Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. IX-1005 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymAS 2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo
pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti Aplinkos ministerijos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą Aplinkos ministerijos sistemos įstaiga arba ją kompromituojanti.“
Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu:
„10¹ straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
pareigūnų nepriekaištinga reputacija Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas arba asmuo, pretenduojantis tapti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas.“
taip: „12 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės, ir pareigos ir atsakomybė“. 2. Papildyti 12 straipsnį 11 dalimi:
„11. Už tarnybinį nusižengimą – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimą – pareigūnai
traukiami tarnybinėn atsakomybėn pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo ir LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenustato valstybės tarnautojų atsakomybės už jų nusižengimus, nesusijusius su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau diskredituojančius valstybės tarnybą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005
įstatymo projekto (toliau – AAVKĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VTĮ projektas) (toliau kartu – projektai) tikslas – nustatyti valstybės tarnautojų, įskaitant ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų tarnybinę atsakomybę, už jų nusižengimus, nesusijusius su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojančius valstybės tarnybą, menkinančius įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminančius žmogaus orumą, ar kitus veiksmai, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises, taip pat papildomus – specialiuosius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektų iniciatorius ir rengėjas
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu teisės aktai nenustato atsakomybės už valstybės tarnautojų, įskaitant ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nusižengimus, nesusijusius su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojančius valstybės tarnybą, menkinančius įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminančius žmogaus orumą, ar kitus veiksmai, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme yra nustatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinė atsakomybė už pareigūnų vardo pažeminimą ir jų nusižengimus, atliktus ne tarnybos metu. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kuriuos turi atitikti valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju. Pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojais – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais gali tapti ir asmenys, pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo, t. y. jie laikomi nepriekaištingos reputacijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
AAVKĮ projekto
valstybinės kontrolės įstatymą (toliau – AAVKĮ) sąvoka: „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti Aplinkos ministerijos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą Aplinkos ministerijos sistemos įstaiga arba ją kompromituojanti“.
Taip pat AAVKĮ projekto 2 straipsniu siūloma AAVKĮ 12 straipsnį papildyti 11 dalimi ir joje numatyti, kad: „Už tarnybinį nusižengimą – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimą – pareigūnai traukiami tarnybinėn atsakomybėn pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas“. Be to, AAVKĮ projektu siūloma papildyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą 10¹ straipsniu, kuriame nustatomi specialieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai
nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas. VTĮ projektu siūloma nustatyti, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.
Taip pat VTĮ projektu siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyti specialieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad valstybės tarnautojai būtų nepriekaištingos reputacijos ir laikytųsi jiems keliamų reikalavimų ne tik tarnybos metu, vengtų tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą, didintų visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektus nereikės priimti kitų įstatymų, jų keisti ar pripažinti netekusiais galios. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti:
Įstatymams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Papildomų lėšų nereikės ir jų nebus sutaupyta. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „pareigūno vardo pažeminimas“, „tarnybinis nusižengimas“, „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nepriekaištinga reputacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
2020-10-20
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
aiškus terminų „Aplinkos ministerijos sistema“, „Aplinkos ministerijos sistemos įstaiga“ turinys. Nors terminas „Aplinkos ministerijos sistema“ yra vartojamas keičiamo įstatymo nuostatose, tačiau jo turinys nėra jame apibrėžtas. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir norint išvengti skirtingo įstatymo nuostatų aiškinimo, projekto nuostatose nereikėtų atskleisti minėtų terminų turinį. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas arba asmuo, pretenduojantis tapti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai yra valstybės tarnautojai, todėl jiems turėtų būti taikomi Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje numatyti valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Šiame Valstybės tarnybos įstatymo straipsnyje nėra numatyta, kad kituose įstatymuose valstybės tarnautojams gali būti nustatyti kiti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Pažymėtina, kad kartu su teikiamu projektu susijusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-5278) (toliau
įstatymų nuostatos“. Atsižvelgiant į tai, iš teikiamo projekto ir projekto Nr. XIIIP-5278 nuostatų nėra aišku, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, kaip valstybės tarnautojams, būtų taikomi tiek Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, tiek ir projektu siūlomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, ar būtų taikomas vien tik keičiamame įstatyme projektu siūlomas nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, aiškindamas valstybės tarnybos teisinių santykių pobūdį, yra pažymėjęs, kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju bei pabrėžė, kad minėti reikalavimai turi būti aiškūs ir bendri visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. Kita vertus, jei būtų nuspręsta palikti siūlomą nuostatą, svarstytina, ar nebūtų tikslinga nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas arba asmuo, pretenduojantis tapti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo atleistas iš pareigų už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimą. Antra, kaip jau aukščiau minėta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie konkrečiai (Valstybės tarnybos įstatyme ar
(ir) projekte nustatyti) nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams.
Jei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams būtų taikomas tik projekte nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, tai svarstytinas ir šis projekto nuostatų aspektas: keičiamo įstatymo 10¹ straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nepriekaištingos reputacijos nebūtų laikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos aplinkai ir žmonių sveikatai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 10 straipsnį gali būti skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, svarstytina, ar pagrįstai nepriekaištingos reputacijos kriterijus aptariamos normos kontekste siejamas tik su konkrečia nusikalstamų veikų rūšimi, t. y., pagal siūlomą teisinį reguliavimą, asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei būtų pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo, tačiau būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo aplinkai ir žmonių sveikatai padarymo, nors pagal BK 11-12 straipsnių nuostatas, baudžiamasis nusižengimas laikomas švelnesne nusikalstamų veikų rūšimi, kadangi už jo padarymą numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. 3. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad „Už tarnybinį nusižengimą – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimą – pareigūnai traukiami tarnybinėn atsakomybėn pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, pagal šias projekto nuostatas tarnybiniu nusižengimu būtų laikomas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimas. Pažymėtina, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2¹ dalies nuostatas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimu laikytina pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu. Taigi, pagal projekto nuostatas tarnybiniu nusižengimu būtų laikoma ir tokia pareigūno veika, kuri nėra susijusi su tarnybiniu pareigų atlikimu. Manytina, kad ši projektu siūloma nuostata prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytai pačiai tarnybinio nusižengimo esmei – tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Todėl tarnybinis nusižengimas negali būti siejamas su veika, kuri yra nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tobulinti. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punktą šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu be kita ko laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją.
Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų (kokiais kriterijais vadovaujantis) atribojamas minėtas šiurkštus tarnybinis nusižengimas nuo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardo pažeminimo, kai minėto pareigūno vardo pažeminimu būtų laikoma pareigūno veika, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, akivaizdžiai žeminanti Aplinkos ministerijos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą Aplinkos ministerijos sistemos įstaiga arba ją kompromituojanti. Be to, nėra aišku, ar už aplinkos apsaugos pareigūno vardo pažeminimą būtų galima skirti bet kurią tarnybinę nuobaudą (pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, atleidimą iš pareigų), nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje, ar tik pačią sunkiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]