Projekto lyginamasis variantas
145,
pakeitimas Pakeisti 145 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„145 straipsnis. Mokestinių ginčų procedūra
ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jųmokestinių ginčų nagrinėjimo centriniame mokesčių administratoriuje procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. 2. Šiame Įstatyme numatyta nustatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo centriniame mokesčių administratoriuje procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir vietos mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo nagrinėti. 3. Mokestiniai ginčai nepradedami nagrinėti, jei dėl ginčijamų sumų yra pradėtos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 146 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Lietuvos Respublikos Administracinių administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 147 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„147 straipsnis. Mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos
Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau
viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto. 2. Komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. 3. Komisiją sudaro Komisijos pirmininkas ir keturi nariai. Komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Komisijos nariai skiriami ketveriems metams. Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai, arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pretendentus į Komisijos narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos pirmininką iš visų Komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5.
atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, kai jis:
1) atsistatydina savo noru;
2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
5) šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. 6. Komisijos narių darbas Komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Komisijos narys pareigas gali eiti tik Komisijoje, taip pat dirbti mokslinį arba pedagoginį darbą. 7. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol paskiriami nauji nariai. 8. Komisijos funkcijoms atlikti sudaroma valstybės tarnautojų ir darbuotojų administracija. Jos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas lėšų, patvirtintų darbo užmokesčiui, tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 9. Komisijos nariams kasmetinės atostogos suteikiamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 5 straipsnis. 149 straipsnio pakeitimas Pakeisti 149 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„149 straipsnis. Mokesčių mokėtojo pareiga pranešti apie adreso pasikeitimą
Mokesčių mokėtojas privalo pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai centriniam mokesčių administratoriui apie savo adreso pasikeitimą vykstant mokestinio ginčo proceso procesui metu.
Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms nurodytai institucijos institucijai žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 151 straipsnį. 151 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjami mokestiniai ginčai Mokestinių ginčų komisija nagrinėja:
1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus;
2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų;
3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo. 7 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas Pakeisti 152 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„152 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminas
raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tadapo to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. 2. Skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. 3. 2.
skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija centrinis mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą. 4. 3. Priėmus sprendimą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai skaičiuojami nuo minėto sprendimo priėmimo dienos. 5. 4. Jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo jo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas netenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui. 6. 5. Kai priimamas sprendimas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo priėmimo dienos dar neišieškotų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas. Išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis paskirti bet kokią mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, nustatytą šio Įstatymo 95 straipsnyje, ar pagrindas ją naikinti. 7. 6. Ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos Centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo nepatenkinamas netenkinamas prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 153 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„153 straipsnis. Reikalavimai skundo mokestiniame ginče turiniui
1.
Skunde, paduodamame mokestiniame ginče centriniam mokesčių administratoriui, turi būti nurodytanurodomi:
1) mokesčių mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), adresas;
2) skundžiamas sprendimas, jo surašymo data;
3) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai;
4) skundo pareiškėjo reikalavimas. 2. Skundas turi būti pasirašytas mokesčių mokėtojo (jo atstovo). 3. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu irbei savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu centriniame mokesčių administratoriuje ir Mokestinių ginčų komisijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie tai, kad negalimumą negalima jųjuos pateikti (nurodant svarbias to priežastis), buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. 4. Skundą gavusi gavęs ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija centrinis mokesčių administratorius privalo patikrinti, ar skundas atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. 5. Nustačiusi Nustatęs, kad skundas neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija centrinis mokesčių administratorius priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčių mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai mokesčių mokėtojui minėtas sprendimas buvo įteiktas. 6.
sprendime nurodytus reikalavimus trūkumams pašalinti, skundas nagrinėjamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, o skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų įvykdymo dienos. Nurodytų reikalavimų trūkumams pašalinti laiku neįvykdžius, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam mokesčių mokėtojui. 7. Tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas nepašalina trūkumų, atsiradusių dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nevykdymo, tačiau jo skunde yra kitų reikalavimų, pagrįstų skunde nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais, skundas mokesčių mokėtojui negrąžinamas, iro ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija centrinis mokesčių administratorius privalo išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą dėl nurodytų reikalavimų. Šiuo atveju skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai skaičiuojami nuo kitos dienos, kai pasibaigia nustatytas trūkumų pašalinimo terminas. 8. Klaidingas ar kitoks skundo pavadinimas nėra trūkumas, dėl kurio skundas nebūtų būtų nenagrinėjamas nagrinėjamas. 9. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik skundams, pateikiamiems ikiteisminėms mokestinius ginčus nagrinėjančioms institucijoms. Skundo dėl mokestinio ginčo, kai jis paduodamas teismui, turinio reikalavimus nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas.“
Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„154 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas centriniame
mokesčių administratoriuje
paduodamas per vietos mokesčių administratorių, kurio sprendimas yra skundžiamas. 2. Vietos mokesčių administratorius gautą mokesčių mokėtojo skundą dėl mokestinio ginčo ir jam nagrinėti reikiamą medžiagą per 3 5 darbo dienas privalo nusiųsti centriniam mokesčių administratoriui. 3.
skirtingų mokesčių mokėtojų skundų, pateiktų dėl to paties mokesčių administratoriaus sprendimo, šių skundų nagrinėjimą jis gali sujungti į vieną bylą. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo skunde yra daugiau kaip vienas reikalavimas, centrinis mokesčių administratorius gali kai kuriuos reikalavimus išskirti į atskirą bylą (atskiras bylas). 3.4. Centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Šis terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui. 4.5. Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą dėl mokestinio ginčo, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:
1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą;
2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą;
3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą;
4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą;
5) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą;
6) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda priimti naują sprendimą. 5.6. Centrinio mokesčių administratoriaus Sprendime sprendime dėl mokestinio ginčo turi būti nurodytanurodyti mokesčių mokėtojo teisė apskųsti priimtą sprendimą Mokestinių ginčų komisijai arba teismui ir tokio apskundimo terminai terminas.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 155 straipsnį. 155 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje
per centrinį mokesčių administratorių. 2.
gavimo dienos parengia mokestinio ginčo bylą ir perduoda ją Mokestinių ginčų komisijai. Mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius turi teisę Mokestinių ginčų komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga. 3. Mokestinių ginčų komisija sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo priima per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Mokesčių mokėtojo prašymu šis terminas Mokestinių ginčų komisijos sprendimu gali būti sutrumpinamas iki 30 dienų. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui bei centriniam mokesčių administratoriui. 4. Sprendimai priimami Mokestinių ginčų komisijos narių balsų dauguma. Mokestinių ginčų komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) patvirtina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą;
2) panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą;
3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą;
4) pakeičia centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą;
5) perduoda skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. 5. Sprendime turi būti nurodyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti priimtą sprendimą ir tokio apskundimo terminai. 6. Mokestinių ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui. 11 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„156 straipsnis. Skundo dėl mokestinio ginčo
nagrinėjimo centriniame mokesčių administratoriuje sustabdymas 1.
Ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija Centrinis mokesčių administratorius gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija centrinis mokesčių administratorius sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą. 2. Skundo nagrinėjimas esant mokestiniamemokestiniam ginčeginčui taip pat sustabdomas, jei dėl ginčijamų sumų pradedamos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje. Nagrinėjimas sustabdomas, iki bus baigtos šioje dalyje nurodytų nurodytos procedūrų procedūros užbaigimo.“
Pakeisti 157 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„157 straipsnis. Sprendimo dėl mokestinio ginčo įteikimas
Ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija Centrinis mokesčių administratorius priimtą sprendimą dėl mokestinio ginčo įteikia mokesčių mokėtojui, o Mokestinių ginčų komisija – ir centriniam mokesčių administratoriui.“
Pakeisti 158 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Praėjus šiame Įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys.“
Pakeisti 159 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „159 straipsnis. Apskundimas teismui Sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimas
administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui Mokestinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. 3. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. 4. Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. 5. 2. Centrinis mokesčių administratorius Mokestinių ginčų komisijos sprendimą teismui, taip pat teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui skundžia atsižvelgdamas į finansų ministro patvirtintus sprendimų dėl mokestinių ginčų apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijus.“
Pakeisti 160 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„160 straipsnis. Mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimas
1.
Mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Procesas gali būti atnaujinamas, kai:
1) naujai paaiškėja esminių esminės aplinkybių aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant mokestinį ginčą;
4) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti skundžiamą sprendimą;
5) mokesčių mokėtojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą;
6) mokestinį ginčą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Mokestinių ginčų komisija;
76) pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą;
87) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas;
98) būtina užtikrinti vienodą mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką. 3. Prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti mokesčių mokėtojas. 4. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesčių administratoriui (kai jo arba vietos mokesčių administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo galutinis) ar Mokestinių ginčų komisijai, kai galutinį sprendimą mokestinio ginčo byloje priėmė ši institucija. 5.
nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip praėjuspo vieniems vienerių metams metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip penkeri5 metai. 6. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma nurodomi:
1) mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos centrinio mokesčių administratoriaus pavadinimas;
2) mokesčių mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), adresas;
3) sprendimą priėmusios priėmusio mokesčių administratoriaus institucijos pavadinimas;
4) nustatytu terminu neapskųsto institucijos sprendimo esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas;
5) proceso atnaujinimo motyvai;
6) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas;
7) prašymo esmė;
8) prašymo surašymo vieta, data, mokesčių mokėtojo parašas. 7. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, taip pat nustatytu terminu neapskųsto mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos vietos ar centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo nuorašas. 8. Tais atvejais, kai centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymų nustatyti terminai paduoti prašymą arba prašymas nepagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija sprendimu atsisako atnaujinti procesą. 9.
yra pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą, mokestinis ginčas nagrinėjamas iš naujo sprendimą dėl proceso atnaujinimo priėmusioje institucijoje centriniame mokesčių administratoriuje pagal šiame skyriuje nustatytas taisykles.“
Pripažinti netekusia galios 165 straipsnio 3 dalį. 3. Dokumentų įteikimui Mokestinių ginčų komisijai ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų bei kitų dokumentų, kuriais įforminami Mokestinių ginčų komisijos veiksmai, įteikimui mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės, reglamentuojančios mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dokumentų įteikimą, išskyrus atvejus, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas. Tais atvejais, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis. 17 straipsnis. 169 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 169 straipsnį. 169 straipsnis. Mokestinių ginčų komisijos nariai, paskirti iki šio
ginčų komisijos nariams, paskirtiems į pareigas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. 2. Mokestinių ginčų komisijos nariai, paskirti į pareigas iki šio Įstatymo įsigaliojimo, toliau eina komisijos nario pareigas iki termino, kuriam jie buvo paskirti, pabaigos, o pasibaigus šiam terminui eina komisijos nario pareigas, iki paskiriamas komisijos narys kitai kadencijai. 18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2.
priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS IKITEISMINIO GINČŲ DĖL MOKESČIŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO PROJEKTO IR SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 146, 147, 149, 152, 153, 154, 156, 157, 158, 159, 160, 165 straipsnių pakeitimo ir 148, 151, 155, 169 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 papildymo 13 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į tai, kad:
1) ginčų nagrinėjimo procesas Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) nėra išsamiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ); nors konstitucinėje jurisprudencijoje aiškinama, jog žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo teisinės garantijos turėtų būti reglamentuojamos įstatymais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas, 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas), MAĮ mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas reglamentuojamas fragmentiškai, o dalis procesinių nuostatų (pavyzdžiui, dėl bylos šalių teisių ir pareigų, proceso kalbos, Mokestinių ginčų komisijos narių ir kitų asmenų nušalinimo, ginčo nagrinėjimo posėdyje ir sprendimo priėmimo tvarkos) yra Mokestinių ginčų komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr.
Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“. 2) kai kuriems ginčams dėl mokesčių apskritai netaikoma jokia ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, t. y. dėl jų mokesčių mokėtojai gali kreiptis tik į administracinį teismą. Teikiamais įstatymų projektais siekiama, kad:
1) būtų plačiau taikoma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri yra paprastesnė ir greitesnė;
2) teisinis reglamentavimas, susijęs su ginčų nagrinėjimu, būtų nuoseklesnis ir aiškesnis;
3) ikiteisminis ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo procesas būtų išsamiai reglamentuotas įstatyminiu lygmeniu. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai padėtų geriau užtikrinti žmogaus teises ginčų nagrinėjimo procese. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektus parengė Teisingumo ministerija kartu su Mokestinių ginčų komisija. 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai. MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžta mokestinių ginčų sąvoka: mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Vadovaujantis MAĮ 145 straipsnio 1 dalimi, mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Pagal MAĮ 145 straipsnio 2 dalį, MAĮ numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei
(arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo. MAĮ 146 straipsnyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų MAĮ 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
Mokestinių ginčų komisija nagrinėja: 1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; 2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; 3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo (MAĮ 151 straipsnis). Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, Mokestinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja mokestinius ginčus tik dėl mokesčių, pagal MAĮ administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau
Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymą.
Ar MAĮ 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai (t. y. mokestis už valstybinius gamtos išteklius ir mokestis už aplinkos teršimą) teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Dėl Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos atliekamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo MAĮ nuostatos netaikomos. Minėtus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai. Taigi, MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatyta ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka Aplinkos mokesčiams nėra taikoma. Tokia pozicija išdėstyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-261-232/2009. Pažymėtina, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymas apskritai nereglamentuoja ikiteisminės ginčų dėl juose nurodytų mokesčių nagrinėjimo tvarkos, t. y. asmenys kilus tokiems ginčams turi kreiptis tiesiogiai į teismą. O Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, priimti 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3158 (įsigaliojimas numatytas 2021 m. sausio 1 d.) įtvirtina tik bendro pobūdžio nuostatą dėl ikiteisminės ginčų, susijusių su mokesčiais už aplinkos teršimą, nagrinėjimo tvarkos, t. y. nenurodant, kokie konkrečiai sprendimai, susiję su šiais mokesčiais, skundžiami Mokestinių ginčų komisijai. MAĮ šiuo metu yra įtvirtintos šios pagrindinės mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos nuostatos (institutai): skundo Mokestinių ginčų komisijai padavimo terminas ir jo atnaujinimo institutas (MAĮ 152 straipsnis), reikalavimai skundo mokestiniame ginče turiniui (MAĮ 153 straipsnis), skundo nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje terminai ir priimamų sprendimų rūšys (MAĮ 155 straipsnis), skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas (MAĮ 156 straipsnis), Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminai ir tvarka (MAĮ 159 straipsnis), mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo institutas (MAĮ
dalyje nustatytos Mokestinių ginčų komisijos sprendimų rūšys (patvirtinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, iš dalies patvirtinti arba iš dalies panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pakeisti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo) yra pritaikytos tik skundams dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, nurodytų MAĮ, nagrinėti, todėl netiktų skundams dėl mokesčių nagrinėti, kai peržiūra centriniame mokesčių administratoriuje netaikoma.
MAĮ nėra reglamentuota kai kurių ginčo teisinį santykį reguliuojančių institutų, pvz., konkrečių išsamių bylos nagrinėjimo sustabdymo atvejų, bylos nagrinėjimo atnaujinimo tvarkos, trečiųjų asmenų įtraukimo į ginčo nagrinėjimo procesą ir pašalinimo iš jo tvarkos, nėra nuostatų dėl ekspertų, specialistų dalyvavimo nagrinėjant skundą ir kt. Be to, Mokestinių ginčų nagrinėjimui skirtos MAĮ IX skyriaus „Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“ nuostatos dėl nuolat besivystančių ir besikeičiančių administracinių teisinių santykių yra tobulintinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dalis procesinių nuostatų yra Mokestinių ginčų komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“ (toliau
Siūlytina ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarką, Mokestinių ginčų komisijos statusą, sudarymo tvarką ir kompetenciją reglamentuoti atskirame Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatyme. Esant tokiam reglamentavimo modeliui, Mokestinių ginčų komisijos kompetencija nebūtų apribota tik mokestiniais ginčais, administruojamais pagal MAĮ Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento. Be to, ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo procedūra Mokestinių ginčų komisijoje yra sietina su asmenų teisių gynimu, o ne su mokesčių administravimo veikla. Atsižvelgiant į tai, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka turėtų būti atsieta nuo MAĮ, kurio esminė paskirtis yra reguliuoti mokesčių administravimo veiklą, mokesčių mokėtojų teises ir pareigas mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo srityje. Taip pat mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka Mokestinių ginčų komisijoje būtų atskirta nuo mokesčių mokėtojų skundų nagrinėjimo centriniame mokesčių administratoriuje, kuris yra laikytinas viešojo administravimo subjekto vykdoma administracinio akto vidine peržiūra. Taigi, Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektu (toliau – IGMNTĮ projektas) siūloma reglamentuoti privalomo ikiteisminio skundų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų dėl mokesčių ir mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką Mokestinių ginčų komisijoje, Mokestinių ginčų komisijos statusą, sudarymo tvarką ir kompetenciją.
Siūloma keisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimą į „Mokestinių ginčų komisija“, atsižvelgiant į tai, kad ji yra nepriklausoma ikiteisminė institucija; Mokestinių ginčų komisija kartą per metus teiktų informaciją apie savo veiklą Vyriausybei, tačiau kartu įtvirtinama, jog nagrinėdama skundus, Mokestinių ginčų komisija sprendimus priima savarankiškai, nešališkai ir nepriklausomai (IGMNTĮ projekto 20 straipsnis). Mokestinių ginčų komisija, kaip ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų mokestinius ginčus, nurodytus Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnyje, kai ginčas kyla tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus, taip pat dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų. Mokestinių ginčų komisijos kompetencija taip pat apimtų asmenų skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų (taip pat dėl jų nepriėmimo), pagal kuriuos:
1) apskaičiuota ir nurodyta sumokėti mokestis ir/ar su mokesčiu susijusios sumos (baudos, delspinigiai ar palūkanos);
2) atsisakyta grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ar sumokėtą per didelę baudą, delspinigius ar palūkanas;
3) atliktas mokesčio permokos (skirtumo), baudos, delspinigių ar palūkanų įskaitymas (grąžinimas);
Atskiruose mokesčių įstatymuose būtų konkrečiai nurodyta, kad tam tikri ginčai yra nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje, todėl siūlomi atitinkami pakeitimai: Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 papildymo 13 straipsniu įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerijos, jos įgaliotų institucijų ar Valstybinės mokesčių inspekcijos individualūs administraciniai aktai (sprendimai), pagal kuriuos apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti atitinkamai mokestis už aplinkos teršimą, angliavandenilių išteklių mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (toliau – mokestis) ir/ar su šiuo mokesčiu susijusios sumos (baudos, delspinigiai ar palūkanos), atsisakyta grąžinti (įskaityti) šio mokesčio permoką ar sumokėtą per didelę baudą, delspinigius ar palūkanas, atliktas šio mokesčio permokos, baudos, delspinigių ar palūkanų įskaitymas (grąžinimas), neatleista nuo baudų, delspinigių ar palūkanų, skundžiami Mokestinių ginčų komisijai.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 146, 147, 149, 152, 153, 154, 156, 157, 158, 159, 160, 165 straipsnių pakeitimo ir 148, 151, 155, 169 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekte (toliau – MAĮ projektas) nurodoma, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka (keičiamo MAĮ 159 straipsnio 1 dalis). MAĮ projektu siūloma atsisakyti MAĮ nuostatų, reglamentuojančių Mokestinių ginčų komisijos statusą, sudarymo tvarką ir kompetenciją, taip pat reglamentuojančių mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje procesą, nes kaip jau minėta, šie klausimai būtų reglamentuojami IGMNTĮ projekte. IGMNTĮ projekte siūloma išsamiau ir aiškiau reglamentuoti ginčų nagrinėjimo procesą, kartu jį modifikuojant atsižvelgiant į numatomą platesnę Mokestinių ginčų komisijos kompetenciją.
Pirmiausia nustatomi reikalavimai skundo, paduodamo Mokestinių ginčų komisijai, formai ir turiniui, nustatomas reikalavimas surašyti skundą lietuvių kalba, nurodomi pateiktini skundo priedai ir kiti reikalavimai. Siūloma reglamentuoti skundo padavimo terminus ir tvarką – skundas galėtų būti paduodamas tiesiogiai Mokestinių ginčų komisijai arba per viešojo administravimo subjektą, kurio individualus administracinis aktas skundžiamas. Skundas galėtų būti pateikiamas šiais būdais: tiesiogiai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. IGMNTĮ projekte nustatomas naujas reglamentavimas dėl atsiliepimo į skundą pateikimo, jo išsiuntimo bylos šalims, galimybių Mokestinių ginčų komisijai sujungti bylas ar išskirti kai kuriuos reikalavimus į atskirą bylą (-as), nustatomos Mokestinių ginčų komisijos teisės gauti įrodymus, paaiškinimus, išvadas iš bylos šalių, valstybės ar savivaldybių institucijų, kitų asmenų, skirti ekspertizę ir kt. IGMNTĮ projekte apibrėžiamos bylos šalys bei nurodomi kiti asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą komisijoje. Bylos šalimis siūlomo naujo įstatymo kontekste būtų laikomi: pareiškėjas (skundą padavęs asmuo); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms ginčo sprendimas gali turėti įtakos). Ginčo sprendimo procese esant poreikiui, dalyvautų ir kiti asmenys – vertėjai, specialistai, ekspertai, liudytojai ir kt., kurie gali suteikti reikšmingos ginčui spręsti informacijos ar užtikrinti tinkamą procesą. Dėl jų dalyvavimo sprendimą priimtų Mokestinių ginčų komisija savo iniciatyva ar pagrįstu bylos šalies prašymu.
Bylos šalies įgaliotu atstovu Mokestinių ginčų komisijoje galėtų būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. IGMNTĮ projekte nustatomos bylos šalių teisės bei pareigos: teisė pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, susipažinti su bylos medžiaga ir kt.; suformuojamas atskiras skundo atsiėmimo ir atsisakymo institutas. Siūloma naujai formuoti nušalinimo institutą, kuris būtų taikomas ne tik Mokestinių ginčų komisijos nariams, bet ir iškilus klausimui dėl specialisto, eksperto, vertėjo ar posėdžio sekretoriaus nešališkumo. IGMNTĮ projekte siūloma reglamentuoti trečiųjų asmenų įtraukimo į ginčo nagrinėjimo ir pašalinimo iš jo tvarką, įtraukti nuostatas dėl ekspertų, specialistų ir kitų asmenų dalyvavimo nagrinėjant skundą, detaliai reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo atvejus, bylos nagrinėjimo atnaujinimo tvarką, bylos nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijos posėdyje eigą ir posėdžio fiksavimą, patikslinti netinkamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo sprendžiamosios dalies formuluotes ir reglamentuoti kitus ginčų nagrinėjimo proceso aspektus. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis ginčų dėl mokesčių nagrinėjimas, IGMNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę Mokestinių ginčų komisijai taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu. IGMNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimą, įsiteisėjimą ir vykdymą.
Bylos šalis turėtų teisę apskųsti teismui (ABTĮ nustatyta tvarka) ne tik Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, bet ir sprendimą atsisakyti priimti skundą nagrinėti ar nutraukti bylą, nes tokio pobūdžio sprendimai užkerta kelią tolesnei bylos eigai, taip pat būtų galimybė apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą skirti baudą už ginčų nagrinėjimo tvarkos pažeidimą. Neapskųstas sprendimas įsiteisėtų pasibaigus jo apskundimo terminui. Apskųstas sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas pirmosios instancijos teismo, įsiteisėtų pasibaigus pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio apskundimo terminui ir jo neapskundus. Apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, apskųstas sprendimas įsiteisėtų, jeigu jis nebūtų panaikintas apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Įsiteisėjęs Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, taip pat Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nutraukti bylą ginčo šalims pasirašius taikų susitarimą pagal MAĮ 71 straipsnį, turėtų būti įvykdytas per
Mokestinių ginčų komisijos nurodytą terminą. Neįvykdžius įsiteisėjusio Mokestinių ginčų komisijos sprendimo per įstatyme nustatytą terminą, sprendimas turėtų būti vykdomas mokesčių įstatymų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaip ir galiojančiame MAĮ, IGMNTĮ projekte numatoma galimybė bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kai jis nebuvo apskųstas teismui, procesą atnaujinti, konkrečiais įstatyme numatytais išskirtiniais atvejais.
Bylos atnaujinimo pagrindai iš esmės būtų tokie patys, kokie nustatyti galiojančiame reglamentavime (MAĮ 160 straipsnio 2 dalis), tačiau būtų detaliau reglamentuota proceso atnaujinimo procedūra: reikalavimas prašymą dėl proceso atnaujinimo Mokestinių ginčų komisijoje išnagrinėti per 30 darbo dienų, komisijos galimi sprendimai, jos teisė sustabdyti sprendimo, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo ar iki bus išnagrinėtas skundas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinių bylų teisenoje (ABTĮ, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme) terminai, skirti teismo ar administracinių ginčų komisijos procesiniams veiksmams atlikti paprastai skaičiuojami darbo dienomis, o terminai, skirti proceso dalyvių procesiniams veiksmams atlikti – kalendorinėmis dienomis, laikantis tokio paties principo, patikslinti ir terminai, kurie bus taikomi mokestinių ginčų nagrinėjimo procese. Pavyzdžiui, nustatoma, kad Mokestinių ginčų komisija sprendžia, ar skundas gali būti priimtas nagrinėti per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos (IGMNTĮ projekto 7 straipsnio 1 dalis), Mokestinių ginčų komisija turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo jo gavimo dienos (IGMNTĮ projekto 9 straipsnio 1 dalis), atsakovas, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo per 14 dienų nuo skundo (jo kopijos) gavimo turi teisę pateikti Mokestinių ginčų komisijai rašytinį atsiliepimą į skundą (IGMNTĮ projekto 5 straipsnio 6 dalis), Mokestinių ginčų komisija sprendimu pareiškėjui gali nustatyti 14 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo gavimo dienos, skundo trūkumams pašalinti (IGMNTĮ projekto 7 straipsnio 2 dalis) ir t. t. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymų projektus, darbo krūvis Mokestinių ginčų komisijai padidėtų iš viso apie 30 bylų. Į mokestinių ginčų komisijos kompetenciją papildomai patektų: 1) dėl Aplinkos mokesčių kylantys ginčai, kurie šiuo metu patenka tiesiai į teismą (2017 m. teismui buvo pateikta 18 tokių skundų, 2018 m. – 398, tačiau pastarasis skaičius nevertintinas kaip nuolatinis galimas bylų skaičius ateityje – tai buvo momentinis ginčų padaugėjimas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimo apskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą, taikomo 500 įmonių („Metrail“ byla)); 2) ginčai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento sprendimų, kurie patenka tiesiogiai į teismą dėl to, jog šiuo metu neprivaloma tokių ginčų nagrinėjimo tvarka Mokestinių ginčų komisijoje (vadovaujantis Mokestinių ginčų komisijos 2019 metų veiklos ataskaitos duomenimis, tokių skundų 2019 m. buvo 13). Numatomos teigiamos pasekmės:
1) ikiteisminė ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarka būtų išsamiai reglamentuota įstatyminiu lygmeniu, aiškesnė savo teises ginantiems asmenims, todėl būtų geriau užtikrinamos žmogaus (asmens) teisės ginčų nagrinėjimo procese bei didinamas visuomenės pasitikėjimas ikiteismine ginčų nagrinėjimo sistema. 2) būtų plačiau taikoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri yra paprastesnė ir greitesnė.
Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų ginčus ne tik dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento pagal MAĮ administruojamų mokesčių bet ir Aplinkos mokesčių, tikėtinas teismų darbo krūvio sumažėjimas apie 20 bylų, t. y. dėl daugiau kaip pusės ginčų, kurie būtų išsprendžiami Mokestinių ginčų komisijoje, skundai teismams jau nebūtų teikiami[1], o jei ir būtų teikiami, tokių bylų nagrinėjimas teismuose būtų paprastesnis, kokybiškesnis ir greitesnis, nes Mokestinių ginčų komisija jau būtų nustačiusi esmines ginčo faktines ir kitas aplinkybes. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas prisidės prie palankesnės verslui aplinkos kūrimo. Nauju teisiniu reguliavimu viename įstatyme nustatyta ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarka bus aiškesnė ginantiems savo teises asmenims. Ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri yra paprastesnė ir greitesnė, būtų taikoma įvairesniems ginčams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai nurodyti šio aiškinamojo rašto 11 punkte. 9. Ar įstatymų projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymus, turės būti keičiami Mokestinių ginčų komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo
Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“. Reiks pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus įstatymų projektus, Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos turės priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektai būtų įgyvendinami iš institucijoms skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Kaip jau minėta, darbo krūvis Mokestinių ginčų komisijai padidėtų nežymiai – iš viso apie 30 bylų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Mokesčiai, ikiteisminis ginčų nagrinėjimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Mokestinių ginčų komisijos turimi 2016–2019 m. duomenys rodo, kad daugiau 50 proc. Mokestinių ginčų komisijos sprendimų teismams neskundžiami, pavyzdžiui, vadovaujantis Mokestinių ginčų komisijos 2019 metų veiklos ataskaitos duomenimis, teismui neapskųstų sprendimų dalis sudarė 67 proc.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostatas, nes nėra aišku, kokia tvarka būtų nagrinėjami skundai, kurie iki įstatymo įsigaliojimo būtų paduoti tiesiogiai Komisijai. 2. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pašto įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina projekto 18 straipsnio 2 dalies žodį „paštui“ keisti formuluote „pašto paslaugos teikėjui“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Pašto įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje vartojama sąvoka pašto paslaugos teikimo vieta (pašto tinklo dalis, įskaitant viešai naudoti skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba pašto paslaugos teikėjo patalpose) ir šioje vietoje pašto siuntų siuntėjai gali pateikti siuntas pašto tinklui, o gavėjai – jas atsiimti, svarstytina, ar projektas neturėtų būti koreguojamas vartojant tikslesnes formuluotes vietoj žodžio „tiesiogiai“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte vartojant skirtingas formuluotes nei Pašto įstatyme gali kilti pagrįstų abejonių dėl jų turinio apibrėžties. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]