Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIVAČIOS DETEKTYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XII-1615 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) Valstybės tarnybos departamentas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga – dėl 5 punkte nustatytų kriterijų;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-625(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIVAČIOS DETEKTYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XII-1615 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) Valstybės tarnybos departamentas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga – dėl 5 punkte nustatytų kriterijų;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
aiškinamasis raštas
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių yra darnus valstybės valdymas – tai atsakingas politikų ir valstybės tarnautojų darbas, vadovaujantis aukščiausiais etikos ir veiksmingumo standartais. Darnaus valstybės valdymo tikslas – piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas ir atstovavimas nacionaliniams interesams užsienio politikoje. Darnus valstybės valdymas reikalauja politikų ir valstybės tarnautojų – atskaitomybės už veiklos rezultatus visuomenei, visų valstybės valdymo grandžių priimamų sprendimų skaidrumo ir atvirumo, valstybės subsidiarumo ir piliečių solidarumo. Kartu su Projektu parengti jam įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Siekiant sudaryti sąlygas optimizuoti viešojo administravimo įstaigų administracijų struktūrą ir atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių kartu teikiami ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybės tarnybos santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nauja redakcija išdėstytas 2002 metais. Per daugiau nei dešimtmetį šioje srityje yra įvykę nemažai esminių pokyčių reglamentuojant atranką į valstybės tarnybą, tarnautojų veiklos vertinimą, tačiau atsiskleidė ir naujų teisinio reguliavimo trūkumų kurie neleidžia užtikrinti deramo valstybės tarnybos efektyvumo. Valstybės tarnybos valdymas Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymas detaliai nustato valstybės tarnybos valdymo mechanizmą ir konkrečiai aprašo Valstybės tarnybos departamento statusą ir funkcijas. Tai iš esmės riboja valstybės tarnybos valdymo lankstumą. Be to, pagal susiformavusią praktiką kitų Vyriausybės įstaigų statusas nėra taip detaliai aprašomas įstatymų lygmens teisės aktuose. Atostogos Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme kasmetinių minimalių ir papildomų už tarnybos stažą atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis. Tačiau už atostogas mokama pagal darbo dienas. Dėl šios priežasties tarnautojas, kuriam suteikiamos visos atostogos iškart, gali gauti mažesnį apmokėjimą nei tarnautojas, kuriam jo pageidavimu atostogos suteikiamos dalimis.
Paminėtina, kad įstaigos suteikdamos atostogas dalimis taiko skirtingą kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, taip sudaromos nevienodos sąlygos pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pareigų siūlymas Šiuo metu buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Kaip parodo patirtis tai yra nepasiteisinęs ir neveiksmingas institutas, kuris vilkina konkurso organizavimo procesą, bei dažnai trukdo pritraukti naujus bei inovatyvius darbuotojus į valstybės tarnybą. Darbo apmokėjimas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą darbo užmokestį sudaro valstybės tarnautojo pareiginė alga, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareigybės kategorija, priedas už kvalifikacinę klasę, priedas už tarnybos stažą, priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktinį ir viršvalandinį darbą, budėjimą. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų. Priemokų suma negali viršyti 60 procentų. Priedų ir priemokų ribojimas neleidžia nustatyti didesnės kintamosios darbo užmokesčio dalies. Tokiu būdu ribojama galimybė pritraukti aukštos kompetencijos darbuotojus į valstybės tarnybą bei juos tinkamai finansiškai motyvuoti deramai jiems atlyginant už efektyvų darbą asmeninį indėlį. Esamas reguliavimas taip pat neleidžia išimtiniais atvejais lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio ir tokiu būdu reaguoti adekvačiai į darbo rinkos pokyčius.
