Lyginamasis variantas
REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 straipsnio PAKEITIMO
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į
įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2021 m. sausio 1 d. įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Zbignev Jedinskij
REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 straipsnio PAKEITIMO įstatymo projekto
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Projektas parengtas, siekiant išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenys apie juos nuo 2021 m. sausio 1 d. Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta. Esant tokiai situacijai dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma. Visuomenė turi žinoti, ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šią organizaciją, būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, kaip ta veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis. Projektu siekiama užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažui ir poveikiui jų sprendimams, kadangi dalis tokių asmenų užėmė ir iki šiol užima aukštas pareigas valstybės valdyme ir teismų struktūrose. Projekto iniciatorius – Seimo narys Zbignev Jedinskij
Projekto tikslas – išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenys apie juos nuo 2021 m. sausio 1 d. 3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Asmenys bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės.
Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai. 4) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo projektą būtų paskelbti visi – ir prisipažinę, ir neprisipažinę ir visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama. Ypač – prieš rinkimus. Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas iki šiol valstybei ir jos piliečiams kelia problemų. Dalis jų taip pat užimančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Nereikia
9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Nereikia
12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Nepareikalaus
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė LLRA-KŠS frakcijos Seimo narys Zbignev Jedinskij.
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,, išslaptinti“
16) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Zbignev Jedinskij
DĖL
2020-09-08
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – ir Liustracijos įstatymas) 8 straipsnio „Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai“ 1 dalį ir vietoj joje įtvirtintos nuostatos, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, nustatyti, jog ši informacija ir duomenys yra išslaptinami nuo 2021 m. sausio 1 d. Šis projektas yra identiškas įstatymo projektui Nr. XIIIP-1004, kurį Seimas atmetė 2017 m. rugsėjo 21 d. posėdyje projekto pateikimo metu, ir įstatymo projektui Nr. XIIIP-1966, kuris atmestas 2020 m. birželio
komiteto – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui atmesti šį projektą (papildomas komitetas – Seimo Žmogaus teisių komitetas taip pat nepritarė šiam projektui).[¹] Atsižvelgdami į tai, laikomės Teisės departamento 2017 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIIIP-1004 pareikštos pozicijos. Atsižvelgdami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. 102-P-14 „Dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr.
VIII-1436 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-4006(2)) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išdėstytą komiteto sprendimą, pažymime, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio jie yra savanoriškai prisipažinę Lietuvos valstybei, gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nuo pat Liustracijos įstatymo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) jame yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat yra įtvirtintos šios taisyklės išimtys, pagal kurias šie duomenys nelaikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija, jeigu juos pateikę asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apkaltinti padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais, arba jeigu buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo tam tikras šiame įstatyme nurodytas pareigas einantys ar į jas kandidatuojantys asmenys (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys).
Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nėra padarę nusikaltimų žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimų ir jeigu jie nepretenduos užimti įstatyme nurodytų pareigų.
d., Seimas sukonkretino Liustracijos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo įtvirtintą valstybės įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatydamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į įstatyme išvardytas pareigas. Darytina išvada, kad siūlomu priimti įstatymu, pagal kurį turėtų būti išslaptinta šiuo metu valstybės paslaptimi pripažinta informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kuri pagal 2015 m. įsigaliojusį įstatymą yra įslaptinta 75 metams, būtų paneigti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; tokio įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. 2. Projektas neatitinka teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių, todėl, jeigu į šios išvados 1 punkte išdėstytą pastabą nebūtų atsižvelgta, projektas turėtų būti taisomas teisės technikos aspektu, atsižvelgiant į Teisės departamento 2017 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje dėl identiško įstatymo projekto Nr. XIIIP-1004 pateiktas pastabas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] [1] Pastaba. Teikiamame projekte pakeista tik siūloma įstatymo įsigaliojimo ir užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktos informacijos ir duomenų apie juos išslaptinimo data: vietoj ankstesniuose projektuose siūlytų datų – 2018 m. sausio 1 d. ir 2019 m. sausio 1 d. – siūloma įrašyti 2021 m. sausio 1 d.