Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, Užimtumo
tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) siųsti į profesinį mokymą ar profesinę reabilitaciją, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje laikotarpiu, taip pat asmenys, kurie mokosi pataisos pareigūnų statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai) arba mokosi ar studijuoja statutinėje kolegijoje, nurodytoje Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai), arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnai), – jų mokymosi ir pratybų laikotarpiu valstybės lėšomis draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
STATUTO 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, ii skyriaus antrojo skirsnio, 25, 27, 29, 32, 35, 42, 53, 55, 59, 63, 66 straiPSnių ir priedo PAKEITIMO IR statuto PAPILDYMO 12¹, 19¹ IR 19²STRAIPSNIAIS ĮSTATYMo projekto, LIETUVOS
įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 1, 2, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, II skyriaus antrojo skirsnio, 25, 27, 29, 32, 35, 42, 53, 55, 59, 63, 66 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 12¹, 19¹ir 19²straipsniais įstatymo projektas (toliau – VTS projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės ir efektyvumo didinimas“ 2.2 krypties „Švietimo prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas“ 2.2.4 darbo „Darnaus profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės įtraukties didinimas“ 5 veiksmą
„Pakopinio vidaus tarnybos pareigūnų rengimo institucionalizavimas,
integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą“. VTS projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas vykdyti pakopinį vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau
VTS projekto uždaviniai:
1) sudaryti teisines prielaidas aukštojo mokslo kolegines pareigūnų rengimo studijas, orientuotas į praktinių įgūdžių suteikimą, organizuoti statutinėje kolegijoje;
2) užtikrinti pakopinį visų statutinių įstaigų, kurioms taikomas Vidaus tarnybos statutas (toliau – VTS), pareigūnų parengimą, integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, valstybės lėšomis pagal centrinių statutinių įstaigų poreikius atitinkančias programas;
3) reglamentuoti statutinės kolegijos statusą, finansavimą, valdymo organus, statutinės kolegijos direktoriaus ir pavaduotojų skyrimo tvarką bei kitas nuostatas, susijusias su statutinės kolegijos veikla ir joje vykdomomis studijomis;
4) įtvirtinti nuostatas, susijusias su būsimų pareigūnų rengimu statutinėje kolegijoje. Kartu su VTS projektu, siekiant užtikrinti pakopinį visų statutinių įstaigų, kurioms taikomas VTS, pareigūnų parengimą, integruojant profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą statutinėje kolegijoje, teikiami:
1) Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSAĮ projektas);
2) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PĮ projektas);
3) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MSĮ projektas);
4) Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28, 29, 36 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PMĮ projektas);
5) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSDĮ projektas);
6) Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – NADPLSDĮ projektas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. sausio
darbo grupė klausimams dėl VRM žinioje esančios statutinės kolegijos, kurioje būtų integruotas pakopinis viešojo saugumo personalo profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos, įsteigimo nagrinėti ir pasiūlymams bei reikalingiems teisės aktų projektams parengti. Teikiamus įstatymų projektus parengė VRM. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
nustatyta, kad pareigūnų pirminis profesinis mokymas vyksta statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas; atitinkamo ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu būsimi pareigūnai rengiami ir kitose švietimo įstaigose. Aukštojo mokslo pirmos pakopos koleginių studijų programų, skirtų pareigūnams rengti, nėra, nors šio lygio kompetencijos reikalingos daugiau kaip trečdaliui (apie 38 proc.) pareigūnų (8, 9 ir 10 pareigybių grupės), taip pat atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtinamus vis didesnius pareigūnams keliamus reikalavimus ir reikalingas kompetencijas. Šiuo metu statutinių įstaigų pareigūnai rengiami profesinėse policijos, pasieniečių ir ugniagesių gelbėtojų mokyklose; Muitinės mokymo centre, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Mokymo centre.