Kitas aspektas, kurį reikia įvertinti, tai tinkamas atlygis valstybės tarnautojams dalyvaujantiems Europos Sąjungos (toliau - ES) finansuojamuose projektuose. Valstybės įstaigų ir jų tarnautojų aktyvumas rengiant projektus, dalyvaujant juose, kuria pridėtinę vertę, suteikia milžinišką naudą šalies vystymuisi ir tiesiogiai ekonomikai. Tokiu būdu ne tik kuriama pridėtinė vertė savo šaliai, bet ir gerinamas Lietuvos valstybės ir jos institucijų įvaizdis užsienio valstybėse, o tarnautojų žinios ir įgūdžiai, atsirandantys dirbant projektuose, padeda Lietuvos valstybės tarnautojams efektyviau vykdyti tiesiogines pareigas, tobulinti viešąjį administravimą, siekti geresnių viešosios politikos rezultatų. Tai yra naudinga tiek ir visai Lietuvai, tiek ir valstybės tarnybai. Prielaidos darančios kliūtis įstaigoms ir novatoriškiems, iniciatyviems valstybės tarnautojams ir jų motyvacijai rengti ir vykdyti projektus, gali atnešti tiesioginę žalą valstybei. Dalinai tokių kliūčių sukelia esamas darbo užmokesčio reglamentavimas (priedų ir priemokų sumų nepagrįstai maži ribojimai). Valstybės įstaigoms pakankamai sudėtinga administruoti projektus, t. y. pritraukti tinkamą personalą. Pažymėtina, kad projektai dažnai yra pakankamai trumpos trukmės (pvz. nuo 0,5 iki 1 metų), todėl projektų administravime gali dirbti tik kvalifikuoti asmenys, kurie jau yra susipažinę su konkretaus projekto specifika, ir kurių nereikia apmokyti. Personalo vadyboje nurodoma, kad naujas darbuotojas paprastai pradeda kvalifikuotai vykdyti pareigas ir teikti pridėtinę vertę pilna apimtimi tik maždaug po vienerių metų, o dažnu atveju projekto trukmė yra netgi trumpesnė nei vieneri metai, todėl įstaigoms objektyviai laiko „apmokyti“ naujai priimtą į pareigas darbuotoją, tam, kad būtų sėkmingai įgyvendintas projektas, nėra.
Esamas darbo užmokesčio reglamentavimas trukdo pritraukti kvalifikuotų valstybės tarnautojų vykdyti ES projektų veiklų. Kaip pavyzdžiui valstybės tarnautojas, turintis pirmą kvalifikacinę klasę, už ypatingai atsakingą papildomą darbą administruojant net ir kelių milijonų vertės projektus, esamu metu tegali tikėtis 20 procentų pareiginės algos priemokos (t.y. pvz. 10 kategorijos tarnautojas turintis 1 kvalifikacinę klasę, daugiausiai gali tikėtis 125 Eur priemokos). Esant dabartiniam reguliavimui praktiškai labai sunku, ar netgi neįmanoma su surasti kvalifikuotus valstybės tarnautojus sudėtingoms projekto administravimo funkcijoms įgyvendinti. Įspėjimo terminai ir išeitinių išmokų dydžiai Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyti išeitinių išmokų dydžiai bei įspėjimo terminai apie pareigybės panaikinimą skiriasi nuo naujos redakcijos Darbo kodekso. Taip pat nėra numatyti jokie ribojimai dėl išmokų atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui. Šias pareigybes galima prilyginti su pagal terminuotas sutartis dirbančiais darbuotojais, todėl sąlygos turėtų būti maksimaliai prilygintos. Materialinė atsakomybė Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojas atlygina savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, kurią jis padarė vykdydamas vidaus administravimo veiklą. Tokiu būdu nėra numatoma atsakomybė už žalą padarytą vykdant viešąjį administravimą, kuri dažnai gali būti reikšmingesnė nei ta, kuri padaryta vykdant vidaus administravimą.
Taip pat galiojančiame įstatyme trūksta reguliavimo aiškumo išieškant žalą neteismine tvarka, bei sprendžiant klausimą, kam būtent priklauso teisė įgyvendinti atgręžtinį reikalavimą tuo atveju, jei žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais. Valstybės tarnautojų mokymas Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad rengti 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas ir pagal parengtas programas mokyti valstybės tarnautojus gali tik viešoji įstaiga Lietuvos viešojo administravimo institutas. Šis teisinis reguliavimas sukuria išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, o tai trukdo užtikrinti efektyvų, įvairiapusišką, aukščiausio lygio valstybės tarnautojų mokymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės tarnybos valdymas Projektu siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų dėl valstybės tarnybos valdymo ir supaprastinti valstybės tarnybos valdymo reguliavimą, atsisakant per detalaus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos funkcijų vardijimo. Atostogos Valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis atsižvelgiant naujos redakcijos Darbo kodeksą. Pareigų siūlymas Siūlome atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams dėl pareigybės panaikinimo instituto. Šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, savo esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą.
Darbo apmokėjimas Siekiant, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni ir efektyvi, taip pat siekiant į valstybės tarnybą pritraukti arba išlaikyti aukštos kvalifikacijos asmenis (profesionalus), būtina numatyti galimybes lankstesniam darbo apmokėjimui iš esmės koreguoti padidinant priedų ir priemokų maksimalias sumas. Tokiu būdu bus nustatytos platesnes galimybes motyvuoti tarnautojus, piniginį skatinimą susieti su jų veiklos rezultatais, adekvačiai ir laiku reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir atitinkamai mokėti konkurencingesnį darbo užmokestį. Siūlomi pakeitimai taip pat prisidėtų prie efektyvesnio ES projektų rengimo bei vykdymo. Šių projektų vykdymas būtų sėkmingesnis ir efektyvesnis, nes juos turėtų galimybę vykdyti kvalifikuoti valstybės tarnyboje dirbantys specialistai; padidėtų valstybės tarnautojų motyvacija. Įspėjimo terminai ir išeitinių išmokų dydžiai Siūloma valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžių (įvertinant valstybės tarnybos specifiką). Atsižvelgiant į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės statusą bei galimą analogiją su terminuotomis darbo sutartimis, numatyti, kad išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokama tik tokiu atveju, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios institucijos kadencijos trukmės. Analogiškai siūloma spręsti įspėjimo terminų klausimą.
Materialinė atsakomybė Siekiant suvienodinti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas jie atlieka, Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka. Siekiant užtikrinti realų žalos išieškojimą, Projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, regreso teisė reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio žalos atlyginimo priklauso įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui. Valstybės tarnautojų mokymas Siekiant panaikinti išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, siūloma atsisakyti nuostatų, kad kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą srityje, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų bendrąsias mokymo programas rengia ir pagal patvirtintas bendrąsias programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas. Siekiant sudaryti sąlygas optimizuoti viešojo administravimo įstaigų administracijų struktūrą kartu teikiami ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Šiuose projektuose siūloma numatyti galimybę sudėtingų uždavinių sprendimui, įvairių, nevienarūšių funkcijų atlikimui steigti grupes, atsisakyti poskyrių, atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Atliktas Projektų antikorupcinis vertinimas. Šio vertinimo rezultatai pateikiami pridedamoje Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus teikiamiems įstatymams, nereikės pakeisti kitų įstatymų. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d. bus būtina atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas pakeisti įstatymo lydimuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1344 „Dėl atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 967 „Dėl Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1323 „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos statuso ir pavadinimo pakeitimo, Valstybės tarnybos departamento nuostatų, Personalo valdymo komisijos sudėties ir Personalo valdymo komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir kitus. Priėmus Projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu turės paskirti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Viešojo administravimo įstaigų struktūrų pakeitimai, gali sąlygoti tam tikrų pareigybių naikinimą ir valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, tačiau iš anksto numatyti, kiek konkrečiai asmenų bus atleidžiami, kiek bus perkeliami į kitas pareigas, nėra įmanoma.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad išeitinės išmokos tokiems asmenims būtų mokamos dalimis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka: išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (priklausančiomis nuo valstybės tarnautojo gauto vidutinio darbo užmokesčio). Taigi, jei ir būtų reikalingos papildomos lėšos, jų kiekis būtų nežymus. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės tarnautojas“, „valstybės tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIVAČIOS DETEKTYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XII-1615 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-03
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektas turiniu yra susijęs su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-624), kas nurodoma ir kartu su projektais pateiktame aiškinamajame rašte. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad projektas XIIIP-624 turėtų įsigalioti 2017 m. liepos 1 d., siūlytina atitinkamai reglamentuoti ir šio Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo terminą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, e. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIVAČIOS DETEKTYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XII-1615 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-07-03 Nr. XIIIP-625(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
625 2017-06-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento direktorė Jurgita Domeikienė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Šarmavičius, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jelena Vasiolionokienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Nacionalinio valstybės pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prezidentas Vladimiras Banel, Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Irena Petraitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektas turiniu yra susijęs su Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-624), kas nurodoma ir kartu su projektais pateiktame aiškinamajame rašte. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad projektas XIIIP-624 turėtų įsigalioti 2017 m. liepos 1 d., siūlytina atitinkamai reglamentuoti ir šio Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo terminą. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-625 (2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-06-28) Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, tikslinga nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d.“
8Balsavimo rezultatai:. už – 5,
prieš – 2, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:. Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-625 (2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas