Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
6 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teikiant ypatingą nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą ir apsaugą, socialines ir kitas paslaugas krizinio nėštumo metu;“
išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos
socialinės ir kitos paslaugos krizinio nėštumo metu yra teikiamos pagal Pagalbos krizinio nėštumo metu programą, kurią parengia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos ministerijos, o tvirtina, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4 5. Vaiko dalyvavimas biomedicininiame tyrime galimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymo 1 straipsnyje nurodyti subjektai iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo nariai Agnė Širinskienė Aurelijus Veryga Vanda Kravčionok Rimantas Jonas Dagys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuva neturi valstybiniu lygmeniu sukurtos integruotos kompleksinės pagalbos krizinį nėštumą patiriančiai moteriai, jos šeimai, artimiesiems. Dėl to integruota kompleksinė pagalba tiek nėščioms, tiek ir pagimdžiusioms, tiek prenatalines netektis, persileidimus, patiriančioms moterims, jų šeimoms yra menkai prieinama, teikiama epizodiškai (prieinamos atskiros socialinės paslaugos, psichologo konsultacijos ir pan.), tarpusavyje šių paslaugų nekoordinuojant. Galima teigti, kad integruotos kompleksinės pagalbos teikimas krizinio nėštumo metu yra paliktas nevyriausybiniam sektoriui, dėl to yra daugiau koncentruotas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, neapima visos Lietuvos Respublikos teritorijos ir tampa sunkiau prieinamu regionų gyventojams. Be to, sisteminės valstybės paramos neturintis NVO sektorius dėl lėšų stygiaus nėra pajėgus užtikrinti viso krizinio nėštumo metu teikiamos pagalbos poreikio išpildymo. Kai kuo tarpu kitose išsivysčiusiose valstybėse veikia krizinio nėštumo pagalbos centrai ar programos, besispecializuojantys integruotos kompleksinės pagalbos teikime (pvz. JAV, Vokietija, Airija) Teikiamo įstatymo projekto tikslas - užtikrinti integruotos kompleksinės pagalbos prieinamumą krizinį nėštumą patiriančioms moterims bei jų šeimoms, sukuriant Pagalbos krizinio nėštumo metu programą bei užtikrinant jai finansavimą valstybės biudžeto lėšomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo bei parengė Seimo nariai, pasirašę šį projektą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvoje nėra sistemingos pagalbos krizes nėštumo metu patiriančioms moterims bei šeimoms teikimas nėra sureguliuotas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma įtvirtinti integruotos kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo metu modelį, nustatant, kad socialinės ir kitos paslaugos krizinio nėštumo metu yra teikiamos pagal Pagalbos krizinio nėštumo metu programą, kurią parengia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos ministerijos, o tvirtina, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip integruotai pagalbai moteriai ir šeimai krizinio nėštumo metu būtų užtikrintas finansavimas iš valstybės biudžeto. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti turės būti parengti įgyvendinamieji teisės aktai, įskaitant Pagalbos krizinio nėštumo metu programą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų, dėl to reikalinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: negauta
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: nėštumas, gimdymas, krizinis nėštumas 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Agnė Širinskienė Aurelijus Veryga Vanda Kravčionok Rimantas Jonas Dagys Parašas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi: „4. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos socialinės ir kitos paslaugos krizinio nėštumo metu yra teikiamos pagal Pagalbos krizinio nėštumo metu programą, kurią parengia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos ministerijos, o tvirtina, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybė.” Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos kompetencija yra nurodyta keičiamo įstatymo galiojančiuose 48 ir
nuostatos dėl Pagalbos krizinio nėštumo metu programos rengimo neturėtų būti perkeltos į nurodytus keičiamo įstatymo straipsnius. Kita vertus, svarstytina, ar nuostatos dėl programos rengėjų nėra perteklinės. Vyriausybė, įgyvendindama įstatymo nuostatą dėl Pagalbos krizinio nėštumo metu programos tvirtinimo, galėtų pati nustatyti programos rengėjus. Be to, atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą sukurti valstybiniu lygiu integruotą kompleksinės pagalbos krizinį nėštumą patiriančiai moteriai, jos šeimai, artimiesiems sistemą, svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, jog Pagalbos krizinio nėštumo metu programa finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, o ne deleguoti šią funkciją Vyriausybei. Be to, svarstytina, ar prie nurodytos programos finansavimo negalėtų prisidėti ir savivaldybės.
Šiame kontekste pastebėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo 48 straipsnyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, jog nėščiųjų sveikatos priežiūra priskiriama savivaldybių remiamai sveikatos priežiūrai. Pritarus siūlomam projektui, būtų įtvirtinta specialioji norma dėl Pagalbos krizinio nėštumo metu programos finansavimo tik iš valstybės biudžeto, todėl gali būtų neaiškus projektu keičiamo įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo santykis, kiek tai susiję su savivaldybių teise skirti savivaldybės biudžeto lėšas nurodytos programos finansavimui. 2. Projekto 1 straipsnis taisytinas teisės technikos požiūriu: nuostata buvusią 6 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi dėstytina 1 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis tik pernumeruojama ir nėra keičiama, ji iš projekto išbrauktina. 2. Projekto 2 straipsnis tobulintinas: 1.1. straipsnio pavadinimas, atsižvelgiant į siūlomą jo turinį, dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“;
Vyriausybė turi priimti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Nustatyti iki kada projekte nurodytos institucijos turi parengti ir Vyriausybei pateikti Pagalbos krizinio nėštumo metu programos projektą yra Vyriausybės kompetencija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]