1945 Įstatymo projektas Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Ekonomikos komitetas XIIIP-4530(2) 2020-06-10 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Aiškinamasis raštas

2020-02-25 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

INOVACIJŲ SKATINIMO FONDO

ĮSTATYMO PROJEKTO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ĮSTATYMO

NR. XIII-1414 14 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys:

1. Inovacijų

skatinimo fondo (toliau – Fondas) sukūrimas, parengiant Inovacijų skatinimo fondo įstatymą (toliau – ISFĮ), yra numatytas Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme (toliau – TIĮ). TIĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2020 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektą (toliau – Projektas). Projekto priėmimu taip pat įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.1.3 darbo „Motyvacinės sistemos įmonėms investuoti į MTEP[1] sukūrimas“ 2 dalies „Viešųjų lėšų reinvestavimo MTI[2] srityje tvarkos nustatymas ir taikymas“ užduotis. Viešųjų lėšų reinvestavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityse tvarkos nustatymas, parengiant Projektą, taip pat padeda įgyvendinti valstybės vykdomos inovacijų reformos projekto „Inovacijų sistemos sąrangos pertvarka bei įrodymais grįsto inovacijų strategijos valdymo modelio kūrimas /diegimas“ gairę „Nustatyta viešųjų lėšų reinvestavimo technologijų ir inovacijų srityje tvarka, parengiant Inovacijų skatinimo fondo (ISFĮ) įstatymą“. Įstatymu reglamentuoti skatinamąjį finansavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse iš tiesų yra svarbu, nes šių sričių plėtra valstybės raidai, konkurencingumui ir kartu visuomenės gerovei yra labai reikšminga. Mokslo, technologijų ir inovacijų sritys yra priskiriamos prie Nacionalinės pažangos plano 2021–2030 m. projekte nustatomų horizontalių prioritetų.

Įgyvendinant Seimo nutarimą dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo (Seimas, 2016[3]) ir Seimo rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (Seimas, 2018[4]), į inovacijų politiką turi būti įtrauktos visos valstybės politikos kryptys, inovacijos turi būti kuriamos ir diegiamos, taip pat ir skatinamos, kaip horizontalusis valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo prioritetas. 2. ISFĮ siekiama sudaryti ilgalaikes prielaidas subjektų, vykdančių fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtra, ir (arba) inovacinę veiklą (toliau – subjektai), efektyviam skatinamajam finansavimui užtikrinti. Siekiant spręsti valstybei aktualią, nepakankamų, netolygių srautų, netvarių, neoptimalių, neefektyvių ir labai priklausomų nuo Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšų, investicijų į MTEP ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklų plėtrą,problemą.Skiriant santykinai didesnį viešąjį finansavimą efektyvesnėms už neatlygintinas subsidijas skatinamosioms finansinėms priemonėms5 (rizikos kapitalo investicijos į įmonių kapitalą, paskolos, garantijos ir kt., toliau – ir SFP) įgyvendinti. Taip pat Fonde, telkiant visų asignavimų valdytojų lėšas, skirtas subjektų MTEPI veikloms SFP bei dotacijomis ir (ar) subsidijomis, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo, skatinti. 2.1. MTEP veiklos finansavimo ir investicijų į technologijų ir inovacijų plėtrą nepakankamumas. Europos Komisijos 2019 m. semestro Lietuvai skirtoje ataskaitoje pažymima, kad „investicijos į MTEP nesiekia ES vidurkio ir vis dar labai priklauso nuo ESI fondų. 2017 m. visos MTEP investicijos sudarė tik 0,9 % BVP, palyginti su 2,1 % ES vidurkiu, ir gerokai atsiliko nuo 2020 m. pasiektino 1,9 % tikslo.

Didžiąją MTEP investicijų dalį, 0,6 % BVP, sudarė viešosios investicijos, daugiausia finansuojamos iš ES lėšų. Privačiosios MTEP investicijos pasiekė tik 0,3 % BVP, tai yra penktadalis ES vidurkio ir vienas iš mažiausių privačiųjų investicijų ES lygio rodiklių.“6 Pagal išlaidų MTEP veikloms verslo sektoriuje BVP dalį tarp 28 ES šalių Lietuva yra 4-a nuo galo – lenkia tik Latviją, Kiprą ir Rumuniją7. 2017 m. duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui tenkančios verslo sektoriaus išlaidos MTEP buvo beveik 10 kartų mažesnės nei ES vidurkis (atitinkamai 46 Eur ir 409 Eur)8. Finansų ministerijos užsakytos studijos „Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos“ 2019 m. įmonių „ESTEP“ ir „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – PwC) pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad „MTEP veiklos finansavimas Lietuvoje nėra pakankamas“ ir kad „stokojama tiek tvarių viešojo sektoriaus investicijų, tiek pakankamo privataus sektoriaus finansavimo“; pažymima, kad Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 m. padidinti išlaidas MTEP iki 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių 0,9 proc. sudarytų verslo išlaidos, tačiau naujausi turimi išlaidų MTEP duomenys rodo, kad „bus sudėtinga pasiekti užsibrėžtus tikslus“9 (2018 m. bendrosios Lietuvos MTEP išlaidos sudarė 0,88 proc. BVP10). Europos Komisijos 2019 m. semestro Lietuvai skirtoje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „privačiosios investicijos į MTEP yra vienos mažiausių ES“11, kad šalies „ekonomikai reikalingos papildomos investicijos į inovacijas“12 ir kad didesnės investicijos į inovatyvias mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ) padėtų joms pereiti prie aukštųjų technologijų ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo13. 2019 m. rugsėjo–spalio mėn.

2019 m. rugsėjo–spalio mėn. Vyriausybės strateginės

analizės centras kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, EIM) atliko inovacijų skleidimo trukdžių analizę14, kurioje buvo apibendrinti 2017–2019 metų laikotarpiu tarptautinių institucijų ir Lietuvos ekspertų atlikti tyrimai, vertinimai, pastabos ir rekomendacijos. Šioje analizėje konstatuojamas

„pakankamo ir tvaraus inovacijų finansavimo srauto nebuvimas (netolygus

finansavimas)“ ir pažymima, kad „MTEP veiklos finansavimas Lietuvoje nėra pakankamas“; cituojama ES Tarybos rekomendacijoje Lietuvai 2019 m. pateikta išvada, kad „reikia didesnių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma privačiajame sektoriuje. Tai padidintų našumą, kuris, nors pastaruoju metu ir didėja, tebėra gerokai žemesnis už Sąjungos lygį.“15

2.2. MTEPI veiklų

verslo sektoriuje finansavimo priklausomybė nuo ES fondų lėšų. 2019 m. Europos semestro ataskaitoje Lietuvai pažymima, kad „investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (MTEPI) nesiekia ES vidurkio ir vis dar labai priklauso nuo ESI fondų.“16 Finansų ministerijos užsakymu atlikto Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 metų vertinimo ataskaitoje pažymima, kad „investicijų į MTEPI sritį dydį daugiausiai lėmė Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšos.“17 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu

2019 m. UAB „Visionary Analytics“ atlikto 2014–2020 m. ES fondų investicijų

veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ poveikio vertinimo ataskaitoje pažymima, kad skiriant ateinančio 2021–2027 m.

ES finansinio laikotarpio MTEPI18 skatinimo priemones būtina atsižvelgti į galimybes mažinti priklausomybę nuo ESIF lėšų, atsižvelgiant į mažėjantį finansavimo intensyvumą ir didelę ES investicinių fondų finansuojamų verslo MTEPI projektų administravimo naštą19; „mažinti priklausomybę nuo ES struktūrinių fondų subsidijų, pereinant prie finansinių priemonių ir reinvestuojamų lėšų“; „svarbu didinti grįžtančių ir reinvestuojamų lėšų apimtis ir didesnę dalį inovacijų politikos finansuoti kitais finansiniais instrumentais, o ne subsidijomis“; „užtikrinti finansavimo tvarumą per grįžtančias ir reinvestuojamas lėšas bei sumažinti ES struktūrinių fondų administravimo sistemos lemiamą aukštą administracinę naštą“; nurodoma, kad „numatoma įkurti Inovacijų skatinimo fondą (ES lėšos, nacionalinės lėšos, grįžtančiosios lėšos iš finansinių priemonių), leisiantį užtikrinti tęstinį valstybės finansavimą inovacijoms“; siekiant didinti verslo investicijų į MTEP mastą vien ES fondų priemonių nepakanka20.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, MTEP veiklos verslo sektoriuje iki šiol buvo finansuojamos naudojant daugiausia ES struktūrinės paramos lėšas, tiesioginių valstybės biudžeto asignavimų nebuvo skiriama:21 MTEP išlaidos verslo sektoriuje 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Iš viso išlaidų mln. eurų, iš jų pagal finansavimo šaltinius: 84,6 116,3 106,7 114,6 139,5 148,8 Verslo lėšos 53,1 88,1 77,3 100,5 112,5 112,7 Valdžios lėšos, iš jų tiesioginiai valstybės biudžeto asignavimai 2,4 2,1 2,4 1,7 - 1,7 - 2,8 Aukštojo mokslo lėšos 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Ne pelno institucijų lėšos 2,0 0,3 0,4 0,0 0,0 0,0 Užsienio lėšos (daugiausia ES) 27,0 25,7 26,5 12,3 25,1 33,1 Iš viso MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP, % 0,24 0,32 0,29 0,30 0,33 0,33 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014–2016 m. valstybės biudžeto lėšos padėjo vykdyti inovacinę veiklą tik 5,7 proc. technologines inovacijas įdiegusių įmonių, t. y. tik 0,37 proc. visų šalies įmonių, daugiausia lėšų skirta naujai įrangai pirkti; palyginti su 2012–2014 m., valstybės biudžeto paramą gavusių tokių įmonių dalis sumažėjo 4,7 procentinio punkto22.

EIM duomenimis, 2014–2020 m. ES investicijų iki 2019 m. pradžios pagal EIM administruojamas priemones – bendrai MTEPI, verslo, energetikos, turizmo ir žmogiškųjų išteklių plėtros srityse – pasirašytų sutarčių dėl lėšų panaudojimo vertė sudarė iš viso 609,9 mln. eurų, o buvo išmokėta 252,8 mln. eurų; iš jų MTEPI plėtrai sudaryta 170,6 mln. eurų vertės sutarčių – 28 proc. visose minėtose srityse sudarytų sutarčių vertės, o išmokėta 54,9 mln. eurų – 21,7 proc. visose minėtose srityse išmokėtų lėšų.

Minėtoje PwC

2019 m. atliktoje MTI finansavimo vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad „MTI sričiai aktualu

ne tik skiriamo finansavimo pakankamumas, bet ir jo tolygumo užtikrinimas, tačiau ES SF23 finansavimas (statistikos tikslais laikomas užsienio finansavimu) šiai sričiai stipriai svyruoja ir daro ženklią neigiamą įtaką MTEP veiklos planavimui tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose“. Ataskaitoje pateikiami duomenys rodo, kad kasmetinės MTEP išlaidų sumos iš ES lėšų 2007–2013 m. laikotarpiu buvo labai netolygios, svyravo nuo 29,1 iki 123,3 mln. eurų, o 2014–2017 m. nuo 62,9 iki 133,9 mln. eurų24. Tai matoma iš Lietuvos statistikos departamento duomenų.

Bendrosios MTEP išlaidos pagal finansavimo šaltinius:25 Bendrosios MTEP išlaidos 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Iš viso, mln. eurų, iš jų pagal finansavimo šaltinius: 332,4 376,8 389,7 327,6 378,9 396,8 Verslo lėšos 91,3 123,3 111,2 127,7 134,2 132,8 Valdžios lėšos 114,9 124,7 137,7 128,4 137,8 138,1 Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos 0,4 0,6 5,7 8,0 13,8 13,9 Ne pelno institucijų lėšos 2,5 0,7 1,2 0,7 0,5 0,6 Užsienio lėšos (daugiausia ES) 123,3 127,5 133,9 62,9 92,6 111,4 Bendrosios MTEP išlaidos, palyginti su BVP, % 0,95 1,03 1,04 0,85 0,90 0,88 Ekspertai rekomenduoja, skatinant verslo MTEPI veiklas, mažinti priklausomybę nuo ES investicinių lėšų, atsižvelgiant į mažėjantį finansavimo intensyvumą ir didelę tokiomis lėšomis finansuojamų verslo MTEPI projektų administravimo naštą, ir pažymi, kad „priklausomybės nuo ES fondų mažinimo strategija (angl. exit-strategy) turėtų svarbias implikacijas ES struktūrinių fondų administravimo ir paslaugų verslui sistemai, kuri šiuo metu daugiausia yra pritaikyta SF priemonėms administruoti, o ne teikti paslaugas verslui“; ir kad „inovacijos šiuo metu daugiausia skatinamos ES fondų subsidijų lėšomis. ES fondų lėšos Lietuvai artimiausiu metu mažės, o ilgesnėje perspektyvoje apskritai inovacijoms gali būti neskiriamos.

Dėl šių priežasčių ypač svarbu mažinti priklausomybę nuo ES fondų lėšų.“26 Finansų ministerijos užsakymu konsultantų atliekamo verslo finansavimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinio poreikio vertinimo preliminariose išvadose (pateiktose 2019 m. spalio 25 d.), vertinant MTEPI veiklų finansavimo situaciją Lietuvoje, nurodoma, kad bankai neinvestuoja į MTEPI veiklas, laikydami tai rizikos kapitalo sritimi; rizikos kapitalas labai retai investuojamas į MTEPI veiklą, kadangi tai yra per daug rizikinga27; rinkos dalyviai palaiko valstybės siekį sukurti inovacijų skatinimo fondą ir pritraukti dalį privataus kapitalo inovatyviam verslui Lietuvoje vystyti. 2.3. Finansavimo trūkumas inovatyvaus verslo pradžiai ir plėtrai bei inovacijoms diegti rinkoje. Daugelio Lietuvos ir užsienio ekspertų vertinimais, rinkoje trūksta skatinamojo finansavimo (rizikos kapitalo, paskolų, garantijų) inovatyviems, tačiau įprastai pasižymintiems didesne rizika verslo projektams, ypač dėl jų neapibrėžtumo pradiniuose ir ankstyvuosiuose etapuose, taip pat dėl jų dažnai ilgos – 7 metų ir ilgesnės

• įgyvendinimo trukmės, taip pat naujų produktų diegimo rinkoje etape. Minėtoje PwC 2019 m. atliktos studijos ataskaitoje pažymima, kad „finansavimas išlieka viena opiausių MTEPI veiklos pradžios problemų“ ir kad rizikos kapitalo investicijos į MTEP grįstus startuolius Lietuvoje nėra pakankamai intensyvios28.

Minėtoje Vyriausybės strateginės analizės centro kartu su EIM 2019 m. rugsėjo–spalio mėn. atliktoje inovacijų skleidimo trukdžių analizėje taip pat nurodoma, kad „nors startuolių skaičius auga, investicijų į tarptautiniu mastu konkurencingus technologinius startuolius vis dar trūksta“ ir „startuoliams skirtame priemonių rinkinyje trūksta finansinių ir nefinansinių priemonių, skirtų ankstyvosios stadijos startuoliams“, nes „didžioji dalis rizikos kapitalo fondų investuoja į įmonių plėtrą“. 2017 m. Finansų ministerijos užsakymu atliekant „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstinį vertinimą“ atliktoje apklausoje respondentai, kurie komercino MTEPI rezultatus, atsakė, kad dažniausia susidūrė su sunkumais gauti finansavimą. Tik 17,4 proc. respondentų atsakė, kad kreipėsi į finansuotojus siekdami gauti papildomą finansavimą MTEPI veiklų rezultatams komercinti ir gavo tiek, kiek buvo prašyta, ir net 87 proc. respondentų atsakė, kad MTEPI veiklos rezultatų komercinimą finansavo nuosavomis lėšomis29. Europos Komisijos Lietuvai skirtoje 2019 m. ataskaitoje pažymima, kad sunkumai gauti finansavimą trukdo MVĮ diegti inovacijas ir augti. Tokį trukdį kaip pagrindinį inovacijoms diegti ir augti nurodė daugiau kaip viena iš aštuonių Lietuvos MVĮ, o tai yra vienas didžiausių skaičių ES ir jis dvigubai didesnis už ES vidurkį. Šioje ataskaitoje taip pat pažymima, kad „verslo finansavimo rinkoje nepakankamumas sudaro 660 milijonų eurų ir didėja. Ypač didelis buvo rizikos kapitalo ir ypač startuoliams teikiamo finansavimo nepakankamumas ir jis dar didėja (Finansų ministerija, 2019).

Šie sunkumai neigiamai veikia verslumo ekosistemą ir inovacinį pajėgumą.“30 Praktikoje daugeliu atvejų bankai ir privatūs fondai nėra pasirengę finansuoti potencialiai inovatyvių verslo projektų jų pradiniuose ir ankstyvuosiuose etapuose be pakankamų verslininkų nuosavo kapitalo įnašų, užstatų ir laidavimo. Dėl didesnės rizikos ir rezultatų neapibrėžtumo rinkoje taip pat nepakankamai finansuojami labai ilgos, 10–15 metų, trukmės verslo projektai, pavyzdžiui, kuriant naujus vaistų, biotechnologijų ar medicininės įrangos produktus, susijusius su ilgais tyrimais, bandymais ir licencijavimu. Privačių fondų atstovai neformaliai pripažįsta, kad subjektų, ypač jauno verslo pradedamų „nuo nulio“ naujų produktų ir sprendinių kūrimo projektų, viršijančių 7–8 metų trukmę, bankai ir privatūs rizikos kapitalo fondai nefinansuoja arba finansuoja nepakankamai. Ne tik pradedantieji, bet ir reikšminga dalis technologinę bei inovacinę plėtrą vykdančių ilgiau veikiančių įmonių (vadinamieji „brandūs inovatoriai“) taip pat pasigenda finansavimo santykinai didesnės rizikos naujų produktų kūrimo ir diegimo rinkoje projektams. Statistikos departamento atlikto tyrimo metu 31,5 proc. apklaustų didelių įmonių (turinčių

250 ir daugiau darbuotojų) nurodė, kad diegiant inovacijas joms labiausiai

kliudė išorinio kapitalo (paskolų ar privačių investicijų) trūkumas31. 2018 m., palyginti su 2017 m., MTEP veiklų finansavimas verslo lėšomis neaugo ir sudarė atitinkamai 132,8 mln. eurų ir 134,2 mln. eurų32. Paskutiniais turimais atitinkamais duomenimis, pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos įmonėse MTEP išlaidos 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo 3,2 mln. eurų ir sudarė 21,4 proc. visų MTEP išlaidų verslo sektoriuje (2015 m. sudarė 29,4 proc.)33.

Nepakankamas ir netolygus subjektų inovacinės veiklos finansavimas galėjo būti vienu veiksnių, nulėmusių sukauptų tiesioginių užsienio investicijų sumažėjimą pažangiųjų technologijų sektoriuje: 2012–2016 m. laikotarpiu jos susitraukė nuo 382,6 iki 136,2 mln. eurų, t. y. beveik 3 kartus, o pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų bendra dalis sukauptose tiesioginėse užsienio investicijose sumažėjo nuo 9,0 iki 6,7 proc.34 Europos Komisijos 2018 m. Europos semestras – Lietuvos ataskaitoje pažymėta, kad „Lietuva gana sėkmingai pritraukia tiesiogines užsienio investicijas, tačiau į sektorius, kurie mažiau orientuoti į inovacijas.“35

2.4. MTEPI veiklų

finansavimo neoptimalumas. Ekspertai nurodo, kad viešos investicijos į MTEP plėtrą yra neefektyvios ir kad „svarbiose srityse trūksta aiškumo dėl to, kokios intervencijos gali padėti pasiekti keliamų tikslų – geri pavyzdžiai yra inovacijos, ypač konkretus tikslas paskatinti verslo investicijas į MTEP.“36 Viešasis technologijų ir inovacijų sričių projektų finansavimas iki šiol nebuvo optimalus, nes didžioji dalis lėšų (tiek iš ES fondų, tiek ir iš valstybės biudžeto) buvo teikiama dotacijų ir neatlygintinių subsidijų, o ne skatinamųjų finansinių priemonių (rizikos kapitalo investicijos į įmonių kapitalą, paskolos, garantijos), kurios, ekspertų nuomone, yra finansiškai gyvybingesnės dėl dalies investuotų viešųjų lėšų grįžimo, forma. EIM 2014–2020 m. laikotarpiu administruoja apie 396 mln. eurų MTEPI skatinimo lėšų, o Švietimo, sporto ir mokslo ministerija – apie 283 mln. eurų. SPF įgyvendinimui skatinant būtent MTEPI veiklas numatyta skirti iš viso 22,64 mln. eurų, t. y. tik apie 5 proc.

EIM administruojamų MTEPI veikloms skatinti numatytų lėšų panaudojant ES struktūrinės paramos lėšas37, o iš valstybės biudžeto tokioms priemonėms įgyvendinti lėšų iš viso nebuvo skiriama. Poreikis didinti skatinamųjų finansinių priemonių dalį MTEPI veikloms finansuoti yra paremtas ES ir kitų ekspertų vertinimais, kad tokios priemonės yra efektyvesnės už dotacijas ir neatlygintas, negrąžinamąsias subsidijas. ES dokumentuose pažymima, kad „finansinės priemonės – tai efektyvus sanglaudos politikos išteklių naudojimo būdas“;

„akivaizdžiais lėšų panaudojimo ilgalaikiams tikslams pranašumais pasižyminčios

finansinės priemonės taip pat padeda mobilizuoti papildomas viešąsias ir privačias bendras investicijas, siekiant reaguoti į rinkos sutrikimus pagal strategijos „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos prioritetus. Jų įgyvendinimo struktūros turi papildomų ekspertinių žinių ir pažangiosios patirties, tai padeda efektyviau ir veiksmingiau skirstyti viešuosius išteklius. Be to, šios priemonės įvairiais būdais skatina tobulinti pačią veiklą, pavyzdžiui, vykdant finansuojamus projektus laikytis didesnės finansinės drausmės38. Ekspertų vertinimu, skatinamųjų finansinių priemonių (dar vadinamų finansų inžinerijos priemonėmis ar finansinėmis priemonėmis) sąnaudos naujoms darbo vietoms kurti yra perpus mažesnės nei subsidijų atveju, o poveikis investicijoms – net 5 kartus didesnis38. Ekspertai rekomenduoja „didesnę dalį inovacijų politikos finansuoti finansinėmis priemonėmis, įgyvendinant planuojamą Inovacijų fondą, taip užtikrinant spartesnį „atsijungimą“ nuo ESIF lėšų.“39 Iki šiol tiesioginiai valstybės biudžeto asignavimai MTEP veikloms buvo skiriami beveik išimtinai tik mokslo įstaigoms. Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje.

2016 m.“ pažymima, kad „daugiausia

MTEP veiklai skiriama per aukštojo mokslo įstaigas.“40 Tai patvirtina ir 2018 m. statistiniai duomenys: valdžios lėšų išlaidos MTEP veikloms finansuoti aukštojo mokslo sektoriuje sudarė 98,8 mln. eurų, valdžios sektoriuje – 39,6 mln. eurų, o verslo sektoriuje – tik 2,8 mln. eurų41. Pirmiau pateikti duomenys bei vertinimai parodo tiek privačių, tiek ir skatinamųjų viešųjų investicijų verslo sektoriuje trūkumą MTEP veiklų ir jų rezultatų komercinimui skatinti ir viešojo finansavimo neoptimalumą. Pakankamo ir tvaraus viešojo finansavimo srauto nebuvimas ekspertų yra nurodomas kaip pirmutinė nepakankamų investicijų šioms veikloms skatinti priežastis ir siūloma didinti finansavimą užtikrinant tolygų finansavimo srautą42. ISFĮ projekto tikslai ir uždaviniai:

Pagrindinis Inovacijų skatinimo fondo įstatymo ir Fondo sukūrimo tikslas – paskatinti didesnes subjektų investicijas į MTEPI veiklas, užtikrinant, kad Fondo investicijos būtų efektyvios, paveikios ir tvarios. ISFĮ paskirtis – sudaryti ilgalaikes prielaidas fundamentinių mokslinių tyrimų ir (arba) taikomųjų mokslinių tyrimų, ir arba eksperimentinės plėtros, ir (arba) inovacinės veiklos bei jos plėtros skatinamajam finansavimui užtikrinti ir, įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą, įsteigti inovacijų skatinimo fondą.

ISFĮ tikslas – įtvirtinti nuostatas, skatinančias subjektų ir jų grupių investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą, kurios leistų užtikrinti:

1) tvarų skatinamąjį finansavimą nuo Fondo veikimo pradžios ir ne trumpiau negu iki 2040 m. gruodžio 31 d. subjektams inovacinei veiklai vykdyti, įskaitant ekonominių sunkumų šalyje laikotarpius;

2) nuoseklų tokio finansavimo priklausomumo nuo Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšų mažėjimą iki ne daugiau kaip 20 procentų Fondo įplaukų

2040 metais. Pastarąja

nuostata dėl nuoseklaus Fondo finansavimo priklausomumo nuo ES fondų lėšų, – kurių skyrimo ir naudojimo tvarka neužtikrina tolygių finansavimo srautų, yra apsunkinta įvairių lėšų investavimo ir administracinių ribojimų, – mažinimo, siekiama ilgalaikio inovacijų skatinamojo finansavimo iš kitų šaltinių tvarumo ir santykinai mažesnės tokio finansavimo administravimo naštos. Šis tikslas bus pasiektas didinant į Fondą grįšiančių lėšų mastą iš Fondo investicijų ir reinvesticijų, taip pat nukreipiant į Fondą grįšiančias lėšas iš EIM įgyvendinamų kitų priemonių, taip pat, Vyriausybės nustatyta tvarka, galbūt iš kitų institucijų įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių. Siekiant minėtų tikslų, kitos esminės ISFĮ projekto nuostatos yra šios:

• 1) Fondo investicijų efektyvumą užtikrinančios nuostatos, kuriose numatoma:
• a) Fondo investicijų vykdymas skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis.

Kaip minėta pirmiau, ekspertų vertinimu, SFP yra efektyvesnės už neatlygintiną finansavimą: jų sąnaudos naujoms darbo vietoms kurti yra perpus mažesnės nei subsidijų atveju, o poveikis investicijoms – net 5 kartus didesnis;

• b) skatinamųjų finansinių priemonių vykdymas kartu su prie jų prisidedančiomis dotacijomis

ir (ar) subsidijomis44; taip atsižvelgiama į ekspertų rekomendacijas supaprastinti investicijų „teikimą derinant skirtingas jų formas (pvz., subsidijas ir paskolas arba rizikos kapitalą)“; derinti subsidijas ir finansines priemones vienam ar susijusiems inovaciniams projektams finansuoti45. Taip bus užtikrinamas didesnis įvairių inovacijų skatinimo priemonių tarpusavio papildomumas ir kompleksiškumas;

• c) Vyriausybės įgaliotos valstybės technologijų ir inovacijų politiką

įgyvendinančios institucijos46 dalyvavimas Fondo priežiūros komiteto veikloje, taip pat atliekant skatinamojo finansavimo subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinti poreikio vertinimus. Fondo lėšų investicijos padidins skatinamųjų finansinių priemonių santykinę dalį (svorį) pagal bendrą subjektams skiriamą MTEPI veikloms vykdyti viešąjį finansavimą. Taip šis finansavimas taps finansiškai gyvybingesnis dėl Fondo investuotų lėšų grįžimo ir reinvestavimo.

• 2) Fondo investicijų paveikumą užtikrinanti nuostata, nurodanti Fondo lėšų investavimo bendrųjų tikslų įgyvendinimo kriterijus, pagal kuriuos konkretūs siektini Fondo

investicijų rodikliai turės būti nustatyti Fondo steigimo ir finansavimo sutartyje:

• Fondo investicijas gavusių subjektų sukuriamos pridėtinės

vertės, darbo našumo, sukuriamų inovatyvių produktų kiekio ir įvairovės, jų pardavimo ir tokių produktų eksporto prieaugis;

• Fondo investicijomis pritraukiamos privačios lėšos į MTEPI veiklas vykdančius

subjektus, Fondo investicijas naudojant kaip svertą privačioms investicijoms pritraukti. Teigiamas specializuoto Inovacijų skatinimo fondo veikimo poveikis pasireikš ir tuo, kad jo investicijomis bus skatinami būtent inovatyvieji subjektai, kurie sukuria santykinai didesnę už vidutinę šalies ūkyje pridėtinę vertę, daugiau darbo vietų, yra palyginti našesni, pelningesni47. Fondo investicijos paskatins tiek pačių inovatyvių subjektų, tiek išorės privačias investicijas į tokių subjektų inovacinės veiklos projektus. Fondo investicijomis bus dalijamasi inovacinių projektų įgyvendinimo rizika, kurios dažnai neprisiima patys tokius projektus svarstantys įgyvendinti subjektai, taip pat privatūs investuotojai, rizikos kapitalo fondai ir finansų tarpininkai. ISFĮ projekto rengėjų vertinimu, Fondo investicijų mastas ir poveikis bus ženkliai didesni, palyginti su iki šiol vykdytu skatinamuoju finansavimu inovacijų plėtrai. Fondo investicijos ir pritrauktos privačios investicijos bei jų sąveikos efektas ilgainiui darys reikšmingą poveikį tiek išlaidų MTEPI veikloms, ypač verslo sektoriuje, didėjimui, tiek ir sukuriamos pridėtinės vertės bei šalies BVP augimui. Fondo investicijų metinė suma laikotarpiu iki 2040 m. pabaigos gali siekti vidutiniškai maždaug 50 milijonų eurų.

Kartu su paskatintomis ir pritrauktomis į inovatyvų verslą bent tokiomis pat privačiomis investicijomis bendras Fondo veikimo poveikis gali siekti vidutiniškai 0,14 procento šalies BVP48. Fondo paveikumą taip pat užtikrins Projekto nuostata dėl Fondo finansavimo ir investicijų vykdymo tvarumo, taip pat ir galimų ekonominių sunkumų šalyje laikotarpiais. 3) Fondo investicijų tvarumą užtikrinančios nuostatos:

• dėl ilgalaikio Fondo veikimo termino, ne trumpesnio negu iki 2040 m. pabaigos; todėl Fondas iš esmės skirsis nuo visų iki šiol įgyvendintų ir įgyvendinamų inovacijų skatinimo priemonių savo ilga trukme, siekiant jo investicijų nuoseklaus poveikio inovacijų plėtrai, ypač verslo sektoriuje;

• dėl Fondo lėšų šaltinių, nustatančios, kad į Fondą nuo jo veikimo pradžios:
• a) turi būti nukreipiamos visos asignavimų valdytojų lėšos, kurios bus skiriamos

subjektų MTEPI veikloms skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis skatinti; iš Fondo investicijų grįšiančios lėšos; iš EIM grąžinamųjų subsidijų forma įgyvendinamų priemonių grįšiančios lėšos. EIM sprendimu į Fondą galės būti nukreipiamos EIM įgyvendinamų kitų skatinamųjų finansinių priemonių grįšiančios lėšos. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka, jos nutarimu49 į Fondą galės būti nukreipiamos kitų, nei EIM, institucijų įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių grįšiančios lėšos. Taip pat pagal poreikį galės būti nukreipiamos ir valstybės biudžeto lėšos. 4) Nustatoma, kad Fondas nėra juridinis asmuo ir veikia kaip fondų fondas50. Ši nuostata leis Fondo valdytojui Fondo lėšomis įgyvendinti kelias skatinamąsias priemones (pagal poreikį paskolų, garantijų teikimo, obligacijų pirkimo, investicijų į akcinį kapitalą formomis), tiek pasitelkiant finansų tarpininkus, tiek ir be jų.

• 5) Teikiamo Projekto principinė nuostata yra skatinti visų

subjektų MTEPI veiklas pagal jos turinį bei pobūdį, o ne pagal tokias veiklas vykdančių subjektų nuosavybės ar teisinę formą. Tokia nuostata leis investuoti Fondo lėšas tiek į verslo įmonių, tiek ir į mokslo ir studijų įstaigų ar bet kurių kitų subjektų MTEPI veiklų projektus, sudarys prielaidas padidinti mokslo srities subjektų ekonomine nauda grįstą indėlį į technologijų ir inovacijų plėtrą. 6) Projektu siekiama užtikrinti viešųjų investicijų į visus inovacinės veiklos ciklo etapus vientisumą, jų tarpusavio papildomumą ir suderinamumą. ISFĮ nuostata dėl subjektų MTEPI veiklų skatinimo įvairiuose jų etapuose sudarys prielaidas finansavimo rinkoje užpildyti vadinamąjį „mirties slėnį“, – mažai finansuojamą subjektų vykdomos eksperimentinės plėtros zoną tarp fundamentinių mokslinių tyrimų ir (arba) taikomųjų mokslinių tyrimų zonos ir vėlesnės naujų produktų diegimo į rinką zonos, kurioje į projektų finansavimą jau labiau įsitraukia bankai ir privatūs rizikos kapitalo fondai. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, Fondo lėšos galės būti investuojamos visais inovacinės veiklos ciklo etapais – nuo pradinių ir ankstyvųjų – naujų produktų koncepcijos sukūrimo, jos įvertinimo ir patvirtinimo, techninių galimybių studijų parengimo, iki produktų prototipų ir jų bandomųjų partijų gamybos, testavimo bei įvertinimo ir diegimo rinkoje. Teikiant Fondo finansavimą konkrečiam subjektui, skatinamosios finansinės priemonės ir prie jų prisidedančios dotacijos ir (ar) subsidijos bus nuosekliai tarpusavyje suderinamos ir viena kitą papildančios – pagal jų taikymo tinkamumą tam tikram inovacinės veiklos ciklo etapui.

Fondo valdytojui51 keičiantis informacija su kitomis institucijomis, teikiančiomis inovacinę veiklą vykdantiems subjektams finansavimą tik subsidijų bei dotacijų forma, bus užtikrinamas viso konkrečiam subjektui šiai veiklai skiriamo viešojo finansavimo įvairiomis formomis integralumas. 7) Projektu siekiama užtikrinti Fondo investicijas į inovacijų plėtrą visame verslo sektoriuje. ISFĮ nuostatos dėl visų subjektų inovacinės veiklos skatinimo suteiks galimybę investuoti Fondo lėšas į įvairios brandos bei dydžio inovatyvų verslą – tiek į startuolius, tiek ir į brandesnius inovatorius. Didelės įmonės galės būti finansuojamos ta Fondo lėšų dalimi, kuri bus sudaroma ne iš ES fondų lėšų, o iš grįžusių lėšų ar, pagal poreikį, iš tiesioginių valstybės biudžeto asignavimų. Kartu su ISFĮ projektu teikiamas TIĮ 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. TIĮ

14 straipsnio 2 dalies 11 punkte tikslinamos Vyriausybės įgaliotos institucijos

(Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 įgaliota Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) su Fondo veikimu susijusios funkcijos. TIĮ

21 straipsnyje išbraukiama nuostata, kad iš Fondo gali būti finansuojamos

nacionalinės mokslo ir technologijų programos, nes iš Fondo bus finansuojamos ne pačios programos, o teikiamas finansavimas MTEPI veiklas vykdantiems subjektams. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė ir rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Siekiant parengti Projektą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr.

4–489 „Dėl darbo grupės dėl inovacijų skatinimo fondo kūrimo ir finansinių lengvatų teikimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė (toliau – Darbo grupė), jos pirmininkas buvo ekonomikos ir inovacijų viceministras. EIM pasiūlytos Projekto esminės nuostatos 2018–2019 m. buvo aptariamos trijuose Darbo grupės posėdžiuose, taip pat atskiruose susitikimuose su Finansų ministerijos, Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovais ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto specialistais, konsultuotasi su Lietuvos inovacijų centro ekspertais. Apie Projekto rengimą buvo informuoti Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos atstovai. Projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), kur su juo gali susipažinti suinteresuotos institucijos ir visuomenė. Projektų derinimą su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene koordinuoja EIM Inovacijų ir pramonės departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėjas Rimantas Šegžda, tel. 8 706 64 726, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Iki šiol nebuvo įstatymo, sisteminiu požiūriu reguliuojančio valstybės skatinamojo finansavimo veiklą bei intervencijas MTI srityse, skirtas subjektų vykdomoms MTEPI veikloms skatinti. Projekto nuostatomis įgyvendinamos TIĮ nuostatos dėl ISFĮ parengimo. Nustatant galimybę Fondo lėšas investuoti skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis ir prie jų įgyvendinimo prisidedančiomis dotacijomis ir (ar) subsidijomis, vadovautasi Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžta tokių priemonių sąvoka, taip pat kitomis minėto įstatymo nuostatomis.

Pagal TIĮ 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Fondo administravimo funkciją atlieka Vyriausybės įgaliota institucija „šio fondo veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“. TIĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši „Vyriausybės įgaliota institucija yra biudžetinė įstaiga“, kuri, pagal TIĮ 26 straipsnio 1 dalį, „gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą“. TIĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją“ gali įgyvendinti ir „kitos Vyriausybės, valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą“ nutarė „įgalioti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą atlikti Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies

11 punkte nurodytą funkciją“ – administruoti Fondą. Rengiant Projektą

buvo apsispręsta, kad Fondo investicijas būtų tikslinga vykdyti taikant skatinamąsias finansines priemones bei dotacijas ir (ar) subsidijas, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo. SFP vykdymas sudaro skatinamojo finansavimo veiklą, kurią pagal Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą (toliau – NPĮĮ) gali vykdyti nacionalinė plėtros įstaiga (toliau – NPĮ).

NPĮĮ

3 straipsnyje nustatyta, kad „NPĮ teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje. Visos NPĮ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.“ TIĮ įstatyme ir minėtame Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarime Nr. 982 nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) yra biudžetinė įstaiga, neturinti finansų įstaigos ir NPĮ statuso. NPĮĮ įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigoms vykdyti NPĮ veiklą, kuri apima skatinamojo finansavimo veiklą, paveda Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1046 pavedė „vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ – smulkiojo ir vidutinio verslo ir subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas“. Atsižvelgiant į tai, teikiamame ISFĮ projekte įrašyta atitinkama nuostata dėl Fondo valdytojo. TIĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „pertvarkius šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą Inovacijų agentūra, visas šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytas Vyriausybės įgaliotas funkcijas atlieka viešoji įstaiga Inovacijų agentūra“. Tačiau MITA, tiek likdama biudžetine įstaiga, tiek pertvarkyta į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą, nebūdama akcine bendrove arba uždarąja akcine bendrove, negalėtų įgyti finansų įstaigos bei NPĮ statuso ir vykdyti skatinamąsias finansines priemones.

Todėl kartu su Projektu teikiamas TIĮ 14 straipsnio

2 dalies 11 punkto pakeitimo projektas, kuriame

patikslinama, kad Vyriausybės įgaliota institucija „atlieka su Inovacijų skatinimo fondu susijusias funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatyme ir kituose šio fondo veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose“. Kartu su Projektu dar yra teikiamas TIĮ 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. TIĮ 21 straipsnyje išbraukiama nuostata, kad iš Fondo gali būti finansuojamos nacionalinės mokslo ir technologijų programos, nes iš Fondo bus finansuojamos ne pačios programos, o teikiamas finansavimas fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą vykdantiems subjektams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama ISFĮ projekte siūlomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:

1. Pabrėžiant MTI sričių, kaip horizontalių šalies pažangos prioritetų, plėtros svarbą

šalies ekonomikai ir jos konkurencingumui, šiuo specialiuoju įstatymu bus pirmą kartą įstatymo lygmeniu reglamentuojamos sisteminiu požiūriu valstybės intervencijos, siekiant skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis skatinti visų subjektų MTEPI veiklas. ISFĮ nustato Fondo, kaip šių intervencijų tikslinės ir pagrindinės priemonės, paskirtį, Fondo lėšų investavimo tikslus, Fondo steigimą ir valdymą, Fondo lėšų šaltinius, su Fondo veikimu susijusias Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas (šiuo metu jas atlieka MITA), Fondo veikimo terminą ir uždarymą.

Nustatomas konkrečiai apibrėžtas, ilgalaikis Inovacijų skatinimo fondo įstatymo tikslas – įtvirtinti nuostatas, skatinančias subjektų investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus ir taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą, kurios leistų užtikrinti:

1) tvarų skatinamąjį finansavimą nuo Fondo veikimo pradžios ir ne trumpiau negu iki 2040 m. gruodžio 31 d. subjektams inovacinei veiklai vykdyti, įskaitant ekonominių sunkumų šalyje laikotarpius;

2) nuoseklų tokio finansavimo priklausomumo nuo ES fondų lėšų mažėjimą iki ne daugiau kaip 20 procentų Fondo įplaukų 2040 metais. 2. Nustatoma, kad nuo Fondo veikimo pradžios į Fondą bus nukreipiamos asignavimų valdytojų lėšos, skirtos subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir

(arba) inovacinei veiklai skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis bei dotacijomis ir (ar) subsidijomis, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo, skatinti. Šia esmine nuostata siekiama sumažinti subjektų MTEPI veiklų skatinamojo finansavimo fragmentaciją per skirtingas institucijas ir fondus bei žinybiškumą, kai labiau skatinamas vienos ar kitos viešojo valdymo srities plėtojimasis, o ne pačių subjektų inovacinės veiklos plėtra, kad ir kurioje srityje jie veiktų, o kartu ir jų ilgalaikio konkurencingumo augimas. 3. Nustatoma, kad į Fondą bus nukreipiamos įgyvendinant ar įgyvendinus EIM tvirtinamas priemones, finansuojamas grąžinamųjų subsidijų forma, grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos.

Remiantis šia nuostata, į Fondą pateks lėšos, grįžusios ir dar grįšiančios iš 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos EIM administruojamų 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo“ lėšomis finansuotų priemonių52; taip pat ir iš EIM tvirtinamų skatinamųjų finansinių priemonių, kurios bus pradėtos įgyvendinti nuo ISFĮ įsigaliojimo 2021 m. ir vėliau. 4.

4. Visos pirma minėtos ISFĮ nuostatos dėl tvaraus Fondo finansavimo ir jo lėšų

šaltinių bei atitinkama Fondo investicijų apimtis padės sumažinti ekspertų įvardijamos nepakankamų investicijų į MTI problemos pagrindinės priežasties –

„pakankamo ir tvaraus finansavimo srauto nebuvimas (netolygus finansavimas)“

pasekmes – „mažas šalies konkurencingumas ir žemas pragyvenimo lygis.“53 Šiomis nuostatomis atsižvelgiama į pirma minėtą ekspertų vertinimą, kad „siekiant didinti verslo investicijų į MTEP apimtį vien ES fondų priemonių nepakanka.“54 Jos padės įgyvendinti ekspertų siūlymą „didinti finansavimą MTEP užtikrinant tolygų finansavimo srautą“ bei rekomendaciją „ypač didelį dėmesį skirti stabiliam ir tvariam šios srities finansavimui, taip sudarant stabilią aplinką viešųjų investicijų atžvilgiu MTEP veiklų vykdytojams planuoti investicijas ir priimti strateginius, ilgalaikius sprendimus.“55

ISFĮ

projekto rengėjų prognoze, 2022−2040 m. lėšų įplaukos į Fondą ir jo investicijos sieks iš viso maždaug 908 mln. eurų; Fondo įplaukas sudarys: iki 496 mln. eurų naujų ES fondų lėšų įplaukos; maždaug 17 mln. eurų iš kitų EIM administruojamų priemonių grįšiančių lėšos; iki 371 mln. eurų iš Fondo investicijų ir reinvesticijų grįžusios lėšos; taip pat pagal poreikį, − jei trūktų ES fondų lėšų, iš Fondo investicijų grįžusių lėšų bei lėšų iš kitų galimų šaltinių, gali prireikti iš viso iki 24 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų laikotarpiu nuo 2035 iki 2040 metų. Pažymėtina, kad didžiąją dalį Fondo lėšų sudarys ES struktūrinių fondų lėšos, todėl nuostatos ir sąlygos, susijusios su šių lėšų investavimu (skyrimu), įskaitant reikalavimus subjektams, siekiantiems gauti finansavimą, bus nustatomi ES reglamentuose. Šiuo metu naujam finansavimo periodui (2021-2027 m.) šie reglamentai yra rengiami.

Be to, fondas veiks ne trumpiau nei iki 2040 m. gruodžio 31 d. tad pasibaigus 2021-2027 m. laikotarpiui, bus kitas finansavimo laikotarpis, kurio įgyvendinimas, taip pat ir sąlygos, ir reikalavimai, bus nustatomi kituose reglamentuose. Atsižvelgiant į tai, ISFĮ projekte nėra nustatomi reikalavimai subjektams, siekiantiems gauti finansavimą iš Fondo. 5. Kaip jau minėta, pagal TIĮ 14 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Fondo administravimo funkciją „šio fondo veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“ atlieka TIĮ 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga ir pagal TIĮ 26 straipsnio 1 dalį „gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą Inovacijų agentūrą“. TIĮ įstatyme ir minėtame Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarime Nr. 982 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą“ nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija

• Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) neturi finansų įstaigos statuso, todėl negali vykdyti skatinamųjų finansinių priemonių, kurias vykdys Fondas. Minėtu nutarimu

Vyriausybė nesuteikė MITAI įgaliojimų administruoti Fondą. TIĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad

„valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose

įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją“ gali įgyvendinti ir „kitos Vyriausybės, valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos“. NPĮĮ įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigoms vykdyti NPĮ veiklą, kuri apima skatinamojo finansavimo veiklą, paveda Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.

1046 pavedė „vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ – smulkiojo ir vidutinio verslo ir subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas“. Atsižvelgiant į tai, teikiamame ISFĮ projekte įrašyta atitinkama nuostata, kad Fondą valdo NPĮ, kuriai Vyriausybės yra pavesta vykdyti NPĮ veiklą smulkiojo ir vidutinio verslo ir subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas. 6. ISFĮ projekte nustatomos su Fondo veikimu susijusios Inovacijų agentūros (kaip minėta, Vyriausybės yra pavesta MITAI atlikti jos funkcijas) atliekamos funkcijos: ji teiks pasiūlymus rengiant Seimo ir (ar) Vyriausybės priimamų teisės aktų projektus, kuriuose nustatomi mokslo, technologijų ir inovacijų sričių plėtros tikslai, prioritetai ir uždaviniai, kuriais vadovaujantis bus rengiama Fondo investavimo strategija; dalyvaus atliekant skatinamojo finansavimo subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinti poreikio vertinimus; jos atstovas (-ai) dalyvaus stebėtojo teisėmis Fondo priežiūros komitete. Inovacijų agentūros, kaip pagrindinės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos, Inovacijų skatinimo fondo įstatyme nustatomos minėtosios funkcijos užtikrins Fondo veiklos sąveiką su kitomis inovacijų plėtros priemonėmis, kurias ši agentūra įgyvendins subsidijų ir (ar) dotacijų forma ir kurios bus finansuojamos ne iš šio Fondo lėšų, o iš kitų šaltinių.

Be to, pagal galiojančias finansų ministro patvirtintas Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles, Fondą valdysianti NPĮ ir kitos įgyvendinančios institucijos, vykdančios tiek skatinamųjų finansinių priemonių, tiek negrąžinamųjų subsidijų finansavimo forma įgyvendinamas priemones, privalo bendradarbiauti, keistis tarpusavyje informacija, siekdamos užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytų reikalavimų, kad, kartu sudėjus visas subjektams teikiamo finansavimo formas, konkrečioms išlaidoms finansuoti negali būti skirta daugiau nei 100 procentų šių išlaidų dydžio sumos ir kad turi būti nepažeidžiami valstybės pagalbos taisyklėse nustatyti reikalavimai, įgyvendinimą56. Taip subjektų MTEPI veiklas skatinančių priemonių įgyvendinimas bus sutelktas dviejose institucijose – Inovacijų agentūroje (teiks subsidijas, dotacijas) ir Fondą valdančioje finansų įstaigoje, turinčioje NPĮ statusą bei Vyriausybės pavedimą skatinti inovacijas skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis (rizikos kapitalo investicijomis, paskolomis, garantijomis ir kt.) ir prie jų prisidedančiomis dotacijomis ir (ar) subsidijomis.

Inovacijų agentūrai priskiriant ISFĮ nustatytas su Fondo veikimu susijusias minėtas funkcijas iš dalies bus įgyvendinamos ekspertų rekomendacijos „finansinių priemonių paskirstymą sukoncentruoti vienoje institucijoje“, „kuri naudotų visus prieinamus finansavimo šaltinius (ES struktūriniai fondai, vyriausybės biudžetas, privatūs fondai) ir MTEPI veikla užsiimančioms įmonėms siūlytų finansavimą visiems etapams, sumažinant administracinę naštą ir supaprastinant finansavimo procesą, o tuo pačiu metu užtikrinant finansavimo srautą nuolat, o ne tik atskirų programų metu“57; ir „visų verslo paramos priemonių konsolidavimas, siekiant panaikinti persidengimus ir labiau pritaikyti verslo poreikiams.“58 Pažymėtina, kad siekiant visiškai įgyvendinti minėtas ekspertų rekomendacijas, visų inovacijų skatinimo funkcijų konsoliduoti vienoje organizacijoje teisiškai neįmanoma, nes finansų įstaiga, turinti teisę įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones ir vykdyti NPĮ veiklą, gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė (NPĮĮ 3 str.), o Inovacijų agentūra yra biudžetinė įstaiga, kuri pagal TIĮ gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą. Siekiant skirtingų subjektų MTEPI veiklų skatinimo priemonių tarpusavio papildomumo bei integralumo, bus būtinas Inovacijų agentūros ir Fondą valdančios NPĮ bendradarbiavimas bei tokių priemonių ir veiksmų derinimas. 7. ISFĮ projekte nustatoma, kad Fondo lėšos yra atskirtos nuo Fondo valdytojo turto ir jų apskaita tvarkoma atskirai.

Fondo valdytojas turi laikyti Fondo lėšas atskiroje (-ose) banko sąskaitoje (-ose). Šios nuostatos užtikrins aiškią Fondo lėšų apskaitą. 8. TIĮ 21 straipsnio pakeitimo projekte taip pat išbraukiama nuostata, kad iš Fondo gali būti finansuojamos nacionalinės mokslo ir technologijų programos, nes iš Fondo bus finansuojamos ne pačios programos, o teikiamas finansavimas fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir arba eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą vykdantiems subjektams. 9. ISFĮ projekte nurodomas jo įsigaliojimo terminas – 2021 m. sausio 1 diena. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta 5.1. Poveikis valstybės finansams. ISFĮ projekte nustatoma, kad Fondo lėšas sudaro:

• 1) asignavimų valdytojų lėšos, skirtos subjektų fundamentiniams

moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis bei dotacijomis ir (ar) subsidijomis, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo, skatinti;

• 2) lėšos, gautos už investuotas laikinai laisvas Fondo lėšas;
• 3) iš Fondo investicijų grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos;
• 4) įgyvendinant ar įgyvendinus atsakingos

ministerijos (EIM) tvirtinamas priemones, finansuojamas grąžinamųjų subsidijų forma, grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos;

• 5) kitos lėšos. Kaip minėta šio rašto 4 dalyje, projekto rengėjų prognoze,

2022−2040 m. lėšų įplaukos į Fondą ir jo investicijos sieks iš viso maždaug 908 mln. eurų.

Pagrindinę dalį įplaukų į Fondą – iš viso iki 496 mln. eurų turėtų sudaryti ES fondų lėšos; iki 371 mln. eurų − iš Fondo investicijų ir reinvesticijų grįžusios lėšos; maždaug 17 mln. eurų iš kitų EIM administruojamų priemonių grįšiančios lėšos. Jei Fondo investicijoms trūktų lėšų iš pirmiau įvardytų bei kitų galimų šaltinių, gali prireikti skirti iš viso iki 24 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų laikotarpiu nuo 2035 iki 2040 metų. Viešosios investicijos per Fondą į subjektų inovacinės veiklos skatinimą atsipirks, nes turės tokių investicijų kompensavimo poveikį dėl šių priežasčių:

Pirma, tikslinės Fondo investicijos, kartu su pritrauktomis privačiomis investicijomis, į MTEPI veiklas vykdančius subjektus teigiamai paveiks valstybės finansus dėl spartesnio negu status quo atveju BVP augimo, kurį lems didėsiantis inovatyvių produktų pardavimas. Fondo investicijomis bus dar sparčiau didinamas jau ir dabar daug greičiau už bendrą produktų pardavimą augantis naujų produktų pardavimas. EIM iš Statistikos departamento gautais duomenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m., šalies įmonių naujų produktų apyvarta (pardavimas) išaugo nuo 2,04 iki 6,61 mlrd. eurų, t. y. 3,24 karto (324 proc.). Palyginimui: šalies BVP, atspindintis visos (naujos ir nenaujos) produkcijos pardavimo dinamiką, per tą laikotarpį padidėjo daug mažiau – 22,5 procento59. Akivaizdu, kad naujų produktų pardavimas minėtu laikotarpiu augo 16 kartų sparčiau už visą šalies ūkį. Todėl darytina prielaida, kad kartu su labai sparčiu pajamų už parduotus naujus produktus augimu, taip pat sparčiau, palyginti su visais pardavimais, didėjo ir iš naujų produktų pardavimo pajamų į biudžetą sumokamas apyvartos mokestis (pridėtinės vertės mokestis – toliau PVM). Statistiniai duomenys patvirtina, kad inovacinių įmonių apyvarta auga sparčiau, palyginti su neinovacinių60.

Statistiniais duomenimis, 2016 m. inovacinę veiklą vykdė maždaug 46,6 proc. įmonių (gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų)61, o jų apyvarta sudarė 77 proc. visų įmonių apyvartos62. Todėl tikėtina, kad inovacinės įmonės sumoka santykinai daugiau PVM (pagal koeficientą 1,65 = 77 proc.: 46,6 proc.). Pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus produkcija ir sukuriama pridėtinė vertė nuo

2013 m. iki 2017 m. išaugo beveik du kartus – atitinkamai nuo 310,9 iki

566,3 mln. eurų ir nuo 108,6 iki 216,1 mln. eurų, o vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus pridėtinė vertė – daugiau kaip du kartus – nuo 394,3 iki 808,1 mln. eurų63. Palyginimui: per šį laikotarpį, šalies BVP didėjo daug mažesniu tempu – 20,8 proc.64, t. y. minėtoji produkcija ir pridėtinė vertė augo maždaug 5 kartus greičiau už BVP. Antra, pažangių įmonių pelningumas faktiškai yra daug didesnis už nepažangių. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus bendrasis pelningumas 2017 m. buvo 2,05 karto didesnis už vidutinį visų nefinansinių įmonių bendrąjį pelningumą, pelningumas

• 2,37 karto didesnis, grynasis pelningumas – 2,29 karto didesnis, turto pelningumas – 1,97 karto didesnis, nuosavo kapitalo pelningumas – 1,33 karto didesnis. Daug žinių reikalaujančių paslaugų sektoriaus pelningumo rodikliai

taip pat ženkliai didesni už nefinansinių įmonių sektoriaus rodiklius65. Todėl darytina išvada, kad skatinti naujų produktų kūrimą ir jų diegimą rinkoje valstybei apsimoka, nes inovatyvios įmonės sumoka santykinai daugiau pelno mokesčio.

Trečia, skatinti inovacines įmones valstybei apsimoka ir dėl to, kad jos ne tik kuria santykinai didesnę apyvartos dalį, bet ir įdarbina daugiau darbuotojų ir yra našesnės: 2016 m. inovacinę veiklą vykdė maždaug 46,6 proc. įmonių (gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų), jose dirbo daugiau kaip 68 proc. visų įmonių darbuotojų66. Todėl tikėtina, kad inovatyvios įmonės sumoka santykinai daugiau gyventojų pajamų mokesčio (pagal koeficientą 1,46 = 68 proc.: 46,6 proc.). Ketvirta, nukreipiant santykinai daugiau viešųjų investicijų į skatinamojo finansavimo priemones, o ne į neatlygintinas subsidijas ar dotacijas naudosiantį Fondą, viešosios investicijos į subjektų MTEPI veiklų skatinimą taps finansiškai tvaresnės, nes didelė dalis Fondo investuotų lėšų grįš. ISFĮ projekto rengėjų vertinimu, ilguoju laikotarpiu turėtų grįžti maždaug 90 proc. Fondo lėšų, naudojamų paskoloms, ir visos lėšos, investuotos į inovatyvių subjektų akcinį kapitalą. Penkta, skatinamųjų finansinių priemonių naudojimas Fondo investicijoms padės pritraukti daugiau privataus, taip pat ir užsienio kapitalo investicijų į inovatyvų verslą šalyje, todėl ši sąveika turės teigiamą poveikį valstybės finansams. 5.2. Poveikis ekonomikai. Ilgalaikis ir tvarus ekonomikos augimas, aukštesnis produktyvumo lygis gali būti užtikrinami tik aktyviai skatinant inovatyvų verslą ir visų subjektų inovatyvėjimą, vis naujų, konkurencingesnių produktų kūrimą. Todėl valstybės įsikišimas į inovacinės veiklos skatinimą yra iš principo būtinas. Teigiamą poveikį ekonomikai lems veiksniai, pirmiau išdėstyti poveikio valstybės finansams aprašyme.

Padidinus valstybės skatinamąjį finansavimą subjektų MTEPI veikloms vykdyti, valstybei daugiau dalijantis su verslu naujų produktų kūrimo ir diegimo rinkoje finansine rizika, ypač jų kūrimo ankstyvuose etapuose, taip pat įgyvendinant ilgos trukmės inovatyvius projektus, verslas ir MSI, matydamos kryptingą ir ilgalaikę valstybės investavimo šioje srityje ir dalijimosi rizika politiką, bus paskatinti drąsiau investuoti savo lėšas. Per laikotarpį nuo 2022 m. iki 2040 m. Fondui kasmet atliekant augsiančias, kaip prognozuojama, vidutiniškai apie 48 mln. eurų viešųjų lėšų investicijas, ir didinant šią sumą du kartus (siektinai pritraukus dar tiek pat privataus kapitalo investicijų), susidarys bendra vidutinė 96 mln. eurų metinių investicijų suma. Šalies BVP 2018 m. siekė 45,3 mlrd. eurų67. Darant prielaidą, kad BVP augs vidutiniškai

3 proc. kasmet, 2040 m. jo dydis sudarytų 86,6 mlrd. eurų. Pirma

minėtomis prielaidomis ir ISFĮ projekto rengėjų prognoze paremti orientaciniai skaičiavimai, iliustruojantys galimą Fondo investicijų poveikį išlaidoms MTEP verslo sektoriuje ir BVP, pateikiami šioje lentelėje:

Reikšmės \ metai

į Nacionalinės pažangos programos 2030 m. projekte numatomus siekti rodiklius ar prognozuojama išlaidų MTEP verslo sektoriuje BVP dalis:

• procentine BVP išraiška
• atitikmuo milijonais eurų 0,33 % 148,8 0,35 % 178,5 0,60 % 387,6 1,00 % 868,0

Galimos /prognozuojamos

• Fondo investicijos, milijonais eurų,
• ir jomis paskatintos privačios investicijos ≥
• iš viso, milijonais eurų
• procentine BVP išraiška 10,4 10,4 20,8 0,04 % 51,6 51,6 103,2 0,20 % 78,4 78,4 156,8 0,18 %

Fondo investicijų kartu su pritrauktomis privačiomis investicijomis bendra vidutinė 96 mln. eurų suma 2022–2040 m. laikotarpiu sudarytų vidutiniškai maždaug 0,14 proc. metinio šalies BVP68.

Faktinės Fondui skiriamų lėšų sumos ir atitinkamai jo investicijų mastas bus nustatomi atsižvelgiant į išankstinio MTEPI skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo rezultatus, MTI sričių strateginio ir programavimo lygmens dokumentuose nustatomus uždavinius ir jų įgyvendinimo rodiklius. Teikiamo ISFĮ nuostatų įtaka šalies ekonomikai per Fondo investicijas pasireikš ir naujų didesnės pridėtinės vertės produktų dalies tolesniu augimu pagal įmonių apyvartą (pardavimą)69. Be to, Fondo investicijomis bus siekiama paskatinti potencialiai radikaliąsias (dar vadinamas virsmo ar proveržio) inovacijas70, kurių kūrimo ir diegimo rezultatų bei sėkmės neapibrėžtumo lygis yra aukštas, tačiau tokių inovacijų svarba ir indėlis į valstybės konkurencingumą gali būti reikšmingi. Visos šios dedamosios didins Lietuvos tarptautinį konkurencingumą. 5.3. Poveikis verslui. 5.3.1.

5.3.1. ISFĮ nuostata dėl Fondo investavimo tikslų – didinti MTEPI veiklas vykdančių subjektų sukuriamą pridėtinę vertę, darbo našumą, sukuriamų inovatyvių produktų pardavimą ir tokių produktų eksportą bei pritraukti didesnes privačias investicijas į tokius subjektus – lemia būtinus apibrėžti uždavinius ir konkrečių skatinamojo finansavimo priemonių, kurios bus finansuojamos Fondo lėšomis, rodiklius. 5.3.2. ĮSFĮ nuostata dėl ilgalaikio Fondo veikimo ir nuoseklaus viešųjų lėšų investavimo į subjektų inovacinę veiklą skatins privataus sektoriaus investicijas į šios veiklos plėtrą ir leis pritraukti išorinio kapitalo, taip pat ir užsienio. 5.3.3. Fondo investicijos paskatins daugiau inovacinių startuolių projektų. 5.3.4. Fondo investicijos paskatins daugiau ilgos, 10–15 metų, trukmės naujų produktų kūrimo ir diegimo rinkoje projektų vadovaujantis sumaniosios specializacijos prioritetais, įskaitant gyvybės mokslų industrijos sritį, leidžiančių kurti biotechnologijų, farmacinius, medicininės įrangos ir kitus, reikalaujančius ilgo kūrimo bei testavimo laiko inovatyvius produktus. 5.3.5. Fondo investicijos skatins ir brandžių pramonės ir paslaugų įmonių inovacinės veiklos, ypač eksperimentinės plėtros etapuose, projektus. 5.4. Poveikis mokslui. 5.4.1. Fondo lėšos galės būti investuojamos tiesiogiai į mokslo srities subjektų, įgyvendinamus inovatyvius komerciškai gyvybingus projektus, atžalines įmones. Taip bus sudaroma potenciali galimybė gauti papildomą projektinį finansavimą bei pajamas šalies mokslo ir studijų institucijoms, taip pat ir mokslinių tyrimų institutams. 5.4.2. Mokslo ir studijų institucijos, įskaitant institutus, taip pat galės ir netiesiogiai gauti pajamų iš Fondo lėšų, teikdamos paslaugas kitiems subjektams, verslo įmonėms pastarosioms įgyvendinant Fondo lėšomis finansuojamus inovacinius projektus.

Taip Fondo investicijos sudarys motyvuojančias ekonomines paskatas mokslo organizacijoms pačioms inicijuoti arba prisidėti prie verslo įgyvendinamų inovacinės veiklos projektų. Taigi bus paskatintas praktinis mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslo sukurtas žinias pritaikant naujiems, paklausiems rinkoje įdiegiamiems produktams kurti. 6. Kokią įtaką priimtas ISFĮ turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Projektą ir įgyvendinamuosius teisės aktus, inovacinės veiklos finansinio skatinimo procesas per tikslinį Inovacijų skatinimo fondą bus aiškesnis ir skaidresnis, taip pat patogesnis subjektams. ISFĮ priėmimu ir Fondo sukūrimu siekiama santykinai didinti skatinamųjų finansinių priemonių skatinant inovacijas svorį, palyginti su neatlygintinu finansavimu. Tai turėtų apskritai mažinti korupciją, nes Finansų ministerijos užsakymu atlikto Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 metų vertinimo ataskaitoje pažymima, kad „didesnis finansinių priemonių naudojimo mastas <...> mažina ir galimus konkurencijos iškraipymus.“71 7.

Kaip ĮSFĮ įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

ISFĮ

įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes:

• Fondas taps tiksliniu, stabiliu, ilgalaikiu ir verslui aiškiu investicijų į inovacinę veiklą skatinamojo finansavimo šaltiniu.
• Verslas, matydamas tvirtą valstybės nuostatą kryptingai skatinti inovacinę veiklą ir galimybę pasinaudoti savo inovatyviems projektams įgyvendinti Fondo lėšas, galės įvertinti savo lūkesčius ir geriau, ilgesnei, negu leidžia dabartinės trumpesnės trukmės inovacijų skatinimo priemonės, perspektyvai planuoti savo inovacinę veiklą.
• Fondo lėšomis įgyvendinamos inovacijų skatinamosios finansinės priemonės, paremtos valstybės dalijimosi su verslu naujų produktų kūrimo ir įvedimo į rinką rizika, turės teigiamą poveikį naujų verslų kūrimui bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai, nes šiuo metu toks verslas negali gauti rinkoje pakankamo finansavimo naujų produktų kūrimo projektams.
• Fondo investicijomis bus siekiama į inovatyvių projektų finansavimą pritraukti bent dar tiek pat privataus sektoriaus investicijų, taip pat ir užsienio.
• Per Fondą atliekamos valstybės investicijos, skatinančios inovatyvų verslą, dėl finansinio sverto efekto ilgainiui ženkliai padidins paties verslo investicijas į naujų produktų kūrimą ir diegimą rinkoje bei jų pardavimą šalies ir užsienio rinkose. 8.

8. Įstatymo

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios ISFĮ įtraukti į teisinę sistemą, kartu su Projektu, yra teikiamas TIĮ 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas:

• 14 straipsnio 2 dalies 11 punkte tikslinamos 14 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos su Fondo veikimu susijusios funkcijos;
• išbraukiama 21 straipsnio 3 dalies nuostata, kad iš Fondo gali būti finansuojamos nacionalinės mokslo ir technologijų programos, nes iš Fondo bus finansuojamos ne pačios programos, o atliekamos rizikos kapitalo investicijos į MTEPI veiklas vykdančius subjektus ir jiems teikiamos paskolos tokiai veiklai vykdyti bei garantijos jos finansavimui iš finansų tarpininkų užtikrinti;

9. Ar

įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus Įstatymo projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti ISFĮ projekte nustatoma, kad Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad Fondas steigiamas ir valdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Todėl Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti tokią naują tvarką, pakeisiančią šiuo metu galiojančias finansų ministro įsakymu patvirtintas Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles, taikomas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti72. Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu reikės sudaryti Fondo priežiūros komitetą po to, kai bus sudaryta sutartis dėl Fondo steigimo ir finansavimo ir jos priedu patvirtinta Fondo investavimo strategija73, Fondo valdytojo parengta atsižvelgiant į skatinamojo finansavimo subjektų inovacinės veiklos plėtrai poreikio vertinimą bei Vyriausybės ir Seimo nustatomus technologijų ir inovacijų plėtros tikslus ir uždavinius. Po Fondo įsteigimo, atsižvelgiant į išankstinio vertinimo dėl subjektų inovacinės veiklos skatinamojo finansavimo poreikio rezultatus, Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu reikės pakeisti ar patvirtinti naujus teikimo verslui Fondo lėšomis garantijų, paskolų teikimo bei palūkanų kompensavimo nuostatus74, taip pat, kai skatinamosios finansinės priemonės atliekant Fondo investicijas bus naudojamos pasitelkiant finansų tarpininkus, reikės patvirtinti atitinkamos valstybės pagalbos schemas. Teisiniu požiūriu papildomai įvertinus atitinkamų įgyvendinamųjų teisės aktų poreikį, gali reikėti parengti ir priimti naujus ar pakeisti šiuos teisės aktus, susijusius su šio įstatymo įgyvendinimu:

• atsižvelgiant į būsimą ES Reglamentą dėl naudojamų skatinamosioms finansinėms

priemonėms ES fondų lėšų administravimo 2021–2027 m. laikotarpiu, priimti Vyriausybės nutarimą, kuriuo INVEGAI būtų pavedama valdyti Fondą (priklausomai nuo teisininkų vertinimo, gali pakakti ISFĮ nuostatos dėl Fondo valdytojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimo Nr.

1046, kuriuo INVEGAI jau yra pavesta vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą

„smulkiojo ir vidutinio verslo ir subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros

srityse, įskaitant inovacijas“). Turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 982 ir jame atsisakyta išimties, pagal kurią Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra negali atlikti TIĮ 14 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytos Fondo administravimo funkcijos, nes teikiamame Projekte yra nustatomos kitokios negu TIĮ

14 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos su Fondo veikimu

susijusios funkcijos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) ISFĮ projektas nenustato valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikio einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais, taip pat ir vėlesniais metais. Dėl ES struktūrinių fondų lėšų Fondui skyrimo. 2022–2027 m. laikotarpiu subjektų MTEPI veiklų skatinimo priemonėms per Fondą finansuoti būtų galima, EIM specialistų prognoze, numatyti iš viso maždaug 246 mln. eurų.

Fondui skirtinų ES struktūrinių fondų lėšų dydis bus nustatomas atsižvelgiant į skatinamojo finansavimo poreikio vertinimus bei MTI sričių plėtros tikslus ir uždavinius, nustatomus Vyriausybės tvirtinamuose strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentuose, taip pat įvertinus jau patvirtintų ir Fondo lėšomis įgyvendinamų priemonių rezultatus; ir atsižvelgiant į praktines galimybes naudoti ES struktūrinę paramą tikslinėms MTI sričių priemonėms finansuoti, su Europos Komisija suderinus atitinkamas veiksmų programas. Fondo investicijoms naudojant ES struktūrinių fondų lėšas, bus laikomasi Vyriausybės ir Finansų ministerijos nustatytos projektų finansavimo ir administravimo tvarkos. Dar vienu Fondo lėšų šaltiniu – pradžioje nedideliu, mažiau svarbiu, o vėlesniais metais didėsiančiu – taps įgyvendinant EIM administruojamas skatinamąsias finansines priemones grįžusios ir grįšiančios lėšos bei grąžinamųjų subsidijų grįžusios ir grįšiančios lėšos. EIM specialistų vertinimu, jas gali sudaryti:

a) panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas grįžusios ir grįšiančios į Fondą iš 2014–2020 m. ir ankstesnio laikotarpio INVEGOS įgyvendinamų finansinių priemonių lėšos; šių lėšų įplaukų 2024–2031 m. į Fondą prognozuojama suma 14,9 mln. eurų;

b) panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, kai įgyvendinamos 2014–2020 m. laikotarpio priemonės, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) suteiktų grąžinamųjų subsidijų grįžusios lėšos; šių lėšų įplaukų 2025–2029 m. į Fondą prognozuojama suma – 2,26 mln. eurų;

c) grįšiančios į Fondą naujų nuo 2021 m. jo lėšomis numatomų pradėti įgyvendinti skatinamųjų finansinių priemonių lėšos. Šių lėšų grįžimas, prognozuojama, prasidės 2029–2030 m.

Prognozuojama, kad 2022–2027 m. laikotarpiu bendros įplaukos į Fondą iš visų šaltinių galėtų siekti iš viso apie 253 mln. eurų, iš jų apie 246 mln. eurų – iš ES fondų, ir apie 7 milijonų eurų

• grįšiančios ne iš Fondo naujų investicijų, o iš kitų ES fondų lėšomis jau anksčiau finansuotų EIM administruojamų priemonių lėšos. Atsižvelgiant į esamą INVEGOS praktiką ir bendras rinkos tendencijas, ISFĮ projekto rengėjų daromomis prielaidomis ir prognoze, 2022–2040 m. laikotarpiu Fondo investicijos ir reinvesticijos (grįžusių lėšų kartotinės investicijos), panaudojant SFP instrumentus, į inovatyvius subjektų projektus gali siekti iš viso daugiau kaip

900 mln. eurų, iš šios sumos daugiau kaip pusė – maždaug 52 proc. galėtų būti skirta paskoloms, apie 34 proc. – rizikos kapitalo investicijoms į inovatyvių subjektų kapitalą, 9 proc. – garantijoms teikti,

5 proc. tektų Fondo valdymo išlaidoms (Fondo valdytojo ir finansiniams

tarpininkams). Tačiau šios prognozės dėl Fondo lėšų paskirstymo tarp finansinių instrumentų bus tikslinamos, atsižvelgiant skatinamojo finansavimo subjektų MTEPI veikloms išankstinio vertinimo rezultatus. Negrįžtamai patirtas Fondo išlaidas sudarytų jo valdymo išlaidos, taip pat negrąžintos paskolos (jų dalis gali siekti iki 10 proc. išduotų paskolų sumų) ir, tikėtina, atskiros nesėkmingos rizikos kapitalo investicijos; taip pat dotacijos (pvz., palūkanų daliniam kompensavimui), kuriomis gali būti prisidedama prie skatinamųjų finansinių priemonių. Būtent negrįžtamai patirtoms Fondo išlaidoms dengti, taip pat Fondui papildyti naujomis lėšomis mažėsiančiai ateityje ES paramai ir Fondo įplaukų priklausomybei nuo ES fondų lėšų kompensuoti, bus naudojamos grįšiančios ir grįžusios lėšos. Pagal poreikį Fondui gali būti skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos. 13.

13. Projekto rengimo metu gauti specialistų

vertinimai ir išvados Rengiant projektą įvertinti tarpinstitucinės darbo grupės ir tarpinstitucinio pasitarimo po oficialaus išsiuntimo derinti narių teikti vertinimai ir pasiūlymai, taip pat VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pristatyme „Inovacijų skatinimo finansavimo priemonės verslui. 2019 m. balandis“ pateikta informacija, įskaitant apie sėkmingą užsienio šalių praktiką. Atsižvelgta į Lietuvos inovacijų centro, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto specialistų pateiktus vertinimus bei įžvalgas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis

„Inovacijų skatinimo fondas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. [1] MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. [2] MTI – mokslas, technologijos ir inovacijos. [3] 2016 m. rugsėjo 27 d. Nr. XII-2654, žr. p.14. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ee181db0861211e6a0f68fd135e6f40c?jfwid=q8i88ls5l. [4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5c4c5840cb8b11e8a82fc67610e51066?jfwid=-35aaxip3i. 5 Skatinamųjų finansinių priemonių sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme. 6 Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_lt.pdf, p. 37. 7 Žr. https://ec.europa.eu/docsroom/documents/35947, p. 14. 8 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 24. 9 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas).

2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 19. 10 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA 11 Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_lt.pdf, p. 6. 12 Žr. ten pat, p. 35. 13 Žr. ten pat, p. 38. 14 Ši analizė pristatyta tarpinstitucinės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos prioritetų įgyvendinimo koordinavimo grupės posėdyje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje 2019 m. rugsėjo 17 d. 15 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/uploads/main/documents/files/Post%202020/Šalies%20ataskaita%2BCSR/2019%20CSR%20Lietuviskai.pdf, p. 4. 16 Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_lt.pdf, p. 37. 17 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 19. 18 MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos. 19 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 50. 20 Ten pat, p. 55 ir 56. 21 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=31864, p.

8 ir 15, ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA. 22 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=29662, p. 20, 68 ir 75. 23 ES SF – Europos Sąjungos struktūriniai fondai. 24 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 21; ir Lietuvos statistikos departamentas. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2017, Vilnius, 2018, p. 7. 25 Lietuvos statistikos departamentas. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2017, Vilnius, 2018, p. 7, ir https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA. 26 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 50, 55 ir 60. 27 Šie teiginiai atkartoja 2017 m. atlikto MTEP finansavimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstiniame vertinime pateiktą išvadą, kad „rizikos ir privataus kapitalo fondų, kurie investuotų į ankstyvos plėtros stadijos verslą, o tuo labiau į MTEPI veiklos pagrindu kuriamą verslą, yra labai mažai“, žr. https://www.esinvesticijos.lt/docview/?id=11007&h=62aa2&t=MTEP%20exante%2020170929, p. 38. 28 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas).

2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 22. 29 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/docview/?id=11007&h=62aa2&t=MTEP%20exante%2020170929, p. 46. 30 Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-lithuania_lt.pdf, p. 22. 31 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=29662, p. 104. 32 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA 33 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=27980, p. 60. 34 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=27980, p. 54 ir 55. 35 Žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52018SC0213, p.39. 36 Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: galutinė vertinimo ataskaita. Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, p. 5 ir 11. 37 EIM valdomos valstybės kapitalo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nuo

2017 m. iki 2021 m. įgyvendinamai rizikos

kapitalo priemonei „Ko-investicinis fondas MTEPI“ numatoma skirti iš viso 5 mln. eurų, vienai įmonei – iki 1 mln. eurų; pareiškėjomis gali būti tik tos labai mažos arba mažos įmonės, kurių viena iš akcininkių yra mokslo ir studijų institucija. „Ko-investicinis fondas II“ iš 11,6 mln. eurų 50 proc. turi investuoti į MTEPI. „Ankstyvos stadijos ir plėtros fondas I“ iš 14,8 mln. eurų dalį lėšų turi investuoti į įmones, veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. „Ankstyvos stadijos ir plėtros fondas II“ iš 14,8 mln. eurų, 80 proc. turės investuoti į įmonių MTEP projektus sumaniosios specializacijos srityse.

38 Žr. https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/financial_instruments_lt.pdf, p. 2. 38 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/docview/?id=11007&h=62aa2&t=MTEP%20exante%2020170929, p. 10. 39 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 60. 40 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=27980, p. 29. 41 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=199611&fbclid=IwAR18CTY8kJ-EX-naDnG0v4QBMXm5YpL2HJ6-tMicY__TLdE8bIsEEIetiSA 42 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 32. 44 Nuostata dėl SPF derinimo su prie jų prisidedančiomis dotacijomis ir (ar) subsidijomis yra Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo 6 str. 1 dalies 2 punkte. 45 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 49, 60. 46 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 tokias institucijos funkcijas atlikti buvo įgaliota Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). 47 Šiuos teiginius patvirtinantys duomenys ir platesni numatomo Fondo investicijų poveikio paaiškinimai yra pateikiami toliau šio rašto 5 dalyje. 48 Išsamesnė informacija apie Fondo investicijų poveikį pateikiama šio rašto 5 dalyje. 49 Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr.

958 „Dėl įgyvendinant 2014–2020

metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansines priemones grįžusių ir grįšiančių lėšų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ punktus 6.2, 10, 11. 50 Fondų fondo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme. 51 ISFĮ projekte nustatoma, kad Fondą valdys nacionalinė plėtros įstaiga, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra pavesta vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas. Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1046 tokią veiklą pavedė vykdyti valstybės kapitalo įmonei UAB „Invega“. 52 Įstatymo projekto rengėjų prognozė, kad iš UAB „INVEGA“ iki 2022 m. atliktų investicijų ir suteiktų paskolų grįšiančių lėšų į Fondą 2024–2031 m. gali būti nukreipta 14,9 mln. eurų, o iš Lietuvos verslo paramos agentūros administruojamos priemonės „Regio potencialas LT“ grąžinamųjų subsidijų 2025–2029 m. – 2,3 mln. eurų. 53 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 23. 54 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-prioriteto-moksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-ir-inovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 56. 55 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 31, 32, 53 ir 54. 56 Žr.

56 Žr. Finansinių priemonių įgyvendinimo

taisyklių 50 punktą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a4f50120589c11e49df480952cc07606/asr. 57 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, 5 priedas: Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: Mokslas, technologijos ir inovacijos (Galutinės vertinimo ataskaitos 5 priedas). 2019 m. vasario 1 d. (2019 m. gegužės 20 d. redakcija), p. 56. 58 VšĮ

„Investuok Lietuvoje“ informacinė apžvalga „Inovacijų skatinimo finansavimo

priemonės verslui. 2019 m. balandis“. 59 https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=File:Real_GDP_growth,_ 2006-2016_(% 25_change_compared_with_the_previous_year;_%25_per_annum)_YB17.png 60 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=29662, p. 13. 61 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5552549. 62 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=29662, p. 13. 63 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=31864, p. 37. 64 Žr. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=23cdba2d-8828-4ae3-8965-11fd8538260d#/ 65 Žr. https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=31864, p. 48. 66 Žr. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5552549 ir https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-europos-sajungosfondu-investiciju-veiksmu-programos-prioritetomoksliniu-tyrimu-eksperimentines-pletros-irinovaciju-skatinimas-poveikio-vertinimas, p. 51. 67 Žr. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=23cdba2d-8828-4ae3-8965-11fd8538260d#/

68 2022–2040

m. prognozuojamas vidutinis aritmetinis metinis BVP dydis 68,9 mlrd. eurų; atitinkamai 96 mln. eurų numatomų siektinų Fondo investicijų kartu su pritrauktomis privačiomis investicijomis sudarytų vidutiniškai maždaug 0,14 proc. metinio BVP.

69 Statistikos

departamento pateiktais EIM duomenimis, naujų produktų dalis visų įmonių bendroje apyvartoje nuo 2010 iki 2016 m. išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 6,2 procento iki 14,7 procento. 70 Tai yra iš esmės naujų produktų, paradigmų kūrimas ar taikymas rinkose, kurių arba nebėra, arba jos reikalauja esminių esamos rinkos atžvilgiu elgsenos pokyčių. 71 Žr. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//lietuvos-ukio-sektoriu-finansavimo-po-2020-metu-vertinimas, p. 32. 72 Žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a4f50120589c11e49df480952cc07606/uZDiEycjvn. 73 Kadangi Fondo finansavimui bus naudojamos ES fondų lėšos, tikėtina, bus sudaroma Fondo steigimo ir finansavimo sutartis tarp EIM, Finansų ministerijos ir Fondo valdytojo, vadovaujantis būsima Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytina nauja tvarka. 74 Žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/734182c007ac11e4879d8f5e8fec0fdf/YesFyquCis.

Teisės departamento išvada

2020-02-25 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INOVACIJŲ

SKATINIMO FONDO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-02-27

Nr. XIIIP-4530

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo

projekto 1 straipsnio pavadinimas, nustatantis, kad šis straipsnis nustato įstatymo paskirtį, tik iš dalies atitinka šio straipsnio turinį. Pažymėtina, kad įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Tuo tarpu socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas tokiu konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje, suprantami, kaip įstatymo tikslas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tik projekto 1 straipsnio 3 dalyje yra dėstoma įstatymo paskirtis. Savo ruožtu, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, mūsų nuomone, dėstomas įstatymo tikslas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnį siūlome tikslinti:

• straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „įstatymo

paskirtis ir tikslas“;

• straipsnio 1 dalyje dėstyti įstatymo paskirtį

(projekto 1 straipsnio 3 dalis);

• straipsnio 2 dalyje dėstyti į vieną dalį sujungtas

projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kuriose būtų išskirti du įstatymo tikslai: 1) įsteigti Inovacijų skatinimo fondą (atsisakant perteklinės nuostatos, kad jis steigiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą); bei 2) skatinti subjektų investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą ir sudaryti ilgalaikes prielaidas aukščiau išdėstytų sričių skatinamajam finansavimui užtikrinti. 2. Projekto

1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato Fondo

steigimą ir valdymą.

Tačiau pažymėtina, kad pačiu įstatymu Fondas nėra steigiamas. Fondas bus steigiamas atitinkamu viešojo administravimo subjekto (subjektų) administraciniu aktu bei sutartimi. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „steigimą“ įrašytini žodžiai „steigimo pagrindus“. 3. Projekto

2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės

yra pavesta vykdyti“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdanti“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad sutartiniai finansiniai įsipareigojimai dėl valstybės finansuojamų projektų atsiranda tarp valstybės ir projektą įgyvendinančio subjekto, o ne projektą betarpiškai vykdančio subjekto (kai projektą vykdo projektą įgyvendinančio subjekto pasamdytas trečiasis asmuo) bei derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „projektų vykdytojai“ įrašytini žodžiai „projektus įgyvendinantys subjektai“. 5. Projekto

2 straipsnio 5 ir 6 dalyse apibrėžiamų sąvokų „grįšiančios lėšos“ bei „grįžusios

lėšos“ turinys nėra aiškus. Pažymėtina, kad iš pateiktų formuluočių nėra aišku, ar grįšiančios lėšos yra Inovacijų skatinimo fondo (toliau – Fondas) investicijų grįšiančios lėšos (kaip nurodyta projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte), ar vis dėlto, grįšiančių lėšų pirminiai šaltiniai gali būti ne tik Fondo, tačiau ir bet kurio kito fondų fondo ar finansinės priemonės valdytojo disponuotos investicijos, kurios šių investicijų valdytojo sprendimu, joms grįžus bus pervedamos į Fondo sąskaitą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiai nurodyti pirminį grįšiančių ir grįžusių lėšų šaltinį, sprendimus, kuriais remiantis šios lėšos grįžta būtent į Fondo sąskaitą, priimančius subjektus bei tokių sprendimų priėmimo pagrindus. Be to, šių sąvokų turinys turi būti suderintas su projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinami Fondo lėšų šaltiniai. 6.

6. Atsižvelgus

į tai, kad įstatyme nebe pirmą kartą vartojant teisės akto, institucijos ar pareigų pavadinimą, jis vartojamas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, projekto 2 straipsnio 7 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos. 7. Projekto

2 straipsnio 7 dalyje, apibrėžiančioje „valstybės technologijų ir inovacijų

politiką įgyvendinančios institucijos“ sąvoką, nustatyta, kad tai Vyriausybės įgaliota institucija, kurios funkcijos ir reikalavimai nustatyti Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje“. Tačiau norime pažymėti, kad minėtame Technologijų ir inovacijų įstatymo straipsnyje jokie reikalavimai šiai institucijai nėra nustatyti (nustatyta tik šios institucijos teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga“). Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 7 dalyje reikėtų arba braukti perteklinius ir klaidinančius žodžius „ir reikalavimus“, arba tiesiog nurodyti, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija – Vyriausybės įgaliota institucija, nurodyta Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje. 8. Atsižvelgiant į susiformavusią įstatymuose naudojamą teisės normų dėstymo tvarką, projekto 2 straipsnio 8 dalyje minimi įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. 9. Projekto

3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondas steigiamas steigimo ir

finansavimo sutartimi, sudaroma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Iš šios nuostatos nėra aiškios nei šios sutarties šalys, nei sutarties rūšis (dvišalė ar daugiašalė). Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga įtvirtinti, kad Fondo steigimo ir finansavimo sutartis sudaroma tarp atsakingos ministerijos ir Fondo valdytojo, numatant galimybę, esant poreikiui, sutartį pasirašyti ir trečiajai šaliai, pvz., Finansų ministerijai. 10.

10Svarstytina,

ar atsižvelgiant į Fondo disponuojamų lėšų viešą pobūdį, projekto 3 straipsnio

5 dalis neturėtų būti papildyta, nustatant, kad Vyriausybė tvirtina ne tik

sutarties sudarymo tvarką, tačiau ir esmines šios sutarties sąlygas. 11. Manome, kad projekto 4 straipsnio pavadinimas „Fondo lėšos“, atsižvelgiant į jo turinį, nėra tikslus. Pažymėtina, kad straipsnio pavadinimas „Fondo lėšų šaltiniai“ (tokia formuluotė, beje, vartojama ir projekto 1 straipsnio 3 dalyje) būtų tikslesnis, nes šiame straipsnyje nurodytos ir tokios lėšos, kuriomis Fondo valdytojas faktiškai nedisponuoja, tačiau jos jau gali apskaitomos kaip būsimos Fondo lėšos (šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos grįšiančios lėšos). 12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį

„asignavimų“ įrašytini žodžiai „valstybės biudžeto“. 13. Projekto 4

straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad Fondo valdytojas turi laikyti Fondo lėšas atskiroje (-ose) banko sąskaitoje (-ose), tikslintina, nes nėra aišku, ar šia nuostata siekiama nustatyti, kad Fondo lėšos turi būti kitose sąskaitoje, nei paties Fondo valdytojo lėšos (tokiu atveju, šio straipsnio 2 ir

3 dalys turėtų būti sujungtos, kaip reguliuojančios tą patį dalyką), ar, vis

dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad Fondo lėšos turi būti laikomos atskirose sąskaitose pagal investuojamas sritis ir (ar) subjektus. 14. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „banko sąskaitoje“ bei projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojama formuluotė „kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje“ derintinos tarpusavyje. 15. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą apibrėžimą ir projekto 5 straipsnio nuostatas, projekto 5 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „su Fondo veikimu susijusios“. 16. Projekte turėtų būti atskleistas Fondo priežiūros komiteto, nurodyto projekto 5 straipsnio 3 punkte, statusas, funkcijos bei sudarymo tvarka. 17.

17. Projekto 6

straipsnio 3 dalį reikėtų patikslinti, nurodant ne tik valstybės biudžeto, tačiau ir visų kitų uždaryto Fondo atsakingai ministerijai pervedamų lėšų panaudojimo pagrindus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-06-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INOVACIJŲ

SKATINIMO FONDO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-06-16 Nr. XIIIP-4530(2)

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-06-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INOVACIJŲ

SKATINIMO FONDO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-06-16

Nr. XIIIP-4530(3)

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Projekto

2 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje „atsakingos ministerijos“ sąvokos

turinį, siūloma ne tik apibrėžti kriterijus, leidžiančius identifikuoti šią ministeriją, tačiau ir konkrečiai ją įvardinti. Toks reguliavimas ydingas dėl kelių priežasčių. Pirma, sąvokose įvardinant konkrečią instituciją nebėra prasmės ir tikslo ją apibūdinti ir apibrėžti tam tikrus jos statuso, veiklos ar kitus kriterijus. Antra, pasikeitus atsakingos ministerijos funkcijoms (pvz., perdavus atitinkamas su įstatymo įgyvendinimu susijusias funkcijas kitai ministerijai), turėtų būti keičiamas ir teikiamas projektas, įrašant jame kitos konkrečios ministerijos pavadinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome „atsakingos ministerijos“ sąvokos apibrėžime neįvardinti konkrečios ministerijos pavadinimo, o palikti tik ją pagal kitame įstatyme įtvirtintas nuostatas identifikuojančius kriterijus. Jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai, projekto 2 straipsnio 1 dalį siūlome dėstyti taip: „Atsakingoji ministerija – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl nacionalinės plėtros įstaigos - uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) konkretaus įvardijimo šio straipsnio 3 dalyje apibrėžiamos sąvokos „fondo valdytojas“ apibrėžtyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2020-06-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INOVACIJŲ SKATINIMO FONDO ĮSTATYMO

PROJEKTO

NR. XIIIP-4530

2020 m. birželio 10 d. Nr. 108-P-23

Vilnius

1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:

Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: l. e.

Kviestieji asmenys: l. e. Ekonomikos ir inovacijos ministro pareigas – Žygimantas Vaičiūnas, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė – Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas - Kęstutis Šetkus, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė – Rita Armonienė, Šegžda Rimantas - Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėjas - Rimantas Šegžda, - Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus patarėja – Skirmantė Šlivinskienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Eksporto politikos skyriaus patarėjas – Remigijus Kabečius, , Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos sąjungos investicijų koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja- Laura Sosunovičienė, INVEGA direktorius – Kęstutis Motiejūnas, INVEGA direktoriaus pavaduotoja - Beiliūnienė Inga, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas - Romas Baronas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja – Justina Poškienė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas

• Ričardas Rotomskis, Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas - Eugenijus Stumbrys, Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondo direktorė – Aušra Vilutienė, Lietuvos mokslo tarybos Teisės ir personalo skyriaus vedėja - Jolanta Kairė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas - Jūras Banys, Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdomasis direktorius – Ričardas Sartatavičius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos inovacijų ekspertas - Gintaras Vilda, Lietuvos verslo

konfederacijos generalinis direktorius – Andrius Nikitinas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27¹ Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo projekto 1 straipsnio pavadinimas, nustatantis, kad

šis straipsnis nustato įstatymo paskirtį, tik iš dalies atitinka šio straipsnio turinį. Pažymėtina, kad įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Tuo tarpu socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas tokiu konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje, suprantami, kaip įstatymo tikslas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tik projekto 1 straipsnio 3 dalyje yra dėstoma įstatymo paskirtis. Savo ruožtu, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, mūsų nuomone, dėstomas įstatymo tikslas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnį siūlome tikslinti:

• straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „įstatymo paskirtis ir tikslas“;
• straipsnio 1 dalyje dėstyti įstatymo paskirtį (projekto 1 straipsnio 3 dalis);
• straipsnio 2 dalyje dėstyti į vieną dalį sujungtas projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kuriose būtų išskirti du įstatymo tikslai: 1) įsteigti Inovacijų skatinimo fondą (atsisakant perteklinės nuostatos, kad jis steigiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą); bei 2) skatinti subjektų investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą ir sudaryti ilgalaikes prielaidas aukščiau išdėstytų sričių skatinamajam finansavimui užtikrinti. Pritarti

Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai

1.

Šis įstatymas nustato Inovacijų skatinimo fondo (toliau – Fondas) paskirtį, Fondo lėšų investavimo tikslus, Fondo steigimo pagrindus ir valdymą, Fondo lėšų šaltinius, su Fondo veikla susijusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas, Fondo veiklos terminą ir uždarymą. 2. Šio įstatymo tikslai:

1) įsteigti Fondą;

2) skatinti investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą ir sudaryti ilgalaikes prielaidas šiame punkte nurodytų sričių skatinamajam finansavimui užtikrinti.“

2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27¹

2. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šis

įstatymas nustato Fondo steigimą ir valdymą. Tačiau pažymėtina, kad pačiu įstatymu Fondas nėra steigiamas. Fondas bus steigiamas atitinkamu viešojo administravimo subjekto (subjektų) administraciniu aktu bei sutartimi. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „steigimą“ įrašytini žodžiai „steigimo pagrindus“. Pritarti Žr. EK pasiūlymą prie 1 TD pasiūlymo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27²

3

3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „kuriai Lietuvos

Respublikos Vyriausybės yra pavesta vykdyti“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdanti“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Fondo valdytojas – nacionalinė plėtros

įstaiga, kuriai Vyriausybės yra pavesta vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą smulkiojo ir vidutinio verslo ir subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros srityse, įskaitant inovacijas.“

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27²

4 4.

Atsižvelgiant į tai, kad sutartiniai finansiniai įsipareigojimai dėl valstybės finansuojamų projektų atsiranda tarp valstybės ir projektą įgyvendinančio subjekto, o ne projektą betarpiškai vykdančio subjekto (kai projektą vykdo projektą įgyvendinančio subjekto pasamdytas trečiasis asmuo) bei derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „projektų vykdytojai“ įrašytini žodžiai

„projektus įgyvendinantys subjektai“. Nepritarti

Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 528 Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą už ES lėšas, yra atsakingi projektų vykdytojai, kurie ir grąžina lėšas. Įgyvendinančios institucijos tai tos institucijos, kurios administruoja priemonę. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27

5. Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse apibrėžiamų sąvokų

„grįšiančios lėšos“ bei „grįžusios lėšos“ turinys nėra aiškus. Pažymėtina,

kad iš pateiktų formuluočių nėra aišku, ar grįšiančios lėšos yra Inovacijų skatinimo fondo (toliau – Fondas) investicijų grįšiančios lėšos (kaip nurodyta projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte), ar vis dėlto, grįšiančių lėšų pirminiai šaltiniai gali būti ne tik Fondo, tačiau ir bet kurio kito fondų fondo ar finansinės priemonės valdytojo disponuotos investicijos, kurios šių investicijų valdytojo sprendimu, joms grįžus bus pervedamos į Fondo sąskaitą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiai nurodyti pirminį grįšiančių ir grįžusių lėšų šaltinį, sprendimus, kuriais remiantis šios lėšos grįžta būtent į Fondo sąskaitą, priimančius subjektus bei tokių sprendimų priėmimo pagrindus. Be to, šių sąvokų turinys turi būti suderintas su projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinami Fondo lėšų šaltiniai.

Pritarti Pasiūlymas: Pritariant tam, kad apibrėžimų turinys nėra aiškus nes bandoma apibrėžti bendrines sąvokas, taikomos visiems lėšų šaltiniams, todėl, manome, kad šiame įstatymo projekte jos yra perteklinės ir siūlome atsisakyti šio įstatymo projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalių. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27²

5

6. Atsižvelgus į tai, kad įstatyme nebe pirmą kartą vartojant

teisės akto, institucijos ar pareigų pavadinimą, jis vartojamas be žodžių

„Lietuvos Respublikos“, projekto 2 straipsnio 7 dalyje brauktini žodžiai

„Lietuvos Respublikos“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos. Pritarti

Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„5. Valstybės technologijų ir inovacijų politiką

įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kurios funkcijos ir reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos nurodyta Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje.“

7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27²

5

7. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje, apibrėžiančioje „valstybės

technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos“ sąvoką, nustatyta, kad tai Vyriausybės įgaliota institucija, kurios funkcijos ir reikalavimai nustatyti Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje“. Tačiau norime pažymėti, kad minėtame Technologijų ir inovacijų įstatymo straipsnyje jokie reikalavimai šiai institucijai nėra nustatyti (nustatyta tik šios institucijos teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga“). Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 7 dalyje reikėtų arba braukti perteklinius ir klaidinančius žodžius „ir reikalavimus“, arba tiesiog nurodyti, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti institucija – Vyriausybės įgaliota institucija, nurodyta Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje. Pritarti Žr.

Pritarti Žr. EK pasiūlymą prie TD 6 pasiūlymo. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27²

6

8. Atsižvelgiant į susiformavusią įstatymuose naudojamą teisės

normų dėstymo tvarką, projekto 2 straipsnio 8 dalyje minimi įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 (buvusią 8) dalį išdėstyti taip: „6. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir Technologijų ir inovacijų įstatyme.“

9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27⁴

9. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondas

steigiamas steigimo ir finansavimo sutartimi, sudaroma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Iš šios nuostatos nėra aiškios nei šios sutarties šalys, nei sutarties rūšis (dvišalė ar daugiašalė). Siekiant teisinio aiškumo, galbūt tikslinga įtvirtinti, kad Fondo steigimo ir finansavimo sutartis sudaroma tarp atsakingos ministerijos ir Fondo valdytojo, numatant galimybę, esant poreikiui, sutartį pasirašyti ir trečiajai šaliai, pvz., Finansų ministerijai. Pritarti

Žr. Komiteto kuratorių 2 pasiūlymą

10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27⁴

10. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Fondo disponuojamų lėšų

viešą pobūdį, projekto 3 straipsnio 5 dalis neturėtų būti papildyta, nustatant, kad Vyriausybė tvirtina ne tik sutarties sudarymo tvarką, tačiau ir esmines šios sutarties sąlygas. Pritarti

Žr. Komiteto kuratorių 2 pasiūlymą

11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27⁵ 11.

Manome, kad projekto 4 straipsnio pavadinimas „Fondo lėšos“, atsižvelgiant į jo turinį, nėra tikslus. Pažymėtina, kad straipsnio pavadinimas „Fondo lėšų šaltiniai“ (tokia formuluotė, beje, vartojama ir projekto 1 straipsnio 3 dalyje) būtų tikslesnis, nes šiame straipsnyje nurodytos ir tokios lėšos, kuriomis Fondo valdytojas faktiškai nedisponuoja, tačiau jos jau gali apskaitomos kaip būsimosFondo lėšos (šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos grįšiančios lėšos). Pritarti Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 5 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „5 straipsnis. Fondo lėšų šaltiniai“

12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27⁵

1²

12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalies 1

punkte prieš žodį „asignavimų“ įrašytini žodžiai „valstybės biudžeto“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) valstybės biudžeto asignavimų valdytojų

lėšos, skirtos subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinti taikant skatinamąsias finansines priemones bei dotacijas ir (ar) subsidijas, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo;“

13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27⁵

2

13. Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad

Fondo valdytojas turi laikyti Fondo lėšas atskiroje (-ose) banko sąskaitoje (-ose), tikslintina, nes nėra aišku, ar šia nuostata siekiama nustatyti, kad Fondo lėšos turi būti kitose sąskaitoje, nei paties Fondo valdytojo lėšos (tokiu atveju, šio straipsnio 2 ir 3 dalys turėtų būti sujungtos, kaip reguliuojančios tą patį dalyką), ar, vis dėlto, šia nuostata siekiama nustatyti, kad Fondo lėšos turi būti laikomos atskirose sąskaitose pagal investuojamas sritis ir (ar) subjektus. Pritarti

14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27⁵ 14.

Projekto 4 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „banko sąskaitoje“ bei projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojama formuluotė

„kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje“ derintinos tarpusavyje. Pritarti

15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27⁶

15. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą

apibrėžimą ir projekto 5 straipsnio nuostatas, projekto 5 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „su Fondo veikimu susijusios“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „6 straipsnis. Su Fondo veikimu susijusios Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos funkcijos “

16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27⁴

16Projekte turėtų būti atskleistas Fondo priežiūros komiteto,

nurodyto projekto 5 straipsnio 3 punkte, statusas, funkcijos bei sudarymo tvarka. Pritarti Žr. Komiteto kuratorių 2 pasiūlymą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-02-27⁷

3

17. Projekto 6 straipsnio 3 dalį reikėtų patikslinti, nurodant

ne tik valstybės biudžeto, tačiau ir visų kitų uždaryto Fondo atsakingai ministerijai pervedamų lėšų panaudojimo pagrindus. Pritarti Pasiūlymas : Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Nutraukus Fondo veiklą, Fondo lėšos pervedamos atsakingajai

ministerijai, o ši jas grąžina į valstybės biudžetą pervesdama į valstybės iždo sąskaitą.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Asociacija

INFOBALT,

2020-05-15 Lietuvos informacinių technologijų ir ryšių sektoriaus asociacija INFOBALT (toliau- INFOBALT) teigiamai vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvą steigti naują inovacijų skatinimo fondą (toliau - fondas).

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) duomenimis, Lietuvos verslo, IRT sektoriaus, išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai pagal procentą nuo BVP yra rekordiškai mažos (0,04 proc.) ir patenka tarp besivystančių šalių lygio. Tuo tarpu Izraelyje šis procentas siekia 2,12 proc., Suomijoje 0,81 proc., Estijoje 0,31 proc[1]. Todėl tikimės, kad fondo veikla paskatins Lietuvos verslą investuoti į aukštos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas. Siekiant užtikrinti, kad fondo veikla pasiektų realius rezultatus ir Lietuvos pozicijos EBPO reitinguose pakiltų iki šalių skaitmeninimo lyderių lygio, teikiame INFOBALT pasiūlymus, kurie, manome, prisidės prie fondo veiklos efektyvumo:

1. Rizikos fondas. Atsižvelgiant į tai, kad inovacijas kuriančioms

įmonėms investicijos labiausiai reikalingos ankstyvojoje produkto/paslaugos kūrimo (angl. pre-seed) stadijoje ir ankstyvajame plėtros etape (angl. seed), svarbu užtikrinti, kad fondas toleruotų didesnę investicijų riziką. Tai paskatintų Lietuvą išsivaduoti iš pastaruosius dešimtmečius vyravusios tendencijos, kai nacionalinės paramos priemonės inovacijų skatinimui „užprogramuodavo“ 100-procentinę sėkmę ir tai skatino

„100-mečiais“ patikrintų „inovacijų“ diegimą. 2. Privataus sektoriaus dalyvavimas strateginiame fondo valdyme. Strateginė fondo plėtros ir investicijų kryptis priklausys nuo valdymo

struktūros, todėl siūlome įtraukti verslo atstovus į strateginius fondo valdymo organus (pvz. priežiūros komitetą) ir tai aiškiai apibrėžti įstatyme. 3. Eksporto veiklos.

Eksporto veiklos. Dėl nedidelio gyventojų skaičiaus ir pakankamai nedidelės viešojo sektoriaus ir verslo brandos diegiant inovacijas, svarbu užtikrinti, kad fondo veikloje atsirastų aiški kryptis dėl eksporto skatinimo. Lietuvos rinka yra per sekli inovatyvių produktų paklausos prasme, todėl turi būti numatomos priemonės bei parama tiek naujų, tiek jau egzistuojančių inovatyvių produktų/paslaugų eksportui į užsienio rinkas. 4. Konkrečių sektorių apibrėžimas. Riboti fondo resursai turi būti nukreipiami tikslingai, siekiant maksimalios grąžos, todėl siūlome įstatyme aiškiai nurodyti sektorius, kuriems bus skiriamas fondo finansavimas. Prioritetą siūlome teikti informacinių technologijų ir ryšių sektoriui, kuris yra skaitmeninės ekonomikos variklis. Remiantis „McKinsey & Company“ tyrimo duomenimis, investuodama į skaitmeninės ekonomikos skatinimą, Lietuva iki 2025-ųjų metų galėtų padidinti savo bendrąjį vidaus produktą papildomais 8,8 mlrd. Eur. 5. Mokslinių tyrimų finansavimas. Siūlome atskirti ir aiškiai apibrėžti fundamentaliųjų mokslinių tyrimų finansavimą bei taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimą, nes šios dvi skirtingos kryptys reikalauja skirtingų įgyvendinimo strategijų ir finansavimo. 6. Užsienio ekspertų įtraukimas ir specialus biudžetas. Svarbu nepamiršti, kad sėkmingai inovacijų plėtrai būtinas bendradarbiavimas su tarptautinėmis įmonėmis ir ekspertais (ką rodo Izraelio pavyzdys). Tarptautinį bendradarbiavimą reikėtų ypatingai akcentuoti ir numatyti didesnes, nei įprastai, finansines galimybes finansinių priemonių tarpininkams (fondams) samdyti užsienio ekspertus. Pavyzdžiui, viena iš skatinimo galimybių, numatyti atskirą finansinės priemonės valdytojo biudžetą užsienio ekspertams. Įprastai užsienio ekspertams užmokestį finansų tarpininkai (rizikos ir privataus kapitalo fondų valdytojai) turi padengti iš bendro jiems priskirto valdymo mokesčio ar suteikti įmonės, į kurią investuojama, akcijų/opcionų (kas yra brangiausia atsikaitymo forma).

Standartiškai valdymo mokestis yra 2-2,5% per metus nuo finansinių priemonių tarpininko (fondo) dydžio, todėl jo dažnai nepakanka užsienio ekspertų išlaidų padengimui. 7. Investicijos ne tik į Lietuvoje įsteigtas įmones. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant inovacijų skatinimo programą nereikėtų apsiriboti investicijomis tik į Lietuvoje įsteigtas įmones ar tik išskirtinai Lietuvoje kuriamus produktus. Manome, kad šis projektas yra puiki galimybė pritraukti lietuvių išeivius, kurie gyvendami užsienyje kuria inovatyvius produktus (Niujorke, Londone ir kitur). Šiuo tikslu būtų galima numatyti, kad finansų tarpininkas (pvz. investicinis fondas) gali investuoti tam tikrą dalį lėšų į užsienyje įsteigtas įmones, kurios turi sąsajų su Lietuva. 8. Specializuoto mokymosi finansavimas. Mūsų nuomone, tam kad inovacijų skatinimo programa pasiektų maksimalių rezultatų, reikėtų pagalvoti apie atskirą biudžetą, skirtą finansuoti inovatyvius produktus/paslaugas kuriančių asmenų tobulinimąsi Lietuvoje ar užsienyje. Pavyzdžiui, finansų tarpininkas, investavęs į įmonę galėtų teikti rekomendaciją/prašymą nacionalinei plėtros įstaigai „Invega“ finansuoti steigėjo planuojamą kvalifikacijos kėlimą Lietuvoje ar užsienyje. Toks finansavimas galėtų būti daromas iš atskiro specialiai šiam tikslui suformuoto biudžeto. Atsižvelgti Žr. EK patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4530(2). 2. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2020-06-04, Nr.S.163 EK paskelbtoje 2020 metų pavasario apžvalgoje teigiama, kad kyla didelė rizika, jog bendrosios mokslo, technologijų bei inovacijų sričių (toliau - MTI) investicijos gali sumažėti iki 22 mlrd.

Eurų, o COVID – 19 pandemijos neigiamas poveikis dar ilgai bus juntamas daugeliui pramonės ir verslo įmonių. Tai yra pavojinga, kai kalbame apie tarptautinį konkurencingumą ilgesnėje perspektyvoje. Siekdamos pakeisti situaciją ES šalys narės ir EK ėmėsi beprecedenčių veiksmų ir patvirtino plačios aprėpties finansinio poveikio schemas, įmonių tarptautinio konkurencingumo ir darbo vietų išsaugojimui. EK atsakas situacijai, atitinkamai numatant milžiniškas viešąsias investicijas į MTI sritis, labiau nei bet kada demonstruoja padėties sudėtingumą. Gerai tai, kad numatomas greitas ir veiksmingas atsakas spartinantis MTEPI veiklas MTI srityse. Džiugina tai, kad ES įžvalgiai planuoja veiksmus tose MTI srityse kur pirmiausia galima tikėtis poveikio ekonomikai ir gyventojų gerovei: gyvybės mokslų industrijos tyrimų ir inovacijų finansavimas (vakcinų kūrimas, gydymas ir diagnostika ir platesnė socialinė ir ekonominė apsauga), pramoninių tyrimų finansavimas sukuriant sąlygas pramonės transformacijai, skaitmeninių technologijų horizontali integracija (infrastruktūros, e-platformos, skaitmeniniai inovacijų centrai, kuriose galima dalintis informacija ir kurie padėtų sušvelninti krizių poveikį bei pagerintų verslo pasirengimą krizėms). EK paskelbtoje, ES mokslo, tyrimų ir inovacijų apžvalgoje (Science, research and innovation performance of the EU 2020, a fair, green and digital Europe) teigiama, kad moksliniai tyrimai, technologijos ir inovacijos yra esminiai Europos ateičiai, kurią norime sukurti. Būtent proveržis šiose srityse įgalins perėjimą prie ekologiškos, skaitmenizuotos, tvarios ir saugios piliečiams, rytojaus Europos.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (toliau - LPK) nuomone labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešąja politika būtų siekiama ilgalaikių viešųjų investicijų investavimo į MTI sritis tikslų, atitinkamai:

• (i) išsaugoti ir dar labiau sustiprinti įmonių tarptautinį konkurencingumą, (ii) sustiprinti inovacinį šalies suverenumą,

(iii) Lietuvos verslą ir pramonę paskatinti kurti ir diegti į rinką produktus, sukurtus naudojant aukštąsias ir vidutines aukštąsias technologijas;

• sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos po krizinį atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką;

LPK išsamiai susipažino su Ekonomikos komitete svarstomais Inovacijų skatinimo fondo įstatymo ir Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais ir pritaria bendriesiems principams įtvirtinamiems įstatymų projektuose. Palaikome įstatymo projekto autorių nuomonę, kad įstatymu reglamentuoti skatinamąjį finansavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse iš tiesų yra svarbu, nes šių sričių plėtra valstybės raidai, konkurencingumui ir kartu visuomenės gerovei yra labai reikšminga. Mokslo, technologijų ir inovacijų sritys yra priskiriamos prie Nacionalinės pažangos plano 2021–2030 m. projekte nustatomų horizontalių prioritetų. Fondas reikšmingai prisidėtų, sukaupiant ir paskirstant reikiamus finansinius išteklius ir padėtų kryptingiau vykdyti pramonės transformaciją, transformuojant ją aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę. Lietuvos statistiniai duomenys atspindi inovacinės veiklos skatinimo būtinybę, nes inovatyvus verslas turi potencialą augti, tuo pačiu sukuriant daugiau darbo vietų, lyginant su tradicinėmis veiklomis: 2016 m.

47 proc. įmonių vykdė

inovacinę veiklą, jos sukūrė 68 proc. visų darbo vietų ir

77 proc. apyvartos; 2017 m. duomenimis pažangiųjų technologijų gamybos įmonių

pelningumo rodikliai buvo maždaug 2 kartus didesni nei visų ne finansų sektoriaus įmonių rodikliai. Tačiau iki šiol inovacinė veikla nebuvo pakankamai skatinama - viešojo ir privataus finansavimo mastai buvo nepakankami, netolygūs, fragmentuoti. Taip Lietuva neišnaudojo inovacinės veiklos potencialo. Būtent todėl Lietuva stipriai atsilieka nuo ES vidurkio išlaidų dalimi, skiriamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloms verslo sektoriuje – 2018 m. Lietuvoje šis rodiklis siekė 0,33 procento BVP, o Europos Sąjungos vidurkis buvo - 1,36 proc. Panašius Inovacijų skatinimo fondus turi Estija, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija. Pažangias verslo finansavimo praktikas taiko ir Suomija, Airija, Izraelis. LPK bendruomenę labai džiugina faktas, kad ir Lietuvos įstatymų leidėjai pagaliau šiuo įstatymo projektu rodo tvirtą apisprendimą eiti pažangių šalių keliu ir įstatymu įteisinti Inovacijų skatinimo fondą, numatant ilgos trukmės finansavimo laikotarpį, t.y. ne trumpiau negu iki 2040 m. pabaigos, su galimybe Fondo steigimo ir finansavimo sutartyje šį terminą pratęsti. Kad MTI srityse, yra MTEPI veiklų, finansavimo nepakankamumas matome Europos Komisijos 2019 m. semestro Lietuvai skirtoje ataskaitoje. Kur pažymima, kad „investicijos į MTEP nesiekia ES vidurkio ir vis dar labai priklauso nuo ESI fondų.

Finansų ministerijos užsakytos studijos „Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas: mokslas, technologijos ir inovacijos“ 2019 m. įmonių

„ESTEP“ ir „PricewaterhouseCoopers“ (toliau – PwC) pateiktoje vertinimo

ataskaitoje nurodoma, kad „MTEP veiklos finansavimas Lietuvoje nėra pakankamas“ ir kad „stokojama tiek tvarių viešojo sektoriaus investicijų, tiek pakankamo privataus sektoriaus finansavimo“. Europos Komisijos 2019 m. semestro Lietuvai skirtoje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „privačiosios investicijos į MTEP yra vienos mažiausių ES“, kad šalies „ekonomikai reikalingos papildomos investicijos į inovacijas“ ir kad didesnės investicijos į inovatyvias mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ) padėtų joms pereiti prie aukštųjų technologijų ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo. ISF Projektas numato aiškius fondo lėšų investavimo tikslus, kuriais siekiama didinti inovatorių sukuriamą pridėtinę vertę, darbo našumą, sukuriamų inovatyvių produktų pardavimą ir eksportą bei paskatinti ir pritraukti privačias investicijas į inovacinę veiklą vykdančius ūkio subjektus. LPK nuomone yra sveikintinas Fondo steigimo ir valdymo lankstumas. Taip yra sukuriamas ir įgyvendinant įstatymą garantuojamai išlaikomas, atviras visoms inovacijų skatinimą prioritetu laikančioms viešąją politiką formuojančioms ministerijoms. Be to pasitikėjimą Fondu kelia ir tai, kad jo steigimo ir finansavimo sutartimi, Fondo valdytoju planuojama paskirti nacionalinę plėtros įstaigą valstybės kapitalo įmonę UAB „Invega“. Viltingai nuteikia, kad Fondo investicijų efektyvumas bus užtikrinamas Fondo investicijas vykdant skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis.

Todėl tikime, kad Fondo lėšų investicijos padidins skatinamųjų finansinių priemonių santykinę dalį (svorį) pagal bendrą subjektams skiriamą MTEPI veikloms vykdyti viešąjį finansavimą, o pats finansavimas taps finansiškai gyvybingesnis dėl Fondo investuotų lėšų grįžimo ir reinvestavimo. Atsižvelgiant į argumentus išvardintus laiške, raginame LRS Ekonomikos komitetą po svarstymų pritarti Inovacijų skatinimo fondo įstatymo ir Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektams. Atsižvelgti Žr. EK patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4530(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos švietimo taryba, 2020-05-08

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4530 IR NR. XIIIP-4531

Lietuvos švietimo taryba (toliau – Taryba) š. m. gegužės 7 d. posėdyje apsvarstė įstatymų projektus Nr. XIIIP-4530 ir Nr. XIIIP-4531 (toliau – įstatymų projektai). Taryba, nagrinėdama įstatymų projektus, išskyrė žemiau pateikiamas pastabas ir pasiūlymus. DĖL FONDO

FINANSAVIMO

Įstatymo projekte Nr. XIIIP-4530 yra numatytas nuoseklus finansavimo priklausomumo nuo Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšų mažėjimas iki ne daugiau kaip 20 procentų Fondo įplaukų 2040 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nėra numatyta, kaip ir kada Fondui bus skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto, kurios garantuotų Fondo veiklą, pasibaigus ES fondų lėšoms arba esant lėšų trūkumui. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4530 iniciatoriai aiškinamajame rašte nurodo, kad bus naudojamos ES fondų lėšos, tačiau įstatymas neišskiria šių lėšų atskirai. Įstatymo nuostatos turi nekelti abejonių, todėl būtina apibrėžti visas planuojamas naudoti lėšas.

Įvertinus, kad Fondo veiklos bus organizuojamos pagal fondų fondo principus, svarbu įstatyme apibrėžti Fondo lėšomis remiamas veiklos sritis ir prioritetus pagal lėšų šaltinius. Šiuo metu valstybės biudžeto dalis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) yra beveik 40 proc. mažesnė nei ES vidurkis. Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad vienas iš siekinių yra proveržis inovacijų srityje, ypač verslo sektoriuje. Taip pat numatoma naudoti jau esamą finansavimą iš ES fondų. Taryba pateikė siūlymą Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei dėl COVID-19 pandemijos padarinių mažinimo, kuriuo siūloma valstybės biudžeto asignavimus (neįskaičiuojant ES fondų lėšų) MTEP srityje didinti iki 1 proc. nuo BVP. Taryba vertina, kad, jei šio Fondo veikloms užtikrinti bus naudojamas šiuo metu MTEP skirtas finansavimas, įstatymo iniciatorių tikslai nebus pasiekti. Taryba siūlo apibrėžti iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį kiekvienais metais. Įstatymo projekte nėra užtikrintos Fondo veiklos garantijos, kuriomis būtų įtvirtinta nuostata, kad Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, bei nėra apibrėžta, kaip naudojamos nepanaudotos Fondo lėšos. Įstatymo iniciatoriai teigia, kad Fondas veiks pagal fondų fondo principą, tačiau įstatymo projekte nėra apibrėžta, į kokius investicinius fondus ir kuriose srityse Fondas investuos visą ar didžiąją dalį savo turto. DĖL

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS

Įstatymo projekte yra numatyta, kad Fondo lėšas sudaro valstybės lėšos, kuriomis gali būti remiamas ir verslo subjektas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad verslo subjektas, gavęs šią paramą, turi suteikti visuomenei teisę naudotis valstybės lėšomis sukurta inovacija. Įstatyme nėra apibrėžti pagrindiniai principai, kurie užtikrintų sukurtos inovacijos viešą prieinamumą.

DĖL FONDO

ADMINISTRAVIMO IR VALDYMO

Įstatymo projekte šiuo metu nėra apibrėžti pagrindiniai Fondo valdymo principai, Fondo valdytojo bei administratoriaus pagrindinės funkcijos ir atsakomybės. Suprantama, kad Fondo veikla bei priemonės bus patvirtintos Vyriausybės nutarimu bei aprašytos kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, tačiau, siekiant užtikrinti Fondo veiklų nepriklausomumą ir integravimą į dabartinę MTEP finansavimo sistemą, įstatyme būtina apibrėžti Fondo struktūrą bei pagrindines funkcijas. Įstatymo projekto iniciatoriai numato, kad Fondo lėšomis bus finansuojami rizikingi fundamentinių mokslinių tyrimų ir

(arba) taikomųjų mokslinių tyrimų, ir (arba) eksperimentinės plėtros, ir

(arba) inovacinė veiklos projektai. Įstatymu būtina apibrėžti tokių projektų rizikos sampratą bei projektų vertinimo proceso pagrindinius principus. Atsižvelgti Žr. EK patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4530(2). 2. Lietuvos mokslo taryba, 2020-05-11 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INOVACIJŲ SKATINIMO FONDO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4530 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ĮSTATYMO NR. XIIIP-4531 14 IR 21 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba), dalyvusi Seimo Ekonomikos komiteto suorganizuotuose klausymuose dėl Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projekto (toliau – Įstatymas), išnagrinėjusi atsiųstą medžiagą po klausymų, teikia pastebėjimus, siūlymus ir klausimus: 1. Klausimas: Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nustatoma, kad “1.

1 p. nustatoma, kad “1. Fondo lėšas sudaro:1) asignavimų valdytojų

lėšos, skirtos subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis bei dotacijomis ir (ar) subsidijomis, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo, skatinti;<...>“ Atsižvelgus į Įstatymo nuostatą, kyla klausimas, kodėl pateiktose schemose nurodyti tik verslo subjektai, kuriems būtų skirtos skatinamosios priemonės, kai tuo tarpu, fondo lėšas sudarys ES lėšos (savo esme laikytinos biudžeto lėšomis), biudžeto lėšos, kitos lėšos. Jei fondo lėšos, skiriamos subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams, taikomiesiems moksliniams tyrimams, inovacinei veiklai skatinti, būtų teisinga schemose atvaizduoti ir kitus subjektus (universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir kt). Fundamentiniai tyrimai daugiausiai atliekami universitetuose, kitose mokslo ir studijų institucijose. Fundamentiniai tyrimai yra pagrindas komerciniams produktams, inovacijoms. Remiantis išdėstytu, teikiame:

1) pasiūlymą: Fundamentinius tyrimus atliekantys subjektai (mokslo ir studijų institucijos, mokslinių tyrimų institutai ir kiti) turi atsirasti ne tik schemose, bet ir Įstatyme šalia verslo įmonių. 2) pasiūlymą: Į fondo priežiūros valdymą įtraukti akademinės bendruomenės narius (mokslininkus). 2. Klausimas:

Fondas startuotų iš ES ir biudžeto lėšų. Labai svarbu įvardyti, kokios biudžeto lėšos bus nukreiptos į fondą. Tikimės, kad tai ne MTEP lėšos, kurios dabar numatytos mokslo ir studijų institucijoms ir kad ateityje jos nemažės šioms institucijoms fondo sudarymo sąskaita. Tai reikštų priverstinį biudžeto lėšų nukreipimą į fondą. Ir tokiu atveju asignavimo valdytojai turėtų tapti fondo dalininkais. 3.

3. Klausimas: Kaip realiai veiks schema: ar pirmiausia, subjektas, norintis dalyvauti fonde i) turi prašyti nukreipti jai skirtų MTEP lėšų dalį į fondą, ii) kas nagrinės tokius prašymus, iii) kokiais kriterijais vadovaujantis bus nagrinėjami prašymai; iv) klasikinis fondų veikimo principas: fondo turtas priklauso visiems fondo dalyviams proporcingai jų turimų investicinių vienetų (fondo akcijų) skaičiui. Fondo dalyvis uždirbti gali iš fondo vieneto vertės padidėjimo, iš dividendų ir palūkanų bei iš kapitalo prieaugio. Ar šis fondas taip pat veiktų? Prašytume detalaus įsitraukimo į fondą, jo veikimo, investavimo principų ir galimos grąžos investavusiems subjektams aprašymo. Atsižvelgti Žr. EK patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4530(2). 3. Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslo akademija, 2020-05-11 Lietuvos mokslo taryba (toliau - Taryba) ir Lietuvos Mokslų Akademija, dalyvavusi Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komiteto suorganizuotuose klausymuose ir svarstymuose dėl Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projekto (toliau-Įstatymas), išnagrinėjo atsiųstą medžiagą bei teikia pastebėjimus, siūlymus ir klausimus: 1.Klausimas:

Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nustatoma, kad „1. Fondo lėšas sudaro: 1) asignavimų valdytojų lėšos, skirtos subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams ir (arba) taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir (arba) eksperimentinei plėtrai, ir (arba) inovacinei veiklai skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis bei dotacijomis ir (ar) subsidijomis, kurios prisideda prie skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo, skatinti “ Atsižvelgus į Įstatymo nuostatą, kyla klausimas, kodėl pateiktose schemose nurodyti tik verslo subjektai, kuriems būtų skirtos skatinamosios priemonės, kai tuo tarpu, fondo lėšas sudarys ES lėšos (savo esme laikytinos biudžeto lėšomis), biudžeto lėšos, kitos lėšos.

Jei fondo lėšos, skiriamos subjektų fundamentiniams moksliniams tyrimams, taikomiesiems moksliniams tyrimams, inovacinei veiklai skatinti, būtų teisinga schemose atvaizduoti ir kitus subjektus (universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir kt). Fundamentiniai tyrimai daugiausiai atliekam i universitetuose, kitose mokslo ir studijų institucijose. Fundamentiniai tyrimai yra pagrindas komerciniams produktams, inovacijoms. Remiantis išdėstytu, teikiame:

1) pasiūlymą: Fundamentinius tyrimus atliekantys subjektai (mokslo ir studijų institucijos, mokslinių tyrimų institutai ir kiti) turi atsirasti ne tik schemose, bet ir Įstatyme šalia verslo įmonių. Atsižvelgti Argumentai: Pažymime, kad EK patobulintame įstatymo projekte neįvardijami konkretūs subjektai, nei verslo nei mokslo. Žr. 1 kuratorių pasiūlymą. 4. Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslo akademija, 2020-05-11

2) pasiūlymą: Į fondo priežiūros valdymą įtraukti akademinės bendruomenės narius (mokslininkus). Atsižvelgti Argumentai: Pažymime, kad EK patobulintame įstatymo projekte nustatyta, kad į fondo Priežiūros komitetą įeina ir mokslo srities atstovai. Žr. 2 kuratorių pasiūlymą (4 straipsnio 5 dalis). 5. Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslo akademija,

2020-05-11

2. Klausimas: Fondas startuotų iš ES ir biudžeto lėšų. Labai svarbu įvardyti, kokios biudžeto lėšos bus nukreiptos į fondą.

Tikimės, kad tai ne MTEP lėšos, kurios dabar numatytos mokslo ir studijų institucijoms ir kad ateityje jos nemažės šioms institucijoms fondo sudarymo sąskaita. Tai reikštų priverstinį biudžeto lėšų nukreipimą į fondą. Ir tokiu atveju asignavimo valdytojai turėtų tapti fondo dalininkais. Atsižvelgti Argumentai:

Pagal Biudžeto sandaros įstatymą, kiek, kada ir kokios lėšos bus skiriamos Fondui, siūlys Vyriausybė ir spręs Seimas tvirtindamas valstybės metinį biudžetą. Inovacijų skatinimo fondo įstatyme neįvardinama, kokios biudžeto lėšos bus nukreiptos į Fondą, nes tai ribotų Vyriausybės įgaliojimus sudarant valstybės biudžetą ir prieštarautų Biudžeto sandaros įstatymui. 6. Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslo akademija, 2020-05-11 3.Klausimas:

Kaip realiai veiks schema: ar pirmiausia, subjektas, norintis dalyvauti fonde i) turi prašyti nukreipti jai skirtų M TEP lėšų dalį į fondą, ii) kas nagrinės tokius prašymus, iii) kokiais kriterijais vadovaujantis bus nagrinėjami prašymai; iv) klasikinis fondų veikimo principas: fondo turtas priklauso visiems fondo dalyviams proporcingai jų turimų investicinių vienetų (fondo akcijų) skaičiui. Fondo dalyvis uždirbti gali iš fondo vieneto vertės padidėjimo, iš dividendų ir palūkanų bei iš kapitalo prieaugio. Ar šis fondas taip pat veiktų? Prašytume detalaus įsitraukim o į fondą, jo veikimo, investavimo principų ir galimos grąžos investavusiems subjektams įteisinimo. Atsižvelgus į tai, kad įstatyme neapibrėžti aukščiau iškelti klausim ai, o vykdant įstatymą gali kilti daug interpretacijų ir neaiškumų dėl skaidrumo, lėšų skirstymo šališkumo ir korupcijos, siūlome, remiantis klausymuose ir svarstymuose sutartas nuostatas, apibrėžti įstatyme. Tokiu būdu įstatymas būtų papildytas fondo steigimo, jo veikimo, priežiūros nuostatomis, investavimo ir galimos grąžos investavusiems subjektams principais bei kitais aptartais teisiniais santykiais.

Atsižvelgti Argumentai:

i) dėl lėšų gavimo iš Fondo paskolos, obligacijų išpirkimo, investicijų į kapitalą, ar dėl garantijų paskoloms gauti iš kitų finansų institucijų (bankų ir kt.) gali kreiptis bet kuris subjektas, vykdantis, kaip nurodyta įstatymo projekte, fundamentinius mokslinius tyrimus , ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą ir (arba) inovacinę veiklą; ii) paraiškas finansavimui iš Fondo gauti nagrinės Fondo valdytojas - kai skatinamasis finansavimas (pvz., paskolos subjektams, subjektų išleidžiamų obligacijų išpirkimas) bus teikiamas subjektams – pareiškėjams tiesiogiai, arba finansų tarpininkai (pvz., bankai, privatūs rizikos kapitalo fondai) – kai finansavimas bus teikiamas per tarpininkus; iii) paraiškos bus nagrinėjamos vadovaujantis Fondo investavimo strategija, kuri yra Fondo steigimo ir finansavimo sutarties dalis, žr. įstatymo projekto 4 str. 3 d., ir dėl kurios rekomendacijas teiks Fondo Priežiūros komitetas, žr. 4 str. 6 d. 1 punktą; iv) Inovacijų skatinimo fondo tikslas nėra pelnas, jo kitokie tikslai yra nurodyti įstatymo projekto 3 straipsnis. Todėl Fondo vienetų išleidimas ir perleidimas nėra numatoma. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto

patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1Ekonomikos komitetas,

2020-06-10³ Argumentai: Tikslu, aiškiau apibrėžti fondo steigimą ir valdymą, siūlome iš įstatymo projekto 3 straipsnio padaryti du straipsnius ir juos išdėstyti taip: Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Fondo paskirtis, ir lėšų investavimo tikslai,

1. Fondo paskirtis – užtikrinti subjektams

paveikų ir tvarų skatinamąjį finansavimą, kuriuo būtų skatinamos investicijos į fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą ir jos plėtrą. 2. Bendrieji Fondo lėšų investavimo tikslai:

1) didinti fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą vykdančių ir Fondo lėšų gavusių subjektų kuriamą pridėtinę vertę, darbo našumą, sukurtų inovatyvių produktų skaičių ir įvairovę, jų pardavimą ir eksportą, siekiant skatinti šiuos subjektus vykdyti fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą;

2) pritraukti privačių lėšų fundamentinius mokslinius tyrimus ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, ir (arba) eksperimentinę plėtrą, ir (arba) inovacinę veiklą vykdantiems subjektams. 3. Konkretūs Fondo investicijomis siekiami tikslai ir jų įgyvendinimo rodikliai, taip pat Fondui skiriamos lėšų sumos nustatomi Fondo steigimo ir finansavimo sutartyje.“

Pritarti

2Ekonomikos komitetas,

2020-06-10⁴ N Pasiūlymas:

„4 straipsnis. Fondo steigimas ir valdymas

1. Fondas nėra juridinis asmuo. Fondas

veikia kaip fondų fondas. 2. Fondas steigiamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaroma steigimo ir finansavimo sutartimi, kurią sudaro Atsakingoji ministerija, Finansų ministerija ir Fondo valdytojas. Prie šios sutarties gali prisijungti kiti asignavimų valdytojai.

Fondo steigimo ir finansavimo sutartyje turi būti šios nuostatos:

1) dėl Fondo valdymo;

2) dėl Fondo priežiūros komiteto sudarymo ir funkcijų;

3) dėl Fondo lėšų atskiros apskaitos;

4) dėl Fondo steigimo ir finansavimo sutarties nutraukimo;

5) dėl valstybės biudžeto lėšų pervedimo Fondui tvarkos;

6) dėl Fondo steigimo ir finansavimo sutarties šalių teisių ir pareigų;

7) dėl Fondo valdytojo ataskaitų teikimo Fondo steigimo ir finansavimo sutarties šalims;

8) dėl Fondo valdytojui apmokamų Fondo valdymo išlaidų kompensavimo arba Fondo valdymo mokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarkos ir terminų;

9) dėl valstybės biudžeto lėšų pervedimo Fondo valdytojui sąlygų ir grąžinimo tvarkos;

10) dėl planuojamų pateikti prašymų dėl mokėjimų į Fondą tvarkos. 3. Atskira Fondo steigimo ir finansavimo sutarties dalis yra Fondo investavimo strategija. 4. Fondas valdomas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5. Fondo valdymo priežiūrai atsakingoji ministerija iš savo ir kitų Fondo steigimo ir finansavimo sutarties šalių, verslo, mokslo, technologijų ir inovacijų sričių atstovų sudaro Fondo priežiūros komitetą. Valstybės institucijų atstovai sudaro ne daugiau kaip pusę Fondo priežiūros komiteto narių. 6.

6Fondo priežiūros komiteto funkcijos:

1) teikti Fondo valdytojui ir asignavimų valdytojams rekomendacijas dėl Fondo investavimo strategijos, metinių investavimo apimčių ir prioritetų;

2) teikti Fondo valdytojui ir Fondui skirtų asignavimų valdytojams rekomendacijas dėl finansų tarpininkų atrankos sąlygų sąvado;

3) atlikti Fondo valdymo ir Fondo valdytojo veiklos atitikties Fondo steigimo ir finansavimo sutarties reikalavimams stebėseną;

4) teikti Fondo valdytojui rekomendacijas dėl Fondo veiklos plėtojimo;

5) teikti Fondo valdytojui ir asignavimų valdytojams rekomendacijas dėl Fondo valdymo išlaidų metinio biudžeto;

6) stebėti ir teikti rekomendacijas Fondo valdytojui ir asignavimų valdytojams dėl rodiklių, nustatytų Fondo steigimo ir finansavimo sutartyje, įgyvendinimo;

7) atlikti kitas efektyvios Fondo veiklos priežiūros užtikrinimo funkcijas. 7. Fondo priežiūros komiteto darbas organizuojamas ir sprendimai priimami pagal šio komiteto pasitvirtintą darbo reglamentą.“

Pritarti

3Ekonomikos komitetas,

2020-06-10⁵

1 1(N) Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 (buvusį 4) straipsnio 1 dalį nauju 1 punktu ir jį išdėstyti taip: „1) tiksliniai valstybės biudžeto asignavimai Fondui, nustatomi planuojant einamųjų metų valstybės biudžeto išlaidas;“

Pritarti

8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš -2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji

nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP- 4530(2). Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė [1] Šaltinis: Lietuvos skaitmeninės ekonomikos apžvalga 2020, 42 skaidrė, nuoroda: https://infobalt.lt.