Aukštojo mokslo universitetinės pirmosios pakopos ir antrosios pakopos studijos daugiausia yra įgyvendinamos Mykolo Romerio universitete (socialinių mokslų, beveik vien tik teisės krypties, studijų programos). Viešojo saugumo sektoriaus statutinėms įstaigoms pareigūnus rengiančios visuomenės saugumo krypties aukštojo mokslo studijų programos yra per daug nutolusios nuo pareigūnų praktinės veiklos, statutinės įstaigos mažai gali daryti įtakos pareigūnų rengimo universitetinių programų turiniui, todėl baigęs aukštojo mokslo studijas pareigūnas iš karto negali efektyviai dirbti, bet dar turi mokytis darbo vietoje, kad įgytų reikiamų įgūdžių. Taip pat pažymėtina, kad, panaikinus aukštojo mokslo studijų tikslinį finansavimą, kuris sudarė galimybes finansuoti konkrečias studijų programas, pareigūnus rengiančios teisės krypties studijų programos (pvz.: teisė ir policijos veikla, teisė ir valstybės sienos apsauga ir kt.) dėl finansavimo konkuruoja su kitomis teisės krypties studijų programomis, todėl vidaus tarnybos sistemai reikalingas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius nėra patenkinamas. 2. VTS 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kursantams mokamos stipendijos, jų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. VTS 19 straipsnyje nustatyta, kad kursantų statusas, mokymosi sąlygos ir tvarka nustatomi statutinių profesinio mokymo įstaigų nuostatuose ir kituose teisės aktuose. Kursantai centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti pasitelkiami statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Kiekvienam kursantui sudaroma kursanto asmens byla. Kursanto asmens bylos turinį nustato ministras. 3.
centrines statutines įstaigas, vadovams ir vadovų pavaduotojams. 4. VSAĮ Nr. VIII-1666
Valstybės sienos apsaugos tarnyba rengia Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamas profesinio mokymo programas. 5. PĮ Nr. VIII-2048 2, 6, 19 ir 20 straipsniuose taip pat įtvirtintos nuostatos, susijusios su policijos pareigūnų rengimu. 6. PĮ Nr. VIII-2048 19 straipsnio
gali būti asmuo, įgijęs ne žemesnį negu aukštąjį universitetinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir socialinių mokslų srities magistro kvalifikacinį laipsnį arba baigęs teisės krypties vientisąsias studijas ir turintis ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį vidaus tarnybos sistemoje. 7. MSĮ nustatytos išimtys dėl šio įstatymo nuostatų taikymo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, kunigų seminarijoms. Analogiška išimtis taip pat turi būti nustatyta ir dėl šio įstatymo taikymo statutinei kolegijai. 8. PMĮ įtvirtintos nuostatos, susijusios su profesinio mokymo organizavimu vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose. 9. VSDĮ 6 straipsnio 5 dalyje ir NADPLSDĮ 5 straipsnio 6 punkte ir 6 straipsnio 2 bei 3 dalyse nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų draudimu draudžiami vidaus reikalų profesinių mokymo įstaigų kursantai. Statutinės kolegijos kursantų draudimas minėtuose įstatymuose taip pat turi būti nustatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
keičiamo VTS 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pareigūnų rengimas vyksta ne tik statutinėse profesinio mokymo įstaigose, bet ir statutinėje kolegijoje.
Siūlymas steigti statutinės įstaigos statusą turinčią kolegiją susijęs su šiomis priežastimis:
Statutinėje kolegijoje būtų galima palaipsniui sukoncentruoti (atkurti) Lietuvoje esantį mokslinį potencialą teisėsaugai labai svarbių specifinių mokslo disciplinų, kurių įprastose aukštosiose mokyklose tiesiog nėra (pvz.: kriminalistikos, kriminalinės žvalgybos psichologijos ir taktikos, asmens bei turto saugos, kibernetinio saugumo, kriminologijos ir kt.);
Teisingumo ir visuomenės saugumo ministerija, ir t. t.
Pažymėtina, kad įsteigus statutinę kolegiją bus pasiekta šių teigiamų rezultatų:
kolegijos taryboje priimant sprendimus dėl pareigūnų rengimo;
Siūloma nustatyti, kad į statutinę kolegiją priimami asmenys, turintys ministro nustatyta tvarka išduotą siuntimą, dalyvavę statutinės kolegijos atliekamoje atrankoje ir jos metu atrinkti mokytis bei pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, taip pat asmenys, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus statutinėje kolegijoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Taip pat statutinėje kolegijoje pagal profesinio mokymo, trumpųjų ir koleginių studijų programas galėtų studijuoti ir pareigūnai, jų studijos vyktų ištęstine studijų forma. 3. VTS projekte siūloma visas nuostatas, susijusias su kursantais, išdėstyti naujame 19² straipsnyje. Pažymėtina, kad kursantai ir šiuo metu yra aprūpinami bendrabučiais, tačiau tai nėra įtvirtinta VTS. Siekiant visas kursantų socialines garantijas nustatyti įstatymu, siūloma VTS papildyti nuostata, kad kursantams ministro (atitinkamai finansų, teisingumo ar vidaus reikalų ministro) nustatyta tvarka suteikiama gyvenamoji patalpa (bendrabučiuose). 4. VTS projekto 12 straipsniu siūloma VTS papildyti nauju 19¹ straipsniu, kuriame reglamentuojamas statutinės kolegijos statusas, finansavimas, valdymo organai, statutinės kolegijos direktoriaus ir pavaduotojų skyrimo tvarka bei kitos nuostatos, susijusios su statutinės kolegijos veikla ir joje vykdomomis studijomis. Pažymėtina, kad statutinės kolegijos paskirtis, organizacinė sąranga ir studijų organizavimas suponuoja šios specialios aukštosios mokyklos ypatumą – profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų modelis padės užtikrinti kursantų mokymosi ir statutinės valstybės tarnybos sinergiją, studijų statutinėje kolegijoje metu bus derinamos akademinės laisvės ir statutinė drausmė. Atsižvelgiant į tai, VTS siūloma sudaryti teisines prielaidas statutinės kolegijos direktoriaus pareigas eiti ne tik jau tarnaujantiems pareigūnams, bet ir asmenims, turintiems akademinės patirties ir laimėjusiems atranką.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Aukštųjų mokyklų autonomijos institutas išsamiai atskleistas Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnyje ir apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Statutinė kolegija yra netipinė valstybinė aukštoji mokykla, kurioje bus rengiami būsimi vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Ji steigiama siekiant užtikrinti tinkamą vidaus tarnybos sistemos pareigūnų parengimą. Tačiau statutinės kolegijos autonomiją galima užtikrinti, kai ji kartu būtų ir statutine įstaiga, tik tinkamai reglamentuojant esminius klausimus, susijusius su statutinės kolegijos autonomija. Siekiant užtikrinti statutinės kolegijos autonomijos instituto realizavimą, VTS projekto 19¹ straipsniu siūloma nustatyti, kad statutinei kolegijai vadovauja vienasmenis valdymo organas – statutinės kolegijos direktorius, kuris skiriamas atrankos būdu. Taip pat statutinėje kolegijoje sudaromi kolegialūs valdymo organai – taryba ir akademinė taryba, kurių funkcijos ir sudarymo tvarka bus nustatomi statutinės kolegijos statute. Mokslo ir studijų įstatyme nustatytos esminės kolegijos tarybos ir akademinės tarybos funkcijos ir sudarymo tvarkos nuostatos, užtikrinančios aukštosios mokyklos autonomiją, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra aukštosios mokyklos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
To paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas, todėl statutinės kolegijos akademinė taryba bus akademinę autonomiją užtikrinanti institucija. Kaip kitų aukštųjų mokyklų tarybos yra sudaromos iš darbdavių ir visuomenės atstovų, taip ir statutinės kolegijos taryba turėtų būti sudaryta iš centrinių statutinių įstaigų vadovybės atstovų, vieno universiteto ir vienos (nestatutinės) kolegijos atstovo. Statutinės kolegijos direktorius turėtų tarybai pateikti programą ir visos savo kadencijos ataskaitą, o ministrui atsiskaitytų kasmet už biudžetą ir metų veiklos rezultatus. Tai statutinei kolegijai padės užtikrinti (strateginio) valdymo autonomiją ir nepriklausyti nuo vykdomosios valdžios (ministro), apribos išorinės valdžios įtaką, bet neleis nukrypti nuo statutinių įstaigų tikslų ir poreikių. O statutinės kolegijos direktorius, kaip ir bet kurio universiteto rektorius ar kolegijos direktorius, atliktų vienasmenio valdymo organo funkcijas. Akademinė taryba turi užtikrinti akademinę autonomiją, kuri pirmiausiai pasireiškia studijų turinio nustatymo, studijų programų rengimo, taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros laisve. Taip pat akademinė autonomija yra siejama su akademinio personalo atranka ir vertinimu. Akademinę tarybą turės sudaryti statutinės kolegijos akademinio personalo atstovai, taip pat gali būti administracijos ir centrinių statutinių įstaigų deleguoti atstovai, studentų (kursantų) atstovai.
Akademinė taryba nustatytų studijų organizavimo tvarką, tvirtintų studijų programas (atsižvelgusi į atitinkamos studijų krypties aprašo reikalavimus), tvirtintų konkursų eiti akademinio personalo pareigybes rezultatus ir teiktų pasiūlymus direktoriui dėl jų skyrimo į pareigas, atliktų kitas statutinės kolegijos statute nustatytas funkcijas. VTS projekto 19¹ straipsniu siūloma nustatyti, kad statutinės kolegijos struktūrą tvirtina statutinės kolegijos direktorius, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Tai padės užtikrinti statutinės kolegijos administracinę laisvę, o vidaus reikalų ministras galės nepritarti siūlomai statutinės kolegijos struktūrai tik esant pagrindui. VTS projekto 19¹ straipsniu siūloma nustatyti, kad aukštojo mokslo studijos statutinėje kolegijoje tiek, kiek nereglamentuota šiame statute, organizuojamos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, todėl, rengiant ir priimant statutinės kolegijos statutą ir nustatant jos tarybos ir akademinės tarybos funkcijas ir sudarymo tvarką, reguliuojant kitus klausimus, bus užtikrinama statutinės kolegijos, kaip aukštosios mokyklos, autonomija. Statutinės kolegijos statutas rengimo metu bus derinamas su suinteresuotomis institucijomis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija. 5. Vadovaujantis VTS 2 straipsnio 5 dalimi, pareigūnų rotacija
Statutinės kolegijos direktoriaus pareigybę siūloma priskirti 1 pareigybių grupei, o direktoriaus pavaduotojo – 2 pareigybių grupei, kaip yra priskirtos ir centrinių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareigybės. Atsižvelgiant į tai, VTS projekto
rotacija statutinės kolegijos vadovui ir pavaduotojams, kaip yra nustatyta ir centrinių statutinių įstaigų vadovams ir pavaduotojams, netaikoma. 6. Atsižvelgiant į tai, kad statutinė kolegija, kaip ir centrinės statutinės įstaigos, bus VRM pavaldi statutinė įstaiga, numatant į ją palaipsniui integruoti (prijungti) šiuo metu statutinių įstaigų pareigūnus rengiančias vidaus reikalų, finansų ir teisingumo ministro valdymo srityse veikiančias profesinio mokymo įstaigas, taip pat, atsižvelgiant į šios statutinės įstaigos specifinę veiklą – vykdyti viešojo saugumo sektoriaus pareigūnų rengimą iki VI lygio (profesinio bakalauro) kvalifikacijos, taip pat vykdyti akademinę veiklą, siūloma VTS priede statutinės kolegijos direktoriaus pareigybę priskirti 1 pareigybių grupei, o statutinės kolegijos direktoriaus pavaduotojo pareigybę – 2 pareigybių grupei. 7. VTS projekte yra ir kitų techninio pobūdžio pakeitimų, susijusių su būsimų pareigūnų rengimu statutinėje kolegijoje: kursanto sąvokos, nuostatų dėl siuntimų išdavimo, sutarčių dėl stojimo į vidaus tarnybą sudarymo, kompensacijų kursanto mirties ar sužalojimo atvejais ir kt. tikslinimas. 8.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pasieniečių mokykla ir Policijos departamentui prie VRM pavaldi Lietuvos policijos mokykla, VSAĮ projekte ir PĮ projekte siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su būsimų pareigūnų rengimu. 9. Pažymėtina, kad MSĮ ir jo įgyvendinamajame teisės akte (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. V-1075 „Dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“) yra nustatytos studijų kryptys, o ne sritys, taip pat teisė nebėra socialinių mokslų studijų kryptis, bet yra atskira teisės studijų kryptis. Atsižvelgiant į tai, PĮ projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma tikslinti policijos generaliniam komisarui keliamus išsilavinimo reikalavimus. 10. MSĮ projekte siūloma nustatyti išimtį dėl šio įstatymo nuostatų taikymo statutinei kolegijai – šio įstatymo nuostatos statutinei kolegijai bus taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja VTS ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. 11. PMĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su profesinio mokymo organizavimu statutinėje kolegijoje. 12. Pagal VTS projekto 2 straipsnio 2 dalį kursantais bus laikomi ne tik asmenys, kurie mokosi statutinėse profesinio mokymo įstaigose, bet ir asmenys, kurie mokosi statutinėje kolegijoje. VTS 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kursantai NADPLSDĮ nustatyta tvarka yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl, atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti statutinėje kolegijoje besimokančių kursantų lygiateisiškumą, VSDĮ projekte ir NADPLSDĮ projekte siūloma nustatyti, kad nelaimingų atsitikimų draudimu draudžiami ir statutinės kolegijos kursantai.
Atsižvelgiant į tai, kad kursantų mokymasis statutinėje kolegijoje pagal profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas bus vykdomos ne anksčiau kaip nuo 2021 m. sausio 1 d., siūloma minėtų įstatymų įsigaliojimą nustatyti 2021 m. sausio 1 d. 13. Statutinę kolegiją planuojama steigti ir jos veiklą pradėti Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) patalpose (Mastaičiuose, Kauno r.), o LPM taptų statutinės kolegijos filialu, kuriame vykdomas būsimų policijos pareigūnų rengimas pagal profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas ir pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas. Tuo tikslu bus reorganizuojama LPM prijungimo prie statutinės kolegijos būdu. Šiame etape prie statutinės kolegijos taip pat bus prijungiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pasieniečių mokykla (toliau – VSAT PM) ir taps kitu statutinės kolegijos filialu, skirtu pasienio pareigūnams rengti. Atsižvelgus į tai, kad VSAT PM yra VSAT prie VRM struktūrinis padalinys, VSAT PM nebus reorganizuojama, tačiau, įsteigus statutinės kolegijos filialą, ten bus įdarbinti VSAT PM darbuotojai, statutinės kolegijos filialui perduodamos VSAT PM lėšos, patalpos ir kitas turtas. Muitinės mokymo centras ir Kalėjimų departamento (toliau – KD) Mokymo centras prie statutinės kolegijos bus jungiami vėlesniame etape – 2021 metais. Atsižvelgus į žinybinės kolegijos steigimo veiksmų plane nurodytus veiksmus ir jų atlikimo terminus, tikslinga statutinei kolegijai pradėti vykdyti profesinį mokymą nuo 2021 m. sausio 1 d. Todėl siūloma, kad VTS, MSĮ ir PMĮ pakeitimai įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d.
Tuomet, įsigaliojus VTS, 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. būtų įsteigiama statutinė kolegija ir pradedamas LPM reorganizavimas prijungimo prie statutinės kolegijos būdu. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. būtų užbaigtas LPM reorganizavimas, atnaujinta licencija statutinei kolegijai vykdyti Policininko modulinę profesinio mokymo programą, Pasieniečio modulinę profesinio mokymo programą, atliekami kiti reikalingi veiksmai. Statutinė kolegija profesinį mokymą pagal įgytas licencijas statutinės kolegijos filiale pradėtų vykdyti nuo 2021 m. sausio 1 d., todėl siūloma, kad PĮ, VSAĮ, VSDĮ ir NADPLSDĮ nuostatos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Detalesni statutinės kolegijos steigimo veiksmai ir jų terminai pateikiami statutinės kolegijos steigimo veiksmų plane ir Žinybinės kolegijos veikimo ir finansavimo koncepcijoje (pridedama). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami įstatymų rezultatai aptarti 4 punkte, taip pat kartu teikiamoje Statutinės kolegijos veikimo ir finansavimo koncepcijoje. Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atliktas VTS projekto antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizikos nenustatyta. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų, naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nenustatoma. Įstatymų projektais patikslinamos
aktų nustatyta tvarka yra aprobuotos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
d.:
reikės:
statutinę kolegiją; 1.1.2. pakeisti LRV 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. kovo 12 d. įsakymą Nr.
1V-200 „Dėl Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus vidaus reikalų ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose sąrašo patvirtinimo“. 2. Pritarus įstatymų projektams, atsižvelgus į tai, kad kursantų mokymasis statutinėje kolegijoje bus vykdomos ne anksčiau kaip nuo 2021 m. sausio 1 d., iki 2020 m. gruodžio 31 d.: 2.1. LRV reikės:
profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“; 2.1.2. pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“; 2.1.3. pakeisti LRV 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“; 2.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui reikės pakeisti:
Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. įsakymą Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“;
vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1V- 645 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“; 2.3.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui reikės patvirtinti:
mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir studijuoti pagal trumpųjų ir koleginių studijų programas, taip pat įvadinio mokymo kursų programas sąlygas;
pasitelkimo statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti sąlygas ir tvarką, suderintą su teisingumo ir finansų ministrais. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 2020 m. reikės 268,4 tūkst. eurų statutinės kolegijos veiklos pradžiai užtikrinti (12 pareigybių išlaikyti), siekiant kartu su LPM ir VSAT PM organizuoti šių mokyklų prijungimą prie statutinės kolegijos, parengti dokumentus ir kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ŠMSM) dėl licencijų statutinei kolegijai policijos ir pasienių pareigūnų rengimo profesinio mokymo programoms gauti, pasirengti kolegijos akreditavimui, pradėti rengti kolegines programas ir kt. Šios lėšos statutinei kolegijai bus skirtos perskirstant lėšas iš VRM pavaldžių statutinių įstaigų. 2021 metais statutinei kolegijai reikės 434 tūkst. eurų (iš jų 372 tūkst. eurų skirti 12 pareigybių darbo užmokesčiui finansuoti, 5,5 tūkst. eurų – socialinio draudimo įmokoms, 56,5 tūkst. eurų – darbo vietoms išlaikyti). Šios lėšos statutinei kolegijai taip pat bus skirtos perskirstant lėšas iš VRM pavaldžių statutinių įstaigų. Taip pat reikės lėšų aukštojo mokslo koleginėms studijoms vykdyti.
Šias reikalingas lėšas reikės perskirstyti iš valstybės biudžeto aukštojo mokslo studijoms skiriamų lėšų ir skirti jas statutinės kolegijos vykdomoms aukštojo mokslo (koleginėms) studijoms finansuoti: 2021 m. – 322 tūkst. eurų (115 studijų vietų, iš jų 85 visuomenės saugumo ir 30 teisės krypties studijų vietoms); 2022 m. – 415 tūkst. eurų (165 studijų vietoms, iš jų 95 visuomenės saugumo ir 70 teisės krypties studijų vietoms). Įvertinus numatomą lėšų perskirstymą 2021 m. (iš VRM pavaldžių statutinių įstaigų ir iš valstybės biudžeto aukštojo mokslo studijoms skiriamų lėšų), papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis 2021 m. sudaro 473 tūkst. eurų, iš jų:
1) leidimui statutinei kolegijai vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiką, studijų programoms rengti, profesinio mokymo įstaigų prijungimui koordinuoti (papildomoms 5 pareigybėms išlaikyti) – 191 tūkst. eurų (iš jų darbo užmokesčiui – 153 tūkst. eurų, socialinio draudimo įmokoms – 2,3 tūkst. eurų, darbo vietoms įrengti – 13 tūkst. eurų, darbo vietoms išlaikyti – 22,7 tūkst. eurų);
2) kursantų stipendijoms – 102 tūkst. eurų
5) kursantų uniformoms – 180 tūkst. eurų – 115 koleginių studijų kursantų (po 1 tūkst. 200 eurų) ir 60 profesinio mokymo (muitinės) kursantų (po 700 eurų). Kitos statutinės kolegijos išlaidos veiklos pradžiai bus finansuojamos optimizavus statutinių profesinio mokymo įstaigų biudžetus, turtą ir žmogiškuosius išteklius. 2021 m. lėšų poreikis 115 koleginių studijų kursantų ir 60 profesinio mokymo (muitinės) kursantų stipendijoms skaičiuojamos tik nuo mokslo metų pradžios, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo iki gruodžio mėn., dėl to poreikis mažesnis.
poreikis skaičiuojamas jau ne tik profesinio mokymo programų ir I kurso, bet ir II kurso kursantams, o 2023 m. – ne tik profesinio mokymo programų, I ir II kurso, bet ir III kurso kursantams. Atsižvelgus į 2021 m. papildomas išlaidas, analogiškoms išlaidoms 2022 m. iš viso reikės 799 tūkst. eurų, tačiau, 2021 m. skyrus reikiamas lėšas, papildomų lėšų poreikis 2022 m. bus tik 326 tūkst. eurų. Lėšų poreikis analogiškoms išlaidoms 2023 m. iš viso sudaro 1 085 tūkst. eurų, tačiau, 2021 ir 2022 m. skyrus reikiamas lėšas, papildomų lėšų poreikis 2023 m. bus tik 286 tūkst. eurų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „vidaus tarnyba“, „pareigūnas“, „policija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Priėmus Lietuvos Respublikos Seime įregistruotą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 31¹, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 29¹ ir 33¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4647 anksčiau, nei teikiami šie įstatymų projektai, turės būti tikslinamos atitinkamos VTS projekto nuostatos.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalyje vartojama naujai steigiamos biudžetinės įstaigos – statutinės kolegijos – pavadinimas. Pažymėtina, kad ši kolegija bus vienintelė tokia, ji išsiskirs tiek ir iš kitų statutinių įstaigų, tiek ir iš kitų aukštųjų mokyklų - kolegijų grupės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šios aukštosios mokyklos pavadinimą, kaip tikrinį daiktavardį, keičiamame įstatyme nereikėtų rašyti iš didžiosios raidės, taip ją individualizuojant. Atitinkamai reikėtų braukti perteklinius žodžius „nurodytoje Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute”. 2. Nėra aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (kaip numatytas projekto 2 straipsnio 2 dalyje), nes paties projekto nuostatos jokių poįstatyminių teisės aktų, kurie būtų būtini įstatymo įgyvendinimui, nenumato. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PROJEKTO NR. xiiip-4896 2020-06-17
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuro darbuotojai: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Malukienė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-011 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalyje vartojama naujai steigiamos biudžetinės įstaigos – statutinės kolegijos – pavadinimas. Pažymėtina, kad ši kolegija bus vienintelė tokia, ji išsiskirs tiek ir iš kitų statutinių įstaigų, tiek ir iš kitų aukštųjų mokyklų - kolegijų grupės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šios aukštosios mokyklos pavadinimą, kaip tikrinį daiktavardį, keičiamame įstatyme nereikėtų rašyti iš didžiosios raidės, taip ją individualizuojant. Atitinkamai reikėtų braukti perteklinius žodžius „nurodytoje Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute”. Pritarti. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Nėra aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (kaip numatytas projekto 2 straipsnio 2 dalyje), nes paties projekto nuostatos jokių poįstatyminių teisės aktų, kurie būtų būtini įstatymo įgyvendinimui, nenumato. Nepritarti. Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Diana Jonėnienė