės teise valdantys inžinerinius statinius, esančius už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ribų (bet su juo susietus). Todėl reikėtų atitinkamai susiaurinti ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkto apimtį, Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai būtų naudojami pagal paskirtį. Įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kaip turėtų būti elgiamasi tada, kai Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytu atveju dėl nuomos sutarties sudarymo kreipiasi keli asmenys. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 5. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)11 5.
1
keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 5 punkte netikslinga minėti reikalavimo, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma atitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nes sudarant valstybės turto nuomos sutartis šių principų visais atvejais turėtų būti laikomasi. Beje, tik viename iš Kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktų nustatytas minėtas reikalavimas verstų manyti, kad valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų neprivaloma laikytis kituose Kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktuose nurodytais atvejais. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 6. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)11
patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir nustatyti, kad į nurodytą maksimalų nuomos sutarties terminą įskaitomas ir nuomos sutarties termino pratęsimas. Ši pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 231 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktams. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 7. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)12
turėtų būti suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje nustatytais nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindais, tarp kurių nenumatyta nuomotojo teisė nutraukti nuomos sutartį, jeigu išnuomoto objekto reikia nuomotojo reikmėms. Derėtų pažymėti, kad nuomos sutartį nutraukus prieš terminą nuomininkai gali turėti nuostolių. Todėl turėtų būti nustatyta tvarka, kuria atlyginami nuostoliai, turėti dėl to, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, taip pat šių objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą.
Be to, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme arba nurodyta nuomos sutartyje, todėl atsisakytina nuostatos, kad tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.494 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 8. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)2
infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę gali ne aukciono būdu nuomotis asmenys, kitais teisėtais pagrindais, nei nurodyta šios dalies 1 punkte (tai yra ne nuosavybės teise), valdantys ir (ar) naudojantys statinius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), – teisėto statinių valdymo ir (ar) naudojimo terminui. Būtina pažymėti, kad dėl valstybinės žemės, kaip ilgalaikio materialiojo nekilnojamojo turto, specifikos jos valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiams būdingas pastovumas, ilgi terminai (pavyzdžiui, galimybė sudaryti sutartis iki 99 metų), griežta apskaita (nuomos, panaudos, pirkimo–pardavimo sutartys registruojamos viešajame registre ir panašiai).
Pagal Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalį viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus (kuriems priskirtini ir įvairūs statiniai) asmenys galės nuomotis, pavyzdžiui, trumpalaikėms reikmėms (kultūros renginiams, varžyboms ir panašiai), todėl jie įgytų teisę reikalauti sudaryti trumpalaikes valstybinės žemės nuomos sutartis, o tai nesuderinama su išdėstyta valstybinės žemės nuomos specifika. Be to, valstybinė žemė galėtų būti nuomojama tik statinių savininkams ar nuomininkams, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, bet ne
„kitais teisėtais pagrindais“ valdantiems statinius, nes statinio
naudotojo teisių apimtis turėtų būti suderinta su šiam statiniui eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės naudotojo teisių apimtimi, kad būtų išvengta atvejų, kai statinio naudotojas įgytų daugiau teisių į valstybinę žemę nei į patį statinį, kuriam eksploatuoti šios žemės reikia. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 9. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)
įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „statinys“ apibrėžtį, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiant Kodekso 231 straipsnio 2 dalį nepagrįstai, palyginti su galiojančiu teisiniu reguliavimu, didinama atvejų, kuriais viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimami valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 10. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)2 10.
įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, reglamentuojant valstybinės žemės nuomą be aukciono, nustatomos tam tikros išimtys, kai statinių ar įrenginių priklausymas nuosavybės teise ar valdymas nuomos pagrindais nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinės žemės be aukciono: valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomoti ne aukciono tvarka, išskirti laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai ir neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Taigi tik su pagrindinius statinius valstybiniame žemės sklype valdančiu asmeniu galima sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, o kitų statinių, pavyzdžiui, tvoros ar asfalto aikštelės, turėjimas neturi įtakos nuomojant valstybinę žemę. Todėl reikėtų nustatyti, kad ne aukciono būdu nuomojama viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), ir atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 231 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 11. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)2
Kodekso 231 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties termino trukmė, priklausanti nuo asmenų vykdomos veiklos pobūdžio, nepakankamai pagrįsta.
Asmenys galėtų siekti išsinuomoti valstybinę žemę nebūtinai tik ketindami vykdyti veiklą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms tenkinti arba ūkinei komercinei veiklai vykdyti, bet ir, pavyzdžiui, viešiesiems interesams tenkinti ar panašiai. Be to, nenustatyta, ar šiuose punktuose minima veikla yra asmens požymis ar nuomos sutarties paskirtis. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 12. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)42
siūloma atsisakyti Kodekso 231 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui, Įstatymo projektas turėtų būti papildytas pereinamosiomis nuostatomis dėl asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos tais atvejais, jeigu jau pradėtos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo procedūros pagal galiojantį teisinį reguliavimą. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 13. Vyriausybė (2015-08-12 nutarimas Nr. 837)1
Kodekso 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 231 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas nuomininkams iš esmės neribotą laiką nuomotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamą valstybinę žemę, jeigu tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių. Išnuomojant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius inžinerinius statinius, kartu su minėtais statiniais būtų perduodama naudoti ir riboto prieinamumo viešoji gėrybė – žemė.
Be to, Įstatymo projekte siūloma viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę nuomoti ne aukciono būdu. Todėl asmuo, nuosavybės teise valdantis valstybinėje žemėje esantį inžinerinį statinį, įgytų išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis, o kitiems asmenims dėl iš esmės neribotos sutarčių trukmės ir riboto prieinamumo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros būtų užkirstas kelias įsisteigti ir vykdyti ūkinę veiklą. Todėl minėtos Įstatymo projekto nuostatos gali riboti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje nustatytą įsisteigimo laisvę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokių priemonių taikymas turėtų būti pagrįstas būtinais visuotinės svarbos interesais ir būti proporcingas siekiamam tikslui, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokių pagrindų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte turėtų būti aiškiai nurodyta, kokį visuomenės interesą siekiama apsaugoti Įstatymo projekte siūlomomis priemonėmis, kurios sudarytų sąlygas nuomininkams iš esmės neribotą laiką nuomotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamą valstybinę žemę, jeigu tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2598; 6.1.
šį įstatymo projektą pagal Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas bei pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kazys Grybauskas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
komitetas
nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
Geležinkelių transporto kodekso (toliau - kodekso) 23 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti atvejus ir sąlygas, kurioms esant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais galėtų naudotis kiti asmenys, sudarę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju nuomos sutartis. Be to, nurodoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuos nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Kodekso 14 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad geležinkelio keliai yra priskiriami viešosios geležinkelio infrastruktūros objektams. Pagal projektu siūlomas nuostatas geležinkelio keliai galėtų būti išnuomojami įvairiems asmenims tiek aukciono, tiek ne aukciono būdu.
Pažymėtina, kad iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų seka, kad viešojo naudojimo geležinkeliai nuosavybės teise priklauso valstybei, bet įstatymų numatytais atvejais ir teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms savivaldybėms ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms. Taigi, pagal pastarojo įstatymo nuostatas viešojo naudojimo geležinkeliai, kurie yra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis, galėtų būti išnuomojami tik griežtai apibrėžtam subjektų ratui. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas viešąją geležinkelių infrastruktūrą įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų. Tuo tarpu projekto
geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuos nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos. Todėl minėtąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostata.
Kartu svarstytina, ar projektu praplėtus atvejų, kuriems esant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami, ratą, bei nuomininkams turint galimybę subnuomoti išsinuomotus infrastruktūros objektus, tokių objektų valdytojas – akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ galėtų užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. Tokia valdytojo pareiga nustatyta kodekso 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pakeisti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – kodekso) 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Kiti asmenys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelio kelius, gali naudotis sudarę nuomos sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis“. Abi nurodytos nuostatos yra ne naujos, o galiojančios – atitinkamai įtvirtintos kodekso 23 straipsnio 1 ir 6 dalyse. Tačiau siekiant aiškumo, tikslinga pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, tiek, kiek šis Kodeksas nenustato kitaip, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi
kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus, nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelio kelius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis: . Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.“1 2.
Projekto 1 straipsniu kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas gali būti išnuomojamas inžinerinių statinių gyvavimo trukmei ne aukciono būdu asmenims, nuosavybės teise valdantiems tokius inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei su tokiu objektu susietus. Tiek vertinamojoje projekto nuostatoje, tiek kituose kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktuose projektu siūloma nustatyti vienintelę viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos sąlygą – nuomos terminą. Konstitucinis Teismas 2005m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad kodekse turėtų būti įtvirtintos ir kitos esminės viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos sąlygos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu siūlomas kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies, kuriose reglamentuojama viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuoma, nuostatas. Be to, vertinamoji projekto nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami iki tol, kol asmenims nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai sunyks fiziškai, ar iki tol, kol pasibaigs ekonomiškai pagrįstas tokių statinių naudojimo terminas.
Atsižvelgus į išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, ją suderinus su Statybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis statinių naudojimo trukmę. Ši pastaba taip pat taikytina ir projekto 2 straipsniu siūlomoms kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriam inžinerinio statinio savininkui būtų nuomojamas viešosios infrastruktūros objektas (jo dalis) tuo atveju, jeigu su infrastruktūros objektu būtų susieti keli inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklausantys skirtingiems savininkams. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Pritarti. Pritarti. 1. Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnį šiomis naujomis nuostatomis: „8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomininkas neturi teisės įkeisti nuomos teisės, perduoti jos kaip turtinio įnašo ar kitaip jos suvaržyti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų subnuoma negalima. 9. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą, už pagerinimą neatlyginama. Kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygos nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyse.“ 2.
Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnį šiomis naujomis nuostatomis:
„4. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių
infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas neturi teisės perleisti žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės kitiems asmenims, jo (ar jo dalies) įkeisti ar kitaip suvaržyti, negali juo (ar jo dalimi) laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės subnuoma draudžiama. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar) jo dalies patikėjimo sutartis, sudaroma pagal šio straipsnio 1 dalį, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama.“ Siekiant suderinti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.959 straipsnio 2 dalimi: 1.
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise
valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“ 2.
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“ Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą šia nuostata: „Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“1 3.
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“ Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą šia nuostata: „Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“1
punkte siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu trumpalaikiams renginiams (iki 30 kalendorinių dienų per metus) organizuoti. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, ar infrastruktūros objektai galėtų būti nuomojami trumpalaikiams renginiams, kurių trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, ar nepriklausomai nuo trumpalaikio renginio trukmės bendras objekto nuomos terminas per kalendorinius metus negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Projekto nuostatos tobulintinos pašalinant šį neaiškumą. Pritarti.
Pritarti. Pakeiti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);“12
dalimi kodekso 23 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia turto patikėjimo sutartis, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą terminuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį jos valdytojas galėtų nutraukti bet kada, jos terminui nepasibaigus. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas nėra numatytas. Be to, sutarčių nutraukimo tvarka yra nustatyta Civiliniame kodekse ir įstatymuose, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Kartu atkreipiame dėmesį, kad dėl sutarties nutraukimo, kurio nuomininkai negali planuoti, pastarieji gali patirti nuostolių.
Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje yra nustatytas nuostolių atlyginimo žemės nuomininkams mechanizmas tais atvejais, kuomet jų nuomojama žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams ir valstybinės žemės nuomos sutartys nutraukiamos prieš terminą. Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme taip pat neturėtų būti nustatytas nuostolių atlyginimo mechanizmas bei tokių sutarčių nutraukimo tvarka. Taip pat, manytina, kad minėtas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas turėtų būti nustatytas nuomos sutartyje. Be to, pažymėtina, kad paprastai nuomojamo daikto savininko pasikeitimas neturi įtakos nuomos sutarties galiojimui ir ji lieka galioti naujam savininkui. Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės institucijos (nuomotojo) pereina kitai (Civilinio kodekso 6.494 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgus į tai, projekto nuostata, pagal kurią nuomos sutartys būtų laikomos pasibaigusiomis, kai pasibaigia su tokio turto nuomininku sudaryta turto patikėjimo sutartis, vertintinos atsižvelgiant į aukščiau minėtas Civilinio kodekso nuostatas. Vertinant šią projekto nuostatą svarbu paminėti ir tai, kad net ir pasibaigus nuomojamo turto patikėjimo sutarčiai bei turtą perdavus kitam patikėtiniui, tokio turto funkcinė paskirtis nesikeistų. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma turto nuomos sutartis laikyti pasibaigusiomis. Pritarti. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, raštu iš anksto per viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. “ Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti. Toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatomas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartyje. Šiuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, pranešęs apie tai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininkui raštu prieš 2 mėnesius iki šios sutarties nutraukimo.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, raštu iš
anksto per viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“
nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kodekso 7 straipsnio 3 dalies
transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Priimta Vyriausybės išvada (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 837 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso
aktai yra priimami, o ne tvirtinami, vietoj žodžio ,,patvirtina“ įrašytinas žodis ,,priima“. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo
pagal kompetenciją parengia ir patvirtina priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-01-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2598 (toliau – Projektas): 1.
Visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui teiktų išvadų 1 punktui dėl geležinkelių infrastruktūros objektų, kuriais būtų ir geležinkelių keliai, nuomos; 2 punktui, kad Projektu turėtų būti įtvirtintos ir kitos esminės viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos sąlygos ir 4 punktui, kad nauji ir nenumatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pagrindai nutraukti sutartis negali būti nustatomi poįstatyminiais teisės aktais. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1, 2 ir 4 vertinime. 2. Projektu keičiamame įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausantys viešosios geležinkelio infrastruktūros objektai gali būti nuomojami ne aukciono būdu asmenims, kurie nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei susisietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu, tų statinių gyvavimo trukmei. Atitinkamai Projektu keičiamame 23¹straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat yra nustatoma, kad geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esantys statiniai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu asmenims, kurie tuos statinius valdo nuosavybes teise – tų statinių gyvavimo trukmei. Pažymime, kad tokiomis nuostatomis būtų sudaromos sąlygos nuomininkams iš esmės neribotą laiko tarpą būti išsinuomojus geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius statinius, jei tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių. Taigi išnuomojant geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius statinius, kartu su statiniais būtų perduodama naudoti ir riboto prieinamumo viešoji gėrybė – žemė.
Be to, tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, tiek ir valstybinė žemė būtų išnuomojama ne aukciono būdu. Todėl asmuo, nuosavybės teise valdantis valstybinėje žemėje esantį statinį, įgytų išskirtinį pranašumą kitų asmenų atžvilgiu, o kitiems asmenims dėl praktiškai neribotos sutarčių trukmės ir riboto prieinamumo prie infrastruktūros būtų užkirstas kelias įsisteigti ir vykdyti ūkinę veiklą. Įvertinus visa tai manytina, kad tokia Projektu siūloma nuostata sukuriamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės apribojimas. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad negalima imtis tokių priemonių, kurios, nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali Sąjungos asmenims sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų (žr. pavyzdžiui, 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimas Komisija prieš Graikijos Respubliką, byla C‑140/03, ECLI:EU:C:2005:242, 27 punktas). Galiausiai pažymėtina, kad tokių priemonių taikymas turėtų būti pagrįstas būtinais visuotinės svarbos interesais ir turėtų būti proporcingas siekiamam tikslui. Pastebime, kad Projekto aiškinamajame rašte tokios priežastys nebuvo pateiktos. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklausantys ne geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir esantys geležinkelių infrastruktūros objektuose bei geležinkelių infrastruktūros užimama valstybinė žemė, kurioje yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, turi būti nuomojami aukciono būdu laikantis skaidrios, viešos ir nediskriminacinės procedūros užtikrinant, kad visiems asmenims bus garantuotas įsisteigimo laisvės įgyvendinimas. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį –nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“
keičiamoje įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje ir keičiamoje įstatymo 23¹straipsnio
nutraukti sudarytas nuomos sutartis prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto arba išnuomoto žemės sklypo reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Manome, kad tokių nuostatų įtvirtinimas sudarytų sąlygas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui piktnaudžiauti nutraukiant nuomos sutartis prieš terminą.
Pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, sužinojęs, kad nuomotojo vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pelninga, galėtų dėl įvairių priežasčių būti suinteresuotas anksčiau termino nutraukti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Projektu turėtų būti įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nutraukti sudarytas nuomos sutartis prieš terminą. Pritarti. Atsižvelgus į tai, kad pagal kodekso 24 straipsnį, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra nekomercinio pobūdžio, tikslinga pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti. Toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatomas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartyje. Šiuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, pranešęs apie tai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininkui raštu prieš 2 mėnesius iki šios sutarties nutraukimo.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“ Atitinkamai šį pakeitimą numatyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 7 dalyje. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015-01-13 prašymą Nr. S-2015-127, atlikome Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIP-2598 (toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad projekte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nustatytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Projektu siekiama nustatyti pagrindinius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės (toliau – valstybinė žemė) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų (toliau
Išanalizavus projekto parengimo priežastį, nustatyta, kad projektu siekiama panaikinti valstybinės žemės nuomos apribojimus, susijusius su viešųjų interesų tenkinimu ir ne ūkinės komercinės veiklos vykdymu, ir įtvirtinti valstybinės žemės ir objektų nuomos ne aukciono būdu atvejus, kai atsiranda jų nuomos poreikis. Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išvadose pateiktoms pastaboms, kadangi manome, kad šios nuostatos gali sudaryti sąlygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti, t. y.:
departamento 2015-01-08 išvados Nr. XIIP-2598 2 punkte nurodyta, kad projekto
straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas neaiškus teisinis reguliavimas dėl neaiškių objektų ir valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu terminų. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir norėdami išvengti sąlygų antikorupciniu požiūriu ydingai interpretuoti nuostatas, siūlome tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2 pastabą. 2. Pagal Teisės departamento 2014-12-10 išvados Nr.
XIIP-2598 2 punkte nurodytas pastabas, projekto 1 straipsniu papildytoje 23 straipsnio 7 dalyje nustatoma tik viena objektų ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga, o ne kelios sąlygos, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte. Siekdami, kad būtų panaikintos galimybės piktnaudžiauti ir išvengta antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai įstatyminių nuostatų ir jų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei ir kai vienai sutarties šaliai nepagrįstai suteikiamas perdėtas pranašumas, kuris gali būti naudojamas kaip priemonė daryti įtaką kitai sutarties šaliai, siekiant su sutarties objektu tiesiogiai nesusijusių tikslų, siūlome pagrindines konkrečias objektų ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas nustatyti projekte. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo
išnuomojami tik griežtai apibrėžtam subjektų ratui. Todėl Įstatymo projekto nuostatas būtina suderinti su Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi. Pritarti.
Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos teisės departamento
straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte tikslinga nurodyti, kad ši nuostata taikytina ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“
Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 70 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos trukmę reikėtų susieti su ekonomiškai pagrįsta inžinerinių statinių naudojimo trukme ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 4. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma numatyti galimybę ne aukciono būdu sudarius nuomos sutartį naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais asmenims, kurie nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų ir susietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu.
Ši nuostata nelemia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai bus naudojami inžineriniams statiniams eksploatuoti, todėl tokiais atvejais šiuos objektus išnuomoti ne aukciono būdu siūloma nepagrįstai. Ši pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 2 punktui. Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nepagrįstai išplečiamas subjektų ratas – įtraukiami asmenys, nuosavybės teise valdantys inžinerinius statinius, esančius už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ribų (bet su juo susietus). Todėl reikėtų atitinkamai susiaurinti ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkto apimtį, Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai būtų naudojami pagal paskirtį. Įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kaip turėtų būti elgiamasi tada, kai Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytu atveju dėl nuomos sutarties sudarymo kreipiasi keli asmenys. Pritarti. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2 pastabą.
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą šiomis nuostatomis::
„Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios
geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;“
minėti reikalavimo, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma atitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nes sudarant valstybės turto nuomos sutartis šių principų visais atvejais turėtų būti laikomasi. Beje, tik viename iš Kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktų nustatytas minėtas reikalavimas verstų manyti, kad valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų neprivaloma laikytis kituose Kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktuose nurodytais atvejais. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais
šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“ Aukščiau nurodytą terminą tikslinga pakeiti atsižvelgus į maksimalų turto patikėjimo sutarties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.959 straipsnio 2 dalyje. 6.
teisinį reguliavimą, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio
nurodytą maksimalų nuomos sutarties terminą įskaitomas ir nuomos sutarties termino pratęsimas. Ši pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktams. Pritarti. Pakeisti:
1) Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais,
nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas)“;
2) Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 23¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–2 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“
straipsnio 2 dalis turėtų būti suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje nustatytais nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindais, tarp kurių nenumatyta nuomotojo teisė nutraukti nuomos sutartį, jeigu išnuomoto objekto reikia nuomotojo reikmėms. Derėtų pažymėti, kad nuomos sutartį nutraukus prieš terminą nuomininkai gali turėti nuostolių. Todėl turėtų būti nustatyta tvarka, kuria atlyginami nuostoliai, turėti dėl to, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, taip pat šių objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Be to, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme arba nurodyta nuomos sutartyje, todėl atsisakytina nuostatos, kad tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.494 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento
keičiamo Kodekso 23¹straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę gali ne aukciono būdu nuomotis asmenys, kitais teisėtais pagrindais, nei nurodyta šios dalies 1 punkte (tai yra ne nuosavybės teise), valdantys ir (ar) naudojantys statinius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), – teisėto statinių valdymo ir (ar) naudojimo terminui. Būtina pažymėti, kad dėl valstybinės žemės, kaip ilgalaikio materialiojo nekilnojamojo turto, specifikos jos valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiams būdingas pastovumas, ilgi terminai (pavyzdžiui, galimybė sudaryti sutartis iki 99 metų), griežta apskaita (nuomos, panaudos, pirkimo–pardavimo sutartys registruojamos viešajame registre ir panašiai).
Pagal Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalį viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus (kuriems priskirtini ir įvairūs statiniai) asmenys galės nuomotis, pavyzdžiui, trumpalaikėms reikmėms (kultūros renginiams, varžyboms ir panašiai), todėl jie įgytų teisę reikalauti sudaryti trumpalaikes valstybinės žemės nuomos sutartis, o tai nesuderinama su išdėstyta valstybinės žemės nuomos specifika. Be to, valstybinė žemė galėtų būti nuomojama tik statinių savininkams ar nuomininkams, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, bet ne „kitais teisėtais pagrindais“ valdantiems statinius, nes statinio naudotojo teisių apimtis turėtų būti suderinta su šiam statiniui eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės naudotojo teisių apimtimi, kad būtų išvengta atvejų, kai statinio naudotojas įgytų daugiau teisių į valstybinę žemę nei į patį statinį, kuriam eksploatuoti šios žemės reikia. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ne aukciono būdu – asmenys, nuomojantys statinius
(išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį –nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“
statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „statinys“ apibrėžtį, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiant Kodekso 23¹ straipsnio 2 dalį nepagrįstai, palyginti su galiojančiu teisiniu reguliavimu, didinama atvejų, kuriais viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimami valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu. Nepritarti. Kodekso 23¹ straipsnio 2 dalyje numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu reglamentavimas plečiamas (susiejant jį ne su „pastatais“, o su „statiniais“) grindžiamas esamu tokios nuomos praktiniu poreikiu. 10.
Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, reglamentuojant valstybinės žemės nuomą be aukciono, nustatomos tam tikros išimtys, kai statinių ar įrenginių priklausymas nuosavybės teise ar valdymas nuomos pagrindais nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinės žemės be aukciono: valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomoti ne aukciono tvarka, išskirti laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai ir neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Taigi tik su pagrindinius statinius valstybiniame žemės sklype valdančiu asmeniu galima sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, o kitų statinių, pavyzdžiui, tvoros ar asfalto aikštelės, turėjimas neturi įtakos nuomojant valstybinę žemę. Todėl reikėtų nustatyti, kad ne aukciono būdu nuomojama viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), ir atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies:
1) 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“;
2) 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ne aukciono būdu – asmenys, nuomojantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį –nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“. 11. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 3 ir
sutarties termino trukmė, priklausanti nuo asmenų vykdomos veiklos pobūdžio, nepakankamai pagrįsta. Asmenys galėtų siekti išsinuomoti valstybinę žemę nebūtinai tik ketindami vykdyti veiklą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms tenkinti arba ūkinei komercinei veiklai vykdyti, bet ir, pavyzdžiui, viešiesiems interesams tenkinti ar panašiai. Be to, nenustatyta, ar šiuose punktuose minima veikla yra asmens požymis ar nuomos sutarties paskirtis.
Pritarti. Tikslinga sujungti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktą į vieną 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios
straipsnio dalies 1–2 punktuose
Respublikos civilinio kodekso 6.959 straipsnio 2 dalimi, nustatančia turto patikėjimo sutarties maksimalią galiojimo trukmę. 12. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Kodekso 23¹ straipsnio 5 dalies nuostatos, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui, Įstatymo projektas turėtų būti papildytas pereinamosiomis nuostatomis dėl asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos tais atvejais, jeigu jau pradėtos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo procedūros pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Nepritarti. Tokias nuostatas nustatyti yra netikslinga, kadangi dėl kodekse įtvirtintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos apribojimų nei viena tokios nuomos sutartis nėra sudaryta. 13. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas nuomininkams iš esmės neribotą laiką nuomotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamą valstybinę žemę, jeigu tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių. Išnuomojant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius inžinerinius statinius, kartu su minėtais statiniais būtų perduodama naudoti ir riboto prieinamumo viešoji gėrybė – žemė.
Be to, Įstatymo projekte siūloma viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę nuomoti ne aukciono būdu. Todėl asmuo, nuosavybės teise valdantis valstybinėje žemėje esantį inžinerinį statinį, įgytų išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis, o kitiems asmenims dėl iš esmės neribotos sutarčių trukmės ir riboto prieinamumo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros būtų užkirstas kelias įsisteigti ir vykdyti ūkinę veiklą. Todėl minėtos Įstatymo projekto nuostatos gali riboti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje nustatytą įsisteigimo laisvę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokių priemonių taikymas turėtų būti pagrįstas būtinais visuotinės svarbos interesais ir būti proporcingas siekiamam tikslui, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokių pagrindų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte turėtų būti aiškiai nurodyta, kokį visuomenės interesą siekiama apsaugoti Įstatymo projekte siūlomomis priemonėmis, kurios sudarytų sąlygas nuomininkams iš esmės neribotą laiką nuomotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamą valstybinę žemę, jeigu tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2 pastabą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2598; Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas bei pasiūlymus. Pritarti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: S.Dmitrijev D.Kreivys
komitetas
nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, J.Razma, B.Vėsaitė Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėja G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius A.Šniuolis ir vyr. specialistė J.Norkienė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Šimėnas ir vyr. specialistė L. Jasinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
Geležinkelių transporto kodekso (toliau - kodekso) 23 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti atvejus ir sąlygas, kurioms esant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais galėtų naudotis kiti asmenys, sudarę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju nuomos sutartis. Be to, nurodoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuos nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Kodekso 14 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad geležinkelio keliai yra priskiriami viešosios geležinkelio infrastruktūros objektams. Pagal projektu siūlomas nuostatas geležinkelio keliai galėtų būti išnuomojami įvairiems asmenims tiek aukciono, tiek ne aukciono būdu.
Pažymėtina, kad iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų seka, kad viešojo naudojimo geležinkeliai nuosavybės teise priklauso valstybei, bet įstatymų numatytais atvejais ir teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms savivaldybėms ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms. Taigi, pagal pastarojo įstatymo nuostatas viešojo naudojimo geležinkeliai, kurie yra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis, galėtų būti išnuomojami tik griežtai apibrėžtam subjektų ratui. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas viešąją geležinkelių infrastruktūrą įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų. Tuo tarpu projekto
geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuos nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos. Todėl minėtąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostata.
Kartu svarstytina, ar projektu praplėtus atvejų, kuriems esant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami, ratą, bei nuomininkams turint galimybę subnuomoti išsinuomotus infrastruktūros objektus, tokių objektų valdytojas – akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ galėtų užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. Tokia valdytojo pareiga nustatyta kodekso 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pakeisti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – kodekso) 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Kiti asmenys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelio kelius, gali naudotis sudarę nuomos sutartis su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis“. Abi nurodytos nuostatos yra ne naujos, o galiojančios – atitinkamai įtvirtintos kodekso 23 straipsnio 1 ir 6 dalyse. Tačiau siekiant aiškumo, tikslinga pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų, tiek, kiek šis Kodeksas nenustato kitaip, ir įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi
kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus, nenaudojamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelio kelius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis: . Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.“1 2.
Projekto 1 straipsniu kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas gali būti išnuomojamas inžinerinių statinių gyvavimo trukmei ne aukciono būdu asmenims, nuosavybės teise valdantiems tokius inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei su tokiu objektu susietus. Tiek vertinamojoje projekto nuostatoje, tiek kituose kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktuose projektu siūloma nustatyti vienintelę viešosios geležinkelių infrastruktūros nuomos sąlygą – nuomos terminą. Konstitucinis Teismas 2005m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad kodekse turėtų būti įtvirtintos ir kitos esminės viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos sąlygos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu siūlomas kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies, kuriose reglamentuojama viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuoma, nuostatas. Be to, vertinamoji projekto nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar infrastruktūros objektai galėtų būti išnuomojami iki tol, kol asmenims nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai sunyks fiziškai, ar iki tol, kol pasibaigs ekonomiškai pagrįstas tokių statinių naudojimo terminas.
Atsižvelgus į išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, ją suderinus su Statybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis statinių naudojimo trukmę. Ši pastaba taip pat taikytina ir projekto 2 straipsniu siūlomoms kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriam inžinerinio statinio savininkui būtų nuomojamas viešosios infrastruktūros objektas (jo dalis) tuo atveju, jeigu su infrastruktūros objektu būtų susieti keli inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklausantys skirtingiems savininkams. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Pritarti. Pritarti. 1. Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnį šiomis naujomis nuostatomis: „8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomininkas neturi teisės įkeisti nuomos teisės, perduoti jos kaip turtinio įnašo ar kitaip jos suvaržyti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų subnuoma negalima. 9. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektą, už pagerinimą neatlyginama. Kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sąlygos nustatomos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyse.“ 2.
Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnį šiomis naujomis nuostatomis:
„4. Nuomos mokestis už viešosios geležinkelių
infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomą nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas neturi teisės perleisti žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės kitiems asmenims, jo (ar jo dalies) įkeisti ar kitaip suvaržyti, negali juo (ar jo dalimi) laiduoti, garantuoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės subnuoma draudžiama. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia atitinkamo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar) jo dalies patikėjimo sutartis, sudaroma pagal šio straipsnio 1 dalį, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama.“ Siekiant suderinti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.959 straipsnio 2 dalimi: 1.
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise
valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“ 2.
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“ Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą šia nuostata: „Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“1 3.
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“ Papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą šia nuostata: „Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“1
punkte siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu trumpalaikiams renginiams (iki 30 kalendorinių dienų per metus) organizuoti. Iš šios projekto nuostatos nėra aišku, ar infrastruktūros objektai galėtų būti nuomojami trumpalaikiams renginiams, kurių trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, ar nepriklausomai nuo trumpalaikio renginio trukmės bendras objekto nuomos terminas per kalendorinius metus negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Projekto nuostatos tobulintinos pašalinant šį neaiškumą. Pritarti.
Pritarti. Pakeiti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);“12
dalimi kodekso 23 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartis pasibaigia, kai teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigia turto patikėjimo sutartis, nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ir ši patikėjimo sutartis nėra pratęsiama. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą terminuotą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį jos valdytojas galėtų nutraukti bet kada, jos terminui nepasibaigus. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas nėra numatytas. Be to, sutarčių nutraukimo tvarka yra nustatyta Civiliniame kodekse ir įstatymuose, bet ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Kartu atkreipiame dėmesį, kad dėl sutarties nutraukimo, kurio nuomininkai negali planuoti, pastarieji gali patirti nuostolių.
Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje yra nustatytas nuostolių atlyginimo žemės nuomininkams mechanizmas tais atvejais, kuomet jų nuomojama žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams ir valstybinės žemės nuomos sutartys nutraukiamos prieš terminą. Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme taip pat neturėtų būti nustatytas nuostolių atlyginimo mechanizmas bei tokių sutarčių nutraukimo tvarka. Taip pat, manytina, kad minėtas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas turėtų būti nustatytas nuomos sutartyje. Be to, pažymėtina, kad paprastai nuomojamo daikto savininko pasikeitimas neturi įtakos nuomos sutarties galiojimui ir ji lieka galioti naujam savininkui. Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės institucijos (nuomotojo) pereina kitai (Civilinio kodekso 6.494 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgus į tai, projekto nuostata, pagal kurią nuomos sutartys būtų laikomos pasibaigusiomis, kai pasibaigia su tokio turto nuomininku sudaryta turto patikėjimo sutartis, vertintinos atsižvelgiant į aukščiau minėtas Civilinio kodekso nuostatas. Vertinant šią projekto nuostatą svarbu paminėti ir tai, kad net ir pasibaigus nuomojamo turto patikėjimo sutarčiai bei turtą perdavus kitam patikėtiniui, tokio turto funkcinė paskirtis nesikeistų. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma turto nuomos sutartis laikyti pasibaigusiomis. Pritarti. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, raštu iš anksto per viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. “ Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti. Toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatomas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartyje. Šiuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, pranešęs apie tai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininkui raštu prieš 2 mėnesius iki šios sutarties nutraukimo.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, raštu iš
anksto per viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartyje nustatytą terminą įspėjęs viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininką, turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms ir toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos sutartyje. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomos nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“
nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kodekso 7 straipsnio 3 dalies
transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Priimta Vyriausybės išvada (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 837 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso
aktai yra priimami, o ne tvirtinami, vietoj žodžio ,,patvirtina“ įrašytinas žodis ,,priima“. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo
pagal kompetenciją parengia ir patvirtina priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-01-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2598 (toliau – Projektas): 1.
Visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui teiktų išvadų 1 punktui dėl geležinkelių infrastruktūros objektų, kuriais būtų ir geležinkelių keliai, nuomos; 2 punktui, kad Projektu turėtų būti įtvirtintos ir kitos esminės viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos sąlygos ir 4 punktui, kad nauji ir nenumatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pagrindai nutraukti sutartis negali būti nustatomi poįstatyminiais teisės aktais. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1, 2 ir 4 vertinime. 2. Projektu keičiamame įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausantys viešosios geležinkelio infrastruktūros objektai gali būti nuomojami ne aukciono būdu asmenims, kurie nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų bei susisietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu, tų statinių gyvavimo trukmei. Atitinkamai Projektu keičiamame 23¹straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat yra nustatoma, kad geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esantys statiniai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu asmenims, kurie tuos statinius valdo nuosavybes teise – tų statinių gyvavimo trukmei. Pažymime, kad tokiomis nuostatomis būtų sudaromos sąlygos nuomininkams iš esmės neribotą laiko tarpą būti išsinuomojus geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius statinius, jei tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių. Taigi išnuomojant geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius statinius, kartu su statiniais būtų perduodama naudoti ir riboto prieinamumo viešoji gėrybė – žemė.
Be to, tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, tiek ir valstybinė žemė būtų išnuomojama ne aukciono būdu. Todėl asmuo, nuosavybės teise valdantis valstybinėje žemėje esantį statinį, įgytų išskirtinį pranašumą kitų asmenų atžvilgiu, o kitiems asmenims dėl praktiškai neribotos sutarčių trukmės ir riboto prieinamumo prie infrastruktūros būtų užkirstas kelias įsisteigti ir vykdyti ūkinę veiklą. Įvertinus visa tai manytina, kad tokia Projektu siūloma nuostata sukuriamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės apribojimas. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad negalima imtis tokių priemonių, kurios, nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali Sąjungos asmenims sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų (žr. pavyzdžiui, 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimas Komisija prieš Graikijos Respubliką, byla C‑140/03, ECLI:EU:C:2005:242, 27 punktas). Galiausiai pažymėtina, kad tokių priemonių taikymas turėtų būti pagrįstas būtinais visuotinės svarbos interesais ir turėtų būti proporcingas siekiamam tikslui. Pastebime, kad Projekto aiškinamajame rašte tokios priežastys nebuvo pateiktos. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklausantys ne geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir esantys geležinkelių infrastruktūros objektuose bei geležinkelių infrastruktūros užimama valstybinė žemė, kurioje yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, turi būti nuomojami aukciono būdu laikantis skaidrios, viešos ir nediskriminacinės procedūros užtikrinant, kad visiems asmenims bus garantuotas įsisteigimo laisvės įgyvendinimas. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);
statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį –nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“
keičiamoje įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje ir keičiamoje įstatymo 23¹straipsnio
nutraukti sudarytas nuomos sutartis prieš terminą, jeigu išnuomoto objekto arba išnuomoto žemės sklypo reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Manome, kad tokių nuostatų įtvirtinimas sudarytų sąlygas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui piktnaudžiauti nutraukiant nuomos sutartis prieš terminą.
Pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, sužinojęs, kad nuomotojo vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pelninga, galėtų dėl įvairių priežasčių būti suinteresuotas anksčiau termino nutraukti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Projektu turėtų būti įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nutraukti sudarytas nuomos sutartis prieš terminą. Pritarti. Atsižvelgus į tai, kad pagal kodekso 24 straipsnį, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra nekomercinio pobūdžio, tikslinga pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, jeigu išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies) reikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti. Toks nuomos sutarties nutraukimo pagrindas numatomas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartyje. Šiuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę nutraukti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį prieš terminą, pranešęs apie tai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininkui raštu prieš 2 mėnesius iki šios sutarties nutraukimo.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomininko dėl tokio viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka.“ Atitinkamai šį pakeitimą numatyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 7 dalyje. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015-01-13 prašymą Nr. S-2015-127, atlikome Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIP-2598 (toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad projekte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nustatytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Projektu siekiama nustatyti pagrindinius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės (toliau – valstybinė žemė) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų (toliau
Išanalizavus projekto parengimo priežastį, nustatyta, kad projektu siekiama panaikinti valstybinės žemės nuomos apribojimus, susijusius su viešųjų interesų tenkinimu ir ne ūkinės komercinės veiklos vykdymu, ir įtvirtinti valstybinės žemės ir objektų nuomos ne aukciono būdu atvejus, kai atsiranda jų nuomos poreikis. Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) išvadose pateiktoms pastaboms, kadangi manome, kad šios nuostatos gali sudaryti sąlygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti, t. y.:
departamento 2015-01-08 išvados Nr. XIIP-2598 2 punkte nurodyta, kad projekto
straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas neaiškus teisinis reguliavimas dėl neaiškių objektų ir valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu terminų. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir norėdami išvengti sąlygų antikorupciniu požiūriu ydingai interpretuoti nuostatas, siūlome tikslinti šias projekto nuostatas. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2 pastabą. 2. Pagal Teisės departamento 2014-12-10 išvados Nr.
XIIP-2598 2 punkte nurodytas pastabas, projekto 1 straipsniu papildytoje 23 straipsnio 7 dalyje nustatoma tik viena objektų ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga, o ne kelios sąlygos, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte. Siekdami, kad būtų panaikintos galimybės piktnaudžiauti ir išvengta antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai įstatyminių nuostatų ir jų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei ir kai vienai sutarties šaliai nepagrįstai suteikiamas perdėtas pranašumas, kuris gali būti naudojamas kaip priemonė daryti įtaką kitai sutarties šaliai, siekiant su sutarties objektu tiesiogiai nesusijusių tikslų, siūlome pagrindines konkrečias objektų ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas nustatyti projekte. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo
išnuomojami tik griežtai apibrėžtam subjektų ratui. Todėl Įstatymo projekto nuostatas būtina suderinti su Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi. Pritarti.
Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos teisės departamento
straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 23 straipsnio 6 dalies 4 punkte tikslinga nurodyti, kad ši nuostata taikytina ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“
Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 70 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos trukmę reikėtų susieti su ekonomiškai pagrįsta inžinerinių statinių naudojimo trukme ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 4. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma numatyti galimybę ne aukciono būdu sudarius nuomos sutartį naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektais asmenims, kurie nuosavybės teise valdo inžinerinius statinius, esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objekte ar už jo ribų ir susietus su viešosios geležinkelių infrastruktūros objektu.
Ši nuostata nelemia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai bus naudojami inžineriniams statiniams eksploatuoti, todėl tokiais atvejais šiuos objektus išnuomoti ne aukciono būdu siūloma nepagrįstai. Ši pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 2 punktui. Be to, Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nepagrįstai išplečiamas subjektų ratas – įtraukiami asmenys, nuosavybės teise valdantys inžinerinius statinius, esančius už viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto ribų (bet su juo susietus). Todėl reikėtų atitinkamai susiaurinti ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkto apimtį, Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai būtų naudojami pagal paskirtį. Įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kaip turėtų būti elgiamasi tada, kai Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytu atveju dėl nuomos sutarties sudarymo kreipiasi keli asmenys. Pritarti. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2 pastabą.
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 1 punktą šiomis nuostatomis::
„Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios
geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;“
straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalies 5 punkte netikslinga minėti reikalavimo, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuoma atitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nes sudarant valstybės turto nuomos sutartis šių principų visais atvejais turėtų būti laikomasi. Beje, tik viename iš Kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktų nustatytas minėtas reikalavimas verstų manyti, kad valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų neprivaloma laikytis kituose Kodekso 23 straipsnio 6 dalies punktuose nurodytais atvejais. Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais,
nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“ Aukščiau nurodytą terminą tikslinga pakeiti atsižvelgus į maksimalų turto patikėjimo sutarties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.959 straipsnio 2 dalyje. 6.
teisinį reguliavimą, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio
nurodytą maksimalų nuomos sutarties terminą įskaitomas ir nuomos sutarties termino pratęsimas. Ši pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktams. Pritarti. Pakeisti:
1) Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais,
nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas)“;
2) Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 23¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–2 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“
straipsnio 2 dalis turėtų būti suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 dalyje nustatytais nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindais, tarp kurių nenumatyta nuomotojo teisė nutraukti nuomos sutartį, jeigu išnuomoto objekto reikia nuomotojo reikmėms. Derėtų pažymėti, kad nuomos sutartį nutraukus prieš terminą nuomininkai gali turėti nuostolių. Todėl turėtų būti nustatyta tvarka, kuria atlyginami nuostoliai, turėti dėl to, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, taip pat šių objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Be to, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme arba nurodyta nuomos sutartyje, todėl atsisakytina nuostatos, kad tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.494 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas iš vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio. Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento
straipsniu keičiamo Kodekso 23¹straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę gali ne aukciono būdu nuomotis asmenys, kitais teisėtais pagrindais, nei nurodyta šios dalies 1 punkte (tai yra ne nuosavybės teise), valdantys ir (ar) naudojantys statinius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), – teisėto statinių valdymo ir (ar) naudojimo terminui. Būtina pažymėti, kad dėl valstybinės žemės, kaip ilgalaikio materialiojo nekilnojamojo turto, specifikos jos valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiams būdingas pastovumas, ilgi terminai (pavyzdžiui, galimybė sudaryti sutartis iki 99 metų), griežta apskaita (nuomos, panaudos, pirkimo–pardavimo sutartys registruojamos viešajame registre ir panašiai).
Pagal Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalį viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus (kuriems priskirtini ir įvairūs statiniai) asmenys galės nuomotis, pavyzdžiui, trumpalaikėms reikmėms (kultūros renginiams, varžyboms ir panašiai), todėl jie įgytų teisę reikalauti sudaryti trumpalaikes valstybinės žemės nuomos sutartis, o tai nesuderinama su išdėstyta valstybinės žemės nuomos specifika. Be to, valstybinė žemė galėtų būti nuomojama tik statinių savininkams ar nuomininkams, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, bet ne „kitais teisėtais pagrindais“ valdantiems statinius, nes statinio naudotojo teisių apimtis turėtų būti suderinta su šiam statiniui eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės naudotojo teisių apimtimi, kad būtų išvengta atvejų, kai statinio naudotojas įgytų daugiau teisių į valstybinę žemę nei į patį statinį, kuriam eksploatuoti šios žemės reikia. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ne aukciono būdu – asmenys, nuomojantys statinius
(išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį –nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“
Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos
„statinys“ apibrėžtį, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiant Kodekso 23¹
straipsnio 2 dalį nepagrįstai, palyginti su galiojančiu teisiniu reguliavimu, didinama atvejų, kuriais viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimami valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami ne aukciono būdu. Nepritarti. Pasiūlymas nėra konkrečiai suformuluotas (nėra apsisprendimo, balsavimo objekto). Be to, Kodekso 23¹ straipsnio 2 dalyje numatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu reglamentavimas plečiamas (susiejant jį ne su „pastatais“, o su „statiniais“) grindžiamas esamu tokios nuomos praktiniu poreikiu. 10.
Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, reglamentuojant valstybinės žemės nuomą be aukciono, nustatomos tam tikros išimtys, kai statinių ar įrenginių priklausymas nuosavybės teise ar valdymas nuomos pagrindais nesuteikia teisės išsinuomoti valstybinės žemės be aukciono: valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomoti ne aukciono tvarka, išskirti laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai ir neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Taigi tik su pagrindinius statinius valstybiniame žemės sklype valdančiu asmeniu galima sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, o kitų statinių, pavyzdžiui, tvoros ar asfalto aikštelės, turėjimas neturi įtakos nuomojant valstybinę žemę. Todėl reikėtų nustatyti, kad ne aukciono būdu nuomojama viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), ir atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Pritarti.
Pritarti. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies:
1) 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį, – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“;
2) 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ne aukciono būdu – asmenys, nuomojantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kurį (kurią) tie statiniai užima ir kuris (kuri) būtinas (būtina) jiems naudoti pagal paskirtį –nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);“. 11. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 3 ir
sutarties termino trukmė, priklausanti nuo asmenų vykdomos veiklos pobūdžio, nepakankamai pagrįsta. Asmenys galėtų siekti išsinuomoti valstybinę žemę nebūtinai tik ketindami vykdyti veiklą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo reikmėms tenkinti arba ūkinei komercinei veiklai vykdyti, bet ir, pavyzdžiui, viešiesiems interesams tenkinti ar panašiai. Be to, nenustatyta, ar šiuose punktuose minima veikla yra asmens požymis ar nuomos sutarties paskirtis.
Pritarti. Tikslinga sujungti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktą į vieną 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios
straipsnio dalies 1–2 punktuose
Respublikos civilinio kodekso 6.959 straipsnio 2 dalimi, nustatančia turto patikėjimo sutarties maksimalią galiojimo trukmę. 12. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Kodekso 23¹ straipsnio 5 dalies nuostatos, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 50 metų terminui, Įstatymo projektas turėtų būti papildytas pereinamosiomis nuostatomis dėl asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos tais atvejais, jeigu jau pradėtos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo procedūros pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Nepritarti. Pasiūlymas nėra konkrečiai suformuluotas (nėra apsisprendimo, balsavimo objekto). Be to, tokias nuostatas nustatyti yra netikslinga, kadangi dėl kodekse įtvirtintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomos apribojimų nei viena tokios nuomos sutartis nėra sudaryta. 13. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas nuomininkams iš esmės neribotą laiką nuomotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamą valstybinę žemę, jeigu tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių.
Išnuomojant viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamoje valstybinėje žemėje esančius inžinerinius statinius, kartu su minėtais statiniais būtų perduodama naudoti ir riboto prieinamumo viešoji gėrybė – žemė. Be to, Įstatymo projekte siūloma viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamą valstybinę žemę nuomoti ne aukciono būdu. Todėl asmuo, nuosavybės teise valdantis valstybinėje žemėje esantį inžinerinį statinį, įgytų išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis, o kitiems asmenims dėl iš esmės neribotos sutarčių trukmės ir riboto prieinamumo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros būtų užkirstas kelias įsisteigti ir vykdyti ūkinę veiklą. Todėl minėtos Įstatymo projekto nuostatos gali riboti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje nustatytą įsisteigimo laisvę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką tokių priemonių taikymas turėtų būti pagrįstas būtinais visuotinės svarbos interesais ir būti proporcingas siekiamam tikslui, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokių pagrindų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte turėtų būti aiškiai nurodyta, kokį visuomenės interesą siekiama apsaugoti Įstatymo projekte siūlomomis priemonėmis, kurios sudarytų sąlygas nuomininkams iš esmės neribotą laiką nuomotis viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ir šių objektų užimamą valstybinę žemę, jeigu tokioje valstybinėje žemėje yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių. Pritarti.
Pritarti. Pastabos įvertinimas (siūlomas Įstatymo projekto patikslinimas) pateiktas vertinant Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2 pastabą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2015-10-02 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2598;
Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas bei pasiūlymus. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: S.Dmitrijev. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Komparskienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, D. Latvelienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėja M. Banytė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai: A. Šniuolis, J. Norkienė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė L. Jasinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
6 Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu Geležinkelių transporto kodekso (toliau-kodekso) 23¹ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas, sudarydamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, įsipareigoja pasibaigus nuomos terminui (jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas nedalyvauja ar nelaimi viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės aukciono) perleisti jam nuosavybės teise priklausančius statinius naujajam viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, arba šiuos statinius nugriauti“. Šios dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog „tuo atveju, kai pasibaigus nuomos terminui viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nusprendžia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui nuosavybės teise priklausančius statinius perimti netikslinga, šie statiniai nugriaunami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininko lėšomis, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos žemės nuomininkui patirti nuostoliai dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių nugriovimo neatlyginami.“ Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, teikiamų nuostatų turinys vertintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisės apsaugą bei į Konstitucinio Teismo formuojamą teisės doktriną, susijusią su nuosavybės teisės apsauga. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: „Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“ Konstitucinis Teismas plėtodamas nuosavybės teisės doktriną yra pastebėjęs, jog „Šių Konstitucijos normų funkcija nevienareikšmė. Svarbiausia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų normų paskirtis – užtikrinti asmens subjektinių nuosavybės teisių į jo turimą turtą apsaugą. Kalbant apie konstitucinę nuosavybės neliečiamumo garantiją pažymėtina, kad teisinėje kalboje
„neliečiamumas“ paprastai suprantamas kaip nepažeidžiama, neatimama žmogaus
teisė. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu tai, kad pačioje Konstitucijoje yra nustatyti apsauginio pobūdžio reikalavimai, kurių privalu laikytis, kai atsiranda būtinybė privačią nuosavybę paimti visuomenės poreikiams. Konstitucijos 23 straipsnio trečiojoje dalyje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas kaip kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo“ (1998-06-18 nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog „<...> priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę. Įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus už ją atlyginama. Institucija, ketinanti priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo, ir savininkas, iš kurio ketinama paimti nuosavybę, turi siekti susitarimo dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę ir dėl to, kokia tvarka bus atlyginama už šią nuosavybę.
Kilęs ginčas, ar nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, ar už ją teisingai atlyginama, turi būti sprendžiamas teisme. Kol nebus pasiektas susitarimas dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę arba kol ginčo neišspręs teismas, nuosavybė iš savininko negali būti paimama.“ (2003-03-04 nutarimas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes manytina, jog teikiamas pasiūlymas, kurio turinys sudaro galimybę geležinkelio transporto infrastruktūros valdytojui paimti ir sunaikinti kitų asmenų nuosavybės teisės objektus, neatlyginant jų vertės, paneigia Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą ir galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Antra, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte nėra nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu tik po šio įstatymo pakeitimo sudarytoms sutartims, ir vertinant tai, kad galiojančios sutartys bus vykdomos jau įsigaliojus siūlomiems įstatymo pakeitimams, teigtina, jog įstatymo projekte derėtų aiškiai nustatyti, kaip įstatymo nuostatos bus taikomos galiojančioms sutartims. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. V-2016-2589, adresuotam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pažymėjo, jog pritarus Seimo nario J. Razmos pasiūlymams, įstatymo projekto nuostatos atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir dėl projekto Nr. XIIP-2598(4) nebūtų teikiama pastaba dėl galimo prieštaravimo Konstitucijos nuostatoms, išdėstyta Teisės departamento 2016 kovo 22 d. išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2598(4). Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis Ekonomikos komitetas 2016 m. balandžio 13 d. posėdyje jau yra pritaręs Seimo nario J. Razmos pasiūlymams. 3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1.
Teisės departamento 2016 m. kovo 22 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Seimui priėmimui pateiktas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2598(4) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumui ir apsaugai, nes teikiamu pasiūlymu sudaroma galimybė geležinkelio transporto infrastruktūros valdytojui paimti ir sunaikinti kitų asmenų nuosavybės teisės objektus. 3.2. Pasiūlymai: Seimui priėmimo metu pritarus 2016 m. balandžio 1 d. Seimo nario Jurgio Razmos pateiktiems pasiūlymams Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2598(4), įstatymo projektas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras
TEISĖTVARKOS komitetas
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozą Bernatonį pavaduojantis Eduardas Šablinskas, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Komparskienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, D. Latvelienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, L. Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėja M. Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys J. Razma, Susisiekimo ministerijos atstovė J. Norkienė, Lietuvos geležinkelių atstovas S. Kubilius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas D. Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-222 Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu Geležinkelių transporto kodekso (toliau-kodekso) 23¹ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas, sudarydamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, įsipareigoja pasibaigus nuomos terminui (jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkas nedalyvauja ar nelaimi viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės aukciono) perleisti jam nuosavybės teise priklausančius statinius naujajam viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, arba šiuos statinius nugriauti“. Šios dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog „tuo atveju, kai pasibaigus nuomos terminui viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nusprendžia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininkui nuosavybės teise priklausančius statinius perimti netikslinga, šie statiniai nugriaunami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės nuomininko lėšomis, viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos žemės nuomininkui patirti nuostoliai dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių nugriovimo neatlyginami.“ Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, teikiamų nuostatų turinys vertintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisės apsaugą bei į Konstitucinio Teismo formuojamą teisės doktriną, susijusią su nuosavybės teisės apsauga. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“ Konstitucinis Teismas plėtodamas nuosavybės teisės doktriną yra pastebėjęs, jog „Šių Konstitucijos normų funkcija nevienareikšmė. Svarbiausia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintų normų paskirtis – užtikrinti asmens subjektinių nuosavybės teisių į jo turimą turtą apsaugą. Kalbant apie konstitucinę nuosavybės neliečiamumo garantiją pažymėtina, kad teisinėje kalboje
„neliečiamumas“ paprastai suprantamas kaip nepažeidžiama, neatimama žmogaus
teisė. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu tai, kad pačioje Konstitucijoje yra nustatyti apsauginio pobūdžio reikalavimai, kurių privalu laikytis, kai atsiranda būtinybė privačią nuosavybę paimti visuomenės poreikiams. Konstitucijos 23 straipsnio trečiojoje dalyje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas kaip kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo“ (1998-06-18 nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog „<...> priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę. Įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus už ją atlyginama. Institucija, ketinanti priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo, ir savininkas, iš kurio ketinama paimti nuosavybę, turi siekti susitarimo dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę ir dėl to, kokia tvarka bus atlyginama už šią nuosavybę.
Kilęs ginčas, ar nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, ar už ją teisingai atlyginama, turi būti sprendžiamas teisme. Kol nebus pasiektas susitarimas dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę arba kol ginčo neišspręs teismas, nuosavybė iš savininko negali būti paimama.“ (2003-03-04 nutarimas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes manytina, jog teikiamas pasiūlymas, kurio turinys sudaro galimybę geležinkelio transporto infrastruktūros valdytojui paimti ir sunaikinti kitų asmenų nuosavybės teisės objektus, neatlyginant jų vertės, paneigia Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą ir galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Antra, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte nėra nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu tik po šio įstatymo pakeitimo sudarytoms sutartims, ir vertinant tai, kad galiojančios sutartys bus vykdomos jau įsigaliojus siūlomiems įstatymo pakeitimams, teigtina, jog įstatymo projekte derėtų aiškiai nustatyti, kaip įstatymo nuostatos bus taikomos galiojančioms sutartims. Nesvarstyta
svarstymo komitete pertrauką dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 23¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2598(4) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės teisės neliečiamumui ir apsaugai. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas