2014-06-06 Nr. XIIP-1859 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„asmenims (šeimoms)“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad šioje formuluotėje
vartojami žodžiai yra savarankiški. 2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama sąvokos Išperkamoji būsto nuoma apibrėžtis. Šioje apibrėžtyje vartojami žodžių junginiai „nuomos davėjas, nuomos gavėjas“. Atsižvelgiant į tolimesnį įstatymo projekto turinį, pavyzdžiui, 17 straipsnio 5 dalis, ir į Civilinio kodekso 6.447 ir 6.503 straipsniuose vartojamą terminologiją, siūlytina vietoje šių žodžių junginių vartoti sąvokas „nuomotojas, nuomininkas“. Aptariamoje straipsnio dalyje, dalis nuostatos yra formuluojama skliausteliuose. Toks dalies nuostatos formulavimo būdas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes žodžiai skliausteliuose yra savarankiška nuostatos dalis, o ne, pavyzdžiui, trumpinys, ar paaiškinimas. Todėl nuostata performuluotina nevartojant skliaustelių. Be to, nuostatoje brauktini pertekliniai žodžiai „šį, šios, šiam“. 3. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „(1 kvadratinio metro)“. 4. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje ir toliau įstatymo tekste vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar ši sąvoka yra tapati sąvokai Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima, ar šių sąvokų turinys yra skirtingas. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei aptariama sąvoka yra sąvokos Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima trumpinys, tokio trumpinio vartojimas turėtų būti aptartas įstatymo tekste.
Tuo atveju, jei šios sąvokos nesietinos, atskleistina, koks yra šių sąvokų santykis, nes, pavyzdžiui, pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį „Parama būstui išsinuomoti teikiama mažas pajamas gaunantiems ir mažai turto turintiems asmenims arba šeimoms”, o toliau įstatymo projekto tekste kalbant apie paramos teikimą vartojama sąvoka asmenys (šeimos). 5. Projekto 8 straipsnio 1 punkto žodis „jų“ perkeltinas ir įrašytinas po žodžio „apie“. 6. Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 11 straipsniui. 7. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. 8. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto žodis „jų“ perkeltinas ir įrašytinas po žodžio „apie“. 9. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. 10. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į analogišką projekto 8 straipsnio 3 punkto a) papunktį, projekto
nusidėvėjimo procentas. 11. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje du kartus vartojamas terminas „(ne)sutikimo“ vertintinas kaip teisiškai ydingas ir neaiškus, todėl keistinas į žodžių junginį „sutikimo ar nesutikimo“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 7 dalies 6 punktui. 12.
alternatyvą dėl antro pasiūlymo pateikimo būdo: išsiųsti arba įteikti tiesiogiai. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti įteikiama tiesiogiai, o kuriais - išsiunčiama. 13. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankų ar kreditų įstaigų sutartyse be kita ko turi būti nustatytas „už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamo būsto įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre”. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nuostata formuluojama teisiškai ydingai. Minėtoje sutartyje jokiais atvejais negali būti nustatytas būsto įkeitimas hipotekos registre. Šiuo atveju galima būtų kalbėti tik apie sutarties sąlygą, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas įregistruoti hipoteką (sudaryti hipotekos sandorį dėl) už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui. Be to, nuostatoje atsisakytina perteklinio reguliavimo, nustatančio, kokiame registre turi būti įregistruota hipoteka, nes toks registras yra vienintelis ir hipotekos registravimas kitur neatliekamas. 14. Projekto
socialinį būstą turintiems asmenims (šeimoms) aprūpinti būstu (socialiniai būstai)“ siūlytina vartoti formuluotę „socialiniai būstai“, nes ši sąvoka jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 12 dalyje. 15.
Respublikos“, nes pirmą kartą teikiant nuorodą nurodytinas visas įstatymo pavadinimas. Be to, pastebėtina, jog viso projekto tekste tikslintini kitų įstatymų pavadinimai atsižvelgus į tai, kad kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas, t. y. be žodžių
„Lietuvos Respublikos“. 16. Projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostata „perimant valstybės reikmėms
<…> gyvenamąsias patalpas kartu su juose gyvenančiais asmenimis, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka negali būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos” suformuluota teisiškai nekorektiškai. Savivaldybė jokiais atvejais neturėtų perimti jokių asmenų. Nuostata keistina, pavyzdžiui, nurodant, jog perimamos patalpos, kuriose gyvena tam tikri asmenys. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nebūtų tikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kurio pagrindu valstybės turtas perduodamas savivaldybėms nuosavybės teise (pavyzdžiui, vietoj žodžio „perimant“ įrašant formuluotę
„savivaldybėms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka perimant“). 17. Projekto 15 straipsnio dėstymas neatitinka juridinės technikos taisyklių dėl teisės normų dėstymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto teisės aktų aiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti glaustas. Pirma, straipsnio
nustatytos išimtys būtų išdėstytos ne atskiromis straipsnio dalimis, o pirmos dalies punktais. Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalis galėtų būti tokia: „Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus kai:“.
Tokiu atveju, siūloma straipsnio 2 dalis turėtų būti formuluojama kaip 1 dalies 1 punktas, pavyzdžiui: „būtina ar yra galimybė atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams.“ Analogiškai keistinos 3, 4, 5 dalių redakcijos. Antra, straipsnio dalyse (arba punktuose) nekartotina nuostata, jog konkrečios išimties atveju „išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje”, nes išimties esmė taptų aiški pagal 1 dalį. Tokiu būdu būtų išvengta pasikartojimų, o nuostatos turinys atitiktų glaustumo reikalavimą. Trečia, atsižvelgiant į teisės normų sistemiškumo reikalavimą ir į tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtis taikoma „savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“, straipsnyje turėtų būti suformuluota bendra taisyklė, kokios institucijos sprendimu taikomos visos kitos išimtys, arba kiekvienu konkrečiu atveju nurodoma, kokia institucija sprendžia dėl išimties taikymo, jei tokios institucijos kiekvienu atveju skiriasi. Ketvirta, straipsnio 6 dalyje būtina nurodyti, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos 1 dalies išimtys. 18. Projekto 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai asmenys (šeimos) išbraukiami iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų.
Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę, svarstytina, ar atsižvelgiant į šios dalies 6 ir 9 punktuose nustatytų priežasčių išbraukti asmenis iš sąrašų pobūdį, nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis
(šeimas) apie gresiantį išbraukimą iš sąrašų ir nustatyti terminą, per kurį atitinkamus trūkumus galima pašalinti. 19. Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „turtas už kalendorinius metu ar per kalendoriniu metu gautos pajamos“ įrašyti formuluotę
„turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 19
straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punktui. 20. Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „9) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 4 punktui. 21. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje žodis
„užregistruota“ keistinas į žodį „įregistruota“. Be to, atsižvelgiant į normos
adresatą, svarstytina, ar nereikėtų nurodyti tikslaus registro pavadinimo. 22.
pasirinktas atskaitos taškas kompensacijos teikimui - nuo pasiūlymo gavimo, kelia abejonių dėl galimybės tiksliai nustatyti tokį momentą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu svarstytina galimybė keisti nuostatą ir atskaitos tašku pasirinkti sprendimo dėl pasiūlymo pateikimo priėmimo datą. Šiuo atveju, nuostatos dalis dėstytina taip: „bet ne anksčiau nei nuo sprendimo dėl savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlyti pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, priėmimo datos.“ Tokiu atveju, analogiškai keistina ir straipsnio 5 dalis. 23. Projekto 17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti alternatyvą dėl kompensacijos pervedimo nuomotojui arba nuomininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais kompensacija turėtų būti pervedama nuomotojui, kuriais - nuomininkui. 24. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisyklių reikalavimus projekto 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina skliaustų vartojimo su žodžiais „1 kvadratinio metro“ ir „14 kvadratinių metrų asmeniui“ . Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 2 dalies. Be to, neaiškus ir formuluotės „pajamų (santykio) pokyčius“ turinys, t. y. neaišku, ką žymi skliaustuose vartojamas žodis. 25. Projekto 19 straipsnio pavadinime po žodžio
„kompensacijos“ įrašytinas žodis „mokėjimo“. 26.
siūloma nustatyti, jog asmenims (šeimoms) nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, kai „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmuo (šeima) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų”. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų kompensacijos, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį kompensacijos mokėjimo nutraukimą. Taip pat pastebėtina, jog neaiški ir aptariamo punkto teisinė reikšmė. Siūlytina nurodyti, ar asmuo (šeima), kuriam kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, privalo vėl iš naujo įsirašyti į tam tikrus sąrašus ir iš naujo laukti eilėje, ar kompensacijos mokėjimas gali būti atnaujintas, asmeniui (šeimai) įvykdžius deklaravimo pareigą. 27. Projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis tikslintini atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas kiekvienais metais sudaryti naują nuomos sutartį yra neproporcingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, jog sutarties galiojimas gali būti pratęstas, taigi manytina, jog neproporcinga reikalauti kiekvienais metais sudaryti vis naują nuomos sutartį. 28. Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata, susijusi su Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodyta garantija stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, kokio dydžio turėtų būti garantija – skolos sumai ar neriboto dydžio. Toks aiškumas reikalingas tam, kad nuostata būtų praktiškai pritaikoma. Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar už tą laikotarpį, kurį kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, kompensacijos mokėjimo atnaujinimo atveju taip pat bus išmokama kompensacija. 29. Projekto 20 straipsnio 2 dalies sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis, nes tai atskiros teisės normos. 30.
30Projekto 20 straipsnio 2 dalies nuostata „Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir
savivaldybės vykdomosios institucijos iniciatyva, jeigu nustatoma, kad asmeniui
(šeimai) yra nuomojamas socialinis būstas, neatitinkantis šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų naudingojo ploto normatyvų arba specialiai nepritaikytas neįgaliesiems“ stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, ar omenyje turimas šalių susitarimu sudaromas sutarties pakeitimas, ar nuostatoje siekiama įtvirtinti galimybę sutartį keisti vienašališkai. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. 31. Projekto 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte žodis
„įsigyjus“ keistinas žodžiu „įsigijus“. 32. Projekto 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte
siūloma nustatyti, jog socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmeniui (šeimai) nepateikus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų“. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų teisės į socialinio būsto nuomą, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį socialinio būsto nuomos netekimą ir suteikti papildomą terminą trūkumams pašalinti. 33. Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo, siūlytina projekto 22 straipsnio 2 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „2) šiame įstatyme numatytais atvejais nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. 34. Projekto 22 straipsnio 4 punkte derėtų nurodyti, kokio dydžio „materialinės padėties pasikeitimas“ turimas omenyje, kad pareiga būtų tinkamai įgyvendinta ir ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 23 straipsnio nuostatas, asmenims dėl netinkamo šios pareigos vykdymo būtų taikomos sankcijos. 35.
35Projekto 23 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Nustačius, kad asmenys (šeimos), kreipdamiesi
dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikė neteisingus duomenis, reikalingus paramai skirti, arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, būsto įsigijimą, materialinės padėties pasikeitimą, būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties pasibaigimą arba teisės į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimą, neteisėtai gautą paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turi grąžinti visą iš karto arba ją išmokėti dalimis.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, straipsnio pavadinime derėtų atsisakyti termino
„išieškojimas“ vartojimo, kadangi straipsnis reguliuoja tik paramos grąžinimą,
o ne išieškojimą. Straipsnio pavadinimas netaisytinas tokiu atveju, jei straipsnis būtų papildytas nuostatomis, susijusiomis su išieškojimu. Antra, nuostatos turinį siūlytina formalizuoti, galimai nurodant, jog tam tikrai institucijai nustačius tam tikrus faktus, priimamas atitinkamas sprendimas, atsisakant vien abstraktaus termino „nustačius“ vartojimo. Trečia, nuostatoje formuluojama alternatyva, jog parama turi būti grąžinta visa iš karto arba dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Ketvirta, svarstytina galimybė straipsnyje įtvirtinti nuostatas dėl galimo priverstinio paramos išieškojimo, nurodant, kokiu būdu tai būtų daroma, pavyzdžiui, nustatant, jog tam tikras sprendimas turi vykdomojo dokumento galią ir vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 36.
pavadinimas sutampa su įstatymo projekto penktojo skirsnio pavadinimu, o visas skirsnio turinį sudaro vienas straipsnis. Manytina, jog projekto 24 straipsnio apimtis yra per didelė, o turinys - per platus. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, siūlytina šį straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su konkrečiai apibrėžtu reguliavimo turiniu. 37. Projekto 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio „Lietuvą“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respubliką“. 38. Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostata: „Turto vertintojai teisės aktų ir sutartyje dėl turto įvertinimo nustatyta tvarka atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina savivaldybėms padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų“ vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, o tik dubliuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Taip pat pastebėtina, jog turto vertintojų atsakomybė nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Siūlytina atsisakyti aptariamos nuostatos. 39. Projekto 24 straipsnio 5 dalyje dėstoma daug etapų turinti ir sudėtinga procedūra. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina projekto 24 straipsnio 5 dalį skaidyti į dalį su punktais arba dėstyti atskiru straipsniu, kad šioje dalyje įtvirtinama procedūra būtų aiškesnė. Siekiant teisinio aiškumo bei glaustumo šios dalies 1 sakinyje siūlytina atsisakyti perteklinės formuluotės „iš karto“ ir nustatyti, jog suma sumokama per 10 kalendorinių dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo; o šios dalies 2 sakinyje vietoj formuluotės „jai (kredito įstaigai)“ vartoti formuluotę „kredito įstaigai“.
Be to, šios dalies nuostata „<...> tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės” tikslintina atsižvelgiant į tai, jog prievolės yra įvykdomos, o ne sumokamos. 40. Projekto 24 straipsnio 9 dalis tikslintina atsižvelgus į tai, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybės teisė į turtą ne perduodama, o pereina. 41. Projekto 25 straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmenys (šeimos), įrašyti į eiles paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal šį įstatymą, jeigu pageidauja, pateikę prašymą įrašomi į atitinkamus asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo – projekte nėra nustatyta nei tokio pageidavimo išreiškimo būdas, nei jo terminas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokie asmenys turi pateikti naują prašymą pagal projekte nustatytą tvarką, ar prašymą, kuriame išreikštų savo pageidavimą būti įrašytais į sąrašą. Pastebėtina, jog nenustačius tokio prašymo pateikimo termino galėtų kilti praktinių projekto taikymo problemų dėl teisinių santykių neapibrėžtumo – sąrašo eilė neatspindėtų tikro asmenų eiliškumo.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, jau yra išreiškę pageidavimą ir yra įrašyti į eiles paramai gauti, todėl manytina, jog projekto nuostatos dėl asmenų (šeimų) įrašymo turėtų būti dėstomos kiek kitaip – tik naujų reikalavimų neatitinkantys asmenys galėtų būti neįtraukiami į atitinkamus sąrašus, o tie, kurie reikalavimus atitinka, turėtų būti įrašomi į atitinkamus sąrašus be jokių papildomų veiksmų atlikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, kad šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; <...> konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). 42. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu įstatymo projektu nustatomos naujos nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Šiame kontekste pažymėtina, jog galiojančios įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, netektų galios tik tuo atveju, jei būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIP-1848, todėl teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-1848, nes priešingu atveju - priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto Nr. XIIP-1848, susiklostytų situacija, kai galiotų du įstatymai, skirtingai reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
2014-07-16 Nr. XIIP-1859(3) Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad Finansų ministerija pagal patvirtintus paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką reglamentuojančius teisės aktus ir tikslines programas, užtikrina tinkamą paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti finansavimą. Teikiama nuostata diskutuotina tuo aspektu, jog pagal Konstitucijos 94 straipsnio 4 dalį valstybės biudžeto projektą rengia ir jį teikia Seimui Vyriausybė, o ne Finansų ministerija. Be to, kaip ne kartą savo nutarimuose yra pasisakęs Konstitucinis Teismas Konstitucijoje nėra teisė normų, nustatančių, jog valstybės biudžeto projektą gali rengti ir teikti Seimui svarstyti bei tvirtinti ne Vyriausybė, o kuri nors kita valstybės institucija arba kuris nors kitas subjektas. <...> Pagal Konstituciją Seimas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų apriboti ar paneigti Vyriausybei Konstitucijoje nustatyti įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą. <...> (2002 m. liepos 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teise ir laisves bei apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja Vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius (2002 m. liepos 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgus į tai, siūlytina teikiamos nuostatos atsisakyti. 2.
nustatyti, kad viena iš sąlygų, kai teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos yra sąlyga, kai įsigyjamas pirmas tinkamas būstas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba šį būstą įsigyja jauna šeima. Pastebėtina, jog iš siūlomos nuostatos sektų, jog tokiu atveju būtų netaikomi reikalavimai, nustatyti projekto 8 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose, be to, jaunoms šeimoms teisė į paramą būstui įsigyti būtų nustatyta net ir tuo atveju, jei tai nebūtų pirmo tinkamo būsto įsigijimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgus į projekto 3 straipsnio 1 punkte nustatytą lygiateisiškumo principą, kuriuo vadovaujantis teikiama parama būstui įsigyti, siūlytina atitinkamai projektą patikslinti. 3. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatomi reikalavimai asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą. Pažymėtina, jog projekto nuostatos suformuluotos taip, kad asmenys ir šeimos turi atitikti visus 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto, nustatančio, kad teisę į socialinio būsto nuomą turi tik jauna šeima, atsisakyti. 4. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „(sudaryti hipotekos sandorį dėl šio būsto)”. 5. Projekto 14 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „tam tikri“. 6. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje žodžiai „valstybės įmonėje Registrų centre“ keistini į žodžius „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre“, kadangi sutartys registruojamos registre, o ne įmonėje. Be to, po šių žodžių aptartinas sutrumpintas registro pavadinimo vartojimas:
„(toliau - Nekilnojamo turto registras)“. Sutrumpintas registro pavadinimas
vartotinas analogiškai keičiant 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 19 straipsnio 2 dalies žodžius „valstybės įmonėje Registrų centre”. 7.
apimties, nes joje siūloma įtvirtinti keletą savarankiškų teisės normų. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, siūlytina šią straipsnio dalį skaidyti į atskiras dalis atitinkamai koreguojant nuostatų turinį:
„1. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į
būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas sąlygas, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies bazinį dydį, kurį nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Socialinio būsto nuomos mokesčio ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika. 2. Asmenims ir šeimoms kompensuojamos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą koeficientą, nustatomą atsižvelgiant į vidutines būsto nuomos kainas rinkoje, ir, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso ir kainų bei gyventojų pajamų pokyčius, jiems pakitus daugiau kaip 3 procentais. 3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydį, ne mažesnį kaip 50 procentų rinkos vidutinės nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą.“ Be to, jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, projekto 18 straipsnio 2 dalis pernumeruotina į 4 dalį. 8. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pasikeitus socialinio būsto nuomininko sąlygoms pagal šį įstatymą gauti paramą būstui išsinuomoti, savivaldybė turi teisę didinti nuomos mokestį, bet ne daugiau kaip 10 kartų. Teikiama nuostata svarstytina keliais aspektais.
Pirma, iš teikiamo projekto nuostatų nėra aiškus formuluotės „pasikeitus socialinio būsto nuomininko sąlygoms“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 20 straipsnio
pasikeitimai“, kuriems esant socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama; projekto 20 straipsnio 6 dalyje nustatytas atvejis, kada nuomos kaina nustatoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Be to, iš projekto nuostatų nėra aiškus teikiamos nuostatos ir projekto 20 straipsnio nuostatų santykis. Antra, svarstytina, ar nuomos mokesčio dydis, kai pasikeičia tam tikros aplinkybės („pasikeičia socialinio būsto nuomininko sąlygos“), neturėtų būti siejamas su būsto nuomos kainomis rinkoje, o ne su jokių objektyvių kriterijų neturinčiu dydžiu. Be to, pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais nuomos mokestis galėtų būti didinamas 2 kartais, o kokiais – 10 kartų. Šiame kontekste pažymėtina, jog sąlygos, nuo kurių priklauso asmenų teisių įgyvendinimas, jų apimtis ar apribojimai gali būti nustatyti tik objektyviai pagrindžiant jų būtinumą, o pačios sąlygos privalo būti įtvirtinamos įstatymu. 9. Projekto 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Negrąžinus neteisėtai gautos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios išlaidos neviršija išieškotinos sumos.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju normos adresatai nėra itin pasiturintys asmenys ir siekiama minimizuoti išlaidas susijusias su ieškojimu, svarstytina galimybė savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą prilyginti vykdomajam dokumentui, vykdytinam Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nes tokiu atveju nereikėtų kreiptis į teismą ir patirti su teismo procesu susijusių išlaidų. Jei būtų pritarta šiai pastabai, straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „2.
Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl neteisėtai gautos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti grąžinimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios išlaidos neviršija išieškotinos sumos.“
socialinio būsto nuomos sąlygomis“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš kitų projekto nuostatų nėra aiškus šios formuluotės turinys, o kadangi šia formuluote apibrėžiamos sąlygos būstui įsigyti ar mažesnei kainai nustatyti, manytina, jog siekiant teisės aktų turiniui keliamo teisinio aiškumo principo užtikrinimo, projekte atskleistinas aptariamos formuluotės turinys. 11. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina baigtinį parduodamų būstų sąrašą, į kurį gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis siūloma sudaryti galimybę nustatyti mažesnę pardavimo kainą (nei ji būtų nustatyta pagal projekto 24 straipsnio 2 dalį) būstams, nuomojamiems ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Antra, atsižvelgiant į teisės aktų turiniui keliamą teisinio aiškumo reikalavimą, manytina, jog iš siūlomos projekto formuluotės nėra aišku, kokie konkrečiai asmenys turėtų teisę pasinaudoti aptariama lengvata.
Aptariame kontekste abejotina, ar šiuo atveju asmenys, kurie gali net neatitikti teikiamame įstatyme nustatytų kriterijų, taikomų asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą, t. y. neatsižvelgiant į jų materialinę padėtį, galėtų pasinaudoti nuolaida būstui įsigyti, kai, tuo tarpu, asmenims, kuriems tokia nuolaida būtų objektyviai būtina ir galima pagal jų materialinę padėtį, ji nebūtų suteikiama jokiais atvejais, nes atitinkamas savivaldybės būstas nuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis ir neįtrauktas į atitinkamą sąrašą. Svarstytina, ar šiuo atveju normos adresatas ir normos tikslas atitinka įstatymo tikslus. Trečia, pastebėtina, kad projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatoma, jog savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip penkerius metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos gali būti parduodami už rinkos kainą, tačiau iš projekto nuostatų nėra aiškus projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 25 straipsnio 2 dalies santykis. Ketvirta, svarstytina, ar siekiant socialinio būsto fondo plėtros užtikrinimo, teikiamas projektas neturėtų būti patikslintas nustatant, jog savivaldybės taryba galėtų priimti sprendimą nustatyti iki 20 procentų mažesnę kainą esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, kai per tam tikrą terminą neparduodama už kainą, nustatytą pagal projekto 24 straipsnio 2 dalį. 12. Projekto 28 straipsnio 2 dalies formuluotė „ir jų jaunos šeimos“ tikslintina tuo aspektu, kad pagal projekto 2 straipsnio 6 ir 7 dalis jauno žmogaus ir jauną šeimą sudarančių asmenų amžius nesutampa. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)1 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
formuluotė „asmenims (šeimoms)“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad šioje formuluotėje vartojami žodžiai yra savarankiški. Pritarti Žr. 1 Komiteto pasiūlymą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)25
pateikiama sąvokos Išperkamoji būsto nuoma apibrėžtis. Šioje apibrėžtyje vartojami žodžių junginiai „nuomos davėjas, nuomos gavėjas“. Atsižvelgiant į tolimesnį įstatymo projekto turinį, pavyzdžiui, 17 straipsnio 5 dalis, ir į Civilinio kodekso 6.447 ir 6.503 straipsniuose vartojamą terminologiją, siūlytina vietoje šių žodžių junginių vartoti sąvokas „nuomotojas, nuomininkas“. Aptariamoje straipsnio dalyje, dalis nuostatos yra formuluojama skliausteliuose. Toks dalies nuostatos formulavimo būdas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes žodžiai skliausteliuose yra savarankiška nuostatos dalis, o ne, pavyzdžiui, trumpinys, ar paaiškinimas.
Todėl nuostata performuluotina nevartojant skliaustelių. Be to, nuostatoje brauktini pertekliniai žodžiai „šį, šios, šiam“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)434
kvadratinio metro)“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)63
įstatymo tekste vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar ši sąvoka yra tapati sąvokai Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima, ar šių sąvokų turinys yra skirtingas. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei aptariama sąvoka yra sąvokos Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima trumpinys, tokio trumpinio vartojimas turėtų būti aptartas įstatymo tekste. Tuo atveju, jei šios sąvokos nesietinos, atskleistina, koks yra šių sąvokų santykis, nes, pavyzdžiui, pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį „Parama būstui išsinuomoti teikiama mažas pajamas gaunantiems ir mažai turto turintiems asmenims arba šeimoms”, o toliau įstatymo projekto tekste kalbant apie paramos teikimą vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)81
„apie“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)8921 6.
Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)82
7Vadovaujantis teisinio aiškumo principu,
projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)911
„jų“ perkeltinas ir įrašytinas po žodžio „apie“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)912
9Vadovaujantis teisinio aiškumo principu,
projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)913
atsižvelgiant į analogišką projekto 8 straipsnio 3 punkto a) papunktį, projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytina, kokiu būdu nustatomas būsto nusidėvėjimo procentas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)916476
vartojamas terminas „(ne)sutikimo“ vertintinas kaip teisiškai ydingas ir neaiškus, todėl keistinas į žodžių junginį „sutikimo ar nesutikimo“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 7 dalies 6 punktui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)94
nustatyti alternatyvą dėl antro pasiūlymo pateikimo būdo: išsiųsti arba įteikti tiesiogiai.
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti įteikiama tiesiogiai, o kuriais - išsiunčiama. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)125
nustatyti, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankų ar kreditų įstaigų sutartyse be kita ko turi būti nustatytas „už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamo būsto įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre”. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nuostata formuluojama teisiškai ydingai. Minėtoje sutartyje jokiais atvejais negali būti nustatytas būsto įkeitimas hipotekos registre. Šiuo atveju galima būtų kalbėti tik apie sutarties sąlygą, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas įregistruoti hipoteką (sudaryti hipotekos sandorį dėl) už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui. Be to, nuostatoje atsisakytina perteklinio reguliavimo, nustatančio, kokiame registre turi būti įregistruota hipoteka, nes toks registras yra vienintelis ir hipotekos registravimas kitur neatliekamas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)141
formuluotės „savivaldybės būstai, skiri teisę į socialinį būstą turintiems asmenims (šeimoms) aprūpinti būstu (socialiniai būstai)“ siūlytina vartoti formuluotę „socialiniai būstai“, nes ši sąvoka jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 12 dalyje.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)141
„Civilinis“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“, nes pirmą kartą
teikiant nuorodą nurodytinas visas įstatymo pavadinimas. Be to, pastebėtina, jog viso projekto tekste tikslintini kitų įstatymų pavadinimai atsižvelgus į tai, kad kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas, t. y. be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)144
„perimant valstybės reikmėms <…> gyvenamąsias patalpas kartu su juose
gyvenančiais asmenimis, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka negali būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos” suformuluota teisiškai nekorektiškai. Savivaldybė jokiais atvejais neturėtų perimti jokių asmenų. Nuostata keistina, pavyzdžiui, nurodant, jog perimamos patalpos, kuriose gyvena tam tikri asmenys. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nebūtų tikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kurio pagrindu valstybės turtas perduodamas savivaldybėms nuosavybės teise (pavyzdžiui, vietoj žodžio „perimant“ įrašant formuluotę „savivaldybėms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka perimant“). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)15 17.
Projekto 15 straipsnio dėstymas neatitinka juridinės technikos taisyklių dėl teisės normų dėstymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto teisės aktų aiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti glaustas. Pirma, straipsnio 1 dalies turinys turėtų būti pakeistas taip, kad straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nustatytos išimtys būtų išdėstytos ne atskiromis straipsnio dalimis, o pirmos dalies punktais. Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalis galėtų būti tokia: „Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus kai:“. Tokiu atveju, siūloma straipsnio 2 dalis turėtų būti formuluojama kaip 1 dalies 1 punktas, pavyzdžiui: „būtina ar yra galimybė atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams.“ Analogiškai keistinos 3, 4, 5 dalių redakcijos. Antra, straipsnio dalyse (arba punktuose) nekartotina nuostata, jog konkrečios išimties atveju „išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje”, nes išimties esmė taptų aiški pagal 1 dalį. Tokiu būdu būtų išvengta pasikartojimų, o nuostatos turinys atitiktų glaustumo reikalavimą. Trečia, atsižvelgiant į teisės normų sistemiškumo reikalavimą ir į tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtis taikoma „savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“, straipsnyje turėtų būti suformuluota bendra taisyklė, kokios institucijos sprendimu taikomos visos kitos išimtys, arba kiekvienu konkrečiu atveju nurodoma, kokia institucija sprendžia dėl išimties taikymo, jei tokios institucijos kiekvienu atveju skiriasi.
Ketvirta, straipsnio 6 dalyje būtina nurodyti, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos 1 dalies išimtys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)16
siūloma nustatyti atvejus, kai asmenys (šeimos) išbraukiami iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę, svarstytina, ar atsižvelgiant į šios dalies 6 ir 9 punktuose nustatytų priežasčių išbraukti asmenis iš sąrašų pobūdį, nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį išbraukimą iš sąrašų ir nustatyti terminą, per kurį atitinkamus trūkumus galima pašalinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „turtas už kalendorinius metu ar per kalendoriniu metu gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punktui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „9) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)172
„užregistruota“ keistinas į žodį „įregistruota“. Be to, atsižvelgiant į
normos adresatą, svarstytina, ar nereikėtų nurodyti tikslaus registro pavadinimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)171735
sakinyje pasirinktas atskaitos taškas kompensacijos teikimui - nuo pasiūlymo gavimo, kelia abejonių dėl galimybės tiksliai nustatyti tokį momentą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu svarstytina galimybė keisti nuostatą ir atskaitos tašku pasirinkti sprendimo dėl pasiūlymo pateikimo priėmimo datą. Šiuo atveju, nuostatos dalis dėstytina taip: „bet ne anksčiau nei nuo sprendimo dėl savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlyti pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, priėmimo datos.“ Tokiu atveju, analogiškai keistina ir straipsnio 5 dalis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)175
nustatyti alternatyvą dėl kompensacijos pervedimo nuomotojui arba nuomininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais kompensacija turėtų būti pervedama nuomotojui, kuriais - nuomininkui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)1812
reikalavimus projekto 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina skliaustų vartojimo su žodžiais „1 kvadratinio metro“ ir „14 kvadratinių metrų asmeniui“ . Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 2 dalies. Be to, neaiškus ir formuluotės „pajamų (santykio) pokyčius“ turinys, t. y. neaišku, ką žymi skliaustuose vartojamas žodis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)19
„kompensacijos“ įrašytinas žodis „mokėjimo“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)1913
punkte siūloma nustatyti, jog asmenims (šeimoms) nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, kai „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmuo (šeima) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų”. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų kompensacijos, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį kompensacijos mokėjimo nutraukimą. Taip pat pastebėtina, jog neaiški ir aptariamo punkto teisinė reikšmė.
Siūlytina nurodyti, ar asmuo (šeima), kuriam kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, privalo vėl iš naujo įsirašyti į tam tikrus sąrašus ir iš naujo laukti eilėje, ar kompensacijos mokėjimas gali būti atnaujintas, asmeniui (šeimai) įvykdžius deklaravimo pareigą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)1919124
dalis tikslintini atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas kiekvienais metais sudaryti naują nuomos sutartį yra neproporcingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, jog sutarties galiojimas gali būti pratęstas, taigi manytina, jog neproporcinga reikalauti kiekvienais metais sudaryti vis naują nuomos sutartį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)193
28Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata,
susijusi su Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodyta garantija stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, kokio dydžio turėtų būti garantija – skolos sumai ar neriboto dydžio. Toks aiškumas reikalingas tam, kad nuostata būtų praktiškai pritaikoma. Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar už tą laikotarpį, kurį kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, kompensacijos mokėjimo atnaujinimo atveju taip pat bus išmokama kompensacija. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)202
dalimis, nes tai atskiros teisės normos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)202
„Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir savivaldybės
vykdomosios institucijos iniciatyva, jeigu nustatoma, kad asmeniui (šeimai) yra nuomojamas socialinis būstas, neatitinkantis šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų naudingojo ploto normatyvų arba specialiai nepritaikytas neįgaliesiems“ stokoja teisinio aiškumo.
Neaišku, ar omenyje turimas šalių susitarimu sudaromas sutarties pakeitimas, ar nuostatoje siekiama įtvirtinti galimybę sutartį keisti vienašališkai. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)2031
„įsigijus“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)2034
siūloma nustatyti, jog socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama
„pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmeniui
(šeimai) nepateikus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų“. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų teisės į socialinio būsto nuomą, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis
(šeimas) apie gresiantį socialinio būsto nuomos netekimą ir suteikti papildomą terminą trūkumams pašalinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)222
nuoseklumo, siūlytina projekto 22 straipsnio 2 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „2) šiame įstatyme numatytais atvejais nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)224 34.
Projekto 22 straipsnio 4 punkte derėtų nurodyti, kokio dydžio „materialinės padėties pasikeitimas“ turimas omenyje, kad pareiga būtų tinkamai įgyvendinta ir ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 23 straipsnio nuostatas, asmenims dėl netinkamo šios pareigos vykdymo būtų taikomos sankcijos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)23
35Projekto 23 straipsnyje siūloma nustatyti,
jog „Nustačius, kad asmenys (šeimos), kreipdamiesi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikė neteisingus duomenis, reikalingus paramai skirti, arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, būsto įsigijimą, materialinės padėties pasikeitimą, būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties pasibaigimą arba teisės į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimą, neteisėtai gautą paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turi grąžinti visą iš karto arba ją išmokėti dalimis.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, straipsnio pavadinime derėtų atsisakyti termino „išieškojimas“ vartojimo, kadangi straipsnis reguliuoja tik paramos grąžinimą, o ne išieškojimą. Straipsnio pavadinimas netaisytinas tokiu atveju, jei straipsnis būtų papildytas nuostatomis, susijusiomis su išieškojimu. Antra, nuostatos turinį siūlytina formalizuoti, galimai nurodant, jog tam tikrai institucijai nustačius tam tikrus faktus, priimamas atitinkamas sprendimas, atsisakant vien abstraktaus termino „nustačius“ vartojimo. Trečia, nuostatoje formuluojama alternatyva, jog parama turi būti grąžinta visa iš karto arba dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Ketvirta, svarstytina galimybė straipsnyje įtvirtinti nuostatas dėl galimo priverstinio paramos išieškojimo, nurodant, kokiu būdu tai būtų daroma, pavyzdžiui, nustatant, jog tam tikras sprendimas turi vykdomojo dokumento galią ir vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)24
straipsnio pavadinimas sutampa su įstatymo projekto penktojo skirsnio pavadinimu, o visas skirsnio turinį sudaro vienas straipsnis. Manytina, jog projekto 24 straipsnio apimtis yra per didelė, o turinys - per platus. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, siūlytina šį straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su konkrečiai apibrėžtu reguliavimo turiniu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)2415
vietoj žodžio „Lietuvą“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respubliką“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)243
38Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostata:
„Turto vertintojai teisės aktų ir sutartyje dėl turto įvertinimo nustatyta
tvarka atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina savivaldybėms padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų“ vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, o tik dubliuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas.
Taip pat pastebėtina, jog turto vertintojų atsakomybė nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Siūlytina atsisakyti aptariamos nuostatos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)245
dėstoma daug etapų turinti ir sudėtinga procedūra. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina projekto 24 straipsnio 5 dalį skaidyti į dalį su punktais arba dėstyti atskiru straipsniu, kad šioje dalyje įtvirtinama procedūra būtų aiškesnė. Siekiant teisinio aiškumo bei glaustumo šios dalies 1 sakinyje siūlytina atsisakyti perteklinės formuluotės „iš karto“ ir nustatyti, jog suma sumokama per 10 kalendorinių dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo; o šios dalies 2 sakinyje vietoj formuluotės „jai (kredito įstaigai)“ vartoti formuluotę „kredito įstaigai“. Be to, šios dalies nuostata „<...> tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės” tikslintina atsižvelgiant į tai, jog prievolės yra įvykdomos, o ne sumokamos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)249
atsižvelgus į tai, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybės teisė į turtą ne perduodama, o pereina. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)25 41.
Projekto 25 straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmenys (šeimos), įrašyti į eiles paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal šį įstatymą, jeigu pageidauja, pateikę prašymą įrašomi į atitinkamus asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo – projekte nėra nustatyta nei tokio pageidavimo išreiškimo būdas, nei jo terminas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokie asmenys turi pateikti naują prašymą pagal projekte nustatytą tvarką, ar prašymą, kuriame išreikštų savo pageidavimą būti įrašytais į sąrašą. Pastebėtina, jog nenustačius tokio prašymo pateikimo termino galėtų kilti praktinių projekto taikymo problemų dėl teisinių santykių neapibrėžtumo – sąrašo eilė neatspindėtų tikro asmenų eiliškumo. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, jau yra išreiškę pageidavimą ir yra įrašyti į eiles paramai gauti, todėl manytina, jog projekto nuostatos dėl asmenų (šeimų) įrašymo turėtų būti dėstomos kiek kitaip – tik naujų reikalavimų neatitinkantys asmenys galėtų būti neįtraukiami į atitinkamus sąrašus, o tie, kurie reikalavimus atitinka, turėtų būti įrašomi į atitinkamus sąrašus be jokių papildomų veiksmų atlikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, kad šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; <...> konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06)
projektu nustatomos naujos nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog galiojančios įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, netektų galios tik tuo atveju, jei būtų priimtas įstatymo projektas Nr.
XIIP-1848, todėl teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-1848, nes priešingu atveju - priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto Nr. XIIP-1848, susiklostytų situacija, kai galiotų du įstatymai, skirtingai reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Rita Tamašūnienė (2014-06-16)2418 Argumentai: Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, gyvenantiems socialiniuose būstuose, juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Prasidėjus krizei minėto būsto gyventojų mokamas nuomos mokestis padidėjo beveik 4 kartus ir priartėjo prie komercinių nuomos kainų. Dalis nuomininkų norėtų privatizuoti minėtą būstą, tačiau įstatymas tokios galimybės nenumato. Pasiūlymai:
taip: ,, 1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki
atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įvertinus privatizuojamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas“.
Nepritarti Pritariama įstatymo projekto iniciatorių pateiktai straipsnio redakcijai. 2. Seimo narė Rita Tamašūnienė (2014-06-16)245 Argumentai: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekte numatyta, kad už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto. Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, norintiems privatizuoti socialinius būstus, atsiskaityti išsimokėtinai per 10-20 metų. Privatizuojantis asmuo galėtų pasirinkti jam priimtiną laikotarpį atsižvelgdamas į savo finansines galimybes. Daugeliui asmenų, kurie norėtų privatizuoti socialinį būstą yra apie penkiasdešimt metų. Įvertinus tai, kad tokio amžiaus asmenų nedarbas Lietuvoje siekia 53 proc. (Statistikos departamento duomenys už 2013 m.) dažnu atveju kredito įstaigos gali atsisakyti skolinti. Pasiūlymai:
taip: ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 - 20 metų priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių.
Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomaja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės. Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Nepritarti Pritariama įstatymo projekto iniciatorių pateiktai straipsnio redakcijai. 3.
2418 Argumentai: Savivaldybių praktika parodė, kad pagal šiuo metu galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, gyvenamųjų patalpų nuomininkai, gyvenantys jose iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2003-01-01) gali pirkti nuomojamas patalpas tik rinkos kainomis, dažniausiai
jų išlaikymas Savivaldybėms yra nuostolingas (ekonomiškai nenaudingas). Savivaldybių tarybos nuomininkų prašymams parduoti patalpas pritaria be prieštaravimų. Vilniaus rajono savivaldybėje už 2003-2013 m. laikotarpį buvo priimta daugiau kaip 150 sprendimų parduoti nuomininkams patalpas pagal Įstatymo 12 str. 2 d. sąlygas (už rinkos kainą), tačiau tik trečdalis šių sprendimų buvo realizuota – tik apie 50 rajono gyventojų (šeimų) nusprendė pirkti rinkos kainomis susidėvėjusias, reikalaujančias remonto, nuomojamas patalpas, kiti butai liko neprivatizuoti. Pasiūlymas
taip: ,, 1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, jeigu šių patalpų nusidėvėjimas viršija 50 procentų.
Galutinį sprendimą dėl patalpų privatizavimo priima Savivaldybių tarybos.“ Nepritarti Pritariama įstatymo projekto iniciatorių pateiktai straipsnio redakcijai. 4. Seimo narys A. Dumbrava (2014-06-18)24 Argumentai: savivaldybės būstuose gyvenantys nuomininkai, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis, turi teisę išsipirkti būstą už kainą ne didesnę negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti Pritariama įstatymo projekto iniciatorių pateiktai straipsnio redakcijai. 5. Seimo narys A. Dumbrava (2014-06-18)24 Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą: „5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti Pritariama įstatymo projekto iniciatorių pateiktai straipsnio dalies redakcijai. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr. XIIP-1859 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-27)1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Jeigu pasiūlymui būtų pritarta, tobulinant įstatymo projektą tikslinga siūlomą žodžių junginį vartoti ir kituose įstatymo projekto straipsniuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį vietoje žodžių junginio „asmenims (šeimoms)“ vartojant žodžių junginį
„asmenims ir šeimoms“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
paskirtis Šio įstatymo paskirtis
(2014-06-27)214 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad tinkamame būste gali gyventi ne tik šeima, kurią sudaro asmenys – šeimos nariai, bet ir šeimos neturintis asmuo ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Tinkamas būstas - būstas, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui asmeniui, yra ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų“. Pritarti
pranešėjas: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
komitetas
2014 m. birželio 25 d. Nr. 52
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-061 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsižvelgus į tai, kad šioje formuluotėje vartojami žodžiai yra savarankiški. Pritarti
5
2 straipsnio 5 dalyje pateikiama sąvokos Išperkamoji būsto nuoma apibrėžtis. Šioje apibrėžtyje vartojami žodžių junginiai „nuomos davėjas, nuomos gavėjas“. Atsižvelgiant į tolimesnį įstatymo projekto turinį, pavyzdžiui, 17 straipsnio 5 dalis, ir į Civilinio kodekso 6.447 ir 6.503 straipsniuose vartojamą terminologiją, siūlytina vietoje šių žodžių junginių vartoti sąvokas „nuomotojas, nuomininkas“. Aptariamoje straipsnio dalyje, dalis nuostatos yra formuluojama skliausteliuose. Toks dalies nuostatos formulavimo būdas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes žodžiai skliausteliuose yra savarankiška nuostatos dalis, o ne, pavyzdžiui, trumpinys, ar paaiškinimas.
Todėl nuostata performuluotina nevartojant skliaustelių. Be to, nuostatoje brauktini pertekliniai žodžiai „šį, šios, šiam“. Pritarti
34
žodžiai „(1 kvadratinio metro)“. Pritarti
3
vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar ši sąvoka yra tapati sąvokai Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima, ar šių sąvokų turinys yra skirtingas. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei aptariama sąvoka yra sąvokos Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima trumpinys, tokio trumpinio vartojimas turėtų būti aptartas įstatymo tekste. Tuo atveju, jei šios sąvokos nesietinos, atskleistina, koks yra šių sąvokų santykis, nes, pavyzdžiui, pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį „Parama būstui išsinuomoti teikiama mažas pajamas gaunantiems ir mažai turto turintiems asmenims arba šeimoms”, o toliau įstatymo projekto tekste kalbant apie paramos teikimą vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Pritarti
1
įrašytinas po žodžio „apie“. Pritarti
911212 6.
Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos“ įrašyti formuluotę
„deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 9 straipsnio 1 dalies 2
punktui ir 11 straipsniui. Pritarti
2
punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti
11
ir įrašytinas po žodžio „apie“. Pritarti
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti
13
analogišką projekto 8 straipsnio 3 punkto a) papunktį, projekto 9 straipsnio
procentas. Pritarti
16476
„(ne)sutikimo“ vertintinas kaip teisiškai ydingas ir neaiškus, todėl
keistinas į žodžių junginį „sutikimo ar nesutikimo“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 7 dalies 6 punktui. Pritarti
4
dėl antro pasiūlymo pateikimo būdo: išsiųsti arba įteikti tiesiogiai.
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti įteikiama tiesiogiai, o kuriais - išsiunčiama. Pritarti iš dalies Žiūrėti Audito komiteto 1 pasiūlymą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankų ar kreditų įstaigų sutartyse be kita ko turi būti nustatytas „už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamo būsto įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre”. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nuostata formuluojama teisiškai ydingai. Minėtoje sutartyje jokiais atvejais negali būti nustatytas būsto įkeitimas hipotekos registre. Šiuo atveju galima būtų kalbėti tik apie sutarties sąlygą, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas įregistruoti hipoteką (sudaryti hipotekos sandorį dėl) už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui. Be to, nuostatoje atsisakytina perteklinio reguliavimo, nustatančio, kokiame registre turi būti įregistruota hipoteka, nes toks registras yra vienintelis ir hipotekos registravimas kitur neatliekamas. Pritarti
1 14.
Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės
„savivaldybės būstai, skiri teisę į socialinį būstą turintiems asmenims
(šeimoms) aprūpinti būstu (socialiniai būstai)“ siūlytina vartoti formuluotę
„socialiniai būstai“, nes ši sąvoka jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio
1
įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“, nes pirmą kartą teikiant nuorodą nurodytinas visas įstatymo pavadinimas. Be to, pastebėtina, jog viso projekto tekste tikslintini kitų įstatymų pavadinimai atsižvelgus į tai, kad kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas, t. y. be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
4
reikmėms <…> gyvenamąsias patalpas kartu su juose gyvenančiais asmenimis, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka negali būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos” suformuluota teisiškai nekorektiškai. Savivaldybė jokiais atvejais neturėtų perimti jokių asmenų. Nuostata keistina, pavyzdžiui, nurodant, jog perimamos patalpos, kuriose gyvena tam tikri asmenys. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nebūtų tikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kurio pagrindu valstybės turtas perduodamas savivaldybėms nuosavybės teise (pavyzdžiui, vietoj žodžio
„perimant“ įrašant formuluotę „savivaldybėms Lietuvos Respublikos valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka perimant“). Pritarti
2014-06-0615 17.
Projekto 15 straipsnio dėstymas neatitinka juridinės technikos taisyklių dėl teisės normų dėstymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto teisės aktų aiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti glaustas. Pirma, straipsnio 1 dalies turinys turėtų būti pakeistas taip, kad straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nustatytos išimtys būtų išdėstytos ne atskiromis straipsnio dalimis, o pirmos dalies punktais. Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalis galėtų būti tokia: „Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus kai:“. Tokiu atveju, siūloma straipsnio 2 dalis turėtų būti formuluojama kaip 1 dalies 1 punktas, pavyzdžiui: „būtina ar yra galimybė atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams.“ Analogiškai keistinos 3, 4, 5 dalių redakcijos. Antra, straipsnio dalyse (arba punktuose) nekartotina nuostata, jog konkrečios išimties atveju „išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje”, nes išimties esmė taptų aiški pagal 1 dalį. Tokiu būdu būtų išvengta pasikartojimų, o nuostatos turinys atitiktų glaustumo reikalavimą. Trečia, atsižvelgiant į teisės normų sistemiškumo reikalavimą ir į tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtis taikoma
„savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“, straipsnyje turėtų būti
suformuluota bendra taisyklė, kokios institucijos sprendimu taikomos visos kitos išimtys, arba kiekvienu konkrečiu atveju nurodoma, kokia institucija sprendžia dėl išimties taikymo, jei tokios institucijos kiekvienu atveju skiriasi.
būti taikomos 1 dalies išimtys. Pritarti
7
asmenys (šeimos) išbraukiami iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę, svarstytina, ar atsižvelgiant į šios dalies 6 ir 9 punktuose nustatytų priežasčių išbraukti asmenis iš sąrašų pobūdį, nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį išbraukimą iš sąrašų ir nustatyti terminą, per kurį atitinkamus trūkumus galima pašalinti. Pritarti
į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės
„turtas už kalendorinius metu ar per kalendoriniu metu gautos pajamos“
įrašyti formuluotę „turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punktui. Pritarti
Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „9) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 19 straipsnio 1 dalies
2
į žodį „įregistruota“. Be to, atsižvelgiant į normos adresatą, svarstytina, ar nereikėtų nurodyti tikslaus registro pavadinimo. Pritarti
35
atskaitos taškas kompensacijos teikimui - nuo pasiūlymo gavimo, kelia abejonių dėl galimybės tiksliai nustatyti tokį momentą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu svarstytina galimybė keisti nuostatą ir atskaitos tašku pasirinkti sprendimo dėl pasiūlymo pateikimo priėmimo datą. Šiuo atveju, nuostatos dalis dėstytina taip: „bet ne anksčiau nei nuo sprendimo dėl savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlyti pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, priėmimo datos.“ Tokiu atveju, analogiškai keistina ir straipsnio 5 dalis. Pritarti
5
dėl kompensacijos pervedimo nuomotojui arba nuomininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais kompensacija turėtų būti pervedama nuomotojui, kuriais - nuomininkui. Pritarti
122
projekto 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina skliaustų vartojimo su žodžiais „1 kvadratinio metro“ ir „14 kvadratinių metrų asmeniui“ . Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 2 dalies. Be to, neaiškus ir formuluotės „pajamų (santykio) pokyčius“ turinys, t. y. neaišku, ką žymi skliaustuose vartojamas žodis. Pritarti
įrašytinas žodis „mokėjimo“. Pritarti
13
26Projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti,
jog asmenims (šeimoms) nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, kai „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmuo (šeima) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų”. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų kompensacijos, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį kompensacijos mokėjimo nutraukimą. Taip pat pastebėtina, jog neaiški ir aptariamo punkto teisinė reikšmė.
Siūlytina nurodyti, ar asmuo (šeima), kuriam kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, privalo vėl iš naujo įsirašyti į tam tikrus sąrašus ir iš naujo laukti eilėje, ar kompensacijos mokėjimas gali būti atnaujintas, asmeniui
(šeimai) įvykdžius deklaravimo pareigą. Pritarti
124
tikslintini atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas kiekvienais metais sudaryti naują nuomos sutartį yra neproporcingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, jog sutarties galiojimas gali būti pratęstas, taigi manytina, jog neproporcinga reikalauti kiekvienais metais sudaryti vis naują nuomos sutartį. Pritarti iš dalies
3
Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodyta garantija stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, kokio dydžio turėtų būti garantija – skolos sumai ar neriboto dydžio. Toks aiškumas reikalingas tam, kad nuostata būtų praktiškai pritaikoma. Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar už tą laikotarpį, kurį kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, kompensacijos mokėjimo atnaujinimo atveju taip pat bus išmokama kompensacija. Pritarti
2
straipsnio dalimis, nes tai atskiros teisės normos. Pritarti
2
nuomos sutartis gali būti keičiama ir savivaldybės vykdomosios institucijos iniciatyva, jeigu nustatoma, kad asmeniui (šeimai) yra nuomojamas socialinis būstas, neatitinkantis šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų naudingojo ploto normatyvų arba specialiai nepritaikytas neįgaliesiems“ stokoja teisinio aiškumo.
Neaišku, ar omenyje turimas šalių susitarimu sudaromas sutarties pakeitimas, ar nuostatoje siekiama įtvirtinti galimybę sutartį keisti vienašališkai. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritarti
31
keistinas žodžiu „įsigijus“. Pritarti
34
socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmeniui (šeimai) nepateikus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų“. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų teisės į socialinio būsto nuomą, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį socialinio būsto nuomos netekimą ir suteikti papildomą terminą trūkumams pašalinti. Pritarti
2
33Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo,
siūlytina projekto 22 straipsnio 2 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „2) šiame įstatyme numatytais atvejais nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Pritarti
4 34.
Projekto 22 straipsnio 4 punkte derėtų nurodyti, kokio dydžio
„materialinės padėties pasikeitimas“ turimas omenyje, kad pareiga būtų
tinkamai įgyvendinta ir ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 23 straipsnio nuostatas, asmenims dėl netinkamo šios pareigos vykdymo būtų taikomos sankcijos. Pritarti
asmenys (šeimos), kreipdamiesi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikė neteisingus duomenis, reikalingus paramai skirti, arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, būsto įsigijimą, materialinės padėties pasikeitimą, būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties pasibaigimą arba teisės į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimą, neteisėtai gautą paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turi grąžinti visą iš karto arba ją išmokėti dalimis.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, straipsnio pavadinime derėtų atsisakyti termino „išieškojimas“ vartojimo, kadangi straipsnis reguliuoja tik paramos grąžinimą, o ne išieškojimą. Straipsnio pavadinimas netaisytinas tokiu atveju, jei straipsnis būtų papildytas nuostatomis, susijusiomis su išieškojimu. Antra, nuostatos turinį siūlytina formalizuoti, galimai nurodant, jog tam tikrai institucijai nustačius tam tikrus faktus, priimamas atitinkamas sprendimas, atsisakant vien abstraktaus termino „nustačius“ vartojimo. Trečia, nuostatoje formuluojama alternatyva, jog parama turi būti grąžinta visa iš karto arba dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Ketvirta, svarstytina galimybė straipsnyje įtvirtinti nuostatas dėl galimo priverstinio paramos išieškojimo, nurodant, kokiu būdu tai būtų daroma, pavyzdžiui, nustatant, jog tam tikras sprendimas turi vykdomojo dokumento galią ir vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti
sutampa su įstatymo projekto penktojo skirsnio pavadinimu, o visas skirsnio turinį sudaro vienas straipsnis. Manytina, jog projekto 24 straipsnio apimtis yra per didelė, o turinys - per platus. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, siūlytina šį straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su konkrečiai apibrėžtu reguliavimo turiniu. Pritarti
15
„Lietuvą“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respubliką“. Pritarti
3
teisės aktų ir sutartyje dėl turto įvertinimo nustatyta tvarka atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina savivaldybėms padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų“ vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, o tik dubliuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas.
Taip pat pastebėtina, jog turto vertintojų atsakomybė nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Siūlytina atsisakyti aptariamos nuostatos. Pritarti
5
sudėtinga procedūra. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina projekto 24 straipsnio 5 dalį skaidyti į dalį su punktais arba dėstyti atskiru straipsniu, kad šioje dalyje įtvirtinama procedūra būtų aiškesnė. Siekiant teisinio aiškumo bei glaustumo šios dalies 1 sakinyje siūlytina atsisakyti perteklinės formuluotės „iš karto“ ir nustatyti, jog suma sumokama per 10 kalendorinių dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo; o šios dalies 2 sakinyje vietoj formuluotės „jai (kredito įstaigai)“ vartoti formuluotę „kredito įstaigai“. Be to, šios dalies nuostata „<...> tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės” tikslintina atsižvelgiant į tai, jog prievolės yra įvykdomos, o ne sumokamos. Pritarti
9
40Projekto 24 straipsnio 9 dalis tikslintina atsižvelgus į tai,
kad pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybės teisė į turtą ne perduodama, o pereina. Pritarti
2014-06-0625 41.
Projekto 25 straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmenys (šeimos), įrašyti į eiles paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal šį įstatymą, jeigu pageidauja, pateikę prašymą įrašomi į atitinkamus asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo – projekte nėra nustatyta nei tokio pageidavimo išreiškimo būdas, nei jo terminas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokie asmenys turi pateikti naują prašymą pagal projekte nustatytą tvarką, ar prašymą, kuriame išreikštų savo pageidavimą būti įrašytais į sąrašą. Pastebėtina, jog nenustačius tokio prašymo pateikimo termino galėtų kilti praktinių projekto taikymo problemų dėl teisinių santykių neapibrėžtumo – sąrašo eilė neatspindėtų tikro asmenų eiliškumo. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, jau yra išreiškę pageidavimą ir yra įrašyti į eiles paramai gauti, todėl manytina, jog projekto nuostatos dėl asmenų
(šeimų) įrašymo turėtų būti dėstomos kiek kitaip – tik naujų reikalavimų neatitinkantys asmenys galėtų būti neįtraukiami į atitinkamus sąrašus, o tie, kurie reikalavimus atitinka, turėtų būti įrašomi į atitinkamus sąrašus be jokių papildomų veiksmų atlikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, kad šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; <...> konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Pritarti
naujos nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog galiojančios įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, netektų galios tik tuo atveju, jei būtų priimtas įstatymo projektas Nr.
XIIP-1848, todėl teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-1848, nes priešingu atveju - priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto Nr. XIIP-1848, susiklostytų situacija, kai galiotų du įstatymai, skirtingai reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
18 Argumentai: Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, gyvenantiems socialiniuose būstuose, juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Prasidėjus krizei minėto būsto gyventojų mokamas nuomos mokestis padidėjo beveik 4 kartus ir priartėjo prie komercinių nuomos kainų. Dalis nuomininkų norėtų privatizuoti minėtą būstą, tačiau įstatymas tokios galimybės nenumato. Pasiūlymai:
straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: ,, 1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įvertinus privatizuojamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas“ Nepritarti Audito komitetas pritaria pateikto Įstatymo projekto nuostatoms.
5 Argumentai: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekte numatyta, kad už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto. Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, norintiems privatizuoti socialinius būstus, atsiskaityti išsimokėtinai per 10-20 metų. Privatizuojantis asmuo galėtų pasirinkti jam priimtiną laikotarpį atsižvelgdamas į savo finansines galimybes. Daugeliui asmenų, kurie norėtų privatizuoti socialinį būstą yra apie penkiasdešimt metų. Įvertinus tai, kad tokio amžiaus asmenų nedarbas Lietuvoje siekia 53 proc. (Statistikos departamento duomenys už 2013 m.) dažnu atveju kredito įstaigos gali atsisakyti skolinti. Pasiūlymai:
straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip: ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 - 20 metų priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių.
Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomaja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės. Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Nepritarti Audito komitetas pritaria pateikto Įstatymo projekto nuostatoms. 3.
18 Argumentai: Savivaldybių praktika parodė, kad pagal šiuo metu galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, gyvenamųjų patalpų nuomininkai, gyvenantys jose iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2003-01-01) gali pirkti nuomojamas patalpas tik rinkos kainomis, dažniausiai - pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą - „per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus“. Gyvenamųjų pastatų, turinčių nurodytą susidėvėjimą, būklė yra praktiškai avarinė – pastatus reikia remontuoti nuo pamatų iki stogų. Kadangi tokių pastatų savivaldybių, ypač prie didmiesčių, teritorijose yra nemažai, jų išlaikymas Savivaldybėms yra nuostolingas (ekonomiškai nenaudingas). Savivaldybių tarybos nuomininkų prašymams parduoti patalpas pritaria be prieštaravimų. Vilniaus rajono savivaldybėje už 2003-2013 m. laikotarpį buvo priimta daugiau kaip 150 sprendimų parduoti nuomininkams patalpas pagal Įstatymo 12 str. 2 d. sąlygas (už rinkos kainą), tačiau tik trečdalis šių sprendimų buvo realizuota – tik apie 50 rajono gyventojų (šeimų) nusprendė pirkti rinkos kainomis susidėvėjusias, reikalaujančias remonto, nuomojamas patalpas, kiti butai liko neprivatizuoti. 1. Papildyti 24 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: ,, 1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, jeigu šių patalpų nusidėvėjimas viršija 50 procentų.
Galutinį sprendimą dėl patalpų privatizavimo priima Savivaldybių tarybos.“ Nepritarti Audito komitetas pritaria pateikto Įstatymo projekto nuostatoms. 4. Seimo narys Algimantas Dumbrava 2014-06-1824 Argumentai: savivaldybės būstuose gyvenantys nuomininkai, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis, turi teisę išsipirkti būstą už kainą ne didesnę negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą: „5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti Audito komitetas pritaria pateikto Įstatymo projekto nuostatoms. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įsigyti ir išsinuomoti įstatymo projektui Nr. XIIP-1859 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į savivaldybę ir raštu neišreiškusiems (ne)sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir (šeimoms) išsiunčiamas arba įteikiamas pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų po ankstesnio pasiūlymo.“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą bei atkreipiant dėmesį, kad nuomos sutarties galiojimas gali būti pratęstas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys (šeimos), kuriems savivaldybės
vykdomoji institucija siūlo pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo siūlymo kartu su prašymu įrašyti juos į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų (šeimų), gaunančių nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civilinio kodekso nustatytas sąlygas sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį, kuri sudaryta ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui su galimybe pratęsti laikotarpį. Būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis privalo būti užregistruota viešajame registre.“ Pritarti 3.
6 Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo bei, kad, lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinius ūkio paskirties pastatus būtų pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos tik savivaldybės būsto plėtrai, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos tik savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas.“
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Giedrė Purvaneckienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
FINANSŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Nr. XIIP-1859 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsižvelgus į tai, kad šioje formuluotėje vartojami žodžiai yra savarankiški. Pritarti
apibrėžtis. Šioje apibrėžtyje vartojami žodžių junginiai „nuomos davėjas, nuomos gavėjas“. Atsižvelgiant į tolimesnį įstatymo projekto turinį, pavyzdžiui, 17 straipsnio 5 dalis, ir į Civilinio kodekso 6.447 ir 6.503 straipsniuose vartojamą terminologiją, siūlytina vietoje šių žodžių junginių vartoti sąvokas „nuomotojas, nuomininkas“. Aptariamoje straipsnio dalyje, dalis nuostatos yra formuluojama skliausteliuose. Toks dalies nuostatos formulavimo būdas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes žodžiai skliausteliuose yra savarankiška nuostatos dalis, o ne, pavyzdžiui, trumpinys, ar paaiškinimas.
Todėl nuostata performuluotina nevartojant skliaustelių. Be to, nuostatoje brauktini pertekliniai žodžiai „šį, šios, šiam“. Pritarti
metro)“. Pritarti
(šeimos). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar ši sąvoka yra tapati sąvokai Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima, ar šių sąvokų turinys yra skirtingas. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei aptariama sąvoka yra sąvokos Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima trumpinys, tokio trumpinio vartojimas turėtų būti aptartas įstatymo tekste. Tuo atveju, jei šios sąvokos nesietinos, atskleistina, koks yra šių sąvokų santykis, nes, pavyzdžiui, pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį „Parama būstui išsinuomoti teikiama mažas pajamas gaunantiems ir mažai turto turintiems asmenims arba šeimoms”, o toliau įstatymo projekto tekste kalbant apie paramos teikimą vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Pritarti
teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 11 straipsniui. Pritarti 7.
teisinio aiškumo principu, projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti
„apie“. Pritarti
teisinio aiškumo principu, projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti
teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į analogišką projekto 8 straipsnio
būdu nustatomas būsto nusidėvėjimo procentas. Pritarti
vertintinas kaip teisiškai ydingas ir neaiškus, todėl keistinas į žodžių junginį „sutikimo ar nesutikimo“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 7 dalies 6 punktui. Pritarti
pateikimo būdo: išsiųsti arba įteikti tiesiogiai. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti įteikiama tiesiogiai, o kuriais - išsiunčiama. Iš dalies pritarti Tikslinga iš viso neįvardyti pateikimo būdų, nes pateikimo būdas priklauso nuo galimybių pasiekti asmenį. 13. Projekto
ministerijos ir bankų ar kreditų įstaigų sutartyse be kita ko turi būti nustatytas „už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamo būsto įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre”. Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pastebėtina, jog nuostata formuluojama teisiškai ydingai. Minėtoje sutartyje jokiais atvejais negali būti nustatytas būsto įkeitimas hipotekos registre. Šiuo atveju galima būtų kalbėti tik apie sutarties sąlygą, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas įregistruoti hipoteką (sudaryti hipotekos sandorį dėl) už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui. Be to, nuostatoje atsisakytina perteklinio reguliavimo, nustatančio, kokiame registre turi būti įregistruota hipoteka, nes toks registras yra vienintelis ir hipotekos registravimas kitur neatliekamas. Pritarti
vietoj formuluotės „savivaldybės būstai, skiri teisę į socialinį būstą turintiems asmenims (šeimoms) aprūpinti būstu (socialiniai būstai)“ siūlytina vartoti formuluotę „socialiniai būstai“, nes ši sąvoka jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 12 dalyje. Pritarti
„Civilinis“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“, nes pirmą kartą
teikiant nuorodą nurodytinas visas įstatymo pavadinimas. Be to, pastebėtina, jog viso projekto tekste tikslintini kitų įstatymų pavadinimai atsižvelgus į tai, kad kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas, t. y. be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
14 straipsnio 4 dalies nuostata „perimant valstybės reikmėms <…>gyvenamąsias patalpas kartu su juose gyvenančiais asmenimis, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka negali būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos” suformuluota teisiškai nekorektiškai. Savivaldybė jokiais atvejais neturėtų perimti jokių asmenų. Nuostata keistina, pavyzdžiui, nurodant, jog perimamos patalpos, kuriose gyvena tam tikri asmenys.
Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nebūtų tikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kurio pagrindu valstybės turtas perduodamas savivaldybėms nuosavybės teise (pavyzdžiui, vietoj žodžio „perimant“ įrašant formuluotę „savivaldybėms Lietuvos
juo įstatymo nustatyta tvarka perimant“). Pritarti
normų dėstymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto teisės aktų aiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti glaustas. Pirma, straipsnio 1 dalies turinys turėtų būti pakeistas taip, kad straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nustatytos išimtys būtų išdėstytos ne atskiromis straipsnio dalimis, o pirmos dalies punktais. Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalis galėtų būti tokia: „Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus kai:“. Tokiu atveju, siūloma straipsnio 2 dalis turėtų būti formuluojama kaip
tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams.“ Analogiškai keistinos 3, 4, 5 dalių redakcijos. Antra, straipsnio dalyse (arba punktuose) nekartotina nuostata, jog konkrečios išimties atveju „išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje”, nes išimties esmė taptų aiški pagal 1 dalį. Tokiu būdu būtų išvengta pasikartojimų, o nuostatos turinys atitiktų glaustumo reikalavimą.
Trečia, atsižvelgiant į teisės normų sistemiškumo reikalavimą ir į tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtis taikoma
„savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“, straipsnyje turėtų būti
suformuluota bendra taisyklė, kokios institucijos sprendimu taikomos visos kitos išimtys, arba kiekvienu konkrečiu atveju nurodoma, kokia institucija sprendžia dėl išimties taikymo, jei tokios institucijos kiekvienu atveju skiriasi. Ketvirta, straipsnio 6 dalyje būtina nurodyti, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos 1 dalies išimtys. Pritarti
išbraukiami iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę, svarstytina, ar atsižvelgiant į šios dalies 6 ir 9 punktuose nustatytų priežasčių išbraukti asmenis iš sąrašų pobūdį, nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį išbraukimą iš sąrašų ir nustatyti terminą, per kurį atitinkamus trūkumus galima pašalinti. Svarstyti pagrindiniame komitete
teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „turtas už kalendorinius metu ar per kalendoriniu metu gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir
20.
20Siekiant teisinio aiškumo,
sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio
turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „9) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti
žodis „užregistruota“ keistinas į žodį „įregistruota“. Be to, atsižvelgiant į normos adresatą, svarstytina, ar nereikėtų nurodyti tikslaus registro pavadinimo. Pritarti
kompensacijos teikimui - nuo pasiūlymo gavimo, kelia abejonių dėl galimybės tiksliai nustatyti tokį momentą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu svarstytina galimybė keisti nuostatą ir atskaitos tašku pasirinkti sprendimo dėl pasiūlymo pateikimo priėmimo datą. Šiuo atveju, nuostatos dalis dėstytina taip: „bet ne anksčiau nei nuo sprendimo dėl savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlyti pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, priėmimo datos.“ Tokiu atveju, analogiškai keistina ir straipsnio 5 dalis. Pritarti
pervedimo nuomotojui arba nuomininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso.
Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais kompensacija turėtų būti pervedama nuomotojui, kuriais - nuomininkui. Pritarti
į juridinės technikos taisyklių reikalavimus projekto 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina skliaustų vartojimo su žodžiais „1 kvadratinio metro“ ir „14 kvadratinių metrų asmeniui“ . Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 2 dalies. Be to, neaiškus ir formuluotės „pajamų (santykio) pokyčius“ turinys, t. y. neaišku, ką žymi skliaustuose vartojamas žodis. Pritarti
„mokėjimo“. Pritarti
19 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog asmenims (šeimoms) nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, kai „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmuo (šeima) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų”. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų kompensacijos, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį kompensacijos mokėjimo nutraukimą. Taip pat pastebėtina, jog neaiški ir aptariamo punkto teisinė reikšmė. Siūlytina nurodyti, ar asmuo (šeima), kuriam kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, privalo vėl iš naujo įsirašyti į tam tikrus sąrašus ir iš naujo laukti eilėje, ar kompensacijos mokėjimas gali būti atnaujintas, asmeniui
(šeimai) įvykdžius deklaravimo pareigą. Svarstyti pagrindiniame komitete 27.
Projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis tikslintini atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas kiekvienais metais sudaryti naują nuomos sutartį yra neproporcingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, jog sutarties galiojimas gali būti pratęstas, taigi manytina, jog neproporcinga reikalauti kiekvienais metais sudaryti vis naują nuomos sutartį. Svarstyti pagrindiniame komitete
straipsnyje nurodyta garantija stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, kokio dydžio turėtų būti garantija – skolos sumai ar neriboto dydžio. Toks aiškumas reikalingas tam, kad nuostata būtų praktiškai pritaikoma. Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar už tą laikotarpį, kurį kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, kompensacijos mokėjimo atnaujinimo atveju taip pat bus išmokama kompensacija. Pritarti
tai atskiros teisės normos. Pritarti
būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir savivaldybės vykdomosios institucijos iniciatyva, jeigu nustatoma, kad asmeniui (šeimai) yra nuomojamas socialinis būstas, neatitinkantis šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų naudingojo ploto normatyvų arba specialiai nepritaikytas neįgaliesiems“ stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, ar omenyje turimas šalių susitarimu sudaromas sutarties pakeitimas, ar nuostatoje siekiama įtvirtinti galimybę sutartį keisti vienašališkai. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritarti
„įsigijus“. Pritarti 32.
nuomos sutartis nutraukiama „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmeniui (šeimai) nepateikus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų“. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų teisės į socialinio būsto nuomą, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį socialinio būsto nuomos netekimą ir suteikti papildomą terminą trūkumams pašalinti. Svarstyti pagrindiniame komitete
teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo, siūlytina projekto 22 straipsnio 2 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „2) šiame įstatyme numatytais atvejais nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Pritarti
pasikeitimas“ turimas omenyje, kad pareiga būtų tinkamai įgyvendinta ir ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 23 straipsnio nuostatas, asmenims dėl netinkamo šios pareigos vykdymo būtų taikomos sankcijos. Pritarti
derėtų nurodyti, kokio dydžio „materialinės padėties pasikeitimas“ turimas omenyje, kad pareiga būtų tinkamai įgyvendinta ir ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 23 straipsnio nuostatas, asmenims dėl netinkamo šios pareigos vykdymo būtų taikomos sankcijos. Pritarti 35.
23 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Nustačius, kad asmenys (šeimos), kreipdamiesi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikė neteisingus duomenis, reikalingus paramai skirti, arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, būsto įsigijimą, materialinės padėties pasikeitimą, būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties pasibaigimą arba teisės į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimą, neteisėtai gautą paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turi grąžinti visą iš karto arba ją išmokėti dalimis.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, straipsnio pavadinime derėtų atsisakyti termino „išieškojimas“ vartojimo, kadangi straipsnis reguliuoja tik paramos grąžinimą, o ne išieškojimą. Straipsnio pavadinimas netaisytinas tokiu atveju, jei straipsnis būtų papildytas nuostatomis, susijusiomis su išieškojimu. Antra, nuostatos turinį siūlytina formalizuoti, galimai nurodant, jog tam tikrai institucijai nustačius tam tikrus faktus, priimamas atitinkamas sprendimas, atsisakant vien abstraktaus termino „nustačius“ vartojimo. Trečia, nuostatoje formuluojama alternatyva, jog parama turi būti grąžinta visa iš karto arba dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Ketvirta, svarstytina galimybė straipsnyje įtvirtinti nuostatas dėl galimo priverstinio paramos išieškojimo, nurodant, kokiu būdu tai būtų daroma, pavyzdžiui, nustatant, jog tam tikras sprendimas turi vykdomojo dokumento galią ir vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti 36.
36Pastebėtina,
jog įstatymo projekto 24 straipsnio pavadinimas sutampa su įstatymo projekto penktojo skirsnio pavadinimu, o visas skirsnio turinį sudaro vienas straipsnis. Manytina, jog projekto 24 straipsnio apimtis yra per didelė, o turinys - per platus. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, siūlytina šį straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su konkrečiai apibrėžtu reguliavimo turiniu. Pritarti
„Lietuvos Respubliką“. Pritarti
vertintojai teisės aktų ir sutartyje dėl turto įvertinimo nustatyta tvarka atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina savivaldybėms padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų“ vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, o tik dubliuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Taip pat pastebėtina, jog turto vertintojų atsakomybė nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Siūlytina atsisakyti aptariamos nuostatos. Pritarti
24 straipsnio 5 dalyje dėstoma daug etapų turinti ir sudėtinga procedūra. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina projekto 24 straipsnio 5 dalį skaidyti į dalį su punktais arba dėstyti atskiru straipsniu, kad šioje dalyje įtvirtinama procedūra būtų aiškesnė. Siekiant teisinio aiškumo bei glaustumo šios dalies 1 sakinyje siūlytina atsisakyti perteklinės formuluotės „iš karto“ ir nustatyti, jog suma sumokama per 10 kalendorinių dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo; o šios dalies 2 sakinyje vietoj formuluotės „jai (kredito įstaigai)“ vartoti formuluotę „kredito įstaigai“.
Be to, šios dalies nuostata „<...> tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės” tikslintina atsižvelgiant į tai, jog prievolės yra įvykdomos, o ne sumokamos. Pritarti
kodekso nuostatas nuosavybės teisė į turtą ne perduodama, o pereina. Pritarti
paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal šį įstatymą, jeigu pageidauja, pateikę prašymą įrašomi į atitinkamus asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo – projekte nėra nustatyta nei tokio pageidavimo išreiškimo būdas, nei jo terminas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokie asmenys turi pateikti naują prašymą pagal projekte nustatytą tvarką, ar prašymą, kuriame išreikštų savo pageidavimą būti įrašytais į sąrašą. Pastebėtina, jog nenustačius tokio prašymo pateikimo termino galėtų kilti praktinių projekto taikymo problemų dėl teisinių santykių neapibrėžtumo – sąrašo eilė neatspindėtų tikro asmenų eiliškumo.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, jau yra išreiškę pageidavimą ir yra įrašyti į eiles paramai gauti, todėl manytina, jog projekto nuostatos dėl asmenų (šeimų) įrašymo turėtų būti dėstomos kiek kitaip – tik naujų reikalavimų neatitinkantys asmenys galėtų būti neįtraukiami į atitinkamus sąrašus, o tie, kurie reikalavimus atitinka, turėtų būti įrašomi į atitinkamus sąrašus be jokių papildomų veiksmų atlikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, kad šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; <...> konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Pritarti
dėmesys, jog teikiamu įstatymo projektu nustatomos naujos nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Šiame kontekste pažymėtina, jog galiojančios įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, netektų galios tik tuo atveju, jei būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIP-1848, todėl teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-1848, nes priešingu atveju - priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto Nr. XIIP-1848, susiklostytų situacija, kai galiotų du įstatymai, skirtingai reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
18 Argumentai: Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, gyvenantiems socialiniuose būstuose, juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Prasidėjus krizei minėto būsto gyventojų mokamas nuomos mokestis padidėjo beveik 4 kartus ir priartėjo prie komercinių nuomos kainų. Dalis nuomininkų norėtų privatizuoti minėtą būstą, tačiau įstatymas tokios galimybės nenumato. Pasiūlymai:
dalį ir išdėstyti taip: ,, 1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose
Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įvertinus privatizuojamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas“ Iš dalies pritarti Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje numatyta: ,,2.
Už kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie nuosavybės teise priklausantys savivaldybės būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys:..“2
5 Argumentai: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekte numatyta, kad už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto. Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, norintiems privatizuoti socialinius būstus, atsiskaityti išsimokėtinai per 10-20 metų. Privatizuojantis asmuo galėtų pasirinkti jam priimtiną laikotarpį atsižvelgdamas į savo finansines galimybes. Daugeliui asmenų, kurie norėtų privatizuoti socialinį būstą yra apie penkiasdešimt metų. Įvertinus tai, kad tokio amžiaus asmenų nedarbas Lietuvoje siekia 53 proc. (Statistikos departamento duomenys už 2013 m.) dažnu atveju kredito įstaigos gali atsisakyti skolinti. Pasiūlymai:
dalį ir išdėstyti taip: ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 - 20 metų priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių.
Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomaja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės.
Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Iš dalies pritarti Patikslinti pasiūlymą, išbraukiant žodžius ,, per 10 - 20 metų“3
18 Argumentai: Savivaldybių praktika parodė, kad pagal šiuo metu galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, gyvenamųjų patalpų nuomininkai, gyvenantys jose iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2003-01-01) gali pirkti nuomojamas patalpas tik rinkos kainomis, dažniausiai - pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą
Kadangi tokių pastatų savivaldybių, ypač prie didmiesčių , teritorijose yra nemažai, jų išlaikymas Savivaldybėms yra nuostolingas (ekonomiškai nenaudingas). Savivaldybių tarybos nuomininkų prašymams parduoti patalpas pritaria be prieštaravimų. Vilniaus rajono savivaldybėje už 2003-2013 m. laikotarpį buvo priimta daugiau kaip 150 sprendimų parduoti nuomininkams patalpas pagal Įstatymo 12 str. 2 d. sąlygas (už rinkos kainą), tačiau tik trečdalis šių sprendimų buvo realizuota – tik apie 50 rajono gyventojų (šeimų) nusprendė pirkti rinkos kainomis susidėvėjusias, reikalaujančias remonto, nuomojamas patalpas, kiti butai liko neprivatizuoti. 1. Papildyti 24 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: ,, 1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose
Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, jeigu šių patalpų nusidėvėjimas viršija 50 procentų.
Galutinį sprendimą dėl patalpų privatizavimo priima Savivaldybių tarybos.“
4 Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2014-06-1724 Argumentai: savivaldybės būstuose gyvenantys nuomininkai, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis, turi teisę išsipirkti būstą už kainą ne didesnę negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą: „5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti Suteikdami teisę lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti būstą, suteiktume teisę ne tiems asmenims, kurie atitinka šio įstatymo projekto 8,9, 10 straipsnių sąlygas; gali būti paskata sukčiavimui. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės Ritos Tamašunienės bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė (žr. išvadas ). 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoje žodžių ,,penkerius metus“ įrašyti žodžius ,,dešimt metų“ ir šį papunktį išdėstyti: ,,a) neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius penkerius metus dešimt metų ir iki kreipimosi dėl paramos būstui įsigyti dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma“. Pritarti2 Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-06-2524 Komitetas iš dalies pritarė Seimo narės Ritos Tamašunienės 2014 m. birželio 16 d. pasiūlymui ir siūlo išbraukti žodžius ,, per 10 - 20 metų“ ir 24 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip : ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 - 20 metų priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių. Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomąja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės.
Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“
paskirti pranešėjai: R.Tamašunienė, I.Degutienė. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, J. Varkala, komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: J. Dzičkancaitė– Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vyriausioji specialistė, R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, A. Makarevičiūtė - Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, A. Misevičius - Ministro Pirmininko patarėjas, A. Pabedinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, R. Pabedinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė, D. Sadeckas – Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotojas, A. Stapulionis - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas, A. Šešelgis – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Zedelytė - LR Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, R. Žakaitienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-061 Projekto
atsižvelgus į tai, kad šioje formuluotėje vartojami žodžiai yra savarankiški. Pritarti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto
apibrėžtis. Šioje apibrėžtyje vartojami žodžių junginiai „nuomos davėjas, nuomos gavėjas“. Atsižvelgiant į tolimesnį įstatymo projekto turinį, pavyzdžiui, 17 straipsnio 5 dalis, ir į Civilinio kodekso 6.447 ir 6.503 straipsniuose vartojamą terminologiją, siūlytina vietoje šių žodžių junginių vartoti sąvokas „nuomotojas, nuomininkas“. Aptariamoje straipsnio dalyje, dalis nuostatos yra formuluojama skliausteliuose. Toks dalies nuostatos formulavimo būdas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes žodžiai skliausteliuose yra savarankiška nuostatos dalis, o ne, pavyzdžiui, trumpinys, ar paaiškinimas. Todėl nuostata performuluotina nevartojant skliaustelių. Be to, nuostatoje brauktini pertekliniai žodžiai „šį, šios, šiam“. Pritarti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34 Projekto 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „(1 kvadratinio metro)“. Pritarti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 6 straipsnio 3 dalyje ir toliau įstatymo tekste vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar ši sąvoka yra tapati sąvokai Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima, ar šių sąvokų turinys yra skirtingas.
Pastebėtina, jog tuo atveju, jei aptariama sąvoka yra sąvokos Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima trumpinys, tokio trumpinio vartojimas turėtų būti aptartas įstatymo tekste. Tuo atveju, jei šios sąvokos nesietinos, atskleistina, koks yra šių sąvokų santykis, nes, pavyzdžiui, pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį „Parama būstui išsinuomoti teikiama mažas pajamas gaunantiems ir mažai turto turintiems asmenims arba šeimoms”, o toliau įstatymo projekto tekste kalbant apie paramos teikimą vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Pritarti. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 8 straipsnio 1 punkto žodis „jų“ perkeltinas ir įrašytinas po žodžio „apie“. Pritarti. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 8, 9,111 2,2 Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 11 straipsniui. Pritarti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto žodis „jų“ perkeltinas ir įrašytinas po žodžio „apie“. Pritarti. 1.9.
1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į analogišką projekto 8 straipsnio 3 punkto a) papunktį, projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytina, kokiu būdu nustatomas būsto nusidėvėjimo procentas. Pritarti. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 9,16 4,76 Projekto 9 straipsnio 4 dalyje du kartus vartojamas terminas „(ne)sutikimo“ vertintinas kaip teisiškai ydingas ir neaiškus, todėl keistinas į žodžių junginį „sutikimo ar nesutikimo“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 7 dalies 6 punktui. Pritarti. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti alternatyvą dėl antro pasiūlymo pateikimo būdo: išsiųsti arba įteikti tiesiogiai. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti įteikiama tiesiogiai, o kuriais - išsiunčiama. Pritarti. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto
ministerijos ir bankų ar kreditų įstaigų sutartyse be kita ko turi būti nustatytas „už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamo būsto įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre”. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nuostata formuluojama teisiškai ydingai.
Minėtoje sutartyje jokiais atvejais negali būti nustatytas būsto įkeitimas hipotekos registre. Šiuo atveju galima būtų kalbėti tik apie sutarties sąlygą, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas įregistruoti hipoteką (sudaryti hipotekos sandorį dėl) už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui. Be to, nuostatoje atsisakytina perteklinio reguliavimo, nustatančio, kokiame registre turi būti įregistruota hipoteka, nes toks registras yra vienintelis ir hipotekos registravimas kitur neatliekamas. Pritarti. 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „savivaldybės būstai, skiri teisę į socialinį būstą turintiems asmenims (šeimoms) aprūpinti būstu (socialiniai būstai)“ siūlytina vartoti formuluotę „socialiniai būstai“, nes ši sąvoka jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 12 dalyje. Pritarti. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 14 straipsnio 1 punkte prieš žodį „Civilinis“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“, nes pirmą kartą teikiant nuorodą nurodytinas visas įstatymo pavadinimas. Be to, pastebėtina, jog viso projekto tekste tikslintini kitų įstatymų pavadinimai atsižvelgus į tai, kad kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas, t. y. be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostata „perimant valstybės reikmėms <…>gyvenamąsias patalpas kartu su juose gyvenančiais asmenimis, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka negali būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos” suformuluota teisiškai nekorektiškai. Savivaldybė jokiais atvejais neturėtų perimti jokių asmenų. Nuostata keistina, pavyzdžiui, nurodant, jog perimamos patalpos, kuriose gyvena tam tikri asmenys.
Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nebūtų tikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kurio pagrindu valstybės turtas perduodamas savivaldybėms nuosavybės teise (pavyzdžiui, vietoj žodžio „perimant“ įrašant formuluotę „savivaldybėms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka perimant“). Pritarti. 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0615 Projekto
normų dėstymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto teisės aktų aiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti glaustas. Pirma, straipsnio 1 dalies turinys turėtų būti pakeistas taip, kad straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nustatytos išimtys būtų išdėstytos ne atskiromis straipsnio dalimis, o pirmos dalies punktais. Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalis galėtų būti tokia: „Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus kai:“. Tokiu atveju, siūloma straipsnio 2 dalis turėtų būti formuluojama kaip 1 dalies 1 punktas, pavyzdžiui: „būtina ar yra galimybė atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams.“ Analogiškai keistinos 3, 4, 5 dalių redakcijos. Antra, straipsnio dalyse (arba punktuose) nekartotina nuostata, jog konkrečios išimties atveju „išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje”, nes išimties esmė taptų aiški pagal 1 dalį.
Tokiu būdu būtų išvengta pasikartojimų, o nuostatos turinys atitiktų glaustumo reikalavimą. Trečia, atsižvelgiant į teisės normų sistemiškumo reikalavimą ir į tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtis taikoma „savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“, straipsnyje turėtų būti suformuluota bendra taisyklė, kokios institucijos sprendimu taikomos visos kitos išimtys, arba kiekvienu konkrečiu atveju nurodoma, kokia institucija sprendžia dėl išimties taikymo, jei tokios institucijos kiekvienu atveju skiriasi. Ketvirta, straipsnio 6 dalyje būtina nurodyti, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos 1 dalies išimtys. Pritarti. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Projekto 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai asmenys (šeimos) išbraukiami iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę, svarstytina, ar atsižvelgiant į šios dalies 6 ir 9 punktuose nustatytų priežasčių išbraukti asmenis iš sąrašų pobūdį, nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį išbraukimą iš sąrašų ir nustatyti terminą, per kurį atitinkamus trūkumus galima pašalinti. Pritarti. 1.19.
1.19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „turtas už kalendorinius metu ar per kalendoriniu metu gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punktui. Pritarti. 1.20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „9) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti. 1.21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 17 straipsnio 2 dalyje žodis
„užregistruota“ keistinas į žodį „įregistruota“. Be to, atsižvelgiant į
normos adresatą, svarstytina, ar nereikėtų nurodyti tikslaus registro pavadinimo. Pritarti. 1.22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0617 3,5 Projekto 17 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje pasirinktas atskaitos taškas kompensacijos teikimui - nuo pasiūlymo gavimo, kelia abejonių dėl galimybės tiksliai nustatyti tokį momentą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu svarstytina galimybė keisti nuostatą ir atskaitos tašku pasirinkti sprendimo dėl pasiūlymo pateikimo priėmimo datą.
Šiuo atveju, nuostatos dalis dėstytina taip: „bet ne anksčiau nei nuo sprendimo dėl savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlyti pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, priėmimo datos.“ Tokiu atveju, analogiškai keistina ir straipsnio 5 dalis. Pritarti. 1.23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti alternatyvą dėl kompensacijos pervedimo nuomotojui arba nuomininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais kompensacija turėtų būti pervedama nuomotojui, kuriais - nuomininkui. Pritarti. 1.24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Atsižvelgiant į juridinės technikos taisyklių reikalavimus projekto 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina skliaustų vartojimo su žodžiais „1 kvadratinio metro“ ir
„14 kvadratinių metrų asmeniui“ . Analogiška pastaba išsakytina ir dėl
šio straipsnio 2 dalies. Be to, neaiškus ir formuluotės „pajamų (santykio) pokyčius“ turinys, t. y. neaišku, ką žymi skliaustuose vartojamas žodis. Pritarti. 1.25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0619 Projekto 19 straipsnio pavadinime po žodžio
„kompensacijos“ įrašytinas žodis „mokėjimo“. Pritarti. 1.26.
1.26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Projekto
ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, kai „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmuo
(šeima) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų”. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų kompensacijos, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį kompensacijos mokėjimo nutraukimą. Taip pat pastebėtina, jog neaiški ir aptariamo punkto teisinė reikšmė. Siūlytina nurodyti, ar asmuo (šeima), kuriam kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, privalo vėl iš naujo įsirašyti į tam tikrus sąrašus ir iš naujo laukti eilėje, ar kompensacijos mokėjimas gali būti atnaujintas, asmeniui (šeimai) įvykdžius deklaravimo pareigą. Pritarti. 1.27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 Projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis tikslintini atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas kiekvienais metais sudaryti naują nuomos sutartį yra neproporcingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, jog sutarties galiojimas gali būti pratęstas, taigi manytina, jog neproporcinga reikalauti kiekvienais metais sudaryti vis naują nuomos sutartį. Pritarti. 1.28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata, susijusi su Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodyta garantija stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, kokio dydžio turėtų būti garantija – skolos sumai ar neriboto dydžio. Toks aiškumas reikalingas tam, kad nuostata būtų praktiškai pritaikoma.
Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar už tą laikotarpį, kurį kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, kompensacijos mokėjimo atnaujinimo atveju taip pat bus išmokama kompensacija. Pritarti. 1.29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 20 straipsnio 2 dalies sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis, nes tai atskiros teisės normos. Pritarti. 1.30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 20 straipsnio 2 dalies nuostata „Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir savivaldybės vykdomosios institucijos iniciatyva, jeigu nustatoma, kad asmeniui (šeimai) yra nuomojamas socialinis būstas, neatitinkantis šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų naudingojo ploto normatyvų arba specialiai nepritaikytas neįgaliesiems“ stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, ar omenyje turimas šalių susitarimu sudaromas sutarties pakeitimas, ar nuostatoje siekiama įtvirtinti galimybę sutartį keisti vienašališkai. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritarti. 1.31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31 Projekto 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte žodis
„įsigyjus“ keistinas žodžiu „įsigijus“. Pritarti. 1.32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34 Projekto 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, jog socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmeniui (šeimai) nepateikus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų“. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų teisės į socialinio būsto nuomą, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį socialinio būsto nuomos netekimą ir suteikti papildomą terminą trūkumams pašalinti.
Pritarti. 1.33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo, siūlytina projekto 22 straipsnio 2 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „2) šiame įstatyme numatytais atvejais nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Pritarti. 1.34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 22 straipsnio 4 punkte derėtų nurodyti, kokio dydžio „materialinės padėties pasikeitimas“ turimas omenyje, kad pareiga būtų tinkamai įgyvendinta ir ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 23 straipsnio nuostatas, asmenims dėl netinkamo šios pareigos vykdymo būtų taikomos sankcijos. Pritarti. 1.35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0623 Projekto 23 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Nustačius, kad asmenys (šeimos), kreipdamiesi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikė neteisingus duomenis, reikalingus paramai skirti, arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, būsto įsigijimą, materialinės padėties pasikeitimą, būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties pasibaigimą arba teisės į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimą, neteisėtai gautą paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turi grąžinti visą iš karto arba ją išmokėti dalimis.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, straipsnio pavadinime derėtų atsisakyti termino
„išieškojimas“ vartojimo, kadangi straipsnis reguliuoja tik paramos
grąžinimą, o ne išieškojimą.
Straipsnio pavadinimas netaisytinas tokiu atveju, jei straipsnis būtų papildytas nuostatomis, susijusiomis su išieškojimu. Antra, nuostatos turinį siūlytina formalizuoti, galimai nurodant, jog tam tikrai institucijai nustačius tam tikrus faktus, priimamas atitinkamas sprendimas, atsisakant vien abstraktaus termino „nustačius“ vartojimo. Trečia, nuostatoje formuluojama alternatyva, jog parama turi būti grąžinta visa iš karto arba dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Ketvirta, svarstytina galimybė straipsnyje įtvirtinti nuostatas dėl galimo priverstinio paramos išieškojimo, nurodant, kokiu būdu tai būtų daroma, pavyzdžiui, nustatant, jog tam tikras sprendimas turi vykdomojo dokumento galią ir vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti. 1.36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0624 Pastebėtina, jog įstatymo projekto 24 straipsnio pavadinimas sutampa su įstatymo projekto penktojo skirsnio pavadinimu, o visas skirsnio turinį sudaro vienas straipsnis. Manytina, jog projekto
teisinio aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, siūlytina šį straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su konkrečiai apibrėžtu reguliavimo turiniu. Pritarti. 1.37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Projekto 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio „Lietuvą“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respubliką“. Pritarti. 1.38.
1.38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostata: „Turto vertintojai teisės aktų ir sutartyje dėl turto įvertinimo nustatyta tvarka atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina savivaldybėms padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų“ vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, o tik dubliuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Taip pat pastebėtina, jog turto vertintojų atsakomybė nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Siūlytina atsisakyti aptariamos nuostatos. Pritarti. 1.39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 24 straipsnio 5 dalyje dėstoma daug etapų turinti ir sudėtinga procedūra. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina projekto 24 straipsnio 5 dalį skaidyti į dalį su punktais arba dėstyti atskiru straipsniu, kad šioje dalyje įtvirtinama procedūra būtų aiškesnė. Siekiant teisinio aiškumo bei glaustumo šios dalies 1 sakinyje siūlytina atsisakyti perteklinės formuluotės „iš karto“ ir nustatyti, jog suma sumokama per 10 kalendorinių dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo; o šios dalies 2 sakinyje vietoj formuluotės „jai (kredito įstaigai)“ vartoti formuluotę „kredito įstaigai“. Be to, šios dalies nuostata „<...> tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės” tikslintina atsižvelgiant į tai, jog prievolės yra įvykdomos, o ne sumokamos. Pritarti. 1.40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Projekto 24 straipsnio 9 dalis tikslintina atsižvelgus į tai, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybės teisė į turtą ne perduodama, o pereina. Pritarti. 1.41.
1.41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0625 Projekto
paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal šį įstatymą, jeigu pageidauja, pateikę prašymą įrašomi į atitinkamus asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo – projekte nėra nustatyta nei tokio pageidavimo išreiškimo būdas, nei jo terminas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokie asmenys turi pateikti naują prašymą pagal projekte nustatytą tvarką, ar prašymą, kuriame išreikštų savo pageidavimą būti įrašytais į sąrašą. Pastebėtina, jog nenustačius tokio prašymo pateikimo termino galėtų kilti praktinių projekto taikymo problemų dėl teisinių santykių neapibrėžtumo – sąrašo eilė neatspindėtų tikro asmenų eiliškumo. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, jau yra išreiškę pageidavimą ir yra įrašyti į eiles paramai gauti, todėl manytina, jog projekto nuostatos dėl asmenų (šeimų) įrašymo turėtų būti dėstomos kiek kitaip – tik naujų reikalavimų neatitinkantys asmenys galėtų būti neįtraukiami į atitinkamus sąrašus, o tie, kurie reikalavimus atitinka, turėtų būti įrašomi į atitinkamus sąrašus be jokių papildomų veiksmų atlikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, kad šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; <...> konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Pritarti. 1.42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu įstatymo projektu nustatomos naujos nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog galiojančios įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, netektų galios tik tuo atveju, jei būtų priimtas įstatymo projektas Nr.
XIIP-1848, todėl teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-1848, nes priešingu atveju - priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto Nr. XIIP-1848, susiklostytų situacija, kai galiotų du įstatymai, skirtingai reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narė R. Tamašunienė, 2014-06-16241 Argumentai: Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, gyvenantiems socialiniuose būstuose, juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Prasidėjus krizei minėto būsto gyventojų mokamas nuomos mokestis padidėjo beveik 4 kartus ir priartėjo prie komercinių nuomos kainų. Dalis nuomininkų norėtų privatizuoti minėtą būstą, tačiau įstatymas tokios galimybės nenumato. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: ,,
laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įvertinus privatizuojamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas“.
Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui. T.y. projekte numatyta, kad savivaldybės būstai gali būti parduodami už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tokiu būdu siekiama spręsti socialinio būsto problemą, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas galėtų įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis. 2. Seimo narė R. Tamašunienė, 2014-06-162418 Argumentai:
Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, gyvenantiems socialiniuose būstuose, juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Prasidėjus krizei minėto būsto gyventojų mokamas nuomos mokestis padidėjo beveik 4 kartus ir priartėjo prie komercinių nuomos kainų. Dalis nuomininkų norėtų privatizuoti minėtą būstą, tačiau įstatymas tokios galimybės nenumato. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: ,, 1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įvertinus privatizuojamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas“.
Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui. T.y. projekte numatyta, kad savivaldybės būstai gali būti parduodami už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tokiu būdu siekiama spręsti socialinio būsto problemą, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas galėtų įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis. 3. Seimo narys A. Dumbrava, 2014-06-182418 Argumentai: savivaldybės būstuose gyvenantys nuomininkai, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis, turi teisę išsipirkti būstą už kainą ne didesnę negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui. T.y. projekte numatyta, kad savivaldybės būstai gali būti parduodami už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.
Tokiu būdu siekiama spręsti socialinio būsto problemą, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas galėtų įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis. 4. Seimo narys A. Dumbrava, 2014-06-182425 Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą: „5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui. T.y. projekte numatyta, kad savivaldybės būstai gali būti parduodami už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tokiu būdu siekiama spręsti socialinio būsto problemą, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas galėtų įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis. 5. Seimo narys A. Dumbrava, 2014-06-262425 Argumentai: savivaldybių tarybos turėtų teisę nustatyti lengvatinius koeficientus parduodant savivaldybės būstus juose gyvenantiems nuomininkams, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne
socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas, suteikiant teisę savivaldybių taryboms nustatyti lengvatinius koeficientus.“ Nepritarti.
Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui. 6.. Seimo narė R. Tamašunienė, 2014-06-16261 Argumentai: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekte numatyta, kad už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto. Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, norintiems privatizuoti socialinius būstus, atsiskaityti išsimokėtinai per 10-20 metų. Privatizuojantis asmuo galėtų pasirinkti jam priimtiną laikotarpį atsižvelgdamas į savo finansines galimybes. Daugeliui asmenų, kurie norėtų privatizuoti socialinį būstą yra apie penkiasdešimt metų. Įvertinus tai, kad tokio amžiaus asmenų nedarbas Lietuvoje siekia 53 proc. (Statistikos departamento duomenys už 2013 m.) dažnu atveju kredito įstaigos gali atsisakyti skolinti. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 -
priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių.
Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomaja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės. Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-06-271 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Jeigu pasiūlymui būtų pritarta, tobulinant įstatymo projektą tikslinga siūlomą žodžių junginį vartoti ir kituose įstatymo projekto straipsniuose.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį vietoje žodžių junginio „asmenims (šeimoms)“ vartojant žodžių junginį
„asmenims ir šeimoms“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
paskirtis Šio įstatymo paskirtis
Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad tinkamame būste gali gyventi ne tik šeima, kurią sudaro asmenys – šeimos nariai, bet ir šeimos neturintis asmuo ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Tinkamas būstas - būstas, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui asmeniui, yra ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų“. Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas,
3
Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoje žodžių ,,penkerius metus“ įrašyti žodžius ,,dešimt metų“ ir šį papunktį išdėstyti: ,,a) neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius penkerius metus dešimt metų ir iki kreipimosi dėl paramos būstui įsigyti dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma“. Nepritrati. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui, kuris asmenims yra palankesnis. 4. Audito komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį.
Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be
svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į savivaldybę ir raštu neišreiškusiems (ne)sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir (šeimoms) išsiunčiamas arba įteikiamas pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų po ankstesnio pasiūlymo.“ Pritarti. 5. Audito komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą bei atkreipiant dėmesį, kad nuomos sutarties galiojimas gali būti pratęstas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys (šeimos), kuriems savivaldybės
vykdomoji institucija siūlo pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo siūlymo kartu su prašymu įrašyti juos į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų (šeimų), gaunančių nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civilinio kodekso nustatytas sąlygas sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį, kuri sudaryta ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui su galimybe pratęsti laikotarpį. Būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis privalo būti užregistruota viešajame registre.“ Nepritarti. Galimybė pratęsti nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį numatyta 19 str. 1 d. 4 p. 6.
6Biudžeto ir finansų komitetas,
1 Komitetas iš dalies pritarė Seimo narės Ritos Tamašunienės 2014 m. birželio 16 d. pasiūlymui ir siūlo išbraukti žodžius ,, per 10 - 20 metų“ ir 24 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip : ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 - 20 metų priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių. Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomąja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės. Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui. Pasiūlymu siūlomas teisinis reguliavimas dėl atsiskaitymo už parduodamus savivaldybės būstus (pagalbinio ūkio paskirties pastatus) nėra aiškiai apibrėžtas ir yra subjektyvus. 7.
7Audito komitetas,
1 Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo bei, kad, lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinius ūkio paskirties pastatus būtų pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos tik savivaldybės būsto plėtrai, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos tik savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas.“ Nepritarti. Gautos lėšos turi būti skiriamos socialinio būsto fondo plėtrai, siekiant spręsti itin didelį socialinio būsto poreikio klausimą, išskyrus 28 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai savivaldybės taryba, prireikus, gali priimti sprendimą iki 25 procentų lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudoti savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jų jaunas šeimas, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: iniciatorių pateiktą įstatymo projektą patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, komiteto patobulintas įstatymo projektas atitinkamai papildytas 27, 28, 29, 30,
atitinkamas nuostatas išdėsčius atskirais straipsniais). 8. Balsavimo rezultatai: 7 – už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: A. Makarevičiūtė - Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, A. Pabedinskienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, A. Stapulionis - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, G. Vitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto
atsižvelgus į tai, kad šioje formuluotėje vartojami žodžiai yra savarankiški. Pritarti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto
apibrėžtis. Šioje apibrėžtyje vartojami žodžių junginiai „nuomos davėjas, nuomos gavėjas“.
Atsižvelgiant į tolimesnį įstatymo projekto turinį, pavyzdžiui, 17 straipsnio 5 dalis, ir į Civilinio kodekso 6.447 ir 6.503 straipsniuose vartojamą terminologiją, siūlytina vietoje šių žodžių junginių vartoti sąvokas „nuomotojas, nuomininkas“. Aptariamoje straipsnio dalyje, dalis nuostatos yra formuluojama skliausteliuose. Toks dalies nuostatos formulavimo būdas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes žodžiai skliausteliuose yra savarankiška nuostatos dalis, o ne, pavyzdžiui, trumpinys, ar paaiškinimas. Todėl nuostata performuluotina nevartojant skliaustelių. Be to, nuostatoje brauktini pertekliniai žodžiai „šį, šios, šiam“. Pritarti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34 Projekto 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „(1 kvadratinio metro)“. Pritarti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 6 straipsnio 3 dalyje ir toliau įstatymo tekste vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar ši sąvoka yra tapati sąvokai Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima, ar šių sąvokų turinys yra skirtingas. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei aptariama sąvoka yra sąvokos Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima trumpinys, tokio trumpinio vartojimas turėtų būti aptartas įstatymo tekste. Tuo atveju, jei šios sąvokos nesietinos, atskleistina, koks yra šių sąvokų santykis, nes, pavyzdžiui, pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį „Parama būstui išsinuomoti teikiama mažas pajamas gaunantiems ir mažai turto turintiems asmenims arba šeimoms”, o toliau įstatymo projekto tekste kalbant apie paramos teikimą vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Pritarti. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 8 straipsnio 1 punkto žodis „jų“ perkeltinas ir įrašytinas po žodžio „apie“. Pritarti. 1.6.
1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 8, 9,111 2,2 Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos“ įrašyti formuluotę
„deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 9
straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 11 straipsniui. Pritarti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto žodis „jų“ perkeltinas ir įrašytinas po žodžio „apie“. Pritarti. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į analogišką projekto 8 straipsnio 3 punkto a) papunktį, projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytina, kokiu būdu nustatomas būsto nusidėvėjimo procentas. Pritarti. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 9,16 4,76 Projekto 9 straipsnio 4 dalyje du kartus vartojamas terminas „(ne)sutikimo“ vertintinas kaip teisiškai ydingas ir neaiškus, todėl keistinas į žodžių junginį „sutikimo ar nesutikimo“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 7 dalies 6 punktui. Pritarti. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti alternatyvą dėl antro pasiūlymo pateikimo būdo: išsiųsti arba įteikti tiesiogiai.
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti įteikiama tiesiogiai, o kuriais - išsiunčiama. Pritarti. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto
ministerijos ir bankų ar kreditų įstaigų sutartyse be kita ko turi būti nustatytas „už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamo būsto įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre”. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nuostata formuluojama teisiškai ydingai. Minėtoje sutartyje jokiais atvejais negali būti nustatytas būsto įkeitimas hipotekos registre. Šiuo atveju galima būtų kalbėti tik apie sutarties sąlygą, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas įregistruoti hipoteką (sudaryti hipotekos sandorį dėl) už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui. Be to, nuostatoje atsisakytina perteklinio reguliavimo, nustatančio, kokiame registre turi būti įregistruota hipoteka, nes toks registras yra vienintelis ir hipotekos registravimas kitur neatliekamas. Pritarti. 1.14.
1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „savivaldybės būstai, skiri teisę į socialinį būstą turintiems asmenims (šeimoms) aprūpinti būstu (socialiniai būstai)“ siūlytina vartoti formuluotę „socialiniai būstai“, nes ši sąvoka jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 12 dalyje. Pritarti. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 14 straipsnio 1 punkte prieš žodį „Civilinis“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“, nes pirmą kartą teikiant nuorodą nurodytinas visas įstatymo pavadinimas. Be to, pastebėtina, jog viso projekto tekste tikslintini kitų įstatymų pavadinimai atsižvelgus į tai, kad kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas, t. y. be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostata
„perimant valstybės reikmėms <…>gyvenamąsias
patalpas kartu su juose gyvenančiais asmenimis, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka negali būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos” suformuluota teisiškai nekorektiškai. Savivaldybė jokiais atvejais neturėtų perimti jokių asmenų. Nuostata keistina, pavyzdžiui, nurodant, jog perimamos patalpos, kuriose gyvena tam tikri asmenys. Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nebūtų tikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kurio pagrindu valstybės turtas perduodamas savivaldybėms nuosavybės teise (pavyzdžiui, vietoj žodžio „perimant“ įrašant formuluotę „savivaldybėms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka perimant“). Pritarti. 1.17.
1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0615 Projekto
normų dėstymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto teisės aktų aiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti glaustas. Pirma, straipsnio 1 dalies turinys turėtų būti pakeistas taip, kad straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nustatytos išimtys būtų išdėstytos ne atskiromis straipsnio dalimis, o pirmos dalies punktais. Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalis galėtų būti tokia: „Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus kai:“. Tokiu atveju, siūloma straipsnio 2 dalis turėtų būti formuluojama kaip 1 dalies 1 punktas, pavyzdžiui: „būtina ar yra galimybė atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams.“ Analogiškai keistinos 3, 4, 5 dalių redakcijos. Antra, straipsnio dalyse (arba punktuose) nekartotina nuostata, jog konkrečios išimties atveju „išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje”, nes išimties esmė taptų aiški pagal 1 dalį. Tokiu būdu būtų išvengta pasikartojimų, o nuostatos turinys atitiktų glaustumo reikalavimą. Trečia, atsižvelgiant į teisės normų sistemiškumo reikalavimą ir į tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtis taikoma „savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“, straipsnyje turėtų būti suformuluota bendra taisyklė, kokios institucijos sprendimu taikomos visos kitos išimtys, arba kiekvienu konkrečiu atveju nurodoma, kokia institucija sprendžia dėl išimties taikymo, jei tokios institucijos kiekvienu atveju skiriasi.
Ketvirta, straipsnio 6 dalyje būtina nurodyti, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos 1 dalies išimtys. Pritarti. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Projekto 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai asmenys (šeimos) išbraukiami iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę, svarstytina, ar atsižvelgiant į šios dalies 6 ir 9 punktuose nustatytų priežasčių išbraukti asmenis iš sąrašų pobūdį, nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį išbraukimą iš sąrašų ir nustatyti terminą, per kurį atitinkamus trūkumus galima pašalinti. Pritarti. 1.19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „turtas už kalendorinius metu ar per kalendoriniu metu gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punktui. Pritarti. 1.20.
1.20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „9) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti. 1.21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 17 straipsnio 2 dalyje žodis „užregistruota“ keistinas į žodį „įregistruota“. Be to, atsižvelgiant į normos adresatą, svarstytina, ar nereikėtų nurodyti tikslaus registro pavadinimo. Pritarti. 1.22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0617 3,5 Projekto 17 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje pasirinktas atskaitos taškas kompensacijos teikimui - nuo pasiūlymo gavimo, kelia abejonių dėl galimybės tiksliai nustatyti tokį momentą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu svarstytina galimybė keisti nuostatą ir atskaitos tašku pasirinkti sprendimo dėl pasiūlymo pateikimo priėmimo datą. Šiuo atveju, nuostatos dalis dėstytina taip: „bet ne anksčiau nei nuo sprendimo dėl savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlyti pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, priėmimo datos.“ Tokiu atveju, analogiškai keistina ir straipsnio 5 dalis. Pritarti. 1.23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti alternatyvą dėl kompensacijos pervedimo nuomotojui arba nuomininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais kompensacija turėtų būti pervedama nuomotojui, kuriais - nuomininkui. Pritarti. 1.24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Atsižvelgiant į juridinės technikos taisyklių reikalavimus projekto 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina skliaustų vartojimo su žodžiais „1 kvadratinio metro“ ir
„14 kvadratinių metrų asmeniui“ . Analogiška pastaba išsakytina ir dėl
šio straipsnio 2 dalies. Be to, neaiškus ir formuluotės „pajamų (santykio) pokyčius“ turinys, t. y. neaišku, ką žymi skliaustuose vartojamas žodis. Pritarti. 1.25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0619 Projekto 19 straipsnio pavadinime po žodžio
„kompensacijos“ įrašytinas žodis „mokėjimo“. Pritarti. 1.26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Projekto
ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, kai „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmuo
(šeima) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų”. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų kompensacijos, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis
(šeimas) apie gresiantį kompensacijos mokėjimo nutraukimą. Taip pat pastebėtina, jog neaiški ir aptariamo punkto teisinė reikšmė.
Siūlytina nurodyti, ar asmuo (šeima), kuriam kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, privalo vėl iš naujo įsirašyti į tam tikrus sąrašus ir iš naujo laukti eilėje, ar kompensacijos mokėjimas gali būti atnaujintas, asmeniui (šeimai) įvykdžius deklaravimo pareigą. Pritarti. 1.27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 Projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis tikslintini atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas kiekvienais metais sudaryti naują nuomos sutartį yra neproporcingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, jog sutarties galiojimas gali būti pratęstas, taigi manytina, jog neproporcinga reikalauti kiekvienais metais sudaryti vis naują nuomos sutartį. Pritarti. 1.28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata, susijusi su Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodyta garantija stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, kokio dydžio turėtų būti garantija – skolos sumai ar neriboto dydžio. Toks aiškumas reikalingas tam, kad nuostata būtų praktiškai pritaikoma. Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar už tą laikotarpį, kurį kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, kompensacijos mokėjimo atnaujinimo atveju taip pat bus išmokama kompensacija. Pritarti. 1.29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 20 straipsnio 2 dalies sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis, nes tai atskiros teisės normos. Pritarti. 1.30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 20 straipsnio 2 dalies nuostata „Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir savivaldybės vykdomosios institucijos iniciatyva, jeigu nustatoma, kad asmeniui (šeimai) yra nuomojamas socialinis būstas, neatitinkantis šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų naudingojo ploto normatyvų arba specialiai nepritaikytas neįgaliesiems“ stokoja teisinio aiškumo.
Neaišku, ar omenyje turimas šalių susitarimu sudaromas sutarties pakeitimas, ar nuostatoje siekiama įtvirtinti galimybę sutartį keisti vienašališkai. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritarti. 1.31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31 Projekto 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte žodis
„įsigyjus“ keistinas žodžiu „įsigijus“. Pritarti. 1.32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34 Projekto 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, jog socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmeniui (šeimai) nepateikus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų“. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų teisės į socialinio būsto nuomą, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį socialinio būsto nuomos netekimą ir suteikti papildomą terminą trūkumams pašalinti. Pritarti. 1.33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo, siūlytina projekto 22 straipsnio 2 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „2) šiame įstatyme numatytais atvejais nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Pritarti. 1.34.
1.34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 22 straipsnio 4 punkte derėtų nurodyti, kokio dydžio „materialinės padėties pasikeitimas“ turimas omenyje, kad pareiga būtų tinkamai įgyvendinta ir ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 23 straipsnio nuostatas, asmenims dėl netinkamo šios pareigos vykdymo būtų taikomos sankcijos. Pritarti. 1.35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0623 Projekto 23 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Nustačius, kad asmenys (šeimos), kreipdamiesi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikė neteisingus duomenis, reikalingus paramai skirti, arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, būsto įsigijimą, materialinės padėties pasikeitimą, būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties pasibaigimą arba teisės į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimą, neteisėtai gautą paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turi grąžinti visą iš karto arba ją išmokėti dalimis.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, straipsnio pavadinime derėtų atsisakyti termino
„išieškojimas“ vartojimo, kadangi straipsnis reguliuoja tik paramos
grąžinimą, o ne išieškojimą. Straipsnio pavadinimas netaisytinas tokiu atveju, jei straipsnis būtų papildytas nuostatomis, susijusiomis su išieškojimu. Antra, nuostatos turinį siūlytina formalizuoti, galimai nurodant, jog tam tikrai institucijai nustačius tam tikrus faktus, priimamas atitinkamas sprendimas, atsisakant vien abstraktaus termino „nustačius“ vartojimo. Trečia, nuostatoje formuluojama alternatyva, jog parama turi būti grąžinta visa iš karto arba dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva.
Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Ketvirta, svarstytina galimybė straipsnyje įtvirtinti nuostatas dėl galimo priverstinio paramos išieškojimo, nurodant, kokiu būdu tai būtų daroma, pavyzdžiui, nustatant, jog tam tikras sprendimas turi vykdomojo dokumento galią ir vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti. 1.36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0624 Pastebėtina, jog įstatymo projekto 24 straipsnio pavadinimas sutampa su įstatymo projekto penktojo skirsnio pavadinimu, o visas skirsnio turinį sudaro vienas straipsnis. Manytina, jog projekto
teisinio aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, siūlytina šį straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su konkrečiai apibrėžtu reguliavimo turiniu. Pritarti. 1.37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Projekto 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio „Lietuvą“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respubliką“. Pritarti. 1.38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostata: „Turto vertintojai teisės aktų ir sutartyje dėl turto įvertinimo nustatyta tvarka atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina savivaldybėms padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų“ vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, o tik dubliuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas.
Taip pat pastebėtina, jog turto vertintojų atsakomybė nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Siūlytina atsisakyti aptariamos nuostatos. Pritarti. 1.39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 24 straipsnio 5 dalyje dėstoma daug etapų turinti ir sudėtinga procedūra. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina projekto 24 straipsnio 5 dalį skaidyti į dalį su punktais arba dėstyti atskiru straipsniu, kad šioje dalyje įtvirtinama procedūra būtų aiškesnė. Siekiant teisinio aiškumo bei glaustumo šios dalies 1 sakinyje siūlytina atsisakyti perteklinės formuluotės „iš karto“ ir nustatyti, jog suma sumokama per 10 kalendorinių dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo; o šios dalies 2 sakinyje vietoj formuluotės „jai (kredito įstaigai)“ vartoti formuluotę „kredito įstaigai“. Be to, šios dalies nuostata „<...> tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės” tikslintina atsižvelgiant į tai, jog prievolės yra įvykdomos, o ne sumokamos. Pritarti. 1.40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Projekto 24 straipsnio 9 dalis tikslintina atsižvelgus į tai, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybės teisė į turtą ne perduodama, o pereina. Pritarti. 1.41.
1.41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0625 Projekto
paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal šį įstatymą, jeigu pageidauja, pateikę prašymą įrašomi į atitinkamus asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo – projekte nėra nustatyta nei tokio pageidavimo išreiškimo būdas, nei jo terminas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokie asmenys turi pateikti naują prašymą pagal projekte nustatytą tvarką, ar prašymą, kuriame išreikštų savo pageidavimą būti įrašytais į sąrašą. Pastebėtina, jog nenustačius tokio prašymo pateikimo termino galėtų kilti praktinių projekto taikymo problemų dėl teisinių santykių neapibrėžtumo – sąrašo eilė neatspindėtų tikro asmenų eiliškumo. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, jau yra išreiškę pageidavimą ir yra įrašyti į eiles paramai gauti, todėl manytina, jog projekto nuostatos dėl asmenų (šeimų) įrašymo turėtų būti dėstomos kiek kitaip – tik naujų reikalavimų neatitinkantys asmenys galėtų būti neįtraukiami į atitinkamus sąrašus, o tie, kurie reikalavimus atitinka, turėtų būti įrašomi į atitinkamus sąrašus be jokių papildomų veiksmų atlikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, kad šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; <...> konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Pritarti. 1.42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu įstatymo projektu nustatomos naujos nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog galiojančios įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, netektų galios tik tuo atveju, jei būtų priimtas įstatymo projektas Nr.
XIIP-1848, todėl teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-1848, nes priešingu atveju - priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto Nr. XIIP-1848, susiklostytų situacija, kai galiotų du įstatymai, skirtingai reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-031 Argumentai: Įvertinus šio klausimo aktualumą žmonėms, tikslinga nurodyti šio įstatymo galutinį tikslą, t.y. vidutiniškai eilę socialiniam būstui gauti sumažinti nuo 32 metų iki 10 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis. Šio įstatymo paskirtis – nustatant paramos
būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką, sumažinti vidutinę eilę socialiniam būstui gauti nuo 32 metų iki 10 metų. Nepritarti. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekto Nr. XIIP-1859 yra kiti tikslai (žr. Aiškinamąjį raštą). Be to, pasiūlymas yra deklaratyvus, o tokių nuostatų įstatyme neturi būti. 2.
Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-032 Argumentai: Įvertinus šio klausimo aktualumą, būtina tiksliai nurodyti, ar 2 straipsnyje nurodomos sąvokos yra naujos, ar tai sąvokos, kurios jau yra apibrėžtos kituose įstatymuose. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 2. Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 3. Būsto kreditas banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti ar nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 4. Būsto pardavimas – savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų perdavimas privačion nuosavybėn už nustatytą pinigų sumą (kainą) šio įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 5. Išperkamoji būsto nuoma – būsto nuoma, kai nuomotojas savo nuosavybės teise valdomą būstą ar svetimą būstą, kai teisę jį išnuomoti išperkamosios nuomos būdu suteikia įstatymai ar būsto savininkas, leidžia nuomininkui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad nuomininkui būstas pereina nuosavybės teise, sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 6.
6Jauna šeima – šeima,
kurios kiekvienas iš sutuoktinių arba vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) auginantis motina ar tėvas yra ne vyresnis kaip 35 metų, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 7. Likęs be tėvų globos asmuo – asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę ir (arba) kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 8. Naudingasis būsto plotas bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. Nepritarti. Įstatymo projektas parengtas laikantis juridinės technikos reikalavimų. Seimo nario pasiūlymas dėl 2 straipsnio pataisos šių reikalavimų neatitinka. Įstatyme esančios atitinkamos sąvokos yra šio įstatymo sąvokos, o jei tokios pat sąvokos naudojamos kituose įstatymuose – prie sąvokos yra nuoroda. 3. Seimo narys
11 Argumentai: Tiksliai neapibrėžus sąvokas, galimi korupciniai veiksmai. Įvertinus šio klausimo aktualumą, sąvokų tikslumas - tai viena iš priemonių kovoje su galima korupcija. Svarbu tai, kad į sąvoką „Savivaldybės būstas“ patektų būstas tik po to, kai jis patvirtinamas atitinkamos Savivaldybės Taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti 2 straipsnio papunkčius ir juos išdėstyti taip:
įstatymo sąvokos
nuosavybės teise priklausantis būstas, kurio struktūra (tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos ir kt.) bei sąrašas patvirtintas atitinkamos savivaldybės Tarybos. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: ,,11. Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.“
12
Savivaldybės būsto struktūrinė dalis, kurio sąrašą patvirtino atitinkamos savivaldybės Taryba, asmeniui ar šeimai, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti vadovaujantis šiuo įstatymu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas pagal savivaldybės būstas. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: ,,12. Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. asmeniui ar šeimai, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti vadovaujantis šiuo įstatymu, nekomerciniu pagrindu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas savivaldybės būstas. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto kategorijos nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.“
14 Argumentai: Vidutinė eilė socialiniam būstui gauti yra didžiulė – virš 30 metų. Šiuo įstatymo projektu numatoma „tinkamo būsto norma
Pakeisti ir papildyti 2 straipsnio 13 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
įstatymo sąvokos 13.
Tinkamas būstas - būstas, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, o socialiniam būstui – ne mažesnis kaip 8 kvadratiniai metrai. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip: ,,14. Tinkamas būstas - būstas, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra ne mažesnis kaip 14
1 Argumentai: Įstatyme neturi kartotis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar kituose įstatymuose nurodyti teiginiai. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 3 straipsnio 1 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais:
1) lygiateisiškumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę. Pritarti. 6. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-034 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1463 redakcija) patvirtinti LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS NUOSTATAI. Juose nustatytos ministerijos VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS. Nurodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslai yra:
įsigyti ar išsinuomoti politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
Taip pat: 8.8-1. valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos srityje: 8.8-1.1. užtikrina valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sistemos funkcionavimą, reguliavimą ir tobulinimą; 8.8-1.2. analizuoja ir vertina valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sistemos būklę, rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti plėtros krypčių nustatymo; 8.8-1.3. nustato socialinio būsto poreikį, planuoja ir paskirsto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tikslinius asignavimus socialinio būsto fondui plėtoti ir kitoms valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti priemonėms finansuoti; 8.8-1.4. pagal kompetenciją koordinuoja valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos įgyvendinimą savivaldybėse;
nurodomos kitos ministerijos funkcijos ir atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 4 straipsnio 1 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos
įsigyti ar išsinuomoti pagal kompetenciją atsakingos:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė);
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
3) Lietuvos Respublikos finansų ministerija;
4) savivaldybių institucijos. 2. Vyriausybė:
ir darbo ministerija:
4Finansų ministerija:
1) pagal patvirtintą paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką bei tikslus, užtikrina tinkamą finansavimą; Pritarti iš dalies.
Komitetas, kartu atsižvelgdamas į Seimo nario 7 bei 8 pasiūlymus, siūlo įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:
institucijos
pagal kompetenciją atsakingos:
1) Vyriausybė;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
3) Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija); 4 3) savivaldybių institucijos. 2. Vyriausybė:
1) formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką;
išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką;
subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarką;
kompensuojamos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies bazinio dydžio perskaičiavimo koeficientą;
kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarką. 3.
ministerija:
1) formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką;
įsigyti ar išsinuomoti politikos įgyvendinimą;
biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą savivaldybėms paramai asmenims ir šeimoms būstui įsigyti ar išsinuomoti teikti;
teikia Vyriausybei su parama būstui įsigyti ar išsinuomoti susijusių teisės aktų projektus;
nustato būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies bazinį dydį, pagal kurį apskaičiuojama kompensuojama šio mokesčio dalis ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis;
nustato valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinius limitus bankams ar kitoms kredito įstaigoms;
nustato prašymo gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti formą ir jo nagrinėjimo tvarką;
nustato būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms administruoti skiriamų lėšų procento dydį, šių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarką. 4. Finansų ministerija pagal patvirtintus paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką reglamentuojančius teisės aktus ir tikslines programas, užtikrina tinkamą paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti finansavimą; 5 4.
Savivaldybės taryba:
1) nustato būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarką;
2) tvirtina Socialinio būsto fondo plėtros programą arba socialinio būsto fondo plėtrą numato kituose savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;
3) nustato savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką;
4) tvirtina savivaldybės būsto fondo sąrašą ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, priklausančių būstų sąrašą, pagal kurį asmeniui ir šeimai, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti šio įstatymo nustatyta tvarka, pagal Vyriausybės patvirtintą Socialinio būsto nuomos mokesčio ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką nuomojamas būstas;
5) priima sprendimą dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio;
6) priima sprendimą dėl būsto pardavimo ir sudaro parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą. 6.5.
vykdomoji institucija:
1) priima sprendimą išnuomoti savivaldybės būstą ir socialinį būstą;
2) priima sprendimą dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio perskaičiavimo keitimo;
sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimo asmenims ir šeimoms;
ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus;
mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos informuoja asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas);
nustatyta tvarka rengia ir teikia informaciją apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą asmenims ir šeimoms;
savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą;
deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytų sąrašų, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas ir deklaruotą turtą (įskaitant gautas pajamas).“
5 Argumentai: Savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondų sąrašus turi tvirtinti savivaldybės Taryba ir tai yra kaip priemonė mažinanti galimą korupciją. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 4 straipsnio 3 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos 4.
Savivaldybės taryba:
1) tvirtina savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto struktūrą (tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos ir kt.) bei sąrašus;
2) tvirtina Socialinio būsto kaip Savivaldybės būsto struktūrinės dalies sąrašą, pagal kurį asmeniui ar šeimai, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti vadovaujantis šiuo įstatymu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas būstas. 3) nustato būsto nuomos ir išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijų mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarką;
4) tvirtina socialinio būsto fondo plėtros programą arba socialinio būsto fondo plėtrą numato kituose savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;
5) nustato savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką;
6) priima sprendimą dėl socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio;
7) priima sprendimą dėl būsto pardavimo ir sudaro parduodamų būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą. Pritarti iš dalies. Komitetas, atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 3 ir 6 Seimo nario pasiūlymų, atitinkamai siūlo įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: ,,5 4.
Savivaldybės taryba:
1) nustato būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarką;
2) tvirtina Socialinio būsto fondo plėtros programą arba socialinio būsto fondo plėtrą numato kituose savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;
3) nustato savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką;
4) tvirtina savivaldybės būsto fondo sąrašą ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, priklausančių būstų sąrašą, pagal kurį asmeniui ir šeimai, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti šio įstatymo nustatyta tvarka, pagal Vyriausybės patvirtintą Socialinio būsto nuomos mokesčio ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką nuomojamas būstas;
5) priima sprendimą dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio;
6) priima sprendimą dėl būsto pardavimo ir sudaro parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą.“
6 Argumentai: Savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondų sąrašus turi tvirtinti savivaldybės Taryba ir tai yra kaip priemonė mažinanti galimą korupciją. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 4 straipsnio 3 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos 5.
Savivaldybės vykdomoji institucija Savivaldybės turto valdymo tvarka:
1) priima sprendimą išnuomoti socialinį būstą;
2) priima sprendimą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartis ir šiuos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka gina Teismuose;
3) priima sprendimus dėl socialinio būsto nuomos mokesčio keitimo;
4) priima sprendimą dėl nuomos ir išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimo asmenims ir šeimoms;
5) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, bei tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, apskaitos sąrašus;
6) ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 d. informuoja asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas);
7) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia ir teikia informaciją apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą asmenims ir šeimoms;
8) organizuoja ir vykdo būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą; Pritarti iš dalies. Komitetas, siūlo įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: 6.5.
Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) priima sprendimą išnuomoti savivaldybės būstą ir socialinį būstą;
2) priima sprendimą dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio perskaičiavimo keitimo;
sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimo asmenims ir šeimoms;
ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus;
mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos informuoja asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas);
nustatyta tvarka rengia ir teikia informaciją apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą asmenims ir šeimoms;
savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą;
deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytų sąrašų, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas ir deklaruotą turtą (įskaitant gautas pajamas). 9. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0353 Argumentai:
Savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondų plėtros šaltinis turi būti ir valstybės biudžeto lėšos, nes kitaip vidutinė eilė socialiniam būstui gauti ir liks 30 metų. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 5 straipsnio 3 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
įsigyti ar išsinuomoti teikimo finansavimas 3.
Socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš Valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo ir kitų teisėtai gautų lėšų. Šios lėšos naudojamos vadovaujantis šiuo įstatymu, savivaldybės tarybos patvirtinta Socialinio būsto fondo plėtros programa arba kitais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, kuriuose numatyta socialinio būsto fondo plėtra. Pritarti. 10. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-037 Argumentai:
Savivaldybės veiklai, kontrolei bei argumentams dėl galimo kreipimosi į teismą nepakanka informacijos, o teikiama dalinė informacija yra apmokama. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 7 straipsnio tekstą ir jį išdėstyti taip:
Dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8, 9 ir
išsinuomoti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi – pagal savivaldybę, kurioje gyvena). Kartu su prašymu asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8,
jų kita informacija bankuose, finansinėse institucijose ir kt. Nesvarstyti. Pasiūlymas atsiimtas. Pastaba: komiteto siūlomam įstatymo projekte yra analogiško pobūdžio nuostata projekto
Argumentai: Esant tokiam dideliam socialinio būsto poreikiui, negalima lengvatinių būstų dar suteikinėti ne Lietuvos Respublikos piliečiam. Būtinas kitas požiūris jauną žmogų, jo šeimą. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 7 straipsnio ir 3 punkto tekstą ir jį išdėstyti taip:
Teisė į paramą būstui įsigyti Teisę į paramą būstui įsigyti turi Lietuvos Respublikos piliečiai - asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: Nepritarti. Pagal esamą teisinį reguliavimą bei narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas bus taikomas ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams. 11.1. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0383
3) įsigyja pirmąjį tinkamą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kitoje valstybėje arba atitinka vieną iš šių sąlygų: Nesvarstyti. Dėl 3 p. pasiūlymas atsiimtas. 11.2. Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-038
b) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir jis atitinkamais aktais numatytas griauti. Šiuo atveju parama teikiama būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti;
Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo 8 straipsnio 3 punkto b papunktį išdėstyti taip: ,,b) turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir jis teisės aktų nustatyta tvarka numatytas nugriauti. Parama teikiama būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti;“ 11.3.
Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-038 3(d)
d) jaunimas ar jauna šeima. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo 8 straipsnio 3 punkto d papunktį, kuriuo siūloma papildyti 3 punktą, išdėstyti taip:
d) jauna šeima. 11.4. Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0391
socialinio būsto nuomą
4) jaunimas ar jauna šeima. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: ,,4) jauna šeima.“
Argumentai: Esant tokiam dideliam socialinio būsto poreikiui, negalima lengvatinių būstų dar suteikinėti ne Lietuvos Respublikos piliečiam. Būtinas kitas požiūris jauną žmogų, jo šeimą. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 15 straipsnio ir 1 punkto tekstą ir jį išdėstyti taip:
naudingojo ploto normatyvas Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 8 kvadratinių metrų, išskyrus kai: Nepritarti. Komitetas, svarstydamas Seimo nario 4 pasiūlymą
pakeitimo. 12.1. Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-02211 Pakeisti ir papildyti 21 straipsnio tekstą ir jį išdėstyti taip:
socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio nustatymas
patvirtinta Savivaldybės socialinio būsto nuomos mokesčio ir nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos apskaičiavimo metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį. Pasikeitus nuomojamo būsto gavėjo sąlygom, Savivaldybė turi teisę didinti nuomos mokestį, bet ne didesnį kaip 10 kartų. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo 21 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,21 straipsnis. Socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio nustatymas 1.
Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Socialinio būsto nuomos mokesčio ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį. Pasikeitus socialinio būsto nuomininko sąlygoms pagal šį įstatymą gauti paramą būstui išsinuomoti, savivaldybė turi teisę didinti nuomos mokestį, bet ne daugiau kaip 10 kartų.“
narė R. Tamašunienė, 2014-06-16241 Argumentai: Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, gyvenantiems socialiniuose būstuose, juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Prasidėjus krizei minėto būsto gyventojų mokamas nuomos mokestis padidėjo beveik 4 kartus ir priartėjo prie komercinių nuomos kainų. Dalis nuomininkų norėtų privatizuoti minėtą būstą, tačiau įstatymas tokios galimybės nenumato. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: ,,
laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įvertinus privatizuojamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas“.
Nepritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narės pasiūlymo esmę dėl savivaldybės būsto įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, siūlo įstatymo projekto 25 straipsnį išdėstyti taip, kad savivaldybių tarybos turėtų teisę sumažinti parduodamo būsto kainą iki 20 procentų. Tai yra įstatymo projekto 25 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymas
1Parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės. 2. Savivaldybės taryba iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina baigtinį parduodamų būstų sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Kitiems į šį sąrašą neįtrauktiems parduodamiems savivaldybės būstams lengvatos netaikomos. 3.
pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, įskaitomos į būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo kainą.“ Visus būstus leisti parduoti lengvatinėmis sąlygomis nėra galimybės, nes iš esmės nebūtų pasiektas įstatymo tikslas, kartu pažeisti ir asmenų laukiančių socialinio būsto, teisėti lūkesčiai, o savivaldybės negautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis. 14. Seimo narė R. Tamašunienė, 2014-06-16241 Argumentai:
Savivaldybių praktika parodė, kad pagal šiuo metu galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, gyvenamųjų patalpų nuomininkai, gyvenantys jose iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2003-01-01) gali pirkti nuomojamas patalpas tik rinkos kainomis, dažniausiai - pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą - „per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus“. Gyvenamųjų pastatų, turinčių nurodytą susidėvėjimą, būklė yra praktiškai avarinė – pastatus reikia remontuoti nuo pamatų iki stogų. Kadangi tokių pastatų savivaldybių, ypač prie didmiesčių , teritorijose yra nemažai, jų išlaikymas Savivaldybėms yra nuostolingas (ekonomiškai nenaudingas). Savivaldybių tarybos nuomininkų prašymams parduoti patalpas pritaria be prieštaravimų. Vilniaus rajono savivaldybėje už 2003-2013 m. laikotarpį buvo priimta daugiau kaip 150 sprendimų parduoti nuomininkams patalpas pagal Įstatymo 12 str.
buvo realizuota – tik apie 50 rajono gyventojų (šeimų) nusprendė pirkti rinkos kainomis susidėvėjusias, reikalaujančias remonto, nuomojamas patalpas, kiti butai liko neprivatizuoti. 1. Papildyti 24 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: ,, 1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, jeigu šių patalpų nusidėvėjimas viršija 50 procentų.
Galutinį sprendimą dėl patalpų privatizavimo priima Savivaldybių tarybos.“ Nepritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narės pasiūlymo esmę dėl savivaldybės būsto įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, siūlo įstatymo projekto 25 straipsnį išdėstyti taip, kad savivaldybių tarybos turėtų teisę sumažinti parduodamo būsto kainą iki 20 procentų. Tai yra įstatymo projekto 25 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymas
1Parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės. 2. Savivaldybės taryba iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina baigtinį parduodamų būstų sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Kitiems į šį sąrašą neįtrauktiems parduodamiems savivaldybės būstams lengvatos netaikomos. 3.
pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, įskaitomos į būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo kainą.“ Visus būstus leisti parduoti lengvatinėmis sąlygomis nėra galimybės, nes iš esmės nebūtų pasiektas įstatymo tikslas, kartu pažeisti ir asmenų laukiančių socialinio būsto, teisėti lūkesčiai, o savivaldybės negautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis. 15. Seimo narys A. Dumbrava, 2014-06-18241 Argumentai: savivaldybės būstuose gyvenantys nuomininkai, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis, turi teisę išsipirkti būstą už kainą ne didesnę negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo nario pasiūlymo esmę dėl savivaldybės būsto įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, siūlo įstatymo projekto 25 straipsnį išdėstyti taip, kad savivaldybių tarybos turėtų teisę sumažinti parduodamo būsto kainą iki 20 procentų. Tai yra įstatymo projekto 25 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymas 1.
Parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės. 2. Savivaldybės taryba iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina baigtinį parduodamų būstų sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Kitiems į šį sąrašą neįtrauktiems parduodamiems savivaldybės būstams lengvatos netaikomos. 3. Savivaldybės išlaidos, susijusios su parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, įskaitomos į būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo kainą.“ Visus būstus leisti parduoti lengvatinėmis sąlygomis nėra galimybės, nes iš esmės nebūtų pasiektas įstatymo tikslas, kartu pažeisti ir asmenų laukiančių socialinio būsto, teisėti lūkesčiai, o savivaldybės negautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis. 16. Seimo narys A. Dumbrava, 2014-06-182425 Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą: „5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti.
Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo nario pasiūlymo esmę dėl savivaldybės būsto įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, siūlo įstatymo projekto 25 straipsnį išdėstyti taip, kad savivaldybių tarybos turėtų teisę sumažinti parduodamo būsto kainą iki 20 procentų. Tai yra įstatymo projekto 25 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymas
1Parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės. 2. Savivaldybės taryba iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina baigtinį parduodamų būstų sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Kitiems į šį sąrašą neįtrauktiems parduodamiems savivaldybės būstams lengvatos netaikomos. 3.
pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, įskaitomos į būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo kainą.“ Visus būstus leisti parduoti lengvatinėmis sąlygomis nėra galimybės, nes iš esmės nebūtų pasiektas įstatymo tikslas, kartu pažeisti ir asmenų laukiančių socialinio būsto, teisėti lūkesčiai, o savivaldybės negautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis. 17. Seimo narys A. Dumbrava, 2014-06-262425 Argumentai: savivaldybių tarybos turėtų teisę nustatyti lengvatinius koeficientus parduodant savivaldybės būstus juose gyvenantiems nuomininkams, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne
socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas, suteikiant teisę savivaldybių taryboms nustatyti lengvatinius koeficientus.“ Pritarti iš dalies. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo nario pasiūlymo esmę dėl savivaldybės būsto įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, siūlo įstatymo projekto 25 straipsnį išdėstyti taip, kad savivaldybių tarybos turėtų teisę sumažinti parduodamo būsto kainą iki 20 procentų. Tai yra įstatymo projekto 25 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymas 1.
Parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės. 2. Savivaldybės taryba iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina baigtinį parduodamų būstų sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Kitiems į šį sąrašą neįtrauktiems parduodamiems savivaldybės būstams lengvatos netaikomos. 3. Savivaldybės išlaidos, susijusios su parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, įskaitomos į būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo kainą.“
narys A. Dumbrava, 2014-07-112425 Argumentai: savivaldybių tarybos turėtų teisę nustatyti lengvatinius koeficientus parduodant savivaldybės būstus juose gyvenantiems nuomininkams, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne
socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas, suteikiant teisę savivaldybių taryboms nustatyti lengvatinį koeficientą ne mažesnį kaip 0,7.“ Pritarti iš dalies.
Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo nario pasiūlymo esmę dėl savivaldybės būsto įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, siūlo įstatymo projekto 25 straipsnį išdėstyti taip, kad savivaldybių tarybos turėtų teisę sumažinti parduodamo būsto kainą iki 20 procentų. Tai yra įstatymo projekto 25 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymas
1Parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės. 2. Savivaldybės taryba iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina baigtinį parduodamų būstų sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Kitiems į šį sąrašą neįtrauktiems parduodamiems savivaldybės būstams lengvatos netaikomos. 3. Savivaldybės išlaidos, susijusios su parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, įskaitomos į būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo kainą.“
narė R.
Seimo narė R. Tamašunienė, 2014-06-1626 1,2 Argumentai: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekte numatyta, kad už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto. Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, norintiems privatizuoti socialinius būstus, atsiskaityti išsimokėtinai per 10-20 metų. Privatizuojantis asmuo galėtų pasirinkti jam priimtiną laikotarpį atsižvelgdamas į savo finansines galimybes. Daugeliui asmenų, kurie norėtų privatizuoti socialinį būstą yra apie penkiasdešimt metų. Įvertinus tai, kad tokio amžiaus asmenų nedarbas Lietuvoje siekia 53 proc. (Statistikos departamento duomenys už 2013 m.) dažnu atveju kredito įstaigos gali atsisakyti skolinti. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 -
priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių.
Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomąja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės. Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Nepritarti. Galimybė atsiskaityti su savivaldybe už parduodamus būstus (ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus) per ilgesnį laikotarpį jau yra numatyta įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalyje. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-06-271 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo.
Jeigu pasiūlymui būtų pritarta, tobulinant įstatymo projektą tikslinga siūlomą žodžių junginį vartoti ir kituose įstatymo projekto straipsniuose. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį vietoje žodžių junginio „asmenims (šeimoms)“ vartojant žodžių junginį
„asmenims ir šeimoms“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
paskirtis Šio įstatymo paskirtis
Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad tinkamame būste gali gyventi ne tik šeima, kurią sudaro asmenys – šeimos nariai, bet ir šeimos neturintis asmuo ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Tinkamas būstas - būstas, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui asmeniui, yra ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų“. Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas,
3
Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoje žodžių ,,penkerius metus“ įrašyti žodžius ,,dešimt metų“ ir šį papunktį išdėstyti: ,,a) neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius penkerius metus dešimt metų ir iki kreipimosi dėl paramos būstui įsigyti dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma“. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto iniciatorių siūlomam teisiniam reguliavimui, kuris asmenims yra palankesnis. 4.
4Audito komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be
svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į savivaldybę ir raštu neišreiškusiems (ne)sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir (šeimoms) išsiunčiamas arba įteikiamas pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų po ankstesnio pasiūlymo.“ Pritarti. 5. Audito komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą bei atkreipiant dėmesį, kad nuomos sutarties galiojimas gali būti pratęstas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys (šeimos), kuriems savivaldybės
vykdomoji institucija siūlo pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo siūlymo kartu su prašymu įrašyti juos į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų (šeimų), gaunančių nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civilinio kodekso nustatytas sąlygas sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį, kuri sudaryta ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui su galimybe pratęsti laikotarpį. Būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis privalo būti užregistruota viešajame registre.“ Nepritarti. Galimybė pratęsti nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį numatyta 19 str. 1 d. 4 p. 6.
6Biudžeto ir finansų komitetas,
2014-06-2526 1,2 Komitetas iš dalies pritarė Seimo narės Ritos Tamašunienės 2014 m. birželio 16 d. pasiūlymui ir siūlo išbraukti žodžius ,, per 10 - 20 metų“ ir 24 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip : ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 - 20 metų priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių. Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomąja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės. Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Nepritarti. Galimybė atsiskaityti su savivaldybe už parduodamus būstus (ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus) per ilgesnį laikotarpį jau yra numatyta įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalyje. 7.
7Audito komitetas,
1 Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo bei, kad, lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinius ūkio paskirties pastatus būtų pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos tik savivaldybės būsto plėtrai, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos tik savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas.“ Nepritarti. Gautos lėšos turi būti skiriamos socialinio būsto fondo plėtrai, siekiant spręsti itin didelį socialinio būsto poreikio klausimą, išskyrus 28 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai savivaldybės taryba, prireikus, gali priimti sprendimą iki 25 procentų lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudoti savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jų jaunas šeimas, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;
2) Sujungti įstatymo projektą Nr. XIIP-1859 su įstatymo projektu Nr. XIIP-1224 (šio projekto nuostatas inkorporuojant į įstatymo projektą Nr. XIIP-1859) ir pateikti Seimui svartyti vieną bendrą projektą. 7.2. Pasiūlymai: 1) iniciatorių pateiktą įstatymo projektą patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, komiteto patobulintas įstatymo projektas atitinkamai papildytas 27, 28, 29, 30, 31 straipsniais (t.y. iniciatorių pateikto įstatymo projekto 24 straipsnio atitinkamas nuostatas išdėsčius atskirais straipsniais).
Įstatymo projektas taip pat patobulintas ir pagal Seimo narių bei papildomų komitetų pasiūlymus, kuriems komitete pritarta (arba pritarta iš dalies, žr. išvadas);
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-07-1525 Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narių pasiūlymų esmę dėl savivaldybės būsto įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, siūlo įstatymo projekto 25 straipsnį išdėstyti taip, kad savivaldybių tarybos turėtų teisę sumažinti parduodamo būsto kainą iki 20 procentų. Pasiūlymas: įstatymo projekto 25 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymas
pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės. 2. Savivaldybės taryba iki 2015 m. birželio 1d. patvirtina baigtinį parduodamų būstų sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Kitiems į šį sąrašą neįtrauktiems parduodamiems savivaldybės būstams lengvatos netaikomos. 3.
parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, įskaitomos į būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo kainą.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-07-1528 Argumentai: siekiant paskatinti jaunų specialistų pritraukimą dirbti rajonuose, komitetas siūlo atitinkamai papildyti įstatymo projekto 28 straipsnį. Pasiūlymas: ,,28 straipsnis. Lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudojimas
pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Savivaldybės tarybos sprendimu iki 25 procentų šių lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, prireikus, naudojama savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jų jaunas šeimas, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 2 – susilaikė. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: J. Dzičkancaitė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vyr. specialistė, R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, A. Makarevičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, V. Murauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktoriaus pavaduotoja, E. Neciunskienė - Vyriausybės Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, A. Pabedinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, A. Stapulionis - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas, E. Šablinskas – Seimo narys, A. Šešelgis - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais, G. Vitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-061 Projekto
atsižvelgus į tai, kad šioje formuluotėje vartojami žodžiai yra savarankiški. Pritarti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto
apibrėžtis. Šioje apibrėžtyje vartojami žodžių junginiai „nuomos davėjas, nuomos gavėjas“. Atsižvelgiant į tolimesnį įstatymo projekto turinį, pavyzdžiui, 17 straipsnio 5 dalis, ir į Civilinio kodekso 6.447 ir 6.503 straipsniuose vartojamą terminologiją, siūlytina vietoje šių žodžių junginių vartoti sąvokas „nuomotojas, nuomininkas“. Aptariamoje straipsnio dalyje, dalis nuostatos yra formuluojama skliausteliuose. Toks dalies nuostatos formulavimo būdas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes žodžiai skliausteliuose yra savarankiška nuostatos dalis, o ne, pavyzdžiui, trumpinys, ar paaiškinimas. Todėl nuostata performuluotina nevartojant skliaustelių. Be to, nuostatoje brauktini pertekliniai žodžiai „šį, šios, šiam“. Pritarti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34 Projekto 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „(1 kvadratinio metro)“. Pritarti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 6 straipsnio 3 dalyje ir toliau įstatymo tekste vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar ši sąvoka yra tapati sąvokai Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima, ar šių sąvokų turinys yra skirtingas.
Pastebėtina, jog tuo atveju, jei aptariama sąvoka yra sąvokos Mažas pajamas gaunantis ir mažai turto turintis asmuo arba šeima trumpinys, tokio trumpinio vartojimas turėtų būti aptartas įstatymo tekste. Tuo atveju, jei šios sąvokos nesietinos, atskleistina, koks yra šių sąvokų santykis, nes, pavyzdžiui, pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį „Parama būstui išsinuomoti teikiama mažas pajamas gaunantiems ir mažai turto turintiems asmenims arba šeimoms”, o toliau įstatymo projekto tekste kalbant apie paramos teikimą vartojama sąvoka asmenys (šeimos). Pritarti. 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 8 straipsnio 1 punkto žodis „jų“ perkeltinas ir įrašytinas po žodžio „apie“. Pritarti. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 8, 9,111 2,2 Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 11 straipsniui. Pritarti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 8 straipsnio 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11 Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto žodis „jų“ perkeltinas ir įrašytinas po žodžio „apie“. Pritarti. 1.9.
1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytina, koks prašymas turimas omenyje. Pritarti. 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į analogišką projekto 8 straipsnio 3 punkto a) papunktį, projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytina, kokiu būdu nustatomas būsto nusidėvėjimo procentas. Pritarti. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 9,16 4,76 Projekto 9 straipsnio 4 dalyje du kartus vartojamas terminas „(ne)sutikimo“ vertintinas kaip teisiškai ydingas ir neaiškus, todėl keistinas į žodžių junginį „sutikimo ar nesutikimo“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 7 dalies 6 punktui. Pritarti. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti alternatyvą dėl antro pasiūlymo pateikimo būdo: išsiųsti arba įteikti tiesiogiai. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais turėtų būti įteikiama tiesiogiai, o kuriais - išsiunčiama. Pritarti. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto
ministerijos ir bankų ar kreditų įstaigų sutartyse be kita ko turi būti nustatytas „už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamo būsto įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre”. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nuostata formuluojama teisiškai ydingai.
Minėtoje sutartyje jokiais atvejais negali būti nustatytas būsto įkeitimas hipotekos registre. Šiuo atveju galima būtų kalbėti tik apie sutarties sąlygą, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas įregistruoti hipoteką (sudaryti hipotekos sandorį dėl) už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui. Be to, nuostatoje atsisakytina perteklinio reguliavimo, nustatančio, kokiame registre turi būti įregistruota hipoteka, nes toks registras yra vienintelis ir hipotekos registravimas kitur neatliekamas. Pritarti. 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „savivaldybės būstai, skiri teisę į socialinį būstą turintiems asmenims (šeimoms) aprūpinti būstu (socialiniai būstai)“ siūlytina vartoti formuluotę „socialiniai būstai“, nes ši sąvoka jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 12 dalyje. Pritarti. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 14 straipsnio 1 punkte prieš žodį „Civilinis“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos“, nes pirmą kartą teikiant nuorodą nurodytinas visas įstatymo pavadinimas. Be to, pastebėtina, jog viso projekto tekste tikslintini kitų įstatymų pavadinimai atsižvelgus į tai, kad kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas, t. y. be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 14 straipsnio 4 dalies nuostata „perimant valstybės reikmėms <…>gyvenamąsias patalpas kartu su juose gyvenančiais asmenimis, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka negali būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos” suformuluota teisiškai nekorektiškai. Savivaldybė jokiais atvejais neturėtų perimti jokių asmenų. Nuostata keistina, pavyzdžiui, nurodant, jog perimamos patalpos, kuriose gyvena tam tikri asmenys.
Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nebūtų tikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kurio pagrindu valstybės turtas perduodamas savivaldybėms nuosavybės teise (pavyzdžiui, vietoj žodžio
„perimant“ įrašant formuluotę „savivaldybėms Lietuvos Respublikos valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka perimant“). Pritarti. 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0615 Projekto
normų dėstymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto teisės aktų aiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti glaustas. Pirma, straipsnio 1 dalies turinys turėtų būti pakeistas taip, kad straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nustatytos išimtys būtų išdėstytos ne atskiromis straipsnio dalimis, o pirmos dalies punktais. Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalis galėtų būti tokia: „Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus kai:“. Tokiu atveju, siūloma straipsnio 2 dalis turėtų būti formuluojama kaip 1 dalies 1 punktas, pavyzdžiui: „būtina ar yra galimybė atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams.“ Analogiškai keistinos 3, 4, 5 dalių redakcijos. Antra, straipsnio dalyse (arba punktuose) nekartotina nuostata, jog konkrečios išimties atveju „išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje”, nes išimties esmė taptų aiški pagal 1 dalį.
Tokiu būdu būtų išvengta pasikartojimų, o nuostatos turinys atitiktų glaustumo reikalavimą. Trečia, atsižvelgiant į teisės normų sistemiškumo reikalavimą ir į tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtis taikoma „savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu“, straipsnyje turėtų būti suformuluota bendra taisyklė, kokios institucijos sprendimu taikomos visos kitos išimtys, arba kiekvienu konkrečiu atveju nurodoma, kokia institucija sprendžia dėl išimties taikymo, jei tokios institucijos kiekvienu atveju skiriasi. Ketvirta, straipsnio 6 dalyje būtina nurodyti, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos 1 dalies išimtys. Pritarti. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Projekto 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai asmenys (šeimos) išbraukiami iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę, svarstytina, ar atsižvelgiant į šios dalies 6 ir 9 punktuose nustatytų priežasčių išbraukti asmenis iš sąrašų pobūdį, nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį išbraukimą iš sąrašų ir nustatyti terminą, per kurį atitinkamus trūkumus galima pašalinti. Pritarti. 1.19.
1.19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir vietoj formuluotės „turtas už kalendorinius metu ar per kalendoriniu metu gautos pajamos“ įrašyti formuluotę „turtas (įskaitant gautas pajamas)“. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punktui. Pritarti. 1.20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodomas teisės aktas, kurio nustatyta tvarka pateikiama turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija, siūlytina aptariamą punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „9) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktui ir 20 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti. 1.21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 17 straipsnio 2 dalyje žodis
„užregistruota“ keistinas į žodį „įregistruota“. Be to, atsižvelgiant į
normos adresatą, svarstytina, ar nereikėtų nurodyti tikslaus registro pavadinimo. Pritarti. 1.22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0617 3,5 Projekto 17 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje pasirinktas atskaitos taškas kompensacijos teikimui - nuo pasiūlymo gavimo, kelia abejonių dėl galimybės tiksliai nustatyti tokį momentą. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu svarstytina galimybė keisti nuostatą ir atskaitos tašku pasirinkti sprendimo dėl pasiūlymo pateikimo priėmimo datą.
Šiuo atveju, nuostatos dalis dėstytina taip: „bet ne anksčiau nei nuo sprendimo dėl savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlyti pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, priėmimo datos.“ Tokiu atveju, analogiškai keistina ir straipsnio 5 dalis. Pritarti. 1.23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti alternatyvą dėl kompensacijos pervedimo nuomotojui arba nuomininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Siūlytina aiškiai įvardinti, kuriais atvejais kompensacija turėtų būti pervedama nuomotojui, kuriais - nuomininkui. Pritarti. 1.24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Atsižvelgiant į juridinės technikos taisyklių reikalavimus projekto 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina skliaustų vartojimo su žodžiais „1 kvadratinio metro“ ir
„14 kvadratinių metrų asmeniui“ . Analogiška pastaba išsakytina ir dėl
šio straipsnio 2 dalies. Be to, neaiškus ir formuluotės „pajamų (santykio) pokyčius“ turinys, t. y. neaišku, ką žymi skliaustuose vartojamas žodis. Pritarti. 1.25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0619 Projekto 19 straipsnio pavadinime po žodžio
„kompensacijos“ įrašytinas žodis „mokėjimo“. Pritarti. 1.26.
1.26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Projekto
ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, kai „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmuo
(šeima) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų”. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų kompensacijos, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis
(šeimas) apie gresiantį kompensacijos mokėjimo nutraukimą. Taip pat pastebėtina, jog neaiški ir aptariamo punkto teisinė reikšmė. Siūlytina nurodyti, ar asmuo (šeima), kuriam kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, privalo vėl iš naujo įsirašyti į tam tikrus sąrašus ir iš naujo laukti eilėje, ar kompensacijos mokėjimas gali būti atnaujintas, asmeniui (šeimai) įvykdžius deklaravimo pareigą. Pritarti. 1.27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 Projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis tikslintini atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas kiekvienais metais sudaryti naują nuomos sutartį yra neproporcingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, jog sutarties galiojimas gali būti pratęstas, taigi manytina, jog neproporcinga reikalauti kiekvienais metais sudaryti vis naują nuomos sutartį. Pritarti. 1.28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostata, susijusi su Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodyta garantija stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, kokio dydžio turėtų būti garantija – skolos sumai ar neriboto dydžio. Toks aiškumas reikalingas tam, kad nuostata būtų praktiškai pritaikoma.
Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar už tą laikotarpį, kurį kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas, kompensacijos mokėjimo atnaujinimo atveju taip pat bus išmokama kompensacija. Pritarti. 1.29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 20 straipsnio 2 dalies sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis, nes tai atskiros teisės normos. Pritarti. 1.30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 20 straipsnio 2 dalies nuostata „Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir savivaldybės vykdomosios institucijos iniciatyva, jeigu nustatoma, kad asmeniui (šeimai) yra nuomojamas socialinis būstas, neatitinkantis šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų naudingojo ploto normatyvų arba specialiai nepritaikytas neįgaliesiems“ stokoja teisinio aiškumo. Neaišku, ar omenyje turimas šalių susitarimu sudaromas sutarties pakeitimas, ar nuostatoje siekiama įtvirtinti galimybę sutartį keisti vienašališkai. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritarti. 1.31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31 Projekto 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte žodis
„įsigyjus“ keistinas žodžiu „įsigijus“. Pritarti. 1.32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34 Projekto 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, jog socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama „pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 d.) asmeniui (šeimai) nepateikus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto ir pajamų deklaracijų“. Atsižvelgiant į aptariamos nuostatos teisinę ir socialinę reikšmę ir priežasties, dėl kurios asmuo netektų teisės į socialinio būsto nuomą, pobūdį, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekte nustatyti tam tikrų institucijų pareigos raštiškai įspėti asmenis (šeimas) apie gresiantį socialinio būsto nuomos netekimą ir suteikti papildomą terminą trūkumams pašalinti.
Pritarti. 1.33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Siekiant teisinio aiškumo, sąvokų vartojimo nuoseklumo, siūlytina projekto 22 straipsnio 2 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „2) šiame įstatyme numatytais atvejais nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos“. Pritarti. 1.34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 22 straipsnio 4 punkte derėtų nurodyti, kokio dydžio „materialinės padėties pasikeitimas“ turimas omenyje, kad pareiga būtų tinkamai įgyvendinta ir ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto 23 straipsnio nuostatas, asmenims dėl netinkamo šios pareigos vykdymo būtų taikomos sankcijos. Pritarti. 1.35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0623 Projekto 23 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Nustačius, kad asmenys (šeimos), kreipdamiesi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikė neteisingus duomenis, reikalingus paramai skirti, arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, būsto įsigijimą, materialinės padėties pasikeitimą, būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties pasibaigimą arba teisės į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimą, neteisėtai gautą paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turi grąžinti visą iš karto arba ją išmokėti dalimis.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, straipsnio pavadinime derėtų atsisakyti termino
„išieškojimas“ vartojimo, kadangi straipsnis reguliuoja tik paramos
grąžinimą, o ne išieškojimą.
Straipsnio pavadinimas netaisytinas tokiu atveju, jei straipsnis būtų papildytas nuostatomis, susijusiomis su išieškojimu. Antra, nuostatos turinį siūlytina formalizuoti, galimai nurodant, jog tam tikrai institucijai nustačius tam tikrus faktus, priimamas atitinkamas sprendimas, atsisakant vien abstraktaus termino „nustačius“ vartojimo. Trečia, nuostatoje formuluojama alternatyva, jog parama turi būti grąžinta visa iš karto arba dalimis. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių kriterijų, kurie nustatytų atvejus, kai būtų taikoma viena arba kita alternatyva. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisės aktų aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, įstatyme negali būti sąlyginių ar alternatyvių nuostatų, nenustatant kriterijų, nuo kurių tokių sąlyginių ar alternatyvių nuostatų galiojimas priklauso. Ketvirta, svarstytina galimybė straipsnyje įtvirtinti nuostatas dėl galimo priverstinio paramos išieškojimo, nurodant, kokiu būdu tai būtų daroma, pavyzdžiui, nustatant, jog tam tikras sprendimas turi vykdomojo dokumento galią ir vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pritarti. 1.36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0624 Pastebėtina, jog įstatymo projekto 24 straipsnio pavadinimas sutampa su įstatymo projekto penktojo skirsnio pavadinimu, o visas skirsnio turinį sudaro vienas straipsnis. Manytina, jog projekto
teisinio aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis, siūlytina šį straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su konkrečiai apibrėžtu reguliavimo turiniu. Pritarti. 1.37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Projekto 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio „Lietuvą“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respubliką“. Pritarti. 1.38.
1.38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 24 straipsnio 3 dalies nuostata: „Turto vertintojai teisės aktų ir sutartyje dėl turto įvertinimo nustatyta tvarka atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina savivaldybėms padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų“ vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, o tik dubliuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Taip pat pastebėtina, jog turto vertintojų atsakomybė nėra ir neturi būti teikiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Siūlytina atsisakyti aptariamos nuostatos. Nepritarti. Komitetas siūlo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekte palikti turto vertinimo įmonių (turto vertintojų) atsakomybę patikslinančias nuostatas (žr. įstatymo projekto 25 str. 1 d.) 1.39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Projekto 24 straipsnio 5 dalyje dėstoma daug etapų turinti ir sudėtinga procedūra. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina projekto 24 straipsnio 5 dalį skaidyti į dalį su punktais arba dėstyti atskiru straipsniu, kad šioje dalyje įtvirtinama procedūra būtų aiškesnė. Siekiant teisinio aiškumo bei glaustumo šios dalies 1 sakinyje siūlytina atsisakyti perteklinės formuluotės „iš karto“ ir nustatyti, jog suma sumokama per 10 kalendorinių dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo; o šios dalies 2 sakinyje vietoj formuluotės „jai (kredito įstaigai)“ vartoti formuluotę „kredito įstaigai“. Be to, šios dalies nuostata „<...> tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės” tikslintina atsižvelgiant į tai, jog prievolės yra įvykdomos, o ne sumokamos. Pritarti. 1.40.
1.40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Projekto 24 straipsnio 9 dalis tikslintina atsižvelgus į tai, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybės teisė į turtą ne perduodama, o pereina. Pritarti. 1.41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-0625 Projekto
paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal šį įstatymą, jeigu pageidauja, pateikę prašymą įrašomi į atitinkamus asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Teikiamas siūlymas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, jog siūloma nuostata stokoja teisinio aiškumo – projekte nėra nustatyta nei tokio pageidavimo išreiškimo būdas, nei jo terminas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tokie asmenys turi pateikti naują prašymą pagal projekte nustatytą tvarką, ar prašymą, kuriame išreikštų savo pageidavimą būti įrašytais į sąrašą. Pastebėtina, jog nenustačius tokio prašymo pateikimo termino galėtų kilti praktinių projekto taikymo problemų dėl teisinių santykių neapibrėžtumo – sąrašo eilė neatspindėtų tikro asmenų eiliškumo. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, jau yra išreiškę pageidavimą ir yra įrašyti į eiles paramai gauti, todėl manytina, jog projekto nuostatos dėl asmenų (šeimų) įrašymo turėtų būti dėstomos kiek kitaip – tik naujų reikalavimų neatitinkantys asmenys galėtų būti neįtraukiami į atitinkamus sąrašus, o tie, kurie reikalavimus atitinka, turėtų būti įrašomi į atitinkamus sąrašus be jokių papildomų veiksmų atlikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų, kad šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius; <...> konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas įpareigoja įstatymų leidėją užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą ir reguliavimo pataisomis nepaneigti asmens įgytų teisių, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Pritarti. 1.42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamu įstatymo projektu nustatomos naujos nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog galiojančios įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, netektų galios tik tuo atveju, jei būtų priimtas įstatymo projektas Nr.
XIIP-1848, todėl teikiamas įstatymo projektas gali būti priimtas tik kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP-1848, nes priešingu atveju - priėmus vien šioje išvadoje aptariamą įstatymo projektą, tačiau kartu nepriėmus įstatymo projekto Nr. XIIP-1848, susiklostytų situacija, kai galiotų du įstatymai, skirtingai reguliuojantys tuos pačius teisinius santykius. Atsižvelgti. Pastaba: įstatymo projektas Nr. XIIP-1848 priimtas š. m. liepos 17 d. Priimto įstatymo Nr. XII-1054; įsigaliojimo data 2015 m. sausio 1 d. Nepriėmus Komiteto siūlomo įstatymo projekto, nuo 2015 m. sausio 1 d. neliktų paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinio reguliavimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-07-16 Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad teikiamais projektais siekiama reglamentuoti socialinę paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir paramą būsto atnaujinimui (modernizavimui), patobulinant esamą reglamentavimą ir sprendžiant savivaldybės būsto, nuomojamo ne socialinio būsto sąlygomis, nuomos, ilgą laiką juose gyvenančių gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju būstu, savivaldybių disponavimo socialinio būsto fondais problemas. Atlikę Projekto Nr. XIIP-1859(3) antikorupcinį vertinimą, manome, jog kai kurios juo siūlomos nuostatos yra ydingos antikorupciniu požiūriu, todėl, siekdami didesnio skaidrumo ir aiškumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1.
LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
14
būstu laikomas būstas, kurio naudingas plotas, tenkantis vienam asmeniui ne mažesnis, kaip 8 kvadratiniai metrai. 8 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad teisė į paramą būstui įsigyti turi asmenys, kurie turi ar turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys, kurių nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas vienam asmeniui yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų. 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto naudingasis plotas tenkantis 1 asmeniui neturi viršyti 14 kvadratinių metrų. Minėti skirtingi naudingojo ploto vienam asmeniui reikalavimai, paramai gauti gali sudaryti sąlygų nevienodai aiškinti ir taikyti įstatymo nuostatas, o tai laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Siūlytina suvienodinti naudingojo ploto vienam asmeniui dydžius nepriklausomai nuo paramos būdo. Nepritarti. Paramos formos yra skirtingos, todėl priklausomai nuo paramos formos taikomi ir skirtingi naudingojo ploto normatyvai. Galimybės priėmus įstatymą nevienodai aiškinti ir taikyti jo nuostatas šioje konkrečioje situacijoje komitetas neįžvelgia. Tinkamo būsto apibrėžime esantis 8 kv. m. naudingojo ploto normatyvas taikomas mokant būtent būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijas, t.y. kompensuojama tik už 8 kv. m. asmeniui, tačiau nuomojant savivaldybės socialinį būstą siūloma taikyti galiojančią nuostatą, t.y. socialinio būsto naudingasis plotas neturi viršyti 14 kv. m. 1.2.
1.2. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
14
asmenims, kuriuos atitikdami jie turi teisę į socialinio būsto nuomą, o 4 šios dalies punkte nustatytas reikalavimas – jauna šeima. Vadinasi pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę į socialinio būsto nuomą turės tik tie asmenys, kurie atitiks visus šioje dalyje išvardintus reikalavimus ir bus tik jaunos šeimos. Todėl priėmus Projekto Nr. XIIP-1859(3) nuostatas asmenys, kurie neatitiks jaunos šeimos kriterijaus, neturės teisės į socialinio būsto nuomą, tačiau Projekto Nr. XIIP-1859(3) aiškinamajame rašte nėra paaiškinta kodėl tokią nuostata siūloma, nes Projekto Nr. XIIP-1859(3) vienu iš tikslų yra suteikti socialinę paramą visiems socialiai remtiniems asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus. Situacija, kai įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinama projektu siūloma nuostata, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu, nes tokiu atveju nėra aišku dėl kokių priežasčių yra siūloma viena ar kita nuostata, kokia bus jos įtaka visuomeniniams santykiams. Siūlytina tikslinti Projekto Nr. XIIP-1859(3) ir jo aiškinamojo rašto nuostatas. Atsižvelgti. Įstatymo projektas patikslintas, atitinkamai patobulinus 9 straipsnio 1 dalį (9 str. 1 d. 4 p. atsisakyta). 1.3. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-07-1611
dydžiai pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Metiniai dydžiai tikrinami pagal gyventojų pateiktas pajamų ir turto deklaracijas. Deklaruodami turtą gyventojai deklaracijose turto vertę įrašo savo nuožiūra, todėl gali būti atvejų, kad norėdami gauti paramą gyventojai sąmoningai ją mažintų deklaracijose.
Situacija, kad asmenims paliekama teisė spręsti dėl savo turto vertės, kuri lemtų socialinės paramos skyrimą arba neskyrimą, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome nustatyti objektyvesnį turto vertės nustatymo rodiklį ir pvz., asmenų deklaruotą turtą vertinti pagal statistikos departamento tuo metu skelbiamas rinkos kainas arba nustatant turto vertę vadovautis kitais pagrįstais duomenimis. Pritarti. Papildyti Įstatymo projekto 11 str. 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,3. Deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto normatyvines vertes Lietuvos Respublikos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.“. 1.4. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
6
valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų sumos riba. Vertinant nustatytus dydžius darytina išvada, kad valstybės parama galės būti skiriama ir prabangaus būsto įsigijimui, tai mūsų nuomone neatitinka Projekto Nr. XIIP-1859(3) 3 straipsnyje nustatytiems paramos teikimo principams ir dėl to laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Ši pastaba aktuali ir teisei į būsto nuomos bei išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, kurios teikimo atveju, taip pat nėra jokių apribojimų nuomojamo būsto vertei, todėl galimos situacijos, kai parama bus teikiama asmenims, nuomojantiems prabangų būstą. Nepritarti. Valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai teikiami iš komercinių bankų resursų, o valstybė padengia (atsižvelgiant į įstatymo projekte nustatytas sąlygas) 10 arba 20 procentų kredito arba jo likučio sumos.
Pažymėtina, kad ES yra nustatyti ir perkelti į mūsų teisinę sistemą reikalavimai dėl statomų būstų energetinės klasės. Šie reikalavimai pabrangina būstus, todėl už įstatymo projekte nurodytą (nekeista nuo 2003 metų) kredito sumą prabangaus būsto neįsigysi. Teikiant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijas, valstybės kompensuojama dalis nepriklauso nuo nuomojamo būsto vertės, bet yra mokama tik pagal asmeniui nustatytą tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą, todėl asmeniui ar šeimai, nuomojantis prabangų būstą, didėtų jo paties indėlis. 1.5. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją sąrašai. Analizuojant Projekto Nr. XIIP-1859(3) nuostatas, darytina išvada, kad pagrindinis kriterijus asmenims gauti kurios nors rūšies paramą yra išbūtas terminas sąrašuose, todėl sąrašai turėtų būti sudaromi ne tik pagal prašymo užregistravimo savivaldybės institucijoje datą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, bet ir laiką. Situacija, kai vieni ar kiti įvykiai priklauso, tik nuo datos, nežymint konkretaus laiko, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu, nes sudaro galimybę netiksliai registruoti įvykį. Siekdami skaidraus paramos asmenims teikimo proceso siūlome asmenų ir šeimų pretenduojančių gauti paramą sąrašus skelbti viešai ir sudaryti galimybę asmenims, esantiems sąrašuose stebėti jų kitimą. Situacija, kai vieni ar kiti juridinę reikšmę turintys sąrašai, nėra skelbiami viešai laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu, nes sudaro galimybę nesąžiningiems atsakingiems asmenims keisti eilės vietą sąraše.
Kadangi 16 straipsnio 2 dalyje išvardintiems sąrašams nėra suteikiami prioritetai ir jie visi lygiareikšmiai, išskyrus išimtis nurodytas 16 straipsnio 11 dalyje, todėl nėra aiškus toks skirstymo į sąrašus tikslingumas. Siūlome svarstyti galimybę sudarinėti sąrašus pagal teikiamus paramos būdus. Pritarti. Pritarti. Nepritarti. Žr. pridedamo įstatymo projekto
prioritetai nenumatyti (nesvarbu į kokios socialinės grupės sąrašą esi įrašytas, paramą pirmiausiai gaus tas, kuris anksčiau užsiregistravo), tačiau siekiant statistinių tikslų, asmenys ir šeimos gali būti skirstomi pagal tam tikrus kriterijus, pvz., neįgalumas, vaikų skaičius ir kt. Tokiu atveju savivaldybės, žinodamos, kokie asmenys ir šeimos laukia socialinio būsto, galės efektyviau plėsti socialinio būsto fondą, t.y. planuoti, kokius būstus pirkti/statyti/pritaikyti, pvz., daugiavaikėms šeimoms reikalingas didesnio naudingojo ploto būstas, neįgaliesiems – privalo būti pritaikytas jų poreikiams. 1.6. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-07-1620
nuomos sutarties sudarymo, keitimo ir nutraukimo nuostatas. Mūsų nuomone, įstatyme turėtų būti nustatomi pagrindiniai privalomi sutarties rekvizitai, arba nustatytas subjektas, kuris bus įgaliotas nustatyti pavyzdines nuomos sutarčių formas, nes skirtingose savivaldybėse gali būti labai skirtingos formos, nenurodomi kai kurie privalomi rekvizitai, pvz., terminas, dėl ko kyla problemų su sutarčių nutraukimu ar asmenų, kuriems parama nepriklauso iškeldinimu.
Situacija, kai vienodas teisės normas analogiškiems teisiniams santykiams įgalioti subjektai, gali taikyti skirtingai, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu, nes šiuo atveju sudaro galimybę sudaryti skirtingos formos ir turinio nuomos sutartis, taip į jas neįtraukiant svarbių nuostatų dėl sutarties šalių teisių ir pareigų. Pritarti. Komitete pritarus šiam pasiūlymui, papildyta įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalis (žr. pridedamo įstatymo projekto 20 str. 1 d.) 1.7. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
nuomos dydžio nustatymo procedūra, kuri yra deleguota savivaldybėms. 2 straipsnio dalyje yra nustatyta, kad savivaldybės taryba, pagal nustatytą socialinio būsto nuomos tvarką turi teisę savivaldybės biudžeto sąskaita sumažinti socialinio būsto nuomos mokesčio dydį arba atleisti nuo šio mokesčio. Situacija, kai vienodas teisės normas analogiškiems teisiniams santykiams įgalioti subjektai, gali taikyti skirtingai, taip pat be nustatytų kriterijų pasirinkti elgesio variantus, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu, nes sudaro galimybę vienodoje socialinėje padėtyje esantiems asmenims skirtingai taikyti nuostatas dėl socialinio būsto nuomos mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo šio mokesčio. Manome, kad siekiant skaidraus nuomos mokesčio nustatyto skirtingiems asmenims, skirtingose savivaldybėse turėtų būti vienodos nuomos mokesčio mažinimo ar atleidimo nuo nuomos mokesčio taisyklės visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurias galėtų nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip: „2. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 VRP dydžio.“. 1.8. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
rinkos kaina gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip penkerius metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. 25 straipsnio, kuris reglamentuoja savivaldybės parduodamų būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymą, 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba iki
sąrašą gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Iš minėtų nuostatų neaišku, pagal kokius kriterijus ir kurie būstai gali būti įtraukti į sąrašus ir parduodami iki 20 proc. mažesne kaina, o kurie neįtraukti į sąrašus ir parduodami rinkos kaina. Be to, į minėtą sąrašą patektų ir tie savivaldybės būstai, kurie nuomojami savivaldybės įstaigų darbuotojams, kaip tarnybinis būstas.
Situacija, kai vienam ar kitam subjektui yra suteikiama galimybė be jokių kriterijų spręsti, kurie būstai būtų įtraukiami į parduodamų būstų sąrašą ir kai kuriems iš minėtų būstų mažinti pardavimo kainą, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu, nes nesąžiningi subjektai gali parduoti būstą, kurio parduoti nėra jokios būtinybės, taip pat nepagrįstai sumažinti jų pardavimo kainą. Siekdami skaidresnio savivaldybės būsto pardavimo proceso, siūlome nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis, savivaldybės būstas nuomojamas, ne socialinio būsto nuomos sąlygomis, galės būti įtrauktas į sąrašus, ir galės būti parduodamas iki 20 proc. mažesne kaina. Taip pat būtų tikslinga nustatyti galutinį terminą, iki kurio asmenys turi pareikšti valią dėl ketinimo įsigyti šiuos būstus. Vadovaudamiesi išdėstytu, siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-1859(3) nuostatas. Pritarti iš dalies. Siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatoriaus (t.y. Vyriausybės) pasiūlytam teisiniam reguliavimui. T.y. įstatymo projekte numatyta, kad savivaldybės būstai gali būti parduodami už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, išskyrus įstatymo projekto 24 str. 1 dalyje numatytus atvejus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-031 Argumentai: Įvertinus šio klausimo aktualumą žmonėms, tikslinga nurodyti šio įstatymo galutinį tikslą, t.y. vidutiniškai eilę socialiniam būstui gauti sumažinti nuo 32 metų iki 10 metų.
Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis. Šio įstatymo paskirtis – nustatant paramos
būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką, sumažinti vidutinę eilę socialiniam būstui gauti nuo 32 metų iki 10 metų. Nepritarti. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekto Nr. XIIP-1859 yra kiti tikslai (žr. Aiškinamąjį raštą). 2. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-032 Argumentai:
Įvertinus šio klausimo aktualumą, būtina tiksliai nurodyti, ar 2 straipsnyje nurodomos sąvokos yra naujos, ar tai sąvokos, kurios jau yra apibrėžtos kituose įstatymuose. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 2. Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 3. Būsto kreditas banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti ar nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 4.
savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų perdavimas privačion nuosavybėn už nustatytą pinigų sumą (kainą) šio įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 5. Išperkamoji būsto nuoma – būsto nuoma, kai nuomotojas savo nuosavybės teise valdomą būstą ar svetimą būstą, kai teisę jį išnuomoti išperkamosios nuomos būdu suteikia įstatymai ar būsto savininkas, leidžia nuomininkui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad nuomininkui būstas pereina nuosavybės teise, sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 6. Jauna šeima – šeima, kurios kiekvienas iš sutuoktinių arba vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) auginantis motina ar tėvas yra ne vyresnis kaip 35 metų, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 7. Likęs be tėvų globos asmuo – asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę ir (arba) kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. 8. Naudingasis būsto plotas bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas, kaip tai apibrėžta ................................... įstatyme. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekte esančios atitinkamos sąvokos yra šio įstatymo projekte esančios sąvokos, o jei šiame projekte apibrėžta sąvoka yra iš kito įstatymo perkelta sąvoka – prie sąvokos yra nuoroda į kitą įstatymą. 3. Seimo narys
11 Argumentai: Tiksliai neapibrėžus sąvokas, galimi korupciniai veiksmai. Įvertinus šio klausimo aktualumą, sąvokų tikslumas - tai viena iš priemonių kovoje su galima korupcija.
Svarbu tai, kad į sąvoką „Savivaldybės būstas“ patektų būstas tik po to, kai jis patvirtinamas atitinkamos Savivaldybės Taryboje. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 2 straipsnio papunkčius ir juos išdėstyti taip:
įstatymo sąvokos
nuosavybės teise priklausantis būstas, kurio struktūra (tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos ir kt.) bei sąrašas patvirtintas atitinkamos savivaldybės Tarybos. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 str. 11 dalį išdėstyti taip: ,,11. Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.“. 3.1. Seimo narys
12
Savivaldybės būsto struktūrinė dalis, kurio sąrašą patvirtino atitinkamos savivaldybės Taryba, asmeniui ar šeimai, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti vadovaujantis šiuo įstatymu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas pagal savivaldybės būstas. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 str. 12 dalį išdėstyti taip: ,,12. Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.“. 4. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-03214 Argumentai:
Vidutinė eilė socialiniam būstui gauti yra didžiulė – virš 30 metų.
Šiuo įstatymo projektu numatoma „tinkamo būsto norma
Pakeisti ir papildyti 2 straipsnio 13 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
įstatymo sąvokos
naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, o socialiniam būstui – ne mažesnis kaip 8 kvadratiniai metrai. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 str. 14 dalį išdėstyti taip: ,,14. Tinkamas būstas - būstas, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra ne mažesnis kaip 8 kvadratiniai metrai, mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.“. Atitinkamai patikslinta įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalis. 5. Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0331 Argumentai:
Įstatyme neturi kartotis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar kituose įstatymuose nurodyti teiginiai. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 3 straipsnio 1 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais:
1) lygiateisiškumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę. Pritarti. 6. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-034 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1463 redakcija) patvirtinti LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS NUOSTATAI. Juose nustatytos ministerijos VEIKLOS
Nurodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos tikslai yra:
įsigyti ar išsinuomoti politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taip pat: 8.8-1. valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos srityje: 8.8-1.1. užtikrina valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sistemos funkcionavimą, reguliavimą ir tobulinimą; 8.8-1.2. analizuoja ir vertina valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sistemos būklę, rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti plėtros krypčių nustatymo; 8.8-1.3. nustato socialinio būsto poreikį, planuoja ir paskirsto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tikslinius asignavimus socialinio būsto fondui plėtoti ir kitoms valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti priemonėms finansuoti; 8.8-1.4. pagal kompetenciją koordinuoja valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos įgyvendinimą savivaldybėse;
nurodomos kitos ministerijos funkcijos ir atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 4 straipsnio 1 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos
įsigyti ar išsinuomoti pagal kompetenciją atsakingos:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė);
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
3) Lietuvos Respublikos finansų ministerija;
4) savivaldybių institucijos. 2. Vyriausybė:
ir darbo ministerija:
4Finansų ministerija:
1) pagal patvirtintą paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką bei tikslus, užtikrina tinkamą finansavimą; Pritarti iš dalies.
Komitetas, kartu atsižvelgdamas į Seimo nario 9 bei 10 pasiūlymus, 4 straipsnį siūlo išdėstyti taip:
straipsnis. Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos
1Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal kompetenciją atsakingos:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
ministerija (toliau – Finansų ministerija);
teisės aktus ir tikslines programas;
ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką;
3) nustato valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarką;
4) tvirtina kompensuojamos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies bazinio dydžio perskaičiavimo koeficientą;
kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarką. 3.
apsaugos ir darbo ministerija:
išsinuomoti politikos įgyvendinimą;
lėšų iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą savivaldybėms paramai asmenims ir šeimoms būstui įsigyti ar išsinuomoti teikti;
aktų projektus;
dydį, pagal kurį apskaičiuojamas būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydis;
limitus bankams ar kitoms kredito įstaigoms;
7) nustato prašymo suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti formą ir jo nagrinėjimo tvarką;
8) nustato būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms administruoti skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydį procentais, šių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarką. 4. Finansų ministerija užtikrina tinkamą paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti finansavimą. 5. Savivaldybės taryba:
1) nustato būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarką;
2) tvirtina Socialinio būsto fondo plėtros programą arba socialinio būsto fondo plėtrą numato kituose savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;
būsto fondo sąrašą ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą;
dydžio ir jo keitimo;
ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą. 6.
6Savivaldybės vykdomoji institucija:
dalies kompensacijos mokėjimo asmenims ir šeimoms;
išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus;
paramą būstui išsinuomoti gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas);
būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą asmenims ir šeimoms;
pardavimą;
turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytų sąrašų, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas ir deklaruotą turtą (įskaitant gautas pajamas).“. 7. Seimo narys E. Šablinskas,
22 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti sekančiai: ,,1) tvirtina būsto, socialinio būsto nuomos mokesčio ir būsto nuomos ir, ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką;“ Pritarti iš dalies. 4 str. 2 dalies 2 p. siūloma išdėstyti taip: ,,2) tvirtina savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką;“. 8. Seimo narys E.
Seimo narys E. Šablinskas,
56 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti sekančiai: ,,6) priima sprendimą dėl savivaldybės būsto, socialinio būsto pardavimo ir sudaro parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą.“ Nepritarti. Įstatymo projekte nėra numatyta parduoti būtent socialinį būstą. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančių socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo projekto11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, pagal kuriuos suteikiama teisė į paramą būstui išsinuomoti, asmens prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaujantis savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto, arba priimti sprendimą parduoti būstą rinkos kaina, jeigu asmenys ir šeimos tame būste gyvena ne mažiau kaip 5 metus. 9. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0345 Argumentai:
Savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondų sąrašus turi tvirtinti savivaldybės Taryba ir tai yra kaip priemonė mažinanti galimą korupciją. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 4 straipsnio 3 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos 4.
Savivaldybės taryba:
1) tvirtina savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto struktūrą (tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos ir kt.) bei sąrašus;
2) tvirtina Socialinio būsto kaip Savivaldybės būsto struktūrinės dalies sąrašą, pagal kurį asmeniui ar šeimai, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti vadovaujantis šiuo įstatymu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas būstas. 3) nustato būsto nuomos ir išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijų mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarką;
4) tvirtina socialinio būsto fondo plėtros programą arba socialinio būsto fondo plėtrą numato kituose savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;
5) nustato savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką;
6) priima sprendimą dėl socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio;
7) priima sprendimą dėl būsto pardavimo ir sudaro parduodamų būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą. Pritarti iš dalies. Žr. 6 pasiūlymą. 10. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0346 Argumentai: Savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondų sąrašus turi tvirtinti savivaldybės Taryba ir tai yra kaip priemonė mažinanti galimą korupciją. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti 4 straipsnio 3 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos 5.
Savivaldybės vykdomoji institucija Savivaldybės turto valdymo tvarka:
1) priima sprendimą išnuomoti socialinį būstą;
2) priima sprendimą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartis ir šiuos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka gina Teismuose;
3) priima sprendimus dėl socialinio būsto nuomos mokesčio keitimo;
4) priima sprendimą dėl nuomos ir išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimo asmenims ir šeimoms;
5) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, bei tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, apskaitos sąrašus;
6) ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 d. informuoja asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas);
7) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia ir teikia informaciją apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą asmenims ir šeimoms;
8) organizuoja ir vykdo būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą;
iš dalies. Žr. 6 pasiūlymą. 11. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0353 Argumentai: Savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondų plėtros šaltinis turi būti ir valstybės biudžeto lėšos, nes kitaip vidutinė eilė socialiniam būstui gauti ir liks 30 metų. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 5 straipsnio 3 papunkčio tekstą ir jį išdėstyti taip:
įsigyti ar išsinuomoti teikimo finansavimas
finansuojama iš Valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo ir kitų teisėtai gautų lėšų. Šios lėšos naudojamos vadovaujantis šiuo įstatymu, savivaldybės tarybos patvirtinta Socialinio būsto fondo plėtros programa arba kitais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, kuriuose numatyta socialinio būsto fondo plėtra. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo 5 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: ,, 5 straipsnis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti finansavimo šaltiniai“. 12. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-037 Argumentai: Savivaldybės veiklai, kontrolei bei argumentams dėl galimo kreipimosi į teismą nepakanka informacijos, o teikiama dalinė informacija yra apmokama. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti 7 straipsnio tekstą ir jį išdėstyti taip:
Dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8, 9 ir
išsinuomoti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi – pagal savivaldybę, kurioje gyvena). Kartu su prašymu asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8,
jų kita informacija bankuose, finansinėse institucijose ir kt. Nesvarstyti. Pasiūlymas buvo atsiimtas (Komiteto posėdžio metu). Pastaba: komiteto siūlomam įstatymo projekte yra analogiško pobūdžio nuostata įstatymo projekto 22 straipsnyje. 13. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-038 Argumentai:
Esant tokiam dideliam socialinio būsto poreikiui, negalima lengvatinių būstų dar suteikinėti ne Lietuvos Respublikos piliečiam. Būtinas kitas požiūris jauną žmogų, jo šeimą. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 7 straipsnio ir 3 punkto tekstą ir jį išdėstyti taip:
Teisė į paramą būstui įsigyti Teisę į paramą būstui įsigyti turi Lietuvos Respublikos piliečiai - asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: Nepritarti Pagal esamą teisinį reguliavimą bei narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas bus taikomas ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams. 13.1. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0383
3) įsigyja pirmąjį tinkamą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kitoje valstybėje arba atitinka vieną iš šių sąlygų: Nesvarstyti. Dėl 3 p. pasiūlymas atsiimtas (Komiteto posėdžio metu). 13.2. Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-038
b) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir jis atitinkamais aktais numatytas griauti. Šiuo atveju parama teikiama būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti;
Nepritarti. Toks siūlymas pablogintų asmenų ir šeimų, pretenduojančių į paramą būstui įsigyti, padėtį, nes asmenys ir šeimos negalėtų pasinaudoti antrąją paramos būstui įsigyti alternatyva, t.y. pasiimti kreditą turimo būsto rekonstrukcijai, kaip numatyta įstatymo projekto 12 str. 6 d. 3 p. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kaip turėtų vykti būsto nugriovimas, kai kalbama apie daugiabutį namą, pvz., dvibutį. 13.3. Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-038 3(d)
d) jaunimas ar jauna šeima. Nepritarti. Pritarus pasiūlymui, teisę į paramą būstui įsigyti turėtų tik jaunos šeimos, atitinkančios 8 straipsnyje nurodytus visus reikalavimus.
įstatymo tikslų bei uždavinių. 13.4. Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0391
socialinio būsto nuomą
4) jaunimas ar jauna šeima. Nepritarti. Pritarus pasiūlymui, teisę į socialinio būsto nuomą turėtų tik jaunimas ar jaunos šeimos, atitinkančios 9 straipsnyje nurodytus visus reikalavimus. Kiti asmenys ir šeimos tokios teisės netektų. Pasiūlymas neatitinka įstatymo projekto tikslų bei uždavinių, nes teisę į paramą būstui išsinuomoti siekiama suteikti visiems asmenims ir šeimoms, atitinkantiems, įstatymo projekte numatytus turto (įskaitant gautų pajamų) dydžius. 14. Seimo narys E. Šablinskas,
1 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,1. Savivaldybės būsto fondą sudaro savivaldybės būstai, socialiniai būstai ir kiti savivaldybės būstai, kurie nuomojami:“ Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto 14 str. 1 d. punktuose kalbama apie galimybę šiais atvejais išnuomoti ne socialinį būstą, bet būtent savivaldybės būstą, todėl formuluotė turi būti tokia: „1. Savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, kurie nuomojami:“. 15. Seimo narys E. Šablinskas,
2 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,2. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie savivaldybės būstus ir socialinius būstus, kurie nuomojami asmenims ir šeimoms šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“ Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto 14 str. 1 d. punktuose kalbama apie galimybę šiais atvejais išnuomoti ne socialinį būstą, bet būtent savivaldybės būstą, todėl nuostata turi būti formuluojama taip: „2.
Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie socialinius būstus ir savivaldybės būstus, kurie nuomojami asmenims ir šeimoms šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“. 16. Seimo narys E. Šablinskas,
5 Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,5. Savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, gali būti savivaldybės tarybos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinį būstą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu.“ Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo 14 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: ,,5. Savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės tarybos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinį būstą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu.“. 17. Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-0415 Argumentai:
Esant tokiam dideliam socialinio būsto poreikiui, negalima lengvatinių būstų dar suteikinėti ne Lietuvos Respublikos piliečiam. Būtinas kitas požiūris jauną žmogų, jo šeimą. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti 15 straipsnio ir 1 punkto tekstą ir jį išdėstyti taip:
naudingojo ploto normatyvas Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 8 kvadratinių metrų, išskyrus kai: Nepritarti. Komitetas, svarstydamas Seimo nario 4 pasiūlymą
pakeitimo. 17.1. Mečislovas Zasčiurinskas, 2014-07-02211 Pakeisti ir papildyti 21 straipsnio tekstą ir jį išdėstyti taip:
socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio nustatymas 1.
Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės socialinio būsto nuomos mokesčio ir nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos apskaičiavimo metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį. Pasikeitus nuomojamo būsto gavėjo sąlygom, Savivaldybė turi teisę didinti nuomos mokestį, bet ne didesnį kaip 10 kartų. Pritarti iš dalies. Atsižvelgdamas į Seimo nario pasiūlymą, Komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 20 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip:,,6. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, pagal kuriuos suteikiama teisė į paramą būstui išsinuomoti, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaujantis savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.“
narė R. Tamašunienė, 2014-06-16241 Argumentai: Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, gyvenantiems socialiniuose būstuose, juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Prasidėjus krizei minėto būsto gyventojų mokamas nuomos mokestis padidėjo beveik 4 kartus ir priartėjo prie komercinių nuomos kainų. Dalis nuomininkų norėtų privatizuoti minėtą būstą, tačiau įstatymas tokios galimybės nenumato. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: ,, 1.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įvertinus privatizuojamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas“.
Nepritarti. Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlymą asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis įvertino kaip papildomą korupcijos rizikos veiksnį (žr. išvados 4 dalį). Todėl siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatoriaus (t.y. Vyriausybės) pasiūlytam teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūloma savivaldybės būstus parduoti už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, išskyrus įstatymo projekto
posėdyje dalyvavę Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pritarė Komiteto siūlomam patobulintam įstatymo projektui. 19. Seimo narė R. Tamašunienė, 2014-06-16241 Argumentai: Savivaldybių praktika parodė, kad pagal šiuo metu galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, gyvenamųjų patalpų nuomininkai, gyvenantys jose iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2003-01-01) gali pirkti nuomojamas patalpas tik rinkos kainomis, dažniausiai
jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus“. Gyvenamųjų pastatų, turinčių nurodytą susidėvėjimą, būklė yra praktiškai avarinė – pastatus reikia remontuoti nuo pamatų iki stogų.
Kadangi tokių pastatų savivaldybių, ypač prie didmiesčių , teritorijose yra nemažai, jų išlaikymas Savivaldybėms yra nuostolingas (ekonomiškai nenaudingas). Savivaldybių tarybos nuomininkų prašymams parduoti patalpas pritaria be prieštaravimų. Vilniaus rajono savivaldybėje už 2003-2013 m. laikotarpį buvo priimta daugiau kaip 150 sprendimų parduoti nuomininkams patalpas pagal Įstatymo 12 str. 2 d. sąlygas (už rinkos kainą), tačiau tik trečdalis šių sprendimų buvo realizuota – tik apie 50 rajono gyventojų (šeimų) nusprendė pirkti rinkos kainomis susidėvėjusias, reikalaujančias remonto, nuomojamas patalpas, kiti butai liko neprivatizuoti. 1. Papildyti 24 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: ,, 1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
3) kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų savininkai perka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5) kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6) kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7) atvejais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu. 8) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose būstuose 10 ir daugiau metų ir kuriems gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, jeigu šių patalpų nusidėvėjimas viršija 50 procentų.
Galutinį sprendimą dėl patalpų privatizavimo priima Savivaldybių tarybos.“ Nepritarti. Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlymą asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis įvertino kaip papildomą korupcijos rizikos veiksnį (žr. išvados 4 dalį). Todėl siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatoriaus (t.y. Vyriausybės) pasiūlytam teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūloma savivaldybės būstus parduoti už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, išskyrus įstatymo projekto
posėdyje dalyvavę Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pritarė Komiteto siūlomam patobulintam įstatymo projektui. 20. Seimo narys A. Dumbrava, 2014-06-18241 Argumentai: savivaldybės būstuose gyvenantys nuomininkai, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis, turi teisę išsipirkti būstą už kainą ne didesnę negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti.
Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlymą asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis įvertino kaip papildomą korupcijos rizikos veiksnį (žr. išvados 4 dalį). Todėl siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatoriaus (t.y. Vyriausybės) pasiūlytam teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūloma savivaldybės būstus parduoti už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, išskyrus įstatymo projekto
posėdyje dalyvavę Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pritarė Komiteto siūlomam patobulintam įstatymo projektui. 21. Seimo narys A. Dumbrava, 2014-06-182425 Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą: „5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti. Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlymą asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis įvertino kaip papildomą korupcijos rizikos veiksnį (žr. išvados 4 dalį). Todėl siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatoriaus (t.y. Vyriausybės) pasiūlytam teisiniam reguliavimui.
Įstatymo projekte siūloma savivaldybės būstus parduoti už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, išskyrus įstatymo projekto
posėdyje dalyvavę Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pritarė Komiteto siūlomam patobulintam įstatymo projektui. 22. Seimo narys A. Dumbrava, 2014-06-262425 Argumentai: savivaldybių tarybos turėtų teisę nustatyti lengvatinius koeficientus parduodant savivaldybės būstus juose gyvenantiems nuomininkams, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne
socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas, suteikiant teisę savivaldybių taryboms nustatyti lengvatinius koeficientus.“ Nepritarti. Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlymą asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, ko iš esmės siekiama šiuo Seimo nario pasiūlymu, įvertino kaip papildomą korupcijos rizikos veiksnį (žr. išvados 4 dalį). Todėl siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatoriaus (t.y. Vyriausybės) pasiūlytam teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūloma savivaldybės būstus parduoti už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, išskyrus įstatymo projekto
posėdyje dalyvavę Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pritarė Komiteto siūlomam patobulintam įstatymo projektui. 23. Seimo narys A.
narys A. Dumbrava, 2014-07-112425 Argumentai: savivaldybių tarybos turėtų teisę nustatyti lengvatinius koeficientus parduodant savivaldybės būstus juose gyvenantiems nuomininkams, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne
socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas, suteikiant teisę savivaldybių taryboms nustatyti lengvatinį koeficientą ne mažesnį kaip 0,7.“ Nepritarti. Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlymą asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis įvertino kaip papildomą korupcijos rizikos veiksnį (žr. išvados 4 dalį). Todėl siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatoriaus (t.y. Vyriausybės) pasiūlytam teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūloma savivaldybės būstus parduoti už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, išskyrus įstatymo projekto 24 str. 1 dalyje numatytus atvejus. Komiteto posėdyje dalyvavę Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pritarė Komiteto siūlomam patobulintam įstatymo projektui. 24. Seimo narys E. Šablinskas,
25 Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti sekančiai: ,,5) savivaldybės būstai, socialiniai būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip penkerius metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.“ Nepritarti.
Socialinio būsto nuomininkai yra asmenys ar šeimos, kurie dėl nepakankamų pajamų negali įsigyti būsto ir pagal įstatymą turi teisę į paramą būstui išsinuomoti. Todėl siūlymas leisti pirkti jiems socialinius būstus nėra pagrįstas. 25. Seimo nariai A. Dumbrava, B. Vėsaitė,
2 Argumentai: savivaldybių tarybos turėtų teisę nustatyti iki 30 procentų mažesnę kainą, parduodant savivaldybės būstus juose gyvenantiems nuomininkams, kurie nuomojasi būstą ne socialinio būsto sąlygomis. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės taryba iki 2015 m. birželio 1 d.
patvirtina baigtinį parduodamų būstų sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik savivaldybės būstai, kurie sąrašo sudarymo metu nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Savivaldybės taryba taip pat gali priimti sprendimą nustatyti visiems šiems būstams vienodą iki 20 30 procentų mažesnę kainą, negu ji būtų nustatyta vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Kitiems į šį sąrašą neįtrauktiems parduodamiems savivaldybės būstams lengvatos netaikomos.“ Nepritarti. Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlymą asmenims, gyvenantiems savivaldybės būstuose, leisti juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis įvertino kaip papildomą korupcijos rizikos veiksnį (žr. išvados 4 dalį). Todėl siekiant skaidraus ir objektyvaus būsto pardavimo proceso, Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatoriaus (t.y. Vyriausybės) pasiūlytam teisiniam reguliavimui.
Įstatymo projekte siūloma savivaldybės būstus parduoti už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, išskyrus įstatymo projekto
posėdyje dalyvavę Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pritarė Komiteto siūlomam patobulintam įstatymo projektui. 26. Seimo narė R. Tamašunienė, 2014-06-1626 1,2 Argumentai: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekte numatyta, kad už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto. Įstatymo projekte būtina yra numatyti galimybę asmenims, norintiems privatizuoti socialinius būstus, atsiskaityti išsimokėtinai per 10-20 metų. Privatizuojantis asmuo galėtų pasirinkti jam priimtiną laikotarpį atsižvelgdamas į savo finansines galimybes. Daugeliui asmenų, kurie norėtų privatizuoti socialinį būstą yra apie penkiasdešimt metų. Įvertinus tai, kad tokio amžiaus asmenų nedarbas Lietuvoje siekia 53 proc. (Statistikos departamento duomenys už 2013 m.) dažnu atveju kredito įstaigos gali atsisakyti skolinti. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 -
priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių.
Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomąja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės. Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Nepritarti. Galimybė atsiskaityti su savivaldybe už parduodamus būstus (ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus) per ilgesnį laikotarpį jau yra numatyta įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu pati savivaldybė, siekdama operatyviai plėsti socialinio būsto fondą ir aprūpinti asmenis ir šeimas, laukiančius socialinio būsto nuomos, socialiniu būstu, pinigus už parduotus būstus turi gauti nedelsiant. 27. Seimo narys E. Šablinskas,
1 Pasiūlymas: Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,1.
Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, paprastai, pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. arba puse nustatytos kainos, kitą dalį apmokant savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Pasiūlymo esmė
Argumentai: Būtina patikslinti įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalį, nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali būti nepagrįstai išplėstas asmenų ratas, turintis teisę gauti savivaldybės būstą. Todėl siūloma savivaldybės būstu leisti aprūpinti tik jaunus žmones, nedetalizuojant kas su jais gali gyventi. Be to, skiriasi jauno žmogaus ir jaunos šeimos sąvoka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Savivaldybės tarybos sprendimu iki 25 procentų šių lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, prireikus, naudojama savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones, ir jų jaunas šeimas, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais.“ Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2.
Savivaldybės tarybos sprendimu iki 25 procentų lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, prireikus naudojama savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jaunas šeimas, kurie (jaunos šeimos atveju – bent vienas iš sutuoktinių) su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais.“. 29. Seimo narys E. Šablinskas,
2 Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,2. Savivaldybės tarybos sprendimu iki 25 procentų šių lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, prireikus, naudojama savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones asmenis, ir jų jaunas šeimas, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais.“ Pritarti iš dalies. Pritarti komiteto pasiūlytam teisiniam reguliavimui (žr. 28 pasiūlymą ir komiteto sprendimą), kuriuo siekiama skatinti būtent jaunus žmones vykti gyventi ir dirbti į įvairias Lietuvos teritorijas. 30. Seimo narys E. Šablinskas,
3 Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,3.
Asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, apmokama 20 procentų kredito likučio sumos, jeigu asmeniui ar šeimos nariui po 2003 m. sausio 1 d. yra nustatyta I ar II invalidumo grupė arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka jis yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), netekusiu 60-100 procentų darbingumo arba jis sukako senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos narys yra pripažintas vaiku invalidu, arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka jam yra nustatytas neįgalumo lygis.“ Pritarti iš dalies. Laikantis kituose įstatymuose vartojamų formuluočių, 30 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti taip:,,3. Asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, apmokama 20 procentų kredito likučio sumos, jeigu asmeniui ar šeimos nariui po 2003 m. sausio 1 d. yra nustatyta I ar II invalidumo grupė arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka jam yra nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba jis sukako senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos narys yra pripažintas vaiku invalidu, arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka jam yra nustatytas neįgalumo lygis.“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-06-271 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Jeigu pasiūlymui būtų pritarta, tobulinant įstatymo projektą tikslinga siūlomą žodžių junginį vartoti ir kituose įstatymo projekto straipsniuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį vietoje žodžių junginio „asmenims (šeimoms)“ vartojant žodžių junginį „asmenims ir šeimoms“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
paskirtis Šio įstatymo paskirtis
Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad tinkamame būste gali gyventi ne tik šeima, kurią sudaro asmenys – šeimos nariai, bet ir šeimos neturintis asmuo ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Tinkamas būstas - būstas, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui asmeniui, yra ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų“. Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas,
3
Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoje žodžių ,,penkerius metus“ įrašyti žodžius ,,dešimt metų“ ir šį papunktį išdėstyti: ,,a) neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius penkerius metus dešimt metų ir iki kreipimosi dėl paramos būstui įsigyti dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma“. Nepritarti. Pritarti įstatymo projekto iniciatoriaus (t.y. Vyriausybės) pasiūlytam teisiniam reguliavimui, kuris asmenims yra palankesnis. 4.
4Audito komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be
svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į savivaldybę ir raštu neišreiškusiems (ne)sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir (šeimoms) išsiunčiamas arba įteikiamas pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų po ankstesnio pasiūlymo.“ Pritarti. 5. Audito komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą bei atkreipiant dėmesį, kad nuomos sutarties galiojimas gali būti pratęstas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys (šeimos), kuriems savivaldybės
vykdomoji institucija siūlo pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo siūlymo kartu su prašymu įrašyti juos į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų (šeimų), gaunančių nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civilinio kodekso nustatytas sąlygas sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį, kuri sudaryta ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui su galimybe pratęsti laikotarpį. Būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis privalo būti užregistruota viešajame registre.“ Nepritarti. Galimybė pratęsti nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį numatyta 19 str. 1 d. 4 p. 6.
6Biudžeto ir finansų komitetas,
2014-06-2526 1,2 Komitetas iš dalies pritarė Seimo narės Ritos Tamašunienės 2014 m. birželio 16 d. pasiūlymui ir siūlo išbraukti žodžius ,, per 10 - 20 metų“ ir 24 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip : ,,5. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą sumą iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba privatizuojančiojo asmens pageidavimu ir savivaldybės tarybos sprendimu išsimokėtinai per 10 - 20 metų priklausomai nuo privatizuojančių asmenų finansinių galimybių. Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai (kredito įstaigai) įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomąja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinių ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir kitos prievolės. Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“ Nepritarti. Galimybė atsiskaityti su savivaldybe už parduodamus būstus (ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus) per ilgesnį laikotarpį jau yra numatyta įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalyje.
Tuo tarpu pati savivaldybė, siekdama operatyviai plėsti socialinio būsto fondą ir aprūpinti asmenims ir šeimas, laukiančius socialinio būsto nuomos, socialiniu būstu, pinigus už parduotus būstus turi gauti nedelsiant. 7. Audito komitetas,
1 Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo bei, kad, lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinius ūkio paskirties pastatus būtų pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos tik savivaldybės būsto plėtrai, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos tik savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas.“ Nepritarti. Gautos lėšos turi būti skiriamos socialinio būsto fondo plėtrai, siekiant spręsti itin didelį socialinio būsto poreikio klausimą, išskyrus 28 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai savivaldybės taryba, prireikus, gali priimti sprendimą iki 25 procentų lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudoti savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jaunas šeimas, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;
2) Sujungti įstatymo projektą Nr. XIIP-1859 su įstatymo projektu Nr. XIIP-1224 (šio projekto nuostatas inkorporuojant į įstatymo projektą Nr.
XIIP-1859) ir pateikti Seimui svartyti vieną bendrą projektą Nr. XIIP-1859(4). 7.2. Pasiūlymai: 1) iniciatorių pateiktą įstatymo projektą patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, komiteto patobulintas įstatymo projektas atitinkamai papildytas 27, 28, 29, 30, 31 straipsniais (t.y. iniciatorių pateikto įstatymo projekto
projektas taip pat patobulintas pagal Seimo narių bei papildomų komitetų, valstybės institucijų pasiūlymus, kuriems komitete pritarta (arba pritarta iš dalies, žr. išvadas);
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-09-242 11,12 Argumentai: Komitete pritarta iš dalies Seimo narių pasiūlymams dėl ,,savivaldybės būsto“ ir ,,socialinio būsto“ sąvokų apibrėžimo. Pasiūlymas: įstatymo projekto 2 straipsnio 11, 12 dalis išdėstyti taip: ,,11. Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. 12. Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.“. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
3 Argumentai: Komitete pritarta Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymui (2014-07-16) į 11 straipsnį dėl objektyvesnio turto vertės nustatymo rodiklio (žr. Komiteto išvadas).
Komiteto išvadas). Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,3. Deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto normatyvines vertes Lietuvos Respublikos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.“. Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: pasiūlymu siekiama asmenims ir šeimoms sudaryti palankesnes sąlygas panaudoti subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 13 straipsnį nauja dalimi, atitinkamai pakeičiant šio straipsnio dalių numeraciją, o visą 13 straipsnį išdėstyti taip:
kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimo sąlygos
kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie yra:
1) buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys, iki jiems sukanka 35 metai, ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, – apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;
2) jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs, - apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos. 2. Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. 3.
kredito gavėjas teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti įgijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš bankams ar kitoms kredito įstaigoms nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą. 4. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą subsidiją, jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal su banku ar kita kredito įstaiga sudarytą kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į banką ar kitą kredito įstaigą su prašymu pakeisti minėtą sutartį. 5. Tuo atveju, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina bankui ar kitai kredito įstaigai anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, sutartyje dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą.“. Pritarti. 4.
reikalų ir darbo komitetas,
13 Argumentai: Komitete pritarta Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymui (2014-07-16) į 16 straipsnį dėl skaidraus paramos asmenims teikimo proceso (žr. Komiteto išvadas). Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,13. Savivaldybių administracijos savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašus, taip pat asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašus skelbia savivaldybės interneto svetainėje.“. Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
6 Argumentai: Komitete pritarta iš dalies Seimo nario M. Zasčiurinko pasiūlymui dėl nuomos mokesčio dydžio (žr. Komiteto išvadose 17.1. pasiūlymą): Pasiūlymas: įstatymo projekto 20 str. 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, pagal kuriuos suteikiama teisė į paramą būstui išsinuomoti, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaujantis savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.“. Pritarti. 6.
reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: Komitete pritarta Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymui (2014-07-16) į 21 straipsnio 2 dalį dėl skaidraus nuomos mokesčio nustatyto skirtingiems asmenims, skirtingose savivaldybėse (žr. Komiteto išvadas). Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 VRP dydžio.“. Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: Komitete pritarta Seimo kanceliarijos TD pastabai (2014-07-16) į 23 straipsnio 2 dalį dėl savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo prilyginimo vykdomajam dokumentui, vykdytinam Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (tokiu atveju nereikėtų kreiptis į teismą ir patirti su teismo procesu susijusių išlaidų (žr. Komiteto 2014-09-24 posėdžio protokolo išrašą)). Pasiūlymas: pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl neteisėtai gautos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti grąžinimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios išlaidos neviršija išieškotinos sumos.“. Pritarti. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-09-2428 Argumentai: siekiant paskatinti jaunų specialistų pritraukimą dirbti rajonuose, komitetas siūlo atitinkamai papildyti įstatymo projekto 28 straipsnį. Pasiūlymas: įstatymo projekto 28 straipsnį išdėstyti taip: ,,28 straipsnis. Lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudojimas 1.
Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Savivaldybės tarybos sprendimu iki 25 procentų lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, prireikus naudojama savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jaunas šeimas, kurie (jaunos šeimos atveju – bent vienas iš sutuoktinių) su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais.“. Pritarti. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
3 Argumentai: Komitete pritarta iš dalies Seimo nario E. Šablinsko pasiūlymui (žr. Komiteto išvadose 30 pasiūlymą): Pasiūlymas: įstatymo projekto 30 str. 3 dalį išdėstyti taip: ,,3. Asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, apmokama 20 procentų kredito likučio sumos, jeigu asmeniui ar šeimos nariui po 2003 m. sausio 1 d. yra nustatyta I ar II invalidumo grupė arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka jam yra nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba jis sukako senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos narys yra pripažintas vaiku invalidu, arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka jam yra nustatytas neįgalumo lygis.“. Pritarti. 3) Su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIP-1859, turėjo būti kartu svarstomas ir priimtas įstatymo projektas Nr. XIIP-1848. Tačiau įstatymo projektas Nr.
Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-1848 priimtas š. m. liepos 17 d. (priimto įstatymo Nr. XII-1054); jo įsigaliojimo data 2015 m. sausio 1 d. Nepriėmus Komiteto siūlomo patobulinto įstatymo projekto, nuo 2015 m. sausio 1 d. neliktų paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinio reguliavimo. Todėl įstatymo projektą būtina priimti šioje Seimo rudens sesijoje. Komiteto pasiūlymas – svarstyti projektą skubos tvarka. 4) Įgyvendinant šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas dėl jaunimo politikos (150 p.), siūlyti Seimo valdybai sudaryti darbo grupę įstatymo projektui parengti siekiant sudaryti jaunoms šeimoms palankias sąlygas apsirūpinti būstu. 8. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė