Projekto Lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti įstatymo 8 straipsnį 7 dalimi:
„7. Bazinės pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal
bazinės pensijos dydžiui taikomą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes.“2 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
dydžiui taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,83 procentinio punkto. 2. Nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamam bazinės pensijos dydžiui taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto. 3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimo tvarkos tobulinimo priemonių, apimančių vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykio, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumo, skurdo rizikos rodiklių pokyčių ir valstybės biudžeto finansinių galimybių kriterijus. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 8 straipsnį 7 dalimi:
„7. Nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis gali būti
didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą IK, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo 2021 m., atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotasis IK.“
nuostatos
Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui nustatomas 1,83 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas. 2. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatomas 1,91 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas. 3. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų bendroji dalis nuo
koeficiento, padidinto šio straipsnio 1 dalyje nurodytu dydžiu. 3 straipsnis.
Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais pateikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriame numatomi socialinio draudimo pensijų indeksavimo pakeitimai, atlikti įvertinus vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, socialinio draudimo pensijų gavėjų skurdo rizikos rodiklių pokyčius ir kitus socialinio draudimo pensijų adekvatumo kriterijus, projektą. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio įstatymo nuostatas nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuotos socialinio draudimo pensijos pradedamos mokėti pensijų gavėjams ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. ir išmokamas nuo 2020 m. sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičūtė
1
priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. rugsėjo 4 d. pateiktas įstatymų iniciatyvas Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rudens sesijai. Šis įstatymo projektas, kartu su Respublikos Prezidento teikiamais Seimo rudens sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18² ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais, sudaro pirmąjį Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotą ir teikiamą Seimui svarstyti visuomenės gerovės didinimo įstatymų projektų paketą. Lietuvoje 2018 m. didžiausias skurdo lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – sudarė 37,7 proc. Palyginti su 2017 m. – padidėjo 4,3 proc. punkto. Skurdo lygis tarp senatvės pensininkų dar didesnis – ir sudarė 41,7 proc. Vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Pensijų pakeitimo norma 2018 m. sudarė 0,4 proc. (2017 m. – 0,43). Palyginimui Skandinavijos šalyse (Švedija, Suomija, Norvegija) pakeitimo norma sudarė 0,54–0,58. Priėmus 2016 m. socialinio modelio reformą, senatvės pensijų pokyčiai buvo depolitizuoti įtvirtinant įstatymu pensijų (bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės) indeksavimo mechanizmą, pastarąjį susiejant su darbo užmokesčio fondo septynerių metų vidurkiu. Priėmus
biudžeto į valstybės biudžetą. Tai sudarė, be kita ko, platesnes galimybes finansuoti bazinę pensiją iš valstybės biudžete surenkamų pajamų.
Remiantis
ekonominės raidos scenarijumi, užimtųjų skaičius 2021 ir 2020 m. nebeaugs (prognozuojamas neigiamas augimas 0,2–0,3 proc.). Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, pateiktomis visuomenės senėjimo ataskaitoje (2018 m.), Lietuvoje užimtųjų skaičius, nesiimant svarių papildomų priemonių, gali mažėti bent dešimtmetį. Atitinkamai pensijų pakeitimo norma (o kartu ir pensininkų gerovė) negerėtų dėl mažėjančio užimtųjų skaičiaus, kuris slopintų pensijų didinimą pensijas indeksuojant pagal esamą tvarką. Dėl to yra būtina išnaudoti galimybes, kurias sąlygojo bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, ir didinti pensininkų gerovę (didinti pensijų pakeitimo normą) tobulinant bazinės pensijos indeksavimo mechanizmą ir numatant koregavimo koeficientą indeksavimo koeficientui, tokiu būdu užtikrinant, kad pensijos nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis. Užtikrinant spartesnio bazinės pensijos didinimo tvarumą, laikantis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių fiskalinės drausmės taisykles, būtina užtikrinti finansiškai subalansuotą senyvo amžiaus žmonių skurdo mažinimo paketą, t. y., siūlant keisti bazinės pensijos indeksavimo mechanizmą (kitaip – sparčiau didinti bazines pensijas), būtina lygiagrečiai pateikti valstybės biudžeto pajamas didinančias priemones, laikant siūlomą pajamų ir socialinių išlaidų priemonių paketą vientisu sprendiniu. Valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti sumažinant skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pajamų mokesčių srityje tarp darbo jėgos apmokestinimo ir kitų pajamų apmokestinimo, peržiūrint mokestines lengvatas.
Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymai apima mokestinės lengvatos iškastiniam kurui (gazoliui) pokytį, kapitalo prieaugio pajamų, aukštų apmokestinamųjų pajamų (daugiau nei 35 000 eurų per metus) iš individualios veiklos ir dividendų apmokestinimo pokyčius, kurie sąlygotų galimybes tvariai didinti bazinę pensiją, užtikrinant sąžiningesnę ir teisingesnę pajamų apmokestinimo sistemą (pajamų mokesčio tarifai būtų skirtingi ne atskiroms pajamų rūšims, bet priklausytų nuo pajamų dydžio). Mokestiniai pasiūlymai parengti įvertinus tarptautinį kontekstą (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos Sąjungos šalių narių atitinkamų mokesčių tarifų ir mokestinių pajamų vidurkius), vidaus ir užsienio ekspertų tyrimus viešųjų finansų srityje. Šio Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – sukurti Lietuvoje sistemą (sparčiau, nei numatyta, didinant bazinę pensiją), kuri per ilgesnį laikotarpį leistų ištrūkti iš senyvo amžiaus žmonių skurdo spąstų ir reikšmingai sumažintų skurstančių asmenų skaičių Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio nuostatas bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą.
Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo (kuris yra dirbančių asmenų skaičiaus ir vidutinio atlyginimo sandauga) augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. 2020 m. numatoma indeksuoti pensijas 1,081 indeksavimo koeficientu. Valstybė kontrolė
sistema susiję pakeitimai daro teigiamą poveikį viešųjų finansų tvarumui, tačiau išlieka socialinio tvarumo rizika. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma numatyti tvarų spartesnį bazinės pensijos indeksavimą, papildant 8 straipsnį. Pakeitimų esmė:
kad nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,83 procentinio punkto;
kad nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto;
kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimo tvarkos tobulinimo priemonių, apimančių vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykio, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumo, skurdo rizikos rodiklių pokyčių ir valstybės biudžeto finansinių galimybių kriterijus.
Įstatymo pakeitimai yra tvarūs – lygiagrečiai teikiamais Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18² ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais yra siūlomi finansavimo šaltiniai bazinės pensijos indeksavimo koeficiento padidinimui finansuoti 2020 ir 2021 metais. O nuo 2022 m. taikomas pensijų indeksavimo mechanizmas, tikimasi, bus patobulintas Vyriausybei pateikus iki 2020 m. birželio 1 d. atitinkamus tobulinimo pasiūlymus (apimant tiek bazinę, tiek ir individualiąją pensijų dalį). Skurdo lygis tarp senatvės pensininkų 2018 m. sudarė net 41,7 proc., vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Vienu iš pagrindinių esamų ir artimos ateities pensininkų kartos netoleruotino skurdo lygio sumažinimo instrumentų yra bazinė pensija, finansuojama iš valstybės biudžete surenkamų mokesčių. Ir šis instrumentas yra efektyvus, jeigu užtikrinami finansavimo šaltiniai valstybės biudžete.
Spartesnis daugiametis bazinės pensijos didinimas, ypač – spartesnis už vidutinį darbo užmokestį, sąlygos pensijų pakeitimo normos didėjimą (palyginimui – 2018 m. pensijų pakeitimo norma mažėjo). Priešingu atveju, prognozuojant demografines „duobes“ (užimtųjų skaičiaus sumažėjimą) – artimoje perspektyvoje pensijų pakeitimo norma nedidėtų arba mažėtų. Hipotetiškai, net jeigu užimtųjų skaičiaus pokyčio (sumažėjimo) nebūtų (jų skaičius išliktų stabilus), reikėtų, kad vidutinės senatvės pensijos augimas dešimtmetį būtų bent 2 proc. punkto didesnis už vidutinio neto darbo užmokesčio augimo tempą, siekiant pakeitimo normos, sudarančios apie 0,5. Siekiant vidutinės senatvės pensijos dydžio virš skurdo rizikos ribos, reikalingas spartesnis bazinės pensijos didinimas. Palyginimui, jeigu vidutinė senatvės pensija būtų didėjusi per pastaruosius penkerius metus kasmet apie 2 proc. punkto sparčiau, būtų 2018 m. sudariusi beveik 90 proc. skurdo rizikos ribos (faktiškai vidutinė senatvės pensija 2018 m. sudarė 80 proc. skurdo rizikos ribos). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Senyvo amžiaus gyventojų skurdo sumažinimas teigiamai prisidės prie ekonomikos augimo, skatins didesnį vartojimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 9.
įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu neapibrėžiama naujų sąvokų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti jo įgyvendinamieji teisės aktai (rengėja – Vyriausybė arba jos įgaliota institucija). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Valstybės biudžete bazinės pensijos papildomam spartesniam – 1,83 proc. punkto – indeksavimui 2020 m. reikės apie 31,8 mln. eurų. 2021 m. papildomai spartesniam
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18² ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektuose. Lėšų poreikis 2021 m. pilnai finansuojamas mokestinėmis priemonėmis, siūlomomis lygiagrečiai teikiamame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 6, 18² ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte ir įvertinus Lietuvos Respublikos Seime registruotas ir Vyriausybės teigiamai įvertintas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto nuostatas, kuriomis numatoma nustatyti lėtesnį neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimą 2021 m., nustatant minėtiems metams NPD 400 eurų. Nuo 2022 m. valstybės biudžeto lėšų poreikis priklausys nuo Vyriausybės Seimui pasiūlytų socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimo tvarkos tobulinimo priemonių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Teisėkūros iniciatyvos konceptualiai buvo aptartos su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga
„Solidarumas“, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“, kitomis asociacijomis,
iniciatyvos plačiai pristatytos viešojoje erdvėje. Siūloma tęsti diskusijas ir svarstymą Lietuvos Respublikos Seime. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Bazinė pensija, indeksavimo koeficientas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18² ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo ir 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais. Respublikos Prezidentas
DĖL
2019-10-16
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti išimtį bazinės pensijos dydžio didinimui pagal keičiamo straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, t.y. šios pensijos dydis galės būti didinamas atsižvelgiant į ,,vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad priėmus socialinio modelio reformą, senatvės pensijos pokyčiai buvo depolitizuoti, įtvirtinant įstatymu pensijų indeksavimo mechanizmą. Todėl siūlomi neapibrėžti kriterijai bazinei pensijai didinti kaip ,,skurdo rizikos pokyčiai“ ar ,,valstybės biudžeto finansinės galimybės“ tikėtina, būtų subjektyvūs ir įvairiai interpretuojami. Antra, iš siūlomos nuostatos, neaišku, kas galės priimti sprendimus dėl bazinės pensijos didinimo pagal siūlomus papildomus kriterijus, kadangi pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, tik indeksuotus bazinės pensijos dydžius tvirtina ir skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Trečia, neaiškus siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta imperatyvi taisyklė, kada indeksavimas nėra vykdomas. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnyje numatyta, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje įtvirtinama, iki kada Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pateikti pasiūlymus dėl konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų taikomas indeksavimo koeficientas, numatytas įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai ir į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą informaciją, kad 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 7 dalyje nurodytas pensijų indeksavimo mechanizmas turėtų būti taikomas nuo 2022 metų, siūlytina įstatymo projekte numatyti, kad įstatymo projekto 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai reikėtų papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį, nuostatą dėl įstatymo projekto 1 straipsnio įsigaliojimo išdėstant šio straipsnio 2 dalyje ir 1 dalyje numatant išimtį dėl šio dalies vėlesnio įsigaliojimo nei likęs įstatymas. 3. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio formuluotę, aiškiau išdėstant, ką Vyriausybė turėtų pateikti Seimui – naują indeksavimo koeficiento apskaičiavimo tvarką ar kitokius pasiūlymus dėl priemonių nustatymo, sukūrimo, konkrečių kriterijų nustatymo ar kita. 4. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime vietoj žodžio „PAPILDYMO“ rašytinas žodis „PAKEITIMO“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ rašytinas žodis
„pakeitimas“ ir brauktinas perteklinis žodis „įstatymo“. Perteklinis žodis
„įstatymo“ brauktinas ir šio straipsnio pakeitimo esmėje. 5. Įstatymo
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus valstybės biudžeto lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
DĖL
2019-11-27
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyti bendro pobūdžio taisyklę, kuri leistų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme, atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, nustatyti didesnius socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius, kadangi pereinamojo laikotarpio taisyklės jau yra nustatytos įstatymo projekto 2 straipsnyje. Jeigu būtų nepritarta šiai pastabai, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje vietoj datos ,,2021 m.“ įrašyti datą ,,2021 m. sausio 1 d.“
straipsnis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą turės pateikti Vyriausybė, t.y. ar šio įstatymo ar Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektą. Be to, neaišku, kaip ir kuo remiantis turėtų būti įvertinami ,,socialinio draudimo pensijų gavėjų skurdo rizikos rodiklių pokyčiai ir kiti socialinio draudimo pensijų adekvatumo kriterijai“. Atsižvelgiant į tai, nuostata tobulintina, pašalinant nurodytus neaiškumus. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „išskyrus 3 straipsnį“ įrašyti žodžius „išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-16 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nustatyti išimtį bazinės pensijos dydžio didinimui pagal keičiamo straipsnio
atsižvelgiant į ,,vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad priėmus socialinio modelio reformą, senatvės pensijos pokyčiai buvo depolitizuoti, įtvirtinant įstatymu pensijų indeksavimo mechanizmą.
Todėl siūlomi neapibrėžti kriterijai bazinei pensijai didinti kaip ,,skurdo rizikos pokyčiai“ ar ,,valstybės biudžeto finansinės galimybės“ tikėtina, būtų subjektyvūs ir įvairiai interpretuojami. Antra, iš siūlomos nuostatos, neaišku, kas galės priimti sprendimus dėl bazinės pensijos didinimo pagal siūlomus papildomus kriterijus, kadangi pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, tik indeksuotus bazinės pensijos dydžius tvirtina ir skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Trečia, neaiškus siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta imperatyvi taisyklė, kada indeksavimas nėra vykdomas. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Įstatymo projekto 4 straipsnyje numatyta,
kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 3 straipsnyje įtvirtinama, iki kada Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pateikti pasiūlymus dėl konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų taikomas indeksavimo koeficientas, numatytas įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai ir į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą informaciją, kad 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 7 dalyje nurodytas pensijų indeksavimo mechanizmas turėtų būti taikomas nuo 2022 metų, siūlytina įstatymo projekte numatyti, kad įstatymo projekto 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai reikėtų papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį, nuostatą dėl įstatymo projekto 1 straipsnio įsigaliojimo išdėstant šio straipsnio 2 dalyje ir 1 dalyje numatant išimtį dėl šio dalies vėlesnio įsigaliojimo nei likęs įstatymas. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-16 3.
Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio formuluotę, aiškiau išdėstant, ką Vyriausybė turėtų pateikti Seimui – naują indeksavimo koeficiento apskaičiavimo tvarką ar kitokius pasiūlymus dėl priemonių nustatymo, sukūrimo, konkrečių kriterijų nustatymo ar kita. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime vietoj žodžio „PAPILDYMO“ rašytinas žodis „PAKEITIMO“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio
„papildymas“ rašytinas žodis „pakeitimas“ ir brauktinas perteklinis žodis „įstatymo“. Perteklinis žodis „įstatymo“ brauktinas ir šio straipsnio pakeitimo esmėje. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus valstybės biudžeto lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Lietuvos Respublikos 2019-11-13 d. nutarimas Nr. 6. Europos teisės departamentas prie TM, 2019-10-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549
Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Laisvosios rinkos institutas, 2019-11-13 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą (Nr.
XIIIP-3952) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma:
1) leisti bazinę pensiją didinti daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes;
pensijai taikomą apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2020-2021 m. Siūlome grąžinti Projektą tobulinti atsižvelgiant į žemiau dėstomas pastabas. Siūlomi pakeitimai prieštarautų tikslui depolitizuoti pokyčius pensijų sistemoje Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš socialinio modelio reformos tikslų buvo depolitizuoti senatvės pensijų dydžio keitimą. Tam buvo pasitelktas pensijų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį pensijų dydis buvo keičiamas priklausomai nuo septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinio tempo ir pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų indeksavimo metais. Net ir atlikus pensijų reforma, pensijos dydis ir toliau priklauso nuo tam tikrų politiniu sprendimu nustatomų dydžių (kaip būtinasis stažas, minimalioji mėnesinė alga ir pan.) ir pensijų indeksavimo modelis ir toliau ne visuomet atspindėjo ekonominę šalies situaciją (pvz., bendrojo vidaus produkto ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiams procentais esant neigiamiems, pensijos nėra mažinamos – indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai). Visgi, siekis susieti pensijos dydžio nustatymą su darbo užmokesčio fondu rodė rengėjų norą užtikrinti, kad pensijų dydis šalyje labiau priklausytų nuo darbo užmokesčio augimo tempų, būtų labiau prognozuojamas ir valdomas ekonominio nuosmukio laikotarpiais ir būtų mažiau veikiamas rinkiminio ciklo bei politikų įtakos.
Tą savo 2019-10-16 išvadoje atsakant į Projekto iniciatorių argumentus pabrėžia ir Teisės departamentas: „pažymėtina, kad priėmus socialinio modelio reformą, senatvės pensijos pokyčiai buvo depolitizuoti, įtvirtinant įstatymu pensijų indeksavimo mechanizmą. Todėl siūlomi neapibrėžti kriterijai bazinei pensijai didinti kaip ,,skurdo rizikos pokyčiai“ ar ,,valstybės biudžeto finansinės galimybės“ tikėtina, būtų subjektyvūs ir įvairiai interpretuojami.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nors Projekto rengėjai ir vertina valstybės biudžeto galimybes, kaip pakankamas pensijų didinimui 2020 m. finansuoti, vis dar sparčia ekonomine plėtra išsiskirianti Lietuvos ekonomika pereina į vangesnio augimo fazę, o 2020 m. Valstybės biudžetas išlieka nesubalansuotas. Primename, kad praėjusio ekonomikos nuosmukio metu VSDF biudžeto pajamų ir išlaidų rezultatas, 2007 m. siekęs +138 mln. eurų vos per metus tapo neigiamas ir pasiekė -416 mln. eurų. 2009 šis deficitas jau siekė -834 mln. eurų, o 2010 – -805 mln. eurų. VSDF biudžetą subalansuoti pavyko tik 2017 m. Pensijų (ir visos socialinės apsaugos) sistemos depolitizavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti jos tvarumą, atsparumą ekonominiams šokams, bei didinant visuomenės pasitikėjimą šiomis sistemomis. Pensijų dydžio keitimas valiniais politiniais sprendimais verčia abejoti visu pensijų sistemos pagrįstumu. Siūlomiems pakeitimams finansuoti numatomas mokesčių didinimas pažeistų mokesčių mokėtojų interesus, o alternatyvūs būdai finansuoti pensijų didinimą nėra svarstomi Valstybės biudžete bazinės pensijos papildomam spartesniam – 1,83 proc. punkto – indeksavimui 2020 m. reikės apie 31,8 mln. eurų.
reikės apie 33,2 mln. eurų. Papildomos pajamos numatomos iš lengvatos gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje, mažinimo 20 proc.; papildomo kitų dividendų ir nesusijusių su darbo santykiais pajamų (iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. pajamų apmokestinimo 20 proc. tarifu (šiuo metu taikomas 15 proc. tarifas); papildomo pajamų (pelno) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 000 eurų per metus, apmokestinimo; lėtesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo. Atkreipiame dėmesį, kad didžioji dalis mokesčių naštą didinančių pakeitimų įsigaliotų jau nuo 2020 m. sausio 1 d., tad nuo projekto iniciatyvos iki jo priėmimo liktų mažiau nei 3 mėnesiai. Tikėtina, kad jei Projektai galiausiai būtų priimti kartu su 2020 m. biudžetu, nuo jų priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo. Mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir pinigų srautus. Projekto rengėjai nevertina galimybės finansuoti pensijų didinimą peržiūrint valstybės išlaidas, didinant jų efektyvumą įvertinant alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra ir turto privatizavimas leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų.
Nėra įvertinta, kaip priėmus siūlomus pakeitimus pasikeis sumokėtų pensijų įmokų ir pensijų dydžio ryšys Kaip pažymima Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 19-12930, siūlomi pakeitimai „sumenkintų socialinio draudimo pensijų dydžių sąsają su pensijų socialinio draudimo įmokomis, nes socialinio draudimo bazinės pensijos dydis nulemia bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmės, dydį. Stažas apskaičiuojamas pagal pensijų socialinio draudimo įmokas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, o pensijų apskaitos vienetai, kurių vertės papildomai didinti Įstatymo projekte nesiūloma, – nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Taigi papildomai didinant vien socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, asmenų, sumokėjusių pensijų socialinio draudimo įmokas nuo didesnės nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, gaunamos socialinio draudimo pensijos didėtų santykinai mažiau.“ Nors siūlomi pakeitimai iš esmės keičia bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies ir individualiosios dalies santykį ir kelia klausimus, kaip ateityje bus vystoma pensijų sistema, rengėjai šio poveikio nevertina.
Siūlome grąžinti Projektą tobulinti ir: ● Atsisakyti nuostatų, atveriančių kelią pensijų keitimui ad hoc, bei nuostatų. leidžiančių indeksuoti bazinės pensijos dydį nesiremiant konkrečiais kriterijais ar indeksavimo formule, o tik subjektyviai interpretuojant vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes. ● Išanalizuoti pensijų reformos rezultatus ir nustačius poreikį spręsti dėl pensijų indeksavimo formulės keitimo. Atsižvelgti. Komitetas siūlo pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą XIIIP-3952 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-11-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-1445 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3952 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:
reguliavimą pagal šiuos pasiūlymus:
draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydis bus indeksuojamas „atsižvelgiant į vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje vartojamas teisiškai neapibrėžtas formuluotes, aiškiai nurodant, koks subjektas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis turėtų nustatyti indeksavimo koeficiento dydį. 1.2. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydžiui taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas tam tikru procentiniu punktu. Taigi šiame straipsnyje nustatytu būdu padidinus indeksavimo koeficientą, pagal jį turės būti nustatytas indeksuotas bazinės pensijos dydis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų bendroji dalis indeksuojama taikant ne naują bazinės pensijos dydį, o indeksavimo koeficientą, t. y. šių pensijų bendroji dalis indeksuojama dauginant mokamos pensijos bendrąją dalį iš indeksavimo koeficiento (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalis, 45 straipsnio 5 dalis).
Taigi, pritarus Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytoms pereinamosioms nuostatoms, Įstatymo projekto siekis padidinti pensijas jų gavėjams nepaliestų iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto
darbingumo (invalidumo) pensijų bendroji dalis nuo 2020 m. sausio 1 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojama taikant indeksavimo koeficientą, padidintą Įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodytu procentiniu punktu (tokiu atveju šių pensijų bendroji ir individualioji dalys būtų indeksuojamos pagal skirtingus indeksavimo koeficientus). 1.3. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad ekonominės raidos scenarijus yra ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ekonominės raidos scenarijus taip pat nurodytas kaip vienas iš pagrindinių dokumentų, pagal kurį vertinama viena iš socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmo dalių – prognozuojamas trejų metų darbo užmokesčio fondo pokytis.
Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas neatsiejamas nuo valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų galimybių, o paskutinis ekonominės raidos scenarijus, pagal kurį rengiami tam tikrų metų valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų projektai, skelbiamas kiekvienų metų rugsėjo mėnesį, siūlytina keisti Įstatymo projekto 3 straipsnį, jame pateikiant siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei naują socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmą pateikti Seimui kartu su
projektais, ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos 2021 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį socialinio draudimo pensijų indeksavimo pakeitimus.“
priėmimo procedūras Seime bei įvertinus tai, kad reikės laiko tinkamai pasirengti įstatymui įgyvendinti (atlikti pakeitimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje), siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyti, kad nauja tvarka nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuotos pensijos išmokamos ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. 2.
2Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į šią aplinkybę:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog „lėšų, reikalingų senatvės pensijai mokėti, surinkimas ir šių pensijų skyrimas paprastai yra grindžiamas socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją, šis dydis negali nepriklausyti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. <...> solidarumo principo negalima aiškinti kaip įtvirtinančio įstatymų leidėjo diskreciją reguliuoti senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą taip, kad senatvės pensijų dydžiai, kai senatvės pensijų sistema grindžiama socialiniu draudimu, nepriklausytų arba tik menkai priklausytų nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas. Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti senatvės pensijų dydžius“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2000 m. kovo 16 d. redakcija) 1 dalies 9 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio (1999 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto bei 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d., 2000 m. gruodžio
Konstitucijai“). Įvertinus Įstatymo projektu teikiamus siūlymus bei atsižvelgus į oficialiąją konstitucinę doktriną, manytina, kad, padidinus vien bazinės pensijos dydį, nebūtų užtikrintas konstitucinio solidarumo principo įgyvendinimas ir sumenkėtų socialinio draudimo pensijų dydžių sąsaja su pensijų socialinio draudimo įmokomis, nes bazinės pensijos dydis lemia bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo (toliau – stažas) trukmės, dydį.
Stažas apskaičiuojamas pagal pensijų socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, o pensijų apskaitos vienetai, kurių vertės papildomai didinti Įstatymo projekte nesiūloma, – nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Taigi, papildomai padidinus vien bazinės pensijos dydį, asmenų, sumokėjusių pensijų socialinio draudimo įmokas nuo didesnės nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, gaunamos socialinio draudimo pensijos didėtų santykinai mažiau. Atsižvelgti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Įvertinus tai, kad:
papildomų valstybės biudžeto išlaidų, kurios nėra suplanuotos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte;
kanceliarijos Teisės departamentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė pastabų ir pasiūlymų dėl projekto tobulinimo, o Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad padidinus vien bazinės pensijos dydį, nebūtų užtikrintas konstitucinio solidarumo principo įgyvendinimas ir sumenkėtų socialinio draudimo pensijų dydžių sąsaja su pensijų socialinio draudimo įmokomis;
Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatorimas tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –4, susilaikė –0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-11-20
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: S. Krėpšta – Respublikos Prezidento vyr. patarėjas, I. Segalovičienė – Respublikos Prezidento patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, J. Varanauskięnė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, L. Stragauskienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-161
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti išimtį bazinės pensijos dydžio didinimui pagal keičiamo straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, t.y. šios pensijos dydis galės būti didinamas atsižvelgiant į ,,vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad priėmus socialinio modelio reformą, senatvės pensijos pokyčiai buvo depolitizuoti, įtvirtinant įstatymu pensijų indeksavimo mechanizmą. Todėl siūlomi neapibrėžti kriterijai bazinei pensijai didinti kaip ,,skurdo rizikos pokyčiai“ ar ,,valstybės biudžeto finansinės galimybės“ tikėtina, būtų subjektyvūs ir įvairiai interpretuojami. Antra, iš siūlomos nuostatos, neaišku, kas galės priimti sprendimus dėl bazinės pensijos didinimo pagal siūlomus papildomus kriterijus, kadangi pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, tik indeksuotus bazinės pensijos dydžius tvirtina ir skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Trečia, neaiškus siūlomos nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta imperatyvi taisyklė, kada indeksavimas nėra vykdomas. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto patobulinto projekto 1 straipsnį (dėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalies). Nepritarta trečiai pastabos daliai, nes indeksavimas negali būti vykdomas, kai bendrojo vidaus produkto ir darbo užmokesčio fondo pokyčiai yra neigiami, o tai reiškia, kad nesant pinigų pagrindiniam indeksavimui, jų nebus ir papildomam indeksavimui vykdyti. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
2Įstatymo projekto 4 straipsnyje numatyta,
kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 3 straipsnyje įtvirtinama, iki kada Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pateikti pasiūlymus dėl konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų taikomas indeksavimo koeficientas, numatytas įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai ir į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą informaciją, kad 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 7 dalyje nurodytas pensijų indeksavimo mechanizmas turėtų būti taikomas nuo 2022 metų, siūlytina įstatymo projekte numatyti, kad įstatymo projekto 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai reikėtų papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį, nuostatą dėl įstatymo projekto 1 straipsnio įsigaliojimo išdėstant šio straipsnio 2 dalyje ir 1 dalyje numatant išimtį dėl šio dalies vėlesnio įsigaliojimo nei likęs įstatymas. Nepritarti. Pritarus iš dalies Vyriausybės 1.3 pasiūlymui (dėl projekto 3 straipsnio) dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto pateikimo 2020 metais kartu su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais, pastaba tampa neaktuali, kadangi dėl naujo indeksavimo mechanizmo ir jo taikymo pradžios Seimas apsispręs, svarstydamas pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio formuluotę, aiškiau išdėstant, ką Vyriausybė turėtų pateikti Seimui – naują indeksavimo koeficiento apskaičiavimo tvarką ar kitokius pasiūlymus dėl priemonių nustatymo, sukūrimo, konkrečių kriterijų nustatymo ar kita. Pritarti. Žr. patobulinto projekto 3 straipsnį. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-161 I 4.
Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime vietoj žodžio „PAPILDYMO“ rašytinas žodis „PAKEITIMO“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ rašytinas žodis „pakeitimas“ ir brauktinas perteklinis žodis „įstatymo“. Perteklinis žodis „įstatymo“ brauktinas ir šio straipsnio pakeitimo esmėje. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma,
kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus valstybės biudžeto lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Vyriausybė 2019-11-13 priėmė nutarimą Nr. 1142. 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės departamentas, 2019-10-22 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549
Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2019-11-19 * Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3952) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siūloma:
1) leisti bazinę pensiją didinti daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes;
pensijai taikomą apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2020-2021 m. Siūlome grąžinti Projektą tobulinti atsižvelgiant į žemiau dėstomas pastabas. Siūlomi pakeitimai prieštarautų tikslui depolitizuoti pokyčius pensijų sistemoje Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš socialinio modelio reformos tikslų buvo depolitizuoti senatvės pensijų dydžio keitimą. Tam buvo pasitelktas pensijų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį pensijų dydis buvo keičiamas priklausomai nuo septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinio tempo ir pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų indeksavimo metais. Net ir atlikus pensijų reforma, pensijos dydis ir toliau priklauso nuo tam tikrų politiniu sprendimu nustatomų dydžių (kaip būtinasis stažas, minimalioji mėnesinė alga ir pan.) ir pensijų indeksavimo modelis ir toliau ne visuomet atspindėjo ekonominę šalies situaciją (pvz., bendrojo vidaus produkto ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiams procentais esant neigiamiems, pensijos nėra mažinamos – indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai). Visgi, siekis susieti pensijos dydžio nustatymą su darbo užmokesčio fondu rodė rengėjų norą užtikrinti, kad pensijų dydis šalyje labiau priklausytų nuo darbo užmokesčio augimo tempų, būtų labiau prognozuojamas ir valdomas ekonominio nuosmukio laikotarpiais ir būtų mažiau veikiamas rinkiminio ciklo bei politikų įtakos.
Tą savo 2019-10-16 išvadoje atsakant į Projekto iniciatorių argumentus pabrėžia ir Teisės departamentas: „pažymėtina, kad priėmus socialinio modelio reformą, senatvės pensijos pokyčiai buvo depolitizuoti, įtvirtinant įstatymu pensijų indeksavimo mechanizmą. Todėl siūlomi neapibrėžti kriterijai bazinei pensijai didinti kaip ,,skurdo rizikos pokyčiai“ ar ,,valstybės biudžeto finansinės galimybės“ tikėtina, būtų subjektyvūs ir įvairiai interpretuojami.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nors Projekto rengėjai ir vertina valstybės biudžeto galimybes, kaip pakankamas pensijų didinimui 2020 m. finansuoti, vis dar sparčia ekonomine plėtra išsiskirianti Lietuvos ekonomika pereina į vangesnio augimo fazę, o 2020 m. Valstybės biudžetas išlieka nesubalansuotas. Primename, kad praėjusio ekonomikos nuosmukio metu VSDF biudžeto pajamų ir išlaidų rezultatas, 2007 m. siekęs +138 mln. eurų vos per metus tapo neigiamas ir pasiekė -416 mln. eurų. 2009 šis deficitas jau siekė -834 mln. eurų, o 2010 – -805 mln. eurų. VSDF biudžetą subalansuoti pavyko tik 2017 m. Pensijų (ir visos socialinės apsaugos) sistemos depolitizavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti jos tvarumą, atsparumą ekonominiams šokams, bei didinant visuomenės pasitikėjimą šiomis sistemomis. Pensijų dydžio keitimas valiniais politiniais sprendimais verčia abejoti visu pensijų sistemos pagrįstumu. Siūlomiems pakeitimams finansuoti numatomas mokesčių didinimas pažeistų mokesčių mokėtojų interesus, o alternatyvūs būdai finansuoti pensijų didinimą nėra svarstomi Valstybės biudžete bazinės pensijos papildomam spartesniam – 1,83 proc. punkto – indeksavimui 2020 m. reikės apie 31,8 mln. eurų.
indeksavimui reikės apie 33,2 mln. eurų. Papildomos pajamos numatomos iš lengvatos gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje, mažinimo 20 proc.; papildomo kitų dividendų ir nesusijusių su darbo santykiais pajamų (iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. pajamų apmokestinimo 20 proc. tarifu (šiuo metu taikomas 15 proc. tarifas); papildomo pajamų (pelno) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 000 eurų per metus, apmokestinimo; lėtesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo. Atkreipiame dėmesį, kad didžioji dalis mokesčių naštą didinančių pakeitimų įsigaliotų jau nuo 2020 m. sausio 1 d., tad nuo projekto iniciatyvos iki jo priėmimo liktų mažiau nei 3 mėnesiai. Tikėtina, kad jei Projektai galiausiai būtų priimti kartu su 2020 m. biudžetu, nuo jų priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo. Mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir pinigų srautus. Projekto rengėjai nevertina galimybės finansuoti pensijų didinimą peržiūrint valstybės išlaidas, didinant jų efektyvumą įvertinant alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra ir turto privatizavimas leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų.
Nėra įvertinta, kaip priėmus siūlomus pakeitimus pasikeis sumokėtų pensijų įmokų ir pensijų dydžio ryšys Kaip pažymima Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 19-12930, siūlomi pakeitimai „sumenkintų socialinio draudimo pensijų dydžių sąsają su pensijų socialinio draudimo įmokomis, nes socialinio draudimo bazinės pensijos dydis nulemia bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmės, dydį. Stažas apskaičiuojamas pagal pensijų socialinio draudimo įmokas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, o pensijų apskaitos vienetai, kurių vertės papildomai didinti Įstatymo projekte nesiūloma, – nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Taigi papildomai didinant vien socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, asmenų, sumokėjusių pensijų socialinio draudimo įmokas nuo didesnės nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, gaunamos socialinio draudimo pensijos didėtų santykinai mažiau.“ Nors siūlomi pakeitimai iš esmės keičia bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies ir individualiosios dalies santykį ir kelia klausimus, kaip ateityje bus vystoma pensijų sistema, rengėjai šio poveikio nevertina.
Siūlome grąžinti Projektą tobulinti ir: ● Atsisakyti nuostatų, atveriančių kelią pensijų keitimui ad hoc, bei nuostatų. leidžiančių indeksuoti bazinės pensijos dydį nesiremiant konkrečiais kriterijais ar indeksavimo formule, o tik subjektyviai interpretuojant vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes. ● Išanalizuoti pensijų reformos rezultatus ir nustačius poreikį spręsti dėl pensijų indeksavimo formulės keitimo. Nepritarti. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-11-13 nutarimas Nr. 1142 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-1445 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
(toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:
pagal šiuos pasiūlymus: Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus prie Vyriausybės 1.1-1.5 pasiūlymų. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-11-13 nutarimas Nr. 11421
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydis bus indeksuojamas „atsižvelgiant į vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje vartojamas teisiškai neapibrėžtas formuluotes, aiškiai nurodant, koks subjektas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis turėtų nustatyti indeksavimo koeficiento dydį. Pritarti iš dalies. Argumentai:
Nuostata patobulinta:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo 8 straipsnio papildymas pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 7 dalimi: „7. Nuo 2020 m. sausio 1 d.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. Bazinės bazinės pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą šio straipsnio
į vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo
socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotasis IK.“ 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3 N
nustatyti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydžiui taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas tam tikru procentiniu punktu. Taigi šiame straipsnyje nustatytu būdu padidinus indeksavimo koeficientą, pagal jį turės būti nustatytas indeksuotas bazinės pensijos dydis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2017 m. gruodžio
indeksuojama taikant ne naują bazinės pensijos dydį, o indeksavimo koeficientą, t. y. šių pensijų bendroji dalis indeksuojama dauginant mokamos pensijos bendrąją dalį iš indeksavimo koeficiento (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalis, 45 straipsnio 5 dalis). Taigi, pritarus Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytoms pereinamosioms nuostatoms, Įstatymo projekto siekis padidinti pensijas jų gavėjams nepaliestų iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto
darbingumo (invalidumo) pensijų bendroji dalis nuo 2020 m. sausio 1 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojama taikant indeksavimo koeficientą, padidintą Įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodytu procentiniu punktu (tokiu atveju šių pensijų bendroji ir individualioji dalys būtų indeksuojamos pagal skirtingus indeksavimo koeficientus). Pritarti iš dalies. Nuostata patobulinta (atsižvelgiant į Komiteto patobulinto projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas) Pasiūlymas:
Papildyti projekto 2 straipsnį 3 dalimi: ,,3. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų bendroji dalis nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuojama dauginant jos dydį iš indeksavimo koeficiento, padidinto šio straipsnio 1 dalyje nurodytu dydžiu.“ 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-11-13 nutarimas Nr. 11423
sandaros įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad ekonominės raidos scenarijus yra ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ekonominės raidos scenarijus taip pat nurodytas kaip vienas iš pagrindinių dokumentų, pagal kurį vertinama viena iš socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmo dalių – prognozuojamas trejų metų darbo užmokesčio fondo pokytis.
Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo pensijų indeksavimas neatsiejamas nuo valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų galimybių, o paskutinis ekonominės raidos scenarijus, pagal kurį rengiami tam tikrų metų valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų projektai, skelbiamas kiekvienų metų rugsėjo mėnesį, siūlytina keisti Įstatymo projekto 3 straipsnį, jame pateikiant siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei naują socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmą pateikti Seimui kartu su 2021 metų valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų projektais, ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektais pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį socialinio draudimo pensijų indeksavimo pakeitimus.“ Pritarti iš dalies. Nuostata patobulinta (pensijų indeksavimo kriterijai išdėstyti projekto 3 (o ne 1) straipsnyje). Pasiūlymas: ,,3 straipsnis.
Pasiūlymas: ,,3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 1 d. kartu su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais pateikia Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimo tvarkos tobulinimo priemonių, apimančių vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykio, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumo, skurdo rizikos rodiklių pokyčių ir valstybės biudžeto finansinių galimybių kriterijus. šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriame numatomi socialinio draudimo pensijų indeksavimo pakeitimai, atlikti įvertinus vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, socialinio draudimo pensijų gavėjų skurdo rizikos rodiklių pokyčius ir kitus socialinio draudimo pensijų adekvatumo kriterijus, projektą.“ 1.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-11-13 nutarimas Nr. 11424
svarstymo ir priėmimo procedūras Seime bei įvertinus tai, kad reikės laiko tinkamai pasirengti įstatymui įgyvendinti (atlikti pakeitimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje), siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyti, kad nauja tvarka nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuotos pensijos išmokamos ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. Pritarti iš dalies. Nuostata patobulinta. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
3 straipsnį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
m. sausio 1 d. indeksuotos socialinio draudimo pensijos pradedamos mokėti pensijų gavėjams ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. ir išmokamas nuo 2020 m. sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas.“ 1.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į šią aplinkybę:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog „lėšų, reikalingų senatvės pensijai mokėti, surinkimas ir šių pensijų skyrimas paprastai yra grindžiamas socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją, šis dydis negali nepriklausyti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. <...> solidarumo principo negalima aiškinti kaip įtvirtinančio įstatymų leidėjo diskreciją reguliuoti senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą taip, kad senatvės pensijų dydžiai, kai senatvės pensijų sistema grindžiama socialiniu draudimu, nepriklausytų arba tik menkai priklausytų nuo to, kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines šių pensijų mokėjimo prielaidas. Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti senatvės pensijų dydžius“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2000 m. kovo 16 d. redakcija) 1 dalies 9 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio (1999 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto bei 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d., 2000 m. gruodžio 21 d., 2001 m. gegužės 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Įvertinus Įstatymo projektu teikiamus siūlymus bei atsižvelgus į oficialiąją konstitucinę doktriną, manytina, kad, padidinus vien bazinės pensijos dydį, nebūtų užtikrintas konstitucinio solidarumo principo įgyvendinimas ir sumenkėtų socialinio draudimo pensijų dydžių sąsaja su pensijų socialinio draudimo įmokomis, nes bazinės pensijos dydis lemia bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo (toliau – stažas) trukmės, dydį. Stažas apskaičiuojamas pagal pensijų socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, o pensijų apskaitos vienetai, kurių vertės papildomai didinti Įstatymo projekte nesiūloma, – nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Taigi, papildomai padidinus vien bazinės pensijos dydį, asmenų, sumokėjusių pensijų socialinio draudimo įmokas nuo didesnės nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, gaunamos socialinio draudimo pensijos didėtų santykinai mažiau. Atsižvelgti. Komitetas pritarė iš dalies Seimo narių R. Šalaševičūtės ir R. Baškienės pasiūlymui dėl projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių (žr. susijusią Komiteto patobulinto projekto 2 straipsnio 2 dalį). . 2. Seimo narės R. Šalaševičūtė, R.
Šalaševičūtė, R. Baškienė, 2019-11-142 1,2 Argumentai: siekiant užtikrinti tolygų senatvės pensijos didėjimą, būtina užtikrinti ne tik socialinio draudimo bazinės pensijos, įtakojančios pagrindinę socialinio draudimo pensijos dalį, augimą, bet ir apskaitos vieneto vertės dydžio augimą, įtakojantį individualiosios socialinio draudimo pensijos dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Nuo 2020 m.
sausio 1 d. indeksuojamam bazinės pensijos dydžiui ir apskaitos vieneto vertės dydžiui taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,83 procentinio punkto. 2. Nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamam bazinės pensijos dydžiui ir apskaitos vieneto vertės dydžiui taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto. Pritarti iš dalies. Argumentai:
Apsispręsta nustatyti:
1) 1,83 procentinio punkto didesnį indeksavimo koeficientą vien tik bazinės pensijos (įtakojančios pagrindinę pensijos dalį), dydžiui - 2020 metais (kaip siūlė projekto iniciatorius);
2) 1,91 procento didesnį indeksavimo koeficientą (sparčiau didės visos socialinio draudimo pensijos) - 2021 metais (atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymu siekiamą tikslą užtikrinti tolygų abiejų pensijos dalių didėjimą, taip pat Vyriausybės nutarimo 1.5 pastabą). Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: ,,1. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme socialinio draudimo indeksuojamam bazinės pensijos dydžiui ir apskaitos vieneto vertės dydžiui taikomas nustatomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,83 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas. 2. Nuo 2021 m. sausio 1 d.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme indeksuojamam bazinės pensijos dydžiui ir apskaitos vieneto vertės dydžiui taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas nustatomas 1,91 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Įvertinus tai, kad:
1) siūlymas 2020 m. bazinės pensijos dydį indeksuoti didesniu koeficientu, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, kurios nėra suplanuotos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte;
2) Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė pastabų ir pasiūlymų dėl projekto tobulinimo, o Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad padidinus vien bazinės pensijos dydį, nebūtų užtikrintas konstitucinio solidarumo principo įgyvendinimas ir sumenkėtų socialinio draudimo pensijų dydžių sąsaja su pensijų socialinio draudimo įmokomis;
Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatorimas tobulinti. Nepritarti. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems pritarta, įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas, 2019-11-20 * Argumentai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-11-13 nutarime Nr. 1142 pareikštą nuomonę ir pateiktus pasiūlymus, Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir R. Baškienės pasiūlymus, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovų pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo
Papildyti 8 straipsnį 7 dalimi:
„7. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Bazinės bazinės
pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą indeksavimo koeficientą IK, atsižvelgiant į vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, skurdo rizikos rodiklių pokyčius, valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo 2021 m., atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotasis IK. 2 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos ,,1. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme socialinio draudimo indeksuojamam bazinės pensijos dydžiui taikomas nustatomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,83 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas. 2. Nuo 2021 m. sausio 1 d.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme indeksuojamam bazinės pensijos dydžiui taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas nustatomas 1,91 procentinio punkto didesnis indeksavimo koeficientas už indeksavimo koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo
darbingumo (invalidumo) pensijų bendroji dalis nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuojama dauginant jos dydį iš indeksavimo koeficiento, padidinto šio straipsnio 1 dalyje nurodytu dydžiu. 3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 1 d. kartu su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais pateikia Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimo tvarkos tobulinimo priemonių, apimančių vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykio, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumo, skurdo rizikos rodiklių pokyčių ir valstybės biudžeto finansinių galimybių kriterijus. šio įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriame numatomi socialinio draudimo pensijų indeksavimo pakeitimai, atlikti įvertinus vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio neto dydžių santykį, indeksavimo koeficiento ir vidutinio šalies darbo užmokesčio metinio augimo tempų skirtumą, socialinio draudimo pensijų gavėjų skurdo rizikos rodiklių pokyčius ir kitus socialinio draudimo pensijų adekvatumo kriterijus, projektą. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
3 straipsnį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
įstatymo nuostatas nuo 2020 m. sausio 1 d. indeksuotos socialinio draudimo pensijos pradedamos mokėti pensijų gavėjams ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. ir išmokamas nuo 2020 m. sausio 1 d. susidaręs pensijų dydžių skirtumas.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirta pranešėja: R. Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė