Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir išdėstyti taip:
„13. Valstybės švenčių dienos – su Lietuvos valstybingumu susijusios švenčių dienos,
kurios yra įvykių, turėjusių išskirtinę reikšmę Lietuvos valstybės sukūrimui ir nepriklausomybei, datos: vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) diena.“
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir išdėstyti taip: „4) liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) dieną – prie Respublikos Prezidento rezidencijos“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Rima Baškienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektai teikiami atsižvelgiant į užregistruotą Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1504 bei į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2014-02-24), kurioje nurodoma, kad kartu su minėtu Darbo kodekso projektu, atitinkamai turi būti pateikti ir kiti įstatymų projektai: 1) Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatymo (Nr. XI-2385, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 136-6956) 7 straipsnio pakeitimo projektas; 2) Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo (Nr. IX-2331, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4274) 2 straipsnio ir 10 straipsnio pakeitimo projektas; 3) Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo (Nr. IX-957, 2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2762) 10 straipsnio pakeitimo projektas. Įstatymų projektų tikslas – pateikti teisės aktų, kurie turės būti keičiami kartu su jau užregistruotu Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1504, projektus. Kartu šiais projektai siekiama ir projekte Nr. XIIP-1504 nurodyto tikslo – atspindėti tikruosius istorinius įvykius, paskelbiant, kad liepos 6-oji yra ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo, bet ir Lietuvos karalienės Mortos karūnavimo diena. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus parengė Seimo narė Rima Baškienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Keičiamuose įstatymų projektuose nurodoma, kad liepos 6-oji yra Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Projektais siūloma numatyti, kad liepos 6-oji yra Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo) diena. Priėmus šiuos įstatymų projektus, liepos 6-oji diena, kaip ir iki šiol išliks švenčių diena, tačiau bus atstatytas istorinis teisingumas, nes karalius Mindaugas buvo karūnuojamas kartu su savo žmona Morta. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai kriminogeninės situacijos bei korupcijos neįtakos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus reikėtų keisti Darbo kodekso 162 straipsnį. Šis projektas jau yra užregistruotas (Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1504). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymams įgyvendinti priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projektų įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Daugelio specialistų (istorikų, literatų ) nuomonė yra išdėstyta knygoje „Lietuvos Karalienė Morta. Karalystės šviesa istorijoje ir valstybės dabartyje“ („Saulės delta“, 2013). Istorikų, specialistų mintys ir argumentai cituojami šio aiškinamojo rašto pirmojoje dalyje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Švenčių dienos“, „Valstybės diena“, „liepos 6-oji“, „karalius
Mindaugas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narė Rima Baškienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-02-25
Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės apdovanojimų įstatymo nr. ix-957 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-1534), LIETUVOS RESPUBLIKOS susirinkimų įstatymo nr. i-317 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-1535), lietuvos respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo nr. i-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (nr. xiip-1536) ATITIKTIES
Išnagrinėję Jūsų pateiktus Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1534), Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1535), Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1536), pažymime, kad šių įstatymų projektų nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS VĖLIAVOS IR KITŲ VĖLIAVŲ ĮSTATYMO NR. I-1497 2 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-02-27 Nr. XIIP-1536 Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Projektas atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei teisės technikos taisykles. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Megrelishvili V.Vėgelis
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS VĖLIAVOS IR KITŲ VĖLIAVŲ ĮSTATYMO NR. I-1497 2 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-1536)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė,
Komiteto nariai R. Baškienė, O. Leiputė, V. Juozapaitis, V. Stundys, G. Steponavičius, A. Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Norkienė, L. Skeberdytė, padėjėjos A. Slančiauskaitė, J. Antanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-02-27
2014-03-04 Išnagrinėję Jūsų pateiktus Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1534), Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317
Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1536), pažymime, kad šių įstatymų projektų nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos istorijos institutas (2015-02-24)1 Atsakydami į paklausimą Dėl Valstybės dienos pavadinimo Archeografijos sk. vedėjo dr. Artūro Dubonio nuomone liepos 6 d. „gali būti pervadinta, nes abu buvo karūnuoti karaliais. Bet tik Mindaugas laikytinas vienvaldžiu karaliumi, nes karalienė Morta neturėjo jokio oficialaus valstybinio statuso“. Taip pat pridedame LDK istorijos sk. nuomonę, kuri buvo pareikšta bendrame skyriaus posėdyje. Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyrius, apsvarstęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) projektą, kuriuo siūloma Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, vadinti „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“, priėjo vieningos nuomonės, kad Valstybės dienos (liepos 6 d.) pervadinimas „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“ būtų nebrandus aktas pilietinės visuomenės kūrimo Lietuvoje požiūriu, ardantis jau egzistuojančią, visuomenės priimtą, nenutrūkstamą Lietuvos valstybingumą liudijančią šventę. Antra, karalienės Mortos karūnavimo fakto įtraukimas į Valstybės dienos pavadinimą redukuotų Valstybės dienos prasmę iki kelių biografinių faktų lygio. Pavadinimo keitimas rodytų ne istorinį mąstymą, bet nūdienos situacijos ir lyčių lygybės principo perkėlimą į XIII a. realijas, pamirštant, jog bendrame Viduramžių monarchijų kontekste oficialiai svarbiausias asmuo buvo tik valdovas, o ne jo sutuoktinė. Trečia, jei diena vadintųsi „Mindaugo ir Mortos karūnavimo“ diena, tai pagal Lietuvoje nusistovėjusią praktiką ji turėtų buti ne valstybės šventė, bet „atmintina diena“. Jei šią datą norima palikti kaip valstybės šventę (laisva nuo darbo diena), tai jos prasminis krūvis turi būti platesnis. Dabar taip ir yra. Valstybes diena, tai lyg „valstybės gimtadienis“.
Ketvirta, karalienės Mortos karūnavimo faktas galėtų būti taikomas Valstybės dienos metu rengiamai valstybinei-pilietinei akcijai, skirtai visuomenės istorinės savimonės ir valstybinio patriotizmo ugdymui. Atsižvelgti
mokslų fakultetas (2015-03-04)1 Dabartinė Liepos 6 – osios diena yra įvardinta „Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena“. Pagal pateiktą projektą Nr. XIIP-1536, šią dieną siūloma pakeisti taip: „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“. Tokį sprendimą priimti yra nelogiška, nes:
1) Siūlomame pavadinime nelieka žodžio „Valstybės“. Iki šiol tai vienintelė valstybinė šventė, kurios pavadinime pagrįstai yra šis žodis. Sakydami „Valstybės diena“ – simboliškai tiesiamas tiltas tarp Mindaugo, kaip Lietuvos valstybės kūrėjo ir Vasario 16- osios bei Kovo 11-osios, įtvirtinusios moderniosios Lietuvos valstybingumą. Todėl visiškai logiškai tarp žodžių „Valstybės“ ir „diena“ skliausteliuose minėtinas Mindaugo karūnavimas, taip deklaruojant istorinę atmintį apie viduramžių Lietuvos valstybės kūrėją, kartu įprasminant dabar egzistuojančios Valstybės reikšmę ir prasmę. Viso to neliktų, jeigu būtų akcentuotas tik Mindaugo ir jo žmonos karūnavimas. 2) Atsižvelgtina į Europoje vykstančias valdovų karūnavimo dienos šventimą (pvz. Anglijoje, Nyderlanduose, Danijoje etc). Čia valdovų karūnavimo dienos ne visur yra ir valstybinės šventės, o pačiomis karūnavimo šventėmis siekiama paminėti ir įprasminti pačią valstybės monarchinę sąrangą. Be to, pvz. Jungtinė Karalystė turi kitas oficialias valstybines šventes, reprezentuojančias valstybingumą ir monarchiją, pvz. šv. Jurgio (Anglijos globėjo) šventė arba Pirmojo ir Antrojo Pasaulinio karo aukų atminimo diena (Remembrance day) ir pan. Lietuva nėra monarchija, ir vienintelė šventė, apjungianti viduramžių Lietuvos valstybę su moderniosios Lietuvos valstybingumu yra Liepos 6-osios diena.
Nelikus žodžių „Valstybės diena“ ir palikus vien Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo paminėjimą, nelieka esamo ryšio tarp dabartinio Lietuvos valstybingumo ir viduramžių Lietuvos valstybingumo. 3) Karalienės Mortos paminėjimas siūlomame pavadinime iš pirmo žvilgsnio atrodo esąs logiškas. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią viduramžių valdovų vainikavimo ceremoniją dažnai (bet ne visada) būdavo vainikuojamos ir valdovo žmonos. Tačiau jų vainikavimo ceremonija būdavo paprastesnė ir ši ceremonija būdavo valdovo vainikavimo ceremonijos sudėtine dalimi (jeigu iš anksto būdavo žinoma, jog su valdovu bus karūnuojama ir valdovo žmona), o ne atskira ceremonija, prilygstanti valdovo vainikavimo ceremonijai. Taigi, pasakymas „Mindaugo karūnavimas“ automatiškai taikytinas ir jo žmonai, todėl žodžiai „ir karalienės Mortos“ yra pertekliniai. 4) Vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo diena bei Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena žymi moderniosios Lietuvos valstybingumą, jo svarbius etapus. Liepos 6-osios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena mus nukelia į dabartinės valstybės pirmtakės – viduramžių Lietuvos valstybės laikus, išlaikant ryšį su dabartiniu valstybingumu. Kitais žodžiais tariant, Liepos 6-ąją švenčiame ir valstybės ištakas ir dabar egzistuojantį valstybingumą, taigi apskritai Lietuvos valstybingumą kaip tokį. Palikus projekte siūlomą pavadinimą, švęstume tik Mindaugo ir jo žmonos karūnavimą, viduramžių Lietuvos valstybingumą atsiejant nuo moderniosios Lietuvos valstybingumo. 5) Kai kurių istorikų nuomone, pats tokio pakeitimo siūlymas dvelkia diletantizmu ar pseudo lyčių lygybės demonstravimu. Atsižvelgti 3.
(2015-03-16)1 LR kultūros ministerija informuoja, kad pritaria istorikų išsakytai nuomonei, jog nebūtų tikslinga keisti mūsų šalyje ir pasaulyje švenčiamos bei visuomenės atmintyje gyvuojančios Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą, pervadinant šią šventę „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“. Atsižvelgti
(2015-03-16)1
Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente. Šis sprendimas atspindėjo vakarietišką Lietuvos politinę orientaciją, o sykiu sureikšmino senosios Lietuvos praeitį šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Per šį laikotarpį šventė įgijo tvirtą vietą tarp valstybės švenčių, šalia Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Keisti šventės pavadinimą nėra tikslinga ir jau susiklosčiusios tradicijos, ir istorijos realijų požiūriu. Viduramžiais kartu su karaliumi buvo vainikuojama ir jo žmona. Tai numatė to meto vainikavimo ceremonialas (ordo coronationis). Tačiau šiuo atveju (tai tinka ir karalienei Mortai) karalienė nebuvo teisiškai traktuojama kaip suverenas, o tik kaip esamo karaliaus žmona. Ji neturėjo savarankiškų valdymo galių, negalėjo paveldėti sosto ir kt. Todėl istoriografijoje karūnavimo pavadinimai siejami su karaliais suverenais, išskyrus tuos atvejus, kai karalienės būdavo vainikuojamos kaip savarankiškos valdovės (pavyzdžiui, Anglijos karalienė
(2015-03-20)1 Atsakydami į 2015-02-26 raštą, reaguodami į rašte išdėstytus ir siūlomus įstatymų pakeitimus, po diskusijos, kurioje dalyvavo akademikas prof. Dr. Zigmantas Kiaupa, dr. Marius Sirutavičius, dr. Laima Bucevičiūtė, norime pareikšti, kad siūlomi pakeitimai yra menkai motyvuoti.
Manome, kad tokių pakeitimų daryti neverta, į šventės pavadinimą įtraukiant dar ir valdovo žmoną, abejodami jos indėlio Lietuvos istorijai svarba. Jeigu Morta po karūnacijos būtų suvaidinusi esminį vaidmenį Lietuvos istorijoje, ar su jos vardu būtų galima sieti kokį nors lūžinį momentą valstybės gyvenime, tuomet galbūt ir būtų galima tokius pasiūlymus svarstyti. Duotuoju atveju siūlome liepos 6 d., Valstybės dienos, pavadinimą palikti tokį, koks jis yra šiandien įstatyminiuose valstybės aktuose fiksuotas. Turime pastebėti, kad liepos 6 d. apskritai yra sutartinė data, kaip Mindaugo karūnavimo diena ji spekuliacinė. Todėl taip tiesiogiai Mindaugo karūnavimo dieną rišti su liepos
tautos, visuomenės ir valstybės poreikius. Atsižvelgti
Istorijos fakultetas (2015-03-31)1 Lietuvos valstybingumo požiūriu svarbiausia yra valstybės įkūrimo data. Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos krikštas valstybės įkūrimo svarbos atžvilgiu geriausiu atveju gali būti atmintinų ar minėtinų datų sąraše. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Kultūros ministerijos nuomones, nepritarti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1536 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pitrėnienė Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas,
K. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, L. Savickas - VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas, A. Šešelgis – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, R. Šmigelskytė-Stukienė - Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja, V. Trečiokas – Darbo partijos frakcijos referentas, A. Zedelytė - Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-02-27
atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei teisės technikos taisykles. Atsižvelgti
2014-03-04 Išnagrinėję Jūsų pateiktus Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr.
XIIP-1534), Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1535), Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1536), pažymime, kad šių įstatymų projektų nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas (2015-03-04)1 Dabartinė Liepos 6 – osios diena yra įvardinta „Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena“. Pagal pateiktą projektą Nr. XIIP-1536, šią dieną siūloma pakeisti taip: „Lietuvos karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo diena“. Tokį sprendimą priimti yra nelogiška, nes:
1) Siūlomame pavadinime nelieka žodžio „Valstybės“. Iki šiol tai vienintelė valstybinė šventė, kurios pavadinime pagrįstai yra šis žodis. Sakydami „Valstybės diena“ – simboliškai tiesiamas tiltas tarp Mindaugo, kaip Lietuvos valstybės kūrėjo ir Vasario 16- osios bei Kovo 11-osios, įtvirtinusios moderniosios Lietuvos valstybingumą. Todėl visiškai logiškai tarp žodžių „Valstybės“ ir „diena“ skliausteliuose minėtinas Mindaugo karūnavimas, taip deklaruojant istorinę atmintį apie viduramžių Lietuvos valstybės kūrėją, kartu įprasminant dabar egzistuojančios Valstybės reikšmę ir prasmę. Viso to neliktų, jeigu būtų akcentuotas tik Mindaugo ir jo žmonos karūnavimas. 2) Atsižvelgtina į Europoje vykstančias valdovų karūnavimo dienos šventimą (pvz.
Anglijoje, Nyderlanduose, Danijoje etc). Čia valdovų karūnavimo dienos ne visur yra ir valstybinės šventės, o pačiomis karūnavimo šventėmis siekiama paminėti ir įprasminti pačią valstybės monarchinę sąrangą. Be to, pvz. Jungtinė Karalystė turi kitas oficialias valstybines šventes, reprezentuojančias valstybingumą ir monarchiją, pvz. šv. Jurgio (Anglijos globėjo) šventė arba Pirmojo ir Antrojo Pasaulinio karo aukų atminimo diena (Remembrance day) ir pan. Lietuva nėra monarchija, ir vienintelė šventė, apjungianti viduramžių Lietuvos valstybę su moderniosios Lietuvos valstybingumu yra Liepos 6-osios diena. Nelikus žodžių „Valstybės diena“ ir palikus vien Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo paminėjimą, nelieka esamo ryšio tarp dabartinio Lietuvos valstybingumo ir viduramžių Lietuvos valstybingumo. 3) Karalienės Mortos paminėjimas siūlomame pavadinime iš pirmo žvilgsnio atrodo esąs logiškas. Iš tiesų, pagal nusistovėjusią viduramžių valdovų vainikavimo ceremoniją dažnai (bet ne visada) būdavo vainikuojamos ir valdovo žmonos. Tačiau jų vainikavimo ceremonija būdavo paprastesnė ir ši ceremonija būdavo valdovo vainikavimo ceremonijos sudėtine dalimi (jeigu iš anksto būdavo žinoma, jog su valdovu bus karūnuojama ir valdovo žmona), o ne atskira ceremonija, prilygstanti valdovo vainikavimo ceremonijai. Taigi, pasakymas „Mindaugo karūnavimas“ automatiškai taikytinas ir jo žmonai, todėl žodžiai „ir karalienės Mortos“ yra pertekliniai. 4) Vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo diena bei Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena žymi moderniosios Lietuvos valstybingumą, jo svarbius etapus. Liepos 6-osios Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena mus nukelia į dabartinės valstybės pirmtakės – viduramžių Lietuvos valstybės laikus, išlaikant ryšį su dabartiniu valstybingumu.
Kitais žodžiais tariant, Liepos 6-ąją švenčiame ir valstybės ištakas ir dabar egzistuojantį valstybingumą, taigi apskritai Lietuvos valstybingumą kaip tokį. Palikus projekte siūlomą pavadinimą, švęstume tik Mindaugo ir jo žmonos karūnavimą, viduramžių
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-04-15 Atsižvelgiant į Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Kultūros ministerijos nuomones, nepritarti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1536 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. Pritarti
pasiūlymai: atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimą dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIP-1504, šį lydintįjį įstatymo projektą siūlome atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė, Jonas Varkala
Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė